Public Program Day 1, The Left Side Problems of Subconscious

(England)


Send Feedback
Share

Public Program Day 1, “The Left Side: Problems of Subconscious”. Brighton (UK), 13 May 1982.

Pirmosios trys minutės – be garso.

Kairė pusė – pasąmonės problemos 1982 m. gegužės 13 d. Hove katalikų bažnyčia, Braitonas, Anglija Geri sąlygotumai. Tuo pačiu, tuo pačiu būdu galite turėti gerų ir blogų įpročių. Įpročiai slopina arba stabdo augimą, jie taip pat gali padėti jums stabilizuotis. Sąlygotumai atsiranda dėl materijos, su kuria mes susiduriame kiekvieną dieną. Kai žmogus mato materiją, jis pajaučia agresiją jai ir tada nori pasinaudoti ta materija savo tikslams. Jis keičia materijos formas pagal savo poreikius. Jis pradeda priprasti prie materijos kaip prie komforto arba kaip prie pagalbos ar gyvenimo palydovo. Kuo daugiau jūs pradedate priklausyti nuo materijos, tuo greičiau dingsta jūsų spontaniškumas, nes jūs bendraujate su tuo, kas negyva. Kai materija negyva, tada mes su ja bendraujame. Kai gyva, tada mus nelabai domina.

Taigi tas materijos negyvumas įsitvirtina mumyse, kai pradedame naudoti materiją savo tikslams. Bet kaip mums egzistuoti? Gali iškilti toks klausimas. Jei Dievas davė mums šiuos materialius daiktus ir visą materiją naudoti, ar mes negalime tuo naudotis? Ar neturėtume tuo mėgautis? Bet mes nesimėgaujame. Mes… Iki Realizacijos jūs negalite mėgautis jokia materija. Iki Realizacijos galite tik išsiugdyti įpročius ir virsti materijos vergais. Tai principas, pagrindinis ekonomikos principas, kuris niekada nepasieks pasitenkinimo. Tarkime, jūs šiandien norite įsigyti kilimą.

Gerai, nusiperkate jį. Taigi tada tas kilimas tampa jums galvos skausmu, nes jis tampa tarsi apsėdimu, jūs privalote juo rūpintis. Turite jį apdrausti, nerimaujate dėl jo, kad jis, visų pirma, nesusiteptų. Ir tada patenkate į būseną, kai norite pirkti ką nors naujo. Taigi nusiperkate kilimą, baigta. Tada jums reikia ko nors kito, tada reikia dar ko nors, tada jums ir vėl reikia dar ko nors. Tai nepasotina jūsų, tai nesuteikia džiaugsmo. Materija jums niekada negali suteikti džiaugsmo. Tik Dvasia teikia džiaugsmą. Ir kai prasideda augimas, kai jūs tampate Dvasia, tada materija įgauna kitą vertę jūsų viduje, keičiasi materijos vertinimas.

Esu tikra, Džeisonas jums papasakojo, kad kai gaunate savo Realizaciją, tada pradedate jausti vėsų vėjelį savo delnuose. Kalbant apie materiją, labai naudinga būti realizuotiems, nes iš karto žinote, kas jums gerai, o kas ne. Pavyzdžiui, jeigu valgote tai, kas jums kenkia. Akimirksniu prarasite vibracijas ir jausite karštį. Taip gali nutikti vien tik pažiūrėjus į tai. Arba norite atsisėsti ant kėdės, kur sėdėjo koks nors labai negeras žmogus, iš karto pajausite: „O, kažkas negero šioje vietoje.“ Savo vibracijomis, kurios yra neabejotinos, jos absoliučios. Ir visi sąlygotumai gali baigtis, jūs galite pakilti virš visų tų įpročių tik tada, kai tampate Dvasia, nes prieš Dvasią visada dominuoja materija. Ir Dvasia turi įveikti tą materijos dominavimą. Iš tikrųjų prieš Dvasią niekas negali dominuoti. Bet noriu pasakyti, kad Ji uždengta, kaip saulė gali būti uždengta debesų.

Tokiu būdu mūsų dominavimas arba, galima sakyti, vergystė materijai verčia mus dominuoti prieš savo Dvasią, ta prasme, mes Ją uždengiame. Kai debesuota, negalime matyti Dvasios. Mes negalime Jos jausti. Spontaniškumo, kuris yra Dvasios grožis, nebematome tokiame žmoguje. Taigi vertindami žmones, ką matome? Kaip tas žmogus atrodo, ką apsirengęs, kaip vaikšto. Kaip moka kultūringai elgtis, ar jis sako „ačiū“, „atsiprašau“, ar ne. Suprantate? Visa tai jums sukelia didelį įspūdį. Kokios rūšies automobilį jis turi, kokį namą?

Bet gal mes taip galime pražiopsoti ir nepastebėti šventojo. Mes vėl galime nepažinti Kristaus, nes Jis buvo dailidės sūnus. Kaip pažinsime, kuris yra Kristus? Ar yra kokių būdų pažinti Kristų? Daug žmonių dabar sako: „Kristus ketina pasirodyti, Jis pasirodys per televiziją.“ Jie gali parodyti bet kurį kaip Kristų. Kaip mes išsiaiškinsime? Ar pagal tai, kaip jie bus apsirengę, ar pagal tai, ką jie yra nuveikę? Dauguma Kristaus paveikslų ir Jo skulptūrų, kurias mačiau, nėra net panašios į Kristų, net neprimena Kristaus. Suprantate? Tai siaubinga.

Nežinau, kodėl taip yra. Taigi kaip jūs išsiaiškinsite Kristus tai ar ne? O gal čia koks nors fokusininkas arba koks nors žmogus atėjo sąmoningai mus apgauti, atitraukti nuo realybės. Nėra jokių būdų, nėra kaip išsiaiškinti, kas yra tiesa, nes mes labai pripratę prie materialių formų, kurias matome. Pavyzdžiui, mūsų meno suvokimas yra suformuotos tokiu pačiu būdu. Mes mėgstame štai tokį meną. Jei paklaustumėte jų kodėl, „Todėl, kad, suprantate, tai turi, kaip čia pasakius, – harmoniją“ arba „Tai yra proporcingiau“ ir t. t. Bet kaip jūs žinote? Žinote, nes jūs apie tai skaitėte kažkokias knygas arba supratote apie formas iš ko nors kito, kad tai yra menas, tai yra gražu. Turiu omeny, kad jūs pripažinote, jog kažkas yra gražu, bet ar tikrai? Jeigu tai grožis, tai turi būti Dvasia, nes Dvasia yra grožis, ir grožis yra Dvasia.

Taigi ar tai grožis? Kaip jūs pažinsite, grožis tai ar ne? Pavyzdžiui, pagal visas gražios moters normas aš nepasakyčiau, kad Mona Liza yra graži moteris. Turiu omeny, šiandien matomos į uodus panašios moterys apibūdinamos kaip gražios. Tai kodėl jie Mona Lizą vadina tokia gražia? Kaip taip gali būti? Tūkstančiai žmonių susirinktų pamatyti to paveikslo. Kodėl? Kaip taip gali būti? Tik pagal vibracijas jūs galite pasakyti, kad tai skleidžia vibracijas.

Jos pasiekia jūsų Dvasią jums nežinant. Jūs net nesuvokiate. Tai paliečia jūsų Dvasią. Štai kodėl visas pasaulis mėgaujasi šiuo paveikslu. Bet kai sąlygotumai tampa kolektyviški, kai visi tie sąlygotumai darosi kolektyviški, ir jūs priimate: „Tokia forma yra grožis; tokia forma yra realybė; o čia yra spontaniškumas“, tada prasideda maišatis. Maišatis prasideda, kai visa tai darosi kolektyviška. Pavyzdžiui, aš sutikau kelių gurų (dvas. mokytojų) pasekėjus. Paklausiau jų: „Pagal ką nusprendžiate, kad jūsų guru yra Tiesos mokytojas, ką jis jums davė?“ Man atsakė: „Sėdėdamas savo kėdėje aš pradedu šokinėti savaime. Aš to nedarau, bet tai įvyksta spontaniškai.“ Ir būnant šalia manęs jo kūnas pradėjo judėti labai baisiai.

Visi turėtų jausti užuojautą ir gailestį tokiam žmogui, kuris negali net penkių minučių išsėdėti tiesiai… Moteris iš salės sako: Atleiskite man, tai buvo nespontaniškai, tai nerviškai… Taip, tai yra tai, ką aš sakau… Moteris: Jūs neteisti dėl to, ką sakote. Dėl ko? Moteris: Dėl visko. Iš kur jūs atėjote? Moteris: Iš gatvės. Tai štai. Geriau eikite. Moteris: Nesijaudinkite. Aš išeinu. Na štai, pažiūrėkite.

Dabar ji eis į barą. Turime suprasti subtilybes, suprantate? Jeigu esate įsitikinę tuo. Dabar, tarkim, kas nors pradeda keistai šokinėti. Kaip ji teisingai sakė – tai nervai. Tai rodo, kad jūs nevaldote savo nervų, ar ne taip? Ar ne taip? Jūs nevaldote. Jūs negalite susivaldyti. Spontaniškumas niekada nepaverčia jūsų vergais.

