„Širdis, Višudhi, Agija, Sahasrara – tapimas Žiniomis”, viešoji programa, Derbis (Didžioji Britanija), 1982-07-11

Džiaugiuosi, kad daktaras Vorenas jums papasakojo apie tas čakras, apie kurias Aš pasakojau vakar, nes vienoje trumpoje paskaitoje neįmanoma visko aprėpti.

Jei jūs gausite Savirealizaciją ir gerai progresuosite, tada galėsite klausytis Mano įrašų, kurių yra šimtai, ir galėsite suprasti žinias, neaprėpiamas kaip vandenynas. Kaip sakiau jums vakar, kai gaunate nušvitimą, jūs tampate žinojimu. Tai labai sudėtinga formuluotė; žmonės nesupranta, ką reiškia „tapti žinojimu”. Anądien pas Mane atėjo ponas, kuris pasakė: „Mano guru jau davė man žinojimą.” Aš paklausiau: „Kaip?” Jis man pasakė: „Aš tau daviau žinojimą.” Aš atsakiau: „Bet vis tiek, kaip tai, ar tai yra žinojimas? Kodėl tu tiki, kad jis tau davė žinojimą?” Taigi jis pasakė: „Ne, Motina, jis palietė mano kaktą ir aš pamačiau šviesą.” Aš atsakiau: „Bet tu ir taip gali matyti šviesą. Kodėl manai, kad gavai žinojimą?” Taigi jis pradėjo galvoti apie tai. Paklausė: „Kas turi atsitikti, kai gauni žinojimą?” Aš atsakiau: „Štai žmogus, sėdintis šalia tavęs, jis yra Sahadža jogas. Jis žino, kas yra Kundalini, jis taip pat žino, kaip kelti Kundalini. Jis žino, kokios yra tavo problemos, kaip blokuojasi tavo čakros. Jis taip pat žino ir savo problemas.” Taigi jis paklausė Manęs: „Kaip jis žino?” Aš pasakiau: „Jis tapo žinojimu.” Kaip sakiau vakar, jūs turėtumėte savo centrine nervų sistema jausti kitus žmonės ir save pačius iš vidaus.

Pavyzdžiui, išprotėjęs žmogus. Jis nesupranta, kada pradeda tokiu tapti. Jis nesupranta, kad yra apsėstas, kad tai kyla iš proto, kad jam reikia gydytis – nieko nesupranta. Galiausiai jis išprotėja ir atsiduria psichiatrijos ligoninėje. Arba žmogus, susirgęs vėžiu, nežino, kad jis serga tol, kol jam pasako: „Dabar iki mirties jums liko daugiausiai penkiolika dienų.” Tai yra fiziniame ir protiniame lygmenyje. Žmogus, kuris yra egoistiškas, nežino, kad jis yra egoistiškas, kad jis engia kitus, jis nežino, kad kiti yra jo paties dalis. Kaip ir Hitleris, kuris niekada nesuprato esąs toks siaubingas velnias ir, kad eis į pragarą, o tie, kurie buvo šalia jo tuomet, nesuprato, kad velnias auga jų aplinkoje. Kad velnias ruošiasi ateiti. Niekas nieko nesuprato, ir staiga po vienuolikos metų jis sugrįžo kaip siaubinga, griaunanti velnio jėga. Taigi jei jūs paskaitytumėte knygas, rašytas iki jo režimo, suprastumėte, kad jie tikrai palaikė jį.

Kadangi sakė: „Mes patiriame nuosmukį, mūsų visuomenė nyksta, ir mums reikia žmogaus, kuris suteiktų griežtumo, kuris mus padarytų disciplinuotesniais; mums reikia disciplinos, mes privalome turėti discipliną,” žodžiu, jis jiems patiko. Netgi jauni studentai jį mėgo, nuvažiavęs į universitetus apžavėjo juos sakydamas: „Mums reikia turėti discipliną, mes turime būti griežtesni, jūs neturite valgyti tokio maisto, jūs neturite valgyti anokio maisto, jūs turite tapti labai griežti.” Tokie dalykai buvo labai gerai įvertinti jaunimo. Jie nesuprato, kad tas vyras – velnias. Dabar žinios yra tokios, kad jūs galite matyti ir savo subtilųjį kūną, ir kitų subtilųjį kūną. Mūsų subtilusis kūnas, taip pat kaip ir kitų, slypi čakrose. Čakros yra mūsų viduje, ir šios čakros rūpinasi visomis mūsų reikmėmis, kokias turime. Pavyzdžiui, jei mes turime labai greitai bėgti, mes galime bėgti labai greitai. Mūsų širdis pradeda plakti, suveikia simpatinė nervų sistema, tada šios čakros sureguliuoja energiją taip, kad ta dalis, kuri buvo per daug išnaudota, gautų reikalingą energiją atsistatyti. Tada, sakykim, kairėje ir dešinėje pusėje mes turime du simpatinės nervų sistemos pertempimus. Kada šie pertempimai smarkiai paveikia čakras, tos čakros atsiskiria.

Ir dar kiekvienoje čakroje yra dievybė. Ir kai ta dievybė užmiega, įvyksta atsiskyrimas nuo visumos, nes tokiu būdu mes esame sujungti su visuma. Matote, jeigu tai yra slankstelis, štai toks, jei jis atjungiamas, jūs esate atjungiami nuo visumos ir kontrolė dingsta. Kai dingsta kontrolė, jūs pradedate veikti patys. Kai ląstelė pradeda veikti pati, ji tampa piktybine. Ji praranda ryšį su visuma, kuri jai suteikia balansą, saiko jausmą ir koordinaciją, kiek reikia augti, štai kaip atsiranda vėžys. Visuomenėje lygiai taip pat, šiomis dienomis, kai visuomenė yra orientuota į ego, mes einame ir sakome: „Kas blogai? Kas tame blogo, kas blogo?” Šiandien, tik ką Vorenas jums pasakojo, kad mumyse yra dharma. Mes turime dešimt dharmų ir dešimt dharmos ramsčių savo viduje, dešimt Dievo įsakymų, kuriems turime paklusti. Kodėl?

Todėl, kad jei juos ignoruojate, krypstate į disbalansą. Ir jei disbalansas įsigali, jums gali iškilti bet kuri problema, atsirandanti dėl disbalanso. Tad todėl mes negalime išgydyti vėžio, nes negalime priversti ląstelių grįžti į normalią būklę. Daugiausia, ką galime padaryti, tai pašalinti ląsteles, kurios atakuoja kitas ir verčia jas taip pat orientuotomis į ego. Bet mes negalime jų padaryti normaliomis ląstelėmis. Tik per vibracijas jūs galite tai padaryti, nes kai duodate vibracijų šiems centrams, jie tampa galingesni, jie išplečia savo aurą, taigi ratas, kuris buvo mažas, tampa didesniu, apimdamas abi puses ir sujungdamas jas, tada dievybės yra pažadinamos, ir ląstelės pradeda gauti žinutes iš visumos. Tai paprastas principas, kuris yra subtiliosios sistemos principas, kai žmogus suserga vėžiu, kaip jis gali sužinoti serga ar ne? Kadangi nėra būdų apie tai sužinoti. Bet kai jūs tampate žinojimu, pradedate vystyti pojūčius ant savo pirštų, ir tai yra iššifruojantys žodžiai, iššifruojanti kalba, kuri jums pasako, ar jūsų centrai blokuoti, ir kaip juos gydyti. Jūs iš karto perspėjami, nes žinote, kad tai vyksta.

Žmonės, kurie turi, sakykim, psichinių problemų, nežino, kad jų turi. Kai kurie iš jų visiškai nieko nežino apie tai, bet kažkada jie suvokia turintys psichinių problemų. Šiandien Mane aplankė psichiatras, tik šiandien jis buvo su Manimi, jis yra Sahadža jogas, jis išgydė keletą protiškai neįgalių žmonių. Kadangi jis psichiatras, tai visada, kai būna su Manimi, jo pirštas dreba. Šis pirštas ir šis nykštys, jei šis dega, o šis dreba, tai reiškia, kad jis turi apsėdimą, paprastas dalykas. Dabar šis žmogus gali apsėdimą išvalyti, nes Sahadža jogui tai užima daugiausia dvi minutes. Bet žmogus, kuris turi apsėdimą, taip pat gali tai išvalyti, jei žino, koks centras ir kokias dievybes reikia pažadinti, o jei žinai, kaip jas pažadinti, tai gali išvalyti. Štai kaip išprotėję žmonės gali būti išgydyti. Yra toks išprotėjęs vyras gatvėje, dabar, kai jis kalbėjo, Aš buvau savo kambaryje, jis sakė: „Jūs turite siekti Kristaus, jūs turite siekti Dievo” ir panašius dalykus gatvėje. Jis pats yra išprotėjęs, suprantate.

Beprotis, vedantis kitus kur? Į pamišėlių namus? Jis kalba garsiai: „Jūs turite siekti Kristaus, jūs turite siekti Dievo.” Kaip? Kaip jūs siekiate? Tik skaitant paskaitas „Siekite Viešpaties, siekite Dievo”, ar tai yra kelias? Jei Aš pasakysiu dabar: „Nukreipkite savo dėmesį į vidų.” Šiuo metu jūs sėdite priešais Mane, tai paprasta, jūsų dėmesys nukreiptas į Mane, dabar nukreipkite savo dėmesį į vidų. Ar galite tai padaryti? Jūs galite pasakyti: „Taip, mes tai darome.” Netiesa. Jūs to visai nedarote. Kai kas turi įvykti viduje.

Kol tai neįvyksta, dėmesys negali atsidurti viduje. Daug žmonių tiesiog tiki kažkuo, kas nėra tikra, tiki tol, kol nukenčia nuo to. Esu mačiusi žmonių, kurie buvo tokie. Fanatikai. Kai pasensta, jie absoliučiai visi tampa be galo įsiutusiais arba agresyviais, arba nenaudėliais, arba nuobodomis. Kai kurie iš jų tampa tikrai pusiau išprotėjusiais, o kai kurie visiškais bepročiais. Taigi tikėjimas kažkuo be žinių yra labai aklas žaidimas. Tame turi būti penas. Dabar mes Indijoje galime sakyti, kad turime sikhizmą, tai yra labai plačiai paplitusi religija. Tačiau žmonės, kurie yra sikhai, turi visiškai negerti.

Be to, kada Guru Nanaka sakė, kad jūs turite negerti, žinojo apie tai, Jis žinojo, apie ką kalba. Jis buvo Pirmapradės būtybės inkarnacija. Jis buvo Pirmapradis Mokytojas, ir tada Jis sakė: „Jūs neturėtumėte gerti,” dabar Man pasakoja, kad sikhai Anglijoje geria daugiau negu škotai. Tai labai stebina. Įsivaizduokite! Tas pats islame, nes Mahomedas Sahibas ir Nanaka Sahibas yra ta pati asmenybė, Jis pasakė tą patį. Mozė sakė tą patį, prašė žydų. Ką jie daro? Jis sakė: „Stipriųjų gėrimų, alkoholio reikia vengti.” Mahomedo Sahibo laikais nebuvo cigarečių, taigi Jis nieko apie cigaretes nesakė, dėl to musulmonai sako: „Ai, su cigaretėm viskas gerai, jos nieko nereiškia.” Matote, šiuose dalykuose yra tiek daug spragų. Indijoje mes turime daugybę tokių bendruomenių, kur galite nueiti, pamatyti ir nustebti.

