Devi pudža, Adelaidė, Australija, 1983-03-04

Labai malonu atvykti čia pas jus, ir atsiprašau už tai, kas nutiko prieš man atvykstant. Bet, kaip jau esu sakiusi, gamta taip pat gali būti pažadinta Dieviškumo akivaizdoje ir, kai ji pažadinama, pradeda elgtis kaip realizuota siela. Pavyzdžiui, ji pyksta ant žmonių, kurie nėra religingi, kurie nieko nenori žinoti apie Dievą, kurie daro blogus dalykus gyvenime, kurie nėra normalūs žmonės, ta prasme, kad jie nenori būti visumos dalimi, tai atsiskyrėliai, visokio plauko žmonės. Ir kai prigimtis pasiekia atitinkamą lygį, tada ji pradeda veikti savarankiškai.

Kaip jau žinote, pagal Sahadža jogą, visi elementai turi savo dievybę. Pavyzdžiui, ugnis turi dievybę, vardu Agni Devata. Gryna forma Šri Agni Devata yra ta, kuri iš tikrųjų mus išvalo. Ji išvalo viską, netgi auksą, jeigu įdėsite aukso į ugnį, jis nesudegs, jis pasidarys dar puikesnis, geresnis. Bet jeigu tai bus kas nors nevertingo – sudegs. Taigi visi degūs daiktai dažniausiai yra prastos kokybės, skirti tik sudeginimui. Bet kaip nuostabu, kad kai tie beverčiai daiktai uždegami arba, galime sakyti, kai pridedate malkų ir jas uždegate, taigi, kai ugnis paliečia medį, iš to kylanti liepsna, iš tiesų, jos pagrindą sudaro mediena, ji lengvai įsidega, o liepsnos, kylančios iš ugnies, kartą uždegtos, pradeda suprasti, kas yra tiesa, o kas – netiesa. Arba jos pradeda veikti taip, tarsi žinotų, koks darbas turi būti atliktas.

Taigi, skirtumas tarp Sahadža jogo ir ugnies, kuri yra tokia iniciatyvi, yra toks, kad ji negalvoja apie tai. Ji tiesiog pilnai sudegina viską, ką turi sudeginti. Pagal dažnius ji žino, kur jai eiti ir ką deginti. Ir taip ji degina daiktus, kuriuos turi sudeginti. Liūdniausia, kad žmonės mano, jog tokia ugnis neturi gailesčio ir, kad ugniai reikėtų turėti bent kiek gailesčio, jog pagailėtų kai kurių žmonių. Bet bėda ta, kad mes turime suvokti, jog mumyse pačiuose slypi labai daug dalykų. Mes talpiname savyje ugnį, vandenį, Motiną Žemę – visi elementai yra mumyse. O ugnyje yra tik ugnies elementas – nieko daugiau. Taigi ji veikia pagal savo savybę, kuri yra ugnis. Ir kokių savybių ta ugnis bebūtų, kai ji nušvinta, atskiria tiesą nuo netiesos ir pradeda atitinkamai elgtis, tačiau išlieka ugnimi. Ji negali tapti atjauta. Bet jeigu jūs pradedate rinktis tarp neteisingo ir teisingo tipo asmenų, tai subtiliajame lygmenyje tai yra atjauta, nes tai yra tiesa, o tiesa yra meilė. Taigi, kad ir ką ji [ugnis] daro, viskas skirta tik Dievo meilės išraiškai, o kai ji išreiškia Dievo meilę, jūs turite žinoti, kad nors ji yra ugnis, ji įgauna asmenybės savybių, tarsi būtų žmogus. Nes ji yra protinga. Ji žino, ką deginti, o ko nedeginti.

Vieną dieną, turiu jums papasakoti, mes valėme duris su tomis lempomis, kurias jūs turite, ir Linda per klaidą prinešė tą lempą labai arti mano kūno, o liepsna buvo labai stipri, bet ji tiesiog apėjo aplink mane ir manęs nepalietė. Ji labai nustebo ir pasakė: „Motina, Jūs degate.“ Aš tariau: „Nesijaudink, ji tiesiog apėjo aplink mane ir užgeso. “ Ugnis nenudegina žmogaus, kuris yra tyras, nenudegina. Sitadži pavyzdys.

