Public Program Day 2, Advice on Right Side, You Must Become The Spirit

Brighton Pavilion, Brighton (Didžioji Britanija)




This post is also available in: Bulgarian Czech Dutch English French Hungarian Italian Polish Russian Spanish

Transcript - Version Date: 2016-0317
Translation from English - Version Date: 2016-1004

Public Program. Brighton (UK), 14 May 1982.

Manau, būtų geriau leisti jiems pirmiausia užduoti klausimus. Taigi aš būsiu čia… Jei turite kokių nors klausimų, geriau iš pradžių klauskite manęs. Taip jūsų protas nusiramins. Man gerai stovėti… Geriau matyti žmones gerai. Ar geriau, jei aš stovėsiu čia ant žemės? Visų pirma, visada geriausia yra išsakyti savo klausimus, nes vakar, kai pradėjome šią klausimų sesiją, žmonės truputį nukrypo. Geriau dabar klauskite to, kas jūsų galvoje, nes jūs visi esate ieškotojai. Ieškotojai, kurie visą laiką ieškojo, todėl geriausia pateikti savo klausimus dabar, kad galėčiau į juos atsakyti paskaitos metu. Nėra klausimų? Vadinasi, Sahadža jogai jau sugeba paaiškinti Sahadža jogą, ir aš labai jais didžiuojuosi. Kai buvau Australijoje, žurnalistai manęs klausė: „Motina, ar Tavo mokiniai yra mokslininkai?“ Atsakiau: „Ne, jie labai paprasti žmonės. Jie turi buti paprasti ir normalūs.“ Jie atsakė: „Tačiau tai, kaip jie išmano viską, atrodo, kad būtų mokslininkai.“ Aš pasakiau: „Visa erudicija jau yra viduje.“ Visos žinios yra viduje. Jei tik gali uždegti ten šviesą, pamatysi visas žinias, kurios ten slypi. Jums nereikia niekur eiti, kad gautumėte tą žinojimą. Viskas viduje, jau taip sutvarkyta. Sutvarkyta taip, kad nuostabiai galėtumėte tapti Dvasia, ir man nereikia daug kištis. Tai tiesiog įvyksta. Viena, ko kiekvienas turi tikėtis – tapimo Dvasia. Štai koks turėtų būti mūsų lūkestis. Jūs turite viską suprasti logiškai. Tai turėtų būti logiška išvada. Ne todėl, kad aš pasakiau, ir ne todėl, jog jūs esate kokios grupės narys, ar dėl to, kad kažkur sumokėjote pinigų. Visai ne. Realybė yra tokia, kokia yra. Ir logiška turi būti realybė. Anądien kalbėjau apie kairę pusę, apie praeitį, apie pasąmonę, apie kolektyvinę pasąmonę ir jos problemas, taip pat sąlygotumus, kuriuos sukelia materialūs dalykai, materija. Materija visada stengiasi nuslopinti Dvasią. Ji mus slopina, nes mes esame iš materijos. Taigi kaip išsilaisvina Dvasia? Kas atsitinka, kad mes tampame Dvasia? Žmonės kalbėjo apie savirealizaciją. Daug žmonių kalbėjo apie antrąjį gimimą. Visi sako, kad jūs turite atgimti. Yra daugybė žmonių, kurie tvirtina esą „gimę antrąkart“. Šiame pasaulyje jūs galite sutikti įvairiausių žmonių, žinančių, kad kažkas turi įvykti, kažkoks persilaužimas, verčiantis mus ieškoti. Kristaus laikais nebuvo tiek daug žmonių, kurie ieškotų, taip pat nieks negalėjo kalbėti su mokiniais daug. Jie buvo paprasti žvejai, labai paprasti žmonės. Tačiau šiandien ieškotojų tiek daug visame pasaulyje. Ko jie ieško? Ko ieškote jūs? Tai jūsų Dvasios ieškojimas. Labai neaišku, kai sakote, kad ieškote savo Dvasios. Kas ta Dvasia turėtų būti? Kodėl turėtume jos ieškoti? Evoliuciškai mes esame žmonės mūsų supratimas yra kaip žmonių, bet žmogiškasis supratimas nėra galutinis. Jeigu taip būtų, mes neieškotume. Tai nėra pabaiga. Mes turime pasiekti tašką, kur atsitinka šis tas daugiau. Kaip galime tai logiškai paaiškinti? Kas mums nutiko evoliucijos eigoje? Mes buvome gyvūnai, iš kurių tapome žmonėmis. Kuo žmonės tokie ypatingi lyginant su gyvūnais? Žmogaus supratime yra naujas matmuo, dimensija. Pavyzdžiui, arklys, eidamas purvina gatve, nejaus nieko: nei purvo, nei nešvaros ar grožio, spalvų – nieko. Jam jokio skirtumo. Tačiau žmogus, eidamas purvina gatve ar nešvariame name, iš karto supras, kad jam nepatinka. Taigi lyginant su gyvūnais mumyse yra kito matmens supratimas, moksliškai galima pasakyti, kad mūsų centrinėje nervų sistemoje išsivystė naujas savęs suvokimas. Kad ir kas bebūtų centrinėje nervų sistemoje, mes esame jos šeimininkai. Tarkime, jei jaučiu, kad yra karšta, visi jaus tą patį. Jei pasakysiu, kad šis paukštis yra tokios spalvos, visi galės tai patvirtinti. Taigi nesvarbu, koks yra kiekvieno supratimas – būtent „suvokimas“, o ne mitas ir ne haliucinacija, bet realybė, kuri, kol yra patiriama kūno organais, jutimo organais, yra tokia pati. Žmogus, kuriam karšta, nesakys, kad jam šalta, taip pat niekas neateis ir nesakys, kad šalta – visi pasakys, kad yra karšta. Taigi tėra viena tiesa, negali būti dviejų, ir kas bevyktų mūsų evoliucijoje, mes turime tai suvokti. Kaip žuvis tapo vėžliu. Kas turėjo nutikti žuviai, kad ji taptų vėžliu? Tai yra vėžlio suvokime, jis pradėjo jausti Motiną Žemę. Jis prarado kažką, ką turėjo žuvis, ir pradėjo jausti kažką nauja. Taip pat mūsų evoliucijoje: jei kažkas turi įvykti, mes turime