Pavyzdžiui, džainistai – jie nevalgys mėsos, bet gers. Galite įsivaizduoti? Gėrimas eina prieš jūsų dėmesį, tai yra faktas, Mahavira kalbėjo ne apie ką kitą kaip apie Čaitanją. Buda niekada nesakė: „Nevalgykite mėsos.” Tai nereiškia, kad jūs turite valgyti mėsą, bet Aš sakau, kad Jis apie tai nekalbėjo, tai nėra taip svarbu. Jis pats, Buda pats numirė, nes suvalgė žalios kiaulienos. Jis nuėjo į namus, matote, Buda buvo realizuota dvasia, didis žmogus, Jis buvo inkarnacija, ir Jis atėjo į namus kaip svečias. Staiga Jis ten atsirado, o šeimininkas buvo tik medžiotojas ir jis pasakė: „O, Buda, Tu atėjai į mano namus, ką aš turėčiau tau duoti, ką aš turėčiau padaryti?” Jis atsakė: „Aš turiu labai mažai laiko, duok man, ką turi.” Jis atsakė: „Aš sumedžiojau šerną, bet maistas dar neparuoštas, paruošimas užtruks šiek tiek.” „Gerai, – Jis pasakė, – duok man pusę.” Nuo to Jis mirė. Netgi džainizme, jūs būsite nustebę, kad Naminathas buvo vyriausias Šri Krišnos pusbrolis. Jo vestuvėse buvo didelės iškilmės ir buvo daug nupirktų paukščių. Aš turiu omeny, jie visi buvo džainistai, įsivaizduojate!

Ir paukščiai, ir viskas, pamačius, kiek daug buvo nužudyta, jį apėmė pasipriešinimo tam jausmas, jis pasakė: „Gerai, to daugiau nebus.” Bet jie nuėjo prie kitko – kraštutinio vegetarizmo, turiu omenyje, kad jie gali būti labai žiaurūs sau iki tokio laipsnio, kad jūs net negalite įsivaizduoti, bet jie į tai nekreipia dėmesio. Taigi su religija yra tokia problema, kad jūs vis nueinate į kraštutinumus. Svarbiausia religijoje nenueiti į kraštutinumus, tai yra kiekvienos religijos pagrindas. Krikščionybėje, jūs žinote, kad Kristus sakė: „Laikykitės atokiau nuo mirusiųjų, jums nėra su jais ką veikti.” Jis paimdavo mirusias dvasias ir perkeldavo į kiaules, o kiaules suvarydavo į jūrą. Jūs visi žinote šią istoriją, bet kiekvienoje bažnyčioje yra palaidoti mirusieji tiesiog po kojomis. Tiesiog nežinai, kaip vaikščioti bažnyčioje, nes jie ten visi palaidoti. Laimei, gyvenau… Gal nelaimei, turiu pasakyti, Anglijoje gyvenau prie pat bažnyčios, ir naktimis Aš mačiau juos visus išeinant iš kapų, Aš sakau: „O, Dieve.” Juk ten vaikai sėda, meldžiasi Dievui ir taip toliau. Tai ką jie iš ten parsineša? Be abejonės, katalikybė yra katastrofa, visa taip vadinama krikščionybė. Aš turiu omenyje, kiekvienos religijos pagrindas buvo paneigtas jos sekėjų.

Pirma, Kristus yra Tas, kuris valdo mirusiuosius. Jis yra Tas, kuris susiurbia padarinius, atsiradusius dėl mirusiųjų, ir Jis visiškai atskiria juos, kad ir kur eitumėte, į bet kurią bažnyčią. Tik Indijoje jie kažkokiu būdu to nedaro, Aš nežinau, kaip jie tai įstengė. Bet čia kiekvienoje bažnyčioje lavonai kabo aplink. Sahadža jogai dabar nevaikšto į bažnyčią, nes jie bijo. Jei vienąkart Sahadža jogas buvo mirusios dvasios pagautas, jis iškart tai žino, jam skauda galvą, jis nenori ten eiti. Bet žmogus, kuris nėra Sahadža jogas, nueina į bažnyčią, pasigauna bhutą ir to net nežino. Viena iš mano pasekėjų turėjo mamą, kuri buvo katalikė, labai tvirta katalikė, matematikos magistrė, ir panašiai, suprantate, labai tvirta katalikė. Ji atėjo susitikti su Manim ir Aš jai pasakiau: „Jūs turite mesti visą tą fanatizmą dėl ėjimo į bažnyčią, nes bažnyčioje prilaidota daugybė lavonų.” Bet ji neklausė Manęs. Dabar, po daug laiko, jai jau apie šešiasdešimt metų, ji faktiškai išprotėjo, iš tiesų ji pradėjo naudoti bidė vietoj tualeto ir panašiai elgtis, problemos pasireiškė.

Tačiau ji atsikeldavo sekmadienio rytais, susiruošdavo, eidavo į bažnyčią ir grįždavo labai gražiai. Kiekvieną sekmadienį ji atsikeldavo, pasipuošdavo, eidavo į bažnyčią ir po to grįždavo. Lyg kas ją ten nuvesdavęs ir parvesdavęs. Bet vieną dieną atsitiko taip, kad ji pasiklydo, o ta moteris paskambino policijai ir pasakė: „Ką dabar daryti, ši moteris pasiklydo, ir mano mama pasiklydo,” ji labai susirūpino. Ji paskambino Man, o Aš jai pasakiau: „Tu ją surasi, jai viskas gerai, ji sugrįš.” Po trijų dienų ji iš dievažin iš kur sugrįžo, sugrįžo ir vėl pradėjo tą patį – naudoti šitą vietoj to, tą vietoj šito, visiškai taip pat lyg būtų išprotėjusi, o policija pasakė: „Nieko nepadarysi, geriau atiduokit ją į pamišusių senelių prieglaudą.” Taigi ji atidavė ją į senelių namus, kur seni žmonės gyvena. Dabar Merė, Mano pasekėja, pasakė patį netikėčiausią dalyką: dauguma žmonių, esančių ten, yra katalikai arba krikščionys. Jie visi panašiai išprotėję, slaugėms labai sunku, bet visi jie sekmadieniais susiruošia ir eina į bažnyčią, kuri yra specialiai jiems įrengta. Galite įsivaizduoti? Tik pažiūrėkit į šituos apsėdimus, tai apsėdimai, mes privalome žinoti, kad tai yra apsėdimai, mes nesame laisvi žmonės; mes vergaujame šiems padarams. Dabar pažiūrėkime iš kitos pusės, kita vergijos pusė yra mūsų įpročiai, jie mus pavergia.

Jie mus pavergia, esu mačiusi tokių žmonių, mes vieną kartą buvome pas ministrą svečiuose, Rusijos ministrą, labai galingas žmogus šiaip jau. Ir staiga jis atsistojo, jis buvo šeimininkas, staiga jis atsistojo: „Oi, aš turiu eiti.” Aš paklausiau: „Kas atsitiko?” Jis atsakė: „Aš esu ligotas žmogus.”Aš paklausiau: „Kas Jums yra?” „Suprantate, aš esu futbolo fanatikas ir negaliu ilgiau sėdėti, nes rungtynės jau turėjo prasidėti.” Įsivaizduojate, jis buvo šeimininkas, ir tiek daug žmonių buvo ten, jis tiesiog negalėjo sėdėti. Aš noriu pasakyti, kad jis negalėjo ramiai sėdėti, jam reikėjo pakilti ir vaikščioti, jis tiesiog nerado sau vietos. Aš nustebau, jis nesitvardė, nekontroliavo savęs, noriu pasakyti, pamaniau, jog nuo to futbolo kažkoks apsėdimas jį apima, nes kaip kitaip? Kai toks suaugęs, subrendęs žmogus šitaip elgiasi! Tai niekis, kiti mūsų įpročiai yra kur kas blogesni, kur kas blogesni ir jie mus pavergia, mes nebegalime be jų gyventi. Visa, kas yra šiame pasaulyje, yra mums, o ne mes kažkam. Jei kažkas gali mus pavergti, mes turime žinoti, kad esame šeimininkai. Jei kėdė jums patogi ar nepatogi – nesvarbu. Svarbu yra tai, kad ji jūsų nepavergia.

Niekas neturi jūsų pavergti. Tas, kuris yra karalius, imperatorius, tas turi mažiau sunkumų. Jei jūs išmesite žmogų į gatvę, jis gerai miegos. Jei jį perkelsite bet kur kitur, jis bus laimingas, tai reiškia, kad tas žmogus yra tikras imperatorius. Imperatoriumi nėra tas, kuris negali gyventi be visiško komforto. Jei jis yra komforto vergas, jis ne imperatorius. Visa tai galime išmokti, kai mūsų centras štai čia, Nabi čakra yra pažadinta, kai šviesa sklinda šioje vietoje, Voide žalia spalva, matote, tada kas atsitinka, jūs nematote iškart, bet šviesa veikia. Nušvitimas yra toks, kad jis veikia, šviesa pati savaime veikia, galite įsivaizduoti. Pati šviesa veikia jumyse. Pas mus buvo gydytojas, kuris labai mėgo vyną, savo gėrimus ir t.t.

Aš jums niekada nesakau: „Negerkit.” Niekada to nesakysiu, nes nenoriu, kad žmonės pabėgtų. Ne, ne, nieko panašaus. Jūs patogiai atsisėskite ir tiesiog gaukite savo Realizaciją, tada pažiūrėsime. Tas vyrukas liovėsi gerti kitą dieną, bet tada jis turėjo išvykti į Vokietiją ir pagalvojo: „Aš geriau paragausiu kokio nors labai specialios rūšies vyno” – tokį jis mėgo. Taigi jis paragavo ir paskui vėmė, vėmė, vėmė, negalėjo liautis. Jis sakė: „Buvo taip neskanu; aš niekada nesu ragavęs tokios bjaurybės.” Aš jam nieko nebuvau sakiusi, tai tiesiog atsitiko, jis pradėjo taupyti pinigus, galėjo pirkti daiktus iš tų pinigų, jis buvo laisvas paukštis. Bet Aš negaliu jums to sakyti, nes mes esame taip prisirišę ir susitapatinę, kad netgi jei sakai, jog taip gali nutikti dėl Sahadža Jogos, dauguma žmonių nepriima. Mūsų susitapatinimai yra taip suaugę su mumis, taip suaugę, kad mes esame visiškai nelaisvi žmonės. Mes galime būti politiškai laisvi, tačiau tai yra paviršutiniška. Dvasia yra vienintelė laisva viduje, ji neturi suvaržymų, įpročių, ji prie nieko neprilimpa, ji yra visiškai neprisirišusi ir skleidžia mums džiaugsmą.

