Public Program, Confusion the Subtle Slavery

(England)

1982-07-09 Confusion: the Subtle Slavery, Birmingham, England, DP, 53' Chapters: Talk, Q&ADownload subtitles: BG,CS,DE,EL,EN,ES,FI,FR,IT,IW,LT,NL,PL,PT,RU,TR,UK (17)View subtitles:
Download video - mkv format (standard quality): Download video - mpg format (full quality): Watch on Youtube: Watch and download video - mp4 format on Vimeo: View on Youku: Transcribe/Translate oTranscribeUpload subtitles

Feedback
Share
Upload transcript or translation for this talk

Public Program, „Confusion: the Subtle Slavery“. Birmingham (UK), 9 July 1982.

Mes turime suprasti, kad modernūs laikai yra sumaišties laikai.

Nežinote, ko norite. Nežinote, ko norite paklausti. Nežinote, ar tai, ką darote, yra teisinga ar ne. Sumaištis yra būtina. Be sumaišties nebūtų nusivylimo. Be nusivylimo mes neieškotume. Bet sumaištis matoma tik, kai asmuo pasiekia tam tikrą supratimo sritį, arba, galime sakyti, supratimo laipsnį. Sakykim, etape, kai Mozė atėjo į šią Žemę, kai neviltis buvo kitokia, kai jie norėjo išsivaduoti iš vergovės. Jie turėjo kitokį supratimo lygį. Kaip sutelkti visuomenę į tam tikrą struktūrą, kad pasiektumėte aukščiausią tos visuomenės veiksmingumą?

Ir tai buvo kritiška padėtis. Tuo laiku žydams tai buvo labai pavojinga padėtis. Tai atsitiko daugelyje šalių daugeliui kartų, jie pasiekė etapą, kai jautėsi ypač nusivylę. Žmonių vergovė tais laikais buvo akivaizdi. Bet prieš tai žmonės dėl vergovės nesijautė blogai. Jie pripažino ją. Priėmė tai kaip akivaizdų dalyką. Bet atėjo metas, kai jie pajuto: „Tai vergovė, ir mes daugiau to nebenorime“. Atsirado lyderis. Tas lyderis jiems padėjo.

Šiandien, moderniais laikais, turime labai subtilią vergovę, kuri maitinasi mumis kiekvieną dieną, kuri tokia naikinanti, kad to net nesuvokiame ir esame toliau naikinami. Ši destrukcija veikia įvairiais būdais, ir jei mes iš tikrųjų savęs nepažadiname tiesai, tai yra galimybė, kad nieko neliks iš šios kūrinijos. Yra žmonių, kurie skaito ilgas paskaitas… Man teko sutikti daug didžių žmonių iš Jungtinių Tautų ir iš visų tų didelių, didelių agentūrų. Jie kalba apie ateinantį sunaikinimą, ateities šoką, ir tai įvyks. Jie pildo storas knygas. Ir diskutuoja. Diskutuoja sėdėdami gatvėse. Diskutuoja sėdėdami užeigose. Diskutuoja būdami vakarėlyje. Bet jie nesupranta, ką tai reiškia.

Šis sunaikinimas yra toks, kokio anksčiau nebuvo. Nes ši destrukcija kils iš vidaus, o ne iš išorės. Mes pasiekėme tam tikrą gylį savo sąmonėje. Ir jei nepasieksime savo gyvybės palaikymo šaltinio, destrukcija pradės veikti. Dabar daugelis žmonių sako: „Pamirškite tai, pamirškite. Mes dar pažiūrėsime.” Kai kurie tokios nuomonės: „Gerai. Pamirškim tai. Ką? Sunaikinimas? Gerai.

Nesvarbu. Ryt pamatysime”. Dar kai kurie iš jų, mačiau, sėdi ir laukia. „O Dieve, ačiū Tau, kad yra pražūtis, taigi visa pasibaigs! Cha! Mes neturime kvaršinti sau galvų. Ačiū Dievui, kad yra pažadėta pražūtis.” Tačiau pasirinkus bet kurį požiūrį, reikia suprasti, kad tai labai rimta. Kūrinija dabar pasiekė aukščiausią augimą. Augimą išreiškia žmonės. Žmonės yra aktoriai scenoje.

Visa gamta palaiko šį naują reiškinį. Dabar viena, kas gali jums atsitikti, yra tai, kad jūs turite susijungti su Dievu. Turite susijungti su visuma. Turite žinoti savo pačių prasmę ir tikslą. Kai tai įvyksta, jūs esate kitame pasaulyje. Jūs esate tam sutverti. Jūs sukurti žmonėmis dėl tikslo. Turime mąstyti. Visi mokslininkai privalo bent kartą paklausti vieno: „Kodėl?“. Kodėl mes sutverti žmonėmis?

Kodėl iš gyvūnų lygio pasiekėme šį? Kokia priežastis? Šis klausimas šiandien yra kiekvieno ieškotojo pasąmonėje. Dėl to turime tiek daug ieškotojų visame pasaulyje. Visi šie ieškotojai siekia atrasti, kodėl čia esame. Kai kurie iš jų atsakymą suranda materialinėje gerovėje. Tarkim, šiandienos geležinkelininkų streikai. Taigi tai yra labai siauras požiūris į visa tai. „Ar norite gauti didesnį užmokestį? Gerai, turėkite.” Kas tada?

Tie, kurie kalba apie komunizmą… Aš buvau Maskvoje, vėl ketinu grįžti. Jei paklausite, jie atsakys: „O, mes dar kol kas nesidžiaugiame.” Aš ne prieš komunizmą ar demokratiją. Abu juokingi man. Jūs nesate nei komunistai, nei demokratai. Tik po realizacijos galite tapti abiem vienu metu. Nes neturite teisės būti kapitalistu ar demokratu, neturite teisės balsuoti. Jūs nieko nežinote apie save. Už ką balsuojate? Negalite matyti. Kol nėra šviesos, tol negalime matyti, tad kaip balsuosime?

