Pre-Christmas Talk and Farewell Puja

Montague Hall, Hounslow (England)


Send Feedback
Share

Pre-Christmas Talk and Farewell Puja. Montague Hall Hounslow (UK), 23 November 1984.

Taigi vakar buvo graži diena mums visiems, ir aš pasakiau kai ką iš kito lygmens.

Mes nuolat kalbėjome apie kasdienius dalykus, ir šie dalykai kartais yra labai… Manome, kad jie yra labai svarbūs. Bet kai kalbėjau su jumis vakar, tikiuosi, jūs visi supratote, kad dabar turime patekti į subtilesnio Sahadža jogos supratimo sritį. Pirmiausiai nerimaujame dėl savo šeimų, vaikų, savo namų, tada savo santuokų. Vienas po kito iškilo visi šie klausimai, ir buvome susirūpinę dėl jų visų – mažų, mažų smulkmenų. Po to taip pat susirūpinome dėl ašramų, kuriuos turime: ašramo problemų, ką darydavome, kaip susidurdavome su problemomis, kaip žmonės kuria problemas. Taip žmonės pradėjo įgyti subtilesnį supratimą. Tada pajautėme, kad esame palaiminti Dievo, kad yra kažkas didingas, kuris visada rūpinasi mumis, kažkokia aukštesnė jėga, tam tikras ypatingas mums skirtas dėmesys. Štai ką pajautėme. Šiandien bandžiau paaiškinti, kaip tai įvyksta, kaip suprantame, kad Dievas mums padeda. Kiekviena problema yra tam tikros priežasties rezultatas − kiekviena problema.

Pavyzdžiui, Mona parašė laiške, kaip ji važiavo keliu ir nebegalėjo suvaldyti automobilio, o stabdžiai nebeveikė. Važiavo automobilis iš dešinės, automobilis – iš kairės, automobiliai važiavo iš priekio ir galo. Ir ji jautė, kad joms bus galas – jos keliavo dviese, dvi Sahadža jogės. Taigi priežastis buvo automobilis arba stabdžiai, arba kitas mechanizmas, o rezultatas buvo visa problema. Taigi kaip įveikti šią problemą? Sakykime, jei bandysite neutralizuoti rezultatą, jums nepavyks, nes priežastis vis dar ten. Jei pabandysite atitaisyti priežastį, jums taip pat nepavyks. Ką tada daryti? Taigi lengviausia yra peržengti priežastį, pakilti virš priežasties; taigi jei priežastis jums neegzistuoja, tai neegzistuoja ir rezultatas. Kol kreipsite dėmesį į priežastį, tol rezultatas išliks.

Taigi ką ji darė? Ji tiesiog meldėsi man, tiesiog galvojo apie mane: „Motina, tai mano paskutinis šansas“ – tik tiek. Taigi priežastis dingsta, nes jūs peržengiate ją. Rezultatas taip pat išnyko ir Mona buvo nustebusi. Taigi turite pakilti virš priežasties. Kita problema: „Mano žmona yra tokia“, „Mano vyras yra toks“, „Mano šeimos gyvenimas toks“, „Sahadža jogai yra tokie“ – visi panašūs niekai yra ten. Tai rezultatas. Tad kokia priežastis? Toks ir toks žmogus. Gerai, kaip paneigti priežastį?

Atiduokite to. Jūs esate, turite teisę tai padaryti. Mokate tai padaryti, galite tai padaryti. Sugebate, jums suteikta teisė tai padaryti, bet vis tiek to nedarote, pamirštate. Tiesiog pamirštate. Jei atiduosite tą priežastį, rezultatai išnyks. Labai svarbu prisiminti, kad turite pakilti. Žengti virš priežasties – geriausias būdas to atsikratyti. Taigi aš žaidžiau su jumis. Jūs turėjote išsakyti priežastis: „O, Motina, tai yra problema.

Aš neturiu darbo. Dabar turiu darbą, bet jis sunkus.“ Tada žmonos trūksta, reikia turėti žmoną. Žmona turi problemų, taigi reikia skirtis – ir taip toliau. Tada: „Aš toks. Aš labai blogas, nes manyje yra bhutas“. Taigi bhutas yra priežastis. „Ir aš elgiuosi taip, nes manyje yra bhutas“. Manau, tai yra atpirkimo ožys. Tad pirmiausiai perženkite sakydami: „Kas yra bhutas? Kas tai?

