Šri Adi Guru pudža „Guru Principo įtvirtinimas“, Nightingale Lane, Londonas, Didžioji Britanija, 1982 m. liepos 4 d.

[ŠRI MATADŽI] Kas vers mano kalbą? Kodėl tu neimi vieno iš jų, Greguarai?

[JOGAS] Motina, tai yra įrašymui skirtas mikrofonas – jie negalės Jūsų girdėti kalbančios šiuo mikrofonu. Tai yra įrašymui skirtas mikrofonas.

[ŠRI MATADŽI] Tada kaip jie mane girdės?… Taip. Tada kaip tu versi?

[JOGAS] Prancūziškai.

[ŠRI MATADŽI] Bet garsiai. Kodėl jums, esantiems ten, neatsistojus? Jūs galėtumėte atsistoti. Taip, ten. Jūs galite kalbėti garsiai, tai geresnė išeitis. Būkite dėl šių atsargūs… Telaimina jus Dievas – taip, taip! Ten, ten! Ačiū, ačiū. Aradhana atėjo. Eik ir pasimatyk su jais. Palankiuoju dvasiniam augimui metu, vadinamu Krita Juga, mes susirinkome čia tam, kad suprastume būdus bei metodus kaip įtvirtinti Mokytojo Principą. Krita Juga. Krita Juga reiškia laiką, kait reikia daryti kažką prasmingo – „krita” reiškia tai, kas atlikta. Taigi, jūs esate kanalai, per kuriuos veikia Dievas. Jūs esate Visagalio Dievo, Jo Energijos kanalai.

Iš vienos pusės jūs turite jausti savyje didybę, šlovę ir suvokti save kaip guru. Iš kitos pusės turite būti visiškai atsidavę Visagaliui Dievui. Visas jūsų orumas ir didingumas kyla iš Jo. Ir trečiasis dalykas, Jis Visatą ir jus sukūrė žaidimo forma, jūs turite suvokti Jo žaidimą. Taigi žaismingumas ir linksma nuotaika turi sklisti per jus. Iki šiol guru buvo laikomas niekad nesijuokiantis, nesišypsantis ir visada save kontroliuojantis asmuo. Tai priimtina tiems guru, kuriems nereikėjo bendrauti viešojoje erdvėje ir jie galėjo prisirišę virve „kaboti” kur nors Himalajuose. Bet šiais laikais visas pasaulis turi pajusti iš jūsų tekančią meilę kaip srovę. Bet tai nereiškia, jog turite būti lengvabūdiški, nes jūs negalite tokie tapti. Dieviškumas nėra lengvabūdiškas, jis yra pilnas džiaugsmo, džiaugsmas negali būti toks dualus.

Taigi įtvirtinant Guru Principą pirmiausiai reikėtų žinoti, kaip jis gali būti sunaikintas. Kaip ir visa kita, kas yra neprižiūrima ar nepalaikoma, sunyksta. Jei neskirsime deramo dėmesio kad ir šioms nuostabioms gėlėms, jos žus. Visa neprižiūrima materija sunyksta. Taigi pirmiausia turime būti dėmesingi ir puoselėti save, kitaip būsime sunaikinti. Puoselėjimas nėra skirtas tik pačiam procesui vykti, o tam, kad nebūtų sunaikintas jūsų pačių Guru Principas. Būdami nerūpestingi arba tingūs savo pačių atžvilgiu mes ir esame atsakingi už savo Guru principo sunaikinimą. Taigi turi būti skiriamas dėmesys Guru Principui palaikyti. Guru turi gebėjimus palaikyti save ir kitus. Ankščiau, kai gyvenę guru stengėsi įtvirtinti šį savęs palaikymo principą, jie įdiegė labai griežtas taisykles. Jeigu perskaitytumėte Biblijos Levi skyrių, rastumėte aprašytas visas religines normas (šariatus), kurių šiais laikais yra laikomasi Rijade ir kitose Arabų šalyse.

