Nabhi Chakra

New Delhi (India)



Send Feedback
Share

Viešoji programa „Nabhi čakra“ Naujasis Delis, Indija, 1983 m. sausio 31 d.

Muzika buvo labai puiki ir jus visus pakylėjanti.

Muzikos poveikis Sahadža jogoje yra milžiniškas, ir jei Sahadža jogas dainuoja dainą, tai būna taip nuostabu, kad veikia kaip mantra mano esybei. Taigi, aš esu labai dėkinga p. Venogopalanui už šiandien taip gražiai atliktą dainą. Ji mane labai sujaudino. Taip pat Geivinas Braunas buvo labai mielas. Jis yra anglas, labai švelnus ir labai tvirtas Sahadža jogas. Jis buvo vienas iš pirmųjų Sahadža jogų iš Vakarų, kuriuos aš sutikau. Šiandien aš papasakosiu jums apie Nabhi čakrą, susijusią su ieškojimo sąžiningumu. Nabhi čakra yra centras, kontroliuojantis arba pasireiškiantis išoriškai kaip saulės rezginys. Nabhi čakra turi dvi puses: vieną – kairėje, kitą – dešinėje ir vieną – centre. Kairėje pusėje yra Gruha Lakšmi, dešinėje pusėje yra Radža Lakšmi arba Gadža Lakšmi, o centre yra Lakšmi, kuri pakyla į Mahalakšmi.

Kai prasideda ieškojimas, žmogus pirmiausia ieško maisto. Maistas yra labai svarbus visiems gyvūnams. Jei jie neturi maisto, negali egzistuoti. Taigi, ieškojimas prasideda nuo maisto, o kai pastogė surasta, jie bando ieškoti vandens. Taigi, šis centras yra sudarytas iš vandens, ir šiame centre viešpatauja dievybė Šri Višnu arba Narajana; ir Jo galia, kaip minėjau, yra Lakšmi, o tada Mahalakšmi. Sahadža jogoje jūs suprasite, kad palaipsniui vystote vieną galią, o po to kitą. Kiekvienam, atėjusiam į Sahadža jogą, jei jis yra teisingas ir nesusipainiojęs su neteisingais dalykais, būtinai padeda Lakšmi Tatva [Principas], tai reiškia, rūpinamasi jo gerove. Kaip pasakė Krišna: „Joga Kšema Vahamja“. Ir Jis iš dalies prižiūri „kšemą“ [gerovę]. Visiems, kas buvo Sahadža jogoje, buvo stebuklingai padėta, taip pat ir Lakšmi Tatva, t. y. materialiai.

Jiems buvo padėta tokiais įvairiais būdais, kad kiekvienam tereikia tik pamatyti, kaip vyksta tie stebuklai. Pavyzdžiui, kaimietis, kuris turėjo mažą lopinėlį žemės ir gyveno diena iš dienos tik, kad prasimaitintų. Kai jis pas mane atėjo, po kurio laiko pastebėjau, kad jis atnešdavo girliandą, didžiulę girliandą man kiekvieną vakarą. Ir kasdien jis išvykdavo iš savo kaimo, kad galėtų dalyvauti mano programoje. Aš labai nusistebėjau, kaip jis gali tai sau leisti, ir paklausiau: „Kaip man atneši kasdien po girliandą? Tau nereikia jos atnešinėti, tai nebūtina.“ Jis atsakė: „Motina, Tu žinai viską.“ Aš paklausiau: „Kodėl, kas atsitiko?“ Jis atsakė: „Turiu žemės sklypą šalia savojo, kurio niekada nenaudodavome, nes tai absoliučiai nederlinga žemė. Jis nedidelis, ne didelis sklypas, o mažas sklypelis, gabalėlis žemės. Ir po Realizacijos aš visada eidavau basas per tą mažą žemės lopinėlį, kurį turėjau. Po kurio laiko, kai po to grįžau, vienas ponas atėjo pas mane ir pasakė: „Šis žemės sklypas, kurį tu turi, yra labai vertingas.“ Tas [kaimietis] paklausė: „ Na, ir kas?“ Jam atsakė: „Aš turiu plytų krosnį ir mačiau, kad pabandžius – spontaniškai mes sumaišėme nedidelį kiekį molio iš šio dirvožemio, iš šios sklypo dalies, kuri priklauso tau, ir pastebėjome, kad mūsų plytos tapo tokios geros ir tokios tvirtos, kad norėtume pirkti šį molį iš tavęs už gerą kainą.“ Ir taip jis pradėjo gauti pakankamai pinigų ir tapo turtingesnis. Tačiau Sahadža jogoje turite suprasti, kad nereikia krypti į kraštutinumus bet kokiu atveju.

Tai viena, ką žmonės turi žinoti – jūs neturite krypti į kraštutinumus. Jūs netapsite labai turtingi. Aš esu mačiusi žmonių, kurie yra itin turtingi, kai ateina į Sahadža jogą, jie yra didelis galvos skausmas, labai didelis galvos skausmas. Jei jie serga, o jūs išgydysite jų širdies negalavimus, tada jie bandys jus valdyti. Jie surinks visus, turinčius širdies problemų, atves visų rūšių ligonius pas jus, jūs tai toleruosite, o jie bandys jus valdyti. Jie tuoj pat pradės pasakoti apie savo išgijimą kiekvienam, jie skelbs apie tai laikraščiuose, darys viena, darys kita – tai neįmanoma. Ir jie bandys jus tiesiog valdyti. Be jokio susitarimo jie atvyks ir tikėsis, kad jūs juos nedelsiant aplankysite – tai siaubinga. Ir tada jie atsiųs visus savo pažįstamus gydytis, ir jums teks parodyti visą savo kantrybę visiems jų draugams, jie taps tarsi agentais. Visi jų ligoniai, visi jų pažįstami, visi jų draugai – jie nori visus juos įpareigoti ir nerodo jokios meilės, jokio švelnumo, nieko daugiau.

Jei Sahadža jogai bandys pasakyti: „Ne, jums nereikėtų taip elgtis“ ir pan. – jie jausis įžeisti ir bandys pasveikti daug greičiau, nei kiti žmonės. Jie patys yra silpni, nesveiki žmonės patys savaime – širdies ligonis, toks ligonis, anoks, bet jei jiems pasakysite: „Nesigydykite“ – jie jausis blogai. Jei jūs jiems to nepasakysite, jie susirgs ir turės kitų problemų. Jie niekada nebandys suprasti Sahadža jogos didžiąja prasme. Jie tik norės ją matyti pagal savo pačių ego suvokimą, kurį susikūrė kaupdami savo pinigus, ir jie niekada nesupras, kaip skaudina kiekvieną, visa laiką mane užgoždami. Labai keista, tačiau kiekvieną kartą, kai gydau turtingą žmogų, man visada norisi nuo to žmogaus pabėgti. Aš niekada neičiau į jų namus, nenorėčiau valgyti jų namuose. Tai yra labai blogai. Taigi, per daug turtų taip pat nėra gerai, nes tai sukuria jums begalinį ego – tokį, kad jūs net nematote savęs, ir jei kas nori pasakyti ką nors, kad apsigintų, tada toks žmogus jaučiasi įžeistas arba pažemintas.

Tačiau ne tik tai. Jie bando elgtis su manimi ir su viskuo taip, kaip elgiasi savo versle, kas yra tiesiog neįmanoma. Matote, jie turi uždirbti pinigų, jie turi kitą požiūrį, jie yra šykštūs. Man nereikia uždirbti pinigų ar dar ko nors. Jei ką nors darau, aš esu, tiesiog elgiuosi taip, kad esu paslaugi. Ar ne taip? Tačiau jie vers mane laikytis jų taisyklių ir reglamentų – visko, patys nesilaikydami atitinkamos tvarkos. Taigi, labai turtingi žmonės Sahadža jogoje iki šiol buvo labai varginantys, sakyčiau, tiek man, tiek visai organizacijai. Jie yra labai siauro mąstymo. Jie negali matyti tos didžios vizijos, kurią matau prieš save.

Kokios bekiltų mažos idėjos apie save ir pačių mąstymą, skaitymą, jie bandys tai prastumti į Sahadža jogą. Tai yra ne vienkartinė mano patirtis – taip buvo daug kartų. Tada kažkaip atsitinka, kad jie iškrenta. Taigi, per daug turtų jums suteikia begalinį ego, blogesnį netgi negu, sakyčiau, buldogo. Turtingas žmogus negali pamatyti, kad visi šie turtai yra jo išorėje. Jie nėra jo viduje. Jis turi būti turtingas širdyje, kad galėtų suvokti atjautą. Atjauta nereiškia, kad jūs duodate išmaldos kitiems ar kad duodate kitiems pinigų – ne tai. Priešingai – tai darydami jūs tik įsigyjate elgetų. Atgaila yra tai, kas veikia, atgaila yra tai, kas teka, atgaila yra tai, kas tikrai matosi.

