Maha Shivaratri Puja, New Delhi, India, February, 20th, 1982

Taigi kiekvienas pasakytų, kodėl Šiva, kaip Šivos gimtadienis, galima sakyti, ar kažkas panašaus, kaip tai gali būti, nes Jis yra amžinas, Jis visą laiką yra čia.

Taigi šios dienos šventimas paženklina Šivos įsitvirtinimą šioje Žemėje. Materijoje. Kiekviena medžiaga buvo sukurta dievybės ir ta dievybė yra įsitvirtinusi toje medžiagoje, kaip žinote. Taigi Adi Šakti buvo sugalvota, kad pirmiausiai jūs turite įtvirtinti Šivą, be Šivos negalite nieko įtvirtinti. Pirmiausiai Jis turi būti įtvirtintas, nes Jis yra absoliutas. Taigi jūs turite įtvirtinti Šivą. Ką turėtume daryti? Kaip Jį įtvirtinti? Jis yra Tamo Gunos Dievas. Jis yra šaltis, Jis yra Dievas visko, kas nėra gyva.

Taigi pirmiausiai ši Žemė, kai ji buvo nutolusi nuo Saulės, kuri buvo labai karšta, buvo labai priartėjusi prie Mėnulio. Mėnulis yra Šivos svainis. Ji buvo taip arti priartėjusi prie Mėnulio, kad visa Žemė buvo padengta ledu. Ir tada palaipsniui ji buvo pasukta link Saulės. Kai ji pradėjo judėti link Saulės, palaipsniui pradėjo atitirpti. Ir vieta, kuri nenutirpo visiškai, buvo ta vieta, kur Šiva buvo įsitvirtinęs. Tai buvo ir tebėra, ta vieta yra Kailašas. Toje vietoje niekada neištirpsta ledas ir, jeigu pažiūrėsite, visas kalnas atrodo kaip Šivos veidas – akys, nosis ir visa, ką galite pamatyti aiškiai išsikišusius, ir ištisus metus išsilaiko ta pati forma. Štai kaip buvo sukurtas Šiva, ir Jis buvo panardintas į stebėtojo būseną, kaip stebėtojas visko, kas vyksta šioje Žemėje. Jis yra atsisukęs į Visatos Kundalini, kurią jie ketino patalpinti Indijoje, todėl Jis yra atsisukęs į pietus.

Jis žiūri į pietus, abiem rankom štai taip, kaip stebėtojas, stebintis Adi Kundalini spektaklį. Štai kaip Šiva buvo sukurtas. Nors sakome, kad Visatos širdis yra Anglija, vis tiek Šivos buveinė yra Sahasrara viršūnė – tai yra sostas. Kaip jūs turite Šivos sostą ant savo galvos, bet Jis gyvena jūsų širdyje, taip Šiva priklauso tai vietai, ir iš tos vietos Jis žvelgia į visą kūną, taigi pėdos yra pietūs, tai [viršugalvis] yra šiaurė, tai yra rytai… Vakarai – dešinė ranka, o tai yra rytai – kairė ranka. Štai kaip mes galime pamatyti visos Visatos, viso pasaulio žemėlapį, kuris buvo sukurtas. Taigi dabar… Jūs galite tiesiog atsisėsti. Nesistokite. Klausykitės mano paskaitos. Dabar nefotografuokite. Mano paskaitos jūs turite klausytis dėmesingai.

Jūs turite manęs klausytis meditacinėje būsenoje. Jūs turite pilnai mane išnaudoti, argi ne taip? Jūs turite būti pasinėrę į meditaciją, tada galite mane išgirsti labai aiškiai, jums nereikia dėl to jaudintis. Jūs turite būti pasinėrę į meditaciją. Taigi jūs esate atsisukę į pietus kaip stebėtojai. Ką tik man kažkas pasakė, kad pietuose žmonės deda savo galvą pietų kryptimi, o savo pėdas – šiaurės kryptimi, aš nejuokauju, įsivaizduokite. Pėdos, nukreiptos į Šivą, kuris yra šiaurėje. Kailašas yra šiaurėje, argi ne taip? Jo nėra pietuose. Tad kam tada nukreipti savo pėdas į šiaurę?