Aš pasikliauju savo Motina. Todėl, Motina, pasirūpink šiuo mano bhutu“. Viskas. Bet jums turi įvykti kritinė situacija, kitaip tiesiog nepasinaudojate šia galia. Kai esate kritinėje situacijoje, tada išsisprendžia greičiau. Kai tai ne kritinė situacija, tada tėra abejingumas, kaip buvo Monai. Buvo kitas atvejis, kai žurnalistai keliavo iš… Ir jų stabdžiai sugedo. Jis keliavo su kitu žurnalistu, tad jie vyko kartu. Tas kitas žurnalistas ir papasakojo man. Jis buvo Sahadža jogas.

Taigi jis suprato, kad neveikia stabdžiai, ir dėl to jo automobilis nestoja, iš priekio artėjo didelis sunkvežimis, o kitas sunkvežimis – iš galo. Nebuvo jokios galimybės jam pasukti ar išvengti, o stabdžiai visai neveikė. Tai buvo kritinė situacija, kaip matote. Tokia kritinė situacija, kad jo prote tai pasireiškė žodžiais: „O, Dieve, dabar atėjo paskutinis momentas. Dabar mums galas“. Sunkvežimis artėjo, kitas buvo už jo, ir po akimirkos jis turėjo būti pribaigtas. Tada tiesiog pasakė draugui: „Galvok apie Motiną“ – tai viskas. Ir tada pamatė, kad gražiai slenka keliu, o sunkvežimiai liko už jo ir stabdžiai veikė. Bet turi būti kritinė situacija. Žmonės yra tokie: kol nebus užspęsti į kampą, tol niekada to nepadarys.

Tik užspęsti į kampą padarys. Tai priežastis, kodėl žmonės bando gyventi asketiškai: jei esate asketiški, jūs įsprausti į kampą. Jie eina į Gobio dykumą sukurti tą kritinę situaciją, kad galvotumėte apie Dievą. Bet per vėlu keliauti į Gobio dykumą. Jie sukuria problemas, įsisprausdami į kampus, kad vėliau galėtų išsiveržti iš jų. Bet Sahadža jogams – jei jie yra išmintingi – to nereikia. Kaip mes pasiekiame tai kitaip, neužsispęsdami? Vienintelis kelias yra meditacija. Kiekvienas turi medituoti, tai esmė. Jei nemedituojate, galite tęsti tai kurį laiką.

Galite jaustis puikiai kurį laiką − du, tris mėnesius, gal dvejus metus, bet po to iškrentate. Daugelis mano: „O kokia nauda medituoti? Matote, viskas gerai. Nesvarbu, ar mes medituojame“. Taip nėra, nes jūs augate tik meditacijoje. Kritiškoje situacijoje staiga ūgtelite, be abejo. Turiu omenyje, iššokate kaip žaislas iš dėžutės. Jūs tiesiog iššokate dėl spyruoklės. Bet norėdami nuolat augti, turite medituoti, leiskite mintims eiti ir tada leiskite joms nuslūgti, nes jūs kylate į beminčio suvokimo būseną. Būdami beminčiame suvokime augate.

Augate be priklausomybių nuo visų priežasčių rezultatų. Jei nėra priežasties, nėra rezultatų. Bet problema mumyse ta, kad dažniausiai nemedituojame. Tik kai pasiekiame ribą, kai įkrentame į duobę – tik tada susimąstome. Galbūt tuo momentu jums padedama, bet jūs neaugate. Augimas vyksta tik, kai medituojate. Labai svarbus aspektas yra visiška pagalba žmonėms, kurie medituoja tinkamai. Kaip augame įprastame gyvenime? Jei neturime deguonies, negalime augti. Mums reikia turėti pakankamai deguonies, pakankamai maisto, reikia visų šių dalykų.