Ne atgaila, kai jūs duodate materijos: „Gerai, ateik, aš tau duosiu šimtą rupijų.“ Priešingai – duoti kažkam šimtą rupijų yra blogiausia. Išbandžiau tai su kai kuriais Sahadža jogais, kurie buvo su manimi. Bandžiau jiems duoti šiek tiek pinigų, kai jie buvo labai neturtingi. Jie tapo baisūs. Kai kurie iš jų pradėjo gerti, kai kurie iš jų pasuko kitais keliais ir tapo priklausomi nuo pinigų. Tai buvo nepakenčiama. Ir jie bandė sugadinti kuo daugiau Sahadža jogų. Taigi, kai ateina tokie žmonės, neįmanoma su jais susitvarkyti. Jie nėra Sahadža jogai, nes yra prieš Sahadž. Jie laikosi įsikibę minties, kad turi tiek pinigų, jog yra tokie turtinti ir gali savo pinigais valdyti kiekvieną.

Bet ne mane, aš atsiprašau. Tačiau viena, dėl ko man jų gaila – jie negali patekti pas Dievą. Jie neturi savyje ieškojimo sąžiningumo, nėra ieškojimo sąžiningumo. Elito žmonės, į kuriuos aš kreipiausi, tiek daug vietų, kaip ši, nes kai kurie žmonės, kuriuos išgydžiau, norėjo nukreipti mane link elito, taip vadinamo. Manau, jie yra pasipūtę, man jie tokie yra. Jie nenori būti Sahadža jogoje. Jie jau yra pašalinti, aš kartais taip jaučiu. Kreipiausi į tūkstančius jų, iššvaisčiau jiems savo laiką. Jie niekam tikę, absoliučiai tušti žmonės. Jie labai laimingi, nes turi kelias mašinas ar namus, ar ką nors panašaus.

Aš taip pat turiu visų šių daiktų, taip vadinamų turtų. Aš visada žiūrėjau iš savo tėvo pozicijos ir iš savo vyro pozicijos. Nesuprantu, kam reikia didžiuotis šia tuštybe. Tačiau žmonės tokie jau yra: tuščias puodas garsiai skamba, lygiai taip tuščias turtuolis sukelia labai daug garso. Tačiau nėra taip, kad didelis vargšas yra geras, nes tie, kurie yra dideli vargšai bus užsiėmę savo problemomis dėl maisto. Jie turi mažų mažų problemų ir jų vertybės vis dar turi prieiti iki to taško. Tik būdami viduryje jūs galite geriau dalyvauti Sahadža jogoje. Tie, kurie yra itin turtingi ir išdidūs, negali lengvai ateiti į Sahadža jogą. Tie, kurie yra labai neturtingi, taip pat negali ateiti į Sahadža jogą. Tačiau, kai yra pasiektas upės vidurys ir pradeda sklandžiai tekėti, tada tai sklinda į šalis ir gali įtraukti.

Tačiau jūs negalite pradėti nuo kito galo. Aš bandžiau. Aš išbandžiau abu variantus ir jau pasakojau jums, kas atsitiko. Kam aš daviau pinigų, kam bandžiau padėti duodama pinigų, tie tapo aikštingais, niekam tikusiais, lengvabūdžiais žmonėmis, Sahadža jogai jie prarasti. O tie, kuriuos laikiau apsirūpinusiais pinigais ir patenkintais žmonėmis, suvaidino kitą vaidmenį, bandydami valdyti mane visą laiką, naudotis manimi, kada tik panorėję, jie norėjo naudoti mane bet kokiam jiems reikalingam tikslui. Ir jie turi žinoti, kad negalite manęs valdyti, negalite manęs valdyti, tačiau šis nesuvokimas vis dar yra jų galvose, kad jie gali valdyti Dievą, gali valdyti kiekvieną. Tokiems žmonėms nėra prasmės ateiti į Sahadža jogą, atvirai kalbant. Ir netgi jei ateina į Sahadža jogą, jie turi žinoti, kad Motinai širdies turtingumas, Sahadža jogos supratimas, nuolankumas, nebandymas valdyti yra labai svarbūs. Šiame jūsų augime pinigai absoliučiai nėra svarbūs. Jūs – vargšai ar turtingi, gausite savo Realizaciją.

Pavyzdžiui, aš nuvykau į Maharaštrą, dauguma jų yra, galima sakyti, labai neturtingi žmonės, ta prasme, kad jie tikrai nėra vidurinioji klasė. Jie nėra išsilavinę, kai kurie iš jų yra fabrikų darbininkai ar turi mažus ūkelius. Ne labai turtingi. Tačiau jie yra labai geri Sahadža jogai, puikūs Sahadža jogai. Jų tokios gražios akys ir toks nuostabus jausmas, ir tokia atjauta, kad Lakšmi Tatva juose yra absoliučiai subalansuota. Jūs žinote, kad Lakšmi yra vaizduojama kaip moteris, ir ta moteris yra motina. Motinai nesvarbu, turtingi jūs ar vargšai. Jei vienas jos sūnus yra turtingas, o kitas – vargšas, ji skirs daugiau dėmesio vargšui ir prašys turtingojo duoti pinigų ir vargšui. Ji per daug nesivargina. Jei kažkam ko nors reikia, ji bus pirmoji, kuri padės žmogui, kuriam reikia padėti.

Dabar apie dvasinius dalykus dvasiniame gyvenime: žmogus, kuris yra tikras ieškotojas, kuris yra tikras ieškotojas, Motina darys viską, kad būtų su tuo žmogumi. O su tais, kurie dėl to nėra sąžiningi, Motina bandys juos vienaip ar kitaip sulaikyti. Žmonių problema ta, kad jie dažnai nežino, ko nori. Jie galvoja, kad visų pirma jiems reikia pinigų. Tačiau tie, kurie turi pinigų, galvoja, kad jiems reikia valdžios. Jei turi per daug pinigų, mąsto, kad jiems reikia eiti į politiką, nes iki tol jie neturėjo valdžios. Tada jiems nepasiseka politikoje, ar, sakykim, jie ja persisotina, kaip bebūtų, tada jie nori meilės iš savo vaikų, kurios negali gauti, nes yra per daug užsiėmę ar panašiai. Taigi, jie nežino, ko nori. Tie, kurie tiki, kad turint pinigų bus geriau, turėtų paklausyti žmonių, atvykusių iš turtingų šalių, ir jie jums papasakos, kaip blogai ten klostosi reikalai, kokie žmonės sugadinti, kas jiems negerai, jie apskritai yra blogos būklės. Jūs netgi negalite jų vadinti žmonėmis, nes jie – tokie žiaurūs, gali nužudyti netgi savo vaikus, ir ta visuomenė tokius žmones toleruoja.

Indijoje, jei jūs išgirsite, kad kažkas nužudė vaiką, to aš nesu girdėjusi per visus 60 savo gyvenimo metų, tačiau, sakykime, išgirstų, kad kažkas nužudė savo dukrą ar sūnų, niekas niekada daugiau į tokį žmogų nežiūrėtų. Jam nebūtų leidžiama būti visuomenėje, niekas netgi neišleistų savo vaiko tuoktis su jo sūnumi ar dukra. Jis būtų absoliučiai izoliuotas nuo visuomenės. Niekas negali net pagalvoti apie tokius vaikų ir tėvų santykius. Ten taip pat yra juokingų santykių, kai ko visiškai absurdiško, tiek žiaurumo, tiek moralės prasme, jie yra tokie absurdiški, kad net neįmanoma suprasti. Taigi, pinigai sukūrė tokį ego, kad jie sako: „Kas negerai?“ Kas negerai? Tai absoliučiai piktybinis požiūris. Kai jūs sakote: „Kas negerai?“, tai reiškia, jūs nenorite palaikyti santykių su visuma. Jūs nenorite išlaikyti savo ryšio su pačiu Pirmapradžiu, Pirmapradžiu, kuris laiko jus, kiekvieną jūsų, savyje. Jūs esate dalelė visumos, tad kaip galite sakyti: „Kas negerai?