Kai Ji buvo išvaduota Šri Ramos iš Ravano buveinės, matote, visi pradėjo sakyti, kad Ji gyveno su Rakšasu ir reikia išsiaiškinti, kalta Ji ar ne. Todėl Rama pasakė: „Gerai“, ir uždegė laužą. Ji pati pasakė: „Uždek laužą, didžiulį deginimo laužą“, ir Ji atsisėdo į jį. Ir kai laužas pradėjo degti, jis negalėjo Jos sudeginti, Ji negalėjo būti sudeginta, suprantate, ir visas laužas užgeso. Taigi, tuo metu Šri Agni Devata žino, kas yra teisinga, o kas ne, kuris yra šventas, kuris – nešventas.

Bet žmonėms reikia labai daug laiko atpažinti tai ir suvokti, net ir Sahadža jogoje, nes jautrumas turi išsivystyti dar stipresnis. Taigi, kodėl yra taip, kad vanduo ar ugnis, ar bet kuris iš elementų tampa daug jautresni už žmones? Kaip paklusniai jie veikia, tarsi išmanytų savo darbą, ir jie tokie greiti, tokie efektyvūs. Priežastis ta, kad jie pilnai kontroliuojami Dieviškumo. Jie kontroliuojami Dievo galių, pilnai, šimtu procentų. Kad ir ko norėtų Dievas, jie tai padaro, vos nušviesti. Bet žmonės vis dar, matote, blaškosi tarp žmogiškojo sąmoningumo ir Dieviškojo sąmoningumo, ir vienybės su Dievu. Todėl jautrumas žmonėse auga labai labai lėtai – nesvarbu, tai neturi reikšmės – ir kai jis auga, matote, kartais jis auga du žingsnius į priekį ir penkis atgal, ir vėl taip pat. Kažkur po dvejų metų jūs pastebite, kad ponas yra tame pačiame taške, kur ir pradėjo. Ir jūs nusimenate dėl to, kaip gi čia taip atsitiko, nepaisant Sahadža jogos. Bet esmė ta, kad žmonės gali galvoti, ir jie gali nuspręsti, ir jie turi visišką laisvę atsisakyti jautrumo bet kuriuo metu. Todėl jūs turite visiškai paklusti Dieviškumui, ir kartais žmonės nesupranta, kaip tokiems būti, nes niekas mūsų taip neauklėjo. Mes nežinome, kaip tai padaryti, ir tai yra labai sudėtinga.

Daug žmonių sako: „Motina, labai sunku atsiduoti.“ Nėra taip, kad jie nenorėtų atsiduoti, bet jie mano: „Mumyse vis dar nelauktai sukyla ego, Motina ką nors sako, o mes vis dar užduodame Jai klausimus. Motina sako viena, o mes manome, kad galime Jai pasiūlyti kitą alternatyvą, tą, aną.“ Bet alternatyvų nėra, nėra alternatyvų tam, kuris yra jautrus žmogus. Jeigu jis žino, kad Dieviškumas galvoja vien tik apie „hitha“, gerovę, bei kad ir ką Jis mato ar daro, žino daug daugiau negu jūs, daug daug daugiau įvairiose srityse, tad jei kas nors sako: „Darykite taip“, geriausia būtų taip ir padaryti. Kartais tai žmones šokiruoja. Žmonės turi savo viziją apie gailestingumą, apie tai, kaip būti geram ir atjausti kitus.

Bet kas yra žmogiška atjauta? Tai nieko nedaro, tik kalba. Tuo tarpu Dievo atjauta veikia, ji veikia. Ji pasireiškia žmonėse, nekalba: „O, aš esu labai užjaučianti, aš esu pilna gailestingumo“, – nieko panašaus, ji tiesiog veikia, pasireiškia savaime. Todėl jūs turite suprasti, kad norėdami tapti asmenybe be ego, turite stengtis paklusti savo vidiniam Aš.

