Public Program, „Confusion: the Subtle Slavery“. Birmingham (UK), 9 July 1982. Mes turime suprasti, kad modernūs laikai yra sumaišties laikai. Nežinote, ko norite. Nežinote, ko norite paklausti. Nežinote, ar tai, ką darote, yra teisinga ar ne. Sumaištis yra būtina. Be sumaišties nebūtų nusivylimo. Be nusivylimo mes neieškotume. Bet sumaištis matoma tik, kai asmuo pasiekia tam tikrą supratimo sritį, arba, galime sakyti, supratimo laipsnį. Sakykim, etape, kai Mozė atėjo į šią Žemę, kai neviltis buvo kitokia, kai jie norėjo išsivaduoti iš vergovės. Jie turėjo kitokį supratimo lygį. Kaip sutelkti visuomenę į tam tikrą struktūrą, kad pasiektumėte aukščiausią tos visuomenės veiksmingumą? Ir tai buvo kritiška padėtis. Tuo laiku žydams tai buvo labai pavojinga padėtis. Tai atsitiko daugelyje šalių daugeliui kartų, jie pasiekė etapą, kai jautėsi ypač nusivylę. Žmonių vergovė tais laikais buvo akivaizdi. Bet prieš tai žmonės dėl vergovės nesijautė blogai. Jie pripažino ją. Priėmė tai kaip akivaizdų dalyką. Bet atėjo metas, kai jie pajuto: „Tai vergovė, ir mes daugiau to nebenorime“. Atsirado lyderis. Tas lyderis jiems padėjo. Šiandien, moderniais laikais, turime labai subtilią vergovę, kuri maitinasi mumis kiekvieną dieną, kuri tokia naikinanti, kad to net nesuvokiame ir esame toliau naikinami. Ši destrukcija veikia įvairiais būdais, ir jei mes iš tikrųjų savęs nepažadiname tiesai, tai yra galimybė, kad nieko neliks iš šios kūrinijos. Yra žmonių, kurie skaito ilgas paskaitas… Man teko sutikti daug didžių žmonių iš Jungtinių Tautų ir iš visų tų didelių, didelių agentūrų. Jie kalba apie ateinantį sunaikinimą, ateities šoką, ir tai įvyks. Jie pildo storas knygas. Ir diskutuoja. Diskutuoja Read More …