Tai yra mūsų dvasia, mūsų dėmesys tampa toks apšviestas. Dabar apie nušvitusį dėmesį. Kaip sakiau, tai nėra toks dėmesys, kurį mes suprantame: „O, tai šviesa, aš matau šviesą” – nieko panašaus. Tačiau turint apšviestą dėmesį, jūsų sąmonė tampa nušvitusi, ir jūs pradedate kitus žmones jausti pojūčiais savo rankose. Kaip tas žmogus, kuris vakar čia sėdėjo, jūs turėjote matyti. Anądien vienas čia buvęs ponas sakė Man: „Jūsų energijos skiriasi nuo mano” – nieko panašaus. Jei jūs turite negatyvias energijas, kurį laiką drebėsite, būtinai drebėsite, be abejonių, jei turite per daug negatyvių energijų. Vieną kartą mes turėjome programą ir keli žmonės buvo atėję, keli brahmanai, ir jie buvo labai priešiškai nusiteikę mano atžvilgiu, nes Aš nesu brahmanas. Jie sakė: „Mes nebūsime Motinos programoje.” Aš nežinojau šių dalykų, jie niekada Man nesakė, bet kai atsirado Mano akivaizdoje, pradėjo drebėti štai taip, taigi Aš paklausiau: „Kodėl jūs taip drebate?” Jie atsakė: „Mes esame brahmanai ir suprantame, kad Jūs esate Šakti, dėl to ir drebame.” Aš paklausiau: „Bet kodėl jūs drebate? Niekas daugiau čia nedreba.” Jie parodė į kitus keturis žmones ir pasakė: „Matote, jie taip pat dreba.” Aš pasakiau: „Nueikite ir sužinokite, iš kur tie žmonės.” Jie nuėjo ir sužinojo, kad tie žmonės iš psichiatrinės ligoninės.

Aš pasakiau: „Jūs turėtumėte suprasti, kas dreba, kas tie drebantys žmonės, juk niekas daugiau nedreba.” Taigi jei yra negatyvios jėgos – jūs šiek tiek drebate, bet vėlgi mes turime suprasti, kokia nauda, kokia nauda turėti šią energiją viduje. Tai labai svarbu, nes mes praktiški žmonės. Viskas turi būti naudinga, kaip ir tai, ką mes turime. Kokia nauda iš to šiame pasaulyje? Jokios. Jei mes turėtume ką nors tokio, kas turėtų tikrą naudą, mes nieko kito nenorėtume. Tačiau troškimų vis dar yra. Bet mes turime suvokti, kad ir ką turime dabar, tai nėra aukščiausia riba. Nauda iš tos galutinės ribos yra tokia, kad jei jau mes pasiekėme ją, viskas tampa reliatyvu, viskas tampa reliatyvu. Tai, kas tampa reliatyvu, yra visi šie besikeičiantys dalykai, visa, kas greitai keičiasi, visa, kas bando mus pavergti, visi šie dalykai yra išoriškai patrauklūs, bet viduje jie kaip gyvatės, o mes tampame neprisirišusiomis asmenybėmis.

(Motina kalba hindi: „Ar yra kokių problemų dedant?“) Kaip mes dabar suprantame religiją, mes einame į ribotą bažnyčią, priklausome ribotai bendruomenei, ribotam klubui, darome viską taip pat, dėvime panašius drabužius, panašias kepures. Vieni galvoja: „Mes priklausome vienai religijai.“ Nieko panašaus, viskas čia žmonių išgalvota ir dirbtina, jūs tai žinote. Viskas, kas žmonių sugalvota, yra dirbtina, jūs tai žinote. Jie tą patį užrašo ir ant drabužių, kurie yra žmonių sukurti, jie sako „žmonių sukurta medžiaga”, taigi ne Dievo sukurta. Mes sukūrėme savo pačių religijas ir dėl jų kariaujame. Religijos yra jumyse, jūsų viduje. jūsų esybėje. Jos neturi nieko bendro su nesąmonėmis, kurias mes iš jų padarėme. Tai yra asmens savybės, kaip keturvalentės anglies, jūs esate dešimtvalenčiai. Ir jei šių valentingumų trūksta, tada atsitinka taip pat kaip cheminiame mišinyje, kokį jūs esate kada nors matę – jei vieno valentingumo trūksta, jis tampa neigiamu ir tada susijungia su kitu, taigi yra neigiami ir teigiami valentingumai.

Taigi jei turite kažkiek papildomų valentingumų, tai pritrauksite kitus žmones; jei turite mažiau, tai jūs prisišliesite prie kitų žmonių. Tai yra visiškai tas pats kaip ir cheminiame mišinyje. Šie valentingumai mumyse yra, kad subalansuotų mus, ir būtent apie tai jums pasakojo Vorenas. Kai gausite savo Realizaciją, savo dharmą, jūsų Dešimt Dievo Įsakymų nušvis. Tai jus įgalina, jūs tampate tuo. Jūs išeinate už religijos ribų. Jums nebereikia ja sekti, jūs tiesiog tampate. Jūs tampate tokie vientisi. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms netinka, sakykim, bulvės, jie tiesiog jų nemėgsta, tiesiog nemėgsta. Prieš Realizaciją viskas vyksta atvirkščiai, jei žmonėms nereikia valgyti bulvių, jie valgys jų dar daugiau.

Po Realizacijos to tiesiog nebus, jums to nebus, jūs esate tokie vientisi. Energijos šaltinis mumyse taip nušvinta, kad visiškai pasikeičia mūsų prioritetai; mes pradedame viską spręsti pagal vibracijas. Mes čia turime mažą mergaitę, Olimpiją, ji labai mažai valgo, praktiškai visai nevalgo sotaus maisto. Bet jei Aš jai duosiu ką nors valgomo – ji suvalgys, iš niekieno daugiau rankų ji nevalgys; bet jei Aš jai duosiu ką nors, ji paprašys dar ir valgys. Tai neįtikėta, ji suvokia vibracijas. Jei jūs suvokiate vibracijas, tai jums bus labai nesunku išlaikyti savo valentingumus nepažeistus, nes esate įgalinti. Ir ne tik tai, jūs tiesiog nemėgsite nieko kito, nes jums patiks vibracijų tėkmė. Kai teka vibracijos, Dvasia spinduliuoja džiaugsmą per jūsų centrinę nervų sistemą, džiaugsmas yra Dvasios savybė. Džiaugsmas, kurį pradedate jausti, ir kai pradedate jausti džiaugsmą, tada jūs nenorite, kad tai pasibaigtų, tiesiog nenorite pasiduoti. Jūs norite mėgautis, taigi tampate žiniomis, o dėmesys, kuris yra išties šitoje vietoje ir palaikomas jūsų kepenų, tampa nušvitęs.

Kaip Aš jums pasakojau vakar, sėdėdami čia, jei norite sužinoti ką nors – jūs galite tai sužinoti. Vos tik pamačiau nerangiai sėdintį poną, pamaniau, kad jis nesėdi deramai, Aš pasakiau: „Sėdėkite tinkamai.” Bet kai nukreipiau dėmesį į jį, sužinojau, kad jis serga, taigi paklausiau: „Ar jūs turite kokią bėdą?” Jis pasakė: „Taip”. Aš pasakiau: „Tada nieko baisaus.” Taigi sutelkę dėmesį jūs tuoj pat suprantate žmogų, kokią problemą jis turi. Sėdėdami čia jūs galite pajausti bet kurio vibracijas. Pavyzdžiui, mes galime pasakyti, jei čia nėra rusų… Ar turėčiau sakyti, ar ne?.. Brežnevas yra apsėstas, jis yra apsėstas žmogus. Aš važiuoju į Rusiją, tikiuosi išvalyti jo apsėdimus. Jis apsėstas žmogus. Jie turi reikalų su ta parapsichologija, tas pas nutiks ir Amerikoje, taip nutiks visur, kur jūs bandysite praktikuotis su tomis dvasiomis, spiritistai ir viskas, ką mes vadiname „preta vidja“, „smašana vidja“ ir visos tos baisybės, kurias vadina protingais vardais, tokiais kaip „parapsichologija“, arba kaip ten dar jie vadina? Charizmatiniai judesiai ir panašiai…

Ten nieko nėra, išskyrus dvasias, ten tik dvasios. Visi tie žmonės užsiima būtent tuo – dvasiomis. Jie prisišaukia mirusias dvasias ir vadina jas Šventąją Dvasia, įsivaizduojate? Tie charizmatiniai judesiai yra dar vienas siaubas, nežinau, kaip jums papasakoti, bet turiu pasakyti, kad visas mokslas tapo labai subtilus, ir niekas nežino, kad tai baisi velniška jėga, veikianti per mus ir traukianti mus prie tų dvasių. Kai kurie žmonės sako: „Motina, yra geros ir blogos dvasios.” Bet kodėl, kodėl, kodėl reikia eiti pas mirusiuosius? Jūs nežinote, kuris yra blogas, kuris geras. Kaip jūs žinosite, ir kodėl reikia eiti pas mirusiuosius? Mes turime būti dabartyje, ne praeityje. Pirma, kas nutinka, kai prarandate valentingumą – jūs nueinate į kairį kanalą. Kai nueinate į dešinį, jūs galite būti labai asketiški, jūs nevalgysite tokio ar kitokio maisto, ir šiaip, ir taip, jūs tampate labai orientuotais į ego.

Jūs pereinate į kitą pusę, vadinamą viršsąmonę. Kairė pusė yra kolektyvinė pasąmonė, o dešinė – kolektyvinė viršsąmonė. Kai pradėjau savo darbą, nusprendžiau, kad nekalbėsiu apie tas negyvas dvasias. Aš pasakiau sau: „Sugebėsiu ir be to.” Tai yra neįmanoma. Per trejus metus niekada apie tai nekalbėjau. Nekalbėjau apie dievybes, nekalbėjau apie nieką. Trejus metus Aš tai sugebėjau, bet viena moteris iš mūsų praktikavo visus šiuos dalykus ir ji užkrėtė apsėdimais tiek daug žmonių. Ir tūkstančiai žmonių ėjo pas ją. Ji pasakydavo, kuris žirgas atlėks pirmas, kur pamesti pinigai ir panašiai. Visa tai, ir tūkstančiai žmonių plūdo, žinote.

Mūsų čia nedaug, bet tik leisk ateiti kokiam tantristui ir nebegalėsi kontroliuoti eismo. Tokia yra sąlyga, susijusi su šitų baisių žmonių lankymusi. Ir ta moteris tikrai privertė Mane kalbėti apie tuos dalykus, ir štai taip visa tai yra. Jie egzistuoja. Eidami į kairę arba į dešinę, jūs einate ieškoti bėdos, nes žengiate į nepažįstamą teritoriją, kuri yra labai pavojinga, labai pavojinga. Jūsų žiniai, vėžį sukelia nukrypimas į kairę pusę. Niekada nemačiau nė vieno ligonio, kuris nebūtų turėjęs tokių patirčių. Pavyzdžiui, tie netikri guru, arba tos baisių žmonių iniciacijos, arba knygų skaitymas apie tuos kairio kanalo dalykus, kaip ten jo vardas, Rama Sampa, ir visi tie taip vadinami budistai – kiekvienas iš šių dalykų gali sukelti vėžį. Neseniai mačiau labai gerą filmą, rodytą jūsų televizijos, angliškos televizijos. Rodė, kad keletas gydytojų atliko tyrimą ir atrado, kad vėžį sukelia keli proteinai, kuriuos jiems pavyko atpažinti; jie pavadino juos 52 – proteinas 52, 58 – tokius pavadinimus jie davė.