Štai ką bandau jums paaiškinti. To negali būti, jūs tampate sau šeimininkais. Spontaniškumas turi paversti jus šeimininkais, o ne kažkieno vergais. Ji tikriausiai atėjo iš TM (transcendentinės meditacijos), nes jie štai taip šokinėja. Ir galop tampa epileptikais. Jau daug jų esu išgydžiusi. Aš nežinau, ar dar yra kas nors iš ten atėjęs. Netgi jų akademijos vadovas Škotijoje, bandos jausmo akademijos, kaip aš vadinu, kur žmonės sumoka tris tūkstančius; o dabar šis džentelmenas sėdi čia ir yra smarkiai nukentėjęs. Kai nukenčia, tada sužino, kas tai buvo. Vieną dieną mes matėme žmogų su tokia pačia epilepsija.

Vargšas vaikas, jis buvo vos dvidešimt šešerių metų. Jaunas žmogus turėtų mėgautis savo gyvenimu, bet gyvena su tokia trauma, negalite įsivaizduoti. Ir tai atsitinka po to, kai apsilanko pas kažkokius guru ir dar moka pinigus už tai, kaip taip gali būti tame, kas susiję su Dvasia? Bandau jums pasakyti, kad Dvasia jums suteikia spontaniškumą, ir jūs tampate sau šeimininkais. Jūs esate sau šeimininkai, visiški šeimininkai, nėra jokios vergovės, nėra jokių įpročių formavimo. Visi įpročiai dingsta. Jūs tampate tokie spontaniški, kad man nebereikia apie tai kalbėti. Jūs nusimetate visus įpročius ir tampate sau mokytojais. Štai kas turi jums įvykti. Bet jeigu jūs įsitraukiate į tai, kas jus pavergia, kurį laiką jums tai patinka, nes nebegalite nieko pakeisti.

Bet jeigu jūs iš tikrųjų įsigilinsite, sužinosite, kad norėjote visai ne to. Jūs norėjote tapti sau šeimininkais. Štai čia yra ši schema, kurioje pavaizduotos dvi energijos: kairioji ir dešinioji. Kairioji energija suteikia jums sąlygotumų – kairė pusė, pasąmonė, kolektyvinė pasąmonė. Ji mums sukuria sąlygotumų. Ir jeigu bandote tai paneigti, vadinasi, dešinė pusė dar blogesnė. Ji mums suteikia veiksmą, bet per veiksmą galime turėti polinkį į ego. Abu keliai gali sukelti problemų. Pavyzdžiui, jūs sakote: „Na ir kas, aš neturiu jokių sąlygotumų, niekada. Kodėl blogai taip daryti?

Kodėl blogai taip elgtis?“ Ir jeigu jūs gyvenate tik su tokiomis idėjomis, su tokia laisve, tai taps apsileidimu, o ne laisve. Nes už laisvės turi būti išmintis. Taigi abi pusės, judėjimas abejomis kryptimis yra klaidingas. Kas tada yra teisinga? Centre nebus jokių sąlygotumų ir nebus polinkio į egoizmą. Bet tai pasiekti tikrai nelengva. Kyla klausimas, kaip tai padaryti. Būti spontaniškam reiškia būti visiškai laisvam. Galime palyginti tas dvi energijas su stabdžiais ir akseleratoriumi automobilyje. Jūs naudojate abi energijas.

Pirmiausiai naudojate akseleratorių ir stabdžius. Bandote valdyti abi energijas. Bet iš pradžių sunku suprasti, kaip valdyti tas dvi energijas. Galop praktikuodamiesi išmokstate tai daryti. Jūs mokate vairuoti automobilį, tampate gerais vairuotojais. Net po to, kai tampate gerais vairuotojais, vis tiek dar nesate vairavimo meistrai, bet vėliau tampate meistrais. Taigi, šiandien mūsų viduje meistras yra Dvasia. Bet iki Realizacijos jūs nesate sau mokytojai, meistrai. Nes tas mokytojas dar nepateko į mūsų sąmonę. Tai dar nepasireiškė mūsų sąmoningame suvokime.

Ta prasme, mes nevaldome Jos energijų. Dvasia egzistuoja ir turi savo energijas. Bet mes dar nepajautėme tų energijų savo viduje. Vos tik pajaučiame Dvasios energijas, tampame galingi su savo energijomis, esančiomis mūsų viduje. Tos energijos yra mūsų viduje. Tai mums priklausančios energijos. Mums iš niekur nereikia jų skolintis ar prašyti, jos yra mūsų viduje. Mūsų viduje yra Dvasia, tik svarbu, kad Dvasia nušviestų mūsų, mūsų sąmonę. Tai turi ateiti iki mūsų sąmonės. Paprastai, mediciniškai galima pasakyti, kad Dvasia turi pasireikšti mūsų centrinėje nervų sistemoje, mūsų centrinėje nervų sistemoje, kad suvoktume, ką darome.

Ne tai, jeigu mes tiesiog pradėtume šokinėti ant kėdės, arba jei kokie žmonės sakytų: „O, mes tiesiog pradėjome tai daryti.“ Tai hipnozė. Tai negerai. Jūs tampate nesąmoningi. Taip elgiatės dėl hipnozės. Hipnozė veikia per išorinę energiją. Tai ne jūsų galia, ne jūsų sąmonė, ne jūsų suvokimas, ne jūsų energija. Tai kažkas kitas verčia jus taip elgtis. Kaip materija turi galią mus užvaldyti, taip yra tokių materijų, turiu jums pasakyti, kurios labai pavojingos, kurios įsitvirtina. Pavyzdžiui, vėžys, paimkime vėžį, vėžio užvaldymą. Tai labai rimtas reiškinys.

Vėžys jus užvaldo, jūs negalite užvaldyti vėžio. Paimkime konkretų atvejį. Kas jį sukelia? Daktarai sako, kad taip ir taip. Mes… Sahadža Joga gali išgydyti vėžį, tikrai, šimtu procentų gali būti išgydytas, buvo išgydytas. Daugelis jogų išsigydė vėžį. Kaip? Labai paprastai. Kai tampate sau šeimininkais, pradedate valdyti save ir ligą, jūs pradedate valdyti viską. Nes šeimininkas yra jūsų viduje, jis dar nepasiekė jūsų sąmonės, tai vienintelis trūkumas, kuris liko, ir kai tai atsitiks – prasidės Joga, atsiras jungtis.

Gal mes šį kartą apsiribokime Savirealizacija, o apie Dievą papasakosiu kitą kartą. Savirealizacija reiškia nukreipti savo Dvasią į sąmoningą suvokimą. Dabar dėl ko kyla vėžys? Pažiūrėkime, kas nutinka. Tai atsiranda dėl kairės pusės aktyvumo. Kairio kanalo perdėtas aktyvumas atsiranda dėl emocinių traumų, emocinių problemų, emocinių perversmų, emocinio nesaugumo – bet koks nesaugumo jausmas gali jus nuvesti į kairę pusę. Dar stipriau ten gali pastūmėti tie siaubingi guru, nes jie hipnotizuoja. Jie nuveda jus į kairę. Jūsų viduje patalpina dvasias, arba, net nežinau, ką jie padaro, bet jie nuveda jus į kairę. Visos veiklos, kurios neleistos Dievo, nuveda jus į kairę, nes jums trukdo augti centre.

Taigi jūs patenkate arba į kairę, arba į dešinę pusę. Kai jūs padauginate tokių dalykų kaip juodoji magija, dar girdėjau, buvo kažkokia organizacija ir žmogus, jis matydavo viską judant namuose. Jis atėjo į Sahadža Jogą, o jo vandens ąsotis judėdavo šen, judėdavo ten, ir jis negalėjo paaiškinti, kodėl, kas vyko jo kambaryje. Jis sėdėjo ir pamatė kažką judant nuo čia iki ten, taip būna. Kas tai yra? Kas daro tai, ko jūs negalite kontroliuoti? Vėlgi mes priėjome prie to paties – to, ko jūs negalite kontroliuoti. Taigi įžengiate į karalystę, į karalystę, kurioje esate kontroliuojami, o patys nieko nedarote, įžengę į tą karalystę, aš visada matydavau, kad sergantys vėžiu yra to paveikti. Dauguma jų. Jie nesupranta, nežino, kaip ten pateko.

Tarkime, moteris, patirianti nesaugumą dėl savo vyro ar kažko, galbūt ji mano, kad vyras ją gali bet kada palikti. Ji myli jį. Kad ir kaip bebūtų, tokia moteris gali susirgti krūties vėžiu, nes tie nesaugumai nusėda viename iš centrų, kuriuos galite matyti čia, Širdies centras – taip vadinama Centrinė širdis. Jei šis centras sutrinka, jei moteris dėl ko nors jaučiasi nesaugi, ji gali… Ji yra lengvai pažeidžiama, ir tai gali pažeisti tą centrą. Taigi gyvenimą turime suprasti plačiai, o ne iš vienos pusės. Visi gyvenimo smūgiai, visi veiksniai, visi ryšiai su gyvenimu turi būti suvokti. Dabar jokie daktarai to nežino. Ar jie žino, tarkim, kai gydo pacientės krūties vėžį, kad moteris yra nesaugi? Yra kita liga – anoreksija, daug merginų dėl to kenčia. Jos paprasčiausiai nevalgo.

