Public Program

Brighton (England)

1983-05-26 Public Program, Brighton, UK, DP, 65' Download subtitles: EN,LT,PT,ROView subtitles: Add subtitles:
Download video (standard quality): Download video (full quality): View and download on Vimeo: View on Youku: Listen on Soundcloud: Transcribe/Translate oTranscribe


Public Program 26/05/1983 

Šiandien toks malonumas vėl būti Braitone, ir po truputį matau, kad Sahadža joga čia įsitvirtina. Kai pirmą kartą atvykau į Braitoną tiesiog pasisvečiuoti, jaučiau, kad čia turi būti daug ieškotojų, kurie galėjo pasiklysti, ir visada labai vyliausi, kad vieną dieną jie sugebės pamatyti realybę. Šiandien yra ypatinga diena, nes šiandien yra Dievo Budos gimtadienis. Ir šiandien ryte kalbėjau Sahadža jogams apie Jo didžią inkarnaciją, ir kaip Jis atėjo į šią Žemę, ir kaip gavo realizaciją, kaip po to bandė skleisti realizacijos žinią kitiems. Dauguma žmonių galvoja, kad Kristus buvo ateistas, kad Buda buvo ateistas, bet Kristus žmogus, tikintis Dievą. O kai kuriems žmonėms Buda labiau priimtinas negu Kristus. Kažkas tokio labai ypatingo, kad… Kad kai žmonės gimsta, esant tam tikroms aplinkybėms, jie turi kalbėti apie dalykus, kurie yra labai labai svarbūs būtent tuo metu. Kai Buda atėjo į šią Žemę Indijoje, turėjome per daug brahmaniško ritualizmo ir sąlygotumų iš mokymų, kurie kilo iš tų pinigų uždirbinėtojų ir verslininkų, norėjusių uždirbti pinigų prisidengiant Dievo ir religijos vardu. Taigi, kad visa tai neutralizuotų, Jis nusprendė visai nekalbėti apie Dievą, apie jokius konkrečius religinius kelius, bet Jis liepė laikytis vidurinio kelio gyvenime, aštuonlypio vidurinio kelio, kad pirma gautumėte savirealizaciją. Jam buvo labai svarbu, kad žmogus gautų savirealizaciją. Ir štai kokią Jis norėjo perduoti žinią ir nukreipti žmonių dėmesį nuo Dievo ar inkarnacijos, kažkuriam laikui, nes norėjo parodyti, kad savirealizacija yra labai svarbi, be jos negalite suprasti Dievo ar Dieviškosios energijos.

Taigi Jis nebuvo ateistas. Jis ir Kristus, sakyčiau, buvo tam tikra prasme šiuolaikiški, bet Kristus atėjo vėliau, o Buda atėjo maždaug 500 metų prieš Kristų. Jie taip susiję vienas su kitu, tokie artimi vienas kitam, tokie susitapatinę vienas su kitu, tarsi būtų vieno organizmo dalys. Tai galima suprasti tik gavus savirealizaciją. Kristus pasakė: „Tie, kurie nėra prieš mane, yra su manimi.“ Kas tie „jie“, kurie nėra prieš Jį? Nes neturime žinių apie tikrą Kristaus kilmę, iš kur Jis atėjo, kokia Jo kilmė, kaip Jis buvo sukurtas Danguje, kad Jis yra Dievo sūnus. Kad ir ką žinome šiandien kaip apie asmenį, atėjusį į Žemę, kad mokytų apie savo Tėvą, Visagalį Dievą, mes tiesiog tikime ta dalimi, kuri yra labai nedidelė Kristaus dalelė, ir Biblija negali aprašyti tos didžios asmenybės. Tuo pačiu būdu Buda buvo įspraustas į labai mažus rėmus. Tik du asmenys tai suvokė, jie ištrūko iš to. Vienas jų buvo Viditama, kuris išvyko į Japoniją ir pradėjo Zen sistemos religiją.

Bet šiandien, jei pažiūrėsite į Zen, kuris buvo ne kas kita kaip dhyana, meditacija, Sahadža, spontaniškas pabudimas, yra nužemintas iki to paties lygio su kitomis religijomis. Susitikau Zen sistemos vadovą. Jis buvo labai ligotas, ir jie atvežė jį pas mane, nes jis norėjo pasveikti. Buvau nustebusi, kad jis ne tik nebuvo realizuotas, visiškai be realizacijos, bet jo Kundalini, kuri yra Energija, galinti duoti jam realizaciją, buvo visiškai sustingusi. Jis nenorėjo gauti savirealizacijos. Pakalbėjau su juo, buvau nustebusi. Pasakiau: „Kaip gali būti, kad pagal Zen sistemą turėtumėte būti kašjapa?“ Kašjapa reiškia žmogų su dvasine realizacija. Tai yra akademijos pavadinimas, kaip vakar pasakojau Liuvese, akademijos pavadinimas yra Kašjapa; tie, kurie nebaigę akademijos, ta prasme, kurie baigę Dievo akademiją. Taigi jis pasakė: „Ak, su tuo baigta, Dievas nė vieno nedaro kašjapa dabar. Tik nuo šešto iki aštunto amžiaus, dviejų šimtų metų laikotarpyje, buvo tik 26 kašjapas, po to visai nebuvo.

Ir aš nesitikiu būti vienu iš jų.“ Paklausiau: „Kodėl ne?“ Jis atsakė: „Ne, aš neturiu vilčių, aš tiesiog paskirtas Zen vadovu, taigi esu ten, bet mes negauname jokių kašjapas šiais laikais.“ Taigi taip jis pasmerkė visas viltis visų žmonių tapti Zen, tapti žmogumi, kuris žino, žmogumi, kuris yra realizuota siela. Tai šokiravo mane, nes Zen yra kažkas tokio didingo. Ten išreikšta tiek daug Sahadža jogos. Jūs negalite suprasti Zen, jei nesate realizuota siela. Net Biblijos negalite suprasti, negalite suprasti Gitos, negalite nieko suprasti, kol nesate realizuota siela. Antras žmogus, kuris tikrai tai suprato, visą ritualizmą ir visa, kas buvo sukurta iš Budos gyvenimo, buvo Lao Dzė, kuris mokė apie Tao. Tao yra visur esanti Dieviškoji energija. Meilės energija. Kaip Jis apie ją kalbėjo, viską paaiškino, ir surinko kitą grupę žmonių, kuriems reikėjo duoti realizaciją. Bet taip pat šiandien, matau, tapo „tao-izmu“.