Bet dvasiškai jūs augate medituodami. Nėra kito kelio. Tie, kurie mano, kad gali augti, yra išdidūs, iš tikrųjų pasipūtę žmonės, nes jie gali daug kalbėti apie Sahadža jogą. Sutikau žmonių, kurie kalba per daug apie Sahadža jogą. Jie gali skaityti ilgas paskaitas ir pan., bet visiškai neturi vibracijų. Jie negali daryti jokio darbo dėl Sahadža jogos, jie nekolektyviški, neturi kolektyviškumo jausmo, pilni įvairių problemų. Turi būti augama pasitelkus meditaciją. Tai viena pusė. Tai, galime sakyti, yra garbinimas, pudža. Tada jūs neprivalote nieko atsisakyti, tampate tiesiog nešališki, atsiskyrę nuo pačios priežasties.

Tai vienas aspektas. Antra, sakyčiau, tai suteiks subtilumo emociniams saitams, nes emociniai saitai įteigė jums tam tikrus susitapatinimus: jūs esate krikščionys arba induistai, arba musulmonai, arba tas, arba anas, arba britai, arba kitos rasės, ar kaip tai bepavadintumėte. Visi šie dalykai išnyks, nes tapsite nepriklausoma asmenybe, taigi šie emociniai saitai – „Jis yra mano brolis“, „Ji yra mano sesuo“, „Aš nerimauju dėl savo žmonos“, „Aš nerimauju dėl savo vaiko“ – visi šie emociniai saitai, kurie paverčia jus menkomis asmenybėmis, išnyks, ir jūs turėsite vieną emocinį saitą – „Aš augu savo atjautoje. Atjauta veikia, mano atjauta veiksminga. Mano atjauta yra gera. Mano atjauta yra ši išmintis. Aš esu jogas“. Ir, antra, jūs skaitote apie Sahadža jogą, žinote apie Sahadža jogą, išmanote Sahadža jogos techniką, keliate Kundalini, valotės čakras, bandote suprasti mantras. Jūs įsisavinate mantras, įsisavinate dievybes, pamaloninate jas. Kai visa tai atliekama tinkamai, tada jūsų proto saitai išnyksta.

Tie, kurie mano, kad yra didūs mokslininkai, sužinos, kad visa tai nėra mokslas; mokslas apie Dievo techniką yra daug daugiau. Tie, kurie mano, kad yra apsiskaitę, itin apsiskaitę žmonės, skaitydami apie Sahadža jogą, patys bandydami ir matydami savyje ir kituose, supras, kad visa, ką perskaitė, yra visiškai kvaila, nereikšminga, tuščia. Ir taip ateis tuštuma į vidų, ego tuštuma, nes jie pamatys, kad tos žinios yra didžios. Niutonas pasakė: „Žinios – kaip vandenynas, ir aš kaip mažas vaikas renku akmenukus jo pakrantėje“. Koks supratimas! Taigi tuštuma ateina į jūsų vidų, ir tada tikros žinios pradeda plūsti į jus. Atpažįstamos tikros žinios. Jūs kalbate; kai kalbate, kalba turi poveikį – tai mantra. Netauškiate tiesiog: „O, aš esu Sahadža jogoje. Aš esu Sahadža jogoje penkiolika metų“.

Tokie nieko verti. Jie gali būti ten šimtą metų, bet jūs galite likti asilu kaip buvę, visiškai. Bet jūs galite būti ten vienus metus ir iš asilo tapti žmogumi, jogu taip pat. Bet visų pirma turime atsinaujinti, susiedami save su Motina emociškai. Turiu omenyje, jūs pranašesni už daugelį kitų jogų pasaulyje, kurie atėjo, vargšai – jie neturėjo ko laukti. Jie žinojo apie Pirmapradę Motiną, žinojo apie tai, bet neturėjo formos. Jūs turite formą. Jūs labai palaiminti žmonės; jūs turite formą. Lengviau garbinti formą nei ką abstraktaus ore, suprantate, absoliutus suvokimas. Kaip garbintumėte, jei negalėtumėte matyti?

Bet tas prisirišimas jokiu būdu nereiškia, kad jūs turite man viską atiduoti. Ką jūs man duodate? Nieko, tik neprisirišimą prie priežasties. Ir tai veikia, jūs matėte savo gyvenime. Taip pat sakote: „Tai veikia, Motina, tai kažkaip suveikė“. Kas yra bandanas? Tai ne kas kita kaip jūsų pririšimas prie savo Motinos, jūs tiesiog skambinate Jai. Tas telefonas sujungia jus su Motiną, tai viskas. Žinote, aš darau jums bandaną. Aš darau bandaną sau pačiai!