Aš darau tai, ką noriu“. Jūs tiesiog tampate kaip piktybinė ląstelė. Taigi, Nabhi čakroje kiekvienas turi žinoti, kad nereikia labai smarkiai trokšti pinigų. Dabar tie, kurie labai smarkiai trokšta pinigų, geriau išvysto savo dešinę pusę, jie gali turėti pinigų, be abejonės, tačiau tada jiems pristinga kairės pusės. Kairė pusė yra Gruha Lakšmi, jie neturi savo namuose Gruha Lakšmi. Jie labai neramūs žmonės, nuolat bėga, bėga žiurkių lenktynėse, juos ištinka širdies smūgiai, jei ne širdies smūgiai, tada leukemija, jie suserga diabetu, kepenų ligomis – visais šiais dalykais, nes jų dėmesys sukoncentruotas į pinigus, o ne į Dievą. Taigi, jūs esate arba dešinėje, arba kairėje pusėje. Tie, kurie yra labai emocingi žmonės, itin emocingi, labiau susirūpinę savo šeima – jiems šeima yra viskas, santykiai yra viskas, jie yra tokie, jie gali neturėti labai daug Lakšmi, nes išnaudoja visą Lakšmi, bet jie vis tiek yra geresni žmonės. Tačiau kartais tokie žmonės, kurie labai aukojasi kitiems, atiduoda viską, ką turi, gali išprotėti, nes sutinka žmonių, kurie neatsako tuo pačiu, neatsako į meilę, nesupranta, kas jiems buvo duota. Taigi, kraštutinė pagalba kitiems gali sukelti bėdų tam žmogui, kuris aukojasi, ir bėdų tiems žmonėms, kurie laisvai paėmė iš jų pinigus.

Nes, jei jūs laisvai dalinate žmonėms pinigus, kas atsitinka? Aš jums pateiksiu paprastą pavyzdį, kaip Amerika padėjo Indijai. Kai amerikiečiai padėjo Indijai, jie manė, kad daro didelę paslaugą indams, kas buvo visiškai neteisinga, nes viskas, ką jie darė, ką jie darė, pradingo tyruose. Niekas nebandė nieko saugoti, viskas buvo veltui. Tačiau duodami jie parodė panieką, ir kai jie davė kažkiek kviečių ir ryžių Indijai, nebuvo už tai jokio dėkingumo, nes ten buvo pridėta kažkokių sėklų, kurios sukėlė kaimuose du baisius dalykus. Viena buvo pavadinta „kongreso žole“, nes ji atkeliavo iš Amerikos. Kita buvo pavadinta „išprotėjusia akacija“. „Babūl“, kaip mes ją vadiname, pakvaišusi „babūl“. Šie medžiai taip išplito kaimuose, kad jie nežinojo, ką su jais daryti. Jie turi tokius didelius didelius spyglius, kad kiekvienas, įsidūręs, gali netgi numirti.

Jie yra labai nuodingi, ir jei jų tenka vaikams, jie taip smarkiai apsinuodija, kad netgi neįmanoma jų išgydyti. Štai kaip Amerikos vyriausybė mums padėjo. Dabar kas gali jiems pasakyti: „Ką jūs padarėte taip negailestingai?“ Geriau buvo badauti nei iš ko nors gauti pagalbos. Jau seniai esu sakiusi, kad geriau šiame krašte badauti nei gauti pagalbos iš šių niekam tikusių, baisių Vakarų šalių, kurios galvoja tik apie save. Jūs tik išpučiate jų ego dėl nieko. Ką jie turi? Jie turi tik plastikinius turtus. Tačiau šis dėl pinigų kylantis ego juos padaro tokius kvailus, kad jie tiesiog nežino, kas vyksta jų pačių šalyje: kaip jų šalys smunka žemyn visais atžvilgiais, kaip degraduoja jų žmonės. Jie arba bijo, arba yra apleisti, arba jie yra komunistai, arba taip vadinami kapitalistai, kur jie yra tiesiog apleisti. Jeigu jūs nuvyktumėte ir pamatytumėte tą šalį, turiu omenyje, negalite ten sėdėti kaip čia, bet kur, ir kalbėtis lauke, kas nors gali ateiti ir kažką nužudyti.

Jei jūs vaikščiosite tamsoje, jus gali nužudyti. Amerikoje, taip vadinamoje išsivysčiusioje šalyje, Niujorko mieste. Taigi, tokio tipo turtai, kurių mes stengiamės siekti, ypač žmonės Delyje labai trokšta turėti daug pinigų. Aš nežinau, kodėl Pandžabyje, Gudžaratyje ir Marvadyje linkstama link to. Marvadyje yra kitas stilius, o Pandžabis ir Gudžaratis bando uždirbti pinigų. Ir kai aš juos matau užsienyje, tiesiog nežinau, ar jie yra kur netoli Indijos. Jie yra baisūs žmonės. Neišsaugo savyje jokios kultūros, tokie yra indai. Jie yra absoliučiai išorėje. Jie galvoja tik apie save, jie galvoja, kad jau pasiekė dangų.

Ir jei jūs matytumėt jų Nabhi čakrą, nustebtumėte – visi kenčia dėl baisių kepenų, aukšto kraujo spaudimo, diabeto, širdies smūgių, ir jie geria kaip žuvys, ypač „sardardžiai“ [lyderiai]. Aš buvau nustebinta, tie, kurie turėtų veikti Dievo vardu, geria kaip žuvys. Jie itin smulkmeniški dėl „pagadi“ [turbano] ir „dhari“ [juostos] vilkėjimo, tačiau dėl gėrimo nesuka galvos. Kiekvienas „sardardžis“, pas kurį benueisite, turės tokį barą savo namuose, kokio net lordas neturi, nes Anglijoje tai yra vulgaru. Neišmokdami jokios tos šalies estetikos, jie tapo tiesiog kaip kaimiečiai, be jokios kultūros – tai faktas, štai ką pinigai su jais padarė, jie neturi jokios savigarbos. Taigi, Lakšmi Tatva turi būti subalansuota. Tas pats ir apie išvykusius Gudžarati žmones. Kitas tipas gyvena čia, Marvadyje. Kuo mažiau pasakosiu apie šiuos baisius žmones iš Marvadžio, tuo bus geriau. Aš netgi nemanau, kad bent vienas iš jų kada nors gaus Realizaciją ar vietą Dievo karalystėje.

Jie yra kraugeriai. Jie nėra žmonės. Dėl pinigų jie gertų kraują kaip sultis, čiulptų kraują ir smagiai leistų laiką. Šis pasaulis nėra skirtas pinigų paieškoms. Jūs atėjote į šį pasaulį kaip žmogiškos būtybės ieškoti Dievo, ieškoti savo Dvasios, būti išvien su savuoju Aš, būti toje taikioje vietoje, kokia yra Dievo karalystė, kokia yra Dangaus karalystė, o ne šokti į liūną, kuris atrodo labai gražiai, tačiau nėra labai gražus. Jis sukelia agoniją, jis terorizuoja. Žmonės negali miegoti, jei turi per daug pinigų, nes jie nežino, ką su jais daryti. Čia taip pat visi tie, kurie turi pinigų: jie nežino, kada jiems teks mokėti pajamų mokestį. Aš išsprendžiau savo pajamų mokesčio problemą, nusprendusi neturėti jokių pajamų. Aš neturiu jokių pajamų, jokio pajamų mokesčio, taigi man nereikia jaudintis ir dėl mokesčių inspekcijos kontrolieriaus.

Jis negali manęs kontroliuoti. Geriausia yra neturėti daugiau pajamų, kurios gali būti apmokestinamos, kitaip jūs turėsite mokėti kitą pajamų mokestį teisininkams – tokiems kaip mano brolis. Aš jam pasakiau: „Man tavęs iš viso nereikia visą gyvenimą, labai ačiū.“ Jūs tapsite tokie absoliučiai laisvi, laisviausi pasaulyje, jei neturėsite pajamų. Lygiai taip, jei norite išspręsti automobilio problemą, niekada nesimokykite vairuoti. Arba jus kažkas nuveš, arba ne, jūs galite keliauti ir savo kojomis. Visų šių nesąmoningų dalykų kaupimas sukėlė mums šią įtampą, taip vadinamą: „Kiek mes turime mokėti? Kas yra pajamų mokestis? Ar rytoj policija ateis į mano namus?“ Jeigu jie ateis pas mane, aš sakysiu: „Gerai, imkite viską, ką galite. Čia nėra nieko, kelios sąskaitos, kurių aš dar neapmokėjau – tai viskas. Tiesiog leiskite jiems sumokėti.“ Žmogus turi gyventi šiame pasaulyje visiškai laisvai.

