1982-1225 Christmas Puja, Pune
Šiandien mes švenčiame Kristaus gimimą, kuris buvo didžiulis įvykis žmogaus sąmonės vystymesi.
Kaip žinote, kai Jis atgimsta Agija čakroje, Jis įtraukia ego ir superego, kurie veikia kaip mūsų sąlygotumai ir ego. Įvyko toks didis įvykis maždaug prieš 2000 metų. Tačiau šiandien yra laikas mums išnaudoti tą didįjį Atgimimą šioje Žemėje. Kad suprastume Jėzų, pirmiausiai turime žinoti, kad Jis buvo ne kas kita kaip Omkara. Jis buvo sudarytas iš vibracijų, ir štai todėl Jis prisikėlė. Ir dėl savo prigimties Jis buvo neprisirišęs. Todėl turime suprasti, kad ir mes turime būti neprisirišę, pirmiausiai prie savo minčių, o tai, kaip žinote, pasiekiama, jei žinote, kaip atleisti kitiems. Bet yra kitas labai subtilus prisirišimas, kurį turi žmonės – tie, kurie gimė krikščionių religijoje – jie mano, kad Kristus yra jų ir, kad Jis yra jų kišenėje. Iš tikrųjų yra priešingai – Jis nieko bendro su jais neturi ir Jis yra prieš juos. Kaip Kristus pasakė: „Mane kviesite: „Kristau, Kristau“, ir aš nepažinsiu jūsų“.
Taigi krikščionims svarbu niekada negalvoti: „Kristus yra mūsų, Kristus priklauso mums“, nes visą gyvenimą gyvenote kaip krikščionys. Iš tiesų taip nėra, jūs negyvenote kaip krikščionys. Taigi tie, kurie negyveno kaip krikščionys, o paprasčiausiai pasiėmė krikščionybės vardą, tikrąja prasme nėra tie žmonės, kurie seka Kristumi. Taigi dabar turime keistis patys ir sekti Juo savo gyvenimuose. Kol neįtrauksime Jo į savo gyvenimus, mes nesuprasime Jo atėjimo didybės. Vien todėl, kad esame krikščionys ar taip vadinami krikščionys, manyti, kad turime daug ką bendro su Juo, ir identifikuotis su Juo yra absoliučiai klaidinga. Ir štai kodėl aš jus prieš tai įspėjau, kad turime įsisavinti visas Jo savybes. Tai buvo gyvas labai didingo Atgimimo pavyzdys, kad Jis atėjo į šią Žemę ir gyveno tokį tyrą ir šventą gyvenimą. Pabandykite išvystyti savo tyrumą ir šventumą ir galingą šventumą bei galingą dievišką prielankumą, kuris ne užsiteršia, o kovoja su viskuo, kas yra prieš Dieviškumą, kas yra prieš Kristų. Taigi šiandien yra diena, kai mes vėl švenčiame Jo gimtadienį, ir šią dieną leiskime Jam gimti mumyse, Jam gimti mūsų charakteryje, mūsų elgesyje, mūsų temperamente.
Jis buvo neprisirišęs žmogus, neprisirišęs prie materialių dalykų, nieko panašaus – Jis gyveno kaip dailidės sūnus, labai nepatogų gyvenimą, visiškai. Ir jis niekada nesuko galvos dėl gyvenimo smulkmenų. Iš tiesų, žinote, dailidės namai yra viena iš pavojingiausių vietų gyventi, nes ten yra visokių vinių, visokių keistų įrankių. Bet kurią dieną galima užkliūti už jų ir susižeisti. Ir ten beveik nėra vietos miegojimui. Visi namai pripildyti medienos, ir žmonės dažniausiai miega ant medienos. O mes, taip vadinami krikščionys, atvirkščiai – esame tokie išrankūs savo komfortui. Ir mums labai lengva smerkti kitus, labai lengva, tai kažkas absurdiško. Tai visiškai absurdiška! Pamato ką nors, tarkim, nuėję į turgų: „O, tai siaubinga“, jie nueis į kokią vietą ir pasakys: „Tai blogai“.
O kaipgi jūs? Kas yra jūsų viduje? Tiesiog matykite save. Ir tai yra, ką turime dabar išvystyti, mes turime išsivalyti iš vidaus. Turite jaustis nepatogiai iš vidaus, o ne iš išorės. Mes turime jaustis nepatogiai su visais blogais dalykais, esančiais mūsų viduje, o ne išorėje. Nukreipkite savo dėmesį į vidų, nes Kristus gyveno į vidų nukreiptą gyvenimą. Jis negyveno išorėje. Jis gyveno savo viduje. Ir šią dieną turime suprasti, kad mūsų naujas gimimas turi vesti mus į vidų.
Turime rūpintis savo vidiniu komfortu, o ne išoriniu komfortu. Kaip vakar: jei jums nepatiko paveikslas, tai yra geras ženklas, kad negalite gyventi su purvu ir nepadorumu. Bet tai vis tiek yra išorėje. O kaip dėl vidinio purvo ir nepadorumo? Kaip dėl vidinių minčių, kurios teršia mus? Kaip dėl kvailų idėjų, kurios vis dar mūsų galvose? Palikite jas, išmeskite jas ir gimkite iš naujo, kaip išsiskleidžia lotosas, kaip Kristus, kuris visą savo gyvenimą taip pragyveno, mirė už mus ir prisikėlė. Taigi mes turime tokį puikų pavyzdį, kurį galime įsisavinti savyje, savo charakteryje, savo gyvenimuose. Tai kartoju vėl ir vėl, nes mes tikrai painiojamės. Mes manome, kad, jei turime pasą, mums viskas gerai.