Pavyzdžiui, dėl ko balsuojame už asmenį? „O! Jis labai geras žmogus”. Gerai. Kas tokio gero jame? Iš kur žinote, kad jis geras žmogus? Iš kur žinote, kad jis nebus blogas? Ar galite pasakyti, kad tas, kuris šiandien atrodo geras, neskleis skorpionų ir gyvačių aplink save? Žmogus, kuris akivaizdžiai atrodo puiki asmenybė, gali pasirodyti baisiu žmogumi. Nėra absoliutaus būdo nuspręsti apie ką nors.

Taigi kaip balsuosime? Jei manote, kad žinote, kaip nuspręsti, tada, manau, turite dar pasimokyti. Nes kol daug klystate, nepripažįstate, kad nežinote. Štai kur esmė. Kada nors pasieksite lygį, kai pasakysite: „Aš nežinau. Sakau, kad jis geras žmogus, bet negaliu sakyti. Aš nesu tikras dėl šio žmogaus”. Tai taškas, kurį pasiekiate, kai nesate tikri dėl ko nors. Norite būtinai žinoti, kuris yra tikrai teisingas ir sąžiningas. Mūsų sąžiningumo jausmas ir visa kita yra taip dirbtina, taip dirbtina.

„Dora“ mums reiškia, kai duodi man penkis svarus, ir aš tau grąžinu penkis svarus. Atlikta. Baigta. Tai sąžininga. Viskas taip dirbtina. Štai kodėl niekada nesame patenkinti. Netgi jei gausite 10 ar 20 procentų didesnį užmokestį, nebūsite laimingi. Patikėkite manimi. Materialūs dalykai niekada nesuteikia laimės. Niekada.

Bet aš nesakau, kad mums nereikia materialių dalykų. Mums reikia materialių daiktų. Bet materija yra kaip puodelis su sultimis. Jei esate ištroškę, negalite nieko paimti iš tuščio puodelio. Tai gali būti auksinis puodelis, bet koks jums skirtumas? Privalote gauti tai, kas numalšins jūsų troškulį. Ir kol šis troškulys nebus numalšintas, tol nebūsite laimingi. Koks tai troškulys? Ar tai, kad jūs vis dar nepažinote savęs? Tai labai pasąmoninis troškulys.

Jis ateina, nes jūs nežinote, ko ieškote. Jūs nežinote, kodėl esate nelaimingi, nežinote, ko norite. Taip veikia pasąmonė. Bet atėjo metas, kai turite žinoti, kas esate, ir kas yra jūsų šlovė, kas yra jūsų didybė, kokios jūsų galios. Jos visos įdėtos jumyse. Tomis dienomis, kai augote ir evoliucionavote, visi šie dalykai buvo įdėti į jus taip, kaip parodyta čia. Jie visi ten. Iš tiesų, galima sakyti, aš tik katalizatorius. Tik žvakė, kuri yra uždegta. Ir ši žvakė, palietusi kitą pasiruošusią žvakę, uždega ją.

Turiu omeny, jūs galite pavadinti tai skambiu moksliniu vardu. Jie pradeda: „Visiškos asmenybės tai ir tai“… Aš nesuprantu. Man tai labai paprasta. Mes visi tam pasiruošę. Vos tik aš paliečiu jus, jūs nušvintate ir gaunate šviesą, ir vos tik jūs ką nors paliečiate, tas žmogus taip pat nušvinta. Dabar galite paklausti: „Motina, kaip gali būti taip paprasta?” Turiu omeny, tiek daug žmonių sako: „Motina, esate per paprasta. Kaip gali taip būti?” Aš tiesiog nesuprantu. Ką privalau turėti? Du ragus ar ką, kad padaryčiau tai sudėtingesnį? Visa, kas gyva, yra paprasčiausia.

Tai gyvybės ženklas. Ar esat matę gėlę? Kaip lengva gėlei augti. Tai tiesiog veikia. Gaunate sėklų, pasėjate, užauga augalai. Tai taip paprasta. Ar kada pagalvojame, kaip tai veikia? Atrodo, labai sudėtinga, kai pradedate apie tai galvoti. Išprotėsite, jei pradėsite analizuoti. Bet tai taip paprasta.

Šis veiksmas yra lygiai toks pats labai labai paprastas. Tai vadinasi „sahadž”. „Sahadža“ turi dvi reikšmes. „Sahadža“ reiškia „paprastą”, taip pat reiškia „gimusį su tavimi”. Sahadža yra paprasta, nes tai yra gimę kartu su jumis. Aš turiu omeny, jūsų nosis gimė kartu su jumis. Viskas gerai, tai paprastas dalykas. Jūs neturite nieko daryti, spausti ar dar ką nors daryti, kad kvėpuotumėte. Tai yra. Tuo pačiu būdu šis vidinis procesas yra jumyse.

Tai tiesiog yra. Man tai yra visiškai paprasta, jums bus taip pat paprasta, vos tik gausite tai. Taigi tai įrodo paprastumą. Aš tiesiog negaliu suprasti. Kam čia reikalingas įrodymas? Tarkim, galite taip valgyti, tad kam klausti: „Kaip galima valgyti taip paprastai?“ Paprasta, nes tai yra taip gyva. Tai labai svarbu. Visi gyvybiniai dalykai yra paprasti ir lengvai pasiekiami, kaip jūsų pačių kvėpavimas… Jei dėl to turėtumėte daryti ką nors ypatingo, tada kvėpuoti būtų neįmanoma. Kiek žmonių išgyventų? Dabar šis paprastas dalykas, šis paprastas metodas, yra metodas visa apimančios Dieviškosios energijos, Šventosios Dvasios.

