Sahastrara Chakra, Public Programme

(Australia)


Send Feedback
Share

Sahastrara Chakra,, Public Programme. Sydney (Australia), 3 April 1981.

Anądien kalbėjau jums apie Kristaus ir Šri Krišnos centrus ir jų tarpusavio santykį.

Paskutinis ir svarbiausias mumyse esantis centras – Sahasrara – limbinėje smegenų srityje. Kai įžengiate ten, pasiekiate bemintį suvokimą. Ši sritis pasiekiama, kai Kundalini pereina per Kristaus centrą, per Kristaus vartus, todėl parašyta, kad turite per Jį pereiti. Tačiau ne lyg kas kartotų: „Aš esu Kristus“ ar sakytų: „Aš išpažįstu Kristų, tik Kristų“. Tai ne tas kelias. Kristus yra mumyse, ir jei kildama Kundalini sustoja šiame centre, turite kartoti Jo vardą. Ne nerealizuoti žmonės, o realizuotos sielos turi giedoti Jo vardą, tik tada Kundalini prasiskverbia per šį Kristaus centrą, tai tos durys, tie vartai, apie kuriuos Jis kalbėjo, ir jūs įžengiate į Dievo karalystę: „Jūs turite paveldėti Dievo karalystę“. Paveldėti. Tai jūsų Tėvo karalystė ir jūs turite ją paveldėti. Tačiau dabar apie svarbiausią, paskutinį centrą – Sahasrara.

Kai visi septyni jūsų centrai įsitvirtina vienas po kito, šie centrai iš tiesų yra buveinės visų Dievybių, apie kurias kalbėjau. Šios buveinės yra smegenyse, jų auros apgaubusios širdį, bet iš tiesų jos miega „sthanas“, kaip vadiname, centrų vietose. Taigi, viską suprasti galite trimis būdais. Pirmas – smegenyse, jose yra septynių centrų buveinės, o jų auros dengia širdį. Jų vietos yra centre. Pirmoje Kundalini pažadinimo stadijoje tik šios Dievybės yra pažadinamos. Vadinasi, kai giedate tam tikrus žodžius ar vadinate Jas vardais, Jos reaguoja. Jos jaučia ir atveria čakras. Jūs galite tai jausti, galite tai aiškiai matyti savomis akimis, kaip Kundalini kyla per jas. Vėliau, kai vis labiau ir labiau augate, Dievybės palieka savo vietas ir užima savo buveines, ir net Dvasia, kuri yra širdyje, pakyla į čia, į momenėlio sritį, ir čia yra širdis, vieta širdies centrui, čia yra širdis, atverta keliauja čia.

Tačiau tai daug vėlesnė stadija, tai nutinka vėliau, galime sakyti, daug vėliau jūsų mintys pasiekia tokia būseną, pasiekiate tokį greitį, dėl kurio tiesiog pasiekiate šią būseną. Tai pasiekimas. Negaunate netikro pažymėjimo ar nesakote, kad taip parašyta kokioje knygoje, taigi tai ir tai. Nėra tokių skaičiavimų. Tai turi subręsti kaip gyvas procesas, ir jūs savo viduje suvoksite, kad tai jau pilna jūsų savirealizacija. Pirmiausiai pasieksite bemintį suvokimą. Dėl jo galėsite pereiti per Kristaus vartus. Galite gydyti žmones, galite kelti Kundalini. Galite duoti realizaciją kitiems žmonėms. Tačiau vis dar galite iškristi.

Tarkim, kažkas, koks nors negatyvus ar fanatiškas žmogus – jis gali jus sučiupti ir jūs nukrisite žemyn. Kita stadija vadinama neabejojančiu suvokimu. Jei pakylate iki tokio lygio, neturite jokių abejonių. Jūs niekad nenukrentate. Galbūt jūsų Kundalini kyla ir leidžiasi, ir kartais jaučiate blokus – tai normalu, tačiau, jūs esate užtikrinti, užtikrinti dėl savęs ir savo pasiekimų, savirealizacijos, todėl niekada nenukrentate. Paskutinis labai svarbus dalykas, dėl kurio susvyruoja daugelis Sahadža jogų – tai integracija. Pavyzdžiui, kažkas gimė krikščionimi, jis gimė, galėjo gimti induistu, galėjo gimti bet kuo. Jis galėjo būti musulmonas. Mačiau, jei jis musulmonas, jei jis fanatiškas musulmonas, šiandien jis gims kaip fanatiškas induistas ar fanatiškas krikščionis – tokie tie fanatikai. Jie juda iš vienos pusės į kitą ir išpažįsta.

Jis gali turėti savo rankose Koraną, kitas turės Bibliją savo rankose, o trečias turės Gitą, ir jie kovos trise. Vienas sakys: „Aš teisus“, antras: „Aš teisus“, trečias: „Aš“. O kas autoritetas? Net dėl šių knygų žmonės klaus, kas yra Biblijos autoritetas, kas yra Gitos autoritetas ir kas yra Korano autoritetas. Jie klaus, o kas yra Senojo Testamento autoritetas. Jei jie klausia, kas autoritetas, koks atsakymas? Ir jūs galite klausti, kas yra mano autoritetas. Jūs privalote to paklausti. Iš pradžių žmonės tikrai klausia, kas yra mano autoritetas. Mano autoritetas, kad duodu jums realizaciją.

