Public Program, „Mooladhara, Swadishthan, Nabhi, Void“. Derby (UK), 10 July 1982.

Dėkoju visiems Sahadža jogams iš Derbišyro ir Birmingemo už suteiktą galimybę kalbėti su šios vietos ieškotojais.

Turime ieškotojų šiais moderniais laikais – tai unikalu. Niekad anksčiau neturėjome ieškotojų, bent jau ne tiek daug. Būdavo žmonių, ieškančių pinigų, kaip yra daugybė tebeieškančių šiomis dienomis, ieškančių šalies po šalies, galios. Buvo nedaug ieškojusių šių kelių Dievo palaimos perlų, labai nedaug. Priežastis buvo supratimas, kolektyvinis žmonių supratimas, manymas turbūt nesugebėsiant ar nesant būtinybės ieškoti. Bet šiandien tokia graži kombinacija, nes labai didūs ieškotojai gimsta šioje Žemėje. Tie, kurie ieško masiškai, jie ne po vieną ar du čia ir ten, sėdintys kalnų viršūnėse, urvuose ar kitur, bandantys medituoti, bet čia yra tiek daug ieškančių, kurie jaučiasi nepatenkinti viskuo, ką turi. Jie mano, kad turi būti kas nors aukščiau. Tie, kurie jaučia, kad dar neatrado savo prasmės, kurie jaučia, kad turi atrasti gyvenimo tikslą, kurie jaučia, kad turi būti kas nors aukščiau negu tai, kur jie yra. Tokie žmonės yra ieškotojai ne šiandien, o tūkstančius metų.

Kristaus laikais nebuvo nė vieno, pasakyčiau, nes net Kristus turėjo išsirinkti savo mokinius, iš tikrųjų jie buvo priversti, ir Jis turėjo eiti, ieškoti ir rasti juos, pasakyti jiems tai. Taigi turime pasakyti, kad tai labai svarbūs laikai kūrimo istorijoje, kur tiek daug ieškotojų, bet šiandien ieškotojų problema ta, kad jie nežino, ko ieško. Jie neturi idėjos, ko ieškoti, kaip ieškoti, ko tikėtis. Jie įžengia į nepažįstamą sritį. Tai jiems visiškai nepažįstama. Ir šią nepažįstamą sritį, kurios jie ieško, dabar pristato tiek daug žmonių. Visi sako: „Aš vienintelis, kuris pristatau prekes.“ Kitas sakys: „Aš vienintelis, kuris tai gali.“ Natūralu, sukuriama maišatis. Dėl to šie lakai – maišaties. Didelės maišaties. Ir kai vyrauja tokia maišatis, tik tada atrandame svarbų sprendimą, nuolatinį sprendimą, kaip išspręsti problemą amžiams.

Niekad nebuvo tokios maišaties žmonių protuose kaip šiandien, dėl to kas gerai, o kas ne. Niekada tokios. Visa, apie ką pasakyta: „Tai – negerai“, jie padarys, žinodami, kad elgiasi neteisingai. Jei būtų buvę geri žmonės, pasakytų: „Tai yra gerai, padarykime gerai.“ Bet kiekvienas žinojo, kas teisinga ir ne. Jie tai gali. O šiandien niekas nežino, kas teisinga, o kas ne. Už teisingą ir neteisingą yra kai kas svarbiau – jūs turite pažinti save, nes mumyse slypi supratimas, kad nepažįstame savęs, absoliučiai nepažįstame. Gyvename reliatyviame pasaulyje. Tai, atrodo, suvokia visi. Pasąmoningai ar nesąmoningai, bet būtinai yra jausmas kiekviename iš mūsų: „Mes nežinome“.

Ir tai labai sąžiningas jausmas, tai labai taurus jausmas: „Turime sužinoti kai ką daugiau.“ Dabar, kai sakome žodį „sužinoti“, galvojame, tarsi sakyčiau: „Nežinau nieko apie Derbišyrą, niekad ten nebuvau.“ Ką tai reiškia? „Nežinau nieko apie Derbišyrą“ – ko nežinau apie Derbišyrą? Galiu skaityti knygas, išsiaiškinti. Galiu sužinoti visą Derbišyro istoriją, galiu išsiaiškinti, kas buvo tie žmonės, kurie gamino nuostabų porcelianą čia, galiu išsiaiškinti visą jų istoriją, apie viską galiu perskaityti. Visgi kodėl turėčiau sakyti, kad nieko nežinau apie Derbišyrą? Nes niekad nesu buvusi Derbišyre, nebuvau Derbyje, nebuvau šioje vietoje. Nemačiau šios vietos, nesilankiau, neturiu jokios patirties iš tos vietos, taigi nieko nežinau apie ją. Būtent tokia situacija. Situacija tokia, kad nieko nežinome apie Dieviškumą. Skaitėme apie tai, girdėjome apie tai.

Daugybė žmonių parašė apie tai. Vos sužino, kad tuo domimasi, jie pasirodo su knygomis – knygą po knygos, tūkstančius knygų jie parašė. Kiek iš jų yra teisingos, kiek – ne? Neįmanoma išsiaiškinti, nes iš tikrųjų nežinome. Tarkim, kažkas sako, kad Bedfordo kunigaikštis gimė Derbišyre. Gerai, kaip sužinosime? Nesužinosiu, kol nesutiksiu ko nors, kuris yra vietinis ir žino apie tai. Žinios, kurias turime apie Dieviškumą, taip pat sumišusios, bet tai ne žinios, niekada ne žinios. Žinių idėja kyla tarsi tai būtų tam tikras atsakas į mūsų aiškinimąsi, kuris yra protinis, kurį galime suprasti intelektualiai savo protu. Bet ši sritis yra aukščiau proto, aukščiau protingumo.

Aukščiau viso, kas ribota, yra beribė sritis. Visos šios beribės sritys gali būti pažintos tik patyrus supratimą. Tai, ką reikia suprasti, yra labai subtilu, tai pažinti ką nors, supratimo patirtis. Ne patirtis, kai jie netikėtai išvysta šviesą, tai patirtis, noriu pasakyti, visad galite matyti šviesą. Tai taip didinga, žmonės jaučiasi tarsi būtų priešais išvydę šviesos blyksnį – nieko didingesnio. Galėtų būti sritis, iš kurios kyla blyksnis, ir galbūt jums tai nieko naudingo, tik galite jausti, kad patyrėte. Taigi turite žinoti, kad matyti nereiškia patirti. Tarkim, šuo mato šį prietaisą [mikrofoną], bet ką jis žino apie jį? Jis mato. Supratimas, žmogiškas supratimas yra toks didingas, palyginus su gyvūnų supratimu.

Tarkim, grožio gyvūnai nesupranta, švaros gyvūnai nesupranta. Žmonės tai sukūrė savyje, jie gali tai jausti. Gali jausti centrine nervų sistema. Taigi visas suvokimas jaučiamas centrine nervų sistema. Tai nėra tik įsivaizdavimas ar protinė diskusija: „O, taip, taip, žinau, žinau“ – ne tas kelias. Žinios turi kilti iš pojūčių, taip aš galiu jausti, tai karšta ar šalta, o akmuo nejaus nieko. Taip pat pojūčiai turi kilti iš centrinės nervų sistemos. Vadinasi, jūsų supratimas turi užsipildyti. Jis turi pasiekti naują lygmenį, supratimas pats turi pasiekti naują lygmenį. Visos kitos patirtys nesvarbios evoliucijoje visiškai, jei pažvelgsite.

