Shri Chandrama Puja

Vaitarna (India)


Transcript PDF (Marathi Transcript)
Send Feedback
Share

Shri Chandrama Puja, Vaitarna (India), 18 February 1984.

Aš labai giriu tuos, kurie iš Indijos. Ir jus giriu. Bet mes, deja, turime ir labai blogų savybių, viena iš jų, kad mes esame siaubingai netvarkingi žmonės. Mūsų estetika yra siaubinga, nes mes nejaučiame jokio skirtumo tarp plastmasinio maišelio ir sidabrinio ąsočio. Štai taip viskas sumaišyta. Ir aš jūsų prašau, primygtinai reikalauju, kad patys susitvarkytumėte, nes jie stebi ir mokosi iš jūsų, štai kaip yra. Jūs turite daug ko iš jų išmokti, bet jie irgi kai ko turi mokytis iš jūsų. Ir tai yra labai svarbūs dalykai, nes visa tai kuria atmosferą ir tai, kas pamalonina Dievą. Bet tai yra išskirtinai Indijos charakteris – laikyti visa, kas blogo, saugoti visus sąlygotumus. Atrodo, kad nėra blogio. Apie blogį niekas nekalba.

Štai kaip yra. Jeigu kažkas blogai, tegul būna. Tegul genda, nelieskime, ir kai viskas išpūva, taip sugenda, kad užkrenta jums at galvos, tada galbūt jūs šiek tiek tuo pasirūpinsite. Štai mūsų būdas. Mes per daug viskam tolerantiški ir tai nulemia mūsų nesugebėjimą dirbti. Bet jeigu jūs pastebėsite, kaip veikia Ritambhara Pragja (gamtos energija, keičianti sezonus), kaip tai veikia, kaip ji viską gražiai sutvarko, kaip nuostabiai ji viską kuria. Jei nueisite į džiungles, pamatysite, kiek ten daug švaros. Niekur nerasite nei šiukšlių, nei purvo, nei smarvės – nieko panašaus. Viskas nuplauta ir išvalyta. Gamta puikiai tvarkosi savo cikluose.

Viskas taip gerai sutvarkoma, ir kai mes vadiname save „natūraliais“, turime pripažinti, kad Ritambhara Pragja yra pati natūraliausia. Ir kaip Ritambhara Pragja veikia su visiška švara ir tvarkingumu absoliučiai visur. Šiaip Indijos žmonės yra labai labai švarūs, jie patys yra ekstremaliai švarūs, jokių abejonių. Bet kolektyviškai jie nesuvokia švaros. Jeigu pažvelgsite į jų gatves, jeigu pažvelgsite į jų namų išorę – vien tik šiukšlės. Ir dėl to aš kaltinu Indijos vyrus. Matot, jie ypatingai sureikšmina tai, kad yra žmonės. Taip yra, kad mes Indijoje turime tik dvi rases – vyrus ir moteris. Trečiosios rasės nėra. Vyrai negali atlikti jokių darbų nei viduje, nei lauke – niekur.

Jie niekada nemato, kas yra aplink namus. Anglijoje aš pastebėjau, kad vyrai visą laiką šlavinėja, valinėja, visada lauke. Jie rūpinasi veja, prižiūri sodą, viskuo rūpinasi. Čia vyrai tik stovės susidėję rankas ant klubų ir įsakinės žmonoms, arba jeigu ne žmonoms, tai visą laiką nurodinės tarnams. Arba gali būti kitaip: moteris gali dominuoti, kalbant apie pinigus, bet vis tiek jokių darbų vyras nedirbs, jis tiesiog pasiduos. Pasakys: „Man nepriklauso visų šių darbų daryti.“ Štai kodėl kolektyviškai šioje šalyje mes niekada negalime būti švariais žmonėmis, nes mūsų vyrai visada tik sėdi. Jie nieko nedaro, tiesiog nieko nedirba. Tik moterys turi viską daryti, ir štai kodėl mūsų kolektyvinė švara lygi nuliui. Pavyzdžiui, jei Anglijoje neveikia koks nors klozetas, neįsivaizduoju jokio vyro, kuris bent 5 minutes lauktų. Jis pats ims taisyti, ieškos santechniko, jis bandys vienaip ar kitaip, bandys susitvarkyti.