Jos nebevalgo. Dabar jūs nežinote, kodėl tai vyksta. Daktarai to negali išgydyti, niekas negali to išgydyti. Kokia priežastis? Merginos, dukros santykis su tėvu. Tarkim, tėvas miršta ir dukra nebemato tėvo, arba širdyje ji myli tėvą, bet to neišreiškia, arba kokie nors blogi santykiai tarp tėvo ir dukros, tada kyla problema – anoreksija. Nepatikėsite, bet daktarai negali to suprasti – turime čia sėdinčių daktarų – neįmatoma, kad kokie nors medicinos mokslai bent priartėtų prie to. Nes mes nematome žmogaus visumos. Tai labai jautrus Dievo instrumentas. Taip mes šiurkštūs su kitais, taip kartais stengiamės kitiems pakenkti, taip stengiamės, kad kiti jaustųsi nesaugūs ar neteisūs, neteisingi.

Nežinodami mes iš tikrųjų sukeliame jiems siaubingą nesaugumą, ir toks nesaugumas gali sukelti neišgydomas ligas, kurių mes nežinome. Kas mums turi nutikti, kad suprastume visumą? Turime pasiekti tą būseną, kurioje matytume visumą. Taip. Jeigu aš dabar norėčiau pamatyti visą Braitoną, ką turėčiau daryti? Turėčiau pakilti lėktuvu ir pažvelgti iš viršaus. Galiu matyti visumą. Taip pat savo sąmoningumu, savęs supratimu turite pakilti iki tokio lygio, kad galėtumėte matyti visumą. Jei negalite matyti visumos, dalinis matymas arba ta maža dalis, kurią matote, jus gali sutrikdyti, gali sukurti problemų, kai kurios gali būti labai rimtos. Nes kaip žmonės mes nežinome, kas esame.

Tai didžiausia žmonijos problema, jie sako: „Man tai nepatinka.“ Taigi kas yra „aš“? Ar tai jūsų dvasia, ar jūsų ego? Kuri dalis to nemėgsta? Ar tai sąlygotumas, nes jūs išauklėti taip, kad to nemėgstate? Kuri jūsų dalis to nemėgsta? Ir nustebtumėte, nes tai ne jūsų Dvasia. Jeigu Dvasia mėgtų, iš kur jūs tai žinotumėte? Tik vibracijomis. Jei kai jaučiate vibracijas, galite sakyti: „Taip, mano Dvasiai tai patinka“, nes sklinda vibracijos. Taigi mes vis dar pereinamoje žmonijos stadijoje.

Dar nepasiekėme stadijos, vadinamos Savirealizacija, kurioje tampame Dvasia, tapimas yra esmė. Kai tampate Dvasia, žinote, ką mėgstate. Jūs tiksliai žinote, kokie esate, nes dabar jūs − realybė, jūs ne sąlygotumai, ne ego, bet tai, kas esate iš tikrųjų, ir tai yra jūsų Dvasia. Stebėtina, kad ši Dvasia yra kolektyvinė. Tai ne dirbtinis kolektyviškumas mumyse. „Gerai, mes priklausome Braitonui, todėl esame vienis“ arba „Mes iš tos pačios gatvės, todėl vienis“ − taip nėra, nes tai, kas jūs esate − absoliučiai kolektyvinė būtybė, ir pradedate jausti kolektyviškumą savyje skirtingais veikiančiais centrais. Ir jūs jaučiate kitus, galite jausti kitus savo pirštų galais. Ar galite patikėti? Biblijoje parašyta, kad jūsų rankos kalbės. Šių dienų apibūdinimas yra, kad jūsų rankos kalbės.

Tad kodėl neišsiaiškinus, kaip tai veikia? Kaip jos gali kalbėti? Štai kaip būna, kai pirštais pradedate jausti ir suprasti realybę – kas yra grožis, kas yra džiaugsmas, kas yra meilė. Tai kairė pusė, kurią turime, su visomis kairės pusės problemomis, tai fizinis skausmas. Kairės pusės problemos labai skausmingos, labai labai skausmingos. Skausmas yra nepaaiškinamas, niekas negali suprasti, niekas negali išgydyti ir niekam negalite pasakyti, žmonės mano, kad jūs nervingi ir skiria jums psichologinį gydymą, o jūs nesuprantate, kodėl šis skausmas jumyse. Ir šis skausmas kyla iš kairės pusės, iš pasąmonės. Bet aukščiau už pasąmonę yra kolektyvinė pasąmonė, ir ši kolektyvinė pasąmonė yra ta, kuria yra sukurta viskas nuo pradžios iki dabar, kūryba yra viduje. Ir vos tik patenkate į pasąmonę, jūs ten sutrinkate. Esate taip valdomi pasąmonės galios, kad jums per sunku tai suprasti, sunku iš jos išsikapstyti ir sunku jai nepasiduoti.

Ir visa tai didėja. Aš klausiau kai kurių žmonių: „Kodėl jūs tai darėte, nors žinojote, kad ne jūs tai darėte, o kažkas kitas? Kodėl jūs tai tęsėte?“ Jie atsakė: „Motina, mes buvome po antklode, buvo tamsu, mes nežinojome, kur judėjome, todėl vis ėjome ir ėjome.” Kaip aną kartą sakiau, kaltės jausmas − tai didžiausias blokas. Tai didžiausias blokas, nes kai pradedate jaustis kalti, tada kairėje esantis centras užsiblokuoja – tai labai sudėtinga. Ir jūs nežinote, kodėl jaučiatės kalti. Nuolat jaučiatės kalti, bet nežinote kodėl, kodėl jaučiatės kalti, kodėl šios idėjos kyla jums, šis kaltės jausmas atitraukia jus nuo džiaugsmo, mėgavimosi viskuo, buvimo spontanišku. Kodėl? Ir tai paaiškina, kodėl mes kartais esame nelaimingi dėl visko. Iš tikrųjų Dievas sukūrė mus ne tam, kad būtume nelaimingi. Jis kūrė mus taip gražiai, taip atsargiai.

Sukūrė mus kupinus meilės ir užuojautos, kad dėl nieko nesijaustume nelaimingi. Jis mums neskyrė jokių ligų, jokių problemų. Bet mes patys sau tai sukėlėme, pasiekdami kairės ir dešinės pusės kraštutinumus. Šiandien kalbu tik apie kairę pusę, sakyčiau, kad jaustis nelaimingiems dėl visko taip pat blogai, tai neteisinga jums patiems. Kairio kanalo žmonės turėtų suprasti, kad jie yra Dvasia, grožis, kuris turi matytis, kuris turi pasireikšti. Jiems nereikia kentėti nuolat ir gyventi kaip nelaimingiems. Jie ne tokie. Dėl to, kad save taip apsikrauna, tiek išbandymų, jie tokiais tampa. Norėdami to išvengti jie gali imtis kitų priemonių, blogų įpročių, matote. Daugybė žmonių vartoja alkoholį, aišku, todėl, kad negali iškęsti gyvenimo skausmo, jie negali jo iškęsti.

Štai kodėl… Bet vos tik Dvasia jumyse pažadinama, jūs tampate tokie stiprūs. Tampate džiaugsmingi, tokie spontaniški, kad viskas išnyksta, visi dalykai – taip vadinamos ligos, taip vadinami įpročiai – jie tiesiog išnyksta, ir jūs tampate nauja švytinčia asmenybe. Svarbiausia priežastis, kodėl turite šį centrą savyje – dėl to galite kaltinti Dievą: „Kam Jis mums davė šiuos centrus kairėje pusėje, kam to reikėjo? Jam nereikėjo duoti tų kairės pusės centrų, tada mes būtume visada centre.“ Bėda ta, kad žmonės turi žinoti, turi laisvai žinoti, kaip su savimi elgtis. Per sunkumus jie turi išmokti išminties. Pasiekę kraštutinumus jie labai kentėjo. Jie turi tai suprasti, nes jeigu nori tapti tikrai visiškai laisvi, turi tapti išmintingesni. Jeigu jie nėra išmintingi, negali įžengti į Dievo Karalystę, nes tada bus palikti žmonės. Tarkim, palikti žmonės, kurie nesupranta įstatymų ir nuostatų, Anglijoje juos turėtume sodinti į kalėjimą.

Taip pat žmonės, kurie neturi tos išminties savyje, tik per kančias suprantama, bet mes nenorime, kad būtų kančia. Kai prašome kančios, iš tikrųjų pirmiausiai prašome klaidos. Kaip kentėsite, jei nepadarėte klaidų? Prašydami kančios mes klystame. Taigi turime prašyti buvimo Dvasia, ir jeigu prašote Dvasios, ji yra jūsų, ir turite ją gauti. Jūsų teisė ją gauti. Aš jūsų neįpareigoju kažko daryti, kažko ypatingo. Visa tai yra čia. Jūs kaip ką tik uždegta šviesa, nes aš esu deganti šviesa, ir jūs tampate uždegta šviesa, ir jūs galite uždegti kitas. Tai labai paprasta.