Guru Principo vystymas savyje yra apibūdinamas tokiais griežtais aprašymais kaip: „To nedarantis žmogus turi būti nužudytas. Žmogus, nusižengiantis normoms, turi būti užmėtytas akmenimis.” Tai buvo pačioje pradžioje, nes žmonėms šiame evoliucijos etape reikėjo baimės kaip postūmio jėgos. Tuo nebuvo norima sužeisti, sunaikinti ar atimti iš žmonių laisvę. Tačiau tai buvo reikalinga tam, kad būtų suformuota idėja apie Guru Principo būtinybę kiekviename iš mūsų. Šiame etape buvo naudojami įvairūs bauginimo metodai, turėčiau pasakyti, buvo siaubingai pavojingi laikai. Ir žmonės pakluso taisyklėms. Vėlesniame evoliucijos etape prasidėjo tarpsnis, kai žmonės nutarė tapti labai griežtais, todėl pradėjo vystytis, remdamiesi itin asketiškais metodais. Tai buvo nukreipta į save, tai buvo nukreipta ne į kitus žmones, o į save. Galime teigti, jog pirmoji banga prasidėjo, kai Guru, Pirmapradis Guru, pasakė, kad jeigu nedarysime to ar ano, būsime sunaikinti. Antrasis etapas buvo, kai mokiniai pritaikė taisykles sau patiems ir įtikėjo, jog jeigu jie nesielgs pagal taisykles, jie susinaikins.

Asketiškumas atsirado dėl išminties, o ne atkaklumo. Bet ilgainiui tai tapo fanatizmu, išeinančiu už savo ribų. Griežtumas atsirado dėl poreikio tobulėti, tai atsirado iš poreikio tobulėti, bet tobulėjimas iš esmės tapo neįmanomas, ar galbūt jie manė, kad nesugebės laikytis, jie susipainiojo, nes taisyklės tapo svarbesnės už patį tobulėjimą. Taigi asketizmo pasekėjai patys susinaikino. Guru Tatvos Principo esmė yra balansas. Tai panašu į augalo priežiūrą – jei jo nepalaistysite, jis sunyks. Tačiau vandens perteklius taip pat prives jį prie žūties. Taigi išmintis reiškia žinojimą, kiek vandens reikia augalui tam, kad jis išaugtų. Ši išmintis yra pasiekiama stebint ir suvokiant savo vibracijas.

Jūs gyvenate palankiu metu, nes esate jau realizuotos sielos dar prieš Guru Tatvos Principui įsitvirtinant jumyse. Jūs turite visas galias, kurių  tik gali trokšti kiekvienas guru, net ir neįtvirtinę Guru Tatvos Principo. Jūs esate visiškai apgaubti Motinos meilės debesų, bet jokiais būdais ši meilė neleis sunaikinti jūsų Guru Principo. Minėjau, jog Guru Principas yra labai jautrus ir trapus ir gali būti sunaikintas, jeigu jo nepuoselėjate. Pirmiausiai susinaikinimas prasideda nuo šaltinio, dėl kurio jūs egzistuojate. Turiu omenyje, jog visos būtybės yra sukurtos iš penkių elementų, ir šie penki elementai sukurti taip, kad galėtų būti sunaikinti. Jeigu nors vienas iš šių elementų nėra prižiūrimas, jis sunaikinamas. Tai yra šių elementų esminė savybė arba, kitaip sakant, materijos esminė savybė. Taigi, labai svarbu juos palaikyti.

Kai kurie žmonės galvoja, jog tapus guru nėra būtinybės tobulinti aplinką – viskas tobulėja savaime. Taip nėra. Sutinku, jog dvasingumas yra grožio ir visų penkių elementų puoselėjimo šaltinis, bet žmogiškajame lygmenyje visada egzistuoja negatyvios jėgos, kurios stengiasi visa tai sunaikinti. Taigi, iki tol, kol visiškai tapsime Dvasia, visada bus galimybė mus sunaikinti.

Galite klausti, kodėl šis balansas yra reikalingas? Ir tai yra svarbus klausimas, į kurį visiems klausiantiems reikia atsakyti. Be balanso jūs negalite dvasiškai tobulėti. Jeigu negalime dvasiškai tobulėti, kokia prasmė būti žmonėmis? Pavyzdžiui, Dievas yra viskas, bet tai nėra iki galo suvokta. Žmogiškajame lygmenyje jūs pradedate suvokti: viskas egzistuoja, viskas yra, bet tai nėra tas suvokimas. Tarkime, akmuo taip pat yra Dievas, bet tai dar nėra akivaizdu. Kaip ir vieta, kuri yra visiškoje tamsoje, o mes esame akli. Yra neįmanoma ką nors įžvelgti, pajusti, patirti, kai esame tokiose sąlygose. Manoma, jog tamsa yra tiesa, jog nežinojimas yra tiesa. Bet kai saulė pakyla ir viską nušviečia, jūs atmerktomis akimis pradedate matyti. Jūs pradedate suvokti. Žmogiškajame lygmenyje jūs pasiekiate aukščiausią suvokimo laipsnį. Šis žinojimas turi tapti Dvasios suvokimu. Tai, kas jums įvyko, yra savo Dvasios pajautimas. Tačiau balansas dar nėra įtvirtintas. Jūsų Motina ištraukė jus iš tamsos ir padarė jus suvokiančius, tačiau vis tiek yra disbalansas jūsų viduje.