Tai telefo skambutis, tik telefono skambutis. Bet tikėjimas dabar išvystė tiek, kad tai yra tikras tikėjimas, kai tampate visiškai atsiriboję nuo savo emocinių reikalų. Tiesiog: „Mano motina…“, – gerai, duokite jai bandaną, viskas. „Mano tėvas…“, – duokite jam bandaną. „Mano brolis…“, – duokite jam bandaną. Ką jūs darote? Bandaną. Ką jūs darote? Jūs atiduodate tai savo Motinos saitams, bet nesuvokiate, kad tai darote. Tiesiog susaistote juos savo Motinos meile, kuri teka iš jūsų delnų.

Šios vibracijos yra jūsų Motinos meilė. Jūs tai gavote, tai teka per jus. Bet kaip dėl jūsų meilės Motinai? Aš atradau, kad kai yra visiškai kritinė situacija, atsiranda atsidavimas, ir tai veikia. Taigi nereikia kurti kritinių situacijų. Jūs turite lėtai ir ramiai tai išspręsti, ir tai atsiras jumyse savaime. Jūs turėsite tą galią savyje, užtikrinu jus. Bet meditacija yra vienas kelias, kitas yra Sahadža jogos žinios. Ne puikuojantis, ne sakant kitiems, o išlavinant tai savyje – skirtingus centrus, kaip jie veikia jumyse, ne kituose. Vos tik pradėsite mokyti kitus, tai bus bhutas jumyse.

Geriau išmokite dėl savęs, geriau savyje. Žinau, kas kurį centrą įsisavino, kas… Niekas nesakykite kitiems: „Tai reikia daryti taip“ – tai absoliutus beprasmiškas ego. Taip neturėtų būti daroma. Jei kažkas jūsų klausia, asmeniškai galite atsakyti, bet visuotinai apie tai nereikia skaityti paskaitų ir kelti nesusipratimų žmonėms. Taigi mes turime įveikti du dalykus – emocinį, protinį taip pat fizinį grubumą. Fizinis grubumas gali būti įveiktas, jei atsiduodate vienam vaistui – vibracijoms. Kaip mano vaikaitė sakė savo motinai: „Tu gimei alopatijoje, gyveni pagal homeopatiją. Rytoj atrasi „džambopatiją“, po to kokią nors „kvailopatiją“. Bet aš gimiau Dieviškume, taigi seku vien tik Dievo-patija, ir Dievas pasirūpins manimi, Dievas išgydys mane.“ Į tai mano dukra atsakė: „Kodėl? Tu taip pat gali pakeisti“.

O ji pasakė: „Kam? Dievas juk nekinta.“ Paprastas atsakymas – Dievas išgydys. Bet turite būti tokiame lygyje, kad galėtumėte taip pasakyti, taip lyg pakiltumėte kritinėje situacijoje. Su tokia pačia jėga, tokio lygio asmenybė turi būti jumyse, kad galėtumėte taip pasakyti. O jei tik sakote: „O, Dieve, išgelbėk mane“, Dievas neturi laiko tokiems žmonėms. Jūs neturite laiko Dievui, Dievas neturi laiko jums – labai paprasta. Kai pereiname nuo didžių iki paviršutiniškų dalykų, egzistuojame abiejuose lygiuose ir esame veiksmingi. Esame lempoje, liepsnoje ar aliejuje, esame subtilesni, ir mes gyvename rezultate, nebūdami priežastimi, nes jūs esate virš priežasties, taigi nereikia kurti priežasčių, bet jūs matote rezultatą. Taigi vos tik priežastis dingsta, iškyla rezultatas ir pasiekiama tai, kas turi būti pasiekta. Teisingumas.

Jūs pasiekiate teisingumą. Neįgyjate klaidingų dalykų, bet jei ieškote priežasčių, tada galite įgyti, kas klaidinga, galite įgyti įvairių problemų. Taigi geriausia atsiriboti nuo priežasčių, tada pasieksite rezultatą. Kaip jau sakiau apie stabdžius, kurie susitvarkė. Rezultatas ten buvo pasiektas. Automobiliui viskas buvo gerai, viskas buvo puiku, taigi rezultatas irgi buvo geras, bet priežastis buvo dingusi. Nebuvo jokios priežasties. Kodėl? Kaip? Kaip daiktas buvo pataisytas?