buti supratingesni, veiklesni, dinamiški. Tam galime pasitelkti daugybės žmonių raštus. Pavyzdžiui, galime pasvarstyti, ką sakė Jungas, vienas iš tų, kurie apie tai kalbėjo. Jungas sakė, kad po persilaužimo žmonės įgys kolektyvinę sąmonę. Jis nepasakė, kad jūs visi pradėsite daryti tuos pačius dalykus ar pradėsite vienodai elgtis. Ne, jis pasakė, kad jūs suprasite tai neatsitiktinai. Taigi, ieškant Dvasios, jei ji apšviečia jus, jūs pradedate suprasti daugiau, nei žinojote iki tol. Pavyzdžiui, šiandien galite jausti ir šaltį, ir karštį, bet dėl to žinojimo jausite ir kažką kita, ne vien tai. Jis aiškiai pasakė, kad jūs turite tapti kolektyviškai sąmoningi. Taigi tas tapsmas yra taškas mūsų evoliucijoje, kai tampame kažkuo. Pavyzdžiui, sanskrito kalboje realizuota siela (indams tai labai gerai žinoma, jiems tai nieko sudėtingo) vadinama „dvidžaha“, pažodžiui – „gimęs antrąkart“. Paukštis taip pat vadinamas „dvidžaha“, nes jis pirmiausia gimsta kaip kiaušinis, o tada auga, subręsta ir staiga tampa paukščiu. Tai yra realizacijos paralelė. Taip pat žinote, kad per Velykas mainomės kiaušiniais. Tai tas pats simbolis – mes esame tie kiaušiniai, kurie turi tapti paukščiais. Taigi šiame lygyje būdami žmonėmis esame riboti kaip kiaušinis, kuris turi augti iki tol, kol taps paukščiu. Visa kita, ką žmonės apie tai kalba, nėra realizacija. Na, aš galiu pasakyti: „Jei gerai jus užhipnotizuosiu ir duosiu buteliukus, jūs pradėsite juos čiulpti kaip vaikučiai.“ Netgi žinodami, kad darote kažką juokingo, jūs vis tiek tai darote. Būsite priversti tai daryti, nes esate užhipnotizuoti. Visos veiklos, kurioms atsiduodate, nėra realizacija, nes kas beatsitiko jums kaip žmonėms, kuriais dabar esate, įvyko be jokios jūsų asmeninės veiklos. Būdami beždžionėmis mes nenusikirpome sau uodegų, kad taptume žmonėmis. Tai įvyko spontaniškai, kaip žiedas tampa vaisiumi. Tai gyvas procesas. Kai kurie nesupranta, kad nesvarbu, kas jums nutiko, visa tai yra gyvybinė raida, o ne negyvas procesas. Visa, ką galime padaryti, yra negyva. Mes galime stovėti ant galvos, šokinėti, bėgti ir t. t., tačiau tai nėra gyvas procesas. Gyvas procesas – kai jūs kažkuo tampate, ir šio tapsmo turėtų prašyti kiekvienas sąžiningas ieškotojas. Jei nesate sąžiningi, tai tampa sudėtinga. Net būdami sąžiningi galite būti suklaidinti idėjų, kurias perskaitėte vien dėl to, kad mokėjote už knygą, ar davėte pinigų kažkokiai organizacijai ar dar kam – visa tai jums nepadės. Svarbiausia tai, kuo tampame. Kaip sakiau vakar, jūs tampate patys sau mokytojais. Tampate pranašais, kaip Viljamas Bleikas sakė: „Dievo žmonės taps pranašais ir turės galią jais paversti kitus žmones.“ Jūs turite labai sąžiningai savęs paklausti: „Ar tapau pranašu ir ar galiu kitą paversti pranašu?“ Tai paprastas būdas suprasti realizaciją, ir įgyjate tai, dėl ko tampate pranašais, nes viskas yra jūsų viduje, visas mechanizmas yra viduje, jūs kaip kompiuteriai, tereikia prijungti srovę ir pradedate veikti. Jūs tiesiog turite tapti tuo. Jei netampate, tada visi kiti dalykai, tokie kaip organizacijos formavimas ir visa kita, yra nereikalinga, beprasmiška ir, galima sakyti, neteisinga. Kas jums iš to? Tarkime, jei Rėjus sako: „O, Motina matė šviesą, atsitiko tas ir tas, Ji turi tokių ir tokių galių“ – tai nenaudinga. Kam jums tai? Aš galiu būti kokia nors karalienė, tačiau kas jums iš to? Svarbu, kuo jūs tampate, ir tam jūs turite viską savyje, man tereikia tai įrodyti. Iš tikrųjų ši tiesa nėra mums nežinoma. Tai buvo paaiškinta dar Mozės laikais. Jis tai pavadino „degančiu krūmu“. Na ir kas tas „degantis krūmas“? Niekas nežino, tik sako, kad ten buvo degantis krūmas. Bet jei pamatytumėte visiškai nušviestą Kundalini, ji tikrai atrodo kaip degantis krūmas. Taip pat Biblijoje pasakyta: „Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai“. O kas tai? Niekas nepaaiškina, niekas nežino. Tie ugnies liežuviai yra ne kas kita kaip nušvitę centrai – juos galima matyti kaip ugnies liežuvius. Bet jums jų nereikia matyti, nes būdami ne paviljone galite jį matyti, o būdami viduje jo nematote ir galite matyti tik salę. Kiekvienas turi suprasti, kad turi atsitikti ne tai, ką manome atsitiksiant, o, kad turime priimti tai, kas atsitiks. Taigi pirmiausia jūs turite atsikratyti klaidingų idėjų, jog tas ir tas atsitiks, anas turėtų nutikti – „Aš turėčiau matyti šviesą, turėčiau skraidyti ore“. Yra daug žmonių, kurie moka pinigus, kad paskraidytų ore. Visiškas absurdas. Kodėl norite skraidyti ore? Aš nesuprantu. Moka daugiau pinigų, nei jų reikėtų apkeliauti visą pasaulį. Aš rimtai sakau, apskristi pasaulį lėktuvu nebūtų taip brangu, kaip šitas „skraidymo verslas“, Skraidymo komandos verslas. Ir kas tai yra? Turime suprasti, kas tai. Kai įklimpstame į tuos „skraidymus“, kur papuolame? Tai toks subtilus hipnozės metodas, kad jūs negalite suprasti. Kad ir tas Skraidymo komandos verslas: buvo toks ponas, akademijos direktorius, kuris susirgo epilepsija, jo žmona susirgo epilepsija, vaikas susirgo epilepsija, ir jie visi atėjo pas mane, praradę savo namus – viską, be skatiko kišenėje. Štai, kas liko iš to skraidymo pokšto. Jūs turite suprasti, kad negalite mokėti už savo evoliuciją, negalite. Tai taip paprasta. Kaip sakiau vakar, jei sumokėsite šiam žiedui, ar jis taps vaisiumi? Tai gyvas procesas, už kurį negalime mokėti, jis nesupranta pinigų. Gyvi procesai nesupranta pinigų. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris sutrikus virškinimui rytų pinigus ir sakytų: „Aš tau moku, skrandi. Ar dabar virškinsi mano maistą?“ Ar mes taip darome? Taip pat šis aukščiausias gyvybinis procesas negali būti perkamas už pinigus. Tai labai subtilu, todėl žmonėms sudėtinga suprasti, nes jie tiki, kad už viską reikia mokėti, kitaip tai neveiks. Tarkime, jei norite gero automobilio, jums reikia mokėti. Tada jis veiks. Jei neveikia – galite jį pasiimti veltui. Bet už veikiantį reikia mokėti. Jei automobilis atiduodamas veltui, tai jis šlamštas, nereikalingas. Tokius atiduodame į metalo laužo supirktuvę, todėl žmonės galvoja, kad už viską reikia mokėti. Bet tai neteisinga, už kai kuriuos dalykus negalite sumokėti. Kalbu apie tuos procesus, kurie yra aukščiau žmogaus galimybių, t. y. žmonės to nedaro patys. Pavyzdžiui, negalime žiedo paversti vaisiumi, gyvybės procesas savaime yra aukščiau, nei žmogus gali pasiekti. Tačiau, kai tampate ypatingų galių turinčiu žmogumi, galite tai padaryti. Taip turėtų nutikti ir jums. Jei tai neįvyksta, visa kita yra neteisinga. Aš iš tikrųjų kalbu labai susirūpinusi, nes žmonės, pardavinėjantys daiktus parduotuvėse, daro tai labai gerai. Jie žino, kaip suvilioti jus, kaip įtikinti, kaip suklaidinti, ir jūs leidžiatės taip klaidinami, kol jie visiškai jus išnaudoja. Tada liekate apsvaigę ir išsunkti. Ir sakote: „O, Dieve, kas atsitiko?“ Tačiau viena lieka – jūsų Dvasia nėra prarasta. Ji vis dar jumyse. Nesvarbu, kokios jūsų klaidos, ieškojimai, Dvasia visada su jumis, kol esate gyvi. Turite suprasti savo Dvasią sąmoningu protu, savo centrine nervų sistema, jūs turite jausti savyje Dvasios galias. Štai kas yra Sahadža joga. „Sahadž“, kaip sakiau, reiškia „įgimta“. Vakar aš jums kalbėjau apie kairę pusę, kuri yra troškimo galia, ir dėl jos turime visus tuos sąlygotumus ir visas materijos apgaules, materialius dalykus ir tai, ką pasiliekame iš praeities, tada praeitis išsiplečia per visą kolektyvinę pasąmonę. Taip pat sakiau, kad vėžys yra liga, kurią sukelia itin kairiapusiškas elgesys. Tie, kurie labai nukrypsta į kairę, suserga vėžiu, ir jis gali būti išgydytas, jei tą kraštutinumą grąžinsite į centrą, be jokių abejonių, vėžys gali būti išgydytas. Dešinė yra kita pusė, apie kurią žadėjau jums šiandien papasakoti. Ar tas ponas, kuris daug klausinėjo, šiandien yra čia? Nėra? Vakar jis buvo per daug užsiėmęs klausinėjimu, tik tiek. Manau, kad jis nesusidomėjęs ieškojimu. Tiek to. Taigi kita pusė yra dešinė – tai energija, kuria mes veikiame. Pirmiausiai panorime ir tada veikiame. Dešinės pusės energija mumyse yra išreikšta kaip simpatinė nervų sistema. Mokslas kalba apie tą patį, tačiau grubiai, o mumyse yra labai subtilių dalykų. Ta mumyse esanti dešinės pusės energija leidžia mums valdyti savo protinius ir fizinius veiksmus. Veiksmas atsiranda tada, kai to norime, kai norime išpildyti savo troškimą, veikiame. Turite suprasti, kokia tai energija. Sanskrito kalba tai vadinama „prana šakti“. Kairės pusės energiją vadiname „mana šakti“, t. y. emocijos arba protas, tačiau tai sunku paaiškinti anglų kalba. Todėl sakysime „prana šakti“ ir „mana šakti“ – tai dvi mumyse esančios energijos, kurias naudojame kaip kairę ir dešinę, kaip stabdžius ir akseleratorių – taip tampame vairavimo meistrais. Tačiau prieš tai dažnai klystame. Žmogaus protas linkęs į kraštutinumus. Tarkime, kažkam pasakau: „Turi medituoti“. Tai jie medituos penkias valandas. Nereikia medituoti penkias valandas ar pan. Ir jei pasakysi, kad stovėtų ant galvos, jie tai darys dešimt valandų. Taigi nereikia taip pulti į kraštutinumus, turime būti centre, gerai elgtis su savimi, su savo kūnu. Nereikia būti tokiems paklaikusiems ar per daug nervingiems. Jums tai turi būti labai paprasta. Pavyzdžiui, pagalvokite apie sėklą, pasodintą, kur labai garsi muzika, arba ten, kur žmonės nuolat skuba, šaukia, rėkia – ta sėkla niekada neišdygs. Jei ji bus ramioje ir tinkamoje vietoje, ne mažame vazonėlyje, tada ji tikrai užaugs nuostabiu medžiu ar gražiu krūmu, ar dar kuo. Taip pat mes – jei puolame į kraštutinumus, nukrypstame į kairę arba į dešinę. Jei nukrypstate į kairę, vakar pasakojau apie tokius dalykus, kaip hipnozė, ekstrasensorika ir kitas gudrybes, kurias naudoja įvairūs guru, tada jūs tampate pakvaišę dėl to mokytojo, kartojate: „Jis mūsų guru“, ir elgiatės kaip visiški bepročiai. „O, jaučiuosi nuostabiai, mačiau juos“, tokios savijautos priežastis yra kažkoks saugumo jausmas, atsirandantis sekant tuo guru. „Suprantate, aš jo pasekėjas, kai jis eis į Dangų, aš eisiu su juo kartu.