Viskas tampa „izmu“ – reiškia įkalintu. Tai negyva, ten nieko nėra, tai tik Tao žmonių idėja. Aš sutikau žmonių… Yra vienas ponas Indijoje, kuris parašė visą knygą apie Tao. Jis net nerealizuota siela. Ką jis rašo? Aš tiesiog stebėjausi, užrištomis akimis, ką jis gali aprašyti, kokias spalvas gali apibūdinti? Taigi žinokite, kad reikia turėti savirealizaciją visų pirma. Tada patys suprasite. Tada žinosite, yra Dvasia ar ne, žinosite, ar yra šaknys medžio, kuris auga viduje, žinosite, yra Dievas ar ne. Tada suprasite, tos inkarnacijos turėjo reikšmės ar ne.

Bet prieš tai sėdėti ir kritikuoti nėra labai išmintinga. Todėl Buda, kuris užima labai ypatingą vietą mumyse, Jis yra šioje pusėje. Tai vieta, kurioje pritvirtintas mūsų ego, ir Jis yra tas, kuris iš tiesų kontroliuoja mūsų ego. Taigi šis Buda taip pat yra tokia dalelytė, kuri turi būti suprasta tik gavus realizaciją. Be jos vis dar esate neišbaigti. Nesate tai, kuo suprasite. Kaip Krišna pasakė: „Atmanyevatmana tushtah“ (BhG 2-55). Atma, savo Dvasia jūs pažinsite Dievą. Ne proto projekcijomis, ne akimis ar pojūčiais, o Dvasia. O kur yra Dvasia mumyse?

Dvasia yra širdyje ir yra Visagalio Dievo atspindys. Tai vadinama kšetragja – tas, kuris žinos mūsų veiksmų sferą. Tas, kuris mato, ką darome, kuris stebi, ką darome. Bet Jis nėra mūsų dėmesyje. Tas ponas nori įeiti, prašau, užeikite. Jis nėra mūsų dėmesyje. O jei jis nėra mūsų dėmesyje, mes nežinome, kaip susijungti su Juo, kaip užmegzti ryšį su Juo, suprasti Jį. Štai kodėl Dvasia visų pirma turi patekti į mūsų dėmesį. Tai svarbiausia ir todėl, kad ji nėra su mumis, mes vis dar neišbaigti, klystame. Nes absoliutu mumyse yra Dvasia, o mes gyvename reliatyviame pasaulyje.

Šiandien kas nors prieis prie jūsų ir pasakys, gerai… Net dabar, kai važiavome, buvo ponas, kuris man padavė kortelę apie… Kažką apie Kristų. Jis pasakoja man apie Kristų, turėjau pasijuokti. Bet, tarkime, rytoj Kristus ateis ir atsistos prieš jus; ar atpažinsite Jį, ar nukryžiuosite Jį? Kaip Jį atpažinsite? Ar atpažinsite Budą? Ar esate pakankamai jautrūs atpažinti Kristų? Labai lengva, matot, atstovauti Kristų, tai labai lengva, nes jie mano, kad, nepaisant visko, visi gali daryti ką panorėję. Net Hitleris kalbėjo apie Dievą, ar galite įsivaizduoti? Hitleris kalbėjo apie Dievą! Visi galvoja, kad turi teisę kalbėti apie Dievą, Jį apibūdinti!

Bet pirmiausiai visi turite žinoti, nereikia nuvilti savęs, turime gauti savirealizaciją. Turime pažinti save visų pirma. Budos požiūris į savęs pažinimą buvo toks, kad Jis iš tikrųjų buvo paliestas visų pasaulio negerovių. Jis matė žmogų, kuris sirgo. Matė mirusį žmogų. Jis matė seną žmogų. Visi šie dalykai veikė Jo mąstymą, ir Jis pradėjo galvoti: „Kodėl visi šie vargai yra čia?“ Taigi visos paieškos atėjo per kitų supratimą. Tai užima per daug laiko, nes jums reikia viską neutralizuoti: „Ne tai, ne tai, ne žmona, ne vaikai, ne šeima…“ Jūs neigiate, neigiate, neigiate; visus savo gyvenimus, vieną po kito. Nesuveikia. Kitas būdas yra paprastesnis – galėtų būti… Kuris, savaime suprantama, tik per Budos supratimą buvo padarytas dar geresnis… Visi jie kažką dėl mūsų padarė savyje, kad visų pirma žvelgiame į save, sužinome apie save.

Ar mes realizuotos sielos? Ar mes budos? Ar esame žmonės, kurie žino? Būkime atviri. Tada turime žinoti. Tačiau koks būdas tai sužinoti? Jei pasakysiu, kad sužinosite savo evoliucijos procese? Kaip evoliucionavote žmogumi, taip pat evoliucionuosite realizuota siela. Bet yra nedidelis skirtumas tarp to, kas vyko iki dabar, ir, kas įvyks vėliau. Kol kas buvome išvystyti per pasitelkus metodą, kuris yra už mūsų laisvės ribų.