Taigi, kaip paklusti savo vidiniam Aš? Vadovaujantis vibraciniu suvokimu. Pasistenkite paklusti vadovaudamiesi vibraciniu suvokimu. Kad ir kokį klausimą norėtumėte užduoti, kad ir ką norėtumėte padaryti, jūs turite vadovautis savo vibraciniu suvokimu. Kai kurie žmonės nėra labai jautrūs, tai tiesa. Priežastis, kodėl jie nėra jautrūs, yra ta, kad jie apie tai galvoja. Taigi, jūs mąstote savo smegenimis, ar ne? Tačiau jei jūsų smegenys būtų nušviestos, tada mąstytumėte kaip Dieviškumas, ir jūsų jautrumas sustiprėtų, nes jautrumas kyla iš centrinės nervų sistemos.

Jei centrinėje nervų sistemoje yra blokų, tai iš esmės jie yra smegenyse, nes visi centrai yra išsidėstę smegenyse. Taigi, geriausia pasakyti: „Motina, ateik į mano smegenis. Prašau, būk mano smegenyse. Prašau, įsikurk mano smegenyse. Valdyk mano smegenis. Tegul šioms smegenims vadovauja Tavo dieviška išmintis“. Negalvokite patys, Sahadža jogai turi visiškai atsisakyti frazės „Aš manau“. „Aš manau“ reiškia, kad jūs vis dar elgiatės juokingai, tai gali būti bet kas.

Pavyzdžiui, kartą mes išvykome, o pas mane buvo apsistojusi labai kvaila giminaitė – mergina. Ir kai aš jau norėjau išeiti – pas mus tą dieną nebuvo tarnų, todėl gaminau aš – bet tą dieną, kai mes jau norėjome išeiti, aš jai pasakiau: „Ryte aš išeisiu, todėl ar gali pagaminti truputį „kedgeri“, kad mums grįžus galėtume pavalgyti?“ Tai vienintelis patiekalas, kurį ji gamino savo gyvenime, o gal net ir jo nebuvo gaminusi. Kai grįžome, ji pasakė, kad nieko nepagamino. Aš paklausiau: „Kodėl? Kodėl tu nepagaminai, nors mes planavome valgyti čia“. Ji atsakė: „Aš pagalvojau, kad gal jūs nebegrįšite. Gal jūs nebūsite alkani, gal jūs nenorėsite valgyti. Gal man nepavyks skaniai pagaminti“, – matote, visi šie keturi variantai reiškia negaminti. Bet aš tariau: „Kodėl tu nepagalvojai, kad mes galime būti alkani, kad valgysime? Kodėl negalvojai taip? „Bet aš maniau“.

Matote, tai reiškia, kad smegenyse nėra vieno dalyko – smegenyse nėra Dieviško vadovavimo. Tada jums vadovauja ego ir superego, kurie sako: „Aš maniau, kad gali atsitikti taip.“

Bet kaip, kodėl, kodėl jūs taip pagalvojote? Kodėl ne atvirkščiai? Kodėl jūs nepagalvojote kitaip? Bet taip yra, ir kai taip nutinka, mes iš tikrųjų esame taip pripratę prie tokių pasiteisinimų ir alternatyvų, kad tai vėlgi tampa smegenų įpročiu ir smegenys atsiskiria nuo Dieviškumo. Taigi, pasakykite savo smegenims: „Bet kodėl, kodėl tu taip pagalvojai? Tau jau laikas nustoti galvoti apie dalykus tokiu būdu. Pasvarstykime apie pozityvų mąstymą“.

Pozityvus mąstymas yra ne kas kita kaip mąstymas, remiantis Sahadža joga, tai ne agresyvus mąstymas, o mąstymas, padedantis pasireikšti Dieviškumui. Štai ką reiškia pozityvus mąstymas.