Jeigu pakrypsite į kairę balanso pusę,būsite sunaikinti, jeigu į dešinę – taip pat. Taigi jūs turite išbandyti abu dalykus mano paaiškintais metodais. Pirmiausiai jūs turite būti griežti patys sau. Atskirkite save nuo savojo „Aš”. Atskirkite, kur jūsų Dvasia, ir pažvelkite į savo ego ir superego. Dabar jūs pradedate matyti, stebėti savo ego ir superego. Nevystykite jų – tai jėgos, naikinančios jus. Dabar, kai matote šių naikinančių jėgų žaidimą, žinote, kaip geriau save prižiūrėti. Atsiskirti galima būnant griežtam sau.

Blogiausias dalykas, kurį penki elementai įkūnijo jumyse, yra jūsų įpročiai. Visokios priklausomybės. Kai kuriems žmonėms patinka maudytis, kai kuriems nepatinka. Kai kurie žmonės mėgsta anksti keltis, 4 val. ryto ir dainuodami budinti kitus, kai kurie atvirkščiai – miega iki 10 val. ryto. Vieni žmonės mėgsta dėvėti šviesius drabužius, kiti – tamsius. Jeigu esate iš Anglijos, tada pageidaujate visko angliško, taip pat siaubingai beskonio maisto. Jeigu esate prancūzas, tada mėgstate išgerti nors mažą šlakelį vyno. Jeigu esate italas, vartojate per daug angliavandenių, ispanas – per daug riebalų. Indai vartoja per daug prieskonių.

Kad įveiktumėte šiuos įpročius,  turite pirmiausiai atsikratyti pačių didžiausių kraštutinumų. Jei sakote, jog mėgstate prėską maistą,  turite sakyti: „Aš turiu valgyti daug čili pipirų”. Jeigu mėgstate blyškias spalvas, dėvėkite ryškius drabužius. Taigi pradžiai vieną kraštutinumą įveikti padeda kitas kraštutinumas. Tačiau pažįstu ir tokių žmonių, kurie įveikdami vieną kraštutinumą įstringa kitame. Mes turime būti centre, o ne kraštutinumuose. Žmogus, kuris yra „avadhuta“,  t. y. tas, kuris yra didis mokytojas, nėra veikiamas silpnybių. Jis nėra valdomas tokių idėjų kaip „Aš mėgstu“. Jis mato žalumos grožį ir mato tokį patį grožį belapiuose medžiuose.

Šiuo metu griežtumas įgijo juokingą formą Vakaruose. Pavyzdžiui, jeigu šukuoji plaukus – esi negeras; jeigu tavo kūnas nedvokia – esi negeras; jeigu neatrodai kaip kiaulė – taip pat esi negeras. Panašaus pobūdžio idėjos ateina į žmonių mintis, kai yra pasiekiami kraštutinumai. Bet mes turime mokytis iš gamtos. Gamta sužaliuoja, kai pasitinka pavasarį, o žiemą ji visiškai atsikrato žalumos, nes lapai turi patekti į Motiną Žemę, tada ir saulės spinduliai lengviau ją pasiekia. Tame nėra jokio prisirišimo. Stebėtina, bet tai yra daug paprastesni dalykai nei mes. Mes, būdami dvasingi, turime būti be jokių prisirišimų, bet tai taip pat yra proto sukurta mintis, kuri yra blogiausias prisirišimas. Pats linksmiausias ir labiausiai priverčiantis mane juoktis prisirišimas, didžiausias pokštas, kokį tik mačiau, yra kai žmonės susitapatina su mintimis. Tai yra tikėjimas, jog viskas, apie ką galvoji, tau ir atsitiks.