Ši visa apimanti Dieviškoji energija yra Šakti, pirmapradė Energija, kuri viską palaiko. Ar suvokiame, kaip ši Energija dirba, ir šiaip ar kada nors stebime žiedą, virstantį vaisiumi? Kas daro tai? Nei vienas žiedas… Bet jūs turėjote matyti milijonų milijonus, milijardų milijardus ir bilijonų bilijonus šių žiedų, virstančių vaisiais. Ir kas visa tai daro? Mes niekada nepagalvojame. Priimame tai kaip savaime suprantamą dalyką. Visa, kas gyva, yra sukurta šios Dieviškosios energijos. Žmonės negali nieko sukurti, kas būtų gyva.

Visa, ką jie gali sukurti, yra mirę arba mirštantys. Pavyzdžiui, streikai yra mirštantis dalykas. Mes galime padaryti ką nors tokio kaip stalas, kėdė, jeigu medis yra miręs. Mes neatliekame nieko kito, tik negyvą darbą. Ir šis mirštantis daiktas valdo mus, nes įgyjame įpročių. Mes įgyjame įpročių. Dėl šių įpročių materija valdo mus. Ir Dvasia, kuri yra vibruojanti, maitinanti ir kontroliuojanti, tampa neveikli. Jei ši neveikli energija kokiu nors būdu nušvinta, ir mūsų dėmesys nušvinta, tampame kitokiomis asmenybėmis. Tampame jogais.

Tampame žmonėmis, susijungusiais su Dievu. Tam jums nereikia dėvėti juokingų drabužių. Nesvarbu, kokio stiliaus drabužius dėvite. Nesvarbu, kaip šukuojatės plaukus ar kokį maistą valgote. Tai yra jumyse. Jis neturi nieko bendro su šiais išoriniais dalykais. Visos mūsų idėjos, netgi apie labdaras ir buvimą geru kitiems – visi šie dalykai yra labai dirbtini. Kai tampate šviesa, kai tampate užuojauta ir meile, tada jums to iš viso nereikia sakyti. Jūs neturite ginčytis dėl to. Tiesiog tampate.

Tai užplūsta. Užuojauta užplūsta, tai veikia. Jums nereikia to įrodinėti. Jums nebereikia sau sakyti: „Aš turiu užjausti, aš turiu būti geras.“ Jūs tiesiog tampate. Aš nuvykau į Italiją, ir ten buvo trys, keturi žmonės, kurie susidomėjo Sahadža jogais. Bet jie pasakė: „Mes nenorime prisijungti prie Sahadža jogos“. Aš paklausiau kodėl. „Kadangi šie žmonės nerūko“. Aš pasakiau: „Niekada neliepiau jiems nerūkyti, niekada. Paklauskite jų, ar liepiau“.

Aš niekada nesakiau: „Nerūkykite“. Jūs tiesiog paklauskite jų: „Ar rūkai, ar metei rūkyti, ar jūsų Motina privertė jus nerūkyti?“ Jie pasakė: „Nieko panašaus. Mes surūkydavome blokus cigarečių. Mes gerdavome, buvome narkomanai. Bet kažkas mums nutiko. Mes tiesiog metėme ir nežinome kaip. Taip paprastai. Motina niekada mums nesakė. Mes tiesiog tapome tokie.“ Ką čia bepridurti? Aš turiu omeny, kartą atradę tai, kartą pamatę šviesą jūs nebesate susirūpinę.

Tarkim, pamatote virvę. Jūs galite išsigąsti, galite pamanyti, jog tai gyvatė. Kadangi ten nėra šviesos, jūs negalite matyti. Jūs galite pakrikę bėgioti, visas namas gali būti apverstas aukštyn kojom. Bet vos atsiras šviesa, pasakysite: „O, tai virvė. Viskas gerai.“ Taigi visos baimės dingsta, nes pamatote tai. Visa įtampa atslūgsta. Dingsta visas rūpestis. Visa, kas nenormalu, išnyksta. Ir jūs tampate absoliučiai normaliu žmogumi, absoliučiai normaliu žmogumi.

Štai kuo jūs turite tapti. Bet tai yra dar daugiau. Tai nėra vien tik, kad jūsų fizinė būklė pagarėja. Daugybė žmonių buvo išgydyti. Jie tikriausiai jums sakė, kad vėžys išgydomas. Taip, tiesa, vėžys išgydomas. Daug ligų yra išgydoma. Psichiniai susirgimai yra išgydomi. Jei buvote pas siaubingus guru, jūs išgyjate. Visi šitie dalykai įvyksta.

Bet tai dar ne pabaiga. Tai tik išsigelbėjimo dalis. Išsigelbėjimo dalis reiškia, kad jūs esate išgelbėti nuo visų šių fizinių, psichinių, emocinių problemų. Bet kita dalis yra ta, kad jūs patys gaunate galią. Jūs tampate pranašais. „Dievo žmonės taps pranašais“ – štai ką jūsų didis poetas Viljamas Bleikas pasakė. „Dievo žmonės taps pranašais, ir jie turės galią kitus padaryti pranašais“. Tai yra ženklas. Jis davė jums ženklą. Jūs tampate pranašais.

Tai reiškia, jūs įgaunate galią daryti visa tai patys. Kiekvienas tai gali. Net maži vaikai gali. Netgi mažoji Olimpija tai gali. Kai jūs tampate pranašais, taip pat žinote viską apie tai, ką darote, kaip turite daryti, kaip kelti Kundalini, kaip valyti visas sergančias čakras, kaip tai išlaikyti. Jūs tampate meistrais. Pranašai buvo… Galima sakyti… Pavyzdžiui, Viljamas Bleikas buvo pranašas. Gerai. Jis buvo aiškiaregys. Jis matė šią ateitį.