“ Taip nebūna. Jūs turite patys įžengti į Dangų, turite tapti sau mokytojais ir viską apie tai žinoti. Niekas neateis su savo priekaba, prisikrovęs žmonių, ir nesakys: „Dabar visi kartu su manimi važiuokime į Dangų.“ Dauguma tokių žmonių iš tikrųjų važiuoja į Pragarą, ir jūs galite ten greitai pakliūti. Patikėkite manimi, tas, kuris sako, kad sekdami kažkokį guru jūs pateksite į Dangų, yra absoliučiai neteisus. Jūs turite sekti Principais, ir kiekvienas tikras guru jums pasakys, kad jūs turite tapti kažkuo. Jis niekada nepasakys: „Gerai, davėte man pinigų, dabar esate nariai, mano vaikai, dabar jūs mano mokiniai, ir aš jums duodu savo meilę. Dabar jau galima mylėti. Kur ta meilė? Duokite daugiau pinigų, nupirkite man „Rolls Royce“, duokite tą, duokite aną.“ Ir mes kaip išprotėję tai darome, manydami, kad galima iškeisti tuos dalykus. Būdami ieškotojais turime teisę rasti savo Dvasią ir nebūti suklaidinti visokių gudrybių bei blogų metodų, kuriuos naudoja tie žmonės. Tai ne tik apie jūsų pinigus: tai, kad jie sukčiai, nieko tokio, tegul turi jūsų pinigus ar dar ką, ko nori, tačiau jie atima jūsų galimybę gauti realizaciją – štai, ko jūs nesuprantate. O atėmus labai sunku ją duoti, ir jei rimtai nespręsite šios problemos, tai taps neįmanoma. Mačiau žmonių, kurie turėjo sumokėti šią kainą. Dešinė pusė reguliuoja veiklą, atsakingą už protinius ir fizinius sugebėjimus. Kai galvojame apie ateitį, pradedame planuoti: „Turime padaryti tai rytoj, o tą turime padaryti poryt.“ Tada prasideda: „Dabar nueisiu ten, rasiu tą, pasiimsiu bilietą, tada eisiu ten…“ Taigi mūsų protas dirba ateičiai. Jis dirba taip stipriai, kad tampame visiški futuristai, kartais iki tokio laipsnio, kad pamirštame savo vardus. Ar galite tuo patikėti? Jie net neprisimena savo tėvo vardo. Tai dar nieko, tačiau pamiršti savo vardą?.. Jie kaip išprotėję, nes neprisimena nei savo vardų, nei kur yra, nei ką veikia. Esu sutikusi tokių žmonių, kurie yra tiesiog ligoniai, nes tapo tokie futuristai, kad nebežino nieko apie savo praeitį. Šis futuristiškas elgesys prasideda visuomenėje, kuri nuolat galvoja apie ateitį: „Ką aš darysiu, ką veiksiu rytoj, ką gausiu rytoj?“ Kai jie pradeda taip galvoti, jų dėmesys per daug nukrypsta į dešinę pusę. Kai taip pradedame laukti ateities ir ją įsivaizduoti, tai tampa labai pavojinga, labai. Nes tai visiška fantazija, tai, ką jūs galvojate apie ateitį, iš viso neegzistuoja. Egzistuoja tik dabartis, jūs turite būti dabartyje, o ne ateityje. Bet žmonės jūsų paklaus, o kaip būti dabartyje. Neišeina. Mes visada esame arba praeityje, arba ateityje, nes minčių banga kyla ir leidžiasi. Dar kita minčių banga pakyla ir leidžiasi. Kai mintis kyla, mes ją matome, tačiau nematome, kur ji dingsta, taip pat antra – mes matome ją kylančią, tačiau nematome, kur ji baigiasi. Taip šokinėjame tomis bangų viršūnėmis nežinodami, esame praeityje ar ateityje. Tačiau tarp šių dviejų minčių, centre, yra dabartis, ir mes nemokame ten nukreipti dėmesio, nes tai sudėtingas procesas, ir pasakyti: „Būkite centre“, yra neįmanoma. Visi tie: „Turi daryti tą, turi daryti aną“, neveiks, kol nebus šviesos. Pavyzdžiui, jei šiame kambaryje nebūtų šviesos, ir pasakytumėte: „Eik tiesiai“, būtų neįmanoma, nes nematote kelio, kur eiti. Net jei įsakytumėte daryti, ką tik nori, jūs negalėtumėte eiti tiesiai neliesdami kėdžių, nes nėra šviesos ir negalite matyti. Taigi turite suprasti, kad tame futuristiškame gyvenime, kuriame planuojame per daug, iš tikrųjų gyvename iliuzijų pasaulyje. Yra daugybė istorijų, kaip žmonės gyveno savo susigalvotuose pasauliuose ir kaip jiems teko patirti jų žlugimą. Taip pat yra žmonių, kurie viską padaro fizinėmis pastangomis. Kai tai vyksta, jie susikuria dar vieną problemą, nes tampa fiziškai orientuotais žmonėmis. Kai taip atsitinka, Dvasia supyksta. Dešinės pusės judėjimas yra labai skrupulingiems žmonėms, matot, juos galite vadinti tais, kurie konkretūs dėl laiko, tvirti dėl ko nors, kurie yra labai sausi, labai tiesmukiški ir netoleruojantys jokių nesąmonių. Matot, tie žmonės, kurie atrodo normalūs, tampa galvos skausmu ir yra labai nuobodūs. Jūs negalite pakęsti jų kompanijos, jie gali būti labai nuobodūs. Jie jums aiškina, kaip būti tiesmukiškiems, kaip būti visiškai tiesiems. Gamtoje