Ir jūs paklauskite: „Motina, ar Tu esi autoritetas?“ Jūs pajusite vibracijas. Tai yra mano autoritetas. Tada suprasite, kodėl Biblija, Koranas ir Gita yra teisingos. Tai dėl riboto suvokimo, kurį turime. Gimę krikščionimis jie prie to prisiriš. Jei esate katalikas, būsite protestantas, jei esate protestantas, tapsite Septintosios dienos adventistu, sekmininku, tuo ar anuo, vėl gimsite, ta ir kita nesąmonė, baigus tai atrodo kaip krikščioniška genealogija: judame nuo vienos beprotybės prie kitos nieko nepasiekdami, tikėdami tokiu teoriniu reiškiniu kaip Septintos dienos adventistai. Negaliu suprasti. Tos teorijos ir visi tie reikalai nesuteiks jums gyvos patirties, kuri yra virš racionalumo, virš proto, kuri yra krikštas tikrąja žodžio prasme, kai jaučiate vėsų Šventosios Dvasios vėjelį delnuose. Bet norime žaisti su tuo dėl savo riboto požiūrio, tarkim, vienas nutikimas Kristui. Kristus neabejotinai buvo, kaip sakiau jums, Jis buvo Pranava, Omkara – viskas buvo ten, nėra abejonių.

Kai Jis gimė, tai rodė ženklai ir viskas. Nepaisant to, buvo karalius, kuris norėjo Jį nužudyti. Matote negatyvumą? Joks mąstytojas Jo nepripažino. Joks biurokratas Jo nepripažino, joks išsilavinęs žmogus Jo nepripažino. Jis iš tiesų turėjo maldauti tų labai paprastų, vidutinių žmonių, tokių kaip žvejai, kad jie taptų Jo mokiniais. Matote situaciją? Jam buvo leista gyventi tik ketverius metus dėl šių siaubingų žmonių. Jie galbūt šiandien gimę krikščionimis ir kartoja: „Mes – krikščionys, Kristus, Kristus, Kristus“. Todėl Kristus ir sakė: „Aš jūsų nepažinsiu“.

Galbūt jie – tie patys žmonės, kurie Kristų nukryžiavo. Ir jie nukryžiuoja Jį dar kartą neigdami gyvybinę gyvo Dievo energiją. Ketverius metus. Ką galima padaryti per ketverius metus? Pasakojau jums, kad ketverius metus iš visų jėgų sunkiai dirbau su šešiais hipiais duodama jiems realizaciją Londone. Jis niekada negalvojo apie realizacijos davimą, nes Jis manė, kad jiems trūksta smegenų suprasti, kas yra realizacija. Visa, ką Jis sakė, sakė labai tiksliai ir giliai. Tai, kas yra labai siaura, turi būti gilu. To negali suvokti žmonės, kurie tik klausosi pamokslų ar paskaitų, skaito knygas apie dideles teorijas, sukurtas iš nieko. Tai bus įmanoma tik, kai gausite savirealizaciją, kai prisijungsite prie kolektyvinės sąmonės, kai pasikrikštysite.

Tik tada galėsite suvokti, apie ką Jis kalbėjo. Iki tol tai tik protinė veikla, kivirčai, kovos ir gyvenimas, paremtas dirbtiniais dalykais. Kaip ilgai taip elgsitės? Jūsų protėviai taip elgėsi ir jų protėviai taip elgėsi, ir jų protėviai taip elgėsi. Dabar jūsų laikas pamatyti, kad nauja era prasidėjo. Ką jūs dėl to prarasite? Jūs formuojate organizacijas – melagingas, melagingas ir melagingas. Tame turėtų būti šiek tiek nuoširdumo. Tik kalbate ir kalbate nuo ryto iki vakaro, jūs nepasieksite žinių apie Kristų, galiu pasakyti. Šis siauras krikščionybės suvokimas nužudė Kristų ir viską, kas krikščionybėje buvo gero.

Siauras požiūris apie žydus nužudė Mozę ir Abraomą. Siauras Krišnos požiūris ir siauras visų tų žmonių požiūris nužudė juos. Jie juose mirė. Jūsų vaikai abejodami klaus, jie norės sužinoti, kokias kvailystes krėtėte savo praėjusiuose gyvenimuose. Jie klaus, kodėl jūs taip elgėtės. Ar turite jiems atsakymą? Būtent dėl to turime suprasti, kad dar neradome savo absoliuto. Turite būti nuoširdūs patys sau. Ar radote savo absoliutą? Mes savo absoliuto kol kas neradome.

Štai ką jūs turite rasti. Jūs turite atgimti. Ne tik kalbėti: „Aš atgimiau“. Mačiau daug tokių žmonių: „Aš atgimiau“. Tikrai? Iš ko sprendi? Gali jausti kito žmogaus čakras? Esi kolektyviškai sąmoningas? Jauti savo čakras? Gali savyje matyti kokią nors transformaciją?

Jokios transformacijos. Žinoma, tarp žydų taip pat yra labai fanatiškų žmonių. Musulmonai neteko net pažinimo Dievo atleidimo ir atjautos. Tai labai liūdna būsena. Tokioje liūdnoje ir sutrikusioje būsenoje privalo būti integruojanti energija. Ta integruojanti energija yra jūsų Dvasia. Ši integracija pasireiškia mūsų septintame – Sahasrara – centre. Ten yra visi septyni centrai, jie visi koordinuojami ir susiję, todėl tik septintoje čakroje gaunate savirealizaciją. Jis niekada nė vienam iš jų neleido nieko apie tai kalbėti. Jei jie bandė ką sakyti, jūs iš karto remdavotės knygomis: „Žiūrėk, šioje knygoje yra parašyta, tai parašyta apie tai ir tai, apie tai ir tai yra parašyta“.

Pavyzdžiui, kai gimė Kristus, buvo išpranašauta, kad kūdikis gims mergelei. „Kanija“, sanskrito kalba tai „Kanija“. Dabar Anglijoje tai vertinama kontraversiškai, galbūt tai pradėjo žydai, nežinau, kas tai pradėjo. Galbūt musulmonai. Vienas Dievas žino. Jie knaisiojasi detalėse, kad išsiaiškintų, jie mano, jog buvo pasakyta, kad Jis gims ne nekaltai mergelei, o mergaitei. Taigi vienas Sahadža jogas parašė jiems malonų laišką, žinoma, mano padedamas, laiškas buvo apie tai, kad tuo metu, kai gimė Kristus, net prieš tai, kai buvo išpranašauta, tais laikais mergaitė reiškė nekaltąją mergelę. Tai buvo ne šie modernūs laikai, kai 10 kartų išsiskyrusi moteris, kuriai jau aštuoniasdešimt, ir ji vis tiek vadinama „mano mergaite“. Tai šie kvaili ir paiki modernūs laikai, kai nebeliko skirtumo tarp mergaitės ir moters. Tuo metu mergaitė reiškė, net šiandien tai Indijoje reiškia „Kaniją“ – nekaltąją.