Evoliucijos proceso metu supratimas gerėja, geriau priima ir pasiekia lygmenį. Ir šie lygmenys pasiekia savo maksimumą, kai jūs tampate žmonėmis, kai jūsų supratimas pasiruošęs priimti Visatos būtybės supratimą, kolektyvinės būtybės taip, kad jūs tampate kolektyvine būtybe. Norėčiau papasakoti apie tai, kas mumyse, kaip mes sukurti. Jums vertėtų nepriimti manęs aklai, bet neturėtumėte ir neigti to, ką sakau jums. Tai kaip įstoti į naują universitetą. Klausomės profesoriaus ir stengiamės sekti juo. Tarkim, jis pateikia jums svarstyti hipotezę, tada jūs pradedate analizuoti, aiškintis. Jei tai tiesa, pavadinate tai dėsniu [taisykle]. Taip ir mes turime siekti naujo supratimo pirmiausiai patikrinę, o ne paneigę. Jei tai tiesa, tada turime patikėti.

Neturėtų būti jokio aklo tikėjimo Sahadža joga. Aklas tikėjimas niekuo nepadeda. Taip pat neturi būti neigimo. Ir jei taip džiugiai, dėmesingai klausysite manęs, tarsi pateikčiau hipotezę jums, neturėtumėte dabar jos priimti kaip tiesos. Bet tada ateina metas man jums įrodyti tiesą, ir tiesa gali būti įrodyta. Atėjo metas įrodyti Dievo egzistavimą, įrodyti ne skaitant jums ilgas paskaitas ar vedant į kursus, ar pan. Kaip ketinu jums įrodyti? Jūsų supratimu. Tai bus absoliuti jūsų supratimo patirtis, jūs patirsite Visagalį Dievą. Atėjo metas įrodyti visus šventraščius, visus šventraščius.

Atėjo metas įrodyti jūsų ryšį su Dievu, jūsų ryšius su Juo, jūsų ryšius su Pirmaprade Būtimi, kurią vadinate Dievu ar kitaip, Dievui tai nesvarbu. Kokiu vardu Jį bevadintumėte, tai Dievas. Dievas – ne toks, kokį Jį suvokiate, ne toks, kaip Jį suprantate ar pažįstate, Jis toks, koks yra. Kol patys Jo nepajausite, tol netikėsite Dievo. Net jei tikite dėl tam tikrų aplinkybių, toks tikėjimas yra aklas. Jis nesvarbus jokiai protingai asmenybei, ateis diena, kai tokia asmenybė pasmerks šį aklą tikėjimą. Taigi mumyse, kaip sakiau, yra sukurta sistema, kuri vystėsi augant mūsų supratimui skirtingose stadijose, tai kaip istorija, užrašyta mumyse, kaip tapti žmonėmis. Buvome padalinti į skirtingas stadijas. Pirmiausiai anglies stadija, kur tapome gyvybe, negyva tapo gyva. Tai sukurta šiame taške.

Žemiau – didinga energija mumyse, kuri yra kryžkaulyje, ją vadiname Kundalini. Ši energija taip pat apibūdinta Biblijoje kaip Gyvybės medis: „Aš apsireikšiu jums kaip ugnies liežuviai“. Bet Biblija tėra mikroskopinė dalelė, tai negali būti paaiškinta, viso simboliškumo, kol nepasieksite naujo supratimo arba vibracinio supratimo, tol tai negali būti paaiškinta. Tai troškimo energija, absoliutaus troškimo, vienintelio troškimo, tikro troškimo, kurį jaučiame savyje. Visi kiti troškimai tampa beverčiai. Pažvelkite, turtingose šalyse dabar žmonės įgijo turtų, jie turtingi, klestintys, bet nelaimingi. Žmonės, kurie be galo turtingi kaip Švedijoje ir Šveicarijoje, konkuruoja, kiek jaunuolių nusižudys. Neseniai supratau, kad šveicarai triumfuoja – gerokai daugiau šveicarų nusižudo negu jaunų švedų. Čia turime suprasti, kad turtai, jei toks buvo mūsų troškimas, nėra tikras, nes įgiję turtų turėtume būti labai laimingi ir džiaugsmingi, o nesame. Ekonomikos esmė, kad norai atskirai gali būti patenkinti, bet bendrai jie niekada nebus patenkinti, vadinasi, materija negali patenkinti jūsų norų.

Taigi noras yra, kai ieškoma to, kas slypi šioje energijoje, kai ieškoma, kaip tapti išvien su Dievu, jogos, jungties su Dievu, ką vadiname krikštu. Korane tai vadinama „pir“. Turite tapti „pir“ – atgimusiu. Tai apibūdinta skirtingomis kalbomis, bet tą patį jie apibūdino taip pat visuose šventraščiuose. Jei įsigilinsite, ką tai reiškia, apstulbsite, nes jie pasakė tą patį. Kas nors gali sakyti: „Gali būti kitų būdų, Motina, gali būti kas nors dar, dėl ko pavyktų.“ Nėra kitų būdų, nes tai buvo kuriama tūkstančių tūkstančius metų jumyse, nuo tada, kai tapote anglimi, ir visa tai turite savyje gimdami. Tartum, kas nors sakytų, kad sėkla turėtų sudygti kitu būdu. Sėklai nėra kito būdo. Sėkla turi daigą, ir jis turi būti pažadintas, vieninteliu būdu tai veikia. Taip pat tai įvyks jums visiems.

Energija bus pažadinta jumyse, ji bus pabudinta jumyse. Pabudinta ji pakyla. Kokia ši energija? Ji susijungs su Dvasia. Energija žino, kad turi susijungti su Dieviškumu. Dabar turime tiek daug kitų troškimų, tad paklausime, kaip tai susiję. Tarsi pasakytume: „Atvykti į Derbišyrą ir susitikti su jumis visais, žmonės.“ Įveikiame visą kelią, atvykstame į salę, ateiname čia ir nesusitinkame su jumis. Tada visas mano vykimas, visa mano kelionė yra bevertė, nes nesusitikau su jumis. Tai visiškai beprasmiška. Taip pat visi kiti troškimai išbaigia šį troškimą, absoliutų troškimą tapti išvien su Dieviškumu.

Daug dalykų gali būti pasakyta apie Kundalini. Šimtus kartų kalbėjau apie Kundalini, kad sužinotumėte daugiau, turėsite gauti Sahadža jogą ir daugiau sužinoti. Ką tik trumpai papasakojau, kas yra Kundalini ir kaip ji sukurta čia. Aplink šį centrą, kuris iš tikrųjų yra antras, antrą mes traktuojame kaip trečią, jis štai čia, tai energija, sakyčiau, tai mūsų ieškojimo centras. Jis pavadintas Nabhi čakra, kuri suteikia mums ieškojimą. Kai esame gyvūno stadijoje, ieškome maisto pilvu. Nustebsite, tapę žmonėmis mes taip pat ieškome pinigų pilvu. Mus gali atitraukti viena ar kita, bet galop ieškosime Dievo savo pilvu. Aplink pilvą yra sritis, kurią reikia pereiti, iš tikrųjų ši sritis yra Mokytojų. Visi Pirmapradžiai Mokytojai gimė šioje srityje, kaip Mozė, Sokratas.