niekas nėra tiesus, viskas taip gražiai juda, nes gamta sukurta iš įvairovės, ir įvairovė suteikia grožį. Jie negalvoja apie grožį, nei apie meilę, kantrumą – nieką. Jiems gyvenimas yra tikslus, ir taip jie gyvena. Tokie žmonės savyje vysto didelį ego, kaip čia matote, geltona sritis, esanti galvoje, vadinama ego. Kairės pusės, emocionaliosios pusės, veiksmu mes vystome superego, o dešinės pusės veiksmu vystome ego. Dabar ego ne taip lengva pamatyti. Nes jei yra superego, jūs jaučiate kūno skausmus, esate pasigailėtinas žmogus, jūsų veide raukšlės ir atrodote visiškai išsekęs. Bet jei turite ego, atrodote dinamiškas. Galima sakyti, kad Hitleris buvo ekstremalus ego žmogus. Jis manė esąs kažkokia Dievo inkarnacija, galinti apsaugoti žmones, kad jis yra vienintelis, žinantis apie rases ir visa kita, kad turi išgelbėti tam tikrą rasę. Tokios idėjos ateina iš dešiniapusių žmonių, jie labai agresyvūs, tačiau gali labai gerai kalbėti ir atrodyti itin nuolankūs, jie gali būti sėkmingi verslininkai, jie gali būti bet kuo, tačiau nežino, kad turi Poną Ego, esantį ant jų galvų, ir kaip didžiulis balionas jis skraidina juos į orą. Ego pabaiga yra kvailumas. Jūs nustebsite, bet ego pabaiga yra kvailumas. Tokie žmonės įsitraukia į visokias kvailystes ir sako: „O kas čia blogo?“ Pavyzdžiui, pažinojau senus žmones, besielgiančius labai kvailai, ir jie sakė: „Kas čia tokio?“ Žinote, senas žmogus, devyniasdešimties metų, kuris net nepaeina be lazdos, šoka taip, kaip jūs, ir nukrenta, matote, jis vis tiek mano, kad nieko tokio. Kaip ponia, kurią pažinojau, apie aštuoniasdešimt penkerių metų, ji mirė nukritusi nuo arklio. Ko dar galima tikėtis iš aštuoniasdešimt penkerių metų, tai akivaizdu, aštuoniasdešimt penkerių metų moteris turėtų sėdėti namuose, prižiūrėti savo vaikaičius, ji gali turėti nuostabius vaikaičius. Kodėl ji vietoj to nori būti dvidešimt penkerių metų moterimi ir lipti ant arklio? Taigi jie krečia tokias kvailystes ir sako: „Kas čia tokio? Pakvailioti nėra blogai, kas čia tokio?“ Bet tokie žmonės yra nemalonumas visuomenei, kitiems. Žmonės, turintys superego, patys sau kelia problemų, bet tie, kurie yra egoistiški, kelia problemų kitiems. Jie nuolat taiso ir kankina kitus, primeta savo idėjas, be to, tokiems žmonėms gali labai sektis, nes niekas taip neskatina, kaip sėkmė. Jie kala žmonėms į galvas: „Dabar tai yra tiesa, tai tiesa“, tada jūs pradedate taip sakyti ir tuo tikėti: „Taip, greičiausiai“. Tokie žmonės yra daug pavojingesni už superego tipo žmones. Tačiau žmonėms, kurie nežino superego keliamų gudrybių, jie gali būti labai pavojingi, nes jie itin subtilūs, negalite to matyti, jie hipnotizuoja ir gali jus valdyti, jie gali būti labai klastingi ir veikti tokiais metodais, kurių net nežinote. Taigi nelengva išsirinkti, kas gera, o kas ne. Blogai nukrypti į kraštutinumus – dešinę ar kairę. Dabar pažiūrėkime, kas nutinka fiziškai. Jau pasakojau apie vėžį ir ką darome kairėje pusėje. Tai kas atsitinka futuristiškiems žmonėms? Mes turime specialų centrą futuristiškam elgesiui, Svadistana čakrą, kuri fiziniame lygmenyje pasireiškia kaip aortos rezginys, esantis mumyse. Dabar Svadistana čakra yra labai svarbi žmonėms, ypač išsivysčiusiems žmonėms. Iš tikrųjų dėl šios čakros perdirbame skrandžio riebalus smegenų veiklai. Tai Surja centras, saulės centras. Kai pradedame galvoti, šios dalelės taip pasikeičia, kad tampa naudingos smegenims. Jei nuolat galvojate ir galvojate, kas tada atsitinka? Žinoma, dėl to neišaugs ragai, bet visa tai dominuoja, tos ląstelės pradeda dominuoti, jūs privalote turėti tam pakaitalą, dėl jo Svadistana čakra turi labai stipriai dirbti, kad paverstų ląsteles tinkamas smegenų veiklai. Tuo pat metu vyksta kiti procesai, kuriuos prižiūri Svadistana čakra, pavyzdžiui, jūsų kepenis, kasą, blužnį, inkstus – visi jie prižiūrimi šio centro, taip pat gimda. Kai Svadistana čakrai duodamas vienas darbas, tada negalima atlikti kitų darbų, nes tuo metu jie neprižiūrimi, o jums vystosi baisus negalavimas, vadinamas kepenų sutrikimais. Kepenų sutrikimai yra tai, ko jūs patys nejaučiate, kiti žino, kad jūs sergate kepenų liga dėl savo karšto būdo, neramumo ir dėl to, kad pykstate ant kitų žmonių, esate visad kažkuo nepatenkinti, kritikuojate kitus, visa tai kepenų sutrikimai, dėl tokių sutrikimų žmonės niekad nėra savimi patenkinti, nes kepenys atsakingos už dėmesį, ir tų, kurie turi kepenų sutrikimų, dėmesys yra siaubingas, štai toks, matote, jūs negalite išlaikyti savo dėmesio. Gatvėje susiduriate su automobiliu, nes žiūrite ten, kur neturėtumėte žiūrėti. Bet jūs nuolat žiūrite ir negalite eiti, ta prasme, nėra tokio gyvūno, kuris taip vaikščiotų, tik žmonės taip elgiasi. Jei pažiūrėtumėte į juos gatvėje, nustebtumėte. Kur