O čia, jei kažkas blogai – nieko tokio, viskas čia gerai. Tarsi blogis neegzistuotų. Štai kaip mes pragyvenome šimtmečius, ir dabar yra ypatingais laikas Sahadža jogams pasikeisti. Čia dabar sėdi daugybė menininkų, bet vyrai nieko nedaro – pudžą ruošia moterys. Ir tos moterys nežino, kaip tai padaryti. Ir štai kaip viskas gali būti sugadinta. Čia nėra, čia tiesiog trūksta mūsų charakterio, jeigu mes taip gyvename. Bet, iš kitos pusės, mes turime labai daug gerų savybių. Mes turime labai daug gerų savybių, negalite suvokti, kiek gero Indijoje gavome iš savo tradicijų. Mes esame labai nuolankūs žmonės, esame ypatingai mylintys, meilūs, mes padarysime viską, kad pamalonintume kitus.

Mes ne klastingi, ne smulkmeniški, ne šykštūs. Mes labai svetingi. Visa tai yra mumyse, be jokių abejonių. Bet visa tai, ko turime išmokti iš jūsų, galbūt atrodo nereikšminga, bet taip nėra. Netgi dabar, kaip matome, viskas gerai paruošta, viskas gražu, turiu omenyje, kad esu patenkinta viskuo. Ir visi jaučiasi labai gerai dėl to. Ir kai visi žiūrės šį įrašą, irgi bus patenkinti, ir bus galima pajausti, žiūrint šį įrašą, kaip viskas gražiai paruošta, viskuo pasirūpinta. Tai rodo tam tikrą suvokimą, kad čia šlovinama Adi Šakti. Ir čia negali būti jokio familiarumo. Įsivaizduokite, tose paprastose šventyklose jie išleidžia tiek daug pinigų, net durys, sienos, langai – viskas išpuošta sidabru.

Jie taip stengiasi tai darydami. Bet jei tai prarasite, indai, noriu pasakyti, tai gali būti labai pavojinga jums. Noriu pasakyti, kad nežaistumėte su tuo, tiesiog: „Motina atvažiuoja“, – niekas neatėjo manęs pakviesti. Kažkas turėtu mane pakviesti, o dabar aš tiesiog pati atvykau. Čia ne vieta taip elgtis. Ir indai turėtų mokėti visa tai, kad kažkas turi ateiti ir mane pakviesti! Galų gale, matote, visų šių protokolų jie mokysis iš jūsų, iš Indijos jogų. Ir jeigu jūs nesilaikysite protokolo, kaip jie to išmoks?! Taigi, štai ką reikia suprasti, kad anglai turi išmokti iš tarkim, prancūzų, o prancūzai turi mokytis iš vokiečių, o vokiečiai turi mokytis iš, tarkim, australų, o australai, tarkime, turėtų mokytis iš šveicarų ar dar ko. Labai svarbu, kad indai mokytųsi iš vakariečių.

Tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, kaip reikia gerbti savo moteris, visų pirma, kaip reikia gerbti moteris. Žinoma, nereikia nukrypti į kraštutinumus, kai moterys pradeda visą laiką dominuoti. Turiu omenyje, kaip yra Amerikoje. Aš mačiau, kad ten moterys siaubingos. Bet vis tiek manau, kad reikia mokytis, reikia išmokti gerbti moterį. Moteris yra žmogus. Jūsų Motina yra moteris. Ir jūs turite išmokti gerbti moterį. Ir jei neišmoksite gerbti moters, tada aš įsitikinusi, kad negali būti jokių palaiminimų šiai šaliai, kad ir kaip stengtumėtės. Taigi vyrai turi išmokti, kaip jie turi bendrauti su savo sesėmis, su savo mamomis, su žmonomis.