Čia yra visos pagrindinės Pirmapradės Būtybės, kurios atėjo į šią Žemę, kurios atėjo suteikti mums ieškojimo idėją, ką turime daryti. Iš esmės jie atėjo mokyti mus, kaip susibalansuoti, kaip susibalansuoti, kad galėtume augti. Visi šie didūs pranašai ar Pirmapradės Būtybės buvo Mokytojai. Jie atėjo informuoti mus, kad jei nukrypsime per daug į kairę pusę ar per daug į dešinę, tada sumenks principai, žmogiška kokybė. Jums, kaip žmogiškoms būtybėms, reikalingi principai, ir šis centras palaipsniui atskleidžia principus nuo gyvūno iki aukštesnio lygio gyvūno ir iki žmogaus lygio, kai žmogus pradeda suprasti, kad šie principai yra mumyse. Taip kilo visos mūsų taisyklės. Dešimt Dievo įsakymų iš Biblijos yra dešimt principų mumyse. Tai dešimt Guru, kurie atėjo į šią Žemę, kad apsaugotų žmones nuo išklydimo iš centro, nukrypstant į kairę ar dešinę. Dabar kairė pusė, kaip matote, yra emocinė mūsų pusė, taip pat troškimo energija. Emocinė pusė suteikia mums pasąmonę, aukščiau jos yra kolektyvinė pasąmonė.

Dešinėje turime kitą veiksmo energiją, kai troškimą bandome paversti veiksmu, ši veiksmo energija suteikia mums ateitį, prižiūri mūsų fizinę ir protinę veiklą. Dėl to išvystome galvoje instituciją, vadinamą ego. Visi tai turi, nėra dėl ko išsigąsti. Kai darome ką nors, jaučiamės padarę tai, visa tai mitas, bet vis tiek laikomės mito, nes dar nematėme realybės. Kita yra kairės pusės energija mumyse, kuria priimame kitų agresiją, dėl jos turime praeitį, ji suteikia instituciją kaip šalutinį veiklos rezultatą, emocinės veiklos, matote čia kaip balioną instituciją, vadinamą superego. Šios dvi susitinka štai taip galvoje, kai augate, ir sukietėja sritis viršugalvyje, ties momenėliu, ir ši minkšta sritis, kuri vaikystėje pulsavo, tampa visiška užverta. Taip įgyjate savąjį „Aš“, tampate ponu X, Y, Z ir pan. Įgyjate laisvę. Laisvė, kai siekiate būti ponu X, Y, Z. Pasiekę tai pradedate naudotis antruoju centru, kuris yra jūsų kūrybingumo centras, veiklos centras. Gyvūnai neturi jokio ego.

Žinoma, pagyvenę su žmonėmis gali įgyti, bet kitais atvejais jie neturi jokio ego. Ir jei suklystate, jums skaudu, jaučiate kaltę. Gyvūnai niekada nejaučia kaltės, nes jų prigimtis – žudyti kitą gyvūną, prigimtis – ėsti, taigi niekada nejaučia kaltės. Tik žmonės pasakys: „O, nereikėjo man to sakyti. Neturėjau to daryti.“ Tik dėl žmogaus kokybės jaučiame kaltę, tik dėl žmogaus kokybės kovojame su kitais. Antras centras įtraukia į žaidimą, kuriame galvojate, galvojate apie ateitį, planuojate. Jūsų fizinė… [Manau, per daug. Galite išjungti? Galite išjungti? Geriau išjungti šviesas, per daug.

Taip buvo visą šį laiką, per daug.] Ir galvojate. Galvojimui reikalinga energija, šią energiją gaunate iš riebalinių ląstelių, kurios yra pilve, jos paverčiamos naudingomis smegenims. Ir, kai vyksta šis pokalbis, šis vargšas centras turi dirbti labai sunkiai. Kai galvojate, centras veikia. Jis turi dirbti labai labai sunkiai tik dėl vieno – prižiūrėti riebalinių ląstelių aprūpinimą. [Čia per daug šviesų. Ar galite nuimti lempas? Ne, ne, šias tris čia. Ačiū.

Vis tiek šios labai… Jei šias tris jie galėtų nuimti, būtų geriau. Ne, šias tris. Šių trijų per daug. Jokios naudos, šios trys, kurios ten. Jie mane vis tiek mato.] Ar matote mane? Jaučiuosi kaip filmavime. Cha! Taigi šis centras, kurį vadiname Svadistana, suteikia jums ateitį, energijos mąstyti apie ateitį, planuoti, suteikia energijos atlikti protinę, fizinę ir psichinę veiklą. Šis vargšas centras daro viena – paverčia riebalus tinkamais smegenų veiklai.

Jei centras, kuris turi daug ką atlikti, pradeda daryti tik viena, visu kitu nepasirūpinama. Dėl to jums iškyla problemų, nes jis turi rūpintis jūsų kepenimis, kasa, inkstais, blužnimi. Ir vos jis nukreipiamas atlikti tik vieną darbą, jis užsiprogramuoja tam ir tada negali rūpintis kitais dalykais. Štai kodėl jūsų kepenų veikla suprastėja, susergate diabetu, įgyjate inkstų, kraujo spaudimo sutrikimų. Taip pat susergate labai rimta liga – kraujo vėžiu. Dabar Sahadža joga gali visa tai išgydyti. Ne tik fizines, bet ir protines ligas, nes jei šis centras grąžinamas prie įprastinės veiklos, jei jis veikia normaliai, galite lengvai išgydyti tokias ligas, kurios kyla dėl per didelio jūsų aktyvumo, per didelio galvojimo, per didelio įsivaizdavimo. Labai pavojinga nuolat galvoti apie ateitį. Pavyzdžiui, dabar mes sėdime čia, turėtume patogiai sėdėti, kalbėti vieni su kitais. Užuot buvę dabartyje, mes galvojame, ką darysime rytoj, ką darysiu, kai grįšiu namo, kaip virsiu, ką valgysiu ar kaip įlipsiu į traukinį.

Toks futuristinis elgesys paverčia jus labai juokinga asmenybe. Tampate tokie futuristiški, kad pamirštate praeitį. Sutikau viena poną, kuris pamiršo net savo vardą. Pamiršo tėvo vardą, taip pat pamiršo motinos vardą, žmonos liūdesiui, pamiršo jos vardą. Ir ji pradėjo verkti. Pasakė: „Ką dabar daryti? Jis pamiršta viską.“ Dabar jis ateities srityje. Žino tik apie ateitį. Kai jis buvo grąžintas į centrą, palaipsniui pradėjo prisiminti. Tada pasakė man, kad jis yra tarybos pirmininkas viename iš didelių Indijos rajonų, pasakė: „Buvau, ne, esu.“ Atsakiau: „Tai gerai.

Geriau.“ Dabar esate padėtyje, kai sakote: „Aš esu“. Taigi štai kas nutinka, ir tai nutiks mūsų visuomenėms, kurios labai futuristinės. Kad tai nutrauktumėte, galite išbandyti bet ką, galite išbandyti bet ką. Pavyzdžiui, galite rodyti praeities nuotraukas ir kitus daiktus, bet tai nesugrąžins žirgo atgal – jis bėga labai greitai. Viena, kas gali suveikti – Kundalini pažadinimas. Kai Kundalini pabunda, ji apšviečia centrus, centrai atgauna normalią formą ir normalią veiklą, normalią būklę. Be to, kad turi dinamišką energiją, šis centras, kuris rūpinasi mūsų dėmesiu, tampa apšviestas, ir mūsų dėmesys tampa apšviestas. Apšviestas dėmesys tampa dinamiškas, ta prasme, sėdėdami čia galite nukreipti dėmesį į bet ką, tiesiog nukreipti dėmesį, jums nieko nereikia daryti, tik nukreipti dėmesį į tą žmogų, ir galite pirštų galiukais nustatyti, kas yra tam žmogui. Jis gali būti už tūkstančių mylių. Kai Niksonas turėjo problemų, staiga, nežinau, pasakiau: „Išsiaiškinkite apie Niksoną – kaip jis.“ Ir jie atsakė: „Ma, jis labai sutrikęs.“ Kristus pasakė: „Jūsų rankos kalbės.“ Šis laikas atėjo.