Gamta tai išsprendė, gamta mumyse, centrinė evoliucijos jėga mumyse išvystė mus taip, kad nuo amebos šiandien tapome žmonėmis. Bet šiame etape, kai esame žmonės, vystytis toliau yra tam tikras mechanizmas. Tarkime, kol buvo padarytas šis instrumentas, tol mums reikėjo naudoti kitus instrumentus, kad pagamintume šį. Dabar, kai šis instrumentas paruoštas, mes jį tiesiog įkišame į elektros lizdą ir baigta. Tarsi jūs taip pat būtumėte sukurti ir paruošti prisijungti prie visur esančios Energijos; tam tikru specialiu, spontanišku metodu sukurti gyvos jėgos mumyse mes turime būti prijungti prie tinklo. Bet skirtumas tarp žmogaus ir kitų gyvūnų yra toks, kad žmonėms buvo duota laisvė. Sakykime, Adomo ir Ievos laikais, jei žmonės nebūtų nuėję per toli su savo laisve, būtų buvę žymiai lengviau tuo metu duoti žmonėms realizaciją tuo metu. Bet laisvė yra duota, tada ja naudojasi neteisingai arba nori ją išnaudoti. Jie nenori paklusti, nes paklusti, jų manymu, reiškia, kad tada laisvės nėra. Ir tada, kai jie pradėjo naudotis savo laisve, jiems teko daryti dalykus, kurie yra klaidingi, kurie nukreipti prieš gyvenimą, kurie prieš evoliuciją, nesuvokiant, ką jie daro.

Kai buvo pasiektas etapas, kada žmonės suprato, kad tai buvo blogai, jie pasidavė. Tada kitas dalykas, ką jie bandė daryti, tai taisyti klaidas. Jie jas taisė. Tai yra, kai žmonės bando, eksperimentuodami tai su vienu, tai su kitu, ir taip pasiekia tokį tašką, kai sako: „Pasiduodam, visko tiesiog per daug.” Tai yra pats geriausias momentas, manau, kurį pasiekė Buda, Jis buvo toks pavargęs, atsigulė po banjano medžiu, ir gavo savirealizaciją. Ir dabar esu priešais jus, kad jums pasakyčiau, koks tai mechanizmas. Jūs jokiu būdu neturite manęs priimti absoliučiai, nereikia. Tai būtų neteisinga iš mano pusės ir neteisinga iš jūsų, nes esate laisvi, esate laisvi priimti tai arba ne. Bet jūs turite būti atviri, nes tai yra nauja žinių kategorija, apie kurią jums kalbu. Apie šaknis, apie kurias jūs nieko nežinote. Jūs žinote tik apie medį, o aš noriu jums papasakoti apie šaknis.

Geriausia būtų, pirmiausia ir svarbiausia – turėti galimybę prieiti prie tų šaknų. Bet jūs negalite! Nes žmogaus protas pirmiausiai nori žinoti viską apie viską. Bet, matote, čia, jei norite įžengti į šį kambarį, ir ten nėra jokios šviesos, kažkas jums sako: „Gerai, paspausk tą mygtuką ir visos šviesos įsijungs.“ Ir jums tai pavyksta! Viskas yra viduje, tai yra tiesiog viduje. Bet jei kažkas pradeda sakyti: „Gerai, aš tau papasakosiu, ten yra kai kas, ką vadiname elektra. Taigi ji buvo atrasta tokiame ir tokiame amžiuje, tada buvo toks ponas, kuris atrado šią elektros dalį, mes naudojame vandens energiją elektrai gaminti, tokiu būdu buvo sukurtas komitetas” — ir visą istoriją apie Sasekso elektros sistemą. Tada jūs pasakysite: „Mus jau gana, dabar prašau liautis!” Būtų kas nors panašaus. Taigi, jei pasakočiau jums visą istoriją, būtų per daug. Geriausia yra paspausti mygtuką, išvysti šviesą, ja mėgautis, ir tada galite apie tai sužinoti, jei norite tai žinoti.

Jei to norite! Yra būtent taip. Žinios apie šaknis yra didingesnės už žinias apie medį. Bet kol nesužinosite, kaip tapti tokiu subtiliu, kad galėtumėte pasiekti šaknis, tol nesvarbu, kokia kalba bekalbėčiau, graikų ar lotynų, ar jums, žmonės, pasakočiau tai sanskrito kalba. Bet vis dėlto pabandysiu jums paaiškinti keletą dalykų, kurie glūdi mumyse. Bet klausydami apie tai, noriu jums pasakyti, negalite gauti savirealizacijos. Aš galėčiau kalbėti jums ištisas valandas, bet jūs negausite savirealizacijos. Tai yra veiksmas, turintis įvykti jumyse. Kol šis veiksmas neįvyks, negalite gauti savirealizacijos. Ir šį veiksmą turite patirti jūs, ne aš.

Jį pajausti turite jūs, jam vykstant turite pajausti savo pačių galias, pačių didybę ir tikslus. Kol kas nežinome žmogaus gyvenimo prasmės, kodėl žmonės buvo sukurti nuo amebos lygmens. Bet tada sužinote, kokia yra šio gyvenimo prasmė. Esu tikra, kad jie jums pasakojo šiek tiek apie Kundalini. Džeisonai, ar jiems pasakojote apie tai? Nedaug? [JOGAI] Labai mažai, Motina. [ŠRI MATADŽI] A? [JOGAI] Labai mažai, Motina. [ŠRI MATADŽI] Ką jis sako?

[JOGAI] Kad jis [NEAIŠKU] labai mažai. [ŠRI MATADŽI] Gerai. Taigi dabar norėčiau jums papasakoti apie tai, ką dabar turėtumėte priimti kaip hipotezę ir pabandyti tai suprasti. Nėra labai sunku pradėti. O vėliau, vos gausite savirealizaciją, tai bus visiškai lengva. Mes turime savyje septynis centrus, patalpintus mūsų smegenų kamieno apatinėje dalyje ir smegenyse. Pirmasis centras yra žemiau kryžkaulio, kuris vadinamas sacrum, ir jis yra vadinamas Muladhara centru, tai reiškia šaknų atramą. Tai yra šaknų atrama. Ir šis centras įkūnija mūsų nekaltumą. Antrasis… Ir, žinoma, jis pasireiškia pilnai pilvo rezginyje.