Bet jei moterys – dominuojančios, suprantate, jei moterys pradeda dominuoti, tada šioje šalyje jos tampa ministrėmis pirmininkėmis. Štai kokie mes esame. Jei gaunate dominuojančią moterį, ji susitvarko. Jei moteris paprasta, gera, jei ji religinga, jei nuolanki, tai jai galas. Jei ji dominuojanti, tada vyrai jos bijo. Tikrai tai labai liūdnas vaizdas. Taigi aš jaučiu, kaip Ritambhara Pragja puikiai susitvarko gamtoje, matote, kaip ji puikiai viską sukuria, kaip ji surenka viską, kaip viską išdėlioja, kaip keičiasi spalvos. Jūs niekada nerasite jokio triukšmo, jokio užgriozdinimo, jokios destrukcijos, vulgarumo, naujoviško – nieko panašaus. Žiūrėkite, viskas taip gražiai sukurta, kad įkvepia žmonių protus, suteikia įkvėpimo žmonių širdyse, net jei jos akmeninės. Net prancūzai, pamatysite, juos įkvepia Ritambhara Pragja.

Jūs pamatysite, kad žmonės su akmeninėmis širdimis gali būti įkvėpti, žmonės, kurie turi keistų idėjų apie žmones, gali būti įkvėpti Ritambhara Pragjos. Tad kodėl ne mums, Sahadža jogams, kodėl ne mums pasimokyti iš Ritambhara Pragjos, juk galime pabandyti, kad viskas aplink būtų švaru, gražu, ir todėl mes galėtume turėti tinkamą kanalą savo vibracijoms? Ir aš matau, kad to trūksta mūsų koordinavimui tarp Rytų ir Vakarų. Tiesiog leiskime jiems suprasti, kaip jūs gerbiate moteris, kaip jūs jaučiate estetiką, kaip jūs viskuo rūpinatės. Pavyzdžiui, kai Londone vyksta pudža, aš šiais dalykais visai neturiu rūpintis. Net priešingai – visada esu nustebinta, kaip viskas paruošta, visada. Čia irgi gerėja, aš nieko nesakau, bet tai galėjo būti šiek tiek geriau, nes viskas filmuojama ir t. t. Bet visa bėda, kad savo kasdienybėje mes esame tokie. Jūs pamatysite, jei nuvyktumėte į kaimus, problema ta, kad ten yra ir vonios, ir tualetai, bet niekada nesuremontuoti. Jeigu kas nors sugedo, tai reiškia visiems laikams. Telefonas sugedo – tai visam laikui.

Amerikoje žmonės bent jau nueis ir nupirks naują, jie netaisys. Jie nueis ir nupirks naują. Čia jie nenupirks naujo ir nieko nepakeis, taip ir temps visą laiką. Tai labai blogas charakteris, kurį turim, ir tai turi pasikeisti. Mes turime stebėti, kad viskas gerai veiktų. Dabar apie Kundalini. Tarkime, Kundalini kas nors negerai. Ar mes žadame pasiduoti? Jei kokia nors čakra nesveika, ar mes pasiduosime? Jei šioje srityje kažkas negerai, tada Indijos jogai labai smulkmeniški.

Daug labiau nei vakariečiai. Jei jų Kundalini negerai, jie imsis ką nors daryti. Jei kokiai nors čakrai negerai, jie imsis darbo, išvalys ją, nes jie yra šaknys, suprantate, šaknys nesirūpina grožiu, o medis turi pasirūpinti grožiu. Taigi tai yra kombinacija, kuri turi būti tinkamai suderinta jūsų abiejų. Ir manau, kad visa tai puikiai susiderins, jei jūs suprasite, kokį ryšį turite vieni su kitais, ko jūs turite išmokti iš jų, o ko jie turi išmokti iš jūsų. Taigi, šiandien, manau, ypatinga diena, nes darome pudžą, nes šiandien mėnulis yra, tik pažiūrėkite, štai prieš mane. Ir šiandien yra diena, pirmoji diena, kai mėnulis dyla. Pagal Sahadža jogos mokslą, mėnulis yra Dvasia mūsų širdyje. Tai Dvasia mūsų širdyje, marathi kalba tai „Purnantara“, tai Dvasia mūsų širdyje, ir mėnulis šviečia, kai saulė atsispindi ant jo. O saulė, saulė yra Dievo sūnus.