Jis paminėjo viską, kas turėjo atsitikti Sahadža jogai. Jokių abejonių. Nežinau, kiek daug žmonių tai supranta. Dauguma manė, kad jis buvo lunatikas. Jie negalėjo juo patikėti. Kai jis kalbėjo apie visus šiuos dalykus, šią Jeruzalę, kuri turės būti įkurta Anglijos žemėje, niekas netikėjo. Jie sakė: „Turbūt išprotėjęs.” Bet laikas atėjo. Jeruzalė turi būti įkurta. Anglija yra ypatinga. Ir prieš šimtą metų jis tai pamatė – aiškiai visą paveikslą.

Bet niekas jo nesuprato. Jis buvo pranašas. Niekas nesuprato, apie ką jis kalbėjo. Tų, kurie suprato, domėjimasis buvo daugiau akademinio pobūdžio. Tik kai kurie žmonės jautė, kad gali būti tiesos tame, ką jis kalba. Galima sakyti, jūs esate daugiau nei pranašai, nes jūsų nedomina ateitis, esate ir veikiate dabartyje. Tai, ką jie aprašė apie savo ateitį, kuria nesidžiaugė, yra jūsų dabartis. Ir jūs tampate patys sau šeimininkai. Visi šie didieji pranašai turėjo didelę didelę problemą. Neseniai aš diskutavau su ambasadoriumi.

Jis yra labai išsilavinęs žmogus iš Indijos. Ir jis man sakė, kad didžiausia problema buvo ta, kad naudodamiesi racionalumu, aiškinimu, vargu ar toli nueisim. Tarkim, jūs teigiate, kad egzistuoja visur esanti Energija. Jie sako: „Kaip, kaip, kaip galime tuo patikėti? Visa tai pasakos. Įrodykite mums tai.“ Žinoma, ginčais jūs negalite to įrodyti, bet patirtimi taip pat negalite. Taigi jie pasiduodavo. Kaip Adi Šankaračarija, kai pasiekė tam tikrą tašką… Jis parašė apie Viveka Čudamani, parašė visus tuos traktatus, o tada pasidavė. Ir tada jis pradėjo aprašinėti Motiną. Jis pasakė: „Aš pasiduodu.

Viskas“. Ir žmonės pradėjo šnekėti, kad jis pakvaišo, nes jis nebegalėjo toliau laikytis savo filosofijos ir pradėjo garbinti Motiną, klausdamas, kodėl tai blogai. Tas pats atsitinka su Biblija, su Koranu – su viskuo, kuo žmonės seka aklai tikėdami. „Nieko neklausinėkite. Tiesiog priimkite viską, ką jie sako.“ Tapkite fanatikais, žudykite vieni kitus, mirkite… Tada viskas bus gerai. Arba dar galite tiesiog pasiduoti. Tada tampate komunistais: „Nėra Dievo“. Jei jūsų smegenys turi išlikti gyvos, geriau atsisakykite visų tų religijų. Mes turėtume sakyti: „Visa tai nesąmonė.“ Krikščionybė yra beviltiška dėl visų bažnyčių. Islamas niekam tikęs dėl fanatizmo.

Tai nenaudinga dėl to ir tai… Induizmas yra dar viena nesąmonė. Nes šiame lygyje jis taip atrodo. Šiame taške jis taip atrodo. Jis neturi prasmės, jis beprasmiškas. Šio aklo tikėjimo žmonės negali priimti. Mokslininkas sakytų: „Kas yra tas aklas tikėjimas? Mes buvome Mėnulyje. Tai tas pats. Kas ten? Mes keliavome į Mėnulį.

Mes niekad nematėme Dievo. Ką jūs šnekate apie Dievą? Kaip galime tikėti, kad yra Dievas?“ Bet dabar turime įrodyti Dievo egzistavimą. Turime įrodyti šios Visur esančios Energijos egzistavimą. Turime įrodyti jumyse esančios Dvasios egzistavimą. Tai turi būti įrodyta. Tai turi būti įgyvendinta. Taigi ginčijimasis baigsis. Ginčais negalite to pasiekti. Aklu tikėjimu negalima to pasiekti.

Racionalumas negali jūsų ten nuvesti. Arba šis emocinis atsidavimas negali jūsų ten nuvesti. Realizacija – tai tas įvykis, kuris iš tikrųjų padaro jus tuo. Realybė, kuri iš tikrųjų pasireiškia jūsų centrinėje nervų sistemoje. Tai jus įtikins. Bet tai ne dėl įsitikinimo. Pavyzdžiui, jei jūs neįsitikinę, Dievui jūs – neįdomūs. Kaip tie žmonės sakė: „Motina, dėl šių skelbimų žmonės sužinos apie Tave, kad Tu esi čia.“ Aš pasakiau: „Tai viskas. Tai viskas.“ Mes jiems pasakėme, perdavėme žinią, Dabar, jei jie ateis, puiku. Mūsų darbas – informuoti.

Jei jie ateis, jei gaus realizaciją – labai gerai… Jei jie įsitvirtins – dar geriau… Dėl to mes sunkiai dirbsime, bet negalime priversti. Mes negalime jų priversti. Negalime padaryti jiems įspūdžio jokiais dirbtiniais būdais. Mes negalime daryti iš viso to cirko. Jūs privalote turėti jautrumą, kad suprastumėte svarbą. Ir jūsų pačių protas turi jums pasakyti, kas tai yra, nes negalime pulti prie jūsų pėdų ir sakyti: „O, prašau…“ Mes negalime maldauti. Taip pat negalime peržengti jums duotos laisvės ribų. Tai jūsų pačių laisvė ir tai jūsų pačių šlovė, kad turite augti. Nes jūs esate įkūnijimas, jūs esate šios kūrinijos viršūnėje. Niekas negali jūsų priversti.