Tapę šviesa, jūs galite uždegti kitas. Jūs nebereikia dėl nieko jaudintis. Jūs patys tampate uždegančiais, štai kur esmė. Visa tai čia, jūs tai turite ir jums pakanka tik turėti. Tai taip paprasta, ne taip sudėtinga, kaip žmonės stengiasi tai padaryti, arba kaip filosofai tai pateikia, tai visai nepanašu, tai labai paprasta, tai jumyse ir spontaniška, tai gyvas procesas, kaip jūs tapote žmonėmis, taip tapsite ypatingais žmonėmis. Tai visiškai spontaniška, negalite už tai sumokėti. Kaip galima mokėti? Turiu omeny, tai absurdas! Tai gyvas procesas, kaip galima mokėti? Kiek mokate medžiui, kad jis augtų?

Turiu omeny, ar mes mokame gyvybei? Kiek mokame nosiai, kad ji kvėpuotų? Ar galime už tai sumokėti? Tai absurdas, juokinga. Mes negalime už tai mokėti, negalime, tai juk gyva, jūs turite virsti kiaušiniu, kiaušinis viščiuku. Kiek jūs mokate kiaušiniui, kad jis taptų viščiuku, kiek kiaušinis moka motinai, kad taptų viščiuku? Tai juokinga, bet mes niekada nesuprantame, kad gyvybė yra spontaniška. Mes niekada nematome gyvų dalykų, gyvename materijoje, gyvename su mirusiais, ne gyvais daiktais. Jeigu pradėtumėte stebėti gėlę, medį, kaip virsta vaisiu. Jūs net negalite stebėti, nes tai vyksta lėtai, net negalite pamatyti, kaip gėlė virsta vaisiu.

Staiga pamatote, kaip viskas atsiranda. Kaip iš Indijos atvykusi į Londoną pamačiau plikus medžius, visiškai, lyg sausas lazdeles, lyg lazdeles. Per savaitę pastebėjau, kaip atsiranda žaluma, po savaitės viskas suvešėjo, nepatikėsite. Mes niekada to nepastebime, priimame kaip faktą. Tai vyksta. Kaip tai vyksta? Tai stebuklas. Matote, stebuklas, kaip šios gėlės, tarkim, tam tikros gėlės ant tam tikro medžio, ant kito medžio − kitos gėlės. Kaip tai vyksta? Kas jas išrenka?

Kas joms suteikia atitinkamą formą? Kas visa tai organizuoja? Ir reikia suprasti, kad tai Visur esanti dieviškoji energija atlieka visą gyvąjį darbą. Ir vos tik tampate Dvasia, tada ši energija pradeda jumis tekėti. Jūs jaučiate energiją savyje, kaip ir Kristus buvo paliestas, Jis sakė, kad energija perėjo kitur, štai taip. Jūs tiesiog tampate energijos tekėjimo tarpininkais. Bet esate įgalioti manevruoti ta energija, valdyti ją, suprasti ją. Jūs viską apie ją žinote – kaip ją suteikti, kaip veikti, kaip gydyti kitus ir save. Jūs visiškai suprantate, kaip veikia tas mechanizmas. Nepaisant to, gaunate visas galias įveikti visas savo mechanizmo problemas.

Tai fantastiška. Visa tai skamba fantastiškai, nes mes to nematėme anksčiau. Bet mums neatrodo fantastiška, kai matome gėles staiga virstančias vaisiais. Taip neatrodo. Bet matome, kaip žmonės virsta vaisias, tada skamba fantastiškai: „Kaip tai gali būti?“ To niekada anksčiau nebuvo. Tik vienas žmogus galėjo gauti Realizaciją kaip sudėtingiausią dalyką, niekas kitas. Kaip yra šiandien? Sakau, tai žydėjimas, kuris jums buvo pažadėtas, kuris jau išpranašautas. Didis jūsų šalies poetas Viljamas Bleikas tai išpranašavo. Jis sakė, kad ateis laikas, kai Dievo žmonės taps pranašais, ir tie pranašai turės galią paversti kitus pranašais.

Nieko negali būti tiksliau už Bleiką, sakau jums. Jis buvo didis, sakydamas, kad taip nutiks, ir to reikia tikėtis, tada mes pradedame ieškoti. Ar tapome pranašais? Ir kas yra pranašas? Pranašas yra kolektyvinė būtybė, kuri viską apie tai žino, kuri yra meistras. Pranašą mes vadiname meistru. Štai kuo jūs turite tapti – meistrais. Ir tas valdymas yra labai paprastas, nes tai jau yra jumyse, reikia tik prisijungti. Kaip televizorius yra prijungtas prie pagrindinės dalies, visa tai jau yra mumyse, tik pradeda veikti. Taip pat tai pradeda veikti, pradeda veikti.

Tik turi būti jungtis. Kokia bebūtų jūsų kasta, bendruomenė, rasė tautybė, figūra, ūgis – kuo jūs bebūtumėte, neturi reikšmės, nes jūs visi gavote šį nuostabų dalyką – atgimimo jėgą, jūs esate, kad gimtumėte iš naujo ir gimsite iš naujo. Kodėl ne šiandien? Nėra ko pykti, nes žmonės supyksta kartais dėl to, kad jiems nepatinka, kai kas nors pasako apie tai, dėl ko jie patys jaučiasi blogai. Jiems tai nepatinka. Pavyzdžiui, jeigu yra girtuoklis, kuris geria per daug, jis yra alkoholikas, jam tai nepatinka, jis jaučiasi blogai, ir jeigu kas nors jam pasako net ir itin švelniai: „Verčiau liaukis gėręs“, jam tai nepatinka. Bet tai, ką aš sakau, nereiškia, kad neturėtumėte taip daryti, aš sakau, nutiks taip, kad tai išnyks. Ir nesakykite, kad nedarote to ar ano, tai tiesiog įvyksta. Ir pirmiausiai jūs turite suprasti, kokia problema ir kaip ji išsprendžiama. Štai kodėl aš kalbu, kitaip visiškai nereikėtų apie tai kalbėti, tai tiesiog veikia, tai tiesiog suveikia, nes jūs esate jau pasiruošę turėti tai ir tiesiog gaunate.

Aš nieko nedarau. Aš tiesiog laidininkas, turiu pasakyti, tai suveikia. Tikiuosi, kad pirmiausiai jūs užduosite man keletą klausimų apie tai, prieš pereinant prie Realizacijos. Jei turite klausimų, prašau, užduokite. Jūs turite paklausti. Taip? Vyras: Ar yra koks nors skirtumas tarp to, ką Jūs sakote, ir ką guru Maharadži… Kas? Vyras: Guru Maharadži. Dabar aš jums pasakysiu vieną dalyką. Kai kalbate apie bet kokį guru, aš nenoriu pradėti jokių diskusijų.

Gerai? Tai pirma, ką jums pasakysiu, taip pat paprašysiu paklausti savęs ar bet ko kito: „Ką jis padarė dėl kitų?“ Ar jis sugeba suteikti kokią nors galią jums ar kam kitam? Gerai? Dabar aš galiu pasakyti, kas iš čia esančių yra realizuotos sielos. Jie atrodo lygiai taip pat kaip jūs. Žinoma, iš veidų galite pasakyti, kad jie yra labai atsipalaidavę ir labai laimingi žmonės. Bet jie gali išgydyti žmones, jie gali duoti Realizaciją žmonėms, jie supranta viską, kas yra blogo jums taip pat jiems patiems. Taigi ką jis suteikė jūsų sąmoningumui? Nieko. Dabar jo mokiniai – ko jie pasiekė?

Paklauskite jų: „Kur yra šio žmogaus Kundalini? Kokios šios moters problemos, ar apie ką ji susimąsčius?“ Jie nepajėgūs atsakyti. Jei nežinote, kas blogai kitam žmogui ar jums patiems, kaip galite padėti? Visi tokie žmonės, ką jie daro? Pažiūrėkime. Paprasčiausiai jie gali jus hipnotizuoti. Trumpam pasijaučiate laimingi, tai tas pats, kas gėrimas. Žinote, jeigu geriate, jaučiatės laimingi. Bet ko pasiekiame gėrimu? Tampame meistrais?

Visi tokie taip elgiasi. Matote, taip akivaizdžiai tas žmogus malonus, nes paprašė „Rolls Royce“. Kas yra „Rolls Royce“ pranašui? Turiu omeny, ką jis reiškia? Suprantate mano požiūrį? Tai taip aišku, turiu omeny, tai taip logiškai aišku. Visų pirma, bet kuris, imantis iš jūsų pinigus, yra paprasčiausiai parazitas. Paprašyti „Rolls Royce“ iš visų dalykų, matote. Jūs turėjote Kristų. Jūs matote iš Kristaus gyvenimo, ar Jam buvo įdomūs jūsų „Rolls Royce“?