Dabar, antrasis yra tas, kuris kyla iš trečiojo, kuris vadinamas Nabhi čakra, trečiuoju centru; o tas, kuris kyla iš jos, yra antrasis, vadinamas Svadistana čakra. Taigi Svadistana čakra pilnai, nes tai yra subtilieji centrai pailgosiose smegenyse bet pilnai išorėje tai pasireiškia vadinamame aortos rezginyje. Jei čia yra gydytojų, jie supras, apie ką kalbu. Dabar, jei einate toliau, Nabhi čakra pasireiškia pilnai vadinamame saulės rezginyje. Virš jo yra centras, kurį vadiname širdies centru, Anahata čakra, širdies centras, kuris pasireiškia pilnai širdies rezginyje. Ir jis turi vėlgi kairę ir dešinę pusę. Tada turime centrą prie mūsų kaklo pradžioje, kuris vadinamas Višudhi čakra, ir kuris pasireiškia pilnai kaklo rezginyje. Virš jo čia, kur matote raudoną tašką mano kaktoje, yra tik šio centro langas — tarp hipofizės ir kankorėžinės liaukos, centre, kur susikryžiuoja regos nervai, yra labai svarbus centras, vadinamas Agija čakra, kuris prižiūri mūsų ego ir superego, kuriuos galite pamatyti praeinančius pro šį tašką, susikertančius štai taip. Virš jo yra paskutinis septintasis centras, vadinamas Sahasrara, tai reiškia tūkstančio lapelių centrą. Tai yra centras… Jis yra tik limbinėje srityje, pereisite per jį momenėlio srityje, pajausite vėsų Kundalini vėjelį arba Šventąją Dvasią, sklindančią iš jūsų galvos.

Tai turi įvykti. Jūs negalite išduoti netikrų sertifikatų. Turite pajausti vėsų vėjelį, kylantį iš jūsų galvos. Turite pajausti vėsų vėjelį delnuose; turite pajausti visa persmelkiančią Dieviškąją energiją, Meilės energiją, kuri sanskrito kalba vadinama Brahma Šakti, o Biblijoje vadinama Šventosios Dvasios vėjeliu. Pirmą kartą turite tai pajausti savo rankomis, savo centrine nervų sistema. Nes čia yra jūsų Dvasios sostas, bet Dvasios buveinė yra širdyje. Kai sostą paliečia pažadinta Kundalini — esanti kryžkaulyje, jei pažvelgsite, tada pradedate jausti pirmiausiai vėsų vėjelį, tada rankose, pradedate jausti vėsų vėjelį, sklindantį iš jūsų. Taip pasireiškia jūsų Dvasios galia. Tai yra veiksmas, kuris turi įvykti. Tai yra gyvenimo įvykis.

Paprasta pasakyti žmonėms: „Taigi, dabar pradėsite šokinėti.” Matote, kiekvienas gali šokinėti, kas čia tokio ypatingo? Ar jei kažkas sako: „Gerai, nusirenkite drabužius.“ Kas čia tokio didingo? Ar: „Nusidažykite drabužius štai taip.” Nieko ypatingo, kiekvienas gali tai padaryti. Bet ar galite priversti kilti vėjelį iš jūsų galvos? Iš jūsų pačių galvos. Ir kai tai įvyksta, galite tai suteikti kitiems. Jūs galite pasiekti vėjelio dvelksmą netgi iš kitų žmonių galvų. Tokiu būdu tai turi įvykti, atėjo metas. Tai labai ypatingas metas, kai gimę tiek daug ieškotojų, tiek daug jų, milijonų milijonai, ir tiek daug jų yra pasiklydę dėl įvairiausių priežasčių, dėl atakų prieš juos. Žmogus, kuris ieško, nuo pat vaikystės yra atakuojamas.

Galiausiai jį gali atakuoti jo paties ego. Jis gali turėti savyje proto projekcijų, siaubingų mokytojų, imančių iš jo pinigus. Ir ten bus žmonių, kurie jais manipuliuos, bus žmonių, kurie kurs ir projektuos dalykus, kad tik juos apsėstų. Bet indui tai lengva, jei jie yra indai, žinoma, bet, jei neturi šaknų, yra vakarietiški, tada to sakyti negaliu. Bet normalus indas žino, kad realizaciją jums suteikia pažadinta Kundalini. Man nereikia jiems sakyti, kad tai veikia štai taip. Jie žino. Jie nėra naivūs. Bet Biblijoje yra parašyta: „Tai pasirodys jums kaip liepsnos liežuviai”, ir iš tiesų, kai matote Sahasrara, ji atrodo kaip nuostabi septynių spalvų liepsna, ypatingai tyra, rami, kaip ši liepsna, tik daug aukštesnė, ramiai deganti ir skleidžianti didelę vėsumą. Netgi ši liepsna gali skleisti vėsų vėjelį.

Tai turi įvykti daugeliui, kaip tai veikia, mes turime išsiaiškinti. Tai nuostabu! Tai tiesiog neįtikėtina. Visų pirma mes patys negalime patikėti, nežinome, kaip galėjome taip lengvai gauti realizaciją. Žmonės turi daryti viena, žmonės turi daryti kita. Bet atėjo metas. Jūs jau padarėte viską savo ankstesniuose gyvenimuose. Jūs iškentėte alkį, atlaikėte klajones, atlikote visas askezes, visas bausmes, ir šiandien atėjo metas jums gauti realizaciją. Štai kodėl taip yra. Kam abejoti?

Jums nereikia už tai mokėti. Čia niekas neparduodama, jūs tai žinote. Niekas neparduodama. Juk negalite pardavinėti Dievo. Negalite pardavinėti Dievo! Tie, kurie parduoda, daro nuodėmę. Kaip galima parduoti meilę? Meilė yra neparduodama. Tada Dievo meilė, kaip ją galima parduoti? Bet mus taip žavi komerciniai dalykai ir visa tai.