Jei norite eiti į pragarą, gerai. Tereikia dviejų gerų šuolių ir jūs galite eiti žemyn. Jei norite eiti į rojų, tai irgi įmanoma. Taigi šie laikai… Mes nesuprantame, kokie jie vertingi, kokie gyvybiškai svarbūs, tai svarbiausi laikai, kurių laukėme. Pati svarbiausia šios kūrinijos akimirka yra šiandien. Kaip žmonės ieško, Sahadža joga pasireiškia masiškai. Tai yra tokia laimė, kurios jūs ieškojote daugelį amžių, ir dabar susirinkote čia, Sahadža joga atėjo pas jus kaip dieviškas palaiminimas, nes pats Dieviškumas nekantrauja pasireikšti. Bet žmonės, kurie ateina pas mane, yra skirtingų lygių. Kai kurie yra vidutiniški, kai kurie – absoliučiai fundamentalūs. Visiškai fundamentalūs, sakys: „Motina, kaip dėl mano darbo?

Aš jo ieškojau. Tu galėtum būti šiek tiek geresnė.“ Žmonės sako: „Motina, aš nesergu, na, tik tai ir šitai.“ Gerai, tai irgi gali būti padaryta. Bet tie, kurie yra labai aukšto lygio, kad ir kokios bebūtų jų problemos, kad ir kokių jie butų padarę taip vadinamų nuodėmių, už visa tai yra visiškai atleidžiama viduje. Visai nereikia jaustis kaltiems. Sahadža jogoje pirma mantra, kurią turite pasakyti: „Motina, aš nekaltas“, mažiausiai tris kartus. Taigi jūs turite suprasti, kad esate tam pasiruošę. Jūs esate to verti ir turite tai pasiekti. Negalite sakyti: „Ką aš padariau? Aš esu padaręs tiek daug klaidų“ – nieko panašaus. Čia aš kaip bankininkas.

Turiu išgryninti jūsų čekius, ir jūs tai, be abejonės, gausite. Nežinote, kiek pinigų turite banke, argi ne taip? Aš tai žinau. Taigi neteiskite savęs. Palikite tai spręsti man. Tai mano teismas. Ir tada, kai jis įvyks, jei turite tyrą protą, suprasite, kas tai yra. Ir jūs turite su tuo susitaikyti. Negalite už tai sumokėti. Turiu omeny visas absurdiškas idėjas: „Mes galime už tai sumokėti.

Kaip ilgai mums reiks taupyti? Turėtų būti atitinkama organizacija.“ Mes neturime organizacijos. Jūs tai labai gerai žinote. Mes negalime organizuoti Dievo. Šitų dalykų negalime organizuoti. Mes netgi neturime narystės, nieko panašaus. Aišku, turime jūsų sąrašą. Nes jei vyksta programos, jus informuojame. Tai kas kita. Be to, Sahadža jogoje nė vienam viskas neatsiskleidžia iš karto, ne iš karto.

Iš pradžių jiems duodama realizacija, tada įvertinama, kaip toli jie pažengę, tada palaipsniui augdami jie suvokia aukštesnes tiesas, nes kartais jie gali būti šokiruoti. Nelengva priimti tiesą, kartais tai labai sunku. Pavyzdžiui, aš vieną kartą pasakiau, kad nėra skirtumo tarp to, ko mokė Kristus, ir to, ką sakė Krišna. Priešingai, Krišna sakė, kad jūsų negalima sunaikinti. Dvasios niekaip neįmanoma sunaikinti. Ir Kristus tai įrodė, ir išpažįstantys induizmą norėjo mane užmušti. Negalėjo to priimti. Bet jei aš pasakysiu ką nors apie Krišną, visi krikščionys puls mane kritikuoti. Tai didelė problema. Matote, jei kalbama apie Krišną, krikščionims tai nepatinka.

Jei kalbama apie Kristų, induistams tai nepatinka. Kalbos apie sikhizmą islamo išpažinėjams, musulmonams, nepatinka. Jei kalbama apie Mahometą, sikhizmo išpažinėjams tai nepatinka. Aš čia ne tam, kad pamaloninčiau kažką. Aš čia tam, kad pasakyčiau jums tiesą apie juos. Kad jie visi yra vienas ir, kad mes kaip kvailiai kovojame vieni su kitais. Tarp jų nėra skirtumo. Jie visi yra viena. Absoliučiai viena. Toks sutarimas ir toks supratimas yra tarp jų, kad neįmanoma jų atskirti.

Jie yra taip vieni su kitais susiję, kaip Mėnulis su savo šviesa, arba Saulė su savo spinduliais. Tik dėl savo neišmanymo mes juos nepagrįstai atskiriame. Ir tai jūs savaime suprasite Sahadža jogoje. Tai įrodys jūsų sąmonės augimas. Jūsų Kundalini tai įrodys, kad ir ką aš besakyčiau, tai bus įrodyta moksliškai. Dėl Kundalini, kai ji kyla ir kai sustoja, jūs turite įveikti savo prasimanytas idėjas. Kitaip ji nekils. Patys palaipsniui sužinosite, kad tai, ką aš sakau, yra tiesa. Ką besakyčiau apie Mahometą, yra tiesa. Ir jūs tai suprasite.

Mes pakankamai prisikovojome. Pakankamai pridarėme nesąmonių. Matote, kas vyksta dabar, izraeliečiai žudo palestiniečius, ir visa tai. Ar jūs manote, kad žudydami vieni kitus jie pasieks Dievą? Šios neteisingos idėjos turi baigtis. Jūs turite tapti pasaulio būtybėmis. Tapti. Tapti tuo. Nesvarbu, jūs musulmonas, induistas ar krikščionis, ar dar kažkas… Kai tampate pasaulio būtybe, jūs galite savo pirštais jausti kitą žmogų. Kristus sakė: „Jūsų rankos kalbės.