Dėl to jūsų nervai pradeda atsiverti ir jūs pradedate jausti Dieviškosios energijos pasireiškimą savo pirštuose, savo būtyje. Ir tai yra pagrindinis dalykas, kuris nepasireiškia Vakaruose arba Vakarų kultūroje, nes mes visada pateikiame pasiaiškinimus bet kam. Dabar jūs tai galite matyti, tarkime, einate pas žmogų, kuris yra apsėstas, ir gaunate apsėdimą, tada pradedate aiškinti: „Nuėjau pas tą žmogų, manydamas, galvojau, kad jį išgydysiu.“ Bet rezultatas toks, kad dabar jūs esate išprotėjęs. Užuot išgydę tą žmogų, jūs gavote apsėdimą. Kodėl taip įvyko? Nes jūs galvojote negatyviu būdu: „Aš maniau, kad tai man padės arba, kad aš padėsiu tam žmogui“, atsitiko priešingai – jūs patekote į bėdą.

Problema negalvojo, ne, ji tiesiog įėjo į jus negalvodama. Ji ten, ji nesvarstė: „Ar man įeiti į šį žmogų, ar ne?“, ji tiesiog įėjo, įėjo tiesiai į jus. Kol jūs buvote užsiėmę galvojimu, ji įėjo į jus ir įsitvirtino. Ji panaši į vagį, įsilaužusį į jūsų namus, kol jūs esate užsiėmę, paskendę savo mintyse kažką darote.

Tai yra būtent taip: jūs matote įeinantį vagį ir staiga suvokiate: „O, vagis stovi tiesiai už manęs“, o jūs sakote: „Aš galvojau“. Lygiai taip pat vyksta su mumis, ir kai žinome, kai mūsų protas žino: „Aš galiu dėl to pasiaiškinti“, kiekvieną kartą jis yra pasiruošęs pasiteisinti, tada protas, matote, pradedamas naudoti tam fenomenui, kad jis visada teisinsis, visada ką nors pasakys. Todėl jis niekada nėra budrus, nes, matote, net jeigu į jus patenka problema, jūs visada pasakysite: „Štai paaiškinimas“. Bet paaiškinimas neišgydys, nepadės. Nes proto paaiškinimas (Moteris kosti, jai negera, duokite jai ką nors raminančio). Gerai, raminančio…) Taigi, nereikia pernelyg įsitraukti į galvojimą ir priklausyti nuo galvojimo, nes galvojimas pateikia alternatyvas.

Galvojimas visada pateikia alternatyvas. Jūs galite sakyti: „Aš galvojau apie tai ir apie tai“. Bet ką jūs dėl to kaltinate? Tai buvote jūs, kurie galvojote, todėl esate už tai atsakingi. Jei prisiimsite atsakomybę už savo galvojimą, tada galbūt nepadarysite tokio dalyko – nepasakysite: „Aš galvojau, kad jei būčiau padaręs taip, būtų buvę geriau“, nes jūs esate atsakingi už savo galvojimą. Tarkime, vairuotojas nusprendžia: „Aš galvoju, kad geriau važiuoti kitu maršrutu“, ir įvyksta didelė avarija. Žmonės klausia jo: „Kodėl tu taip pagalvojai? Kas tave privertė taip pagalvoti?“ Bet kasdieniame gyvenime girdžiu žmones, nuolat sakančius: „Aš manau, aš manau, aš manau“, – jie visą laiką siūlo alternatyvas. Štai kodėl jų augimas vyksta aukštyn žemyn, aukštyn žemyn, aukštyn žemyn.

Bet ugniai, vandeniui ar Motinai Žemei alternatyvų nėra – jokių alternatyvų. Vos tik man palietus Motiną Žemę ir paprašius: „Prašau, sugerk visas mano problemas“, ji tiesiog jas sugeria. Jeigu sakau ugniai: „Veik, tave uždegė“. Man netgi nereikia sakyti, netgi nereikia sakyti, jie iškart viską sugeria. Galima sakyti, pakyla jų Kundalini.

Jūs uždegate ugnį priešais mano nuotrauką ir ji prasivibruoja, jūs uždegate žvakę ir ji prasivibruoja, tam nėra jokių alternatyvų. Ji negalvoja, ji neturi jokių alternatyvų, ji tiesiog nušviesta, ji yra gryniausia nušvitimo savybė, nes galvojimas ją padaro negryną.