Tokiai asmenybei. Jis Karalius. Jam visai nerūpėjo, turi Jis „Rolls Royce“ ar ne. Miega Jis ant žemės ar ne – nebuvo jokio skirtumo. Tokia asmenybė tuo nesirūpina, nes Jam patogu, Jis turi savo komfortą. Jis gerbia save. Manote, Jis paprašytų ko nors tokio? Turiu omeny, tai taip aišku, jums, žmonės, tai taip aišku. Bet kai kalbu su keliais šio guru mokiniais, visi kaip vienas sako man: „Motina, mes duodame jam metalą, o jis duoda Dvasią.“ Gali čia būti kokie nors mainai? Galite nusipirkti savo Dvasią?

Vadovaukitės logika, gerai? Dievas davė smegenis, kad suprastume, logiškai mes galime jomis pasinaudoti. Ar galite nusipirkti, ar galite nusipirkti Dvasią? Ar tai nėra taip paprasta? Mes negalime sumokėti už tai, mano vaikai, mes negalime. Jei norite duoti man gėlių, gerai. Tai tik išraiška jūsų meilės, ir viskas. Jūs negalite papirkti manęs. Jūs negalite. Jūsų meilė gali papirkti mane, taip, tai skiriasi.

Bet jūs negalite papirkti manęs metalu ar pinigais. Ar ne? Kas yra „Rolls Royce“? Turiu omeny, aš nežinau, kas yra visos šios karūnos ir dalykai. Kam jie tinkami? Jie nesuteiks jums džiaugsmo. Eikite ir paklauskite žmonių, kurie nešioja karūnas. Anądien aš buvau su ponia Tečer. Vargšelė, ji buvo tokia nelaiminga. Taip, ji buvo!

Žinote, aš bandžiau nuraminti ją, jos vibracijas. Ji buvo labai liūdna. Mes tiesiog sėdėjome prie stalo viena prieš kitą, kalbėjomės. Ir tai, ką aš dariau, buvo jos vedimas į pusiausvyrą, vargšelė, ji buvo, ji yra labai liūdna. Taigi jūs privalote suprasti, esate per paprasti žmonės, esate ieškotojai nuo senų laikų. Jūs esate ne šiandienos ieškotojai, esate ieškotojai nuo senų laikų. Ir šis laikas jums buvo išpranašautas anksčiau. Ir jūs turite rasti tai. Dabar privalote vadovautis aiškia logika. Turiu omeny, kiekvienas, kuris prašo „Rolls Royce“, turėčiau pasakyti, tai tik vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių, negali būti niekieno guru.

Vienas iš akivaizdžiausių, absoliučiai vienas iš… Bet yra ir subtilesnių. Jis nėra toks subtilus. Jūs suprasite labai greitai, aš žinau, jūs visi. Bet subtilesni yra dar blogesni. Keletas iš jų taip pat gali neprašyti pinigų. Gali neprašyti. Aš nežinau nė vieno, bet gali būti keletas, nes girdėjau apie vieną tokį, kuris dabar neima pinigų Indijoje. Jis pasipelno pinigų čia ir dabar yra Indijoje, ten jis neima pinigų. Bet tas, kuris iš tikrųjų neima pinigų, šis žmogus išnaudoja moteris.

Jo nedomina pinigai, jis išnaudoja moteris. Matote, taip yra, jūs privalote suprasti. Jo nedomina jūsų Dvasia, tik jūsų piniginė ar jūsų moteris. Įsivaizduojate. Kaip šventasis gali būti susijęs su tokiais purvinais žmonių įpročiais? Tai reiškia, kad juos pačius valdo troškimai, kurie yra priešiški Dievui. Visa tai yra nedieviška veikla. Ir jūs, žmonės, esate tokie patiklūs, sakau jums, jūs tokie patiklūs! Jei Indijoje kuriam nors pasakysite, kad guru ima „Rolls Royce“, jis pasakys „ne“. Jie nedelsdami atsisakys.

Jie nenori tokio tipo. Kaip jie gali? Niekas Indijoje jokiam guru nemoka. Kartais pats guru turi mokėti. Kad prisiviliotų. Suvakarėję indai kitokie, bet tie, kurie yra tikri indai, matote, jie yra. Žmonės gyvena su savo motinomis ir žino, kas yra kas. Jūs žinote? Niekas negali apkvailinti jų, jie yra labai praktiški žmonės. Taip, mano vaike?

Moteris: Ar gali būti išgydytas tikėjimu? Tikėjimas yra dviejų rūšių: tai, ką mes sanskrito kalba vadiname Šradha, skiriasi nuo to, ką jūs vadinate tikėjimu. Angliškai vartojamas „aklas tikėjimas“ ir tiesiog „tikėjimas“. Gerai? Mes galime taip pat vartoti. Dabar aklas tikėjimas yra tai, kad „Aš tikiu Dievą, ir Dievas išgydys mane.“ Tai yra vienoks tikėjimas. Gerai? Kitoks tikėjimas, kuris yra nušviestas, kaip sakiau, jūs − Dvasia, kai esate ryšyje. Taigi, jei sakote: „Aš tikiu Dievą“, jūs neturite įsižeisti, kai aš sakau tiesą, gerai? Nes jei tai yra aklas tikėjimas, tai reiškia, kad jūs dar nesate sujungti su energija.

Nesujungti. Matote, dabar, tarkim, aš pradėsiu sakyti: „Kristus, Kristus, Kristus, Kristus!“ Kristus nėra mano piniginėje. Aš net negaliu susitikti su ministru pirmininku ar karaliene be tam tikro protokolo, ryšių ar ko nors panašaus į padėtį, galima pasakyti, autoritetą. Ar ne? Dabar, kai kalbame apie tokius kaip tie, kurie eina ir sako: „Rama, Rama, Rama. Krišna, Krišna.“ Matote, tai yra inkarnacijos, ir Kristus yra Dievo Sūnus, Jis yra Karaliaus Sūnus, jūs negalite tiesiog su Juo susitikti. Jūs negalite tiesiog Jį pakviesti. Jis nėra jūsų krepšyje ar jūsų paslaugoms, Jis nėra jūsų tarnas. Gerai? Taigi turėti tokio pobūdžio tikėjimą, kai esate nesujungti, jei jūs išgydomi, išgydomi kažkokios kitokios esybės, ne Kristaus.

Bet jei esate realizuota siela ir esate išgydytas, tada tai padaryta Kristaus. Aš jums pasakysiu skirtumą, vieną labai aiškų skirtumą dėl išgydymo. Mes Anglijoje turime, turėjome, aš nežinau, ar dabar yra ta pati, tai organizacija pavadinimu „Tarptautinis velionio dr. Lango gydymo centras“. Dabar šis dr. Langas miręs, turiu omeny, jis buvo velionis, bet turėjo gydymo centrą. Matote, ir šis ponas mirė, jis apsėdo vieną vyrą Vietname, kareivį, ne savo sūnų, bet kareivį. Tada šis kareivis, jo nurodytas, turiu omenyje, jie yra labai sąžiningi žmonės, anglai, jie yra atviri ir sako tiesą, matote. Jie nesako: „Mes tai darome per Dievą“ ar pan. Taigi jis pasakė, kad yra daugybė daktarų (tikiuosi, daktarai neįsižeis), kurie numirė ir buvo labai ambicingi, jie vis dar nori gydyti žmones. Ir jis turįs „grįžti atgal pas sūnų ir papasakoti jam visą šią istoriją, kad aš įėjau į tave ir mano sūnus patikės.“ Taigi jis atsakė: „Kaip jis manim patikės?“ Jis atsakė: „Ne, ne. Aš pasakysiu kelias paslaptis, kuriomis dalinomės tik mudu, jis ir aš.

Taigi galop jis tavimi patikės.“ Taigi šis vaikinukas sutiko. Jis buvo labai sveikas vaikinas, iš tikrųjų ši dvasia įsiskverbė į jį, kai jis buvo netikėtai ištiktas šoko. Jis pamatė kažką, kas šokiravo jį kare, ir taip ši dvasia įsiskverbė. Ir kažkaip vedinas šios dvasios jis nuvyko į Angliją, kur sutiko jo sūnų ir papasakojo visą istoriją. Ir jo sūnus turėjo patikėti, nes jis žinojo tiek daug paslapčių. Ir jie atidarė šį gydymo centrą. Dabar kaip aš sužinojau apie velionį poną Langą tokiu būdu. Jie gydė vieną moterį, kuri buvo Indijoje, labai seniai, tai buvo 1970 m. Aš sakau jums, ji atėjo susitikti su manimi ir visa kratėsi, nervingai, ji darė šitaip. Aš paklausiau: „Kas tai?“ Ji atsakė: „Aš sirgau nepagydoma liga ir bijojau operacijos, sužinojusi apie šią organizaciją aš jiems parašiau, ir jie man atrašė: „Tokiu laiku, tokią dieną mes įeisime į tavo kūną.“ Atvirai, turiu omeny, jie nesako: „Mes esame Dievas“ ar kažkas. „Mes įeisim į tavo kūną ir tu pajusi nedidelį sukrėtimą, nesvarbu, ir užmigsi, o mes tave išgydysime.“ Ir ji pasakė: „Aš išsigelbėjau nuo šios ligos.“ Bet po trejų metų ar panašiai visas kūnas pradėjo kratytis, ji nebegalėjo to ištverti daugiau ir atėjo pasimatyti su manimi.