Turiu omenyje, kad kiekvienas turi naudotis logika. Tie brahmanai jums papasakojo visas tas istorijas, o jūs viską darote priešingai, taip neturėtų būti. Kartais aš jaučiu, kad Dievas apsaugojo šią šalį nuo brahmanų. Jų dabar pilna visur: jie yra mūsų valdovai, jų yra Visur, ir jie visiškai nesuvokia, kas yra Brahma. Jei jie yra tikri brahmanai, esu įsitikinusi, kad vieną dieną tikrieji brahmanai bus atsakingi už šią šalį. Taigi dabar, kai mes jau suprantame, kad Šiva yra pirmasis, kuris buvo įtvirtintas materijoje, vadinasi, mumyse Jis irgi turi būti įtvirtintas pirmas. Kai embrionas įgauna savo formą, tada širdies plakimas tampa Šivos įtvirtinimu. Tai yra ženklas, kad Šiva buvo įtvirtintas. Tais atvejais, kai žmonės gimsta turėdami ligotą širdį ar sutrikimų, galima sakyti, kad Šiva nėra pilnai įsitvirtinęs. Tai nereiškia, kad jie yra blogi žmonės, tiesiog jiems neskirta ilgai gyventi, vėliau jiems gali reikėti kitos širdies galbūt.

Arba tai gali reikšti, kad jie turėjo problemų ankstesniame gyvenime, tačiau jei sutelks dėmesį į Šivos tatvą [principą], jų širdis gali būti išgydyta. Taigi svarbiausias organas kūne yra širdis. Jei širdis neišlaiko, jūs nebegalite egzistuoti. Taigi visų svarbiausia yra rūpintis savo Šivos tatva, tai yra Dvasia. Mes jaudinamės dėl kiekvieno kasdieniško dalyko. Jaudinamės dėl to, jaudinamės dėl ano, bet nesijaudiname dėl savo Dvasios. Ir tai yra didžiausia problema mumyse. Jei jaudintumėtės dėl savo Dvasios, jei skirtumėte dėmesio savo Dvasiai, visa Visata tada vibruotų kartu su Para Brahma, kuris yra ne kas kita kaip džiaugsmas. Jei be dėmesio savo Dvasiai manome, kad galime mėgautis gyvenimu, tai negalite. Jūs negalite mėgautis savo gyvenimu, jei skiriate dėmesį kitiems nereikšmingiems dalykams, o neskiriate dėmesio savo Dvasiai, visiška tyla užplūsta mus tik per Dvasią.

Jei Dvasia yra pažadinta mumyse, ši tyla pradeda veikti ir jūs jaučiatės be galo atsipalaidavę ir absoliučiai išvien su savimi. Nebelieka jokių problemų, nebesiekiate kitų dalykų, kuriuos žmonės paprastai bando pasiekti: siekiate draugijos su savimi ir norite pabūti kurį laiką patys su savimi. Viena, ko ieškote po to, kai suradote savo Dvasią, tai draugijos kitų Sahadža jogų, kurie taip pat rado savo Dvasią, nes yra įtvirtintas ryšys tarp Dvasių, jis yra širdyje. Ir ši Dvasia yra Visatos būtis mumyse, apie kurią jau pasakojau – vos tik tapsite išvien su Dvasia, jūs savaime įgysite Visatos sąmonę. Yra tiek daug Šivos savybių, Šivos tatva [principas], apie Šivos tatvą man jums kalbėti nereikia, bet šiandien kalbėsiu jums apie kitą aspektą, kurio dar nesu palietusi iki šiol, kalbėdama apie Šivos tatvą. Fizinis Šivos tatvos aspektas tas, kad toks žmogus yra šaltesnio tipo, ta prasme, toks žmogus nėra tas, kuris skleidžia karštas vibracijas, bet jis kartais turi per daug karščio, nėra balanse, persistengia, išsivysto toks temperamentas, kuris gali būti be galo šaltas. Taip pat gali pasireikšti žemas kraujo spaudimas, taip pat diarėja, diarėja gali atsirasti dėl per didelės dvasinės jėgos. Taip pat jis gali atsidurti meilės pusėje dėl kairiojo kanalo, nes kairysis kanalas yra „kapha“, kaip jį vadinate, „kapha“ yra gleivės, kurių yra daug. Kadangi labiau dominuoja kairė pusė, toks žmogus visada linkęs persišaldyti ir turi problemų dėl to. Taigi toks žmogus turi saugotis ir nepersišaldyti, taip pat reikia išmokti taikyti metodus, remiantis Sahadža joga.