Pavyzdžiui, mentalinio tipo žmogus turi eiti į iškylą gamtoje, jis pagalvos apie visus daiktus, kuriuos turi pasiimti su savimi, tą, aną ir dar šitą. Jis netgi gali užsirašyti visa tai kompiuteryje: „Aš pasiimsiu tą, aną ir dar šitą.” Ir kai nueina į iškylą, suvokia nepaėmęs nė vieno įrašyto daikto, nes visa tai minčių pavidalu liko kompiuteryje. Jūsų Motina žino, ką pasakyti, ir Ji kalba jums, bet tai neturi būti proto prisirišimas kaip: „Taip, Motina taip pasakė,” ir visi diskutuos su didžiausiu entuziazmu:, taip yra, bet tai netampa jūsų esybės dalimi. Tai labai dažnas prisirišimas šiais laikais, nes tiek daug žmonių viską žino, bet nieko neturi. Šis proto prisirišimas (mąstymas) stipriai atakuoja.

Virsmas yra matymas, virsmas yra patirtis. Pavyzdžiui, jei planuoju atvykti į šią vietą, aš turiu atvažiuoti ir ją pamatyti. Jeigu aš tik galvosiu apie tą vietą, savo mintyse sukursiu tos vietos vaizdą, tai nebus gerai, tai nebus tikra. Kai pradedate suvokti, tada pradedate patys matyti tikrovę. Leiskite pamatyti. Išsilaisvinkite iš tos minčių sukurtos koncepcijos, kad viską jau žinote. Jūs nežinote iš tikrųjų, nes tai, ką žinote, yra tik iš proto. Tai turi tapti jūsų esybės dalimi. Kaip tai pasiekti? Kai kurie sakys: „Mes būsime labai griežti šiuo atžvilgiu.” Tačiau tokiu būdu atsiras kitas apsėdimas. Arba kiti sakys: „Gerai, Motina sakė, jog turėtume džiaugtis, taigi mes džiaugsimės.” Kaip atstatyti pusiausvyrą, tai didelė problema, tačiau tik ne tiems, kurie turi vibracijomis paremtą suvokimą. Tačiau net ir šiuo atveju gali būti apsėdimų.

Esu sutikusi žmonių, kurie teigė esą puikūs jogai, tačiau jiems kalbant nebuvo jokių vibracijų. O šie žmonės manė jaučiantys jas. Tai yra labai subjektyvu. Taigi kiekvienas turi pamąstyti apie savo augimą, matyti vis daugiau ir išmanyti apie tai. Bet jei tik paklaustumėte prancūzų: „Kaip jums sekasi?”, paveikti šios įtakos jie taip atsakys… Tai reiškia, kad jie visada disbalanse. Paklauskite anglo, jis atsakys: „Nežinau.” Arba pasakys: „Aš žinau” – nėra jokio vidurio. Taigi, mes turime suvokti, kad savo rankose nešame šviesą ir ši šviesa neturi virpėti. Šviesa turi būti tolygi ir mes turime koncentruotis į jos puoselėjimą. Taip pat pasakyti sau, jog turite matyti, o ne išmąstyti. Iš tikrųjų tai turi būti suvokta, nes jūs esate visiškai kitokie, nes kiekvienas iš jūsų yra dalelė visumos. Jūs esate.

Vienintelė kliūtis, jog to dar nematote. Mintimis priimate tai, bet netampate tuo. Taip yra todėl, kad protinis suvokimas kyla iš minčių, reiškia, jūs esate minčių lygyje. Jūs turite pasiekti bemintę būseną. Tačiau jeigu gyvenate minčių lygyje, tai reiškia, jog vis dar esate žemiau Agija čakros. Taigi, pirmiausiai visos minčių srovės turi liautis tekėjusios ir jūs turite pasakyti sau: „Gerai, pažiūrėkime dabar.” Taigi nuo Nabhi čakros pereiname aukščiau iki Agija čakros.

Taigi, čia kyla trečia susinaikinimo problema – emocinė. Ji labai subtili. Pavyzdžiui, kažkas iš Sahadža jogų groja gitara ir dainuoja kaip meilės balandžiai, matote?! [Kas atsitiko? Kas? Prieik arčiau, prieik, prieik… Kas atsitiko? Kodėl, kodėl, kodėl tu verki? Prieik prie manęs, prieik. Viskas gerai. Tiesiog išveskite ją. Ji nukrito.] Taigi pati subtiliausia yra emocinė problema, susijusi su glaudžiu kolektyvo bendravimu. Pavyzdžiui, Sahadža jogai susitikę glebėsčiuojasi, bučiuoja vienas kitą ir elgiasi labai labai gražiai vieni su kitais, sėdasi ir dainuoja dainas kaip hipiai. Ima į rankas gitarą ir linguoja meilės ritmu. Tai yra Višudhi problema kolektyviškumo aspektu ir to sunku atsikratyti, nes tai sukelia malonius jausmus. Žmonės pasimeta savo jausmuose ir galvoja, kad tai yra džiaugsmas. Džiaugsmas gali būti pasiekiamas per neprisirišimą, neparemtą nei ego, nei superego.