Štai kaip aš sužinojau apie dr. Langą, matote, ką jis darė, ši vargšė moteris kentėjo trejus metus, ji prisikentėjo tiek daug ir tada atėjo pasimatyti su manim. Taigi po pono Lango įėjimo į jos kūną, dr. Langas − tai buvo po šešerių metų, kai ji atėjo pasimatyti su manimi, nes trejus metus ji buvo sveika, ir po trejų metų tai prasidėjo. Štai kaip sužinojau, kaip visos šios dvasios, kurios įsiskverbė į ją, daktarai ir visa kita. Tai baisus atvejis. Aišku, ji pasveiko vėliau, be abejo. Todėl tapę Dvasia esate stiprūs, niekas negali įsiskverbti į jūsų kūną. Jūs tampate tuo, kas negali būti užteršta, negali būti užvaldyta, niekas negali dominuoti. Ir štai kaip ji išgijo. Taigi dėl tikėjimo, jei kas pasakys: „O, jūs būsite išgydytas“, jūs matote, ir jie pradeda rėkti, klykti ir t. t. ir staiga jūs galite pajausti, kad galbūt ten yra dviasia. Jie taip pat kartais sukeičia šias dvasias, tai labai stebina.

Jie gali vieną dvasią pakeisti kita. Aš esu mačiusi taip pat ir tokių atvejų. Visokiausių dalykų mačiau. Anądien, tik prieš aštuonias dienas, ar ne, Mari, kada šis charizmatinis vaikinas atėjo? Prieš aštuonias dienas Prancūzijoje atėjo vienas ponas. Jaunas vaikinas, apie dvidešimt ketverių ar pan. Jo buvo tokia nervinė būsena, pradėjo verkti ir panašiai juokingai elgtis, niekada nemačiau tokio dvasių apsėdimo kaip jo. Visas kūnas kratėsi. Jis nukrito ant žemės, pradėjo verkti, rėkti, visokie tokie dalykai atsitiko. Ir jis pasakė: „Aš dalyvavau charizmatiniame judėjime, kur ir gavau tai.“ Ir kai jie gauna tai, mano, kad tai Šventoji Dvasia į juos įėjo.

Įsivaizduokite dabar. Kaip Šventoji Dvasia gali jus paversti pamišusiais? Aš nesuprantu, iš kur tokios idėjos ateina. Ir vargšas vaikinukas, žinote, jis labai nukentėjo. Dabar jam viskas gerai. Bet jis negalėjo patikėti, kad gali susitvarkyti, nes manė… Jie pasakė: „Tai yra tavo nuodėmės, ir tu turi baigti su savo nuodėmėmis, ir štai kodėl esi, visa tai kas nutiko tau, tu vis dar turi blogą karmą“ ir pan. Bet jūsų blogos karmos ir visi tokie dalykai gali būti išspręsti, kai Kundalini pakyla. Čia yra ypatingas centras, kurį iš tikrųjų puošia Jėzus Kristus, čia. Ar papasakojote jiems apie šį centrą? Gerai.

Taigi, tai yra centras, kurį praėjusi Kundalini… Štai kodėl jie sako, kad jūs turite pereiti per tai. Jis prabunda, ir kai Jis pažadintas, šie du burbulai, jūs čia matote ego ir superego, jūsų sąlygotumai ir visos kairės pusės problemos ir dešinės pusės problemos yra sugeriamos. Štai kodėl sakoma, kad Jis mirė už mūsų nuodėmes. Jis yra aprašytas senuosiuose Indijos raštuose kaip Mahavišnu, bet matote, misionieriai atkeliavo į Indiją, jie sukūrė labai blogą Kristaus paveikslą, visiškai neteisingą paveikslą, taigi jie vis dar laukia Mahavišnu atėjimo. Ir yra, kaip yra. Jis turėtų būti, pasak misionierių, vienas iš tokių, kurie pakeičia žmones, ir visos kitos nesąmonės. Matote? Nėra taip, kad Jis turi būti pažadintas jumyse. Jis taip pasakė. Jis pasakė: „Aš turiu gimti jumyse.“ Štai kas tai yra.

Kai Kundalini pakyla, Ji pažadina tuos centrus mumyse, ir visi jūsų sąlygotumai bei ego yra įsiurbiami, čia padaromas tarpas momenėlio srityje, per kurį prateka Kundalini, ir jūs galite jausti vėsų vėjelį, sklindantį iš jūsų galvos. Štai kas tai yra ir jūs jaučiate tai savo rankose. Nėra taip, kad jūs tampate bepročiais, suprantate? Nieko panašaus. Tai ne tai, matote, nieko panašaus. Jūs tampate save gerbiančia, normalia, oria asmenybe, labai dvasinga, kokia ir esate. Supratote? Taigi štai kas yra tikėjimas ir aklas tikėjimas. Taip, mano vaike? Vyras: Labai sudėtinga idėja, kad Savirealizacijai nereikia jokių asmeninių pastangų.

Argi ji gali ateiti bet kuriam, nepaisant to, kokie materialistai jie yra? Ar aš teisingai suprantu? Taip, tai atrodo labai sudėtinga, ir kokie žmonės dideli materialistai, taip pat tiesa, be abejo, bet Dvasia yra daug stipresnė už materiją, ir kai Ji turi pasireikšti, Ji visiškai sunaikina visa tai ir ateina. Dabar čia susirinkę daugiausiai anglai, turiu pasakyti, vakarietiški, labai dideli materialistai jie yra. Turiu omenyje, gyvendami tame pasaulyje, jie galėjo būti ir ne tokie materialistai, nes jei jie – neieškotojai, nebūtų atėję pas mane. Bet gimė nauja būtybė. Jei pažiūrėtumėte į kiaušinį, pagalvotumėte: „Oho, koks jis kietas!“ Bet jei jis tinkamu momentu sudaužomas, gerai išmanant, jis tampa paukščiu. Nes gyvas procesas yra viskas, tik paskutinis prasikalimas dar turi įvykti. Tai atrodo sudėtinga, bet man taip nėra. Galbūt išmanau šį darbą.

Gerai? Taip, atrodo… Daug žmonių pasakė įvairių dalykų apie Kundalini taip pat. Turiu pasakyti, kai kurios knygos, kurias mačiau, yra baisios. Matote, jei neišmatote darbo, visko: tarkim, kažkas nemoka vairuoti automobilio ir įlipa į jį, kaip jis visa tai apibūdintų, būtų baisu. Jūs niekada nesiartintumėte prie automobilio, ar ne? Tai panašu. Tas, kuris yra nėra įgaliotas ir neišmano darbo, neturėtų to daryti. Bet jums atsitinka taip, kad tampate Dvasia, tampate sau šeimininkais ir tampate šio meno meistrais – šio meno meistrais. Taip, mano vaike? Neišgirdau.

Jūs anksčiau minėjote hipnozę ir taip pat sakėte, kad save laikote katalizatoriumi ir, ar nemanote, kad hipnotizuotojas irgi save laiko katalizatoriumi? Taip, taip, be abejo. Taip, taip, tai tiesa, bet skirtumas tas, kad hipnotizuotojas jus padaro pavaldžius sau, jis nesuteikia jums jokių galių arba neišplečia jūsų sąmonės, suprantate? Tarp šių dalykų yra didžiulis skirtumas. Matot, jūs turite savyje savo vidinę galią. Pavyzdžiui, savo Dvasią čia. Aš esu katalizatorius, matot, galite panaudoti šaukštą duodami nuodų arba nektaro, gerai? Jei duodate nektaro, tada tai didis dalykas, o jei duodate nuodų – tai siaubinga. Taip yra. Hipnotizuotojas naudoja hipnozę, esmė – kaip jis hipnotizuoja.

Jis stumia jus į pasąmonę, jūsų kolektyvinę pasąmonę, kur jis pavergia jus. Kontroliuoja jus. Jis sako: „Būkite kaip vaikai“, jūs būnate kaip vaikai. „Gerkite iš buteliuko“, ir jūs padarote tai. Ką visa tai reiškia? Bet čia jūs tampate Dvasia taip, kad tampate kolektyviškai sąmoningi. Tai ne hipnozė, nes patys galite tai jausti. Pavyzdžiui, paimkime dešimt vaikų, kurie yra realizuotos dvasios. Yra tokių vaikų, kurie yra realizuotos dvasios, net maži vaikai. Ir juos nuvedate prie žmogaus, kuris kenčia nuo kažkokios problemos, gerai?