Jei klausiate apie rezultatą, pasakote, kaip tai pasiekėte? Jūs negalite paaiškinti, nepavyksta. Kadangi priežasties nėra, negalite rasti tam jokios priežasties. Kartais sakote, kad taip įvyko dėl Dieviškumo. Vienintelė priežastis, kuri iš tiesų veiksminga, yra Dieviškumas. Bet Dieviškumas neturi būti paviršutiniškas. „Viskas gerai, taip, Motinos nuotrauka yra čia, namaste. Gerai. Namaste. Labas rytas, Motina“ ir baigta.

Taip neturi būti. Jūs turite pažinti savo Motiną ir mylėti savo Motiną. Taip yra. Labai nesmagu sakyti, kad turite mylėti mane. Bet šiame gyvenime būdama Motina aš patyriau daugybę keblumų, ir šis yra vienas iš jų, nežinau, kaip pasakyti vaikams. Tai yra faktas. Taigi jums nereikia patirti jokių kritinių situacijų ar turėti panašių problemų. Jūs augate taip, išsivystote taip, kad tai tiesiog vyksta ir veikia. Aš pateiksiu pavyzdį. Anglijoje tai vyksta mažiausiai.

Stebėtina, Anglijoje, kur daugiausiai dirbau, yra mažiausiai. Pateiksiu jums paprastą pavyzdį. Matote, dėl jūsų atvykimo į Indiją buvo nuspręsta, nežinau, prieš kiek mėnesių. Aš buvau Indijoje vieną kartą ir dabar važiuoju antrą kartą, ir Anglija yra vienintelė vieta, kur turite iškart mokėti pinigus. Žmonės dar nesumokėjo, bet australai tai padarė. Australai, kurių yra 80–85, tai padarė, o anglai – ne. Jie visur yra lėti. Bet kai tai susiję su ego, jie yra pirmi, jų ego vėliavos yra pirmos. Kur tai susiformuoja? „Didžiojoje“ Anglijoje.

Taigi, kai reikia ką nors daryti, jie yra patys lėčiausi, vos tik reikia pakritikuoti, jie yra didžiausi, kai tai susiję su ego, staiga pamatysite, jei pasiūlysite jiems kokią nors poziciją, taip yra… Kodėl? Vėlgi galite paaiškinti, nes yra priežastis. Sakysite: „Tai inertiškumas“, apkaltinsite ką nors arba sakysite: „Tai bhutas ar mano ego, ar mano superego, bet ne aš pats. Man viskas gerai.“ Priežastis. Kodėl iki šiol jūs nesumokėjote? Tai tokia problema. Dabar turiu važiuoti. Jei neketinote važiuoti, reikėjo nevažiuoti, bet jei mokate, geriau jau sumokėkite už tai. Taigi kas jums yra? Iš pradžių buvo penkiasdešimt žmonių, dabar iš viso yra trisdešimt penki.

Mes parengėme viską, užsakėme, gavome autobusus ir taip toliau, dabar jų nėra. Niekas neprašė jūsų važiuoti. Priešingai, aš sakiau: „Tebūnie mažesnio masto, kad galėtume viską gražiai surengti.“ Bet jūsų negali būti mažiau nei 350, arba jūsų gali būti 300, arba gali būti 200. bet jūsų negali būti 210. Kur juos padėti? Paprasta, pažvelkite – visiškai kasdieniškas dalykas. Bet kitur ką jie yra padarę? „Viskas gerai, mes turime vykti. Motina tai sutvarkys“. Tai sutvarkyta. Kiekvienas gavo pinigų, viskas sutvarkyta, viskas čia.

Stebina, tačiau amerikiečiai tai padarė, o anglai nežino, važiuoja ar ne. Dar yra keli. Vargšas Geivinas turi pirmyn atgal lakstyti dėl jūsų visų. Jums pasakysiu, kad jis yra toks kantrus. Aš nustebau, kad vis dar yra 11 žmonių, kurie nesusimokėjo. Galite patikėti? Turiu omenyje, kad tai taip paprasta. Jei nenorite važiuoti, nevažiuokite. Jei norite važiuoti, važiuokite. Jam pasakykite, važiuojate ar ne.