Gydytojai atrado, kad jie atsiranda iš tos vietos, kuri yra padaryta mūsų viduje kūrybai. Tai yra kolektyviškai pasąmoninga, jie padarė nuotraukas ir paveikslėlius. Tai ką Aš sakiau prieš dešimt metų, jie sako tai dabar. Bet jie pasiekia tą informaciją, jiems reikia tik peržengti ribą. Jiems tereikia tik gauti Realizaciją, nes gydytojai patys negali pasiekti tos vietos, negali ir vėžio išgydyti, daugiausia, ką jie gali, tai sustabdyti jį, jie gali sumažinti galimybes ir panašiai, bet jie negali visiškai išgydyti, nes negali žmonių visiškai ištraukti iš tos vietos. Jie visada gali būti įtraukti į tai, jei ta vieta tampa tokia. Labai įdomu stebėti šių dalykų priežastingumą mumyse. šis centras yra pats svarbiausias, nes jis suteikia mums ieškojimą, ir jūsų tyrasis ieškojimas turėtų būti skirtas Dvasiai, niekam daugiau. Tačiau tie žmonės, kurie pasuka ne tuo keliu, tie žmonės, kurie nulenkė savo galvas ne tiems, kuriems reikia – tiems užauga gumbas ant galvos, čia yra vienuolika centrų, kurie tiesiog iškyla kaip gumbai, kaip raukšlės. Tai yra vienuolika centrų, vadinamų Ekadeša Rudromis, kurie yra atsakingi už sunaikinimą, visišką sunaikinimą.

Kalki arba dar vadinamas Matreya, arba Kristus, atjojantis ant balto žirgo. Jei atsiranda šis gumbas, jis pradeda vis labiau augti, ir tada sunaikinimas arti. Turiu pasakyti, kad daugeliui žmonių dėl nesąmoningumo kyla idėjos. Mačiau žmones piešiančius ar rodančius paveikslus, juose vaizduojami labai velniški žmonės su siaubingu tokiu daiktu, išlendančiu keturkampiu daiktu. Nežinau, kaip jiems kyla tokios idėjos, bet tai yra faktas. Dabar destruktyvios jėgos taip pat veikia. Jos taip pat dirba iš visų jėgų, turime būti labai atsargūs, mes labai nesaugioje padėtyje. Anksčiau nukrypus per daug į kairę ar į dešinę nebūdavo labai blogai, ir žmonės nelabai kreipdavo į tai dėmesį. Bet šiandien jūs esate tokioje nesaugioje padėtyje ir esate tokie jautrūs ir pažeidžiami, kad turite būti itin atsargūs. Destrukcijos greitis labai didelis, o konstrukcijos greitis turi būti dar didesnis.

Pažvelkite. Turiu omeny, ką konstruktyvaus Aš matau? Nieko. Jei paskaitysite rytinius laikraščius iki vakaro, rasite vieną gerą žinią, kad princesė pagimdė gražų berniuką. Visa kita – siaubinga. Jei paprašai išleisti ką nors gražaus, paprašiau išspausdinti apie Sahadža Jogą – jiems neįdomu. Jiems įdomu, jei atsitiko koks nelaimingas įvykis, avarija, kažkas numirė, kažką nužudė, jie nori įdėti visas tas nuotraukas, kas ką nužudė, ir kokie karai prasidėjo, ir taip toliau, ir panašiai. Jiems nėra laiko geroms naujienoms. Kokia nors gera žinutė, kokia nors viltis – jie to nenori. štai taip… Ar jūs matėte kokią organizaciją, veikiančią šiomis dienomis, kaip jie kuria orientuotą į ego organizaciją.

Visos, netgi labdaros organizacijos, yra orientuotos į ego. Aš pati buvau daugelyje organizacijų ir dirbau su jomis. Aš buvau labai nustebusi! Tie žmonės, jie neturi labdarystės savyje. Labdaringumas turėtų atsirasti iš užuojautos, turi tiesiog lietis iš jūsų, bet čia tokia maskuotės rūšis tam, kad gautų geresnę poziciją ar padėtį. Visokios nesąmonės vyksta. žmogus, kuris turi labdarystę viduje, yra toks, kad iš jo tiesiog liejasi. Kas kitas gali būti labdaringas? Jei jie yra dalis Manęs, kam Aš ruošiuosi būti labdaringa? Jei šį pirštą skauda, ar Aš būsiu labdaringa šiam pirštui?

Aš privalau jį prižiūrėti, gerai pasirūpinti, nes Man jį skauda, turiu patrinti jį, viską, kas būtina, turiu tai padaryti. O žmonės šito nesupranta. Visos mūsų kaukės vieną dieną nukris, ir mes suprasime, kad švaistėme savo energiją kažkam labai labai nereikšmingam. Tiesą sakant, Visur Esanti Energija daro viską. Mes nieko nedarome. Nieko nedarom, patikėkite Manim, nieko nedarom. Kokia daugybė žiedų pavirsta vaisiais šią akimirką? Kas daro šį darbą? Kokia daugybė sėklų sudygsta šią akimirką? Kas visa tai daro?

Kokia daugybė vaikų šią akimirką gimsta? žmogaus kūne negali užsilikti jokie svetimkūniai, jokie svetimkūniai. Kūnas visada stengiasi jį išmesti, tačiau kai jis tampa embrionu, tas pats kūnas ne tik laiko jį savyje, bet palaiko jį, maitina, rūpinasi, augina, ir, kai ateina reikiamas laikas, jis jį išstumia. Kas tai daro? Mes viską priimame sąlygiškai. Išimkite akis, jei esate gydytojas, ir pamatysite, kaip sudėtingai sukurtos yra tos akys, kad žmonės jomis galėtų matyti. Kas visa tai padarė? Ar mes tai padarėme? Ar mes galime sukurti bent vieną akį? Matome tiek daug skirtingų akių tipų.

Tai yra Dievo atjauta, tai Dievo galia, kuri yra visur. Pirmąkart, kai gaunate savo Realizaciją, pirmąkart jūs pajaučiate tą atjautą, pajaučiate tas vibracijas, pajaučiate tą visur esančią Galią. Dabar jūs žinote, kad visur esanti Galia yra ten, ir jūs galite matyti jos manevrus. Jūs galite tai ištreniruoti, jūs galite tai ištreniruoti. Naudokite ją, jūs esate instrumentai, kaip sakiau. Jūs esate šeimininkai, tiksliau, jūs turite tapti jais, įgyti tą galią. Tikiuosi, Vorenas jums papasakojo, kaip jis pas Mane atėjo. Nežinau, ar pasakojo jums, jis tiesiog paskambino prieš ateidamas. Jie turėjo Mano telefono numerį, ir žmogus, kuris jį pas Mane atsiuntė, daug pripasakojo, kad Aš labai užsiėmusi, visa tai – nesąmonė, Aš esu labiausiai neužimtas žmogus. Taigi jis tiesiog papasakojo jam, paskambino Man ir Aš pasakiau „Ateik“.

jis atėjo į Mano namus, gavo savo Realizaciją, ir dabar Australijoje jis transformavo daugybę žmonių, mes turime ašramus septyniuose Australijos miestuose. Reikia pasakyti, kad Anglija tingiausia. Septyni Australijos miestai yra pasiruošę gauti šviesos, ten tiek daug žmonių dirba dėl to, nes jei vieną kartą gavai šviesą, tu ją duodi kitiems. Dabar mes pereisime prie kito centro, esančio aukščiau, kuris yra Visatos Motinos centras. Tėvas gyvena šiame centre, pirmesniame centre, Nabi čakroje, ir kyla viršun bei nusileidžia į dešinę pusę, tai yra tėvystė. Sakykim, vakar ponas Man pasiskundė turįs astmą. Nežinau, ar jis sugrįžo, ar ne. Ar jis čia? Taip, gerai. Taigi šis vyras turi astmą.

žinoma, Aš jam pasakiau, kad jis šią bėdą turi dėl to, kad per daug maudosi, suprantate, mes, indai, mėgstame per daug maudytis, dar astmą sukelia tėvo problemos. Jo tėvas numirė, o pats tėvas nenori jo palikti, jis dėl jo rūpinasi. Taip gali nutikti kiekvienam iš mūsų, jei žmogus yra negeras savo sūnui, tai tėvo principas. Jei sūnus negeras savo tėvui, tai tėvas yra skaudinamas. Tai tėvo principas, jei jis yra kaip nors pažeistas, arba jei jūsų tėvas staiga numirė ir jūs dėl to kankinatės visą gyvenimą – visa tai gali taip suveikti, kad jums užblokuos dešinę širdį, dėl to jūs susirgsite astma. Homeopatai tiki, kad tai atsiranda dėl per didelės įtampos, nes kai jūs įsitempiate, suprantate, jūs prisiminkite savo tėvą, jei jis būtų čia, jis jus mylėtų, ir pasąmonėje kartais taip viskas išsisprendžia. Taip ir turi visa tai išsispręsti. Tai taip paprasta išvalyti, jūs nustebsite, jei tik pažadinsite tėvo principą tokiame žmoguje, kuris galbūt liūdina savo tėvą, kuris galbūt žiaurus savo tėvui, kuris gali būti tėvo netekęs sūnus, gali būti bet kas, taigi jūs turite tiesiog padėti ranką ant šios vietos ir pasakyti mantrą, dainavimas, tai padidins arba pažadins tėviškumą, ir jūs išgysite labai paprastai. Centrinė širdis yra valdoma Visatos Motinos. Ji suteikia mums saugumo jausmą.

Kai jums yra 12 metų, suprantate, kaulas, esantis priekyje, pradeda išskirti antikūnus, jis gamina antikūnus jūsų viduje iki dvylikos metų, ir po to antikūnai tampa tikrais Visatos Motinos kariais. Mes Ją Sanskrite vadiname Džagadamba, o jie pasklidę po visą kūną, ir jei kas nors puola, jie vienas kitą informuoja ir nugali tai. šie antikūnai yra gaminami krūtinkaulyje, galima sakyti, priekinėje šonkaulių dalyje, kur šonkauliai susijungia su krūtinės ląsta, šia dalimi, jie čia gaminami iki dvylikos metų amžiaus. Dabar, kas atsitinka ypač moterims, jos yra taip pat ir motinos, ir kai motinystė yra pažeidžiama, joms iškyla problema. Kai moteris sako, kad jos vyras flirtuoja, jo akys bėgioja ir panašiai – ji jaučiasi nesaugi. Kai motinystė pažeidžiama, kai ji pažeidžiama, moteriai atsiranda problema čia, tada ji suserga, ji suserga krūtų liga, krūtų vėžys atsiranda dėl moters nesaugumo. Jei moteris yra nesaugi, ji gali būti nesaugi dėl bet kokios priežasties, ji suserga krūtų vėžiu. Buvo tokia ištekėjusi mergina, ji ištekėjo už kataliko ar kažko panašaus, tai buvo skirtingų religijų žmonių vestuvės, ir žmonės iš vyro pusės bandė ją smarkiai kamuoti. Tai labai populiaru Indijoje, bet Aš matau lygiai tą patį ir čia. Jie stengėsi sakyti visokius dalykus jiems – jai, jos tėvams ir t.t., kol jai išsivystė nesaugumo jausmas, o po to ir krūties vėžys.

Kai mes esame žiaurūs kitiems, mes net nežinodami jiems įvarome vėžį. Ką mums reiškia būti maloniais merginai, kuri atitekėjo į šeimą? Mes puikiai nusimanome, kaip sakyti kitiems skaudžius dalykus. Mes nuo vaikystės išmokstame kalbėti taip, kad smarkiai įskaudintume kitus. Bet kitus skaudindami mes sukeliame jiems vėžį. Tačiau visa tai išsisprendžia, kai gaunate savo Realizaciją. Tada jūs tikrai suprantate, kaip smarkiai žmogus kenčia, nes jūs taip pat šiek tiek jaučiate skausmą, visa jūsų kalbėjimo maniera pasikeičia, visiškai pasikeičia jūsų bendravimo su kitais manieros. šis centras yra labai svarbus. Kairėje pusėje yra motinos pusė, ir pati motina, jei ji pamišusi, jūs turėsite ten problemą. Jūs galite turėti, mes ją vadiname širdimi, yra dvi širdys, viena yra Dvasios širdis, o kita – širdies čakra.