Bet, kad būtumėte balanse, pati Dvasia yra svarbiau už sveikatos problemas. Bet kairiojo kanalo žmogus, kuris nuolat galvoja apie Dvasią, taip pat gali tapti vienpusis, kai jam tenka gyventi šioje Žemėje, jis turi būti susibalansavęs žmogus. Taigi jis turi naudoti kitą pusę ir ta pusė jame išreiškia dvasinio augimo aktyvumą. Žmogus, kuris dvasiškai labai išsivystęs, negali egzistuoti kaip Šivos tatva šioje Žemėje. Jis turi egzistuoti kaip susibalansavusi asmenybė. Ir kai jis pradeda puoselėti tą balansą savyje, Dvasia iš jo širdies pradeda kilti ir pasiekia jo viršugalvį. Tai yra antra stadija, kurią kiekvienas turi pasiekti. Čia yra visas kolektyviškumas [paliečia galvą] – taigi, kai jūs pradedate jausti meilę ir švelnumą savo centrine nervų sistema ir tai pasiekia jūsų viršugalvį, tai reiškia, kad vos tik jūs tai įdedate į savo Viratą, kai tai pradeda skleistis per jūsų Viratos energiją, per jūsų kolektyvinę būtį, tik tada jūs tampate pilnaverte asmenybe. Kitaip esate Šivos tatva. Šivos tatva egzistuoja nepriklausomai nuo to, egzistuoja ši Visata ar ne.

Jis egzistuoja ir kai visa Visata egzistuoja, ir kai ji pranyksta, viskas patenka į tą magnetą, į Šivos tatvą. Taigi tas, kuris turi dvasinių troškimų, turi žinoti, kad jis turi pakelti Šivą aukščiau savo širdies lygio, turi palaipsniui tai pakelti labai neprisirišusiu metodu – egzistavimo Sahasrara čakros viršūnėje. Ten yra visiškas balansas, visiškas balansas. Daugybė žmonių Sahadža jogoje yra be galo mylintys, malonūs, labai mieli. Delyje, turėčiau pasakyti, žmonės nėra tokie šiurkštūs kaip Bombėjuje. Bombėjaus žmonės gali būti šiurkštūs, Punos žmonės taip pat yra šiurkštoki. Bet Bombėjaus ir Punos žmonės yra gilesni. Priežastis ta, kad jie jau truputį susibalansavo ir pakilo virš savo širdies jausmų – tokių kaip simpatijos. Niekam nebūkite nemieli, niekam nesakykite nieko šiurkštaus. Kartais gali būti labai labai juokinga, kaip vakar: aš miegojau ten, kur jūs visi miegate, jei būčiau bet kuriame Bombėjaus ar Punos centre, bet kur, jūs negalėtumėte išgirsti jokio balso, niekur nieko – kaip liūtas, tigras būtų miške, niekas neišgirstų jūsų balso.

Jei ten yra tigras, jūs tai žinotumėte už mylių, arba, kai tigras būna kažkur netoli, visur būna tyla. Bet jei aš būnu Delyje, tada visi kalbasi: kai kurie apie pinigus, apie tą, aną, įvairaus pobūdžio tauškimas vyksta, net Sahadža jogai iš užsienio tapo Delio Sahadža jogais. Jie kalbėjo tiek daug, buvau nustebusi, kaip jie taip įsitraukė į tą kalbėjimą: visą laiką plepa, tauškia. Priešingai, kai aš miegu šalia jūsų, visi turite būti meditacijoje, sėdėti ir medituoti. Vietoj to visi buvo užsiėmę visomis įmanomomis nereikšmingomis kalbomis, tarsi neturėtų daugiau galimybių pasikalbėti. Ir visi jie tauškė, aš nežinojau, ką pasakyti, ir tiesiog nežinojau, ką daryti. [Nesigirdi] Bet vieną dalyką jūs visi turite žinoti, kad kol neatsikratysite savo užjaučiančio požiūrio, pavyzdžiui, kai kam nors pasakote: „Aš turiu tokią problemą“, sakykime, toks pavyzdys. Turiu omenyje, kad ir kokia tema – nesvarbu. Jei pradedate: „Aš turėjau problemą dėl to“, kitas pasakys: „Taip, ir aš tokią turėjau…“ Matote, pritarimas. „Aš taip pat turėjau tokią problemą, tie žmonės yra tokie blogi, tas nutiko, jis turėjo tokią pačią problemą“ – ta pati kalba.