Mergaitė reiškia nekaltąją. Tai tas pats. Visi šie dalykai susiformavo dar prieš Kristų ir Mozę, ir Mahometą, ir panašiai. Turiu omenyje, jie tiesiog užsiėmę stengdamiesi pakenkti kitiems. Štai ką jie daro. Pasak jų, tai, ką jie kalba, yra tiesa. Ką jie atrado? Pirmiausiai, ar jie gali išgydyti vėžį? Pažiūrėkime, meskime jiems iššūkį. Ar jie gali suteikti taiką kam nors?

Ar jie taikūs? Ar jie sugeba nugalėti savo geidulingas akis? Kokie pasikeitimai? Jokių. Suvokite tai. Būkite atviri sau. Jums nereikia apsigaudinėti ar panašiai. Jei esate užhipnotizuoti, pabuskite. Pabuskite ir raskite tai, kas geriausia, absoliutu, ir viena, ką turite surasti – savo Dvasią. Jūsų Dvasia yra jūsų širdyje.

Tai Visagalio Dievo atspindys. Jis pats savimi megaujasi. Jis tik stebėtojas pasaulio, savo energijos – Šventosios Dvasios. Jis stebi jus ir yra vadinamas likimo žinovu. Jis žino, ką jūs darote, kokie jūsų siekiai, kokias klaidas darote. Tai milžiniškas atleidimas – atleidžia ir atleidžia. Atleidimas yra viena iš Dvasios savybių. Ji jums atleidžia ir sako, kad viskas susitvarkys. Tai praeis. Bet kai nueinate per toli, tarkim, jei skiriate per daug dėmesio savo fizinei sveikatai ar savo protui, jei galvojate per daug, tada Dvasia jaučia šį nepasitenkinimą, ir jūs patiriate širdies smūgį.

Širdies smūgiai ištinka dėl Dvasios nepasitenkinimo. Jei Dvasia ant jūsų pyksta, patiriate širdies smūgį. Tai reiškia, kad apleidote savo Dvasią, per daug dėmesio skyrėte dalykams, kurie nėra svarbūs. Jūs rūpinotės dalykais, kurie nėra svarbūs. Nesirūpinote savimi, savo Dvasia, savo ieškojimu. Net jei esate paklydę, tarkim, dėl fanatiško elgesio skaitant kokias nors knygas, įsimenant tam tikrus dalykus, prisimenant juos širdyje, diskutuojant apie juos – visa tai, nors nuoširdu ir gera, bet kvaila, todėl jus taip pat ištinka širdies smūgis. Širdis labai svarbi. Kartais ji suteikia jums pirmą įspėjimą sukeldama dalinį paralyžių, nes širdyje kaupiasi pasipiktinimas Dvasios, kurį sukuria krešulį, krešulį, ir dėl to krešulio, nukeliavusio į smegenis, jūs paralyžiuojami, kad negalėtume judėti į priekį. Jūsų dėmesys nukreipiamas į tai. Tada pradedate galvoti apie Dievą, apie visus tuos dalykus ir galbūt tada ateinate į Sahadža jogų kolektyvą ir išgyjate, nes jūsų Dvasia jums atleidžia.

Mes per drąsiai elgiamės su savo Dvasia. Tiesa, kad Dievas jums davė laisvę, ir Jis jokiu būdu nesiruošia jūsų laisvės atimti. Jūs esate visiškai laisvi rinktis keliauti į dangų ar į pragarą. Jis nesiruošia jūsų versti. Vienintelis dalykas, kurį galima padaryti, tai paaiškinti ir papasakoti, kad tai yra kelias, kuris veda į pragarą. Ir jei norite juo eiti, tada ką gali kas nors padaryti dėl to? Net Dievas – Jis visai nenori išbandyti jūsų laivės. Jokiais būdais nenori pririšti jūsų prie savęs, kokie yra kai kurie žmonės – prisirišę, tiesiog prisirišę, be supratimo. Bet Jis nori jūsų pilno išsilaisvinimo. Taigi pirmasis etapas – turite pasirinkti išsilaisvinimą savo laisva valia rinktis.

Taigi iki to momento, kol dar buvote žmonės, jūs negalėjote rinktis, bet tapus žmonėmis jums buvo suteikta galimybė rinktis, kad galėtumėte augti, ir laisvai suprasti, kas yra teisinga ir klaidinga, kad galėtumėte žengti į Dangaus karalystę kaip žmonės, kurie yra laisvi ir pasirinko gėrį dėl savo didybės ir laisvės. Yra tik mažytis žingsnis, dėl kurio painiojame savo laisvę su ego. Pavyzdžiui, dabar ši salė yra čia, kad kalbėčiau. Ateina iš išorės kas nors, kas dirbo tam tikroje organizacijoje ir įsivaizduoja, kad daro geriausią darbą pasaulyje – toks mitas. Jis ateina čia, būdamas tokios ego būklės, atsisėda ir pradeda klausinėti. Klausimas po klausimo, klausimas po klausimo. Neleidžia kalbėti niekam kitam, atima visą mano laiką, tarsi ši salė yra jo užsakyta ir visi susirinko pas jį. Jam mažiausiai rūpi pamatyti, kad tai jo ego veikia. Taigi mes neturime painioti savo laisvės su ego, štai kokį patarimą jums duodu. Pasistenkite atskirti savo ego nuo laisvės.