Jūsų rankos kalbės.“ Jums nereikia mesti iššūkio jokiems raštams. Mes turime matyti vidinę šviesą visame, kas aprašyta. Tai, kas skiria mus, iš tikrųjų yra vienijantis veiksnys. Visi skirtumai taip gražiai susivienija mumyse. Bet tą galima pamatyti tik kylant Kundalini. Nėra kito būdo. Nes kai Kundalini pakyla, prasideda integracija. Ir jūs pradedate tai matyti kaip realią patirtį. Tikiuosi, supratote, apie ką aš kalbėjau. Bet ginčydamiesi negausite realizacijos.

Tai turi įvykti. Nesvarbu, jūs galite būti princas arba karalius, arba dar kas. Nėra jokio skirtumo. Tai asmeninis įvykis, kuris turi įvykti. Tai individuali Motina jumyse. Tai yra Ruh, apie ką aš kalbu. Vien tik ritualais negalite pasiekti Dievo. Turite susijungti su Dievu. Visi pasaulio žmonės, kurie supranta ir kurie mano, kad yra svarbu žinoti, jog turi būti tiesa, kurią mes galime realizuoti, tai buvo pažadėta visose religijose ir visuose raštuose, ir tai turi įvykti. Telaimina jus visus Dievas.

Norėčiau, kad jūs man užduotumėte keletą klausimų. Jei įmanoma, pasistengsiu į juos atsakyti. Prašau, klauskite, kad ir kokia tai bebūtų idėja. Dar kartą atsiprašau, kad pavėlavau, bet, suprantate, pakeliui pakliuvome į kamštį. Eismas… Taip, prašau. […] Kuo jūsų joga skiriasi nuo Hatha ir Radža jogos? O! Aš jums apie tai papasakosiu. Tai labai geras klausimas. Apie Hatha jogą ir Radža jogą.

Dabar modernioji Hatha joga – tai, ko aš nesuprantu. Bet Patandžalio Šastrose užrašyta „ha“ ir „tha“… Tie „ha“ ir „tha“ yra niekas, jūs turite šiuos du Nadi (kanalus), kurie jums yra apibūdinami. Ir dar yra aštangos. Tai reiškia, kad yra 8 Hatha jogos aspektai pagal Patandžalį, kuris tai užrašė. Pats svarbiausias, pirmapradis ir pats pirmasis yra „Išvara Pranidhana“, reiškiantis Dievo įsikūrimą jumyse. Dabar ši akrobatika, kurią darome – nesuprantame Dievo. Mes niekada apie tai nekalbame. Pamirškite apie Dievą. Jūs turite tik sulieknėti. Ir viskas.

Nes jie visi nori būti aktoriai ir aktorės, matote. Jie nenori būti jogais. Tai skirtingi dalykai. Tai „Išvara Pranidhana“ – pirmiausia turite gauti realizaciją. Be šių aštuonių dar yra „Jama Nijama“. „Nijama“ yra tik fiziniai pratimai, kurie priklauso nuo to, kur yra Kundalini. Mes taip pat naudojame Hatha jogą dėl to. Tarkim, Kundalini sustoja tam tikrame centre. Priklausomai nuo fizinės problemos, mes padarome kelias asanas ar pratimus, kuriuos reikia. Bet tai skirtingi dalykai.

Tokia yra mūsų modernioji Hatha joga, tarkim, turiu vykti iš Londono į Birmingemą, gerai. Aš niekaip neužkuriu automobilio, tik suku į kairę ir dešinę, sėdėdama čia, nejudėdama, matote, ir manau, kad pasiekiau Birmingemą. Turiu tik žemėlapį, einu dešinėn, kairėn… Arba dar blogiau negu tai… Pateiksiu palyginimą. Tai kaip vartoti visus vaistus iš karto, nežinant, kokia liga sergi. Tai labai sumaišyta. Nė vienas iš tų mokytojų neturi realizacijos. Kaip jie supras Hatha jogos svarbą? Nesuprantu. Indijoje guru yra tas, kurio siela yra realizuota. Jis gali būti musulmonas, induistas – gali būti bet kas, bet visų pirma jis turi būti realizuota siela… Brahmanas yra realizuota siela.

Dabar brahmanai gali būti laikomi kepėjais. Taigi visa šiuolaikinės Hatha jogos idėja yra paviršutiniška. Toliau Radža joga… Taigi dabar suprantate, Hatha joga yra tai… Hatha joga prasideda su Sahadža joga, kai ji įtvirtinama. Bet Hatha joga yra pagalbinė priemonė. Kai reikia, galime ją praktikuoti. Kai tereikia kokios jos dalies, mes ją naudojame. Antroji dalis yra Radža joga. Radža joga yra dar vienas žmonių neteisingai suprastas dalykas. Kai Kundalini pakyla, jūs tai matote. Turite pamatyti, kad tai yra grandiozinis įvykis.

Tai yra Kundalini kilimas į viršų. Ji kyla neveikiama traukos, kyla aukštyn. Taigi, kad tai įvyktų, turi kai kas atsitikti. Pavyzdžiui, kai ji kyla… Iš čia, matote, kai ji pereina per antrąjį centrą, čia tarsi padidėja. Taigi Kundalini nenusileidžia. Tai vadinama „bhandas“. „Bhandas“, matote, galima sakyti, padidėjimą, jo uždarymą. Tada ji kyla aukštyn, ji pradeda uždaryti juos. Ji pereina per Višudhi čakrą. Čia turi pradėti veikti visa Energija.

Tai yra tarsi slėptuvė, kurioje atsitinka taip, kad liežuvis truputį nusileidžia. Bet jūs nieko nepajausite. Tai vyksta taip greitai. Taip greitai, kad jūs to nė nepajausite. Turiu omeny, negaliu duoti jokio kitokio palyginimo, net kai sakote: „Santarvė“, manau, kai ką jaučiate. Bet, tarkime, tiesiog įsėdate į lėktuvą ir jūs jau ten. Kundalini per sekundės dalį gali tiesiog šauti į patį viršų. Taigi jūs nieko nepajaučiate. Tai kaip Žemė, kuri tokia didelė, kad nematote, jog ji apvali. Paviršiaus išlinkimas yra toks nedidelis, atsižvelgiant į viso daikto dydį, ir jūs nematote, kad jis apvalus.