Nes viskas yra parduodama. Ir dabar tradicija yra tokia, kad kai žmonėms sakoma, kad negalite mokėti už savirealizaciją, jie negali suprasti, kad taip gali būti. Baikite tai, baikite! Tiesiog žinokite, kad pardavimas yra nuodėmė. Jei bandysite tai daryti Dievo Karalystėje, tai nuodėminga. Kiekvienas tai darantis klysta. Kristus paėmė didelį vėzdą ir sumušė visus tuos žmones, prekiaujančius prie tos bažnyčios. Štai kaip yra. Šiandien rasime visose bažnyčiose, visose šventyklose, mečetėse ir visur ne ką kitą kaip komerciją. Bet tai nereiškia, kad tie žmonės, kurie gynė tuos didžius idealus, siekusius subalansuoti jus jūsų Voide, kaip vadiname, kurie davė Dešimt įsakymų, kad susibalansuotumėte, kad jie klydo, kad padarė tai kaip proto projekcijas.

Tai faktas – turite susibalansuoti! Jie visi bandė jus subalansuoti, suteikė nusiraminimo metodą. Kam reikalingas nusiraminimas? Augimui. Jei gyvenime nėra balanso, negalite judėti. Įsivaizduokit automobilį, važiuojantį dviem ratais iš vienos pusės. Net jei tai dviratis, turite balansuoti. Nepavažiuosite dviračiu, jei nemokate balansuoti. Taigi balansas turi būti įtvirtintas, štai kodėl jie pateikė jums visas šias didžias idėjas. Ir visa tai jūsų augimui, ne tik nusiraminimui, pasiekus balansą.

Turite augti, ir šis augimas dabar labai paprastas ir lengvas, nes atėjo metas. Kaip pasakojau vakar, ant Gyvybės Medžio iš pradžių buvo vos keli žiedai. Bet šiandien, žydėjimo metu, yra tiek daug ieškotojų Speciali kategorija – žiedų, kaip jie vadina. Jie yra žiedai, be abejonės; kai jie vadino juos žiedais, tai tiesa, jie buvo žiedai, bet pasuko klaidinga kryptimi. Jie buvo neabejotinai žiedai, turėję tapti vaisiais. Ir jie taps, Dievo valia, jie visi turės tapti vaisiais. Telaimina jus visus Dievas! Visad prašau žmonių užduoti man klausimų, bet nereiškia, kad turėtumėte veltui gaišinti laiką. Taip pat protiškai galiu jus patenkinti ribotai, nes protas negali kirsti barjerų. Reikia iššauti į erdvę beminčio suvokimo.

Tai, ką galite suvokti protu, tėra iškaba, kurią galite perskaityti, bet jūs turite patekti vidun, dėl to turi įvykti augimas. Tai svarbu. Anądien universitete buvo vienintelis žmogus, kuris uždavė daugybę klausimų. Ir jis vienintelis, kuri neužaugo, nepaisant visų kitų, užaugusių Labai liūdna. Turime dėl jo stengtis, žinoma, jis užaugs, nes nori augti. Bet klausimai taip suveikė, tai toks laiko gaišimas. Jūs esate rimti ir teisingi ieškotojai, prašau, klauskite to, kas padės kiekvienam. Turime visiems būti malonūs. Telaimina jus Dievas! Jei turite kokių klausimų, prašau klauskite manęs.

Taip. [IŠ SALĖS] … pavojinga atskirti minčių gijas [NEGIRDIMA] [ŠRI MATADŽI] Pasakykite, ką jis sako. Tiesiog pasakykite, kad galėčiau jam atsakyti. [JOGAS] Ar pavojinga atskirti mintis? [ŠRI MATADŽI] Ne, ne! Mes jų neatskiriame. Deja, ne taip supratote. Ne toks tikslas. Matote, mintys kyla kaip reakcijos į ką nors, gerai. Pakyla ir nusileidžia, tada kita pakyla ir nusileidžia.

Tarp minčių yra nedidelė spraga, sanskrito kalba vadinama vilamba. Taigi mintis gali kilti iš ateities ar praeities, bet kilusi ji nukeliauja į praeitį, gerai. Taigi matome minties pakilimą, bet ne nusileidimą. Tarp minčių – vilamba – dabartis. Jei pasakysiu: „Būkite dabartyje“, jūs negalėsite. Tiesiog galvosite, galvosite kaip pakvaišę. Minties viršūnėje jūs judate kaip pakvaišę, bet tarp minčių yra sritis, kuri yra absoliutus suvokimas ir bemintis suvokimas, ten nėra nė vienos minties. Mintis yra galingas džiaugsmo naikintojas. Pasakysiu jums, kaip. Tarkime, matote šias gėles.

Aš taip pat jas matau. Aš matau jas be minčių, o jūs – su. Taigi kyla mintis: „Kokioje parduotuvėje jas pirko? Kiek jos kainavo?“ Nes mintis nėra džiaugsmas. O aš tik žiūriu į jas, nieko negalvodama. Išbaigtas jų sukūrimas, visas džiaugsmas, sudėtas į jas, visas džiaugsmas, kuris buvo komponuojant jas tokiu stiliumi, visa tyla įsiskverbia į mano būtį ir suteikia man taiką ir džiaugsmą, dėl ko jos ir buvo sukurtos. Tai barjeras, iš tikrųjų mintis visada yra barjeras! Kai patenkate tarp minčių, nereiškia, kad negalite galvoti, bet jūs tampate meistru. Jei norite, galite galvoti, jei nenorite, galite negalvoti. Bet nesate varomi minčių.

Toks mano tikslas. Tarsi mintys jotų ant jūsų, dabar jūs jojate ant minčių. [IŠ SALĖS] Galite neįsileisti minčių? [ŠRI MATADŽI] Galite?.. [IŠ SALĖS] Galite neįleisti minčių, kurias turiu galvoje? [ŠRI MATADŽI] Taip! Jei norite, galite tyliai atsisėsti, tyloje mėgautis tuo. Jei norite, galite galvoti. Bet po to, kad ir ką galvojate, tai turi ypatingą kokybę. Nes mintis, kuri kyla jums po realizacijos, yra valdoma, apšviesta jūsų Dvasios.