Kai ego veikia jus, tampate jo vergais. Kai veikia superego, tampate superego vergais, savo sąlygotumų. Pavyzdžiui, jūs gimėte krikščionimi, esate krikščionis, tada esate apriboti visam laikui. Gerai, esate krikščionis, bet kaip tikroji krikščionybė jumyse? Kaip jūsų atgimimas tikrąja žodžio prasme? Taigi tampate šių dalykų vergais, nesate laisvi. Dvasia yra laisvė, laisvės pojūtis viduje. Ji neturi prisirišimų. Jos negalima nužudyti. Jos negalima sunaikinti.

Jos negalima sudeginti. Ji yra amžina – „Anand“. Amžina. Dvasia yra džiaugsmas. Dvasia yra džiaugsmo šaltinis. Ji spinduliuoja džiaugsmą. Džiaugsmas skiriasi nuo laimės ir liūdesio. Kai ego yra puoselėjamas, jis jaučiasi laimingas: „Aš mėgstu tą, aš mėgstu aną“ – tas „Aš“ kartojimas yra ego pūtimas. Tai nėra džiaugsmas. Jums patinka gerti, bet ryte nenorite kęsti galvos skausmo.

Jis turi dvi puses: „Aš mėgstu“ ir „Aš nemėgstu“. Dėl ego jums kas nors patinka, o dėl superego nepatinka. Tai tarsi moneta, kuri turi dvi puses: viena – laimė, kita – liūdesys. Džiaugsmas yra aukščiau to. Džiaugsmas yra drama, žiūrovas, stebėtojas. Jūs matote dramą. Žinote, kad tai drama. Jūs tiesiog stebite tai kaip dramą. Nedalyvaujate. Matote tai ir mėgaujatės.

Verkiate, jei matote ką nors, bet žinote, kad jūs – ne tai, tai drama. Žiūrovas, stebėtojas. Dvasia yra stebėtoja. Ir kai tampate Dvasia, tampate stebėtoju. Jūs tampate stebėtoju. Pavyzdžiui, jūs matote ką nors pro langą. Kažkas yra už lango, pavyzdžiui. Dabar jūs užeinate į kambarį ir žiūrite pro langą. Sąlygotumas yra tarsi viena banga, kylanti jumyse, kaip mintis, kuri ateina iš praeities. Ji vėl kyla ir kita mintis pakyla ir keliauja į praeitį.

Iš pradžių ateina praeities mintis, tada kita – ateities – mintis ateina ir išeina. Matote, kaip atsiranda mintis, bet nematote, kaip ji išnyksta. Tarp to yra dabartis. Ta vieta yra įsitvirtinusi. Dabartis, jos buveinė įsitvirtina, kai jūsų dėmesys tampa apšviestas Dvasios, kitaip jūs galvojate apie ateitį arba praeitį. Bet aš sakau jums, dabar, šio momentu, jūs negalite to jausti, nes jūsų Dvasia nėra nušvitusi, nes Dvasia yra dabartis. Kai gaunate savirealizaciją, matote, negalvojate apie ateitį arba praeitį, tiesiog mėgaujatės. Viskas pasikeičia. Visas gyvenimas tampa drama. Ir tada jūs pradedate jausti džiaugsmą.

Ir jūs mėgaujatės mažais, mažais dalykais čia ir ten ir iš tikrųjų suprantate, kiek daug džiaugsmo praradote prieš gaudami realizaciją. Tai ne proto dalykas, kuris suteikia jums džiaugsmą, tai džiaugsmas, kuris liejasi iš viršugalvio, tiesiog taip. Vėsuma pradeda tekėti jumis. Kaip kai kurie žmonės jaučia viduje kylančią įtampą, taip pat vėsuma, džiaugsmo tėkmė pripildo visą kūną. Kartais ta vėsuma, kurią jaučiate viršugalvyje, tampa fontanu, kuriuo teka džiaugsmas, esantis jumyse. Jūs matote piešinius, yra pavyzdžių, matote šią Mozės žvaigždę, matote Dovydo žvaigždę. Kai jūs matote ją, galite galvoti apie tai, bet verčiau tiesiog stebėkite. Stebėkite ir negalvokite. Šio daikto sukūrimo džiaugsmas, viskas tampa išvien su jumis. Kaip visa kūrinija aplink ežerą pilnai atsispindi jame, jei ežeras neraibuliuoja.

Pilnai. Taip pat visa tai yra džiaugsmas. Kūrėjas, kas Jis bebūtų, įkūnijo tai čia. Jūs jaučiate visišką džiaugsmą savyje, nes nėra minčių, nėra ribų, nėra sąlygotumų. Viskas tampa išvien su jumis, ir jūs jaučiatės be galo laimingi. Be galo laimingi. Tai jausmas, kurio negalima nupasakoti, juo reikia mėgautis, jį reikia pajausti. Kai Kabiro paklausė: „Kodėl tu nekalbi?“, jis atsakė hindi kalba. Jis yra vienas didžiausių poetų, kokį turime. Jis atsakė: „Jab mast huye to kya huye“ – „Kai pasinėriau į Dvasios svaigulio nektarą, ką aš galiu dabar pasakyti?“ Nėra žodžių.

Nėra taurės, kurią galėtų pripildyti šis džiaugsmas. Jokie žodžiai negali apsakyti to jausmo. „Geriau lik su manimi ir pajausk tai, mėgaukis tuo“ – tai viskas, ką jis galėjo pasakyti. Štai ką sakau: siauras požiūris uždengė jūsų akis daugeliui dalykų. Jūs negalite suprasti net Kristaus. Kristus aprašytas „Devi Mahatmyam“ kaip Maha Višnu, yra aprašytas visas Jo gyvenimas. Jei perskaitysite, sužinosite, kaip prieš ateinant į Žemę Jis buvo sukurtas, kokios galios Jam buvo duotos, kodėl Jis yra Dievo sūnus, ir visa kita aprašyta. Bet jūs galvojate, kad tik Biblija yra autoritetas. Yra, bet tam, kad suprastumėte Bibliją, kaip sakiau, kad suprastumėte Gitą, turite gauti savirealizaciją. Tuo pačiu principu, kad suprastumėte Bibliją, turite gauti savirealizaciją.