Taip nėra. Jūsų elgesys turi tapti kaip Kristaus. O visų svarbiausia yra atleidimas, atleidimas, atleidimas, kurio mums taip trūksta. Kol mes to neišvystysime… Šis ego turi pradingti. Jei norite būti krikščionimis, reikia neturėti ego. Ir kiekvienas turi suprasti, kad, kai kalbame apie Kristaus gimimą – tokį nuostabų laiką – nors Jis ir gimė visiškame diskomforte, Jis galėjo gimti kokioje karalystėje, galėjo gimti bet kur. Tad kodėl Jis taip padarė? Nes žinojo, kad kai ateis krikščionys, jiems reikės geriausių lovų, geriausių namų ir dar visokių smulkmenų, ir jie bus netolerantiški, skųsis dėl menkiausių dalykų: kilimas sugadintas, tas sugadinta… O tai yra toks žemas lygis. Taigi jums svarbu kilti vis aukščiau ir aukščiau ir matyti, kad Jis gimė ėdžiose, tokioje nepatogioje vietoje, kur gyvena karvės ir pilna karvių mėšlo ir viskas sujaukta, o Jam tai visiškai nerūpėjo. Jis tiesiog gimė tokioje vietoje, kurioje jūs niekada nesilankytumėte ir nesėdėtumėte.
Ir mama jam sutvarkė viską ir Jis ten gimė – spindinti dangaus žvaigždė, kad viską išvalytų. Nes jei esate švarūs, jūs valote kitus. Taigi šiandien yra didinga Jo atgimimo diena, švęskime šioje ypatingoje jogos žemėje, ypač Punos žemėje, kuri yra „punija-bhumi“, tas dieviškas prielankumas, šventumas, ir visiškai neprisirišęs Jėzaus charakteris, kurį įsisavinsime ir gyvensime kaip tikri Kristaus ir Jo gyvenimo pasekėjai. Šiandien jūs esate Sahadža jogai, neturite kastos, papročių, neturite religijos. Jūs turite tik vieną visuotinę religiją – tai Sahadža jogą, ir net čia Kristus yra šlovinamas, visi Jį šlovina, nes Jis atėjo ne dėl vieno, dviejų ar dešimties žmonių. Bet tie, kurie Jį šlovina, privalo atskleisti Jo charakterį, Jo gyvenimą. Kaip materialistai gali kalbėti apie Kristų, aš tiesiog negaliu suprasti, nes Jo kūne nebuvo nieko materialaus. Jis neturėjo savyje materijos. Jis buvo tik vibracijos. Štai kodėl Jis vaikščiojo ant vandens.
Tad kaip materialistai gali ką nors kalbėti apie Kristų, aš negaliu suprasti. Ši problema atsiranda, kai pastebime, kad esame priešingoje pusėje to, ką deklaruojame. Tai yra dalis, kurią turime pasiekti, ir kai ją pasieksite, būsite nustebinti, kad Dievas jus prižiūri. Kaip gėlė auga laukinėmis sąlygomis? Kaip ji gauna vandens? Kaip ji prižiūrima? Kaip ji tokia graži? Ji dėl to nesirūpina. Tuo pačiu būdu, kai jūs tampate ta nuostabia būtybe – Dvasia, jūs esate prižiūrimi, gaunate visokių palaiminimų, džiaugsmo, nes tai yra džiaugsmo šaltinis, visiškai. Bet kai uždengiate tai savo ego, to džiaugsmo negalite gauti.
Tiesiog pabandykite kaip nors išvalyti tą ego. Matykite savo ego: „O, pone Ego, tu čia. Nešdinkis.“ Išimkite jį. Su meile, su švelnumu sau patiems ir kitiems, bandykite kilti aukščiau ir aukščiau į tą sritį, kurią mums sukūrė Jėzus, limbinėje srityje, kur yra Dievo karalystė. Telaimina jus Dievas, kad sektumėte Jo gyvenimu ir įsisavintumėte visas Jo savybes. Aš taip pat esu jūsų Motina ir esu čia tam, kad mokyčiau visų šitų dalykų ir pasakyčiau, kaip tai pasiekti. Ir jūs tai turite matyti. Kaip? Aš esu neprisirišusi. Jūs taip pat pasistenkite būti neprisirišę.
Jūs bandote mane pamaloninti duodami tą ar aną, bet žinote, kad aš esu labai neprisirišusi, nesuprantu prisirišimų, aš jų nesuprantu. Ir kartais tiesiog šypsausi, kai žmonės sako: „Motina, mes norėtume jums duoti tai“, sakau: „Gerai, duokite“, bet aš esu neprisirišusi. Aš negaliu prisirišti. Manyje nėra nieko tokio, kas galėtų prie ko nors prisirišti – nieko. Aš tiesiog judinu Kundalini energiją. Kaip galiu prie ko nors prilipti? Aš tiesiog judu visą laiką, taigi man neįmanoma prie ko nors prisirišti. Tokiu pačiu būdu jūs tiesiog įeikite į tą energiją ir judėkite su manimi, ir tiesiog pamirškite apie visus likusius dalykus, kurie stabdo jūsų progresą. Turite progresuoti oriai, turite kilti. Esu įsitikinusi, kad tai įvyks.
Šį kartą žmonės buvo labai išmintingi, jie nekritikavo, nors kai kurie vis dar tokie yra, nesvarbu, bet dauguma jų buvo labai mieli ir labai orūs, ir kolektyviškumas yra geras, ir aš labai laiminga, kad žmonėms taip gerai sekasi šioje programoje. Aš esu labai laiminga. Telaimina jus Dievas!