Tarkim, jums kyla mintis. Tarkim, sėdite čia ir matote kažką tamsoje, pagalvojate, kad tai gyvatė. Tarkim, galite pagalvoti, įmanoma pagalvoti bet ką. Nėra jokios kontrolės. Taigi pagalvojate, kad tai gyvatė ir išsigąstate, bandote išsigelbėti. Bet, jei bus šviesa, tada ta pati mintis pasakys jums: „Ne, ne, ne tai, tai tik tysanti virvė.“ Nušvitus ta pati mintis yra ypatingos kokybės, nes matote tai iš visų pusių ir suprantate, ką tai reiškia, kas tai yra, kokia konkrečios minties absoliuti vertė. Ir tiesiog atsisakote. To, kas neteisinga, tiesiog atsisakot, tą, kas teisinga, priimat. Nes matote tai aiškiai. Toliau, nėra jokios diskriminacijos.

Taigi žmogui kyla mintis: „Eisiu ir ką nors nužudysiu“. Visa tai kyla iš minčių! „Nes nekenčiu to žmogaus, turiu jį nužudyti“. Gerai. Visa tai neapykantos darbas. Taigi galite paklausyti šios minties kažkur ir nužudote tą žmogų. Tada po viso žiaurumo ir viso kito, veidas pasikeičia, ampate tokie nervingi, ir viskas prasideda. Pirma mintis jus įtikina nužudyti žmogų, antra mintys kyla [NESIGIRDI]: „O Dieve, ką aš padariau!” Abi neteisingos. Bet, jei esate realizuoti, pirmiausiai nejausite neapykantos. Yra būdų, kaip nuraminti neapykantą Sahadža jogoje.

Netgi nuraminti neapykantą tų, kurie nekenčia jūsų. Meilės galių lig tol nežinojome. Žinojome tik neapykantos galią, matote, tai, dėl ko gaminame MX [MX raketas], tą ir aną, yra niekas, paremta neapykanta ir purvu. Jei šie žmonės gautų realizaciją – nežinau, ar kada gaus – jie nebegamins visų šių baisių dalykų, verčiančių kiekvieną drebėti. Niekad nenaudojome meilės galios tam, bet nepanaudosite jos, kol nepajausite, gavę realizaciją. [IŠ SALĖS] Ar papasakosite daugiau apie techniką? [ŠRI MATADŽI] Taip, papasakosiu. Kaip sakiau… Tai spontaniška, tai sukurta kaip gyvas procesas, gerai. Tarkim, pasakyčiau, kokia yra sėklos sudaiginimo technika. Tai gyvas procesas.

Nėra technikos: pasodinu į Motiną Žemę, ji sudygsta. Viskas joje. Tai dieviška technika, dėl kurios viskas veikia – pirmiausiai. Bet tada patys tampate technikos meistrais. Tada galite patys! Nes patenkate į naują realybę, kur turite dievišką galią, kuria galite patys tai daryti, galite manevruoti. Bet kaip gausite realizaciją? Tai spontaniškas procesas. Ir labai paprastas procesas, kaip ši žvakė kuri uždegta gali uždegti kitas. Jei žvakė čia ir, jei ji nori.

Bet ši žvakė, jei tai realizuota siela, ją taip pat galima koreguoti, pasitelkus techniką, kurios turite išmokti, pasitelkus techniką ji gali koreguoti kitą žvakę, kuri nėra uždegta, ir tada gali uždegti. Tai gali visi! O ši technika laibai lengvai suprantama, nes tampate kolektyviškai sąmoninga asmenybe. Tampate, kartoju, tampate. Tampate kitokia asmenybe. Kaip kiaušinis tampa paukščiu. Štai kaip tampate. Tada paukštis turi tiesiog išmokti skraidyti. Bet kaip?.. Kokia kiaušinio tapimo paukščiu technika?

Tiesiog būti šildomam motinos vištos. Jokios technikos, tai įdiegta. Tokia dieviška technika. Bet tada patys išmokstate dieviškos technikos, kaip tai daryti. Taigi, vos gavę realizaciją labai paprastu būdu, kuris yra pirmiausias mūsų darbas, realizuotų sielų darbas, kaip uždegta liepsna: kartą patys patyrę turite perduoti tai kitiems. Tada turime išmokti technikos. Kol nesate nušvitę, tol negalite atlikti jokios technikos, nes neteka jokia Energija. Pradžiai turite susijungti su tinklu, ar ne? Kitaip nėra prasmės išmanyti techniką. Jei nemokate užvesti automobilio, nesvarbu, kad mokate vairuoti.

Taigi leiskite mums pradėti, tada išmoksite vairuoti. Atsakyta, gerai. Dabar? [IŠ SALĖS] Pradėjus, kiek užtrunka tapti realizuotam? [ŠRI MATADŽI] Ne, jūs realizuojami vos pradėjus. Iš pradžių. Ilgai neužtrunka. Pirmiausiai gaunate realizaciją, ta prasme, tampate kolektyviškai sąmoningi, įgaunate galių. Tada kai kurie užtrunka vos šešias septynias dienas, kol tampa ekspertais. Tai viskas, to pakanka.

Kai kuriems prireikia šiek tiek laiko, priklauso, kokių blokų yra jūsų centruose. Jei jūsų centrai užblokuoti, tai trunka šiek tiek ilgiau. Jei ne, tai neužtrunka ilgai. Jūs savaime įvaldote šią techniką. Dabar čia turime mažiausiai 50 procentų Sahadža jogų. Vadiname Sahadža jogais, kai jie tampa ekspertais, ne anksčiau. Mažiausiai 50 procentų čia sėdinčių yra tokie. Jie tokie kaip jūs, bet yra skirtumas. Jei pažvelgsite, jų veidai švyti, nerasite nė spuogelio ar ko panašaus jų veiduose, labai švelni oda, atrodo jauni, gaivūs, akys žėri. Jie yra štai čia.