Taip pat kita problema, kuri iškyla šiuo metu, yra ta, jog žmonės pradeda manyti, jog jie yra guru. Jie pradeda šnekėti apie Sahadža jogą, kalbėti apie Sahadža jogą ir pradeda galvoti, kad jie yra beveik Šri Krišna. Jų ego yra dar didesnis negu tų, kurie yra abejingi Sahadža jogai. Jie pradeda kalbėti su tokiu dideliu ego, kad aš pati išsigąstu jų. Kiek jie turi žinių apie Sahadža jogą, kartais pamąstau. Ir jie taip tvirtai tai teigia, jog jaučiu dėl to nerimą. Jie pradeda manyti, kad kažkas negerai dėl protokolo, jog jie gali keisti protokolą, jog jie yra protokolo prižiūrėtojai, protokolo saugotojai ir panašiai. Tie, kurie yra emocinėje pusėje, mato kitų ego, o tie, kurie yra ego pusėje, mato kitų emocijas. Vienas kitą kritikuoja ir nemato, jog pateko į kraštutinumų pinkles. Vieno iš kraštutinumų. Taigi, kol esate prisirišę, tol jūs negalite matyti.

Aš nesakysiu, kad suklydau, tačiau tai buvo klaida. Per pirmus trejus Sahadža jogos metus aš nekalbėjau apie bhutus. Maniau, jog to neprireiks. Bet į Sahadža jogą atėjo apsėsta moteris, kuri buvo bandžiusi įvairias tantrines praktikas, taigi turėjau visiems papasakoti. Dabar kiekvienas Sahadža jogas yra pilnas bhutų! Paklauskite bet kurio jogo, kodėl jis taip padarė, jis atsakys: „Turbūt tai bhutas“. Jeigu klausi, kodėl ji taip pasielgė, atsako: „Nežinau, galbūt bhutas taip padarė!” Jie nieko nedaro – viską daro bhutai! Aš kartais nesuprantu, kaip man, kaip Guru, elgtis su jais. Aš galiu mokyti savo mokinius, bet ką  galiu pasakyti bhutams? Aš galiu kalbėti jogams, bet negaliu kalbėti bhutams – jie neklausys manęs! Taigi puikus pasiteisinimas, kurį rado Sahadža jogai, pats blogiausiais ir, kurio nebuvo anksčiau. Kartais jaučiu, jog padariau klaidą, įvesdama žodį „bhutas”. Jie teisinasi ir sako: „Motina, tai mano negatyvumas”. Kol yra kas nors jumyse negatyvaus, kaip jūs galite būti negatyvūs? Jei esate neprisirišę, pavyzdžiui, kaip akmuo, tada negalite savyje turėti nešvaraus vandens.

Jūs nevirstate negatyviais,  virstate guru. Kartais sakau, kad jūs neturite būti negatyvūs – šiuo atveju bhutais, jūs turite būti savimi, tada pasijaučiate kalti. Tai yra visų rūšių anti-guru žaidimai. Aš esu jūsų Guru, o tai yra anti-guru veikla. Šie žaidimai su pačiais savimi. Jei žaisite prieš mane – kokia iš to nauda? Jūs turite kai ką pasiekti ir  atliekate visus šiuos triukus tik prieš save, manydami, kad žaidžiate su manimi. Jūs turite tai suvokti. Jūs esate ne tam, kad būtumėte sunaikinti. Dar daugiau – jūs esate tam, kad išgelbėtumėte kitus.