Visi jie kalba apie dalykus, kurie nereikšmingi Sahadža jogai. Net apie tiesiogiai su Sahadža joga susijusius dalykus neturėtumėte kalbėti, kai esu čia. Aš turiu nuolankiai jūsų visų paprašyti, kad tai, kaip jūs, žmonės, kartais elgiatės, nėra gerai ir netinkama Sahadža jogams. Netgi laikyti pravertą burną mano akivaizdoje nėra gerai. Nenoriu jums pasakoti taip detaliai, bet yra tiek daug dalykų, kurių turite išmokti, prieš pakeldami savo Šivos tatvą iš širdies. Jums gerai sekasi pamaloninti žmones, organizatoriai esate puikūs, jums labai gerai sekasi organizuoti, nėra jokių ginčų. Bombėjuje Sahadža jogai labai daug ginčijasi ir netgi Punos Sahadža jogai yra linkę ginčytis. Bet, turiu pasakyti, Punos Sahadža jogai yra labai gilūs, ir Bombėjaus Sahadža jogai yra labai gilūs individualiai, jie jau kai ko pasiekė. Dabar jie turi eiti pirmyn, t. y. turi vėl truputį grįžti prie širdies. Matote, antra esmė yra ta, kad jie turi jausti tai daugiau, nes dėl to jie yra labai labai griežti žmonėms.

Bet, matote, šiek tiek griežtumo yra priimtina, pavyzdžiui, jei kažkam pasakoma: „Neliesk Motinos pėdų“, jis jaučiasi labai blogai. Bet tai yra labai paprastas Motinos supratimo dalykas. Jei Ji sako: „Nelieskite mano pėdų“, taip jūs ir turėtumėte daryti, turite daryti tik tai, kas mane pamalonina, o ne tai, kas pamalonina jus. Taigi turite nebeteikti savo dėmesio visos publikos pamaloninimui. Kai kurie žmonės sako: „Motina, tiems, kurie ateina pirmą kartą, mes neturėtume to sakyti“. Jūs privalote! Tam tikrus dalykus turite jiems sakyti, kitaip padarysite mane nelaimingą – tai sukels problemų! Bet, kai sakote kitiems, nesielkite kaip Punos ar Bombėjaus žmonės, kurie kalba savo specialia marathi kalba, o sakykite tai tinkamu urdu stiliumi, kad žmonės nesijaustų blogai, bet jūs privalote tai pasakyti! Jūs neturite užkrauti tų žmonių ant mano galvos; vietoj to turite jiems pasakyti tokiu tonu, kad jie jaustųsi gerai. Kad gilėtumėte, jūs taip pat privalote medituoti individualiai ir atlikti „samori“.

Nesakyčiau, kad visi Sahadža jogai Delyje yra tokie, bet… Esame puikūs organizatoriai, ko turi mokytis Bombėjaus ir Punos Sahadža jogai. Jie ginčijasi tarpusavyje ir man tai jau įkyrėjo. Ir jie elgiasi vieni su kitais nepakenčiamai, man tai nepatinka. Bet individualiai jiems viskas gerai, taigi jie tampa individualistais. Kai kurie žmonės tapo individualistais, o kai kurie publicistais… Visuomenininkais – jie džiugins publiką, tai du kraštutinumai. Ką turėtų daryti Sahadža jogai? Jie turi tapti priklausomi nuo Motinos. Jie turėtų daryti tai, ką mėgsta jų Motina. Ar supratote? Reikia ne džiuginti publiką ar pavienius žmones, o daryti tai, kas patiks jūsų Motinai, tai labai paprasta, ką jums pasakė Adi Šankaračarja, tiesiog padarykite Motiną laimingą.