Rankos, kurios atrodo tokios paprastos, bet jos tokios sudėtingos, taip sudėtingai sukurtos, kad nervų galiukai yra tokie mikroskopiniai, jog negalime suprasti, kiek daug jie gali mums pasakyti, kaip toli jie siekia. Kai įvyksta pabudimas, pradedate jausti aplink esančias vibracijas, visur esančią Energiją, kurios niekad anksčiau nejautėte savo pirštų galiukais. Pirštų galiukai, kurių nepaisome, netinkamai naudojame, patys pirštų galiukai nušvinta ir pradedate juos jausti. Štai ką sakiau – turite pasiekti supratimą, kuris nušvitęs. Šis supratimas turi pasireikšti. Štai kaip pradedate pirštų galiukais jausti: tai blogai čia, tai – ten, galite matyti, kur problema. Visi jie susiję su mūsų centrais. Šie – penktas, šeštas, septintas, septyni – kairėje, septyni – dešinėje. Tai susiję su jūsų emocine puse, tai – su jūsų dešine, su fizine ir protine, arba, galite sakyti, mąstymo. Taigi galite išsiaiškinti, kaip jis laikosi, vien žinodami, ar kyla karštis iš tokio žmogaus, ar kaistate nuo jo, ar jie sustabarėję, ar apsunkę.

Ataskaitą pateikia visur esanti Energija, kuri informuoja jus, gaunate pranešimus. Pranešimai tokie tikslūs, kad jei turite realizuotų vaikų, šiandien yra daug vaikų, kurie gimė realizuotomis sielomis, mes nesuprantame vaikų šiandien, bet yra didingų vaikų, jie gimsta šiandien, nes atėjo metas. Tai teismo metas, prisikėlimo metas, metas, kurį žmonės apibūdino visuose šventraščiuose, tokie didūs žmonės gimsta. Jei šiems vaikams užrišite akis ir paklausite apie žmogų, sėdintį prieš juos, kokių jis turi problemų, jie pakels tą patį pirštą. Visi tą patį pirštą, net užrištomis akimis, net atgręžę nugaras į tą žmogų, jie nukreips delnus už savęs ir pasakys. Jie tokie geri, vaikai – tokie geri. Matote, kai jie kiša pirštus į burną, kartais manome, nežinau, Froidas, kurį vadinu nesubrendėliu, žinojo nedaug apie Dievą, gyvenimą ir visa kita, jis buvo labai… Visa, ką žinojo, siejo su seksu. Jis tebuvo sekso vergas ir norėjo, kad visi būtų sekso vergai, ne žmonės. Taigi, kad ir ką šis vyrutis bebūtų pasakęs, tiesa ta, kad tai neturi nieko bendro su seksu. Jei jie jaučia karštį pirštuose, jie tikrai jaučia jį, todėl susikiša pirštus į burną.

Maži, maži vaikai, mačiau. Čia yra vienas, atvykęs iš Anglijos, iš Londono, kitas atvyko iš kažkur kitur, ir ji – jei jų visų paklausite, jie iškart pasakys, kur užteršta, kuri čakra užteršta. Vaikų neapkvailinsite. Jie visi jums pasakys tą patį, kad tai vyksta. Taigi nušvinta jūsų supratimas ir rankos, kuriose yra simpatiniai galiukai čia, sakau jums. Galime sakyti, kad dabar centrine nervų sistema galime jausti kitus ir save. Tarkim, sėdite čia ir aš paklausiu: „Kokia jūsų problema?“ Atsakysite: „Nežinau, kokia problema, nežinau.“ O aš galiu jums pasakyti, kokia problema. Jei apsilankysite pas gydytoją, jis pasakys: „Taip, tai problema. Kaip sužinojote?“ Jums nereikia atlikti tyrimų, jokių patologinių tyrimų, kai išlupami visi dantys, akys, ir kai nusibaiginėjate, jie pasako jums, kad esate sveikiausias žmogus! Jums nereikalingi visi šie siaubingi dalykai, nereikia švaistyti pinigų ir išbandyti šių naikinančių dalykų.

Vos padėję delnus sužinosite apie save. Ir žmonės, kurie yra Sahadža jogai, pasakys, kas blogai jums ir kaip tai išgydyti. Atėjo metas, toks fantastiškas metas. Sahadža joga išgydėme daugybę sirgusių vėžiu, tiek daug sirgusių kraujo vėžiu. Netikėtai mergina, kuri yra Sahadža jogė, Niujorke išgydė sergantį kraujo vėžiu. Berniukas buvo bemirštąs, jie pareiškė, kad jis mirs. Jie pareiškė, kad jis gyvens apie penkiolika dienų, o tada mirs. Tai vienintelis dalykas, ką jie galėjo. Vargšelis patyrė tiek daug: berniukas atvyko iš Indijos, visi pinigai buvo išleisti, ir gavo pažymą, kad po penkiolikos dienų mirs. Kažkaip tie žmonės susisiekė su manini, aš perdaviau jiems kontaktus Sahadža jogės Niujorke.

Jie pasakė, kad toks ir toks berniukas yra ten, jo vardas yra Rahulis, jam vos šešiolika metų, serga kraujo vėžiu. Berniukas buvo ne tik išgydytas, jis atvyko į Londoną pasimatyti su manimi ir keliauja namo. Skamba fantastiškai: kaip žmogus, kuris nėra gydytojas, neturi nieko bendro su medicina, gali gydyti. Aukščiau visos medicinos, visų šių dalykų yra subtilioji energija, Dieviškoji energija, iš kurios kilo viskas. Jei jūs ar kas kitas tai įgyja, ar žmogus, kuris išmano, kaip ja naudotis, jūs galite išgydyti, ką panorėję. Šiandien aš negydau, gydo mano mokiniai. Nežinau, kiek žmonių daktaras Vorenas, kuris buvo gydytojas, išgydė Sahadža jogos būdu, kuris nepriklauso medicinos mokslui. Kiek žmonių jis pats išgydė, nė pats nesuskaičiuotų. Taigi pasikeis visa sistema. Jūs tapsite patys sau šeimininkai, savo galių, visos šios galios atsiskleis jumyse.

Kai sakome, kad buvo guru, kurie galėjo gydyti, buvo guru, kurie sustabdydavo siaubingas ligas ir panašiai, manome, kad tai neįmanoma. Manome, kad tai neįmanoma. Kaip gali būti, kaip galime tuo patikėti? Tai pasakos. Bet kai patys pamatysite, kaip tai pasireiškia, būsite apstulbę. Kartą keliavau laivu, ir laivo kapitonui daviau realizaciją. Nutiko taip, kad vienas laivo įgulos narys pateko į šaldytuvą, persišaldė ir susirgo plaučių uždegimu. Žinoma, aš buvau tokioje padėtyje, keliavau su savo vyru, kuris buvo kompanijos vadovas. Taigi jis negalėjo prašyti manęs nulipti žemyn, manė, kad to būtų per daug. Pasakiau: „Gerai, jei neleidžiate man nulipti, pats geriau nusileiskite ten, kur jis yra.