Lygiai taip pat Sahadža joga yra toks greitas Kundalini kėlimo metodas. Turiu omeny, nėra jokio kito metodo. Bet šiandien Sahadža joga, turėčiau pasakyti, yra tokia greita, kad nieko nejaučiate, tai tiesiog atsitinka. Jūsų akys taip pat išsiplečia. Bet aš mačiau tuos išprotėjusius žmones, vadinamus Radža jogais… Jie netgi lašinasi atropiną į akis, kad jų vyzdžiai išsiplėstų, nes sakoma, kad jūsų vyzdžiai turi išsiplėsti. Jie įsipjauna liežuvius, stumia juos atgal. Matote, Amerikoje buvo toks, kuris pjaustydavo žmonėms liežuvius, mosuodavo jais. Netgi šiandien yra žmonių, nukentėjusių nuo šio „didžiojo guru“, jų liežuviai vis dar mosuoja taip. Ir jie nustumdavo savo liežuvius. Nejaugi norite pasakyti, kad darydami visokius panašius triukus, pakelsite Kundalini?

Kai kurie laikosi savo. Nieko nereikia daryti. Tai vyksta spontaniškai. Be pastangų. Tai mylinčio Dievo globa. Kodėl jūs norite laužytis sprandus dėl niekų? Kam to reikia? Iš pradžių maniau, kad jie kaip vaikai. Kai nori padaryti savo motinai įspūdį, jie, matote, pradeda pykti ir rodyti susierzinimą, tik tam, kad atkreiptų motinos dėmesį. Bet dabar manau, kad jie daro tai labai rimtai.

Tai labai stebina. Jūs tai darote iki tokio lygio. Tai gadina jūsų čakras. Tai kenkia jūsų pozicijai Sahadža jogoje, kaip geras Sahadža jogas ir blogas Sahadža jogas. Sahadža jogas, kuris gauna tai greitai, įsitvirtina, įvaldo tai, jis juda labai greitai. Žmogui, sunaikinusiam savo čakras, reikia daugiau dėmesio. Sudėtinga jiems įrodyti, kad susirūpintų tuo. Taigi visos šios idėjos gali išaiškėti, kai gaunate realizaciją. Gerai? Telaimina jus Dievas.

[…] „Bhagavad Gita“ ir aštuoni […] pagalba? Kas tai? „Bhagvad Gita hai“? […] Patandžalio pagalba? Aštuoni…? Ne. Nes nuo tada, kai jūs realizuoti. Aš sakau, dabar yra taip. Jei prieš užvesdamas automobilį sukinėsi kairėn ir dešinėn, ir tada užvesi automobilį, ar taip nukeliausi į Birmingemą? Tai beprasmiška.

Visų pirma ratai jau bus sugadinti. Net nėra dėl ko nerimauti. Turiu pasakyti, nėra dėl ko jaudintis. Gerai? Telaimina jus Dievas. Telaimina jus Dievas. Matote, aš nieko nekaltinu ir nesijaučiu blogai. Nes be viso to, jūs esate ieškotojai, žinote. Jūs ieškotojai. Kaip jums žinoti?

Jūs visi esate ieškotojai. Kaip jums žinoti? Šie žmonės rašo tiek daug knygų. Lengva parašyti knygą, ar ne, ką tai reiškia šiomis dienomis? Jei turi pinigų, gali parašyti bet ką. Gali išleisti bet ką. Ką tik nori parašyti. Ką reiškia parašyti? Tik aš esu iki šiol nieko neparašiusi. Žmonės rašo apie mane arba Sahadža jogą, tai visai kas kita.

Aš dar nieko neparašiau. Kristus nieko neparašė. Šri Krišna niekada nieko nerašė. Rama niekad nieko nerašė. Bet, manau, turėsiu parašyti. Aš ką nors parašau ir žmonės sako: „Motina, tai aukščiau mūsų suvokimo. Nes vos perskaitome, atsiduriame bemintėje būsenoje.“ Ką daryti? Gerai. Prašau, koks kitas klausimas? Labai geras klausimas.

Koks kitas klausimas? Dar penkias minutes. Taip? Ar mes galime užduoti Dievui klausimą, kai esame jungtyje? Ar mes…? Ar gali užduoti klausimą Dievui, kai esi jungtyje? Taip. Ar galime užduoti Dievui klausimą, kai esame jungtyje? Taip. Žinoma!

Žinoma! Dabar matau, nes esate jungtyje. Ištiesiate rankas Dievo link ir klausiate: „Ar tai Dievas?” Jei užduosite tokį klausimą, tekės itin stiprios vibracijos. Jūs… Ne tik tai. Bet jūs norite paklausti, tarkim, apie savo tėvą. Kaip jis? Tarkim, jo nėra čia. Jums degins kur nors čia. Tai yra jo centrai. Iškart sužinosite, kuris centras pažeistas.

Ir jei mokate išsiaiškinti, iškart žinosite, kokią problemą jis turi. Taip galite viską sužinoti, ne tik apie Dievą, save ir kitus. Tai yra tapimas kolektyvine sąmone. Tampate Visatos dalimi. Ar mes galime matyti Dievą taip, kaip aš matau jus? Tai ne Dievo matymas. Šiandien tai nėra esmė, nes matymas bet kokiu atveju yra nebuvimas. Matote mano skirtumą? Dabar jūsų eilė… Koks jūsų vardas? Bipinas.

Bipinas. Dabar jūsų eilė, pone Bipinai. Ar galite save matyt? Kai tapote ponu Bipinu, negalite matyti. Kai tampate Dievo dalimi, negalite nieko matyti, bet galite veikti. Matymas yra buvimas atsiribojus. Taigi jūs tikrai ketinate tapti išvien su Dievu? Taip, tai esmė. Jūs tampate išvien su Dievu, su pirmaprade būtimi. Tampate, tampame Jo energija, arba tampate Jo instrumentais.