Štai kaip jūs tampate. Tampate patys sau mokytojai, nes tampate Dvasia! O Dvasia yra mokytoja, nes ji jus veda. Gerai? Išsiugdykite tai. Tai labai geras klausimas! Kodėl? Nes jūs to norite. Tai geras klausimas, kuris tikrai padeda kiekvienam. Ar galėtume tai gauti?

Gerai. Jūsų buvo prašyta nusiauti, siekiant ne jus įžeisti ar sutrikdyti, o jums visiems padėti. Nes Motina Žemė, matote, jums padeda. Turime priimti Motinos Žemės pagalbą, taigi padėkime pėdas ant Motinos Žemės. Turime žinoti, kad Motina Žemė mums padeda labiausiai, taigi turime padėti pėdas ant Motinos Žemės, nespaudžiant, toliau vieną nuo kitos, ne arti. Gerai? Jei įmanoma, padėkite visą pėdą ant Motinos Žemės ir atsisėskite patogiai. Dabar, jei yra kokia įtampa, galite ją nusimesti. Jei yra stiprus susivaržymas. Niekada nesijauskite nepatogiai, nes jūsų dėmesys nukrypsta… Jei yra koks diskomfortas, jis nukrypsta ten.

Taip pat gerai būtų nusiimti akinius ir pan., nes tai padės jūsų regėjimui. Tai padeda daugeliu atvejų, taigi geriau nusiimkite akinius. Laikykite juos saugioje vietoje, kad jūsų dėmesys nebūtų trikdomas. Tai labai, labai paprastas metodas, kurį turime panaudoti. Visų pirma, kaip sakiau, jūs taip pat galite matyti, vakar jums sakiau, kad šių centrų projekcijos yra mūsų pirštuose. Mahometas Sahibas sakė: „Prisikėlimo metu jūsų rankos kalbės.“ Jis labai aiškiai tai pasakė. Ir dabar atsitinka tai, kad jūsų pirštai turi simpatinius galiukus čia, tiek daug, žinoma, medicinos mokslas taip pat sutinka, bet iš tiesų čia jūsų centrų projekcijos. Taigi 5, 6, ir 7. Čia taip pat 5, 6 ir 7. Dvi simpatinės nervų sistemos – kairė ir dešinė, kaip matote čia.

Paprastai suvokiant, tai kairė simpatinė nervų sistema, o subtiliau ji vadinama Ida Nadi, kurioje slypi mūsų troškimai. Kita, dešinėje pusėje, vadinama Pingala Nadi, kuri, paprastai sakant, įkūnija kanalą, kuriame atsispindi dešinė simpatinė nervų sistema, atsakinga už kūrybiškumą, tai veiksmas. Taigi vienas yra troškimų: pirmiau panorime, tada veikiame, taigi šis yra troškimų, emocijų, o dešinysis yra veiksmo. Taigi naudojame šias rankas palaipsniui dėl kliūčių, kurias turime skirtinguose centruose. Bet visų pirma turime laikyti rankas štai taip: atverstas labai patogiai padėkite ant kelių ir užsimerkite. Tai labai svarbu, turite užsimerkti. Hipnotizuojant būna priešingai. Prašau, užsimerkite. Kad ir kas turi įvykti, įvyks viduje, ne išorėje. Jei sakau: „Nukreipkite dėmesį į vidų“, tai neįmanoma.

Bet taip nutiks, kai tam tikras procesas įvyks, ir jūsų dėmesys bus sutelktas į vidų, tas procesas – tai jūsų Kundalini pažadinimas. Prašau, neatsimerkite. Jei jūs atsimerkę, Kundalini nepakils iki reikiamo taško. Kartais ji iš viso nenori pakilti. Taigi užsimerkite, padėkite delnus, išskleiskite pirštus truputį… Ne į viršų, o šiek tiek žemyn. Dabar truputį atkreipkite dėmesį: neatsimerkite, atminkite, kad kairė pusė – troškimų. O troškimas – tai tyras troškimas tapti išvien su Dieviškumu. Tai tyriausias troškimas, kurį įkūnija Kundalini – energija, esanti sacrum kaule, kryžkaulyje, kaip jie vadina. Taigi troškimas turi būti įtvirtintas, todėl kairys delnas turi būti padėtas štai taip. Dešiniu delnu atliksime savo centrų valymo veiksmus.

Pirmiausiai, prašau, uždėkite delną ant širdies kairėje pusėje, nes širdyje gyvena jūsų Dvasia. Geriau uždėkite po paltu. Ir tiesiog pasakykite arba tiksliau turime paklausti: „Motina, ar aš esu Dvasia?“ Paklauskite manęs tris kartus iš širdies, paklauskite: „Ar aš esu Dvasia?“ Triskart. Tai absoliutus klausimas. Jūs esate! Bet šiuo metu tiesiog paklauskite. Jūs esate Dvasia, be abejonės! Bet paklauskite: „Motina, ar aš esu Dvasia?“ Padėkite kojas toliau vieną nuo kitos ant žemės, šiek tiek atskirai vieną nuo kitos. Dabar nuleiskite delną ant kairės pilvo pusės, neatsimerkite, kairės pusės, šiek tiek paspauskite pirštais. Čia yra centras jūsų vadovo, mokytojo.

Nes Dvasia yra jūsų vadovas ir mokytojas, klausėte manęs, ar esate Dvasia, čia geriau paklauskite, tardami: „Motina, ar aš sau mokytojas? Ar aš sau guru? Ar aš sau vadovas?“ Prašau, paklauskite nuoširdžiai. Žemiau ties pilvu, kairėje pusėje, žemiau. Taip. Nukreipkite kairį delną į mane. Kairys delnas turi būti į mane, tai aiškus taškas, tai troškimas, kuo norite tapti. Paklauskite dešimt kartų dėl dešimties Mokytojų. Taip pat šis centras turi dešimt lapelių. Dabar vėl uždėkite dešinį delną ant širdies, kairys delnas lieka ten pat.