Jūsų nušvitimas tampa negrynas dėl jūsų galvojimo, dėl jūsų aiškinimų, dėl visokių nesąmoningų alternatyvų pateikimo. Todėl jūs turite žinoti, kad Dieviškumui nėra jokių alternatyvų. Sanskrito kalba tai vadinama „paryaya“, Dieviškumo instrumentui nėra jokių „paryaya“ [alternatyvų]. Nieko panašaus. Tarkime, jūs nenorite to priimti, turėsite problemų ir tada pradėsite sakyti: „Motina, kodėl mes turime problemų?“ Matėte, kas atsitiko Delyje. Sakiau tiems žmonėms daugybę kartų: „Prašau nedarykite jokių programų per ateinančias aštuonias dienas ir leiskite visiems tiems žmonėms apsistoti pas draugus“. Jie manęs nepaklausė. Jie suorganizavo programą toje lygumoje ir manė, kad turės didelę palapinę, kurioje dalins maistą ir panašiai. Bet žinote, kas atsitiko: visą laiką lijo ir lijo, ir lijo.

Lietus žinojo, ko aš norėjau, nes lietus turėjo lyti dėl derliaus, suprantate, turiu rūpintis visa Visata. Štai kodėl pasakiau: „Per šias aštuonias dienas neleiskite jiems čia pasilikti, nes jiems bus sunku iš čia išvažiuoti, geriau tegul jie pabūna su kitais žmonėmis, kurie jais pasirūpins ir panašiai. Bet jie nepaklausė. Galiausiai viskas žlugo. Jie turėjo kažkur apgyvendinti visus likusius žmones. Štai tokia situacija.

Jie galėtų paprašyti: „Motina, geriau sustabdykite lietų“. Aš to nedarysiu, nes jie turi žinoti, kad derliaus klausimas man yra taip pat svarbus, ir jiems reikia dalintis. Galų gale jie yra žmonės ir jiems reikia padėti. Bet kodėl jūs manęs nepaklausėte? O po to jis atėjo pas mane ir tarė: „Motina, prašau, sustabdykite rytoj lietų.“ Aš atsakiau: „Gerai, rytoj sustabdysiu“. Kai jis sugrįžo, pasakė kitam vyrukui: „Pastatykime palapinę ir gaminkime ten“. Šis atsakė: „Betgi lis lietus“. Jis tarė: „Ne, nelis, nes aš paprašiau paties Dievo“. Jis tarė: „Kur tu sutikai Dievą?“. Jis atsakė: „Aš sutikau Ją ir dabar viskas jau sutvarkyta“. Kitą dieną tas vyrukas atsikėlė penktą valandą ryto ir pamatė, kad dangus giedras, ir tarė: „Pažvelk į tai. Tu paprašei Dievo ir Dievas tave išgirdo“.

Kai jūs esate tokiame vienyje su Dievu, kad ir ko paprašysite, viskas išsipildys. Kad ir ko paprašysite, viskas išsipildys. Bet mes nesame tame, nuolat randame alternatyvas. Šios alternatyvos yra tik žaidimas, visi tie žmonės tiesiog žaidė su jumis, nuolat siūlydami alternatyvas. Pažiūrėkite, jei nueinate į parduotuvę, aš neseniai paklausiau jo, kokį jis turi automobilį. Jis man atsakė, kad ten yra tiek daug kombinacijų: tas, anas, kažkoks cilindras – galima išprotėti. „Gerai, duokite man ką nors, bet ką“. Visa tai yra žaidimas su jūsų smegenimis, jums nuolat siūlomos alternatyvos – norite šito ar ano. Ir jums atrodo, kad jūs iš tikrųjų esate didi asmenybė, nes galite nuspręsti: „Aš renkuosi šią spalvą ir tą daiktą“, žmonės tai daro labai rimtai.