Bet niekas nebando to išsiaiškinti. Bandykite išsiaiškinti, kas padarytų Motiną laimingą. Tada pamatysite, mane labai lengva padaryti laimingą. Matote? Kaip Šivos tatva. Net jei klystate, pasistenkite timptelėti sau už ausų, bet nenukrypkite per toli. Matote, klysti normalu, bet nepriimkite to už tiesą, kad galite toliau klysti. Nes iš tikrųjų jums duota ilga virvė, bet galiausiai jūs patys ja pasikabinsite, ar ne? Taigi taip pat bijokite jums duotos virvės, priešingu atveju ji pakabins jus daug stipriau. Svarbu suvokti, kad jūs neturite tapti priklausomi nuo visuomenės ar savo pačių nuomonės.

Abu dalykai yra klaidingi. Jūs turite elgtis taip, kad pamalonintumėte visas dievybes Manyje, kiek tai susiję su Manimi, nes Aš pati neegzistuoju. Aš neegzistuoju, patikėkite Manimi, Aš visiškai neegzistuoju, tiesiog Manyje yra susirinkę daug būvių. Kitaip neegzistuoju, nerandu savęs niekur šiame kūne, Aš niekur nerandu savęs, niekur visoje Visatoje! Manęs nėra niekur, kartais pastebiu: „Ką visa tai reiškia? Tai ne Mano, visa tai Man svetima.“ Bet vis tiek prasiskverbiu į visa tai, mėgaujuosi tuo, gyvenu su tuo, bet nesu tame – niekur. Jei jūs tiesiog pabandysite suvokti, kas pamalonina jūsų Motiną, išvystysite savo orumą, nes noriu, kad jūs būtumėte verti pagarbos; tai išvystys jumyse džiaugsmą, nes noriu, kad jūs būtumėte džiaugsmingi; tai suteiks jums daugiau gebėjimų sugerti dar daugiau vibracijų savyje, nes jos yra tai, ką duodu; jei darysite tai, kas jums gerai, tai pamalonins mane. Bet taip, kaip aš galvoju, kad jums yra gerai, jūs galite negalvoti taip, galite turėti savo idėjų – vėl individualizmas arba publikos išmintis… Kaip jau sakiau, prašau neorganizuoti mano programų anksčiau kaip 7 valandą vakaro. Tada sakote: „Tai netiks mūsų publikai“. Nesvarbu, tai netiks man – tai svarbiausia.

Nes aš turiu tam tikrus laiko periodus, kurių metu tikrai galiu jaustis labai gerai. Tą laiką turiu paskirti kam nors kitam, tai nekeičiama! Nekoreguokite mano laiko pagal save. Ryte, anksčiau 11 valandos, neturi būti organizuojamos jokios programos. Jei organizuojate anksti ryte, organizuokite 5 valandą, aš neprieštarauju. Aš esu paskyrusi laiką, kurį turiu išnaudoti kitiems tikslams! Taigi turite suvokti, kad viskas turėtų būti atliekama taip, kad tiktų man, nes tai yra ir dėl jūsų gerovės, nes taip yra palankiausia. Aš tiesiog pasakoju jums apie savo gudrybes, kad galėtumėte gauti daugiau naudos, bet jie vis tiek atkakliai laikosi savo, nes žmonės, kurie dirba įmonėse, negalės ateiti – tokie žmonės išvis neturėtų ateiti! Jei septintą valandą yra nuotrauka, ar jie ateis dėl tos nuotraukos? Tad kodėl jūs taip nupiginate savo Motiną, kad jiems būtų patogu?

Jei ateis tik keli, mums net geriau – bus patogiau Dievo karalystėje. Taigi nenupiginkite manęs! Tai turi suvokti kiekvienas, kad manęs nenupigintumėte ir išlaikytumėte savo Motinos orumą. Kad ir ką reikia pasiekti, aš sutinku, kad reikia padėti visiems broliams ir sesėms, visai visuomenei reikia padėti, bet negalėsime atsikratyti šiukšlių. Jei tik pamatytumėte, yra daugybė dalykų, kurie tiesiog turi būti išmesti. Taigi mes neturime, neturėtume nerimauti dėl šlamšto. Visa, kas yra geriausia, turėsime, bet kad tai turėtume, nė vienas neturėtų šiurkščiai kalbėti. Vėl jums sakau, nenaudokite šiurkščių žodžių. Nė vienas neturėtų sakyti: „Eik lauk, eik lauk, eik lauk“. Pakeiskite savo kalbą.