Suprantate? Nereikia vadovautis dogmomis. Nes, matote, čia jau gali būti ginčytina tema, ar tampate Jo instrumentais, ar Jis tampa jūsų instrumentu ir viskuo, ką matote. Taigi aš nenoriu patekti į spąstus. Bet sakyčiau, jūs pradedate jausti Energiją. Sakykim, kad tampate Dvasia. Štai kodėl Buda niekada nekalbėjo apie Dievą. Jis sakė: „Geriau nekalbėti apie Dievą, nes kils kitų klausimų. Geriau jiems pasakyti, kad tapote Dvasia, ir baigta. Pirmiausia leiskite jiems tapti Dvasia, tada pakalbėsime daugiau.“ Dar yra klausimų?

Ir ar jūs matote dvasias, matote dvasias? Kas tai yra? Dvasios? Kodėl norite pamatyti? […] Jos egzistuoja, be abejo, bet mums nėra ką su jomis veikti. Jos yra praeitis. Baigta. Jų nebėra. Kam mums dėl jų nerimauti? Žinoma, jos yra čia.

Ką daryti? Jos yra labai problemiški žmonės. Mes dėl jų turime daugybę problemų. Visi tie guru jas naudoja. Viskas padaryta. Tai čia. Ar yra taip vadinamų… Gerų dvasių? Taip. Ne! Ne!

Mums nieko su jomis nereikia daryti. Nes šiuo metu jūs esate asmuo, gyvenantis dabartyje. Geros ar blogos – nieko nereikia su jomis daryt. Kaip žinote, kas geras, kas blogas? Vos tik įsileidžiate gerą, blogas irgi gali įeiti. Iš kur žinote? Taigi geriau neleisti nė vienam ateiti. Šiuo atveju geriau būti vienam. Palaipsniui jūs viską apie tai sužinosite, ir būsite nustebę, kad mokate apsisaugoti nuo šių žmonių. Kundalini […]?

Jie jums nepasakė su kuo? […] Jūs nepasakėte? Mes užsiminėme, paaiškinome, bet Jūs aiškinote kitaip. Ką matote? […] tam tikra Energija […]? Taip, tai yra Energija. Tai mūsų troškimo Energija, kuri dar neparodyta. Ir ji yra tas troškimas, kuris mumyse neparodytas. Tai troškimas tapti dieviškam. Vos tik ši Energija pasirodo, štai kodėl ji vadinama pakilimu – kai atsiranda troškimas.

…sukurti ir pavaizduoti Energiją? Jūs turite sukurti ir įsivaizduoti šią Energiją? Ne, ne, ne, ne! Ji yra. Ji čia. Nėra nieko įsivaizduojamo. Niekas neturi būti daroma. Tai kaip raktažolės sėkla. Tai yra čia. Jums nereikia… Nėra ko žinoti, įsivaizduoti – tai čia.

Tai tikrai čia. Jūs galite matyti pulsaciją. Jūs galite matyti, kaip tai pulsuoja. Galite matyti, kaip auga. Galite jausti pulsaciją savo viršugalvyje. Galite matyti jos pabudimą. Galite matyti vėsų vėjelį, sklindantį iš jūsų galvos, tai tikrasis krikštas. Viskas yra čia, viskas yra čia. Nereikia jokios vaizduotės. Tai ne galvojimas.

Galvodami jūs to nedarote. Jei galvojate apie sėklą, įsivaizduojate, kad ši sėkla užaugs, ar ji augs? Ne, ji turi augti. Tai turi atsitikti. Tai gyvas procesas. Kai suprantame, kad turime troškimą, ar tai palaipsniui kils mums? Kas? Jei turime troškimą, bet jo nepripažįstame, ar vis tiek jis po truputį kils mums? Taip. Gerai.

Bet šis troškimas pasireiškia tik pažadinus Kundalini. Žinoma, šis troškimas yra čia. Pasąmoningai jis yra čia. Palaipsniui jis tampa labai sąmoningu troškimu. Kai nori, ieškai. Bet tai pasirodo tik tada, kai Kundalini pakyla ir prasiskverbia pro momenėlį. Štai taip. Kaip tai tiksliai skatinama? Kas skatinama? Kaip pažadinti šią Energiją?

Ji pažadinama. Ji čia. Manau, tai dėl mano ypatingumo. Ir tada jūs tampate ypatingi. Jūs taip pat galite tai padaryti. Klausimas, dėl kurio aš jums sakiau – liepsna įžiebia kitą liepsną. Taip pat. […] Jūs kalbėjote apie… Jis sako, kad jūs kalbėjote apie Hatha jogą kaip apie fizinę jogą, Radža joga yra protinė joga. Ar galėtumėte pakalbėti plačiau apie šią jogą? O. Ne, ne.

Nesakau, kad ji protinė. Mes ją naudojame fiziniam tikslui. Radža joga nėra nei fizinė, nei protinė. Visi tie dalykai yra dalelytė šios Sahadža jogos, kuri yra spontaniškas įvykis. Jis apima Kundalini, kuri yra kylanti energija mumyse, troškimo energija mumyse, pažadinus pradeda kilti keli jos siūleliai. Kilimą galite matyti kaip pulsaciją. Ji juda viršun, palaipsniui nušviesdama šiuos centrus, ir atidaro paskutinį centrą, septintą centrą, kuriame Dvasia, iš tikrųjų esanti jūsų širdyse, nušvinta, nes Dvasios buveinė yra viršugalvyje. Gerai? Nėra klausimų? Gerai.

Taigi dabar, manau, reikėtų pabandyti. Ką pasakysite? Geriau pabandome. Gerai. Tiesiog padėkite delnus šitaip…