O kad pasiektų tą laisvę, žmogus turi žinoti, jog turi būti teisingi prioritetai. Jei jūsų prioritetas – pinigai, jūs jų turite. Ne, ne aš. Jei jūs norite duoti man pinigų: „Ne, sere“, – aš jų neimsiu jokia kaina.“ Jūs galite man duoti gėlių ir pan., viskas gerai, tačiau jokių pinigų. Aš nieko nenoriu žinoti apie jokius pinigus – tai galvos skausmas. Lygiai taip mes nesuvokiame, tačiau turėti ryšių su broliu, seserimi ar sūnumi vienaip ar kitaip – tai kitas didelis galvos skausmas. Tai nereiškia, kas jūs turėtumėte pradėti juos mušti, tačiau žmonės gali parduoti savo šalį dėl savo vaikų. Tai yra labai pavojinga, baisu – toks prisirišimas, „mamatva“ (savininkiškumas): „Tai yra mano sūnus“, – viskas. Jei jis yra jūsų sūnus, galite nužudyti bet ką, jei taip jaučiate, arba galite daryti, ką norite, nes tai yra jūsų sūnus. O tas, kurį žudote, ar nėra taip pat kažkieno sūnus?

Štai „mamatva“, kuri užvaldo: „Mano vyras“. Ypač mūsų Indijos moterys. „Mano vyras“ – ir automatiškai prasideda problemos. Visa tai kyla dėl neišmanymo. Žinoma, meilė turi būti, tačiau meilė niekada nesukelia jums prisirišimo, nes ji yra išmintinga, ji yra išmintis. Tarkime, medyje syvai teka ir įsikimba į vaisių, nes jie jį myli: „Tai mano“. Ir kas tada atsitinka su likusiu medžiu? Jis miršta, o tas vaisius taip pat miršta. Taigi, ši „mamatva“ turi išnykti. Tačiau kalbant ji niekur nedings, tiesiog patariant ji nepradings.

Net jei kentėsite, esu mačiusi tiek daug žmonių, atėjusių pas mane: „Mano tikras tėvas mane apgavo. Mano tikras sūnus mane apgavo“. Aš atsakiau: „Kuris iš jų yra tavo nuosavybė? Tas, kuris tave apgavo, nėra tavo nuosavybė.“ „Mano vyras…“ Yra tokių moterų, kurios man kvaršina galvą dėl savo vyrų: „Mano vyras padarė tą, padarė aną, mano vyras padarė šitą.“ Moterie, kodėl tau neužtvojus jam stipriai ir nepabaigus viso to? Tačiau tai yra labai toleruojama – ši „mamatva“, šis prisirišimas. Prisirišimas prie pinigų, prie žmonių, prisirišimas prie to yra ne kas kita kaip kablys, kuris prikabina jus prie žemesnio lygio. Jūs turite kilti aukštyn, ir tada iš tiesų džiaugsitės turtingumo grožiu. Kaip jau esu minėjusi, aš matau visus gražius daiktus. Puiku, kad jie man nepriklauso. Pažvelkite, štai čia patiesti šie kilimai.

Jei jie būtų mano, aš jaudinčiaus: „O Dieve, dabar, tikiuosi, jie nebus sugadinti. Tikiuosi, niekas ant jų nesėdės. Tikiuosi, kad jie yra apdrausti, taigi, niekas su jais nepabėgs.“ Tačiau, kai jie man nepriklauso, aš mėgaujuosi jais labiau. Kitų žmonių daiktai yra geresnė idėja. Šis mitas nuveda mus iki tokio kvailumo laipsnio, kad kartais aš galvoju, ar tie žmonės tikrai yra žmonės, ar jie yra savo pačių apsėdimai. Jų Dvasia prarasta, viskas prarasta, jie dėl to nesijaudina. Tačiau jei praranda savo mažą poziciją, jie verkia ir dejuoja, lyg būtų mirę, jų protėviai yra mirę šimtus kartų, tačiau žmonės, tokie kaip aš, yra tik „batčai“ – imperatoriai. Jie dėl to nesijaudina. Jiems nereikia įtvirtinti komforto, jiems nereikia jokio komforto. Jei jūs turite komfortą, jis lipa ant jūsų, jis padaro jus vergais.

Jei jūs ieškote komforto, norite būti pavergti, imkite jį iš manęs. Bet kokios rūšies komfortą. Tik žmonės gali iš tiesų tapti tokie kvaili. Joks gyvūnas to negali. Yra ir kita komforto rūšis – tai idėja, kad kiekvienas turi tai vertinti ir, kad turi sugebėti valdyti kitus. Tai taip pat, manau, kyla iš Nabhi čakros. Tai toks jausmas, kad turi sugebėti valdyti daug žmonių, jie visi turėtų žiūrėti į tave. Dabar Londone yra moterų, kurios kenčia nuo keistos ligos, vadinamos anoreksija, kai jos tiesiog nevalgo. Moterys tiesiog nevalgo, nes jos turi būti plonos ir kaulėtos. Kam?

Kam joms reikia būti plonoms ir kaulėtoms? Nes tada atrodai patraukliai. Tačiau kodėl? Tikrai nemanau, kad kaulėti žmonės atrodo patraukliai, jokiu būdu. Jie yra baisūs. Jie sukelia tik gailestį ir jausmą, kad visas šis reikalas yra bjaurus. Kartą mane aplankė grožio karalienė. Aš pamaniau, kad ji serga džiova, ir pasakiau: „Tu atrodai normaliai, tačiau atrodo, kad sergi džiova“. Ji atsakė: „Ne, Motina, aš laimėjau grožio konkursą“. „Tikrai?

Kas buvo tie žmonės? Ko gero tai buvo gydytojai, nes jie nori ten turėti ligonių.“ Tai yra bėda, mes išsukame iš kelio, kad apsunkintume savo Nabhi, nevalgydami maisto, badaudami. Jei norite badauti šiame gyvenime, kitame gyvenime neturėsite jokio maisto. Labai jums ačiū. Jokio maisto. Badaujate? Gerai, jūs kentėsite nuolatinį badą. Kaip jums tai? Jums nereikia jokio badavimo. Kodėl norite badauti?

O jei norite badauti, nes norite pakeisti dienotvarkę ar galbūt dėl savo sveikatos, tada viskas gerai. Tačiau kodėl Dievo vardu jūs norite kenkti man? Jūs turite ką valgyti, tačiau nenorite valgyti. Tie, kurie turi ką valgyti, nenori valgyti. Kitą gyvenimą jie bus vargšai ir tada kaltins turtinguosius. Tačiau praėjusiame gyvenime jūs būsite norėję badauti, todėl šį gyvenimą jums nebus duota maisto, nes to norėjote. Štai taip Nabhi čakra persisuka, kai jūs badaujate lyg išprotėję. Nereikia badauti Dievo vardu. Dievas jums davė visą gerovę, visą grožį, visą meilę. Iš esmės Sahadža jogoje, jei jūs badausite mano vardu, aš manau, tai yra siaubinga, nes jei jūs norite trukdyti savo Motinai, ar apsunkinti jai viską, ar jai atkeršyti, tada sakykite: „Motina, aš neketinu valgyti jokio maisto“.

Tada Motina bus pribaigta. Tai geriausias būdas ją užkariauti, tiesiog pasakant: „Motina, aš neketinu valgyti jokio maisto“. Taigi, toks kvailas badavimo būdas taip pat yra labai blogai jūsų Nabhi čakrai, ir jei tai darysite, turėsite problemų, nes būnate veikiami savo kairiapusiškumo, kaip vadinate, pasąmonės, anapus Ida Nadi, jūs turite kolektyvinę pasąmonę ir tampate jų veikiami. Tada turite psichinių, protinių ir emocinių sutrikimų. Ir dažniausiai žmonės, kurie badauja, yra labai karšto temperamento. Tą dieną, kai jie badauja, niekada nesiartinkite prie jų, nes tada jie jau planuoja, ką valgys. O tada ryte, kaip suplanuota, jie to negauna, ir tada būna labai pikti. Visi šie ne Sahadža dalykai jums nepadės. Jūs turite būti normalūs žmonės. Jūs neturite jausti dėl Sahadža jogos jokio spaudimo – nieko.

Būkite normalūs. Būkite puikūs žmonės. Nekankinkite savęs. Tai yra vienas Nabhi aspektas iš kairės pusės, o iš dešinės pusės – nepasiduokite piktnaudžiavimui. Nelepinkite savęs. Abu dalykai Sahadža jogai yra vienodi: ar jūs badaujate, ar persivalgote – tai tas pats. Tarp šių dviejų dalykų nėra jokio skirtumo. Nes jei jūs nesate viduryje, jei iš kairės jūs metatės į dešinę, ar yra koks nors skirtumas? Taigi, būti viduryje reiškia būti palaimintam Šri Lakšmi. Ir aš jau esu jums apibūdinusi, kokia yra Šri Lakšmi, kad Ji laiko rankose du lotosus, kaire Ji laiko vieną lotosą, o dešine ranka – kitą, Ji pati – viršuje, kas rodo subalansuotą asmenybę.