Tas, kuris yra ten aprašytas, niekada nebuvo mokykloje. Nė vienas iš jų nelankė jokios mokyklos. Pirmą kartą šiame gyvenime išmokau anglų kalbą. Niekada nemokėjau šios kalbos savo praeituose gyvenimuose, nes žinojau, kad turėsiu kalbėti jums ir, kad šia kalba turėsiu papasakoti jums apie Dvasią. Bet, kad suprastume tai, turime skaityti senovės raštus. Yra nuostabių senovės raštų, kurie aprašo Dvasios prigimtį. Parašyta, kad Dvasia turi tris ypatybes – „Satčitananda“. „Sat“, „čit“, „ananda“. „Sat“ reiškia tiesą. „Čit“ reiškia dėmesį.

„Anand“ reiškia džiaugsmą. „Sat“ yra tiesa. Kas yra tiesa? Jei matote ką nors balto, tai yra tiesa, gerai. Bet kokia yra šio šalio tiesa? Realizuota siela žinos, ne jūs, nes jo Dvasia yra nušvitusi. Jis mato šio šalio penktąją dimensiją. Duok jam šį šalį ir jis žinos, kad tai Motinos šalis. Tučtuojau jis pajus iš jo tekančias vėsias vibracijas. Jis žinos, kad tai Motinos šalis.

Tokia yra tiesa. Keturios dimensijos, apie kurias mes žinome, nėra tikros, bet penktoji yra tiesa. Jūs galite sužinoti apie bet kurį žmogų: nuo ko jis kenčia, kokios yra jo problemos, kokia jo čakrų būklė, tai absoliutu. Šios žinios yra absoliučios. Paimkite penkis ar dešimt realizuotų vaikų, užriškite jiems akis ir paklauskite jų apie ligonį, kuo jis serga. Jie visi parodys jums pirštus, šitą ar šitą, ar šitą, arba juos visus. Koks bebūtų atvejis, visi parodys tuos pačius pirštus. Tai absoliučios žinios. Jos nenuginčijamos. Jos negali būti paneigtos.

Yra kaip yra. Taip pat šiandien žmogus gali turėti šias problemas, kitą dieną jų gali nebebūti. Kas ten bebūtų, to nebėra, viską, kas yra šiandien, jie jums pasakys. Tokia yra tiesa. Visa kita yra „mithija“ – klaidinga. Kartą keliavau į Kašmyrą, važiavome pro nežinomą vietą, staiga pajutau labai stiprias vibracijas. Aš paklausiau vairuotojo: „Ar yra šalia kokia šventykla ar kas panašaus?“, nes Kašmyre daug šventyklų, skleidžiančių vibracijas. Daugybė dalykų iškilo iš Motinos Žemės. Kaip pasakyta Dešimt Dievo įsakymų: „Negarbinkite nieko, kas sukurta Motinos Žemės, atkurta ir garbinta.“ Kašmyre yra daug tokių vietų. Taigi paklausiau ir jis atsakė: „Ne, čia nėra šventyklos.

Šioje gyvenvietėje nėra induistų.“ Aš pasakiau, kad vis tiek jaučiu stiprias vibracijas. Mano vyras pasakė vairuotojui: „Gerai, važiuok, kur Ji lieps.“ Taigi, mes važiavome apie tris mylias ir pasiekėme koloniją žmonių, kurie buvo ten gyvenantys musulmonai. Kai paklausėme, ar ten yra kokia nors šventykla, jis atsakė: „Ne, bet čia yra galinga mečetė.“ „Kokia tai mečetė?“ „Ji vadinama Hazrat Ikbal.“ Tai reiškia „Chazrato Mahometo Sahibo vienas plaukas“. Vienas Mahometo Sahibo plaukas buvo ten. Ir net dabar, kai sakau jo vardą, vibracijos pradeda tekėti. Kaip aš galiu jį neigti? Jis yra tiesa. Dvasia neneigia. Tai melas neigia visus šiuos tikrus žmones. Dvasia – ta, kuri suteikia jums tiesą, kuri integruoja visa, kas yra tiesa, ir sunaikina visa, kas yra melas.

Todėl jūs turite pajausti savo Dvasią anksčiau, nei kas nors papasakos jums apie Dievą, apie bet ką. Jie net gali nukryžiuoti. Jie yra tokie kvaili ir neišmanėliai žmonės. Jie gali padaryti bet ką. Jie ginčysis su jumis, kovos, darys įvairiausias kvailystes, bet nesupras jūsų. Man pasakė mano tėvas, kad aš turiu surasti būdą masėms, būdą, kuris duotų realizaciją daugeliui žmonių, kad jie galėtų pamatyti, jog yra kai kas daugiau. Jie visi stovi pirmame aukšte. Jeigu esate gimę dešimtame aukšte ir pasakosite jiems, ką matote dešimtame aukšte, jie nepatikės jums, kovos, ginčysis, žemins jus, nes ego visą laiką juos veikia. Todėl geriausia transformuoti juos, duoti jiems masinę realizaciją. Tai ir yra Dvasia, kiekvienas iš jūsų turite Dvasią.

Tais laikais buvo labai sunku duoti masinę realizaciją. Turėjo ateiti šviesos laikas. Šviesos laikas atėjo. Ir vėjelis, kuris skleidžia vėsumą, duoda realizaciją daugybei žmonių. Tūkstančiai žmonių gavo savirealizaciją. Jūs taip pat, daugybė jūsų gavo realizaciją. Taigi, Dvasia yra įsitvirtinusi, jūs jaučiate, kad esate kitokie dabar. Prasidėjo transformacija, įvyko krikštas tikrąja žodžio prasme. Ir jūs jaučiate judėjimą, jaučiate vėsų vėjelį. Kai pažvelgsite į save kaip į kolektyvinę būtybę, tapsite išvien su kitais.