jie eina? Jie neina tiesiai, nežiūri tiesiai, jų akys bėgioja tai šen, tai ten, nes dėmesys nepastovus, dėmesys nepastovus, nes ligotos kepenys. Taigi kepenys yra labai svarbios. Kepenys turi specialią talpą, kad ištrauktų visus nuodus iš kūno kaip karštį, o karštis kūne yra transformuojamas ir turi būti perduotas į kraują arba kaip vanduo kraujyje būti pašalintas iš jūsų kūno kaip prakaitas ar kiti skysčiai. Bet kas nutinka, kai kepenys neveikia: jos negali to padaryti, negali pernešti karščio kraujo srove, karštis lieka jūsų kūne ir jūs įkaistate. Būtent karštis ir sukelia visas problemas. Kas atsitinka Sahadža jogoje, kai Kundalini pakyla? Ji pakeičia kraujo pavidalą. Vandenilis ir deguonis, esantys dėl karščio, ir visa tai taip labai juokingai pasidaro, jie pradeda pasiimti karštį su savim. Štai kodėl žmonės, turintys kepenų sutrikimų, jaučia nedidelį karštį, kai Kundalini kyla. Bet galima išgydyti, duodant joms ramybę ir komfortą, jūs galite iš tikrųjų išgydyti kepenis, be abejo. Antras ligų šaltinis yra kasa, nes sukelia jums diabetą. Tik per daug galvojantis žmogus serga diabetu. Pavyzdžiui, indas ūkininkas nežino, kas yra diabetas. Sumažindami cukraus kiekį nesumažinate savo diabeto. Negalavimai atsiranda, nes vis galvojate, galvojate, galvojate. Gydytojai to nesupranta, todėl sako, kad tai neišgydoma, nes jie niekaip nesusieja galvojimo su šia liga. Ir štai kas atsitinka, kai jūs galvojate kaip pašėlę – tada diabetas įsigali. Ši liga taip pat išgydoma, jei gaunate nušvitimą. Taip pat galite gydyti kitų žmonių ligas dėl šios gyvybinės energijos, kurioje susijungia visos trys energijos, tekančios jumis, galite jos prisipildyti, galite duoti kitiems žmonėms, kurie yra išsekę, dėl jūsų galima pripildyti juos šios energijos, jūs galit gydyti. Trečias pats baisiausias dalykas, kuris gali nutikti žmonėms, yra kraujo vėžys, atsirandantis dėl blužnies. Blužnis yra ypatinga tuo, kad tai yra taikos centras mumyse. Tas, kurio blužnis nesveika, negali būti taikus žmogus. Tai labai paprasta, bet gydytojai negali to susieti, nors visi išsimokslinę žmonės gali tai susieti su kažkuo labai paprastu. Paprastumas toks, kad kai valgome maistą ir esame įsiutę, sukeliame savo blužniai problemų ir susergame kraujo vėžį. Tarkim, jei motina arba tėvas yra tokio būdo, kūdikis gali gimti sirgdamas kraujo vėžiu. Dabar džiugu sakyti, kad Niujorke turėjome kraujo vėžio atvejį, ir kai buvau Indijoje, kaime, kažkas atėjo ir pasakė, kad berniukas serga, vos šešiolikos metų ir serga kraujo vėžiu, o gydytojai pareiškė, kad jis mirs per dvi savaites. Jie visada pareiškia ir daro tai labai gerai. Ir kai taip nutiko, aš jiems pasakiau: „Nieko negaliu padaryti, aš kaime, bet jūs galite paskambinti vienai Sahadža jogei. Ji buvo Anglijoje, dabar ji Niujorke, ir ji pasirūpins tuo.“ Jūs nustebsite, bet berniukas buvo visiškai išgydytas, jis išėjo iš ligoninės, atvyko pasimatyti ir dabar grįžo atgal studijuoti. Noriu pasakyti, kad išgydėme daugybę kraujo vėžio atvejų, bet čia esame ne tam, kad ką nors išgydytume, tai nėra mūsų darbas. Tai nutinka spontaniškai kaip Kundalini pabudimo rezultatas. Tam, kad jūs taptumėte gydytojais, svarbiausia padaryti jus išmanančiais ir kolektyvą jaučiančiais žmonėmis, kurie turi įžengti į Dievo karalystę, gyventi Jo taikoje, palaiminime ir džiaugsme. Taip pat inkstų ligos atsiranda dėl aukšto kraujospūdžio. Žmonės nerimauja, jie įsiutę, matote, ir tas įsiūtis tampa įpročiu. Pažinojau žmonių, kuriems pasakius: „Turėsi skristi lėktuvu“, žodis „lėktuvas“ staiga suskamba taip siaubingai: „O!“ Jie pašėlsta. Jie nežino kam ruoštis. Jie pamirš pasą ir bagažą – viską pamirš, jie tokie paklaikę. Nuvykę į oro uostą suprasite, kad kairė Nabhi, blužnis, pašėlsta. Dabar, kai valgote ar šiaip ką darote, sukuriama kritinė padėtis, reikia daugiau kraujo, kad suvirškintų maistą. Taigi vargšė blužnis sunkiai dirba, kad pagamintų papildomą kraujo ląstelių kiekį. Bet valgio metu jūs taip pat skaitote laikraštį – tai pats baisiausias dalykas ryte. Siaubinga. Skaitote laikraštį, valgote, blužnis silpsta, nes prasideda kritiška situacija. Lyg važiuoti dviračiu su sumuštiniu rankoje, net blogiau. Ir jūs skubate į darbą, staiga pakeliui didelis kamštis, jūs tikrai nepatogioje situacijoje, pašėlstate ir nesuprantate, o žmogus, esantis prieš jus, klausia: „Kas jam yra, kodėl jis negali greitai važiuoti?