Easter Puja,  Ashram of Pichini, Rome (Italy), April 19th, 1987 Laimingų Velykų jums visiems! Gera diena atvykti į Romą švęsti Kristaus prisikėlimo. Dabar turime imtis krikščionybės prikėlimo, kuri juda tiesiog priešinga kryptimi nuo Kristaus prisikėlimo. Kaip žinote, Kristus buvo tiesiog Čaitanija [tyra sąmonė], bet Jis inkarnavosi kūne Čaitanijos. Visas Jo kūnas buvo sudarytas iš Čaitanijos, ir Jis prisikėlė iš mirusiųjų, norėdamas parodyti pasauliui, kad jūs taip pat galite atgimti, jei galite savo kūnus pripildyti Čaitanijos. Visada vyksta kova tarp materijos ir Dvasios. Tokiame žmogaus gyvenime, kokį matome, materija visada stengiasi nugalėti Dvasią. Dėl to žlunga mūsų atgimimas. Mes nepajėgiame atgimti, nes pasiduodame materijai. Mes sukurti iš materijos ir lengvai prie jos grįžtame. Visos krikščionių tautos ėmėsi materialios plėtros – susitapatino su materija, o ne pasitelkė ją. Kodėl nukrypome neteisingu keliu? Nes materija mums pasidarė labai svarbi. Mes susitapatinome su materija, su savo kūnu, su viskuo, kas mums reikšminga. Žmonės labai nerimauja dėl materialių dalykų. Man atrodo, visa kultūra pasidarė labai materiali ir žmonės dėl to gėdijasi, tačiau vis tiek tai tęsia, todėl tai yra taip gėdinga ir žema. Tai žemina žmones. Kai atvykau į Vakarus, pamačiau šią tendenciją labai aiškiai. Pavyzdžiui, namų ūkiui, kad ir ką jie nusipirktų, yra pardavimui, nuolat. Tad, kad ir ką jie įsigytų, turi atitikti standartus. Taip turi būti: jei tai deimantas, privalo būti tobulas deimantas, kitaip bus neįmanoma jo vėl parduoti. Jei jie įsigyja namą, bijo: „Turime nesugadinti namo, nepagražinti jo, nieko nepadaryti, kas sumažintų namo vertę, nes mums patinka tam tikra apdaila.“ Viskas yra parduodama. Read More …