Kaip jūs tai padarysite, jei nepripažįstate, kad tai yra jūsų privilegija, kad jums labai pasisekė, kad jūs esate pasirinkti būti Dievo tarpininkais? Kartais jaučiu, jog vien tik bhutai atvyko pas mane gauti realizaciją ir, kad aš pati greitai tapsiu bhutu! „Bhut” taip pat reiškia „Bhutnath“ – tai yra Šri Šankara, Šri Šivos vardas, nes Jis visą laiką kovoja su bhutais. Jūs turite būti dabartyje ir nebūti bhutu, nes „bhut“ reiškia praeitį. Taigi, kas turėtų būti aišku? Jūsų virsmas. Jeigu jūs tikrovėje, tada esate virsme, evoliucijoje, žydėjime. Pasistenkite būti dabartyje. Nevenkite dabarties, patirkite tai. Nesijauskite kalti, nei kaltinkite bhutus – abu išvardinti dalykai nukreips jūsų dėmesį nuo dabarties. Tiesiog stebėkite didingąją gamtą, Dieviškąją energiją, jūsų tobulėjimo atkaklų ir amžiną troškimą – visa tai yra skirta jūsų tobulėjimui. Tam atėjo laikas. Jūs esate čia. Ką turite daryti? Tiesiog būkite centre, ašies centre. Stenkitės būti ašyje, tada tiesiog stebėsite gyvenimo peripetijas ir neįsitrauksite. Jeigu pasielgsite netinkamai, nusibauskite. Geriau nusibausti pačiam, negu leisti Dieviškajai energijai tai padaryti, nes jos bausmė yra griežta. Tačiau nesijauskite kalti, nes ne jūs pasielgėte netinkamai, tai padarė jumyse esantis bhutas!

Taigi priėjome prie išvados, jog turime suprasti, kad esame guru, o ne bhutai. Tam, kad taptume guru, turime keisti ir savo išorę. Pavyzdžiui, turime išmokti gerų manierų. Šios manieros turi jums tapti natūralios. Kartais skaniai pavalgyti mėgstantiems žmonėms sakau, jog jie turėtų badauti. Kad ir ką jūs mėgstate – bandykite to atsikratyti. Įveikite savo liguistus prisirišimus, savo įpročius. Kai jūsų Guru Tatvos Principas įsitvirtins jumyse, tapsite guru. Jums nereikės sakyti, jog esate guru – žmonės žinos, kad taip yra. Neturime užsirašyti ant kaktos, jog esame guru – žmonės matys, kad eina guru, matys dieviškumą, orumą ir šlovę.

Jūs turite pasikeisti vidumi, ir tada jūsų vidaus šviesa bus matoma išorėje. Tačiau tai neturėtų būti mentalinė ar emocinė jūsų išraiška, o tiesiog virsmas, tapimas, suvokimas. Jūs turite tai patirti eksperimentuodami su savimi. Netgi aš tai darau. Jeigu aš jūsų nepasiekiu iš vienos pusės, per bhutą, tada pasiekiu iš kitos. Jeigu kas nors pasako, jog jis yra bhutas, aš matau, kad jis kenčia, ir bhutas yra jame. Pavyzdžiui, jei aš paprašiau kieno nors: „Padaryk šį darbą”, ir žmogus visiškai apie tai pamiršta, jis tiesiog sako, jog bhutas tai padarė, tada, kai jis pameta piniginę, sakau jam: „Greičiausiai bhutas ją paėmė!” Aš eksperimentuoju su savimi, pirmiausiai tikrinu, kokiais būdais galiu jus pasiekti. Jeigu tai neveikia, išbandau kitus būdus per save. Šis laikas mums visiems yra labai apgaulingas. Jei  laikysimės šariato iš Levi skyriaus, visų šių bhutų neturėtų būti.

Galbūt ir Sahadža jogų neišliktų. Ir ši minčių projekcija yra tokia dažna, jog yra sunku atriboti žmones nuo to. Vienintelis būdas, kad tai pavyktų jums, yra man pačiai eksperimentuoti su jumis. Lygiai taip pat jūs patys turite eksperimentuoti su savimi. Šiandien yra Guru pudža – diena, kai turite šlovinti savo Guru. Jūs esate laimingi, jog turite Guru, kuris yra jūsų Motina. Mano Motina ir mano Guru yra Motina Žemė, kuri moko mane, kaip elgtis su žmogiškosiomis būtybėmis. Ir ji yra vienintelė, kuri kiekviename sunkumų etape padeda man koreguoti mano Nirmala Vidja metodus. Ji yra tokia gera Motina ir Guru. Ir tokia teisinga.

Visa žaluma, kurią Motinai Žemei duoda saulė, yra skirta mums nuraminti. Ji dėvi žaliai, nes žalia – tai yra Guru Principas. Ji yra neprisirišusi. Ji yra magnetiška ir traukianti. Kai žmonės Ja vaikšto, Ji rūpinasi jais. Ji sukūrė „svajambu“ iš savęs. Kaip mes aiškiname šį žodį „svajambu“? O taip, save išreiškiantis akmuo. Matote, Jos rūpestis ir trauka yra tokie dideli, jog be Jos mes kabėtume ore. Ir Ji mane laiko, kaip sakoma, realybėje. Jeigu norėčiau, būčiau tiesiog Dvasia ir niekuo nesirūpinčiau. Tokiu būdu, kaip Ji pakenčia mūsų nuodėmes, rūpinasi ir globoja mus, nepaisant daugelio mūsų trūkumų, tokiu pačiu būdu kiekvienas guru turi taip elgtis. Ji ypatingai atleidžianti, bet kartais Ji išsiveržia žemės drebėjimu ar karšta kalcio ir kalio lava.