“ Tas pats žmogus pasako ką nors panašaus kitam žmogui, važiuojančiam priekyje. Taigi sumaištis didėja, šios žiurkių lenktynės tęsiasi, ir jei valgote skubėdami kaip pašėlę, vystote labai pavojingą ligą, pavadintą kraujo vėžiu, ja labai dažnai serga jauni žmonės. Taigi paskutinė, bet ne mažiausia – širdies problema. Kai kreipiate per daug dėmesio visiems išoriniams ir materialiems dalykams, savo materialiai pažangai, fiziniam pažangumui ir per didelei smegenų kompiuterizacijai, tada neskiriate reikiamo dėmesio Dvasiai, kuri yra jūsų širdyje, taigi Dvasia traukiasi, ir kai taip nutinka, jus ištinka širdies smūgis. Tik dešiniapusiškus žmones ištinka širdies smūgis, kairiapusiškų – niekada. Aš pasakiau tai gydytojui, ir jis atsakė, kad psichiatrinėje ligoninėje nereikalinga kardiograma, nereikalinga. Jų niekada neištinka širdies smūgis. Pamišėlio niekada neištiks širdies smūgis, stebėtina. Išprotėjęs žmogus daugiau vadovaujasi širdimi, savo kaire puse, jo emocijos ir jo širdis turėtų mirti, bet ne – miršta smegenys. Galite įsivaizduoti? Tas, kuris išnaudoja smegenis, netenka širdies. Tai gamtos sukurtas balansas mumyse. Matot, kaip protingai ji stengiasi atvesti mus į centrą: nenukrypti į kraštutinumus, laikytis centro, laikytis centro, ir kai esate visiškame centre, tada evoliucionuojate labai greitai. Taigi mūsų dešinė pusė, futuristinė pusė, kaip žinote, mes visi esame labai futuristiško būdo. Futuristiškumas negali būti išgydomas sakant: „O, tu tik negalvok dabar“, to negalima padaryti, paprasčiausiai negalima. Jei jums liepčiau: „Dabar liaukitės planuoti“, jūs to nepadarytumėte, jums tai nepadėtų. Jums bus būtina planuoti. Ir pamatysite, kad visi planai griūva, nes jie nesusiję su dieviškais planais. Dieviškumas turi visai kitus planus, ir, kol turite savų, jie niekad nesusijungs, jūs matote žlungančius savo planus, nusiviliate, esate beviltiškoje situacijoje. Nesuprantate, kaip tai atsitiko. Kad suprastumėte, turite žinoti, kad yra Dieviškoji energija. Patinka jums tai ar ne. Visi gyvi veiksmai – milijonų milijonai vaisių, kurie tampa vaisiais, sėkla, tampanti medžiu, paprasta sėkla tampa paprastu medžiu, visi pasirinkimai padaryti, visi cheminiai veiksmai suplanuoti, kaip chemija veikia, paklūsta periodiniams dėsniams, viskas, ką matote pasaulyje, viskas yra taip puikiai suplanuota, kažkas turi tai daryti. Taigi yra Dieviškoji energija, kuri mus supa, be abejonės. Bet mes dar jos nepajutome, štai kas. Jei jos dar nepajutome, nereiškia, kad ji neegzistuoja. Ji egzistuoja ir veikia. Galime iš savo patirties matyti, kiek vyksta gyvų procesų. Mums tai savaime suprantama ir nesistebime. Matote, paties žmogaus gyvenime vaikas gali gimti tada, kai vaisius patalpinamas kūne. Pagal medicinos principus, bet koks svetimkūnis, įžengęs į kūną, nedelsiant yra pašalinamas, visos jėgos yra sukurtos jam pašalinti. Tačiau, kai atsiranda vaisius, visa sistema veikia, kad jį išmaitintų, prižiūrėtų, iš tikrųjų juo rūpinasi. Labai rūpestingai aplink jį sukuriamas vanduo, taigi jam niekas netrukdo, ir visas kūnas prižiūri vaisių, ir kai vaisius pasirengęs, jis išstumiamas lauk. Kas tai daro? Kas tai daro? Kartais turime savęs paklausti. Ir po viso to kodėl tapome žmonėmis? Kam to reikėjo? Kam to reikėjo? Ir jei negauname atsakymo, vadinasi, dar esame perėjime ir turime eiti ten, kur gausime atsakymus. Mes esame žmonės, kad jaustume Dieviškąją energiją, manevruotume Dieviškąja energija, taip pat mėgautumės dievišku palaiminimu. Ta Dieviškoji energija yra kolektyvinis būvis, kuris suteikia kolektyviškumą. Yra viena Dvasia mūsų širdyje, kuri yra kolektyvinis būvis mumyse, kuri nurodo Dieviškajai energijai pratekėti, ir vos tik susijungiame su savo ištakomis, tampame tuo, kam esame skirti. Kaip mašina, vos tik įjungta, įgauna prasmę, bet ši mašina, nors ir įjungta, nesuvokia elektros, mano balso – nieko. O žmogus, vos susijungęs su savo ištakomis, pradeda suvokti, ir štai ką jūs turite pamatyti. Kai esate realizuoti, galite pakelti kitų Kundalini, galite duoti realizaciją kitiems. Pats Rėjus tiek daug kartų ją davė. Netgi Rijade. Jis dalino ją visur, kur tik ėjo. Jis, kaip ir jūs, inžinierius, jis buvo toks kaip ir jūs, dabar nustebtumėte, kiek daug jis žino apie save ir kitus. Nes tik pažadinę Dvasią gaunate tai, kas yra aukščiausia, visi žemiški dalykai nuo jūsų atkrenta, ir jūs tampate sau šeimininkais. Daugiau jokio vergavimo įpročiams, nieko panašaus, tai paprasčiausiai išnyksta. Bet reikia duoti sau galimybę, ir būti kantriems. Blogiausia, kas gali nutikti dėl vadinamo intelektualumo, yra tai, kad galima iš visko pasijuokti. Tai lengviausia, iš visko pasijuokti ir išsivaduoti iš to. Ankstesniais laikais, kai jie norėjo išsiaiškinti tiesą, tada, kai atėjo Kristus, jie juokėsi iš Jo. Jie tai darė, kai Jis buvo nukryžiuotas, bet visa tai neigė. Dabar tai nėra pagrindinė problema, kad problemos nėra, nes ją paneigti reikalauja daugiau pastangų, taigi geriau iš jos pasijuokti. Tai kvailystė. Kartoju, kvaila juoktis iš to, kas esate, jūs esate Dvasia. Esate tie, kurie turi tai gauti, ir jei žinote tik kaip pasijuokti, prašau, eikite