Ji balansuoja ant lotoso. Įsivaizduokite. Ji stovi ant lotoso. Tai reiškia, kad Ji balansuoja. Ir Ji balansuoja, Ji stovi ten, ir Ji laiko du lotosus savo rankose rodydama, kad pati yra kaip lotosas. Žmogus, kuris yra turtingas, Lakšmipati, turi būti kaip lotosas: šiltas, rožinis, jaukus. Ir netgi toks bjaurus daiktas, panašus į vapsvą, nežinau, kaip jį vadinate angliškai, neturite tokių juodų vabzdžių. Mes turime labai juodas vapsvas, jos yra kietos, kietos kaip riešutai ir turi kampuotas, dygliuotas kojas. Šis juodas padaras ateina, jis niekam netinkamas, tačiau jis ateina pastogės – „ašrajos“, ir lotosas jį laiko savo žiede, kur yra labai labai minkšta, laiko su visa savo meile. O naktį jis užsidaro, kad vargšas vabzdys, panašus į riešutą, nepatirtų jokių nepatogumų iš išorės.

Kaip mama, kuri pasiima vaiką ant fotelio – tokia turėtų būti Lakšmipati meilė. Kiek daug yra tokių Lakšmipati? Ar jūs matėte nors vieną? Jei jie mato ką nors, kas ateina siūlyti pinigų, tada gal ir atvers duris. Kitu atveju jie nieko nemyli. Tiems, kurie ateina ieškoti pastogės ir pagalbos, jų nėra namie. Kitoje pusėje yra žmonės, kurie yra tokie atstumiantys. Jie nepanašūs į lotosą. Jokio aromato. Jie yra tokie menki, kad dvokia menkybe.

O lotosas suteikia aromatą, sklindantį per purvą, tam baisiam vabzdžiui, kad net maži kirminėliai, šliaužiojantys ant lotoso žiedlapių, užuodžia šį nuostabų aromatą. Štai kaip turėtų būti. Reikia duoti. Turi būti gražu. Turi būti jauku. Turi būti malonu. Kita ranka duoda. Lakšmi visada duoda. Ji negauna, Ji tik duoda. Jei jūs esate tikras Lakšmipati, jums nieko iš kito nereikia.

Jūs nepriimate. Jei jūs tikrai turtingas, kas gali dar labiau jus praturtinti? Ką jūs galite duoti asmeniui, kuris yra labai turtingas? Nėra būdo, ką nors įdėti dar, nes pilna iki viršaus. Jis yra absoliučiai turtingas. Ką tada duosite? Jūs negalite nieko duoti. Bet ten, kur turite duoti, reiškia, kad žmogus yra elgeta, jis vis dar elgeta. Visi tie taip vadinami turtingi žmonės, kurie vis dar nori pinigų, yra tiesiog elgetos, jie nėra turtingi. Jie tik patys taip galvoja.

Tušti indai, o ne turtingieji, nes jie vis dar tikisi pinigų. Taigi, svarbu, kad mes suprastume, pinigai nėra kelias. Pinigai nutolina mus nuo dharmos. Jie nutolina mus nuo Dievo. Jie nutolina mus nuo realybės. Jie uždengia mūsų akis. Mes nemąstome, kad mums reikia eiti teisybės ir dorybės keliu, nes manome esą turtingi ir Dievas mūsų bijos. Mes galime netgi nupirkti Jį ir galime vadovauti Jam, duodami kyšių. Taip nėra. Jūs turite pažvelgti į save.

Jūs turite pažvelgti į save. Ne pinigai suteiks jums euforiją, tą aukštesnį gyvenimą, o Dievo meilė, ieškojimo sąžiningumas, sąžiningumas. Tai yra šios čakros savybė, tai yra Satja, Višnu yra Satja. Jis yra Narajana. Narajana reiškia Satją. Taigi, negali būti Satja Narajan, ar ne taip? Narajan yra Satja, tad kaip tada galėtų būti Satja Narajan? Tačiau vyksta daug Satja Narajanos pudžų. Į visas šias Satja Narajanas Sahadža jogai neturėtų eiti. Jie gali eiti tik į Narajanos pudžą, nes Satja Narajana yra takelis, pridėtas užmaskavimui, tai reiškia, tiems baisiems brahmanams, kuriems turite mokėti.

Už ką? Sahadža jogams neleidžiama eiti į Satja Narajanos pudžą. Jie gali daryti Narajanos pudžą. Ir kokiu Narajana galiausiai tampa? Nabhi čakroje Narajana egzistuoja nuo tada, kai Jį sukūrė Devi. Jis rūpinasi ieškojimu, ieškojimo puoselėjimu kaip tėvas, ir tada Jis inkarnuojasi vėl ir vėl, padėdamas mūsų ieškojimui užimti vis aukštesnę ir aukštesnę poziciją, kol pasiekiamas taškas, kai jūs pradedate ieškoti Visagalio Dievo. Tada jūs įšokate į Mahalakšmi Šakti. Tada jūs esate Mahalakšmi Šakti rankose. Tai reiškia, kad Lakšmi išsivysto į Mahalakšmi principą. Dabar Mahalakšmi principas slypi centriniame Sušumna kanale.

Šis centrinis Sušumna kanalas turi būti pilnai atvertas ir pažadintas kylančios Kundalini. Kai Kundalini nekyla, šis kanalas yra visiškai juodas. Jis yra visiškai juodas, jame nėra nieko, išskyrus dievybes, kurios yra visiškai neapšviestos. Kai kyla Kundalini, tik tada šios dievybės pažadinamos, ir, kai jos pažadina Sušumna kanalą, šis centrinis Mahalakšmi kanalas pradeda veikti kaip balansuojanti jėga, prasidedanti Nabhi čakroje. Taigi, Nabhi čakra yra apsupta dešimties Guru – Pranašų, kurie teikia jums balansą, kurie ateina į Žemę vėl ir vėl, kad suteiktų jums gyvenimo balansą. Jie sako jums: „Nedarykite to, nedarykite ano“, – bet mes neklausome, nepriimame to. Galime sakyti, kad sekame tokiu guru, kitokiu guru. Kaip, pavyzdžiui, musulmonai. Jie sako: „Mes sekame Mahometu Sahibu.“ Jei Mahometas Sahibas sako, kad niekas neturi gerti, tai yra Jo įsakymas. Bet dar reikia paieškoti musulmono, kuris negertų.

Jie gal ir negeria Rijade, nes juos ten užmuštų. Bet jei atvyksta į Londoną, jie geria. Tiesą sakant, kai mano vyras nuvyko į Saudo Arabiją, jie pasakė: „Tu esi vienintelis musulmonas, kurį esame sutikę.“ Tai tiesa. Kas jiems bebūtų pasakyta, jie tiesiog daro priešingai. Tuo metu nebuvo cigarečių, nebuvo tabako, taigi Jis apie tai nieko ir nepasakė, ir jie surado spragą. Musulmonai rūko ir jiems nieko, nes Mahometas Sahibas apie tai nieko nekalbėjo. Mahometas Sahibas turėjo gimti dar sykį, kad pasirodytų kaip Guru Nanaka ir kalbėtų jiems: „O Dieve! Jūs rūkote tuos baisius dalykus, kurie atsirado, bet dabar nustokite rūkyti!“ Bet kas gi suvoks tai, kad Nanaka ir Mahometas Sahibas buvo tie patys žmonės? Jokio skirtumo. Jie buvo tas pats.

Mes galime patikrinti tai Sahadža jogoje. Mes galime tai patikrinti, svarbu, kad žinotume, jog jie buvo visiškai tas pats, ir kad jie gynė tuos pačius dalykus – kiekvienas savo laiku. Šiuo metu jūs turite kanapes kaip narkotikus, aš taip pat nežinau pavadinimų visų tų dalykų, ką jūs geriate ir rūkote, Dievai žino ką. Žmonės yra tikrai gudrūs, kad gautų viską, kas juos gali sunaikinti. Tai tas pats, kas pasikviesti bulių, kad ateitų ir smogtų. Tai labai panašu. Jei nėra buliaus, tada jūs pasikviečiate buivolą, kad ateitų ir smogtų. Dabar nėra buivolo, gerai, jūs prašote dramblio, kad ateitų ir sutryptų. Taip panašiai vyksta. Žmonės tokie buki.