Jūs turite išmokti kalbėti su žmonėmis minkštai, tinkamai. Sahadža jogai tai yra labai svarbu, nes jei ir toliau įžeidinėsite, jūs galite įžeisti kurį nors šventąjį! Jūs neturėtumėte taip elgtis. Supraskite tai ir pasistenkite padaryti savo asmenybę tokią, kad išėję į viešumą galėtumėte išdėstyti teisingas koncepcijas, parodyti deramą elgesį, geras manieras ir pateikti teisingas žinias. Aš neturiu omenyje teisingo racionalumo, teisingo, kuris yra absoliutus. Šiva yra absoliutus, Jis yra tas, kuris suteikia absoliučias žinias, Jis žino, kas mane pamalonina. Tą akimirką, kai atsitiks kas nors, kas mane iš tikrųjų įžeis, Jis nutrauks vaidinimą. Jis visa tai stebi tik tam, kad mane pamalonintų. Tą akimirką, kai Jis pamatys, kad tai neveikia, Jis sustabdys visą vaidinimą ir pasakys: „Uždaryti, baigta“. Nors aš sakau, kad Šiva yra stebėtojas, bet Jis yra ir teisėjas ir mato visa tai.

Taigi pasistenkite, kad viskas būtų gerai, aš pasistengsiu sukurti gražų vaidinimą, kad pamalonintume Šivą, jog Jis ir toliau būtų ten ir leistų gyvuoti šiai nuostabiai Visatai, kurioje jūs augate ir įgyjate amžiną gyvenimą, kuris jums buvo pažadėtas. Bet kiekvienas turi suprasti, kas paverčia Motiną laimingą. Kai kurie žmonės turi įprotį tiesiog žiūrėti tiesiai į mane nuolat – taip nedera! Nuleiskite savo akis, jūs negalite visą laiką spoksoti į mane, tai kvaila! Nepaisant kvailumo, tai nesuteiks man malonumo. Ar jus pamalonintų, jei pradėčiau į jus spoksoti nuolat? Aš į jus nespoksau, stengiuosi jus pamaloninti darydama įvairius dalykus. Kodėl jums šio to neišmokus iš manęs, kaip bandau jus pamaloninti? Aišku negalite padaryti visų tų dalykų, aš žinau, nes kažkas sako: „Motina, mes ten nuėjome, mums buvo duotas arklys, tas, anas“ – šios pagalbos jūs negalite suteikti sau. Man, jei man kyla sunkumų, negalite išspręsti mano sunkumų.

Argi ne taip? Bet aš galiu išspręsti jūsų sunkumus. Taigi aš labai lengvai galiu padaryti jus laimingus, nes turiu tiek daug metodų, kad padaryčiau jus laimingus. Kad ir kokie būtų metodai, nė vienas neturėtų kelti nepasitenkinimo, yra vienintelis dalykas – jums nereikia daryti ko nors ypatingo, bet nedarykite ir ko nors keisto vien tam, kad sukeltumėte nepasitenkinimą. Jei tik suvoktumėte šį paprastą dalyką – nedaryti nieko, kas mane užuot pamaloninę sukeltų nepasitenkinimą. Tai taip paprasta. Nereikia daryti nieko papildomo, tiesiog bandykite būti mylintys, švelnūs, verti pagarbos ir aš būsiu dėl to labai laiminga. Jau ir taip džiūgauju, aš jumis labai džiaugiuosi. Bet turiu jums pasakyti, ko kiekvienas turi pasiekti ir kaip kiekvienas turi pakilti aukščiau šių dalykų. Taigi šiuo metu Delio žmonėms yra svarbu pakilti nuo širdies iki Sahasrara čakros, o Bombėjaus ir Punos žmonėms svarbu eiti nuo širdies… Eiti nuo Sahasrara čakros į širdį.