Jei motina fanatikė, jei ji yra maisto fanatikė ar panašiai, tada ir vaikai tai įgyja. Labai pavojinga su vaikais žaisti taip, elgtis griežtai su jais ir tiesiog barti: „Privalai vaikščioti tiesiai kaip arklys”, vaikai privalo turėti savo laisvę. Kai mes juos per daug spaudžiame, jie tampa chuliganais, šia prasme indai kur kas geresni, jie moka auklėti savo vaikus. Jie leidžia vaikams turėti visišką laisvę. Tik leiskite jiems pajausti, suvokti orumą, ir kai vaikai vaikystėje yra tokie laisvi su savo tėvais, ketverių penkerių metų jie tampa labai orūs. Esu mačiusi vaiką, kuris sakė tokius žodžius kaip „Eik lauk, pasitrauk.” Iš kur jie išmoksta tokių žodžių? Išmoksta iš tėvų arba draugų, arba iš ko nors kito jie turi tai išmokti, nes tokių žodžių paprastai vaikai nesako. „Eik lauk.” Aš girdėjau vaiką taip kalbant – „Eik lauk.” Noriu pasakyti, kad tai bet kam sakyti yra per daug. Bet taip atsitinka, nes mes nesuprantame, kaip turime kalbėti vaikų akivaizdoje, kaip padoriai. Mes galime būti patys nepadoriausi žmonės, nesvarbu.

Mes galime būti visiškai niekingi žmonės, netgi plėšikas žino, kaip reikia elgtis su savo vaikais, kad vaikai taip pat netaptų plėšikais. Netgi prostitutės, netgi prostitutės supranta, kad jos neturi elgtis savo vaikų akivaizdoje taip, kad vaikai įsitrauktų į prostituciją. įprasta, kad ir ką mes darome, vaikai tai labai lengvai perima, taigi kad ir ką mes norėtume jiems perduoti, kad ir kokias žinias perteikti, patys turime tokie būti jų akivaizdoje. šiais laikas, kai visuomenė yra tokia, žmonės visai mažai skiria dėmesio savo vaikams. Taip jau yra, turiu omenyje, kad motinos yra amžinos nuotakos, žinote, užsiėmę naujų vyrų paieškomis. O vyrai amžini jaunikiai, ieškantys naujų žmonų, ir vaikai, o varge, nežino, į ką žiūrėti. Dievas žino, kokiuose našlaičių namuose jie baigs savo gyvenimus. Netgi pramonė yra tokia, vakar norėjau nupirkti mažai mergaitei suknelę iš grynos medvilnės, ir niekur negalėjau gauti nė vienos suknelės, nei Derbišyre, nei Londone, jūsų žiniai. kad būtų iš grynos medvilnės. Aš sakau, kad mes nemanom, jog vaikai gali pakęsti sintetines medžiagas.

Tai labai pavojinga, labai kenkia jų odelei. Kai buvote vaikai, nešiojote medvilninius drabužėlius, turėjote medvilnės fabrikus čia, ir kodėl dabar reikia vaikams duoti tą siaubingą medžiagą, kurios jūs patys niekada nenaudojote? Kai jie užaugs jūsų amžiaus, turės daug spuogų ant veido. Jie bus… Nežinau, kokias odos ligas jie turės, niekas nesupranta, kokias pavojingas kelnes jūs jiems maunate, kokius pavojingus daiktus jiems duodate, nežinau, kas jiems atsitiks. šių daiktų, kuriuos jie naudoja, jūs niekada nenaudojote, kai buvote maži, patikėkite Manimi, dabar yra toks laikas, kai jiems reikia absoliutaus dėmesio, o vietoj to jie yra smarkiai kankinami. Netgi pramonė jais nesirūpina. Kodėl gi nepagaminus kažkiek medvilninių drabužėlių vaikučiams? žinote, pasakysiu, kad vyriausybė turėtų išleisti įstatymą – „Jokių vaikiškų drabužių iš sintetinės medžiagos.” Jūs galite naudoti tai vyresniems, tai nesvarbu. Bet mažiems vaikams jūs negalite leisti vilkėti atominės bombos. To jau per daug, o šie laikai, manau, patys žiauriausi vaikams, štai dėl ko tiek mažai vaikų nori gimti šiose išsivysčiusiose šalyse.

Mes turime pakelti visą krūvį Indijoje. Jei jūs nesate geri vaikams… įsivaizduojate, du vaikai buvo nužudyti jų pačių tėvų, kokio tipo visuomenę mes turime? Kiekvieną savaitę Londono mieste – Aš sakau „Anglijoje“, bet jie sako Man, kad tai Londone – du vaikai nužudomi jų pačių tėvų, Indijoje tokių nutikimų neteko girdėti. Nežinau, kokia moteris gali susitaikyti su tokiu žiaurumu prieš vaikus. Kur jos dės savo figūras ir grožybes, ir visa kita Dievo akivaizdoje? Toks žiaurumas egzistuoja, toks egocentriškumas, kad dėl viso to vaikai pradeda priešintis, jiems atsiranda aritmija. Jų širdys labai silpnos. Jie yra jūsų atsakomybė, Dievas jums davė tokius gražius vaikus, kad jūs turite dėkoti Jam už tai, Jie nėra kažkoks perteklius, kuris jums teko; tai yra palaiminimas jums, kad Dievas davė vaikus. Jei kokia moteris Indijoje neturi vaiko, ji eis, verks ir prašys kiekvieno dievo, kiekvieno pranašo ir kiekvieno, kad tik gautų vaiką. Tuo metu Vokietijoje prieaugis juda minus penkių link.

Jie moka moteriai su penkiais vaikais tiek, kiek vyriausybės vadovui ar gal net daugiau, bet ji negimdys ir sakys: „Aš neteksiu figūros.” Kur jūs dėsite tas figūras, Aš nesuprantu. Kam tos figūros reikalingos, ir kam jos įdomios, tos figūros? Kodėl, kodėl, kodėl mes turime taip nusipiginti? Mes esame motinos ir turime didžiuotis savo motinyste. Motinystė yra aukščiausia, ką moteris gali pasiekti. Noriu pasakyti, kad Aš tai pasiekiau, nes esu tūkstančių Motina. Ir manau, kad pats didingiausiais dalykas, koks tik gali nutikti moteriai, tai būti motina. Motina ir Guru, galite įsivaizduoti Mano padėtį? Tai yra kur kas blogiau, kai turi vaikams pasakyti, ką reikia daryti, bet tu juos myli taip smarkiai, kad nenori sakyti to, tada turi krėsti smagius pokštus jiems, kad atvestum į reikiamą vietą. Būti motina yra toks įdomus ir gražus gyvenimas, kad mes turime būti tiesiog besididžiuojančios motinos.

Turiu priekaištų vyrams, nes jie nesidomi motinomis, jiems įdomios vis jaunesnės ir jaunesnės mergaitės – tai iškrypimo ženklas, sakau jums, tai visiško iškrypimo ženklas. Mahometo Sahibo laikais buvo daug, daug moterų ir labai mažai vyrų, nes daug vyrų žuvo, taigi Mahometas Sahibas nežinojo, ką daryti. Taigi Jis pagalvojo – jie buvo pragmatiški, kaip Aš jums vakar sakiau, kad visuomenė yra pragmatiška – taigi Jis pasakė: „Gerai, mes turime tuoktis”, nes be tuoktuvių bet koks ryšys yra adharmiškas – jis prieš valentingumus. Taigi Jis pasakė: „Mes turime tuoktis. Gerai, dabar mes turime daug moterų, tai paskirstykim moteris tokiam kiekiui vyrų, kokį turime. Jei turėtume daugiau vyrų, mes darytume atvirkščiai. Bet privalome tuoktis,” reiškia, kad mes turime priimti ir palaiminti kolektyvinę nuostatą. Taigi Jis pasakė: „Gerai, veskite penkias moteris.” Bet Jis pats, suprantate, buvo labai nustebęs, tuomet žmonės buvo tokie jautrūs, jie nevesdavo jaunų mergaičių, seni vyrai nevesdavo jaunų mergaičių. Jie sakė: „Kaip mes galime vesti šias jaunas mergaites?”, matote. Taigi jis pasakė: „Ne, na gerai, aš vesiu vieną, nes kurgi tos jaunos mergaitės eis, juk jaunų vyrų neliko, tai ką daryti?” Tačiau šiomis dienomis jei jūs pasiūlytumėte aštuoniasdešimtmečiui seniui vesti aštuoniolikmetę mergaitę – jis labai norėtų.

Pavadinčiau jį senu kvailiu, nes jis nesupranta. Jis nesupranta, kad ta mergaitė negerbs jo kaip vyro, ir jis nesimėgaus vedusio vyro gyvenimu. Jis senelis arba prosenelis, jis turėtų elgtis kaip prosenelis, toks turėtų būti jo idealus santykis su jauna mergaite. Visos santykių vertybės yra sumišę šiomis dienomis. Kiekviena moteris turi būti patraukli, kodėl? Kiekvienas vyras turi būti patrauklus, kodėl? Koks tikslas? Ką jūs iš to gausite? Kokia nauda? Patrauklumas yra geras tol, kol jūs netampate atstumiantys.

Kol jūs išlaikote idealius santykius su kitais, bet jei santykiai tampa tokie kaip šuns ir kalės, tai geriau tokių minčių neturėti, tai visiškai netinkama siekti to, kas ne mums skirta. žmonės turi nugyventi gyvenimą oriai ir su absoliučia vertybių pajauta tol, kol susidomės santykiais tarpusavyje. Jei jūs klausiate: „Kas čia blogo?”, tai argumentas tada, viskas visiškai blogai, tai reiškia, kad blogai ne viename, o visame kame. Tačiau, jei norite turėti žydinčią visuomenę, tada jūs turite išlaikyti šeimos vertybes, tai labai svarbu, tačiau viskas taip vyksta po to, kai gaunate savo Realizaciją. Man nieko apie tai nereikia pasakoti, jūs tiesiog tampate labai geru vyru ir labai gera žmona. Gražios šeimos gali atsirasti Sahadža Jogoje, jūs pamatysite, kad jau atsirado. Yra tiek daug gražių šeimų Sahadža Jogoje, o dabar ir vaikučių, didieji išminčiai, kurie nori gimti, gimsta jiems. Daug didžių vaikų nori gimti Anglijoje. Yra daug tokių, kurie jau gimė, tik nežinau, kaip su jais elgiamasi, ar žmonės juos supranta, ar ne. Jie juk nejaučia vibracijų, kad įsitikintų, ar jie yra išminčiai ar ne.

Tačiau tiek daug realizuotų vaikų gimė Anglijoje, kad kartais apgailestauju dėl to, kaip su jais elgiamasi. Niekas nežino, kad jie gimė realizuoti, ir tai, ką jie kalba, yra ne kas kita, o išmintis. Visi šie vaikai įžeidinėjami ir žeminami mūsų, kurie esame tokie arogantiški jų atžvilgiu. Turiu pasakyti, kad jie yra labai drąsūs, labai narsūs gimti tokiose šalyse, kur jie tinkamai nevertinami ir neprižiūrimi. Kitas kraštutinumas yra mūsų šalyje, kur žmonės pasiruošę parduoti visą šalį dėl savo vaikų. Noriu pasakyti, kad to irgi perdaug, mes darome kitą nesąmonę. Tačiau aukso vidurys yra tada, kai jūs mylite vaikus, juos gerbiate; jie yra jūsų atsakomybė, jie yra realizuotos sielos, jie yra išminčiai. Jie yra ateities pasaulio pamatas, jis pasirodys, ir to motinos turi išmokti. Motinos orumas turi būti gerbiamas. Aš esu tikra, kad jūs visi labai gerbėte savo motinas.