Esu mačiusi, net pietų metu, kai žmonės sėdi viešbutyje ar kažkur kitur, jie labai atidžiai išstudijuos visą meniu ir kiekvienas iš jų pasakys: „Gerai, aš imsiu tą“, kitas pasakys: „O aš imsiu tą“. Padavėjas būna gana suglumęs, bet savininkai būna laimingi, nes jie jus pilnai apkvailino. Jie tiesiog sumaišo vieną su kitu: „O, čia yra tai, čia – tai“, jie tiesiog bando jus apkvailinti. Viskas išvirta, sudėta, gerai, šis yra su padažu, šis su masala, viskas jau paruošta. Matote, jie viską tiesiog sumaišo ir patiekia jums: „O, aš paragavau labai skanaus dalyko…“ Bet nuo to jūsų Dvasia nėra laiminga, nuo to nėra laimingas nei jūsų skrandis, nei jūsų liežuvis. Nuo to laimingas būna jūsų protas ir jūsų ego. Ir jūs sakote: „O, labai gerai“. Iš tikrųjų tai nieko čia gero.

Tas pats atsitinka ir su guru. Matote, jie sumoka guru, gerai, ir pasitenkina: „Aš sumokėjau guru“. O atėję ten, net jei jaučia, kaip skorpionai juos gnaibo ir nuolat kandžioja, jūs klausiate: „Kas nutiko?“ O jie: „Ne, ne, viskas gerai, nebuvo nieko blogo“. Jie ir toliau tęsia tą patį: „O, aš esu labai ramus. Taip, man viskas gerai, aš esu ramus. Aš niekada nesijaudinu, esu visiškai atsipalaidavęs“. O jūs galite matyti, kaip juda jo nosis, šokinėja akys, kratosi galva, nors jis turėtų būti labiausiai atsipalaidavęs žmogus. „O, aš jaučiausi labai ramus, labai laimingas, be abejonių“. Bet kaip? Su bhutais, kaip? Aš žinau, kad negalite, bet sutikau daug žmonių, pasakojančių šią istoriją: o, jie jautėsi labai gerai su tuo guru ir jautėsi labai ramūs su juo, ir tada jūs tampate nesąžiningi. Vien tam, kad palaikytumėte guru, jūs tampate nesąžiningi.

Taigi, mes grįžtame prie to paties, kad visi tie elementai yra sąžiningi, jie yra absoliučiai sąžiningi. Kad ir kokia būtų jų savybė, jie tai parodo. Ugnis nesako: „Aš jus atvėsinsiu“, – ji taip nesako. Bet po realizacijos daugelis iš jūsų turbūt pastebėjote, kad, jeigu jūs prikišate rankas prie ugnies, jaučiate nuo jos vėsų dvelksmą. Nes ji sudegina viską, kas yra bjauru, blogo jumyse, ir jūs jaučiate vėsų dvelksmą nuo visko, nes ta dalis sudegė.

Ugnis atlieka savo darbą – degina, o kai viską sudegina, tada jūs nukreipiate rankas į ugnį ir nustembate, nes nuo liepsnos sklinda vėsuma. Užuot mane nudeginusi, liepsna mane vėsina. Taigi, kad ir kokią savybę jie atstovautų, jie turi ją savyje ir yra sąžiningi. Jie nemeluoja, nes yra absoliučioje vienybėje su dieviškaisiais įstatymais. Bet žmonės tokie nėra, jie nuolat gudrauja. Štai kodėl duoti realizaciją žmonėms yra labai sudėtinga.

Dabar aš jums papasakosiu apie „svajambhu“, kurie kyla iš Motinos Žemės. Suprantate, Motina Žemė siunčia į savo paviršių tam tikras formas, kad jūs, žmonės, pajaustumėte, jog vibracijos egzistuoja. Kad išreikštų savo dvasinę prigimtį, jais Ji skleidžia tarp jūsų dvasingumą, jais veda jus, jais Ji brandina jus nusilenkimui. Tą darbą Ji atlieka labai sąžiningai, bet kai iškyla toks „svajambhu“, jūs negalite suprasti, kodėl prie jo taip traukia žmones. Ir tada tarsi imatės jį prižiūrėti. Tada jums norisi sukurti dirbtinius jo atvaizdus, tai yra žmogiškoji prigimtis – viską, kas yra tikra, paversti dirbtiniu. Ir tai tęsiasi ir tęsiasi tol, kol žmonės nepradeda tapatintis su pačių dirbtinumu iki tokio lygio, kad pradeda nebeatskirti realybės.