Dabar, įsivaizduokite, aš, tarkim, sudariau sąrašą visų šių dalykų, kuriuos geriate ir rūkote, nežinau, kiek daug dalykų yra šiame pasaulyje, tada jūs išrandate trečią būdą po mano mirties, apie kurį Šri Matadži nieko nepasakė. Taigi, mes galime tai daryti. Labai protinga. Visą laiką naikinti savo centrinį kanalą ir puikiai tarp to laviruoti. Ar taip ketinate patekti pas Dievą bet kokia proga? Ar taip sekate didingas inkarnacijas, atėjusias į šią Žemę? Taigi, balansas ateina per Nabhi, ir Nabhi prižiūri jus bei moko, kaip elgtis. Pavyzdžiui, dabar jūsų kairė Nabhi yra Gruha Lakšmi. Gruha Lakšmi yra namų deivė. Bet jei esate per daug į išorę orientuotas žmogus, jūs pulsite į beprotybę.

Taigi, atsibundate labai anksti ryte ir skaitote laikraščius. Ir vėl tai prieštarauja Sahadža jogai. Neskaitykite laikraščių ryte. Galite skaityti juos vakare, bet ne ryte. Nes jei skaitysite juos ryte, jūs liūdėsite, o vargšė blužnis turės išskirti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, ji pakvaiš ir jus sužlugdys. Priešingai, ryte kalbėkitės su savo žmona, kalbėkitės su savo vaikais, prižiūrėkite savo Gruha Lakšmi Tatvą. Žmona taip pat privalo būti Gruha Lakšmi, kaip jau sakiau. Taip pat tinkamai valgykite savo maistą. Atsisėskite ir pavalgykite tinkamai. Bet ne iškart po to, kai nuliūdinote savo Nabhi: jūs įšokate į automobilį, laikydami pusryčius rankoje, valgydami pakeliui, signalizuodami žmonėms, pykdamiesi su jais.

Žmona kviečia: „Ateik kartu papusryčiauti!“ Nieko nedarant. Jūs pakeliui į ypatingą darbą, galiausiai jūs susergate leukemija, mažų mažiausiai, jei ne širdies infarktas. Leukemija kyla iš kairės Nabhi, kai jūsų Gruha Lakšmi yra pažeista. Gruha Lakšmi deivė yra Fatimabai, Mahometo Sahibo dukra, o Nanakos Sahibo sesers dukra yra kairėje Višudhi čakroje. Pamatysite tai. Nanaki. Tai gyvenimo aspektas, apie kurį niekada nesusimąstome. Kai susergate leukemija, ateinate pas Motiną: „Prašau išgydyk mane“. Ir jei esate turtingas, jūs įsitikinsite, kad aš išgydyčiau tą asmenį. Jei nepagydysiu jūsų, atsisėsite man ant galvos.

Jūs lipsite dešimt kartų man ant galvos, kol išgydysiu jūsų leukemiją. Bet jei pasakysiu jums: „Mano sūnau, nusiramink, gyvenimas yra ne tam, kad paverstų tave apgailėtinu. Ką gavai iš visų šių lakstymų? Nieko. Tik baisią kairę Nabhi, dėl kurios kenti tu ir tavo šeimos nariai. Vieninteliai, kurie iš to pasipelnė, yra gydytojas arba gydytojai, arba ligoninė“. Jie nenori klausyti. Ir jūs žinote, kad leukemija yra taip greitai progresuojantis vėžys, kad galima numirti per vieną mėnesį, gydytojai pasakys jums, kad daugiausia jūs išgyvensite vieną mėnesį, tai viskas. Jie paims visus pinigus, kad išduotų šitą sertifikatą, labai gražu. Bet kam to reikia?

Būkite kantrūs sau. Būkite mieli savo Nabhi, prižiūrėkite savo Gruha Lakšmi. Visokios skrandžio ligos atsiranda dėl disbalanso vienokiu ar kitokiu būdu. Visi didieji Guru atėjo į šią Žemę, kad suteiktų mums balansą, išmokytų mus balanso ir pasakytų nedaryti to ar kito. Visi 10 Dievo įsakymų. Bet mums tie 10 Dievo įsakymų neturi reikšmės. Dabar aš paliesiu dalyką, kurį šiandien labai svarbu suprasti žmonėms – apie nevegetarizmą ir vegetarizmą. Aš noriu aptarti šį reikalą, nes, jei žmonės yra vegetarai, jie negali iškentėti matydami, kad Motina sako, jog ne problema būti nevegetarais, nes tai neveikia neigiamai jūsų sąmoningumo. Ne. Tačiau gėrimas veikia.

Gėrimas veikia jūsų sąmoningumą neigiamai. O mėsos valgymas ar nevalgymas neveikia. Bet vieną turite suprasti. Kažkas pasakė man, kad „Gitoje“ parašyta, jog tie, kurie valgo mėsą, yra Tamo Gunos [žmonės]. Aš pati nustebau dėl „Gitos“, nes pats Šri Krišna iš pat pradžių pasakė Ardžunai: „Turi išeiti ir nužudyti visus žmones, netgi savo gimines, žudyk, iš tikrųjų žudyk žmones. Tavo santykiai ir tavo guru taip pat turi būti nužudyti, nes aš jau nužudžiau. Niekas nežus nuo tavo rankos, nes jie jau yra žuvę.“ Ir Jis pateikia tiek daug paaiškinimų, kad taip neatsitiks, tačiau sako: „Ne, sakau tau, tu turi eiti ir žudyti. Atsiduok man, o aš pasirūpinsiu jais.“ Taigi, kaip Jis galėjo skelbti tai „Gitoje“, tiesiog nesuprantu. Dabar atrodo, kad tai yra nauja įžanga, kad žmonės, kurie valgo mėsą, yra Tamo Gunos. Ne, jie tokie nėra.

Jie yra Radža Gunos. Jei jūs valgote mėsą, jūs tampate Radža Gunos, o ne Tamo Gunos. Tamo Gunos žmonės valgo angliavandenius, mes matėme tai Sahadža jogoje. Turime dviejų rūšių ligas, vienu atveju yra letarginiai organai, kitu atveju yra aktyvūs organai. Taigi, tie, kurie yra letarginiai, turi per daug angliavandenių, o tie, kurie yra per daug aktyvūs, turi savyje per daug baltymų. Aš turiu omenyje, jei kalbame apie baltymus moksle, moksliškai, ar galima nuo jų tapti letarginiais? Galite klausti bet kurio gydytojo. Ir tada gydytojas pasakys, kad „Gita“ yra visiška nesąmonė, nes nesupras, kas ten pasakyta. Ir kai jūs sakote, kad turime sekti „Gitos“ mokymu, aš manau, kad kažkas ten suklydo ir parašė kažką klaidingo „Gitoje“, kaip parašė ir Biblijoje, jie parašė kiekvienoje knygoje. Aš papasakosiu, ką neteisingo jie parašė Biblijoje, vėliau, kai kalbėsiu apie Kristų.

Manau, kad kažkokie žmonės tiesiog pateikė priešingybę. Jei valgai per daug mėsos, tampi Radža Gunos [žmogumi], o Radža Gunos [žmonės], kaip jau sakiau, tampa dešiniapusiais, tampa labai agresyvūs, gali tapti „ahamkara“ ir gali žaloti. O žmonės, kurie valgo tik žolę, gali tapti letarginiais, visiškai letarginiais. Jie turės letarginę širdį, nors ir neaktyvią, juos vis tiek ištiks širdies smūgis. Jie turės letarginį žarnyną, dėl kurio visą laiką turės problemų su viduriais, jie niekada negalės suvirškinti jokio maisto, jie bus labai silpni žmonės. Taigi, tie, kurie turi letarginę širdį arba letargines kepenis, ar letarginį žarnyną, turėtų pereiti prie baltymų. Aš sakau ne prie mėsos, o prie baltymų. Bet vegetarai nevartoja daug baltymų. Yra paprasčiau valgyti mėsą, nėra žalos. Bet tie, kurie yra aktyvūs žmonės, turėtų vartoti daugiau daržovių.

Tai svarbu. Guru Nanaka valgė visokios mėsos. Ar Jis buvo blogas žmogus? Marvadžiai, manoma, nevalgė netgi česnako ir svogūno. Ar buvo Jis už juos kuo nors blogesnis? Kaip dėl Budos, Jo paties? Jis valgė mėsą, nes mirė suvalgęs žalios mėsos, Jis pats. Viena, ko neturėtumėte valgyti, yra didesnių už jus gyvūnų mėsa, ir tai neturi būti karvės, indiškos karvės mėsa. Ypač Indijos karvės. Taip pat didesnės karvės yra negerai, nes jos sukelia problemų jūsų dantims.