Nesiųskite pagalbos signalo, nekvieskite gydytojo, tiesiog nueikite ir uždėkite savo delną jam ant krūtinės maždaug penkioms minutėms.“ Plaučių uždegimas buvo visiškai išgydytas, ir kapitonas negalėjo tuo patikėti. Paklausė: „Kaip tai įmanoma?“ Atsakiau: „Taip yra.“ Tai nutiko jums. Dabar turite tuo tapti, priimkite tai. Turite priimti šią galią, visa, kas jums duota, sanskrito kalba vadiname tai „viradž“. Priimkite tai. Matote, net jei suteiksiu jums sostą, jei nežinosite, kaip priimti sosto galią, kaip patikėti ja, bus kaip elgetą berniuką pasodinus į sostą, jis vis tiek pamatęs žmones atkiš delną: „Duokite penkias rupijas. Duokite penkias rupijas.“ Kol nepriimsite šių galių, tol nebūsite tikri, nors būsite jas gavę. Tai labai sudėtinga, ypač vakariečių protui, nes jie netiki, kad gali turėti šias galias. Jie tiesiog negali patikėti. Sakote jiems, o jie: „Bet kaip tai gali būti?“ Bet taip yra.

Tarkim, šis aparatas [mikrofonas]. Jei nuvešite jį į kaimą ir pasakysite, kad tai paskleis jūsų balsus aplink, ar, tarkim, televizorių, ir pasakysite, kad matysite visokius filmus, ar dramas, spektaklius, muziką, jie nepatikės. Pasakys: „Ši dėžė? Atrodo kaip paprasta medinė dėžė.“ Bet, jei įjungsite, jis atkleis savo galią. Taip pat į žmones žvelgiame kaip į labai labai paprastus, kasdieniškus, priimame juos kaip įprastus. Nežinome, kokie ypatingi, didingi esame, kaip sudėtingai mus sukūrė Dievas, kaip rūpestingai, kaip mylinčiai dėl vieno tikslo – Jis norėjo suteikti jums savo galias. Jis nori, kad įžengtumėte į Dievo Karalystę, mėgautumėtės Jo palaiminimais, Jo meile. Tuo negalime patikėti, esame tokie sugniuždyti, taip pasibjaurėję savimi, savo visuomenėmis – viskuo. Bet taip nėra, taip nėra. Tai tik turi įvykti.

Turite tik būti prijungti prie tinklo ir tai veiks, ir tai veiks. Tai suveikė. Suveikė tūkstančiams ir suveiks jums. Bet žmonės turi absurdiškų idėjų, jie mano, kad galite už tai sumokėti. Kaip galite sumokėti už tai, kas gyva? Ar esate mokėję kam nors, kas gyva, tarkim, ar esate sumokėję žiedui už vaisių? Ar galite sumokėti žiedui? „Gerai, duosiu tau svarą, duok man vaisių“ – ar pavyks? Tai absurdas, nes negalite sumokėti gyvajam Dievui, negalite sumokėti už gyvąją patirtį ir negalite sumokėti už evoliucijos procesus. Tai spontaniška, tai mumyse ir veikia.

Bet suprantame pinigus taip gerai, kad negalime suprasti to, kas nemokama, nors tiek daug gauname nemokamai. Tiek daug gauname nemokamai, vis tiek nesuprantame nemokamų dalykų svarbos, nes manoma, kad tai, kas nemokama, negali būti didinga. Iš tikrųjų visi didingi dalykai turi būti nemokami, kitaip mūsų nebūtų, neišgyventume. Jei negautume oro laisvai kvėpuoti, negyventume. Jei taip nutinka lėktuvuose ar panašiose vietose, turėtumėte pamatyti, tada žmonės suvokia svarbą nemokamų dalykų, kuriuos priimame kaip įprastus. Taigi svarbu suprasti, kad samprata apie Dievą, siekimą Jo, įsigilinimą į save yra klaidinga. Manome, kad, tarkim, stovėdami ant galvos tai pasieksime. Turiu omenyje, jei stovėdami ant galvos pasiektume Dievą, tada evoliucijos proceso metu jie turėtų stovėti ant galvos! Arba manome, kad lenktyniaudami tai pasieksime arba valgydami vieną ar kitą maistą, arba darydami viena ar kita pasieksime tai – tai netiesa. Bet galite paklausti, kodėl visi šie religijų žmonės sako: „Nedarykite to, nedarykite ano.“ Jie sako, nes tai dalykai, kurių reikia mūsų principams, mūsų, kaip žmonių, balansui.

Prarandame balansą, jei to nesilaikome. Mums reikalingas balansas, štai kodėl pasakyta: „Nedarykite to.“ Žmonės linkę į kraštutinumus. Pasakai jiems ką nors, sutikau tokių žmonių, tiesiog pasakai jiems išgydyti šį centrą, padaryti šią asaną ar ką nors. Jie padarys tai šimtą kartų, tūkstantį kartų per dieną. Aš niekad neprašiau jų, pasakiau tik kartą tai padaryti, kartą per savaitę – jie padarys šimtą kartų. Nukrypstame į kraštutinumus. Štai kodėl siekiant išlaikyti balansą šie žmonės pasakė: „Nedarykite to, ano, trečio.“ Bet tada dėl savo ego sakome: „Kodėl ne? Kas blogai?“ Gerai, pirmyn. Kai sakome vaikams: „Nerūkykite“, „Kodėl ne? Visi draugai rūko, aš rūkysiu.“ Gerai, pirmyn, rūkyk, susirk vėžiu, tada turėsi čia skylę ir per ją kvėpuosi.

Po kurio laiko tai nukris, nosis nukris, ir judėsi kaip mašina, spoksodama į kiekvieną, negalėsi kalbėti, negalėsi gyventi kaip normalus žmogus. Tada suprantate: „O Dieve, norėčiau, kad būčiau nerūkęs.“ Bet Sahadža jogoje nesakome: „Nerūkyk“, nes pusė žmonių išeis. Niekad nesakome: „Negerk“, nesakome: „Ne“. Sakome: „Gerai, darai tai, viskas gerai. Tegul vyksta.“ Kai tai nutinka, jūs metate, nes atradę aukščiausią, dėl smulkmenų nebesirūpinate. Visi jūsų įpročiai dingsta savaime, man nereikia jūsų versti. Viską turite savyje, šią energiją, esate tarsi pakylėti. Kaip lotosas, kuris išnyra iš purvo pats, jūs pakylate ir jūsų aromatas pripildo šį purvą, patys esate priblokšti. Pirmiau tapatinatės su šiuo purvu, manote, kad tai yra, kas yra, bet taip nėra. Kai jis išnyra, šis lotosas, jis išskleidžia nuostabius žiedlapius, ir aromatas suteikia mums asmenybę, kuri išplinta aplink.