Bandykite duoti. Dabar gaunate iš manęs, kai išeisiu, atsistokite čia ir duokite. Kai ugnis, lempa nėra įžiebta, gerai, tada įžiebkite ją. Kai ji įžiebta, ką daro ugnis? Ji skleidžia šviesą. Dvasia suteikia jums prasmę. Dvasia suteikia jums suvokimą apie tiesą, ne apie tai, kas netikra. Manęs jūs negalite suvokti, jei nesate realizuoti, negalite. Aš tokia pat kaip ir jūs, nėra skirtumo. Bet tie, kurie turi realizaciją, pažįsta mane labai gerai.

Net gyvenantys Ramalane. Šventasis, kuris sutiko vieną Sahadža jogę, ji buvo amerikietė. Ir jis tiesiog nusilenkė jai, pasodino ją aukščiau už save ir pasakė: „Tu sutikai Motiną. Aš dar nesutikau Jos“. Ji buvo nustebinta, kaip jis žinojo visus šiuos dalykus. Yra tiek daug šventųjų Indijoje, kurie yra tikri šventieji, kurie žino apie mane. Bet tie, kurie yra labai arti manęs, nes, kaip žinote, mano vyras užima aukštas pareigas, ir mes turime draugų iš elito, ir labai… Esu sutikusi viso pasaulio premjerų ministrų, ir įvairiausių karalių, ir karalienių, ir tų, ir anų. Ir kasdien spaudžiu jiems ranką, net jie nepažįsta manęs, jie neatpažįsta manęs. Buvo toks ponas, kurį mes labai gerai pažinojome. Dabar jis yra Aukščiausiojo teismo vadovas, Pasaulio aukščiausiojo teismo, aš turiu omenyje, mes pažinojome jį labai gerai.

Jis yra labai geras mano vyro draugas ir panašiai. Netikėtai jis pamatė, jo žmona pamatė mano nuotrauką pas vieną maharadžą, vienas maharadža laikė ją savo kišenėje. Taigi staiga maharadža išsitraukė nuotrauką, priglaudė ją prie savo akių ir padėjo atgal. Ji paklausė: „Kas tai?“ „Tokia ir tokia ponia, aš ją labai gerai pažįstu, – jis pasakė taip. – Bet ar nežinai, kad Ji yra Matadži, kuri išgydė mano širdies skausmus?“ Ji paklausė: „Tikrai? Nežinojau, kad ji – Matadži ar pan. Ji ateina į vakarėlius, ji labai tyli. Ji tiesiog tyliai sėdi. Aš niekada negirdėjau jos kalbančios. Per pastaruosius 25 metus, žinau, ji labai mažai kalba“.

„O Dieve, ji skaito paskaitas ir ateina tūkstančiai žmonių.“ „Ar ji gali kalbėti?“ – ji buvo nustebusi. – Mes niekada nematėme jos ką nors sakančios. Aš netgi nepažinčiau jos balso, žinoma, mano vyras daug kalba, ir jos vyras taip pat daug kalba, aš taip pat kalbu, bet niekada negirdėjau jos, ji tiesiog tyli, kartais pati sau linksma. Ji atrodo ori ponia, bet, kita vertus, ji niekada nesistengia mums įtikti ar kaip nors pasakyti, kad ji Matadži.“ Netikėtai jos vyras patyrė tokį šoką ir jis greitai paskambino mano vyrui: „Aš niekada nežinojau, kad ji buvo Matadži. Tai toks dalykas. Jūs žinojote, kad esu ieškotojas, ieškantis žmogus.“ Taigi mano vyras pasakė: „Dabar ji Delyje, eik ir susitik su ja.“ Iškart jis pasiuntė manęs ir per penkias minutes gavo iš manęs realizaciją, bet jo žmona negavo. Taigi jis išsiuntė ją atgal. Išsiuntė ją lėktuvu: „Geriau jau tu gauk tai“. Tai turi gauti visi. Dabar akcentas, kad jūs turite būti savo Dvasia, yra labai sumenkęs šiuolaikinėje visuomenėje.

Dėmesys turi būti skirtas tam, kad Dvasia turi būti pasiekta šiame gyvenime. Tai yra, ką žmogus turi padaryti, tai yra vienintelis dalykas, kurį jis turi pasiekti, Vakarų visuomenėje to nėra. Antra, dėl to jūs turite kontroliuoti savo dėmesį, neleiskite savo dėmesiui „išbėgti“. Tikiuosi, pasakojau jums istoriją apie Džanaką, ar pasakojau, nežinau, bet dar kartą pakartosiu. Buvo toks Radža Džanaka, Sitos tėvas, Ramos uošvis. Ir Narada nuėjo pas jį, kita dangiška būtybė, jis nuvyko jo pamatyti ir tarė: „Kaip yra, Jūs esate karalius ir judate kaip karalius, Jūs turite viską kaip karalius, turite aukso ir visa, kas įmanoma. O kodėl žmonės sako, kad Jūs esate [neaišku] aukščiau visų šių dalykų, aukščiau savo kūno? Kaip?“ Jis tarė: „Gerai, aš pasakysiu tau vakare, bet dabar padaryk man vieną darbelį. Nunešk šią pieno puodynę.“ Ta puodynė neturėjo ąselių. Vargšelis nešė visa tai.

Visą dieną tai nešdamas labai pavargo. Jis pasakė: „Neleisk nė vienam lašeliui išbėgti“. Jis visą laiką žiūrėjo. Vakare jis pavargo, padėjo tai ir tarė: „Ar pasakysite dabar? Man to jau gana.“ Jis pasakė: „Ką pastebėjai, kai ėjai?“ Jis tarė: „Nieko. Ką aš galėjau pamatyti? Tik žiūrėjau į pieną, kad jis neišbėgtų.“ Jis pasakė: „Tokiu pačiu būdu aš tokioje būsenoje, kad mano dėmesys neišbėgtų.“ Tai yra būsena, kurią pasiekiate gavę savirealizaciją – dėmesys pilnai apšviečiamas jūsų Dvasios. Ji neuždengia – nieko panašaus, ir jei apglėbia, ji išlieka tokia, kokia yra. Kai mano ranka tai paliečia, ji netampa šiuo metalu, taip? Ji atsitraukia.