Paspauskite truputį vėl, visiškai pasitikėdami. prašau, pasakykite dėl manęs ir savęs: „Motina, aš esu Dvasia.“ Tiesiog patvirtinkite! Pasakykite dvylika kartų: „Motina, aš esu Dvasia.“ Dvasia yra nešališka, nesutepta, neklystanti, nekalta. Taigi perkelkite delną, dešinį, o kairys lieka ten pat, ant apatinės kairės kaklo pusės. Apatinėje kairėje kaklo pusėje, tai labai svarbu, ypač vakariečiams, nes jie nuolat jaučiasi kalti dėl niekų. Nesijauskite kalti! Taigi būdami Dvasia pasakykite: „Motina, aš esu nekaltas.“ Šešiolika kartų pasakykite, prašau: „Motina, aš esu nekaltas.“ Esate Dvasia, kaip Dvasia gali būti kalta? Nesijauskite kalti dėl nieko, ką padarėte, praeitis lieka praeitimi. Šią akimirką prašau pasakyti: „Motina aš esu nekaltas, nes esu Dvasia.“ Ir kas galop yra jūsų kaltė, palyginus su Dievo meilės atlaidumu? Nes Jis yra atlaidumo vandenynas, Jis yra užuojautos vandenynas, Jis yra meilės vandenynas.

Pakelkite tą patį delną. Kairį nukreipkite į mane, tai svarbu, laikykite ant kelių kairį delną, nukreiptą į mane, nejudinant. Pakartokite, prašau, šešiolika kartų: „Motina aš esu nekaltas.“ Pasakykite pasitikėdami, labai svarbu, sakau jums. Daugumai užsiblokavęs šis centras. Perkelkite dešinį delną ant kaktos, skersai. Tiesiog uždėkite. Čia turite visiems atleisti. Tiesiog atleisti visiems! Visiems turite atleisti. Uždėkite skersai.

Kai kurie sako, kad tai sunku. Mitas, kad mes neatleidžiame, nes ką darome, kai neatleidžiame? Taigi pasakykite: „Motina, aš visiems atleidžiu.“ Pasakykite nuoširdžiai: „ Motina, aš tikrai visiems atleidžiu.“ Pasakykite dukart. Bet nuoširdžiai, tada tai suveiks. Tai pasakę uždėkite delną ant viršugalvio, ten, kur vaikystėje buvo momenėlis, paspauskite delnu, bandydami pasukti viršugalvį pagal laikrodžio rodyklę, paspaudžiant. Paspauskite ir pasukite pagal laikrodžio rodyklę. Paspauskite delnu, paspauskite taške, kur vaikystėje buvo momenėlis. Čia, turiu pasakyti, aš bejėgė: jei nenorite gauti realizacijos, aš negaliu priversti, nes, kaip sakiau, jums suteikta laisvė, kuri yra gerbiama. Čia turite pasakyti: „Motina, aš noriu savo realizacijos, prašau, suteik man realizaciją.“ Kol nepasakote to užtikrinai, aš negaliu kirsti jūsų laisvės barjero. Prašau, pasakykite tai aiškiai savo širdyje septynis kartus: „Motina, prašau, suteik man savirealizaciją.“ Prašau, septynis kartus.

Pasakykite nuoširdžiai. Labai nuoširdžiai, tai svarbu. Turite pasakyti užtikrintai. Dabar pakelkite ranką, patikrinkite, ar kyla vėsus vėjelis, o gal kyla kas nors karšto: kai kurie gal pirmiausiai pajaus karštį. Galite pakeisti rankas, patikrinti kita, nukreipkite dešinį delną į mane. Galite pajausti, jei kyla vėsus vėjelis, arba, jei kyla karštis. Kodėl netikrinate? Štai čia, štai čia, štai čia! Pakelkite ranką štai taip, dešinę štai taip, tada… Taip. Taip pat.

Ir dabar jaučiate. Yra ten? Gerai, palaipsniui. Dabar pakeiskite. Vėl patikrinkite kita ranka. Tiesiog pabandyti kita ranka, matote? Vėl pakeiskite ir patys patikrinkite. Tai padės jus pasiekti balansą. Jei jaučiate virš galvos, tada patikrinkite, ar jaučiate delnuose taip pat. Nukreipkite delnus į mane.

Patikrinkite, ar jaučiate delnuose. Jis jaučia. Jūs jaučiate, taip! Jei pakelsite delnus štai taip, atsimerkite, tiesiog štai taip, pajausite delnuose švelnų vėsų vėjelį ar gūsį iš apačios. Pradėkite jausti pirmiausiai. Jaučiate? Gerai, gerai. Kai kuriems yra užblokuotas centras. Gerai? Jaučiate?

Dabar nuleiskite ir patikrinkite, ar jaučiate delnuose. O, labai atsipalaidavę. O jūs? Gerai. Kaip jums, pone? Dar ne? Išsiaiškinsime. [JOGUI] Tiesiog pažiūrėk… Dabar čia yra sėdinčių Sahadža jogų, kurie taip pat gali padėti tiems, kurie nepajautė. Pavyks, tai pavyks. Pavyko šiai poniai: pasikeitė veidas, atrodo daug jaunesnė.

Jūs taip pat. Kaip jums dabar? Šis ponas. Ar dabar jaučiate? Šiam Hamsa čakra, štai šiam. Tas, kuris atėjo pas Luisą? Dar ne? Viskas gerai, pavyks. Nepraraskite kantrybės. Turėkite savyje kantrybės.

Prašau, užsimerkite, tiesiog užsimerkite. Tai pavyks. Štai! Pažvelkite į mane negalvodami. Patikrinkime, ar galite tai. Gerai? Kaip šiems žmonėms? O, taip geriau!