Tai nutiks jums. Visi būsite tas lotosas, kuris atrodo paslėptas, kuris jumyse visiškai nematomas, kuris išsiskleis, o jūsų dieviškumo aromatas pasklis. Šiandien negaliu apibūdinti visų centrų, nes pradėjus apibūdinti visus centrus, tai užtruks labai ilgai. Apibūdinau tris centrus, kaip matote, Muladhara, Svadistana ir Nabhi čakras, o kitas apibūdinsiu vėliau, rytoj. Bet turiu pakalbėti apie Dvasią, apie kurią jau kalbame amžius, kad turime tapti Dvasia. Anglų kalba, kaip žinote, „spirit“ gali būti bet kas. Tai daugiaprasmis žodis, net alkoholinis gėrimus galime vadinti „spirits“, net mirusias dvasias vadiname „spirits“, ir Dvasią, kuria esame, tyrą būtį, vadinamą „Atma“ sanskrito kalba, vadiname „spirit“. Kalbu apie Dvasią, kuri yra tyra būtis jumyse, kuri susijusi su jumis, kuri yra liudininkas jumyse, kuri mato jus nuolat, kuri stebi jus, kuri gyvena jumyse kaip džiaugsmas ir laimė širdyje. Ji gyvena širdyje. Ši Dvasia ne mūsų sąmonėje, ne centrinėje nervų sistemoje, ji nekontroliuojama.

Pateiksiu pavyzdį: kairė pusė kaip stabdžiai, o dešinė pusė kaip akceleratorius automobilyje. Mokomės vairuoti automobilį, sėdime ant priekinės sėdynės, ir yra mokytojas, kuris sėdi gale ir stebi visą veiksmą. Dabar, ką darote, tai pasukate kairėn, tai reiškia, kartais paspaudžiate stabdžius, kartais akceleratorių, suklystate, ir taip mokotės vairuoti. Mokymasis vairuoti – dalis išminties, kurią pasiekiate susibalansavę gyvenimus. Balansas – iš pradžių svarbiausias. Bet net jei nesate balanse, mačiau, kaip Sahadža jogoje labai nebalansuoti žmonės pasiekė balansą. Dabar šis balansavimas tarp kairės ir dešinės ar, tarkim, stabdžiai ir akceleratorius suteikia jums poziciją, kurioje būdami galite sakyti, kad įgudote vairuoti. Bet mokytojas vis tiek sėdi gale. Tada jūs tampate mokytoju. Mokytojas yra Dvasia jumyse.

Tampate Dvasia, ir stebite kaip vairuotojas. Visa tampa kaip žaidimas, drama, atsiribojate ir pradedate matyti viską vykstant prieš jūsų akis, viskas vyksta kaip drama anapus jūsų, o jūs nesate neatskiriama to dalis. Patenkate į savo ašies sritį, ir periferija jūsų nebeveikia. Tampate asmenybe, kuri tyli, laiminga, rami ir mato periferiją, periferijos judėjimą, bet jūs nesate įtraukti. Štai kaip tampate mokytoju, štai kaip tampate pranašu. Bet šiandien Sahadža joga gali paversti pranašais Dievo žmones, ir šie pranašai galės paversti kitus pranašais, taip sako Viljamas Bleikas, didis šios šalies poetas. Štai kas tiksliai yra Sahadža joga. Jis išpranašavo prieš šimtą metų, ir jei šiandien ateisite į Sahadža jogą, apstulbsite, kas jūs esate. Jis išpranašavo, kad Anglija taps rytojaus Jeruzale, tas rytojus – šiandien. Ši jūsų šalis – Anglija – iki šiol, nežinau, ar žmonės supranta, ar žino, kokia ši šalis, kuri yra Visatos širdis, pati svarbiausia Visatos dalis, ji turi tapti Jeruzale.

Todėl anglai turi atsikratyti inercijos, kad pamatytų savo galimybes, pakiltų iki to, tada tai įvyks. Tai jau labai gerai veikia Londone. Žinoma, negalime turėti per daug žmonių, nes plastmasė gali būti gaminama mašinų tūkstančiais, bet jei jums reikia ko nors gyvo, reikia laiko. Bet po kurio laiko, kai tai subręs, esu tikra, ši didi šalis priims pareigą tapti Jeruzale, maldos vieta, kur žmonės ateis melstis. Stebinančių dalykų įvyksta dėl Sahadža jogos: gėlė saulutė, kuri niekada nekvepėjo, jei patikrinsite, dabar ji kvepia. Dauguma gėlių Anglijoje nekvepia, dėl to jos žinomos. Dauguma gėlių dabar skleidžia nuostabų aromatą. Patys galite įsitikinti. Visa, kas turi įvykti gamtoje, įvyko. Jie pakeliui, bet kaip žmonės?

Kur jie, ką daro, kur pasiklydo? Tai labai liūdna. Atvykau į Londoną atsitiktinai, sakyčiau, galbūt tai buvo numatyta iš anksto. Mano vyras buvo išrinktas šiam darbui ir mes turėjome atvykti. O ši Jungtinių Tautų agentūra yra tik čia. Ji Anglijoje. Niekur kitur. Turite tik vieną Jungtinių Tautų agentūrą ir ji Anglijoje, tam mano vyras buvo išrinktas, taigi aš esu čia. Kitaip nemanau, kad galėčiau čia atvykti kaip Guru, nes manęs nedomina niekas kitas, tik tai. Kitaip negalėčiau čia atvykti, nes nekviesta negalėčiau atvykti į šalį, atvykau čia pakviesta.

Viskas veikia. Tik jūs žmonės patys turite išsiaiškinti ir suprasti ne tik dinamiškumą, vitališkumą, bet ir didžiausią svarbą to, kad stovite ties riba tarp destrukcijos ir konstrukcijos. Ir anglai turi ypatingą vietą. Jie turi iki to pakilti, nes jie – širdies ląstelės. Rytoj vėl dėstysiu šią paskaitą. Tikiuosi, ateisite ir jausitės patogiai. Atleiskite dėl gerklės. Kalbėjau diena po dienos, kasdien. Dėkoju jums labai. Jei turite klausimų, norėčiau atsakyti.

Ar galiu gauti klausimų, o tada atsakysiu? Sakėte, galite gydyti po savirealizacijos. Jis turi problemą – jo motina kurčia. Ar galite išgydyti šią klausos problemą? Matote, dėl šio klausimo jūs jaučiatės, tarsi aš būčiau ta, kuri turi išgydyti kiekvieną. Jūs labai klystate. Tai papildomas poveikis pažadinus Kundalini, kad išgyjate. Apgailestauju, jei supratote, kad aš čia tam, jog gydyčiau žmones. Aš turėčiau įsidarbinti ligoninėje? Svarbiausia – Kundalini turi būti pažadinta, kad jus išgydytų.

Gerai? Jei jūsų motina buvo čia, mes galime tai padaryti. Bet turite suprasti esmę: Dievas labai praktiškas, kaip ir mes, ir Jam rūpi tokie šviesuliai kaip mes, kurie atliks Jo darbą. Tie, kurie yra labai ligoti, itin ligoti, gali pasveikti per sekundę. Apstulbsite, sakau jums. Indijos prezidentas nuvyko į Ameriką gydytis, jiems nepasisekė ir jis ketino grįžti į Indiją. Aš nuvykau aplankyto jo ir jo ponios. Bet ambasadorius pasakė jam, kas aš esu, jis girdėjo mano vardą Indijoje. Jo žmona paklausė: „Kodėl neišgydote mano vyro?“ Jam buvo nedaug likę… Jie pasiruošė paskutinėms apeigoms Indijoje. Aš tik uždėjau delną jam ant nugaros dešimt minučių, nepatikėsite.