Baigta. Turiu omenyje, kad niekam čia jūsų nereikia. Bet netgi mažų dalykų jūs negalite, nes turite kažką tokio… „Nes tas įvyko, nes anas įvyko, nes…“ Taigi anglai turi gerokai ūgtelėti, nes aš iš tiesų dirbau dėl jūsų labai sunkiai. Dievas ir vėl davė man darbo dar penkeriems metams. Nežinau, ką ruošiamės daryti. Kartais jaučiu, kad man nereikėtų grįžti, nes nėra jokios naudos. Pavyzdys, kurį pateikiu, yra labai yra paprastas, labai menkas, labai kasdieniškas. Jūs galite ir kitur pamatyti tą patį. Viską jiems pasakai. „Bet kodėl, Motina, nutinka taip?

Kodėl aš taip darau?“ Turiu omenyje, kad klausinėjate manęs, klausiate priežasties! „Kodėl aš taip pasielgiau? Kodėl pasidaviau temperamentui?“ Aš pažįstu žmonių, kurie atėjo į Sahadža jogą, praktikavo Sahadža jogą, bet po to jie dar keliauja pas kažkokį Steinerį. Tada jie eina į įvairiausius kursus. Noriu pasakyti, jog jie neturi tikėjimo manimi, Sahadža joga. Jie kaip pamišę praktikuoja vieną, praktikuoja kitą – viską tęsia. Pasakysiu, kad tai įmanoma tik Anglijoje, niekur kitur. Tai jos ypatybė. Aš pažįstu daugybę žmonių, kurie atėjo į Sahadža jogą visiškai nepraktikuodami Sahadža jogos. Jiems padedama Sahadža jogoje, jie gydomi, sprendžiama visa tai.

Jie palieka Sahadža jogą. Jie keliauja į tą vietą, aną vietą, dar kitą. Ar taip turi vykti? Aš pažįstu daugybę žmonių, kurie bando kaltinti lyderius. Aš jums sakau visa tai, nes labai sirgau, kai čia atvažiavau, iš tiesų sakau, sirgau aštuonias dienas ir sirgau netgi po to. Jūs žinote, nes visi esate Mano kūne, ir Aš kenčiu, tai turiu jums pasakyti. Ir tada jie sako, kad lyderis yra negeras, lyderis turi būti labai stiprus, lyderis turi būti toks, ir jų lyderiui reikia turėti ką didelio savo rankose, ir jie sako: „Kol jis mūsų nemuš, tol mums nebus viskas gerai.“ Ir vėl priežastis, vėl priežastis. Aš jums pasakysiu, jūs turite vieną iš geriausių lyderių, turiu jums pasakyti, kad jis išleido labai daug pinigų. Nieko man nesakęs užmokėjo už daugybę išlaidų, jo biuras mums dirbo. Jis priėmė visus kvailus žmones.

Jei jam sakiau: „Šis žmogus turi ego“, jis jį priėmė į savo biurą. Jei sakiau: „Šis žmogus turi bhutų“, jis priėmė jį į savo biurą. Jis susitvarkė su tokiais bhutais, su kuriais man būtų sunku būti net per dieną. Jis stengiasi iš visų jėgų ateiti ir pasakyti žmonėms: „Dabar žiūrėkite, ateikite“. Dėl savo sąmoningumo, supratimo jis išgelbėjo tiek daug žmonių. Bet vienintelis dalykas yra tas, kad jis atvirai nelyderiauja. Tai jo klaida. Jis turėtų atvirai pasakyti: „Tu esi bhutas, išsigydyk, tada viskas gerai.“ Bet jei jūs sakote: „Ateik čia, tu esi bhutas, bet nesvarbu. Aš turiu citrinų, čili pipirų. Tu atsisėsk.“ Tada: „Motina, jis tapatinasi su didžiausiu bhutu.“ Pažiūrėkime į tai.

Jei suprantate savo lyderį, tada turite suvokti, kad aš geriau už jus žinau apie tai. Ir tai kartais labai liūdina. Kodėl nesuprantate absoliutaus žmogaus gerumo? Tiek žmonių, kiek jis toleravo savo biure, pasakysiu, negalėčiau kai kurių iškęsti daugiau nei vieną dieną. Kai kurie tokie egoistiški, pametę galvas, kai kurie tokie bhutiški, jei jie leidžiasi mano namuose laiptais, aš pajuntu skausmą pilve. Bet jis juos kentė. Kodėl? Kokia buvo nauda? Nes manė, kad padės jiems. Vos tik sakydavau, kad šis žmogus turi bhutų, rasdavau jį, įdarbintą pas poną Geiviną Brauną.