Ji absoliučiai nepriklausoma. Paliečiu tai, bet tuo netampu. Dabar aš esu materija. Aš esu viskas, aš rūpinuosi savo vaikais, savo namais ir visu kitu, bet kai tampu realizuota, aš tampu visiškai nepriklausoma. Aš esu gyva dvasinė būtybė. Tada niekas negali jūsų žeminti, niekas negali prieš jums dominuoti. Ir jūs prieš nieką nedominuojate. Tai yra Dvasios būsena. Kai tai nutinka, jūs tampate aukščiau dharmos išlaikymo, jūs esate aukščiau. Pavyzdžiui, nėra pagundų tokiam žmogui.

Nėra pagundų. Nėra protinės veiklos taip pat, nėra vagysčių ar melo. Toks žmogus yra ypač atviras ir bebaimis – kaip Kristus: Jis neturėjo nieko bendro su parsiduodančia moterimi, ji buvo vienokio tipo, Jis buvo kitokio tipo. Bet kai žmonės pradėjo mėtyti akmenis į ją, Jis atsistojo prieš juos ir paklausė, kuris iš jų niekada nepadarė nuodėmės. Jie galėjo Jį užmėtyti akmenimis. Savo nuoširdumu ir savo stiprybe Jis tai sustabdė. Jie užstos tuos, kurie yra kankinami ir kenčia dėl engėjiškų žmonių. Jie nieko nebijo. Tai yra bebaimiai žmonės. Taip pat jie nieko negąsdina.

Jie gailestingi. Bet kai reikia protestuoti, jie stovi be baimės prieš tuos, kurie bando kankinti ir naikinti kitus. Nėra priespaudos. Netgi aš negaliu jūsų priversti gauti realizaciją. Aš negaliu su jumis dėl to ginčytis. Tai turi išsispręsti. Tai taip paprasta. Jei to nenorite, niekada negalite to gauti. Be abejonės. Taigi [neaišku], jei nenorite, geriau išeikite.

Bet vis tiek atkaklūs žmonės čia sėdi: „Ne, sėdėsiu čia“. Kam? Tokie žmonės skleidžia labai blogas vibracijas kitiems ir trukdo kitiems gauti realizaciją, tai šėtoniška. Vis tiek aš pasodinu juos: „Gerai, sėskite“. Jūs negalite priversti. Tai šviesa jumyse, virpėjimas. Analogija galėtų būti tarkim, dujos, kurios pakyla ir paliečia liepsnelę ir visos dujos nušvinta. Liepsnelė yra nuolat budri ir stebinti. Tada visa tampa tiesa. Tiesa labai skiriasi nuo to, ką mes žinome.

Tai kita dimensija, dėl kurios žinome: tai yra tiesa, o tai nėra tiesa. Jūs galite užduoti bet kokius klausimus, kai esate susijungę su savo Dvasia. Užduokite bet kokį klausimą. Užduokite klausimą apie mane. Tada užduokite klausimą apie Kristų, apie Mozę, apie Dievą – bet kokį klausimą. Kai atsakymas bus „Taip“, pajausite vėsų vėjelį savyje. Jei klausite daug negatyvių klausimų, prarasite vibracijas. Gali dilgčioti, galite jausti karštį, nes dabar jūsų kompiuteris yra sujungtas su absoliutu, ir įtvirtintas ryšys su tiesa. Įgyjate naują suvokimą, dėl jo suvokiate tiesą, kuri yra vibracinis suvokimas. Vaikas taip pat gali suvokti dėl vibracijų.

Yra daug vaikų, kurie gimė realizuoti. Ir jie žino, kur yra Kundalini. Jie žino. Jie jums pasakys, kur yra Kundalini. Tai yra teisa, nes jie žino tiesą. Tam jums nereikia būti itin išsivysčiusiems protiškai. Jie yra labai kilnūs. Jie supranta geriau nei daugelis vyresnių žmonių ir tų, kurie užima labai aukštą vietą visuomenėje. Kristus jau sakė, kad turtingi žmonės nepateks į Dievo karalystę. Jis jau sakė, nes jie bėga.

Bet aš pasakysiu, net tie, kurie mano, kad daug žino, yra visažiniai, – jie ten nepateks, nes nenori ten patekti. Jie viską žino. Jie nenori ten patekti. Jie nori visur nešiotis savo nuomonę. Jie nori įvažiuoti savo automobiliu į salę. Kaip jie ten pateks? Jie nepasirengę palikti savo nuomonę išorėje, nes yra priklausomi nuo savo proto, kuris jiems nieko nedavė. Bet norėdami pasiekti Dvasią, turite ateiti be ego, priimti. Jūsų būties šviesa nušvies viską – jūsų šventyklą. Ir kai ši šviesa pasklis, kai ši šviesa pradės jumyse švytėti, tada galėsite pajausti kolektyvinę sąmonę, galėsite jausti vėsų Dvasios vėjelį, pasireiškiantį jumyse, tai apibūdinta Biblijoje – labai trumpai, bet giliai.

Bet Adi Šankaračarija parašė tokią didelę knygą, kuri vadinasi „Saundarya Lahari“ ar „Čaitanya Lahari“. Nelengva papasakoti apie tokius dalykus taip trumpai. Jis rašė filosofijos traktatus. Jis buvo nuostabi asmenybė, buvo vadinamas Vivekačudamani. Pirmiausiai jis paskambino sąmonei. Kur yra jūsų sąmonė? Vivekačudamani. Kai jis parašė daug knygų, galiausiai parašė „Saundarya Lahari“. Jis rašo: „Tai tik aprašymas mano Motinos grožio“, ir su visomis detalėmis jis aprašė ne ką kitą kaip Motiną: Jos pirštus, Jos rankas, Jos judesius – viską, ir tai, kaip jis matė Joje judančias vibracijas, kiekvieną žodį, kurį Ji tarė. Jūs turite perskaityti šią knygą, kad suprastumėte Sahadža jogą.