Jis daug dienų nemiegojo dėl skausmo. Jis pasakė: „Skausmas nurimo. Noriu miego.“ Ir atsibudęs jautėsi puikiai. Jis ėjo, žmonės pasiruošė neštuvus ir kita, jis tiesiog ėjo. Jie negalėjo patikėti savo akimis. Bet tai nutiko, nes jis pasitarnaus Dievo darbui. Jei namuose turime lempų, kurios niekada nešvies, mes nesirūpiname jomis. Parduodame supirkėjams. Lygiai taip Dieviškumas negydo žmonių, visų jų. Pagydo tūkstančius, bet keliems, kurie labai ligoti, Jis sako: „Gerai.

Įveik antrą ciklą. Gerai? Grįžk išsivalęs, pailsėjęs ir tada pavyks.“ Taigi nebūtinai visi bus išgydyti, nebūtinai. Bet tiek daug išgijo, ir tai pavyko. Bet tai ne pagrindinis mūsų darbas gydyti žmones. Ne. Duoti realizaciją žmonėms, o kaip papildomas poveikis, kaip sakote, žinoma, jei ji gaus realizaciją, jos kurtumas išnyks. Daug žmonių išsigydė kurtumą. Ne tik kurtumą – netgi plikiams užaugo plaukai. Jis neturėjo nė plaukelio ant galvos, kai atėjo pas mane.

Bet nesakau to po realizacijos, o prieš realizaciją tai taip nuostabu, tad verčiau nusifotografuokite prieš realizaciją ir patys pamatysite. Kartais po realizacijos žmonės, matote, nusifotografuoja prieš realizaciją, paskui išmeta tai. Tai kas kita, bet esmė ne gydymas, o savirealizacija – tai esmė. Ir amžius nesvarbus. Vakar, manau, Birmingame davėme realizaciją labai labai senam vyrui. Taigi amžius nesvarbu, sveikata nesvarbi, nieko panašaus. Kiekvienas gali tai gauti ir turėtų pabandyti. Gerai? Jei galite ją atvesti, mes išsiaiškinsime. Bet aš nieko nepažadu.

Gerai? Telaimina jus Dievas. Žinoma, savirealizaciją aš pažadu, tai pažadu. Jei esate sau kantrūs, kaip aš esu jums. Turite būti kantrūs. Dar klausimų, prašau? Jis turi problemų krūtinėje ketverius penkerius metus. Ar galite jam kaip nors padėti? Žinoma, galima padėti. Taip, krūtinės problema susijusi su kvėpiamu ar pan.?

Kvėpavimo sutrikimai? Ar jis indas? Astma. Ar jūs indas? O, jūs pažįstate indus. Jie tiek daug maudosi. Jie tebemano, kad yra Indijoje. Kasryt išsimaudo ir tada išeina į lauką. Ar ne? Taip nedera.

Tai Anglija. Turime maudytis vakare. Turime gyventi kaip anglai. Jie labai mėgsta maudytis. Indai labai mėgsta maudytis, matote, jie turi išsimaudyti kasdien, būtų 0 ar 12 laipsnių šalčio. Jie turi išsimaudyti. Matote, taip susiformavęs jų įprotis. Jie jaučiasi blogai neišsimaudę ir taip suserga, bet, kaip bebūtų, išgydysime astmą. Gerai? Tai nesudėtinga.

Bet nereikėtų per daug maudytis Anglijoje. Siūlyčiau, jei norite maudytis, darykite tai vakare, kaip daro anglai, nes tai labai klastingas klimatas. Nes išsimaudę ir išėję iš vonios galite labai greitai susirgti panašiomis ligomis. Ne tik tai, artritas ir panašios ligos kyla dėl to. To sunku išvengti šioje šalyje. Klimatas toks, kad turite pasisaugoti. Turiu omenyje, nereikia amžiams atsisakyti maudymosi. Nes, matote, kai pasakau ką nors, dėl to gali kilti dar vienas kraštutinumas. Bet mes labai mėgstame maudytis, be abejonės. Perdėta indų švara, perdėta.

Bet bendra švara arba, galite sakyti, kolektyvinė švara didesnė čia, matote. Pjaunama veja, rūpinamasi kelių švara ir panašiai daug geriau. Turime tai sujungti. Tai svarbu. Tai gali pavykti. Gerai? Astma nėra didelė problema. Kas dar? Kaip tai veikia? Mumyse yra centras, kuris yra Šri Ramos centras dešinėje.

Vadiname jį dešine širdimi. Jei galime pagydyti šį jūsų centrą, jums viskas bus gerai. Gerai? Išsiaiškinsime tai. Papasakosime jums, kaip tai padaryti. Prieš kiek tūkstančių metų atsirado joga, ji klausia. Kurią jogą turite omenyje? Joga kaip spontaniška joga egzistuoja visada. Matote, visa, kas spontaniška, yra gyva. O gyvas procesas egzistuoja visada.

Taigi negalime pasakyti, kada jis prasidėjo. Galime pasakyti, kada jis atsiskyrė. Kada Dievas ir Jo Energija atsiskyrė, ir Dievas pradėjo stebėti visa kaip liudytojas, Visagalis Dievas ir Jo Energija pradėjo veikti. Ji sukūrė visas Visatas, sukūrė mūsų Visatą, iš viso to dabar sukurti žmonės. Dabar tai turi vėl tapti viena. Kūrinys turi pažinti Kūrėją. Vienas, du, trys, keturi – visad vos keli gaudavo šią jungtį, bet šiandien atėjo laikas masinei evoliucijai. Taigi negalite apibrėžti gyvybės augimo laiko. Negalite pasakyti, kada tai prasidėjo, prieš kiek metų. Bet šiandien yra palaimintas laikas, kai daugelis gaus jogos palaiminimų.

Gerai? Ačiū jums. Kas tai? Jūs kalbėjote apie Kundalini. Paprastam žmogui labai sudėtinga pažadinti. O, kas jums tai pasakė? Tai netiesa. Matote, tai tie nenormalūs žmonės, kalbėdami apie Kundalini, vadina ją nenormalia, nes jie nežino, kaip tai daryti. Tai lengviausia padaryti. Tai lengviausia padaryti, jei esate pabudusi asmenybė.

Net vaikas gali tai padaryti. Tie žmonės, kurie sako, kad Kundalini labai sudėtinga, išvis nieko nežino apie Kundalini. Jie ne meistrai. Kas meistrui gali būti sudėtinga? Ir net paprastas gali tapti meistru, kas tada sudėtinga? Tie nėra meistrai. Tie žmonės – absoliučiai naivūs pinigų uždirbinėtojai, beverčiai žmonės. Jie rašo knygas nieko neišmanydami apie Kundalini. Jie klaidintojai. Tai lengviausia padaryti.

Tiesiog iš delnų tai pakils, pamatysite pakylant, ir pamatysite pulsavimą virš galvos. Tai visiškai nesudėtinga. Sakiau, tai gyvybiškiausias dalykas, turintis įvykti, o visa, kas gyva, turi būti nemokama ir lengva – Sahadža. Kodėl Indijoje Nanaka pasakė: „Sahadža samaadhi laago. Sahadža samaadhi laago“? Niekas nesakė, kad tai sudėtinga. Kabiras niekad nesakė. Jis sakė: „Paačo pačiso pakar bulau ek hi dor bandhahu.“ „Paimsiu dvidešimt penkis žmones ir nuvysiu iš jų vieną siūlą.“ Visi autoritetai visad taip kalbėjo. Niekas nesakė, kad tai sudėtinga. Tik tie žmonės, kurie neišmano darbo, nėra autoritetingi, taip kalba.