Realybėje, kad ir kas jūs esate, esate aukščiausiai. Jūs esate aukščiausias įsikūnijimas iš visų būtybių. Net dariniai, kylantys iš Motinos Žemės, negali atlikto to darbo, kurį galite jūs. Jie negali pakelti Kundalini, negali, šioks toks poveikis gali būti, bet tai nesuveiks taip galingai, taip manevringai, turiu omenyje, jūs esate labai pažengęs Dievo darbo mechanizmas, labai pažengęs, labai aštrus, labai efektyvus. O problema yra jūsų smegenys, suprantate, kai jos įsikiša, o jų negalima sulyginti su didžiosiomis smegenimis. Jūsų smegenys yra kaip tas mažas uodas, kuris atsiranda, visur lenda ir sako: „O, tai, tai, tai, tai, tai“, ir tada atsiranda problemų.

Bet kai jūs iš tikrųjų pradėsite naudoti tą galią, kuri yra jumyse, Dievas jus sukūrė kaip tobuliausią instrumentą, kokį tik galite įsivaizduoti.  Ir kai jūs pradedate naudoti šį instrumentą išmintingai, atsidavus ir nuolankiai, palaipsniui jis vis labiau vystosi, o jūs įgyjate jautrumo arba, galime sakyti, jūs vystote naują metodą ir įgyjate vis geresnį suvokimą apie tai, kaip veikia Sahadža joga.

Todėl svarbu, kad pirmiausiai jūs nuspręstumėte sustabdyti pernelyg aktyvią smegenų veiklą ir pasakytumėte: „Motina, būk mano smegenyse“. Ačiū Dievui, esu prieš jus, todėl tai padaryti nėra sudėtinga. Tiesiog pasakykite: „Motina, būk mano smegenyse.“

Smegenis, kaip žinote, palaiko penki elementai, visi jie yra smegenyse, ir jeigu jūs kaip nors sugebėsite Mane įtvirtinti savo smegenyse, liepdami savo smegenims daugiau jums nebetrukdyti, nustebsite, kad visa sistema nedelsiant ims veikti kaip dinama. Tai taps labai jautru, jums nereikės dėl nieko jaudintis, nereikės apie nieką galvoti. Viskas, prie ko jūs prisiliesite, taps kaip auksas, kaip Mido prisilietimas – tai taps tokiu didžiu dalyku.

Bet žmonėms tai pasiekti yra labai sunku. Jiems atrodo, kad labai sunku pasiekti tokį tobulumą, kai jūs visiškai prarandate savo ego ir tampate be ego. Kaip ugnis, Motina Žemė, kaip visi kiti elementai – jie neturi jokio ego. Vien tik žmonės išaugino ego. Ego yra didelis mitas. Nes kai nieko nedarote, kodėl turėtumėte galvoti, kad kažką darote, ir kodėl jūs turite būti atsakingi už tai, ką darote? Bet mes galvojame taip: „Ne, tai ne Dievas, tai mes turime tai padaryti“ ir „Aš turiu nuspręsti“. Suprantate, mes tiesiog apgaudinėjame save nuo ryto iki vakaro, gadindami savo smegenis, tapdami visiškais bepročiais. Geriausia yra atsiduoti ir stebėti, kaip viskas išsispręs, jūs stebėsitės: „O, kaip tai nutiko, kaip tai išsisprendė?“

Kartą aš pasakiau Keri: „Tu geriau važiuok ir užsiregistruok“. Ji atsakė: „Motina, universitetas šiomis dienomis yra uždarytas, aš negaliu ten patekti, tai labai sudėtinga“. Aš pasakiau: „Gerai, bet jei pasakiau, turi važiuoti“. Ji paskambino ir jai pasakė: „Tai neįmanoma, jūs negalite to padaryti, bet jei norite, galite atvažiuoti ir pasižiūrėti“. Kai ji atvyko į universitetą, į administraciją, jai pasakė: „Viskas gerai, jūs užregistruota“.