Bet mažesni gyvūnai, netgi džainizme, kur sakoma, kad turite saugoti bulius, karves, taip pat turite saugoti kitus gyvūnus, bet jie niekada nesakė, kad turite saugoti ožkas ar kad turite saugoti viščiukus. Nes Mahavira žinojo, jog negalime duoti Realizacijos viščiukams. Kokia nauda saugoti viščiukus ir uodus ir, žinoma, vabzdžius? Tačiau jie tai daro. Kai kurie džainistai saugo vabzdžius ir ir deda juos ant žmonių, o tie tada geria žmonių kraują ir žmonėms už tai sumokama. Tai absurdas, bet jie tai daro. Jiems vabzdžiai yra svarbesni už žmonės. Milijonų milijonai vabzdžių nėra verti žmogaus. Visos šios absurdiškos idėjos egzistuoja šioje šalyje. Taigi, kai sakau jums nebūti vegetarais ar nevegetarais, jūs turite suprasti, ko jums reikia, ir tai valgyti.

Bet visą laiką laikyti dėmesį, sutelktą į maistą, yra klaidinga. Nėra gera jūsų žmonių savybė pasinerti į tas vegetarizmo ir nevegetarizmo problemas. Žinoma, Vakarų šalyse žmonės turėtų vartoti vegetarišką maistą, ne visiškai, bet daugiau, nei jie dabar tai daro, tuo tarpu Indijos žmonės, kurie yra vegetarai, turėtų vėliau pereiti prie mėsos. Kitu atveju jie turės letarginę širdį. Aš pagydysiu juos, bet jie ir vėl turės problemų, jiems teks vėl sukti į aplinkkelį. Taupyti tokiu būdu pinigus? Jūs negalite. Jūs turėsite letarginį žarnyną, po to turėsite letargines kepenis. Jūs turėsite visų rūšių cirozes, o galbūt ant rankos jums atsiras įvairiausi bėrimai ir panašūs dalykai, alergijos, prasidės visos tos rūšies problemos. Ir galiausiai tie žmonės atrodo tokie taikūs, nes, matot, jie yra kaip kopūstai.

Taip. Jei kažkas yra kaip kopūstas, kaip jam galima duoti Realizaciją? Jūs negalite duoti Realizacijos kopūstams, ar ne? Mums čia reikia turėti žmones riterius, drąsius žmones, karius. Jūs turite nugalėti blogio jėgas. O ką gali žmonės, būdami lyg kopūstai, padaryti dėl šio tikslo? Kiekvienas turi suprasti „jatharth“ – realybę, o ne pateikti savo koncepciją. Jei gimėte džainistų šeimoje ir dėl to norite, kad kiekvienas valgytų žolę, tai yra klaidinga. Tas, kam reikia valgyti baltymų, privalo valgyti baltymų. Na, o kokį maistą turėtų valgyti Satvos žmonės?

Jie turėtų valgyti. Neįmanoma gyventi be to. Taigi, ką valgau aš? Avinžirnius. Ar galima gyventi iš avinžirnių? Tai baltymai. Avinžirniai, arba galite valgyti mėsą, tačiau ne labai sunkią, o liesą mėsą ir ghi sviestą, o tai, ką aš valgau dažniausiai, yra medus. Tai mano maistas. Medų aš valgau, kaip žinote, medų aš geriu. Tiek.

Bet jūs negalite gyventi su tiek, ar ne taip? Taigi, jūs turite valgyti truputį angliavandenių. Nesvarbu, jūs turite susibalansuoti Nabhi čakrą. Bet visiškai neturi būti dėmesio maistui. Tiesą pasakius, jei jūs paklausite manęs, ką aš valgiau ryte, nesugebėsiu jums atsakyti. Tikrai labai blogai įsimenu, nes nelaikau dėmesio, sutelkto į maistą. Ką begautumėte, valgykite ir negalvokite, kad valgote, nevalgykite. Labai svarbu džiaugtis kiekviena savo gyvenimo akimirka. Jei žmogus smulkmeniškas maisto atžvilgiu, ypač indai yra tokie, tai labai pavojinga Nabhi čakrai. Nes tie, kurie pamišę dėl maisto ir dėl Nabhi čakros yra ekstremaliai perkaitę, aš manau, ir… Nežinau, kaip tą žodį versti į anglų kalbą, bet hindi kalboje mes vadiname tai „čičode“ – irzlūs, labai irzlūs, ir tokie „čičode“ padaro savo žmonų gyvenimus apgailėtinus.

Jie ateis ir sakys: „Tuose namuose aš valgiau labai gerų kario riešutų“. Taigi, vargšė moteris bėgs ieškoti tų kario riešutų. Mes, indai, labai galvojame apie maistą. Jūs net neįsivaizduojate, jie galvoja, kad mes turbūt esame badaujantys žmonės. Bet tiek galvojame apie maistą! Štai kas nutiko kartą bengalams, vadinamiems „Mukha Bengali“. Aš jums papasakosiu apie juos. Jie valgė neapdorotą žuvį. Tą neapdorotą žuvį jie gaudavo iš Centrinės Indijos. Tuo metu žmonės negalėjo gauti žuvies ir badavo.

Taigi, Bombėjaus žmonės malonėjo atsiųsti pakrautą laivą – aš tai žinau, nes buvau tarp jų – labdaros, kad bengalai turėtų žuvies. Jie pasakė: „Ką? Mes neketiname valgyti jūrų žuvies, esame bangladešiečiai“. Ir išvertė visas žuvis į jūrą. Jos visos tapo „sardana“ (supuvo) ir buvo išmestos į jūrą. Ar galite įsivaizduoti? Niekas nepatikės Vakaruose, kad mes taip „badaujame“ ir kad mes – tokie „vargšai“ žmonės. Ar gali sau leisti vargšai žmonės išversti lauk pilną laivą žuvies į jūrą, nes jie nori neapdorotos žuvies? Mes taip daug galvojame apie maistą. Ir mūsų moterys yra kaltinamos, kad moka kontroliuoti savo vyrus, jie yra jų išlepinti.

Moteris turi būti Gruha Lakšmi. Turėti idealų savo šeimos atžvilgiu, idealų savo vyro atžvilgiu, idealų savo vaikų atžvilgiu. Namai turi būti idealūs, turi būti šilti namai, kur kiekvienas yra laukiamas. Žmonos darbas rūpintis savo Nabhi čakra, vaikų Nabhi čakra, vyro Nabhi čakra ir Nabhi čakra visų žmonių, kurie ateina į jos namus. Ji turi gyventi draugišką, malonų ir religingą gyvenimą. Ji turi būti švelnios prigimties moteris. Bet viso to trūksta, viena, kuo ji rūpinasi – kaip įtikti vyrui. Nes jai tai yra didelis darbas. Taigi, kad išlaikytume subalansuotą Nabhi čakrą, kaip Sahadža jogai, mes turime suprasti, kad neturime skirti tiek daug dėmesio maistui. Tai nereiškia, kad turite valgyti visą purviną maistą, tačiau svarbu, kad, kai valgote maistą, turite jausti maisto vibracijas.

Jūs visada turite duoti maistui vibracijų. Valgykite vibruotą maistą. Nuo tam tikro maisto, dabar įsivaizduokite, aš turiu eiti ir valgyti viename iš tų penkių žvaigždučių viešbučių, tuoj po to aš vemiu, aš visada vemiu. Jei kažkas pakviečia mane į viešbutį, aš pradedu galvoti: „O, moterie, koks išbandymas“ Nes ten yra gaminama be meilės. Štai kaip sakoma: [marathi] – „Jis mėgsta šabari uogas“. [Marathi] Ką tai reiškia? Tai reiškia meilę, kuri yra išreikšta maistu ir kuria mes turime rūpintis, o ne gausa, ne vaizdu ir jau tikrai ne savo pačių skoniu, tačiau maisto skonis turi būti ten įdėtos meilės skonis. Leiskite savo liežuviui pajusti meilę. Tai yra pats geriausias skonis, ir, kai gaminama su meile, visada būna labai skanu. Taigi, kai jūs gaminate, gaminkite su meile.

Kai valgote, valgykite su meile. Sakykite mielus žodžius žmonėms, kurie gamino su meile, ir visų pirma skaičiuokite savo palaiminimus, skaičiuokite savo palaiminimus ir galvokite apie kitus, kurie šiandien galbūt negavo maisto. Tai yra Lakšmi Tatva, kur viena ranka duoda, kita ranka suteikia apsaugą žmonėms, kuriems reikia pinigų. Bet darykime tai ne tokiu būdu, kaip amerikiečiai ar rusai daro. Darykime tokiu būdu, kaip Lakšmi daro, kad apsauga netaptų nekontroliuojama. Duokite niekam nesakydami. Tiesiog todėl, kad jūs turite duoti, jūs duodate, ir iš tikrųjų tai darote. Jei kažkam davėte vieną rupiją, kaip sakydavo mano tėvas, bėkite tolyn nuo to žmogaus taip greit, kaip tik įmanoma, „Vienos mylios per valandą greičiu“, – sakydavo jis. Bet jei davėte penkias rupijas, bėkite tolyn nuo jo 500 mylių greičiu. Tai labai praktiška.