Netikėkite jais. Tai lengviausia padaryti. Patys pamatysite. Bet jei tai lengviausia, kodėl turėtume tai neigti? Tarkim, duosiu jums nemokamai deimantą, ar nematysite jo, neturėsite jo? Ar pajausime: „O, tai labai sunku. Kaip mes galime?“ Kaip sakau, tai lengva. Jūs neturite už tai mokėti. Gerai? Kas tai?

Ne, teisingai. Atsisėskite, atsisėskite. Gerai, gerai. Prašau atsisėsti. Pasakysiu. Tai metodas, kurį išbandė žmonės. Jis taip neveikia. Tarkim, jūsų mašina sugedo, gerai? Ar galite pataisyti sėdėdami viduje? Ar galite pataisyti?

Turite išlipti. Taigi pirmiausiai Kundalini turi būti pakelta. Matote, žmonės viską supainiojo. Netgi Hatha jogoje, kur yra aštangos, pirmiausiai yra Išvar Pranidhana. Pirmiausiai įtvirtinamas Dievas, pirmiausiai turite būti jungtyje su Dievu. Net kaip krikščionis pirmiausiai turite būti pakrikštyti. Žinoma, tai netikra, pamirškite, bet turite būti pakrikštyti. Net kaip induistas turite būti pakrikštytas, taip vadinama „Jadžnopavita“ atliekama sulaukus aštuonerių metų. Tai yra realizacija. Arba Mahometas Sahibas ir visi tie žmonės naudojo „Sumtą“ (išsilaisvinimą iš minčių ir sąmonės) – tai tas pats.

Taigi pirmiausiai gaukite realizaciją. Tai nereiškia, kad tampate meistrais. Bet pažadinus Kundalini ir kylant Kundalini, jūs tampate meistru. Tai realus procesas, bet dabar jie apvertė tai aukštyn. Kaip galite išsivalyti, kol iš to neišsivadavote? Tarkim, mano saris sugadintas, turiu jį nusivilkti ir išvalyti. Ar ne? Štai kodėl tai sudėtinga. Štai kodėl. Tokią sumaištį jie sukūrė.

Ir netikėkite visomis tomis istorijomis. Jei bandysite nuslopinti savo ego, jis užlips jums ant galvos. Jis niekad nedings. Jei bandysite nuslopinti savo superego, tai niekad jums nepadės. Bet čia tai įvyksta savaime, kaip tai įvyksta, papasakosiu jums rytoj. Pažadinus jumyse esančias Dievybes, šie dalykai įsiurbiami. Kundalini pabunda ir tai padaro. Galop, jei norite, prisipažinsiu, manyje yra kai kas ypatingo, ką galiu padaryti. Turi būti kai kas. Jei nenukryžiuosite, pasakysiu tiek, ne daugiau.

Geriau išsiaiškinkite, nes kitaip pirmiausiai mane nukryžiuosite. Nenoriu to daugiau. Gerai? Telaimina jus Dievas. Taip, mano vaike? Tam nereikia jokios operacijos. Sahadža jogoje turime būdų, dieviškų būdų, kaip atverti savo širdis. Maišatis yra ties kita riba, ši maišatis sukėlė mums problemų. Matote, maišatis dėl mūsų santykio į save, kitus ir visuomenę. Didžiulė maišatis prasidėjo labai seniai, kai buvo parašytos „Smritis“, arba, galime sakyti, kai buvo praktikuojamos religijos, tai vyko priešingai.

Pradėjome daryti viską, štai kaip praradome gebėjimą. Dėmesys į save turėtų būti toks, kad bandytume ištobulinti save. Tai absoliučiai tironiška, pasakysiu. Bandydama ištobulinti Sahadža jogą esu tironiška sau. Didžiulis darbas, kurį tenka atlikti šiam kūnui, krūvis, kuris tenka šiam kūnui, mano ištvermės tapimas beribe – su visu tuo susitvarkau. Paprastai žmonės nebeištveria: „O, Motina, to per daug. Neištversime.“ Patys matėte. Bet turite būti tironiški, kad ištobulintumėte save. Tokiu būdu turime tai atlikti dėl savęs ir dėl kitų, turi būti idealūs santykiai. Kaip turite brolį, jis jūsų brolis, turėtų būti idealus brolis.

Jei jis jūsų tėvas, turi būti idealus. Bet tokia sumaištis! Kuo labiau nušvintate, kaip sakoma, tuo aukščiau kylate, tada sumaištis: kas yra jūsų sesuo, motina, kas jūsų tėvas. Tada santykiai tarp Sahadža jogų taip pat tampa painūs. Jūs esate Sahadža jogai, pranašai, turite gerbti vieni kitus. Visi esate pranašai, kalbate ta pačia kalba. Turite mylėti vieni kitus. Tai neprotinga, taip turi būti, nes santykiai turi įtvirtinti, idealūs santykiai. Daug žmonių, kaip žinote, supyksta ant manęs: „Motina, esate per kantri Sahadža jogams.“ Bet jie – mano vaikai. Turiu patobulėti, ir mano santykiai su jais turi būti idealūs.

Turiu sukaupti visas jėgas ir atleisti jiems, kad jie galėtų kilti. Taigi santykiai su kitais turi būti idealūs. Ar esate idealus tėvas? Ar esate ideali motina? Ar esate ideali sesuo ar idealus brolis? Ar esate idealus pilietis kitiems? Bet visuomenė turėtų būti praktiška. Visuomenė turi sutvarkyti tai praktiškai, o praktiškai tvarkomasi keičiant. Tarkim, šiandien pasakyčiau, kad Indijoje mums nereikalingas vegetarizmas. Anglijoje vegetarizmas reikalingas.

Visa tai praktiška. Visuomenė turi būti praktiška. Čia esame praktiški dėl savęs, ne dėl visuomenės, o dėl savęs. Viskas susitvarko. „Kas blogai?“ Moteris, turinti vaiką, pabėga su kitu vyru. „Kas blogai?“ Arba moteris, turinti vaiką, gali parduoti valstybę dėl savo vaiko. „Kas blogai?“ Sumaištis mumyse kuria šią problemą, todėl nežinome, kaip atsiverti. Jei išsivaduotume iš sumaišties, viskas galėtų būti gerai. Tai gali būti padaryta Sahadža joga. Visa sumaištis buvo sukurta nesubrendėlių, pasakysiu.

Kaip nėra nieko blogo inkarnacijoms, pranašams. Nieko blogo dėl tokių asmenybių gilumo. Tai, kas blogo mumyse, yra mūsų pozicija. Ir jei galime pasitelkti aiškią poziciją apie save, kitus, visuomenę, viskas pavyks. Bus nuostabu. Nes dėl šios sumaišties mūsų širdis užverta. Mes bijome kitų. Ko čia bijoti? Santykiai yra idealūs. Ką galime padaryti?

Kai rūpinamasi santykiais, jūsų santykiais, jūsų širdis yra ideali. Ką jie bedarytų, nesvarbu. Visa, ką aš darau dėl jų, turi būti idealu. Turiu juos mylėti. Turiu juos žavėti, skatinti juos, palaikyti juos ir suteikti jiems visa, kas priklauso mano santykiui. Pavyzdžiui, vandens šaltinis yra Motinoje Žemėje. Ar jis mąsto, koks medis jis yra, ką daro? Jis tiesiog šaltinis, vanduo. Taip pat dėl to, kad jūs esate šaltinis, santykis turi būti idealus. Suveikė ši maišatis, o mes racionaliai ją priėmėme.

Taip patekome į šiuos spąstus, kai mūsų širdys yra užvertos. Gerai?