Tačiau dabar nežinau, ar motinos bus gerbiamos. Kai tai bus įtvirtinta, kad motinystė yra aukščiausia, ką moteris gali pasiekti, tada visi prioritetai pasikeis ir tarp moterų. Na, ką jos gali daryti? Jos kaip motinos neturi vietos, joms tiesiog įgrysta jų vaikai, jos mano: „Kokia nauda iš motinystės? Tai nedėkingas darbas.” Visa tai gali pasikeisti, kai vyras pasikeičia viduje, tada įvyksta transformacija. Dabar išėjo toks pamokslas kaip kokioje, sakyčiau, labai ortodoksiškoje vietoje. Tačiau visa ta ortodoksija yra jūsų dalis, nes jūs gerai prie jos prisitaikote, esate visiškai prie jos prisitaikę. Jums patinka. Patinka mylėti savo žmoną ir nieko daugiau. Vyrui patinka mylėti savo žmoną ypatingai, kol žmona nori mylėti savo vyrą ypatingai.

Taip būna. čia nėra nesaugumo. Kitaip, jūs grįžtate namo ir sužinote, kad jūsų žmona pabėgo su kuo nors kitu – įsivaizduokite situaciją! Noriu pasakyti, atvažiavusi pirmais metais buvau šokiruota. Mes turėjome keturiasdešimt aštuonerių metų kaimynę ir jos sūnų dvidešimt dvejų, kuris turėjo dvidešimtmetį draugą. Ta moteris pabėgo su tuo dvidešimties metų berniuku, ji turėjo dar tris vaikus, kuriuos paliko. Namas buvo parduotas, visas namų ūkis, nes pagal įstatymą ji gauna pusę, pusę turto ar panašiai, o trys dukros dabar gatvėje, tie trys vaikai buvo dukros, ir jos visos gatvėje, kas dabar jas prižiūrės? Moteris, keturiasdešimt aštuonerių metų moteris vis dar nuotaka, ar jūs suprantate? Eina į bažnyčią ir išteka. Tokioje meilėje nėra jokio orumo, jokios meilės.

Kristus, kuriuo sekate, Kristus yra pasakęs: „Jūs sakote „nebūk gašlus”, Aš sakau – „Jūs negalite turėti gašlių akių“. Jis nuėjo į subtilų lygmenį. Mes sekame Kristų, segime kryželį, einame į bažnyčią. Kur mes patys esame? Dabar pereisiu prie kito centro, tai yra Višudhi. Tai labai svarbus žmogaus centras, nes kai jis pažadinamas, jūs tampate stebėtojais. Jūs tampate kolektyviški. Tai kolektyvinės būties centras. Jūs tampate, kartoju, jūs tampate kolektyvine būtybe, kai šis centras pabunda. Tai labai svarbus centras, ir dabar esu su jumis, kad paaiškinčiau, dėl ko mes kenčiame, dėl ko kenčia indai, dėl ko kenčia rytiečiai yra kiti.

Pavyzdžiui, rytiečiai kenčia dėl to, kad per daug kalba – tai vadiname dešine Višudhi, o vakariečiai kenčia dėl to, kad per mažai kalba, pavyzdžiui, anglai visai nekalba. Jūs turite juos spausti, ir jie niekada nesijuokia, tai yra problema,jie tik nusišypso, ir tai dėl mandagumo, bet kartais tai labai nuobodu. Kairė Višudhi yra kur kas subtilesne, nei galima pagalvoti, labai juokinga situacija dėl kairiosios Višudhi, ir tai labai paplitę tarp vakariečių, nes jie yra išvystę naują kaltės jausmo rūšį. Turiu omenyje, kad visi jaučiasi kalti. Netgi neidami į teismus, netgi nenusikalsdami, visi jaučiasi visąlaik kalti. Kaip ponia: „Oi, aš tokia nusikaltusi.” „Kas atsitiko?” „Aš nepasakiau jai ačiū.” Tai juk nesvarbu. Dėl ko reikia save kaltinti? „Oi, aš tokia kalta.” „Kas atsitiko?” „Aš išliejau truputį kavos.” Tai nieko tokio, galima išvalyti, ar čia yra dėl ko jausti kaltę? Bet žmonės turi neaiškų kaltės jausmą, jie nežino, kodėl yra kalti, kodėl visąlaik jaučia kaltę. „O, Dieve, aš neturėjau šito padaryti, aš neturėjau padaryti ano.” Kokia kaltė?

Kokią kaltę mes galime turėti? Ir ta kaltė šiurpina. Aš mačiau tai Amerikoje, Anglijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Šveicarijoje – visose šiose vietose kairės Višudhi problema yra pirmoje ir paskutinėje vietoje, tai mes turime nugalėti. Viena moteris atsibudo ir sako: „Motina, aš kalta dėl Vietnamo.” Aš sakau: „Vietnamo? Tai jau seniai baigta, ką jūs ruošiatės dėl to padaryti?” „Ne, bet aš kalta dėl to.” „Bet kodėl? Ką jūs ruošiatės dėl to padaryti, kaip jūs su tuo susijusi, kokius ryšius su tuo turite, kodėl jūs kalta?” „Aš tiesiog jaučiu kaltę.” Aš pasakiau: „Tai yra nesąmone.” Kaip visi tai išsiugdė? Ir iš kur visa tai atsirado? Pažiūrėkime, kur pradžia, pradžių pradžia Biblijoje, kuri yra labai neteisingai interpretuojama, sakoma, kad „Jūs esate nuodėmingi, jūs gimėte nuodėmingi.” Aš turiu omenyje absurdą, kuris reiškia, kad tik jūs vieninteliai galite suvokti nuodėmes, gyvūnai negali. Jūs esate tie, kurie suvokia savo neišprusimą, gyvūnai nesuvokia, jūs esate tie, kurie žino apie savo aklumą, kiti nežino, gyvūnai nežino. Kodėl?

Todėl, kad jumyse yra išsikerojusi garbėtroška, ta garbėtroška, kaip sakiau jums vakar, išsikeroja dėl ego ir superego susikirtimo čia. Nes jūs pakėlėte galvą, nes ši čakra nori būti nušviesta. Jūs pakėlėte galvą, tada ego ir superego pradėjo augti, susikirto čia, užkalkėjo, ir jūs įgijote garbėtrošką, dėl to galvojate: „Padariau blogai, arba padariau gerai.” Gyvūnai taip negalvoja, jie nesikankina. Jie turi padaryti tai, ką daro, jie nori tai padaryti, jie niekada neatsisėda ir nesako: „Aš kaltas.” Ar jūs kada matėte gyvūną taip sakantį? Išskyrus žmones, visada. Dabar yra taip pat, tai mitas, tai labai didelis mitas, su kuriuo jūs gyvenate, absoliutus mitas, patikėkite Manimi. Nėra nieko panašaus į kaltę ir ta kaltė ėda jus visą laiką, ji padaro jus inertiškus, verčia jus jaustis pasimetusiais, labai svarbu, kad šis centras būtų atvertas. Visų pirma, prieš pradėdama programą Aš sakau, kad turi būti pasakyta viena mantra: „Motina, aš esu nekaltas, Motina, aš esu nekaltas,” šešiolika kartų, čia bausmė už kaltės jausmą. Jei esate kalti, turite būti nubausti, ar ne? Taigi tai yra bausmė jums pasakyti: „Motina, aš esu nekaltas, Motina, aš esu nekaltas.” Pasakykite šešiolika kartų ir taip jos atsikratysite.

Taip praktiškai tai išsisprendžia. Su šiuo kaltės jausmu jūs įgyjate spondilitą, jaučiate širdies skausmą, jūsų rankos būna šaltos, visas problemas įgyjate dėl to, dėl mitinio kaltės jausmo, kurį susikuriate. Dabar dar apie vieną mitą, jo pradžia, manau, yra psichologai, taip vadinami psichologai. Jie neturi supratimo apie psichiką, nes nežino būdų, kaip įeiti į psichiką, viskas, ką jie daro, tai įrašinėja, atradinėja ir bando gydyti žmones. Kiek pamišusių žmonių jie išgydė? Sahadža Joga išgydė šimtus. Kiek pamišusių žmonių jie išgydė? Nei vieno jie neišgydė. Priešingai, jei lankaisi pas psichologą, gali tapti dar labiau pamišusiu, tokiu, kokie jie patys yra; nes tie psichologai, kai kalba su žmonėmis, nežino, kad turi reikalų su patologiniais atvejais, nenormaliais atvejais. O kai turi reikalų su patologija, pats tai perimi, galime sakyti, kad pats užsikreti.

Ir nežinai, kaip save apsaugoti. Jungas yra vienintelis psichologas, nes jis buvo gana tobula asmenybė, po to, kai gavo Realizaciją, kuris kalbėjo apie tai, kad psichologas gali susirgti. Dabar jie tampa tokie patologiški kaip tas vargšelis Froidas, nesubrendėlis. Jis buvo tas, kuris pradėjo kalbėti apie seksą ir panašius dalykus, bet jis pats buvo iškrypėlis. Jis mirė nuo vėžio, ką jis pasiekė savo gyvenime? Jis buvo labai iškrypęs. Noriu pasakyti, jis buvo vargšė siela, kuri mirė nuo vėžio. Kaip jis gali vesti kažką į kokią nors prasmę? Dabar, kad ir ką jis kalbėjo, mes priimame kaip Bibliją, daugiau nei Bibliją, žmonės tiki Froidu. Labiau negu Kristumi.

Jie iš tikrųjų juo tiki, ir jei jį apibūdintume vienu sakiniu, galėtume pasakyti, kad jis pavertė seksą viso ko prasme. Jūs esate niekas be to, niekas daugiau, išskyrus tai, niekas kitas, tik tai. Įsivaizduojate, sumažinti savo orumą iki tokio lygio! Kaip Motina, Aš jam suteikiu malonę sakydama: „Vargšelis, turėjo reikalų su patologijomis, ir jį apsėdo, o jis skleidė šias klaidingas mintis žmonėms.“ Jis dirbo tik su psichika, su kaire puse, kuri taip pat prasideda nuo ten, bet baigiasi čia, baigiasi jūsų superego. Taigi prisirišimas prie sekso nukelia jus į superego, reiškia, nukelia jus į pasąmonę, netgi į kolektyvinę pasąmonę. Visos seksualinės problemos, kurias turite, yra dėl to. Emocinė elgsena ir visi iškrypimai veda jus į kolektyvinę pasąmonę. Buvo tokia mergina Indijoje, labai nenormali, ji atėjo pas Mane ir pasakė, kad nori būti su merginomis ir nori vesti merginą, nori rengtis kaip vyras. Aš pasakiau: „Tikrai?” Aš ją pagydžiau Sahadža Jogos metodais ir atradau, kad joje buvo vyras. Ji buvo sumenkinta iki visiško nieko, tai vyras buvo ją apsėdęs, ir visos tos idėjos buvo iš to vyro, tai kaip ji kalbėjo, ji buvo apsėsta.