Taip mes turime duoti. Tai yra Lakšmi Tatva, tai Nabhi čakra, apie kurią aš jums ką tik paaiškinau. Tai labai svarbi čakra, nes šiandien jūs čia susirinkote dėl to, kad jūsų čakroje buvo pažadintas Mahalakšmi Tatva, nes jūs norėjote ieškoti Dievo, nes norėjote ateiti pas Dievą. Jūs neturite čia ateiti dėl pinigų. Jūs neturite čia ateiti dėl nieko kito, išskyrus Dievą. Jūsų siekis yra Dievas. Jūs norite žinoti tiesą apie Dievą ir norite turėti Dievą. Jūs ne norite apie tai turėti savo idėjų, o norite pamatyti, kaip Motina nori, kad jūs gautumėte Dievo palaiminimų. Taigi, siekite Dievo meilės, Dievo malonės. Lakšmi turi būti maloninga, ir Mahalakšmi yra ta maloninga moteris, tai maloningumas jumyse.

Malonė, kurią turite vystyti savyje. Toje malonėje žmogus trokšta Tėvo. Tėvas. Narajana. Žmogus nori turėti Jo palaiminimų, ir tai yra pradžia, kai tiesa, tiesos ieškojimas kyla jumyse, ir ieškojimo sąžiningumas laiminamas, kai Kundalini kyla. Pirmiausia ji jums duoda – pirma, ką gaunate, yra tiesa, kai apšviečiamos jūsų smegenys. Kai pasakosiu jums apie Sahasrara ir apie Agija, papasakosiu, kaip smegenys tampa galutinės tiesos receptoriais, kai tiesa yra skleidžiama, jūs pradedate gauti absoliučios tiesos žinojimą. Kai apšviestos smegenys suteikia jums galią žinoti, kas yra tiesa, o kas yra ne tiesa, ir kitų alternatyvų nėra. Apie tai jums papasakosiu vėliau, kai Kundalini energiją apibūdinsiu smegenų lygmeniu. Bet šiai dienai, manau, Nabhi čakra yra labai svarbi.

Visiems mums, Indijai ypač, mūsų Nabhi čakra yra labai svarbi, nes mes turime žinoti, kad Visagalis Dievas, Narajana, Višnu, yra tas, kuris duoda „kšemą“ [gerovę] po jogos. Jis sako: „Joga Kšema Mahatmijam“, – Jis duoda „kšemą“. Ir mes nusikalstame prieš Dievą, jei netikime, kad sąžiningas, teisingas ir doras gyvenimas duos mums „kšemą“, kaip pažadėta Visagalio Dievo. Jūs nusikalstate prieš savo Tėvą, kai Vakaruose jie nusikalsta prieš Motiną kairėje pusėje, nes jie pamiršo, kad amoralus gyvenimas yra Dievo motiniškosios energijos įžeidimas. Taigi, abu dalykai yra svarbūs, tai būtų Vakaruose ar Rytuose, svarbu, kad mes nenusikalstume prieš Tėvą ir prieš Motiną. Aš tikiuosi, kad pabandžiau jums papasakoti viską tokiu būdu, jog jūs nesijaustumėte įskaudinti. Nes visi jūs atėjote iš visiškai skirtingų gyvenimo modelių, visiškai skirtingų koncepcijų, visiškai skirtingų guru, ir jūs galite dėl to būti sutrikę. Taigi, Sahadža jogoje turėtumėte leisti tam išsispręsti savaime. Leiskite šviesai įeiti ir nesuglumkite, nenuliūskite. Jūs esate čia, kad siektumėte Dievo, o ne pasiliktumėte ties tuo, ką žinojote iki šiol arba ką girdėjote iki šiol, ar kuo nors sekėte.

Vis tiek tai jums nieko nedavė. Kaip vienas mano mokinys, aukštas pareigūnas, vieną dieną pasakė man: „Motina, aš nieko nežinau apie „Gitą“, aš nieko nežinau apie Ramaną, Krišną ir kitus. Aš žinau apie Jus, nes Jūs esate ta, kuri suteikė man Realizaciją.“ Žinoma, sužinoję apie mane, sužinosite ir apie visus kitus. Bet geriau, kad sužinotumėte apie mane dabar, nes jų čia jau nebėra. Esu tik aš, kuri sėdi čia, taigi geriau pirma pažinkite mane, o tada artimiau pažinkite juos, nei sužinokite apie juos prieš tai. Taigi, pasiekime kompromisą dėl to – bandykite suprasti tai per Sahadža jogą. Viskas gali būti įrodyta. Viskas, ką aš pasakiau, yra absoliuti tiesa, ne kas kita, tik tiesa. Bet leiskite sau nebūti prisirišusiems prie jokių ankstesnių idėjų ir ankstesnių koncepcijų. Būkite plačių pažiūrų, kad priimtumėte tai, ką aš sakiau, tai yra tik hipotezė, tegul tai tampa įstatymu.

Kai pamatysite tai patys, kai tai taps jūsų širdies dalimi, kai patikrinsite ir įvertinsite tai vibracijomis, jūs nustebsite, kad Nabhi čakra jaučiama šiais pirštais, net vaikai galės tai jums pasakyti. Telaimina jus visus Dievas. Labai jums ačiū. Rytoj aš papasakosiu jums apie kitą čakrą, vadinamą pačios Devi čakra. Jei yra kokių klausimų, sakiau, geriau juos užsirašyti. Tai visada labai gerai pavykdavo. Aš manau, dabar turėtume medituoti ir pabandyti gauti Realizaciją. [Nesigirdi įrašo] Prašau ištieskite rankas į mane štai taip, tiesiog būkite nuolankūs, nes jūs nežinojote to iki šiol, bet norite žinoti tai, jei norite žinoti tai, ištieskite savo rankas į priekį štai taip ir, kaip jau sakiau jums, čia yra penkios čakros, šešta ir septinta čakra yra čia, ant jūsų delnų. Penkios čakros, šešta ir septinta. Turiu jums pasakyti, šiandien aš sutikau kelis Kašmyro musulmonus, tai yra puiku.

Staiga jie pajuto mane esant kažkuo. Aš nežinau kaip. Ir jie paklausė: „Ar Jūs esate Motina?“ Aš pasakiau: „Taip, esu“. Jie atėjo pas mane ir pasakė: „Jūs turite papasakoti mums apie Ruh [Dvasią], apie dvasinį gyvenimą, apie Dvasią“. Jie atėjo pas mane. Aš pasakiau: „Gerai, ištieskite rankas į mane štai taip“. Jie ištiesė rankas į mane ir pajuto vėsų vėjelį. Jie pasakė: „Būtent tai ir yra. Mahometas sakė: „Jūsų rankos kalbės“, – taip ir yra. Tai yra tiesa.“ Aš pasakiau: „Taip, kai jūs atgimsite, atsikratysite visų šių nesąmonių, šių taip vadinamų religijų, kurios atskiria jus.

Jos niekada nebuvo planuotos būti skiriančiomis, jos buvo planuotos jus integruoti. Bet jūs tai padarėte, nesvarbu. Dabar su Dievo malone atėjo Sahadža joga, ir jūs turėsite atgimti. Taigi, visi dalykai, kurie yra pririšti prie jūsų gimimo, išnyks, ir jūs būsite naujas asmuo, turintis naują gyvenimą, kuriame pamiršite viską, kas jus atakuoja, kas pririšta prie jūsų, kas tempia jus, kas verčia jus galvoti, galvoti, galvoti, bet ne pakilti“. Aš esu labai laiminga, kad šie paprasti musulmonai, kurie sutiko mane, jie buvo parduotuvėje, pardavinėjo kažką, jie buvo tokie mieli ir tokie gražūs. Jie nepasakė: „Tu nesi Mahometas“, – nieko panašaus. Jie pasakė: „Tai yra, apie ką Mahometas sakė: „Prisikėlimo metu jūsų rankos kalbės“.“ Ir dėl ko šie žmonės kovoja? Jūs matote. Būtent tai ir yra. Telaimina jus visus Dievas!

O dabar ištieskite abi rankas į mane ir užsimerkite, tiesiog užsimerkite. [Šri Matadži duoda Realizaciją.]