Tai labai aiškiai perteikia visą esmę. Viljamas Bleikas taip pat rašė apie Sahadža jogą labai aiškiai. Bet kol negausite realizacijos, tol nepažinsite tiesos. Taigi Jis yra „sat“, tada „čit“ – dėmesys, Jis yra dėmesys. Jūsų Dvasia yra dėmesys. Dievo dėmesys. Dievas rūpinasi jumis per jūsų Dvasią, ir kai jūsų dėmesys yra Jo apšviestas, tai reiškia, kad jūs atkreipėte Dievo dėmesį. Dievas saugo jus. Visos Jo energijos teka jumyse. Visa Jo apsauga tenka jums.

Būsite nustebę, Sahadža jogai jums papasakos, kaip jie išvengė nelaimių, kas nutiko po nelaimingų atsitikimų ir kaip stebuklingai buvo išgelbėti žmonės. Man tai nieko naujo. Tai yra mažiausia, kas gali nutikti. Tai yra mažų mažiausia, nes visi angelai imasi atsakomybės. Jūs esate ant scenos, kur angelai jūs prižiūri. Ir jūs palaipsniui pradedate jausti šį palaiminimą, kuris yra Dievo dėmesys. Taigi Jis yra „čit“. „Sat“, „čit“ ir „anand“. Jis yra džiaugsmas, nes Dievas yra džiaugsmas. Jis sukūrė šią Visatą ne tam, kad padarytų mus rimtus, nelaimingus ir niūrius.

Žiūrėkite, kiek daug gėlių, kiek gražių dalykų, kiek spalvų Jis mums sukūrė. Visa tai mūsų džiaugsmui, o ne tam, kad atsiduotume nesąmonėms, nepadorumui, purvui, proto nešvarumams, nuodėmei, purvinoms idėjoms. Kad turėtume švarią širdį, kad turėtume švarią sąžinę savyje. Jis sukūrė šį gražų pasaulį mūsų džiaugsmui, be to jūs negalite džiaugtis, tiesiog negalite, kol neturėsite švarios sąžinės savyje, tol negalėsite savimi mėgautis. Ir tas džiaugsmas taps jūsų pačių, kai gausite savirealizaciją. Šis džiaugsmas yra Dievo atjauta ir malonė. Kai Kundalini pirmą kartą pakyla kaip viena maža gija, ji paliečia Brahmarandrą čia, tik viena gija. Ji atveria malonę ir džiaugsmą, nes čia yra Sadašivos sostas, čia yra jūsų Dvasios sostas. Kai tai paliečia Dvasią, šį sostą, malonės tėkmė pradeda tekėti jūsų simpatine nervų sistema ir jūs atsipalaiduojate. Pirma, kas nutinka – jūs atsipalaiduojate.

Tai malonė. Tik viena gija pasiekė, ir ta tėkmė, kuri dabar teka, yra Brahma – Dievo energija, tekanti jumyse. Tai jūs turite gauti. Turite atsiminti, kažkas palietė Kristų ir energija išnyko. Mums svarbu žinoti, kad australai pirmi turi gauti realizaciją. Jūs esate pirmi, kurie turi gauti. Ir tai yra didelė atsakomybė, jūs visi, kurie gavote savirealizaciją šiandien ar anksčiau, išlaikykite ją stiprią. Užauginkite iš to medį, nes atsakote už visus savo palikuonis, kurie ateis į šią nuostabią jūsų žemę, kuria esate palaiminti. Tai yra nuostabi vieta ir nuostabūs žmonės. Tiek daug mano vaikų.

Šiandien yra paskutinė diena. Labai liūdna, kad turiu pasakyti sudie, ir tikiuosi, kad jums visiems bus patogu ateiti ir susitikti sekmadienį. Aš labai lauksiu jūsų. Taip pat pabandysiu jus pagydyti, jei turite kokių problemų, bet neatgabenkite visų ligoninių. Išmokysiu, kaip gydytis ir duoti realizaciją. Geriausia, jei pateiktumėte atvejį, tada pasakyčiau, kaip sau padėti, nes jei esate realizuotos sielos, galite gydyti. Mes visada taip Indijoje darome: kai ateina vėžiu sergantis žmogus, skambiname vienam iš giminių, duodame realizaciją, išmokome, kaip gydyti vėžį, ir jis prižiūri pacientą. Tai geriausias būdas tai padaryti. Jis gali duoti realizaciją tam žmogui, gali geriau jį prižiūrėti, jis pažįsta tą asmenį geriau, ir šiuo būdu geriau veikia gydymas. Tikiuosi, visiems bus patogu ateiti ir susitikti.

Turiu pasakyti, mane sužavėjo Sidnėjaus žmonės, kurie buvo malonūs, kad atėjo ir gavo realizaciją. Turiu pasakyti, nes aš esu Motina. Aš negaliu palikti jūsų su savo jausmais. Turiu paklausti, turiu jūsų paprašyti. Turiu būti jums labai labai kantri, itin kantri ir mylinti, kad jūs manęs paklausytumėte ir priimtumėte realizaciją. Aš netgi turiu pas jus ateiti, kad tai padaryčiau. Viskas gerai, tai motinos darbas, tik motinos taip daro. Kai Kristus ateis, Jis paims savo vienuolika energijų ir jus visus sutvarkys. Prieš tai, prašau, leiskitės visiškai teisiami savo Kundalini pažadinimo ir susitvarkykite. Tie žmonės, kurie ateina su savo idėjomis, turėtų tiesiog išeiti ir pamatyti, ko jie pasiekė su savo idėjomis.

Yra buvę daug organizacijų – viena po kitos. Nėra būdo organizuoti Dievo. Geriau organizuokite save per savo Dvasią, kuri yra absoliuti. Telaimina jus Dievas!