Visi šie nenormalumai atsiranda, nes jūs būnate apsėsti. Kuboje buvo viena mergina, kuri atėjo pas Mane. Iš Kubos, Amerikoje, mažutė, smulkutė, neaukšta, graži, ir ji Man pasakė, tiksliau, jos vyras Man pasakė: „Motina, labai keista, bet mano žmona gali išgerti visą neskiesto viskio butelį iki dugno.” Taigi Aš pasakiau: „Gerai, atsisėskite.” Aš padariau jai taip vadinamą bandaną ir pamačiau didžiulį keliauninką, tikrai labai didelį negrą, išeinantį iš jos, Aš pažiūrėjau į ją. Pasakiau: „Ar pažįsti kokį negrą?” Ji atsakė: „Motina, ar Tu jį matai? Ar matai jį? Tai jis geria, aš negeriu”, ji atsakė Man, ir kai jis buvo išvarytas, ji tapo labai miela žmona savo vyrui. Šie nenormalūs įpročiai, kai jūs per daug į juos įninkate, veda mus į kolektyvinę viršsąmonę, kur jūs galite susigaudyti visu tuos siaubus, taip pat tai gali nuvesti jus į kolektyvinę viršsąmonę, jei tapsite labai labai egoistiški. Tada jūs galite tapti Hitleriu. „Kas čia blogo? Kas čia blogo?

Kuo blogas Hitleris?” Nieko blogo, jis buvo nuostabiai tikslus sakydamas, kad jis atėjo išgelbėti arijų rasę, ir kad jo nosis buvo specialiai sukurta. Noriu pasakyti, kad Dievas turėjo būti labai nustebęs, išgirdęs visa tai, manau, jums reiktų sukurti kokią nors varjetė apie tai, ar ne? Yra taip, kaip yra, turiu omenyje, visus tuos absurdus, kuriuos darome gyvenime sakydami: „Kas čia blogo?” Mes įsijungiame į tokius kanalus, iš kurių negalime sugrįžti be naštos, ir tos naštos išdarinėja visa tai, jūs tampate labai nenormaliais žmonėmis. Tada stovite gatvėje ir šaukiate kaip išprotėję, ir jei jūs juos provokuosite, jiems pasidarys dar blogiau, tai geriau su jais nekalbėti ir nesiginčyti. Pamirškite juos. Visi tie fanatikai yra ne kas kita kaip apsėstieji. Dauguma jų apsėsti. Sakyčiau, daugelis prezidentų ir šitų despotiškų žmonių yra apsėsti. Aš susitinku su jais, spaudžiu jiems rankas, o jie dreba Mano akivaizdoje, ir Aš sužinau, kad jie apsėsti. Kaip jie ten atsiduria?

Jie neturėtų būti ten, jie apsėsti, jie užkrečia kitus žmones, jie priverčia juos dirbti, ir visas agresyvumas prasideda dėl jų egoistiškos energijos. Taigi šis centras jus normalizuoja, ir tada, kai Kundalini pakyla ir paliečia jūsų momenėlio sritį, ir ją atveria, tada iš jūsų rankų, per šį centrą pradeda reikštis kolektyviška asmenybė. Jūs tampate kolektyviškais asmenimis, jūs tampate, pakartosiu, kad tai realizuojasi ne taip, kad „Mes esame broliai ir seserys, sukurkim Jungtines Tautas ir pasidarykim gražaus pinigėlio iš to.” Tai realizuojasi taip, kad jūs jaučiate kitą žmogų savo vidumi, ir tai yra svarbiausia. Šis centras, žinote, galiu kalbėti apie tai nežinia kiek valandų, bet šis centras turi šešiolika subleksų (t. y. energetinių lapelių) ir jis prižiūri jūsų akis, nosį, ausis, gerklę – viską, kaklą, netgi jūsų veidą ir visa tai valdo ji. Kolektyviška asmenybė, kolektyviška būtybė turi veidą, kuris turi koeficientą, kad net veidas gali skleisti vibracijas, bet tai gali būti matoma per vibracijas, jūs sužinosite, kas yra kolektyviška būtybė. Ši galvos dalis yra svarbiausia, kur Aš jums sakiau, kad jei lenkiatės blogiems dalykams, tai yra didžiausia kliūtis, tai apatinė smegenų dalis sanskrito kalboje vadinama Murdha. Tai labai svarbu, kai ji ištinsta, atsiranda didžiulis barjeras, ir jūs tampate visiškai atskirti nuo visur esančios Energijos. Reiškia, kad visa apsauga, visas mokymas, visas rūpinimasis – viskas pradeda dingti iš jūsų gyvenimo. Dabar mes pereisime nuo šio centro prie kito, kuris yra labai svarbus, ir kuriuo derėtų baigti šią paskaitą, tai Agija centras, kuris yra hipofizio centre ir kankorėžinėje liaukoje, kontroliuojančioje jūsų ego ir superego, šios optinės chiazmos tarpe yra labai subtilus centas. Kai kurie žmonės tai vadina „trečia akimi“, bet trečia akis, kurią jie mato, nėra ta, apie kurią Aš kalbu.

Trečioji akis reiškia ne akį, kurią matome išorėje, o tą, kuri yra viduje. Šis centras yra labai svarbus ir jį dabina dievybė indų vadinama Mahavišnu, o anglų – Jėzumi Kristumi. Tai labai svarbus centras. „Dabar ieškokite savo Dievo.“ Kur jūs Jo ieškosite? Kur Jis egzistuoja? Jis buvo pažadintas ir yra čia, nes dauguma jūsų ateinate iš tos aplinkos, Aš noriu pakalbėti apie tai, kad ir Mahavira, ir Mahabuda, abu egzistuoja mumyse taip pat – Mahavira yra čia, o Buda yra čia, bet Kristus yra centre, smegenyse. Dabar yra labai svarbių dalykų, kurių visos krikščioniškos institucijos nesuprato apie Kristų. Kad Kristus turi gimti mumyse. Kad jis turi būti pažadintas mumyse. Tai galima padaryti tik pažadinus Kundalini, ir kai Jis yra pažadintas, tiek ego, tiek superego įtraukiami Jo, tai yra Jo pažadinimo rezultatas, ir tai yra labai didinga.

Štai kodėl Jis pasakė „Aš esu vartai.“ Bet labai gražu – jie Jį nukryžiavo. Bet šis nukryžiavimas taip pat buvo drama, nes ego ir superego taip užspaudė šiuos taškus, kad pereitumėte per juos, jums reikėjo kažko, kas būtų dieviškas, ir Jis pats buvo Omkara, Dieviška asmenybė, kuris niekada nemirė ir perėjo per tai. Krišna sakė apie tai, sakė: „Nayanam chidanti shastrani, nayanam dahati pavaka.“ Jis pasakė: „Šios dieviškos energijos, šios Omkaros niekas negali nužudyti, niekas negali sunaikinti,“ ir tai tapo Jėzaus Kristaus gimimu. Sukurti šį praėjimą mums, ir Jis įrodė, kad tai nesunaikinama. Bet Jie visi yra Vienas ir susiję vienas su kitu. Tai jūs savaime išsiaiškinsite Sahadža Jogoje, nes kai įtvirtinamas ryšys, jūs turite užduoti klausimus. Koks yra santykis tarp Jėzaus ir Krišnos? Ir vibracijomis jūs galite išsiaiškinti, kad jie visi yra susiję vieni su kitais labai artimai. Kristus sakė: „Tie, kurie nėra prieš mane, yra su manimi.“ Niekas nebandė išsiaiškinti, kas yra tie „jie“. Biblijoje pasakyta: „Aš išnyksiu prieš tai, kai pradėsi burnoti“.

Niekas nebandė išsiaiškinti, kas tai, ar tai gyvybės medis. Tai yra Gyvybės Medis. Taigi jūs pabudinsite jį, tai esmė Jo pasakytų žodžių: „Kai kas ateis ir pabudins tai taip, kad žinotumėte Mano Tėvą amžinai“. Taigi kokia institucija, šiuo metu prisidengdama Jėzaus Kristaus vardu, tai daro? Tai, ką jie daro, yra pražūtis ar festivalis, pinigų rinkliava, bažnyčių statyba, štai taip. Kiekvienas asmuo turi būti kaip bažnyčia, kuri savyje žadina Kristų. Tai buvo norima pasakyti krikštu. Realiai krikšto esmė yra Kundalini energijos pažadinimas, kai ji praeina per momenėlį, dar vadinamą brahmarandhra, ir prasiskverbia pro tai. Kas tai padarė? Niekas.

Aš buvau nuvykusi į „Unity Church“ bažnyčią, kuri, Aš tikiu, suvienijo visas bažnyčias, taip pat suvienijo ir visas pasaulio šmėklas. Ten yra įvairiausi netikri dvasiniai mokytojai, kurie nėra diskriminuojami. Žinot, Aš labai nustebusi. Turiu pasakyti, kad Kristus nebuvo toks diplomatiškas, nes kai Jis buvo plakamas rimbais tarė: „Jei jie karšti, mes galime juos sutramdyti.“ Tai reiškia, jeigu jie yra „karšti“, vadinasi, jie yra apsėsti, ir mes juos sutramdysime, o jei jie „vėsūs“ – mums jie patiks, bet jei jie yra per vidurį – „Aš išspjausiu juos iš savo burnos.“ Tai yra Jo žodžiai. Nes tie nesubrendę žmonės ieško kompromisų su velniu ir kalba apie Dievą. Kaip jie ketina nešti mantą? Kodėl nepabudintas jūsų viduje Kristus, ir matote save? Jūs nustebsite, kai pabudinsite Kundalini ir ji pakils iki to taško, ir tai negali nueiti toliau, krikščionims tai yra problema. Turite prašyti jų, kad sakytų maldas Dievui – ir tai veiks, nes tai yra mantros. Tuo metu, kai jūsų centras nepastovus, nes Krišna yra kolektyvinis būvis, „Allah hu Akbar“ reiškia tą patį.

Jūs turite pirštais užsikimšti ausis ir sakyti: „Allah hu Akbar“, ir jei jūs esate realizuoti, Kundalini energija pradės kilti. Jūs galite jausti Kundalini pulsavimą trikampio kaulo srityje, jūs galite jausti Kundalini kylant, jūs galite jausti, kaip Kundalini praeina pro Sahasrara. Taigi jūs praeinate pro Kristaus vartus, tai ten atsiranda kelias, ir kai Kundalini praeina pro Agija centrą, jūs tampate be minčių. Limbinė smegenų sritis yra Dievo Karalystė, kur jūs esate valdomi, ir kur praeina Kundalini energija. Tai paskutinis darbas, kuris turi būti atliktas, ir jis atliekama dabar. Dabar tai atliekama masiškai. Tai turi būti padaryta, tai buvo padaryta, tai buvo pažadėta ir tam atėjo laikas. Bet kartais Man pasidaro įdomu – kur yra žmonės? Aš šiuo metu esu Anglijoje su jumis; jūs nustebsite, nes Indijoje, tie žmonės matė, tūkstančių tūkstančiai kaimuose gavo Realizaciją. Čia Aš matau žmones, kurie nenori realybės, jums derėtų sukelti triukšmą.

Galų gale Anglijos žmonės ateis, bet labai nedaug indų yra taip apsileidusių – tai yra tai, ko Aš negaliu suprasti. Keista, kaip viskas vyksta. Kada mes tai pasiimsime? Turiu omenyje, juk tai yra nemokama, jums nereikia nieko mokėti, tai yra jūsų asmeniškai, tai yra spontaniška ir tai yra dabar. Ir vis vien gavę Realizaciją jie pranyks. Tai stebina. Nepatikėsite, bet Aš čia dirbu jau beveik dešimt metų, tiksliau, aštuonerius. Pirmus ketverius metus Aš turėjau šešis žmones: jie tai kildavo, tai leisdavosi. Aš sakiau: „Koks tipas tų žmonių?“ Ketverius metus – įsivaizduojate? Indijoje tą pati dariau tris mėnesius – susirinko tūkstančiai žmonių.