Kai Dievo sūnus atsispindi širdyje, tada mėnulis šviečia žmogaus širdyje. Bet kai ji šviečia kaip mėnulis, tada pats Šiva pakelia jį ir užsideda sau ant galvos. Taigi žmonės, kurie yra palaiminti Dievo sūnaus, kurie buvo Dievo sūnaus pažadinti, tai yra, galite sakyti, tai yra Šri Ganėša arba Viešpats Jėzus Kristus – bet kuris iš jų, jeigu jie nušviečia žmogaus širdį, tada ji tampa tarsi šviečiantis mėnulis. Ir „amavasja“ – diena, kai visiškai tamsi naktis, tai yra, kai žmogus visiškai nėra realizuota Dvasia. Realizuota Dvasia yra tarsi mėnulio pilnatis. Šiandien tokia diena, kai mėnulis truputėlį, vienu procentu mažesnis. Tai svarbi mums diena, nes tai pirmoji diena, kai jis pradeda dilti. Ir tai yra diena, kai mes turime kilstelėti savo mėnulio energiją savyje, nes ji mažėja tokiais pačiais procentais. Kai sumažėja iki šešiolikos procentų, tada pastebime, kas atsitinka – nebelieka spindesio, dingsta švytėjimas. Ir mes turime būti atsargūs, turime tuo pasirūpinti, turime tai išspręsti.

Todėl darome pudžą tą dieną, kai mėnulis pradeda mažėti. Gali būti dilimas daugeliu požiūrių. Matote, mes turime daugybę būdų sunaikinti šviesą, kurią mums Dievas įdėjo į širdis, kuri yra Dvasia. Vienas iš jų yra labai baisus – tai galvojimas, kad mes kažką darome. Pirmiausiai apie tai pradedame galvoti, ką nors racionalizuoti. Jūs turite žinoti, kad, kai aš kalbu, aš nekalbu, tikrovėje visa tai yra mantros. Ir ką aš bedaryčiau, viskas sprendžiasi tokiu būdu, ką aš pasakau, tai veikia jūsų viduje. Šiuo metu yra Krita Juga (pereinamoji era), ir visa tai veikia. Kai aš pasakau, visi prietaisai įsijungia ir pradeda veikti. Taigi, jei aš ką nors sakau, o jūs pradedate tai analizuoti savo protu, jūs paklystate, nes nepriimate to, ką aš bandau padaryti.

Jeigu tai yra mantra, tai reiškia, ką aš bepasakyčiau, mano balso bangos sukurs jūsų viduje tą esybę, apie kurią aš kalbu. O jei tuo metu jūs pradedate apie tai mąstyti, negalite to gauti, nes jūs savo mintimis sukuriate barjerą. Taigi, kai aš kalbu, tiesiog bandykite tai priimti. Tiesiog viduje sakykite: „Taip, taip“, kad galėtumėte priimti į savo vidų. Taigi čia yra pati didžiausia šių dienų problema. Ką bepasakyčiau, kiekvienas turi atsakyti, kiekvienas turi prieštarauti, kiekvienas turi sakyti: „Ne, taip negali būti, galėtų būti kitaip, yra ir alternatyvų, ir dar tas ir dar anas…“ Visai nereikia taip daryti. Ir kai jūs pradedate taip elgtis, tada visi Dievai ir Deivės vienas po kito supyksta. Ir štai kaip jūs pradedate prarasti švytėjimą savyje. Taigi tai pats nemaloniausias dalykas Dievams ir Deivėms, kad jūs negalite Manęs atpažinti, kad jūs negalite Manęs pilnai pažinti, kad jūs tebesiginčija su Manimi. Tebeuždavinėjate klausimus.

Tebesiūlote alternatyvas. Visiškai nėra jokio reikalo jums ginčytis arba diskutuoti apie visa tai. Jūs turite tiesiog įsisavinti tai, ką aš jums sakau, ir pats įsisavinimas atvers jumyse tas naujas dimensijas, kurias Dievas nori jums atverti. Taigi geriau nuleiskite savo ego. Tai egoizmas, kuris verčia jus ką nors sakyti, ginčytis, diskutuoti apie kažin ką. Ir tai yra didžiausia problema, kurią aš matau pirmą dieną, kai prasideda mėnulio dilimas. Taigi šiandien yra pirmoji diena, kai turime pasakyti, kad mūsų ego neturi mūsų traukti žemyn. Buvo labai nuostabu šokti, džiaugtis, mėgautis ir panašiai, bet kai jūs prisėdate… Negalite galvoti, kai šokate, ačiū Dievui! Bet kai tik visa tai pasibaigia ir jūs prisėdate, vėl įsijungia jūsų protas ir sako: „Tak tak tak“, ir tada mes vėl pradedame galvoti. Vos tik pradedame galvoti, mes prarandame tą šviesą, kurią ką tik gavome.