Žmonės, jums taip nutiks labai daug kartų. Bet man prireikė apie 10 minučių, kad ją įtikinčiau pabandyti. Nors, turėčiau pasakyti, ji nebuvo tokia nepalenkiama, ji galvojo: „Jeigu Motina sako, man turi pasisekti, tai pavyks.“ Bet jei norite, kad aš tai padaryčiau: „Gerai, Motina, jei sakai, aš važiuoju užsiregistruoti, baigta.“ Kas tuo metu vyksta, net jei jūsų neužregistruos, nesvarbu. Tai nesvarbu. Jūsų smegenys patobulės. Štai kas svarbu, kad jūsų smegenys tobulėja, jos tampa jautresnės. Svarbu ne tai, kad turi būti atliktas darbas – tai nesvarbu. Svarbu, kad jūsų smegenyse atsirastų idėja: „Leisk man iš tiesų tapti nušvitusiam“. Gerai?

Štai ką kiekvienas turi suvokti subtiliuoju būdu, kad mes visi esame labai jautrūs instrumentai, sukurti Dievo, ir kad dar neveikia visos mūsų energijos. Todėl turime aprūpinti energija visus savo nervus, tai įmanoma tik tada, jei pašalinsime blokus, sukurtus mūsų ego ir sąlygotumų. Jei sugebėsite pašalinti blokus, visi jūsų nervai taps labai jautrūs. Todėl pasakykite savo protui: „Nuo dabar geriau leisk čia įsitvirtinti Motinai.“

Tai taip pat pasireiškia per tai, kaip jūs kalbate, jūs tauškiate, bla bla bla bla bla bla ir nieko daugiau, aš mačiau jus tauškiančius ir pasakiau: „Gerai. Nėra apie ką kalbėti, nėra ko sakyti, tai tiesiog yra, ir jeigu tai tiesiog yra, tada geriau tai padaryti ir įvykdyti, ir tai suveiks.“ Jeigu jūs sugebate labai daug kalbėti, tada tai sudėtinga, tai bus sudėtinga, nes jūs nieko į save nesugersite, jūs visada pateiksite pasiaiškinimus, visada sakysite: „O, galbūt aš galvojau, galbūt taip, galbūt anaip.“

Paprastas pavyzdys, aš sakau: „O, galvojau, kad atnešiau“. Jeigu sakau: „Galvojau, kad atnešiau“, reiškia, kad tuo kažką noriu pasakyti. Sakau: „Aš atsinešiau basutes“. Kitas sako: „Ne, aš galvoju…“ Baigta. Galbūt tai netiesa, galiu būti visiškai neteisi, kai ką nors sakau, suprantate, galiu tai pasakyti vien tam, kad jus patikrinčiau. O jūs turite pasakyti: „Gerai, pažiūrėkime“. Bandykite. Vieną ar du kartus. Kad ir ką jūs iki šiol žinojote, turite sakyti: „Taip turi būti, jeigu Motina taip sako, vadinasi, taip turi būti.“ Tiesiog treniruokite tokiu būdu savo smegenis. Aš bandžiau šiuos triukus, bet daugumai nepavyko, tada lioviausi. Daugumai nepavyko. Ir jie tiesiog negali suvokti, kaip tie dalykai vyksta, kaip tai, ką Motina sako, tampa tiesa, ir kaip tai įvyksta tokiu būdu ir…

Jūs turite suvokti, kad aš tiesiog žaidžiu su jumis tam, kad priversčiau jus suvokti: palikite savo protą visiškoje ramybėje ir leiskite veikti didžiajam Ahamkarai, Mahat Ahamkarai, Mahat ego, didžiajam Dievo ego, ir jūs suvoksite tai. Gerai? Telaimina jus Dievas.

Dabar geriau, manau, smegenų veikla pakankamai nurimo. Taigi, ką mes dabar turime daryti, apie kurias temas manęs klausėte? Aš nežinau…

Matote, plaudami Mano pėdas, ką jūs darote, tai pažadinate Dvasią vandenyje, pirmiausia. O kai jūs puošiate Mano pėdas, ką jūs darote, tai puošiate energijas, kurios yra jose, o kai jūs uždedate ant jų raudonus dalykus – ką jūs darote… Tas raudonas yra tai, kas puošia energijas, ir jūs puošiate energijas, kad jos taip pat būtų laimingos. Štai ką jūs darote.

Jos šventenybė Šri Matadži Nirmala Devi