„Ar tai reiškia, kad tik keletas bus išgelbėti?“ – paklausė Džonas. Jis sakė, kad tik keli tūkstančiai bus išgelbėti – ar tai yra tai, ką mes darysime Vakaruose? Anglija yra minimumas, nustebsite, bet net Italijoje yra geriau, daug geriau Šveicarijoje, Ženevoje – kas vyksta? Štai draugai, kurie nori „Rolls Royce“ automobilio, marina save badu, bet nusiperka automobilį. Nėra likę minties, kad Dvasios nepajausi dėl to, kad turi gerą automobilį. Bent jau Derbišyre, žmonės iš Derbišyro, jiems tai neturėtų daryti didelio įspūdžio, nes jie čia gamina tuos automobilius. Jūs negalite padaryti Dievo, ar ne taip? Jūs galite padaryti „Rolls Royce“, taip. Ar galite „Rolls Royce“ išmainyti į Dievą? Jie vaikosi siaubingų dalykų, tokių siaubingų kaip kai kurių bandymas išmokyti jus skraidyti.

Čia sėdi žmona ir direktorius, kurių dukra kenčia nuo epilepsijos, jos vyras irgi serga epilepsija, jos dukra serga epilepsija, jie visi buvo epileptikai, ir jie mokėjo tūkstančius svarų, tris tūkstančius svarų skrydžiui, ir pradėjo tikėti savimi. Įsivaizduokite! Intelektualiai turite paprašyti savo guru, kad jis nušoktų nuo Pizos bokšto, kad įsitikintumėte, ar jis moka skristi. Kodėl nenaudojate savo intelekto? Jūs turėtumėte būti labiausiai susibalansavę ir intelektualūs žmonės. Vakar Aš jums sakiau, kad jūs esate ypatingoje vietoje, o pati svarbiausia vieta visatoje – tai širdis. Anglija yra visatos širdis ir ji yra letargiška. Ką Aš galiu padaryti? Jūs turite Man pasakyti, ką turite daryti. Grąžinti širdį į realybę.

Ten yra ieškotojų, negaliu sakyti, kad visai nėra. Prasidėjus hipių erai, tūkstančiai tapo hipiais. Bet kodėl jie priima tuos absurdus taip lengvai ir kodėl jie nėra tie, kurių jūs ieškote? Šito Aš negaliu suprasti. Dabar į šią vietą Aš neatvykau kaip imigrantė, kaip minėjau jums, Aš čia atvykau dėl to, kad kažkas įvyko, ir Mano vyras pasirinko šią šalį, kuri buvo svarbi, kuri, kaip manau, buvo nulemta iš anksto. Turėjo būti. Bet dabar Aš turiu jūsų maldauti priimti tai ir suprasti, kad tai yra tai, ką pasakė William Blake: „Šioje šalyje bus pranašas, Dievas įgaus pranašo pavidalą ir turės galią kitus paversti pranašais.“ Tai yra Sahadža Joga, be jos nėra nieko kito. Jis pažadėjo daug ką, jis netgi apibūdino namą, kuriame Aš gyvenu, jis apibūdino namą, kuriame esame dabar, tikslią vietą. Jis apibūdino dabar esantį pasaulietinį ašramą ir viską apibūdino taip detaliai, kad Aš esu nustebinta tokios išminties, ir pranašas gimė toje šalyje, ir niekas nenori matyti to kiaurai. Dabar ką Aš turiu daryti?

Tikiuosi, kad žmonės labai greitai supras, kad jie turi atlikti labai svarbų vaidmenį, labai svarbų vaidmenį, gyvybiškai svarbų žmonių transformacijai tam, kad būtų išgelbėti nuo šių dienų pražūties. Jie yra tie, kurie turi būti lyderiais Dievo karalystėje. Aš galiu tikėtis ir laiminti tai. Telaimina jus Dievas! Laimė, kad turime tokį puikų Sahadža Jogos pavyzdį Derbyje, tai tikrai stebina, ir Blake minėjo Derbį, jie labai norėjo, kad ten nuvykčiau. Aš pasakiau: „Man pakaks Birmingemo ir Aš neketinu vykti į Derbišyrą.“ Tuomet jie pasakė: „Motina, prašome.“ Jis pridūrė: „Blake minėjo, kad Jūs atvyksite į Derbį“. Ir štai kaip Aš atsidūriau čia ir tikiuosi, kad šis centras padarys labai gerus Sahadža jogus. Puikūs pranašai gali būti „sukurti“ po visko, ką Blake paminėjo apie Derbį, jis rekomendavo Derbį. Bet ką Aš atradau šiandien, kai vykau pasivažinėti – čia yra daug juodosios magijos. Žmonės linksta į kraupius dalykus.

Man buvo neramu. Tai labai pavojinga. Tai pavojinga jums, pavojinga jūsų vaikams, jūsų šeimoms, visiems, ir Aš atradau tas duobes ir nustebau, kaip tie dalykai ten veši. Mano Dievas duoda jums stiprybės ir išminties, kad suprastumėte, kokiame ryšyje esate dėl gero Dievo darbo. Danar, jei turite klausimų, galime jiems skirti penkias minutes. Vakar daug žmonių uždavė daug klausimų, tiesą pasakius, pirmoji diena vienintelė, kada leidžiu užduoti klausimus, nes antrą dieną atsakinėti į klausimus –laiko gaišimas. Dabar neklauskite asmeninių klausimų, neklauskite asmeninių klausimų. Jiems dėmesio skirsime šiek tiek vėliau, asmeniškai, galėsime jiems skirti dėmesio. Jei norite užduoti bendrus kausimus, dabar klauskite ko nors bendrai. Klausimas iš salės: Ar jūs matėte Dievą?

Šri Matadži atsakymas: Kodėl užduodate tokį klausimą? Ar jūs kompetentingas užduoti tokį klausimą? Pirma, pamatykite savo dvasią, o tada mes pakalbėsime apie šį klausimą. Kodėl jūs turite klausti tokių klausimų? Ar jūs indas? Jei taip, tai prašyčiau laikytis tam tikrų manierų. Prašau, atsisėskite. Tokie arogantiški klausimai neturėtų būti užduodami. „Ar jūs matėte Dievą?“ Kodėl jūs klausiate tokių klausimų? Kas jums davė įgaliojimus užduoti tokius klausimus?

Aš turiu užduoti jums klausimą: ar jūs kada jautėte savo Dvasią? Pirmiausia pajauskite savo Dvasią, štai kodėl Buda niekada nekalbėjo apie Dievą, tik vakar Aš jums sakiau, nes jūs netikėtai panorote pamatyti Dievą, ar jūs turite akis Dievui matyti? Jūs netgi negalite Manęs matyti, tai kaip jūs galite matyti Dievą? Pirmiausia tapkite Dvasia, tuomet mes apie tai pakalbėsime. Juk mažas vaikas nenueis pas karalių ir nepliaukštelės jam į veidą, ar pliaukštelės? Ar jam galima taip daryti? Mes turime žinoti savo ribas, savo mariadas. Ypač indai turi žinoti, kartais Mane nustebina tokie klausimai „Ar matei Dievą?“ Ar Aš jį mačiau, ar nemačiau – kodėl tai turėčiau jums pasakyti? Ką jis pasakė? Nepritinka, nepritinka…Tai labai arogantiška.

Aš nustebusi, kad jūs išmokę tokių manierų, taip niekada nesielgia indai, labai nesmagu. Pabandykite įsivaizduoti, kad Aš mačiau Dievą, ar jis patikės Manimi? Arba, kad nemačiau Jo… (Motina kalba hindi) Visa tai ateina ir ateina ir kartais aš jaučiu. Turiu omenyje, kad koks čia klausimas: matei ar nematei? Jis kvalifikuotas „Benares“ universiteto filosofas, bet Indijoje jūs nerasite tokių žmonių. Aš nežinau, iš kur toks materializmas, iš kur tokie stačiokiški žmonės, kad užduoda tokius klausimus. Taip niekada nedaroma. Aš čia tam, kad duočiau jums Savirealizaciją ir tiek. Ir jūs ją turėtumėte gauti, tai jūsų teisė. Tai jūsų bankas, o Aš tik turiu pasirašyti jums ant čekio.

Jei jūs gaunate parašą ant savo čekio – tai viskas, tai Mano santykis su jumis ir Aš neketinu pasakoti apie save tam, kad Mane vėl nukryžiuotumėte. Kristus bandė kai ką pasakyti apie save, ir buvo nukryžiuotas. Dabar jei jam pasakyčiau „Be abejo, Aš žinau apie Dievą,“ jis to nepriimtų. Jei sakyčiau „Aš nežinau“, jis irgi to nepriimtų. Tai kvaila. Noriu pasakyti, kad indai visai nekvaili, jie labai išmintingi. Aš nežinau, iš kur tokios kvailystės atėjo. Labai išmintingi. Indai labai išmintingi dėl yoga bhoomi, žinote, mūsų šalis tokia sena. Nežinote, kokia šios šalies vertė, Aš galiu… Nespręskite apie indus iš žmonių, kuriuos pamatėte, ne, ne, ne, Indija – labai didinga šalis, didinga, labai dvasinga, absoliučiai dvasinga šalis.

Kai matai šiuos, Aš nežinau, kas jiems atsitiko, labai specifiški žmonės išėjo, labai paviršutiniški, yra taip pat ir labai didžių sielų, Aš mačiau, tačiau dėl jų nereikėtų spręsti apie kitus indus. Kartą mudu su vyru vykome į Indiją ir Aš jam tariau: „Mes atvykome į savo šalį“. Jis pasakė: „Iš kur Tu žinai?“ Aš atsakiau: „Matai – vibracijos! Visa šalis vibruoja, atmosfera vibruoja.“ Jis paklausė: „Tikrai?“ Aš pasakiau : „Eik ir paklausk piloto.“ Mes skridome pirma klase, jis nusileido ir paklausė. Šis atsakė: „Pone, mes prieš minutę atskridome į Indijos zoną“. Kokia puiki vieta, visuma, vieta, kur gyvena Kundalini, ar galite tai įsivaizduoti? Kundalini, o jie neturi troškimo ieškoti, tai galia troškimų, kurie tūno tenai ir neturi galios ieškoti. (Hindi) Ar galite tai įsivaizduoti? Aš pati nustebusi, kad tie, kurie atvyko, tiki dvasiniais vadovais, baisiais žmonėmis, kurie uždirbinėja pinigus, ir dėl to Aš jaučiau gėdą būdama inde, arba kai Man būna gėda, Aš jaučiu: „Ką jie padarė tam, ką mes turėjome?“ Jie gavo tokį siaubingą palikimą, jūs esate tik daigeliai, jūs esate medžiai, mes esame šaknys, jūs negalite gyventi be mūsų, esame jūsų šaknys, be kurių negalite gyventi – štai šito Aš ir nesuprantu. Bet vis viena viskas gerai, tai Motinos rūpestis.

Turėkime viską dabar – nukreipkite savo rankas į Mane, prašau. Nusiaukite batus. Jūs turite stengtis. Jei nesistengsite, tai koks tikslas eiti į Mano programą?