Lygiai kaip mėnulis pradeda dilti. Ir dėl to jūs turite būti atsargūs, nes tai svarbiausias dalykas. Jei vieną kartą neleisite tam įvykti, tai gali sustoti. Labai lengva tai suprasti, jei jūs galite prilaikyti sarį, nors mažą jo dalį, jo negalės nupūsti vėjas, nes jūs jį laikote. Taigi nuo pat mėnulio dilimo pradžios, jei būsite atsargūs, jei būsite budrūs dėl to, tai niekada nenutiks. Tai, ką jau pasiekėte, bus išsaugota, ir jūs galėsite tai dar labiau padidinti. Bet būtent tai ir yra esmė, ką mes praleidžiame, štai kodėl turime daug rūpesčių ir daug problemų Sahadža jogoje. Kadangi dabar jūs tęsiate savo kelionę, tiek daug jūsų atvažiavo čia pirmą kartą, aš turiu jums pasakyti: „Negalvokite! Nemąstykite!“ Jūs turite mokytis iš indų. Jie visai apie tai negalvoja.

Bet jie turi galvoti, nes, kai jie galvoja, jie galvoja apie didingus dalykus, apie kuriuos reikia pagalvoti. Noriu pasakyti, kad negalvotumėte. Jūs geriau atsikratykite visų nesąmonių, apie kurias galvojote anksčiau. Taigi negalvokite, neanalizuokite, nesirūpinkite! Stenkitės būti vis subtilesni ir subtilesni. Ir nesitapatinkite su savo etiketėmis, kurias turite išorėje: jos kaip kokie kabliai, ir protas yra kaip kablys. Aš mačiau, kaip jūs visi turite po atsikišusį kablį, ir visi paistalai užkimba ant jo. Ir vos tik aplink yra kokių nesąmonių – užkimba. Ir visas protas yra sujungtas su tuo kabliu, o tas kablys yra Ponas Ego. Ir jei galėtumėte kaip nors atsijungti ir pasakyti: „Aš nebegalvosiu.

Aš čia esu dėl savo dvasinio augimo. Leisk man būti tuo, kas aš esu. Jei Motina man ką nors sako, aš klausysiu Jos. Jei Ji bara mane, aš klausysiu. Jei Ji ką nors darys, ką Ji bedarytų, leisk man tai matyti, nes atėjau čia, kad išsigryninčiau. Leisk Jai mane išgryninti, tegul gamta mane išgrynina. Tegul visa atmosfera mane išgrynina, pudža turi mane išgryninti.“ Ir jūs tampate gražiais, galima sakyti, tarsi žiedais Dieviškumo rankose. Ir leiskite Dievui atskleisti visą jūsų grožį. Tiesiog leiskite Dieviškumui atskleisti visą grožį. Ir tada jūs galėsite mėgautis savo grožiu.

Bet jei jūs įsikibę į visus tuos dalykus, tada bus sudėtinga. Kadangi tai yra pirmoji diena, matote, aš pradėjau viską kaip tik šią dieną, kai mėnulis pradeda dilti. Aš tikiuosi, kad jūs būsite labai atsargūs. Būkite budrūs! Turite būti budrūs. Jūs turite būti virš laiko. Jūs turite negalvoti apie maistą. Jei kartais nepavalgote, nieko tokio. Niekas dėl to nemirs. Aš jums pažadu!

Mes per dienas nieko nevalgėme ir nieko nenutiko. Taigi maistas nėra svarbus, pusryčių metas, pietų metas, turiu omenyje, aš matau, kad maistas čia tapo religija, Viskas turi būti tiksliu laiku. Mes neturime tam laiko. Darykime, kaip jaučiame, suprantate? Darykime viską taip. Taigi turime būti pasiruošę dideliam išsivalymui ir tuo pačiu mėgautis džiaugsminga atmosfera. Šie du dalykai gali veikti išvien, jei tik jūs priimsite faktą, kad jums nereikia galvoti, jei negalvosite, viską galėsime padaryti be jokių problemų, ir jūs puikiai mėgausitės savo gyvenimu. Tai viena.