Dabar užrišate jiems akis ir paklausiate: „Kokia yra šio pono problema?“ Jie visi parodys tuos pačius pirštus, visi pakels tuos pačius pirštus ir pasakys: „Šitas dega“, matote, nes tas jutimas, kurį jaučiate nuo deginimo, nuo tirpimo arba vėsaus vėjelio, nauja sąmonė, pagrįsta vibracijomis, gimsta jumyse. Be hipnozės, atvirkščiai, po hipnozės jūs jaučiatės tokie pavargę ir nusibaigę, lyg kas nors būtų jodinėję jūsų arkliu. Viskas tiesiog atvirkščiai. Ir jūs pradedate augti savyje ir suprasti, kad galite gydyti žmones, suprantate, kokie centrai yra blokuoti, suprantate, kokios būklės yra kito žmogaus centrai, kurie yra blokuoti. Iš pradžių žmonės kartais painiojasi, nes nežino: „Šie centrai yra mano centrai ar tavo centrai?“ Mes turime būdų ir metodų, kuriais galite atskirti. Jūs galite matyti, kurie jūsų centrai blokuojasi, o kurie centrai blokuojasi kitiems žmonėms. Jūs taip pat žinote, kaip juos sutvarkyti, taip pat žinote, kaip kitiems duoti Realizaciją ir atskleisti jiems jų pačių galias. Tai tiesiog atvirkščia. Bet katalizatorius gali būti siaubingas, ir katalizatorius gali būti tiesiog dangiškas. Klausimas: Ar gali kai kurie žmonės save realizuoti tik savo pačių pastangomis?

Savo pačių pastangomis? Nemanau, kad tai įmanoma, matote, nes kaip deganti liepsna gali būti uždegta tik kitos liepsnos. Noriu pasakyti, kad net, tarkim, toks kaip Buda, matot, Jis gavo savo Realizaciją, kai buvo absoliučiai pavargęs ir turėjo tai gauti. Aišku, Šventoji Dvasia tai padarė. Jis pat sau to negalėjo pasidaryti, bet gavo Realizaciją, nes tada buvo kitos aplinkybės, kuriomis Jis turėjo gyventi, Jam nereikėjo kalbėti apie Dievą, Jam nereikėjo apie visai tai kalbėti, nes žmonės dažnai kalbėdavo apie didelius dalykus, tokius kaip Dievas, apie visokias Dievybes, tą ir aną, buvo didelė painiava. Ir turėjo būti realizuotas tuo metu kažkas, kuris tiesiog būtų vietoje ir pasakytų: „Tik Realizacija. Nekalbėkite apie Dievą ir panašiai, pamirškite tai.“ Štai kodėl Jis taip gavo Realizaciją. Bet jūs negalite tiesiog taip gauti Realizacijos, galite gauti nebent apsėdimą. Negalite. Kažkas, kas yra nušvitusi dvasia, tokia nušvitusi dvasia neima iš jūsų pinigų.

Paprastai, matot, žmonės nenori jums duoti Realizacijos, 99 % iš tų, kurie yra tikrai realizuoti, apmėtys jus akmenimis, jie nieko kito negalės daryti, nes jų patirtys, kaip žmonių, ir yra baisios. Jei nueisite pakalbėti su jais, jie man pasakys, jie man sakė: „Palaukite dvyliką metų. Matote, Motina, jie visi Jus pribaigs, jie Jus nužudys, jie padarys tai.“ Labai rizikinga turėti reikalų su žmonėmis, nes jie bus labai egoistiški ir niekada jūsų nepriims. Bet jei priimsite tai kaip, kas žino, gal yra pagalba, ar ne taip? Ir Realizacijos neįmanoma duoti sau pačiam. Tai yra neįmanoma, nes, tarkim, žvakė, kuri nėra uždegta, nori pati įsižiebti, tam turi būti atnešta ugnis, ar ne taip? Viskas paprasta. Bet nereikia dėl to jaustis blogai. Matote, aš nemoku vairuoti, kažkas mane čia atvežė. Aš nesijaučiau blogai dėl to, kad jis mane čia atvežė, ar ne?

Iš aš tiesiog išmanau vieną darbą. Nežinau daug. Neišmanau daug darbų, nežinau, kaip valdyti banką, nežinau, kaip išrašyti čekį, aš beviltiška daugelyje dalykų. Aš nežinau, kaip atidaryti skardinę, galbūt. Bet žinau, kaip atverti Kundalini. Gerai? Taigi jei išmanau vieną darbą, kodėl turėtumėte tam prieštarauti? Galų gale, mes priklausomi vieni nuo kitų dėl visko, ar ne? Kodėl gi ne, jei aš išmanau darbą, kaip galėčiau pakenkti? Ir jūs taip pat išmanysite.

Jūs taip pat išmanysite. Bet tai negali būti padaryta jūsų pačių. Bet iš tikrųjų dėl viso to jūs nesate įsipareigoję. Aš tai tiesiog darau, nes man tai patinka. Tai tiesiog skleidžiasi, aš nieko nedarau, tiesiog skleidžiu, nežinau, kaip tai vyksta, tai tiesiog skleidžiasi. Aš tiesiog myliu dėl pačios meilės. Negalite patikėti, kad toks žmogus egzistuoja, bet aš tikrai tai darau, aš tokia. Kartais net jūs ir kai kurie Sahadža jogai jaučiate, kad aš esu per daug užjaučianti, kad turėčiau būti griežtesnė žmonėms ir panašiai. Jie ateina ir pasako man ką nors išmintingo apie tai. Matote, jie mano, kad aš nesu tokia praktiška, bet tai yra pats praktiškiausias dalykas.

Taip, žinau, kad jie pridaro klaidų, nes nežino, kad vaikšto tamsoje. Jei vaikštai tamsoje, į kažką atsitrenksi. Viena, ką gali daryti, tai užjausti juos, nes jie nemato, jie akli. Ar ne taip? Kaip gali pykti ar karščiuotis? Ir dar aš paprašysiu jūsų visiškai nesitapatinti su bet kuo. Jūs turite pasiekti savo Dvasią, tai pagrindinis dalykas. Jei vis dar apie kažką galvojate, matot, kaip ponia, nežinau, kažkas ją siuntė čia galbūt. Nežinau, kodėl ji supyko. Nepasakiau nieko, kas ją įžeistų.

Gal ji apsėsta. Nežinau, kodėl ji ant manęs supyko, tiesiog atsistojo ir nuėjo sakydama: „Jūs viską meluojate.“ Kodėl turėčiau jums meluoti? Nenoriu iš jūsų nieko gauti. Bet kodėl taip nutinka? Nes ji nėra jautri, ji nejautri Dieviškumui. Ji nesupranta, kas Dieviška, kas… Aš jos nekaltinu. Ji neturi jautrumo. Tokia ji. Mačiau skirtingų Sahadža jogų, atėjusių pas mane. Kai kurie yra tokio „kalibro“, kad sunku patikėti.

Jie gauna Realizaciją, žino, kas tai yra, jie yra tarsi deimantai, gauna ją ir prieina prie jos. Jie yra didingi žmonės. Yra ir slenkančių iš paskos. Kai kurie gavę Realizaciją, bet vis dar dvejojantys. Visokie. Nesvarbu. Visus juos myliu. Taip, mano vaike? Jis – Sahadža jogas? Jei prieš Realizaciją mes buvome tokie baisūs žmonės, kad visi, kuriuos sutikdavome, susirgdavo vėžiu ir pan., po Realizacijos tai praeina ar kažkas atsitinka?

Taip. Aš žinau tai, tiek daug visko nutiko. Braitone buvo vienas, atsimenate, jis dabar čia, manau, kuris buvo girtas, kai atėjo. Jis labai pyko ant manęs, matot, iš pat pradžių. Jis sakė: „Kaip galiu šios problemos atsikratyti? Aš negaliu Jumis patikėti“, ir pan. Ir jis sveikas, visiškai sveikas. Jo pokyčiai tokie gražūs, negali… Ar jis yra čia? Jogas: Taip, aš čia. Telaimina tave Dievas.

Jis toks mielas dabar. Kitą dieną jis atėjo manęs aplankyti. Aš pasakiau: „Tik pažiūrėkite. Jis toks mielas.“ Jis buvo labai mielas vyras, ar ne? Bet kažkas jam atsitiko, nuliūdino jį, matot, kad jis tapo alkoholiku. Jam viskas gerai. Užuojauta gali priversti jus suprasti, kad tam yra priežastis, jis labai mielas žmogus, labai mielas, be abejo. Bet kažkas jam nutiko. Viskas gerai. Taip atsitinka, tai tiesa.

Sahadža jogai supranta tai. Kai kurie, žinoma, suklysta šiek tiek. Nesvarbu. Jie pakils, visi pakils, esu tuo įsitikinusi. Visi tam sutverti. Iš tiesų Dieviškumas trokšta duoti jums Realizaciją – daug stipriau, negu jūs to norite. Jei šiandien būtų tūkstantis žmonių, būčiau geriau jiems davusi Realizaciją. Bet tik keli žmonės supranta tikrovę. Tas Guru Maharadži, tūkstančiai išprotėja po jo, ar ne? Jis nieko nedavė vargšams.

Bet iš tikrųjų yra tik keletas. Anądien manęs kažkas paklausė: „Motina, kodėl tu nedarai to kiekvienam?“ Aš atsakiau: „Kur tas kiekvienas? Jie užsiėmę. Kur jie?“ Kiek jų yra Braitone? Kiek yra čia? Gerai? Tai problema. Žmonėms reikia laiko pamilti realybę. Laiko. Tai toks gražus dalykas.