Ji gamina sierą jums, jūsų gydymui. Jeigu Anglijos dirva taps vibruota, ji galės būti naudojama medicinoje. Indijoje žmonės naudoja molį visiems gydymo būdams. Guru Tatvos Pricipą galima suvokti per Motiną Žemę, taigi palieskime Ją ir nusilenkime Jai. Tegul jus laimina Dievas. Ji subtili! Kundalini Šastroje, Motina Žemė yra Kundalini. Muladhara yra Motina Žemė. Taigi mums Kundalini yra pati svarbiausia. Mes neturime jaudintis dėl to, kas teigiama Levi raštuose –  kad neturime vogti ar meluoti, turime rūpintis tik tuo, kad jūsų Kundalini būtų pakilusi.

Guru turi būti itin praktiškas. Jis turi būti absoliučiai praktiškas, jis negali būti nepraktiškas. Asmuo, kuris yra nepraktiškas, nėra guru. Paprastai praktiškumas yra suvokiamas kaip apsukrumas, toks asmuo žino, kaip laviruoti ties teisingu ir neteisingu keliu, tačiau tai yra didžiausias nepraktiškumas. Absurdiškas, už ribų išeinantis elgesys neturi būti būdingas guru. Turi būti pajautimas, kaip guru turi elgtis su žmogumi, ir šis jausmas neturi nieko bendro su apsukrumu, jokiais būdais. Šio pajutimo šaltinis yra Dvasia. Guru veikla yra labai paradoksali, labai paradoksali. Pavyzdžiui, guru gali būti labai praktiškas statydamas namą – nuosavą ar ašramą – itin praktiškas. Jis visa tai padarys labai ekonomiškai, sukurdamas viską iš nieko, žmonės stebėsis jo praktiškumu.Bet tuo pačiu jis nesieja savęs su rezultatu, ir jeigu pastatytą namą reikėtų kam nors paaukoti, tą pačią sekundę tai padarytų. Įsigyjant kokį nors daiktą, pavyzdžiui, lempą, guru gali būti labai praktiškas, jis gaus pačią pigiausią, geriausią ir gražiausią. Jis tai darys labai suinteresuotai, tačiau prireikus atiduoti šią lempą, jis bus dar labiau suinteresuotas tai padaryti, jis bus lygiai taip pat suinteresuotas. Jis suras geriausią būdą, kaip paaukoti ar atiduoti lempą. Taigi šis įgijimas iš tikrųjų yra atidavimas. Jis įgyja tam, kad atiduotų, todėl jis ir pasižymi dideliu praktiškumu. Jūs žinote, jog nieko negalite pasiimti su savimi. Tik guru gali tai padaryti, niekas kitas negali pasiimti. Tik guru turi daugybę mokinių, mokinių, kurie per amžius jį šlovina giesmėmis. Jokie kiti santykiai nėra tokie amžini. Jie tęsiasi kaip vienas kito atspindys per amžius.

Tai yra kaip bangos, kurios atsiranda ir išnyksta, visa, ką jūs darote, išnyksta, neišnyksta tik guru perteikiamų žinių bangos. Šis principas yra netgi didingesnis už Dieviškumo principą, nes jis suteikia atsakymus į klausimus. Dieviškumo principas negali paaiškinti – tai gali padaryti tik guru. Guru nesidemonstruoja, tačiau aiškina ir padeda išspręsti problemą, jis yra meistras, kalbant apie Dieviškąją energiją. Tam tikra prasme Dieviškoji energija įprasmina guru egzistavimą. Kaip  žodis turi reikšmę, ir žodis… Atsiprašau, žodis turi prasmę, žodis tarnauja prasmei. Bet Guru Principo aspektu Dieviškoji energija tarnauja guru. Viskas yra skirta naudojimui. Viskas yra skirta naudojimui. Kai esi guru, visos tavo čakros tarnauja tau.