Vieną dieną turėjau jam pasakyti: „Atleisk juos visus.“ Ir jie buvo atleisti. Nesuprantu, kodėl turime daugiausiai bhutų Anglijoje. Ar reikia juos turėti šalia? Neturėčiau to sakyti dieną, kai išvažiuoju, bet kai išvažiuoju, matau, jog tie bhutai grįžta. Ir jie tampa priežastimis, tada matomas rezultatas. Taigi turiu pateikti jums visą vaizdą, kad galėtumėte matyti ir pasiekti aukščiausių aukščiausią, nes gimėte šioje didingoje šalyje. Esu mačiusi, kad jūs taip pat galite labai žemai kristi, nes visada ką nors kaltinate, galiausiai Geiviną. Ir tai yra blogiausia, ką padarėte. Jei kas taip pasakytų Greguarui, jis sukapotų tą žmogų dešimt kartų ir atvestų pas mane tą žmogų, sukapotą į gabaliukus! Iš tiesų, sakau!

Jis pasakytų: „Kokia nesąmonė! Viskas gerai. Eik pirmyn.“ Pasakykite ponui Vorenui, nežinau, ką jis visu australišku temperamentu padarytų. Jie visi, be abejonės, yra perlai. Bet jūs nusipelnote tokio žmogaus kaip Geivinas. Manau, jie yra ypatingi žmonės, nes tiek daug dėl jūsų dirbau, bet aš esu apstulbusi. Padoriems žmonėms nereikia tokių lyderių, ar ne? Bet dabar padorūs žmonės yra australai, stebina tai, kaip jie elgėsi su manimi. Jūs nustebtumėte, kokie jie mieli, žinote, vaikai. Geivinas nupirko man kelis puodelius ir lėkštutes, nes pamanė, kad kai aš ten nuvyksiu, jie pasiūlys man arbatos iš gerų puodelių ir lėkštučių.

Taigi visiems centrams jis nupirko vieną gerą lėkštutę ir puodelį. Taigi vaikai, maži maži vaikai – jie surinko pinigus. Po visko Motina valgys tortą, taigi lėkštutė irgi reikalinga. Taigi jie atsiuntė čia čekį, tik pažiūrėkite – kaip miela! Bet aš niekada nevalgau tortų, žinote, bet vis vien, tokie mieli vaikai, turiu pasakyti. Kokia priežastis? Kodėl dominuojame arba tampame uždominuotais? Kodėl? Ir vėl priežastis. Pakilkite aukščiau priežasčių.

Aš jus vėl ir vėl laiminu, o kai atvyksiu kitą kartą, žiūrėkite, kad nebeklystumėte. Medituokite, medituokite ir medituokite Ir kai kas iš jūsų atvyks į Indiją, norėčiau parodyti jus kaip savo brangiausius deimantus, dėl kurių dirbau, žinote. Ir matote, ten, kur nesu buvusi, kažkas davė realizaciją Nepale, matote, ir jie yra nuostabios gėlės. Kur aš esu, kažkas ne taip man! Kur dirbau, žmonės labiau nerimauja dėl priežasčių. Aš turiu labai labai tiesiogiai kreiptis į jus dabar, kad augtumėte viduje. Ar esate kilniaširdiški, ar esate dosnūs, ar esate sistemiški? Ar keliate įspūdį, esate švelnūs, ar esate kolektyviški? Ar vis dar esate pasinėrę į visas beprasmybes? Ar kalbate besipuikuodami, ar daug pamokslaujate?

Nusižeminkite ir tada pamatysite savo didybę. Kol nenulenksite galvos prie savo širdies, kaip pamatysite savo Motiną? Aš jums visiems linkiu dabar didelės sėkmės, laimingų jums Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų, ir labai gerų naujų dvasinio augimo metų. Parodykime. Nuspręskime visi šiandien. Pamirškite apie savo žmonas, vyrus ir vaikus – visas šias ir kitas nesąmones. Dabar jūs esate jogai, jūs sujungti su Dieviškumu. Aukite tame, klestėkite tame. Telaimina jus visus Dievas.