ir kvailiokite. Kokia nauda visą gyvenimą taip elgtis? Ir jei negausite realizacijos, jūsų nuomone, pralaimėjote, o čia jums duodama galimybė. Jus gali paguosti arba duoti patarimą, galite gauti atpirkimą, et niekas negali priversti pajausti savo grožį, jūs tai turite padaryti patys. Jei nenorite, gerai. Labai gerai. Jūs laisvi daryti ką norite. Bet jei norite, tada, prašau, nustokite abejoti, sustokite ir pažiūrėkite, ko jums reikia. Tai, kas turi įvykti, yra svarbu. Kol žmonės neevoliucionavę, jokios pasaulio problemos neišsispręs, jokios problemos, patikėkite manimi. Kad ir ką jie sukūrė galvodami: sako, kad sukūrė demokratiją, sukūrė komunizmą, tą, aną – visa tai neturi prasmės realybėje, neturi prasmės. Nes, pavyzdžiui, galite sakyt, kad aš labai galinga, taigi aš kapitalistė. Bet negaliu gyventi neduodama kitiems, taigi aš komunistė. Taigi aš visiška kapitalistė ir visiška komunistė. Viskas manyje, ir visos šios idėjos dirbtinės, kai priskiriate vienus žmones prie demokratų, kitus prie kitokių. Nes kol jie prisirišę prie savanaudiškumo, jie nieko gero iš to nepadarys. Neprisirišimas atsiranda, nes jūs susijungėte su Dvasia, kuri nėra prisirišusi, kuri duoda jums šviesą, neprisirišimą, dėl kurio galite matyti viską kaip vykstančią dramą. Jūs labai gerai viską išsprendžiate, tampate dinamiški, tokie dinamiški, kad patys nustembate dėl savo dinamiškumo. Nepaisant to, reikia suprasti, kad jei yra Energija, kuri yra visur esanti Energija, tai ši Energija galvoja, planuoja ir prižiūri jus. Tiek daug dalykų nutiko Sahadža jogams, jei papasakočiau, nustebtumėte. Nuostabių dalykų. Bet Krišna labai aiškiai pasakė: „Jogakšema vahamdžaham“, tai reiškia: „Kai esi jogoje, viskas pavyksta“. Po jogos. Pirma, Jis sakė, joga, pirma turi būti jungtis, tada visa kita būna gerai. Mačiau žmonių, kurie eina pas taip vadinamus guru, nesveiki, matėte jų išblyškusius veidus, visiškai pribaigti, jie niekam tikę, visiškai apgailėtini žmonės. Kaip tokie žmonės gali būti jogoje? Ne tik fiziškai, protiškai jie yra taikūs, jie pilni užuojautos ir meilės. Užuojautos, kuri ne kalba, o tik teka, ji teka, spinduliuoja, galite tai duoti net gėlėms. Jei gėlės miršta, galite joms tai duoti ir jos dar pagyvens. Jei, tarkim, džiūnantiems medžiams tai duosite, jie suvešės. Jei duosite tai gyvūnams, jie pasikeis, nes pirmą kartą po to, kai tai gaunate, jūs atiduodate kažką gamtai. Visada tik imdavote iš gamtos, dabar pirmas kartas, kai duodate kažką pačiai gamtai. Nes užuojauta teka, ji nieko nesiekia, ji paprasčiausiai teka visiems, ir taip turi įvykti. Nesidžiaukite pigiais dalykais, kokiomis nors nesąmonėmis, kurios ką nors mėgdžioja ar yra masinės idėjos. Kalbu apie kolektyvą, kur kiekvienas individas yra sąmoningas. Tai ne masinė veikla, tai kolektyviškumas. Telaimina jus Dievas. Tikiuosi, šiandien dauguma gaus realizaciją ir taps išvien su Dvasia, pajaus kolektyviškumą. Tai mano vienintelė viltis. Braitonas Anglijos aukštumoje, ir aš visada sakiau, kad Anglija yra Visatos širdis. Labai svarbu, kad širdis, be abejo, štai kodėl Bleikas sakė, kad ji turi tapti Jeruzale. Tame, ką jis pasakė, yra daug tiesos. Jis pasakė daug dalykų apie Sahadža jogą visiškai teisingų. Bet širdis yra tingi. Širdis miega, dėl to liūdna. Kaip sakiau, Europa yra kepenys ir čia geriama. Ar galite įsivaizduoti tokią būklę, netgi blogiau, jei viskas vyksta prieš esmę? Anglijos esmė yra širdis. Tai reiškia, ji artikuliuoja, skleidžia. Kad ir kas nutiks Anglijoje, nutiks rimtai. Tarkim, visi jūs tapsite kvailiais – visas pasaulis toks taps. Jums didelė atsakomybė, kurios nesuprantate. Labai svarbu tai, ką darome. Tai atrodo labai menka šioje šalyje, nes yra keli žmonės, kurie tikrai atėjo į Sahadža jogą ir įsitvirtino. Tik keli, yra vos keli tokios kokybes, manau. Daug mažų vaikų čia ateis po maždaug dešimties metų. Esu tikra, kad bus daugybė žmonių, kurie ateis, ir ieškotojų, kurie yra čia ir truputį nervinasi, nes nori mokytis iš amerikiečių ir europiečių. Nėra ko iš jų mokytis. Tai jūs esate tie, kurie skleis, jūs nešite žinią. Žinau, kad tai labai svarbi šalis, ir viskas susiklostė taip, ir viskas susiklostė taip, kad mano vyras būtų išrinktas Anglijoje, ir mes dabar čia pastaruosius aštuonerius metus. Ar galite patikėti? Ir čia galbūt pasiliksiu dar ketverius metus, daugiausiai. Taigi, tikiuosi, kas nors įvyks Braitone, tai labai gera vieta, esu tikra, kad dauguma gaus realizaciją ir padės žmonėms išsilaisvinti. Labai jums dėkoju. Telaimina jus Dievas. Jei turite kokių klausimų, turite paklausti, aš turiu jums atsakyti, aš jūsų Motina, niekada neįsižeisiu, jei užduosite klausimą, nes aš neturiu jokių klausimų, jūs turite klausti, aš neturiu jokių klausimų.

Print Friendly, PDF & Email