Visa Visata tarnauja tau, nes tu esi guru. Panašiai kaip spektaklio režisieriui dirba scenografas, apšvietėjas, garso operatorius – visi yra jam pavaldūs, nes jis dirba su aktoriais. Guru Principas turi būti nekeliantis abejonių. Tai turi būti tokia galia, jog niekas negalėtų jos nuginčyti, guru turi būti tokia galinga asmenybė, kad niekas negalėtų juo suabejoti. Tik taip tai suveiks. Jūs turite veikti taip, kad  nekeltumėte abejonių. Ir jūs esate laimingi, kad galite save stebėti ir koreguoti, tai, ko negalėjo padaryti kiti, nes jūs esate patys sau guru. Tokios situacijos praeityje nebuvo. Jūs esate patys sau guru, o man leiskite būti jūsų Motina. Tai būtų man geriausia.

Taigi pirmiausiai šiandien turite nustatyti, kiek pasiekėte, kad taptumėte guru. Taip pat jūs turite pasižadėti, jog įtvirtinsite savyje Guru Principą, tai antra. Trečia, jūs turite pasižadėti, jog įtvirtinsite Guru Principą kituose. Ketvirta, jūs turite žinoti, yra viena kliūtis, jūsų Guru yra Motina. Ji yra per daug švelni ir maloni kaip Guru, taip pat itin tolerantiška. Taigi geriausia būtų, jog būtumėte patys sau griežti ir patys save prižiūrėtumėte. Telaimina jus Dievas.

Taigi jūs tampate patys sau guru. Kiekvieną Guru dieną aš turiu problemų, ir viena iš šių problemų [galėtum išversti, Greguarai, dar šiek tiek, jeigu nesi prieš], per kiekvieną Guru pudžą aš galvoju, jog turiu tapti visapusišku Guru ir bent vieną dieną neturėčiau būti Motina. Kiekvieną kartą, kai bandau žaisti šį žaidimą, jis atsisuka prieš mane! Praėjusiais metais Indijoje aš pasakiau: „Šį kartą aš esu tik Guru, ir jūs galite man dovanoti tik šalį. Aš neimsiu nė vieno sario ir nieko, kas būtų skirta Motinai.“ Aš buvau griežta ir pasakiau: „Jokiais būdais neketinu imti sarių, kad ir ką jūs darytumėte.“ Ir jie buvo labai nelaimingi, nes jau buvo nupirkę man sarį ir sakė: „Mes taip pat sukirpome palaidinę ir pasijonį, Motina, Jūs turite tai priimti. Jūs esate mūsų Motina.” Taigi aš pasakiau: „Aš ketinu būti labai griežta kaip Guru, ir niekas negali manęs įtikinti.” Nes jei tampama Motina, tada visi santykiai tampa pernelyg švelnūs!

[JOGAS] Ar galiu išversti?

[ŠRI MATADŽI] Geriau būtų, jei papasakotum jiems! Aš priėjau prie vandens čiaupo, Indijoje mes neturime praustuvių nusiplauti rankų. O Indijoje vandens čiaupai, jūs žinote, kokie jie yra, ir visiškai peršlapau! Tada atėjau ir pasakiau: „Prašau duoti man tą sarį, persirengsiu!” Šiandien aš nusprendžiau būti tikru Guru, ir labai griežtu Guru. Tada Vorenas priėjo pasakyti: „Motina, kažkas nupirko Jums sarį” ir t. t. Jis pateikė galybe argumentų. Rustomas and Vorenas bandė mane, kaip čia pasakius, „pastatyti į vietą“. Jie panaudojo puikiausius argumentus pergudrauti mane. Pirmiausiai jie pasakė: „Saris yra labai gražus“, tačiau tai manęs nepaveikė. Tada jie pasakė: „Vibracijos yra labai geros. Net prieš išlankstant sarį,vibracijos buvo puikios“. Taigi, mano pastangos buvo bevaisės! Tai yra Dieviškosios energijos žaidimas, vadinamas Madhurja. „Madhurja“ reiškia saldumą. Ir tai yra džiaugsmo ieškojimo ir atradimo principas, štai kodėl aš priėmiau dovaną. Taigi, pirmiausiai bus pudža Motinai.

Pudža Šri Ganėšai. Iš pradžių bus pudža Šri Ganėšai, o po to pudža Gauri, nes šiandien Guru pudža, mes atliksime ir pudžą, skirtą Gauri.

[JOGAS]  Visi, kurie niekada dar nėra plovę Motinos Pėdų ir, kurie norėtų pasinaudoti šia privilegija, ateikite į priekį atlikti pudžos.