Sakyčiau, Rahurio žmonės yra tarpiniai. Jie yra puikūs organizatoriai ir nesukelia man problemų, kol individualiai yra susidomėję. Rahuris yra ta vieta, galbūt tai yra Meka, jog ten taip gera, kad ir kas vyktų. Bet mes visi galime būti tokie. Mes visi galime keistis ir paveikti vienas kitą, ir tobulėti, ir ugdytis. Visas šis mokymas gali paveikti mus, jei tikrai mylime save ir rūpinamės savo evoliucija. Mums nereikia dėl to per daug nerimauti, jei mums iš tiesų rūpi. Palaipsniui visi šitie dalykai išsispręs ir bus įtvirtintas balansas. Tie žmonės, kurie per daug kalba, neturėtų tiek daug kalbėti. Jaučiu, kai kalbate per daug ir kai sustosite, tiesiog sustokite.

Kartais jūs privalote kalbėti, kai būtina, kai nėra būtina, neturėtumėte kalbėti. Tokio tipo asmenybę palaipsniui galite išvystyti dėl Sahadža jogos, kai jumyse išsivystys išmintis, kaip toli eiti, kaip toli neiti. Neiti yra Šivos savybė. Jis nieko nedaro, Jis tiesiog sėdi ten, apačioje, ir stebi visą pokštą. Jis nieko nedaro, bet Jis yra tas, kuris turi stebėti: jei Jis nebestebi, tada visas pasirodymas baigiasi. Jei tik jūs suvoktumėte, kad nieko nedarydamas, kiek daug Jis padaro. Matykite kontrastą: Jis kaip ir nieko nedaro, bet priverčia visus šokti, garbinti Jį. Taip ir jūs vienu šūviu įgyjate abi prigimtis, kaip Sahadža jogai jūs galite išvystyti tokio tipo susibalansavusią asmenybę. Tai yra dėl jūsų pačių gerovės, evoliucijos, vystymosi. Taigi šiandien visi turite didžią galimybę kiekvienas asmeniškai išvystyti savyje Šivos tatvą, kuri galiausiai įsiskverbs į viską.

Kabiras yra pasakęs tai gražiame kuplete, nežinau, ar jūs, žmonės, tai supratote: „Aš vibruosiu savo širdies atjautą, aš leisiu tam atsiskleisti. Aš vibruosiu savo širdies atjautą, aš paskleisiu tai, sudėsiu tai į penkis elementus.“ Pažvelkite į Kabirą, ar pastebėjote, koks jis puikus? Žmonės kalba apie Kabirą, matote, jis sako, kad paimkite tai iš širdies ir sudėkite į visus penkis elementus. Štai kas yra Sahadža joga. Jei tai suprasite, tada jums daugiau nieko nebereikės suprasti. Jūs visa tai laikote savo širdyje, tapkite kapitalistu savo širdyje, o išorėje tapkite komunistu. Jei sugebėsite tinkamai pasiekti šį balansą, jūs tai padarėte ir mes visi galime tai padaryti, visi kartu galime tai padaryti, galime pasiekti ir parodyti pasauliui, kad kiekvienas gali pasiekti. Visi taip vadinami įprasti žmonės galės tapti nepaprasti. Taigi šiandien mes apsisprendėme, kad tai pasieksime, mes to išmoksime dvasiniu būdu, Sahadža būdu. Ir jei jūs save stebėsite kiekvieną akimirką, galite tai suvokti.

Neaiškindami, nesakydami sau: „O, tas nutiko man, anas nutiko man“ – tai ne esmė. Daugybė žmonių man tai pasakoja, tai absurdas. Meskite sau iššūkį: „Kaip tai galėjo tau nutikti? Kodėl to nedarai? Turėtum tai padaryti. Kodėl negali to padaryti?“ Tokiu būdu imsitės užduoties ir galėsite ją atlikti, esu tikra, nes jums buvo suteikta galia tai padaryti. Aš laiminu visus jūsų dvasiniam augimui ir kolektyviškumui. Jūs turite rūpintis abiem dalykais. Jei augate dvasiškai, bet nėra kolektyvo, tai neturi naudos. Jei turite kolektyvą, bet nėra dvasinio augimo, tai neturi naudos.

Tinkamai suderinkite abu dalykus. Todėl mes turime priimti Šivą ir įtvirtinti jį Viratoje. Štai ką turime padaryti, ir jei tik jūs suvoksite šį dalyką, jūsų santykiai su kitais taip pat bus geri, pastovūs ir labai tvirti. Ir Sahadža jogų gyvenimo kokybė taps labai gera. Telaimina jus Dievas.