Matote, net gavę Realizaciją jie atkrenta. Jie sako: „O, man viskas gerai dabar. Man viskas gerai.“ Po metų jie pasirodo. Tai nėra būdas. Jus turite įvaldyti šį meną, visiškai įvaldyti. Tai nemokama, visiškai nemokama. Dabar jie susėdę čia gali pasakyti tai. Gal galėtumėte pakalbėti daugiau apie Savirealizaciją ir ko reikia, norint ją sustiprinti? Taip, taip, kalbėsiu kitose savo paskaitose, vienoje po kitos. Dabar kalbu apie kairę ir dešinę puses, tada apie centrą, taip pat, žinoma, apie Dvasią.

Žinoma, aš tai darysiu šimtus kartų. Tačiau palaipsniui turiu įtvirtinti jus. Gerai? Aš būtinai. Jūs nepatikėsite, manau, jau esu išdėsčiusi bent penkis šimtus paskaitų Londone. Ir tai nesibaigia. Kiekvieną kartą, paskutinį kartą, kai kalbėjau, jie pasakė: „Motina, tai visiškai naujas aspektas. Tai, apie ką Jūs kalbėjote“, matote. Nežinau, Keris pasakojo man, pirmąkart jis pajuto tokias vibracijas mano paskaitos metu. Nežinau, kuo jį taip paveikiau.

Tai stebina. Jis iš Australijos. Australams gerai sekasi. Greitas darbas. Taigi visi klausimai jau baigėsi? Ar mes turime? Kas yra karmos? Karmos yra, kai jūs atlikote bet kokį darbą, bet ką dešiniąja puse, tada tai susikaupia jumyse kaip ego, nes jūs manote, kad tai darote patys. Iš tikrųjų mes nedarome nieko realaus. Visa, ką darome, yra negyva, kaip sakiau, gaminame kėdę iš negyvo, iš medžio.

Tai viskas, ką darome. Ką dirbame – tai idėja, kad mes darome darbą. Kokį darbą darote jūs? Ar galite jį paversti vaisiumi? Mes net negalime suteikti jam aromato. Taigi, kaip matote, šis mitas mumyse veikia kaip ego, tai parodyta čia, apie tai aš kalbėsiu rytoj, gerai? Yra taip, kad mes manome, jog darome tą darbą, aną darbą, ir ego mano, kad jei padarėme blogą ar gerą darbą, turime kentėti. Matote, tigrai taip nesijaučia. Jei tigrui reikia maitintis, jis turi žudyti. Jis nužudo žvėrį, suėda jį – baigta.

Jis nesėdi ir nepyksta: „O Dieve, aš neturėjau taip padaryti. Man reikėjo tapti vegetaru.“ Jis nekaupia jokių, jokių karmų dėl to, gerai? Bet mes, žmonės, kaupiame. Kodėl? Nes esame užsidarę. Mes esame uždari. Matote, čia esame užsidarę. Jie yra atviri. Ką bedarytų, nesirūpina. Bet mes rūpinamės dėl to, ką darome, nes manome, kad patys darome.

Ir kai, kaip sakiau, šis centras yra atvertas, jis susiurbia mūsų karmas, ir taip vadinamos karmos yra nekas kita kaip nuodėmės, matote… Matote, pagal Bibliją, mes galime tai vadinti nuodėmėmis, matote. Ir jas visas susiurbia ši galinga Kristaus Dievybė, pažadinta mumyse. Ir jūs patenkate už to, nes tai ego kuria karmą. Kai ego nebėra, kur jūsų karma? Jos taip pat nebėra. Tada jūs nesakote: „Aš tai padariau.“ Jūs pasakytumėte: „Motina, tai nepavyksta. Tai nevyksta.“ Kas tas „tai“? Tai tampa trečiuoju asmeniu. „Tai teka. Vibracijos neateina.“ Matote, jūs nesakote: „Aš, aš duodu Realizaciją, aš keliu Kundalini“, jie taip nesako.

Jie sako: „Kundalini nekyla.“ Jūs tampate trečiuoju asmeniu. Tas trečiasis asmuo yra Dvasia. Jūs nesakote: „Aš turiu tai padaryti.“ Net jei tai jūsų sūnus, sakote: „Motina, būtų geriau, jei jis gautų Realizaciją.“ Taigi. Jūs pamatysite. Pabandykite. Nepavyko? Gerai, gal turėčiau duoti pažymėjimą? Jis pasakė: „Kaip Jūs galite duoti pažymėjimą, Motina, kaip kas nors gali? Kundalini juk nepakilo.“ Matote, žino kiekvienas – jūsų tėvas, mama, sesuo – bet kas, jei jie nerealizuoti, jie tą žino, štai kas. Jie tiesiog žino.

Ši mano vaikaitė, kuri buvo… Ji yra čia, ji gimė realizuota. Manau, ji buvo vos penkerių, kai jie išvyko į Ladakh. Ten buvo vienas plikai nusiskutęs lama su visu tuo apdaru ir visu kitu. Visi lietė jo kojas, taip pat ir tėvai, nerealizuoti, mano dukra yra nerealizuota, taigi taip pat palietė jo kojas. Ji nebegalėjo taip daugiau, jai to buvo perdaug. Ji sėdėjo aukščiau, nuėjo, susidėjo rankas už nugaros, pažiūrėjo į jį ir pasakė. Ji pasakė: „Ko sieki prašydamas kiekvieno paliesti tavo pėdas? Tu net nesi realizuota dvasia. Dėvėdamas šiuos apdarus ir būdamas nuskusta galva manai, kad gali prašyti žmonių liesti tavo pėdas?“ Mažas penkiametis vaikas tai supranta. Kartą mes turėjome programą Indijoje ir mane pakvietė kaip svarbiausią viešnią pas Ramanmaš?

Ji buvo realizuota Dvasia, ir vienas ponas, vienas iš Ramkrišna ašramo vyriausiųjų, sėdėjo su savo ilgia oranžine mantija, matote, sėdėjo ten. Ir kita mano vaikaitė sėdėjo priekyje. Ji nebegalėjo pakęsti jo, taigi sušuko: „Mama, tas, kuris vilki ilgą suknelę, Močiute, prašau, paprašyk jį išeiti, jis skleidžia karštį mums visiems.“ Matote, ten buvo daug Sahadža jogų, kurie jautė karštį nuo to žmogaus, o jis manė esąs labai dvasingas. Ji pasakė: „Paprašyk jį išeiti, jis vilki suknelę.“ Ji nesuprato, kad tai buvo mantija. Net vaikai žino, kas yra realizuotos dvasios, o kas ne, jei jie yra gimę realizuoti. Yra daugybė vaikų, kurie gimsta realizuoti šiuo metu. Nuosprendžio metas, tai nuosprendžio metas. Žinoma, apie tai aš papasakosiu vėliau. Ar neprieštarausite, jei užduosiu kelis klausimus? Žinoma, neprieštarauju.

Bet kas nutinka, jei užduodate per daug klausimų? Kartais tai virsta protiniu aktyvumu ir gali sustabdyti Realizaciją ateityje, kartais, taigi patarsiu jums, jei tai nėra svarbu, geriau pasilaikykite tai, nes atsakinėjimas į klausimus yra tik protiniame lygmenyje. Aš kalbu apie daug gilesnius dalykus. Tai logiška, jei mane supratote, gerai. Turėkime juos. Jei tai išsispręs, išsispręs. Jei ne, tai nebesvarbu. Aš čia būsiu tris keturias dienas, ir mes išsiaiškinsime, gerai? Taigi geriau nuraminti protą. Pasakykite protui: „Jau anksčiau tu uždavei daug klausimų, apie daug ką galvojai, dabar atėjo metas tau pačiam gauti palaiminimų.“ Gerai?

Jei liepsite savo protui, jis nurims. Ta prasme, protas yra nuostabus dalykas. Jei protas žino, ko norite, ir tai yra realybė, jis palaiko jus ir padeda. Tas pats protas, kuris gali klaidinti, matote, tai lyg… Kartais jis lyg asilas, ir Jėzus naudojo asilą išreikšdamas mintį, kad jeigu leisite jam klaidinti, jis nuves jus prie įvairių dalykų, bet jei kontroliuosite protą, jis ves jus ten, kur turite eiti. Tik nuraminkite jį. Geriausiai išlikti ramiems protiniame lygmenyje. Štai kodėl atsakiau į jūsų klausimus, nes vėliau, tuo metu, kai Kundalini kils, protas neturi pabusti, dėl to, kad „Aš neuždaviau to klausimo.“ Štai todėl. Tik nuraminti jį – tai nebūtina – tik norėdama nuraminti jį, aš tai darau. Gerai? Taigi geriausia yra gauti Savirealizaciją, kitaip mintys yra ganėtinai neraminančios.

Gali ateiti tinkamu laiku, kai jūs pasieksite paskutinį persilaužimą, jos gali sustoti. Gerai? Taigi jei turite tikrai neatidėliotinų klausimų, kurie jus iš tiesų kamuoja, paklauskite manęs. Bet jei tai nėra svarbu, atsisakykite. Ar tai svarbu? Tada gerai. Jis suprato.