Birthday Puja, Our maryadas

Kew Ashram, Melbourne (Australia)


Send Feedback
Share

Birthday Puja. Melbourne (Australia), 17 March 1985.

Labai džiaugiuosi šiandien matydama jus švenčiančius Mano gimtadienį, taip pat kaip nacionalinė programa tą pačią dieną.

Tai puikus derinys kovo mėnesį. Taip pat siejama su pavasariu Indijoje – Madhumos, jūs dainuojate Madhumas. Ir, kaip žinia, kovo dvidešimt pirma − lygiadienis, taigi tai galima pavadinti balansu, taip pat visų jums žinomų horoskopo ženklų centru. Turėjau pasiekti tiek daug centrų, ir Aš gimiau Vėžio Atogrąžoje, kaip jūs esate Ožiaragio Atogrąžoje, ir Uluru kalnas yra Ožiaragio Atogrąžoje, pačiame centre. Daugybė dalykų turi būti išspręsti. Taigi atgimimo principas − būti centre, būti balanse, būti to centro mariadose. Principas būti centro ribose. Taigi kas nutinka, kai nepaisome ribų, mariadų? Tada galime užsiblokuoti. Laikydamiesi mariadų niekada neužsiblokuojame.

Žmonės klausia: „Kam reikalingos mariados?“ Mes turime mariadas, šio nuostabaus čia esančio ašramo ribas, ir kažkas atakuoja jus iš visų pusių, iš visų voido pusių, taigi išėję iš voido ribų jūs įgysite bloką. Štai kodėl turite laikytis ribų, sunku laikytis ribų turint dvi problemas: viena iš jų ego, kita − superego. Vakaruose šiuo metu superego nėra didelė problema. O ego − problema, labai, labai subtiliai veikianti, galima matyti, kokius sudėtingus ego mes turime. Vienas yra šiurkštus, tarsi Khomeini (Irano relig. lyderis) stiliaus, labai sausas, aiškus, akivaizdus, kiekvienas gali teisti. Kad vienas yra vienas, yra laikoma arba teisinga, arba visiškai sunaikinama. Tačiau jeigu žmogus yra kvailas, dėl ego jis elgiasi taip, kad pats net nežino, kaip pridengti ego savo išprusimu. Vakarietiškas ego yra labai išlavintas; kalba ir viskas yra labai išlavinta. Anglų kalba sakoma: „Gaila, bet turiu tau pliaukštelėti“, „Atleisk, turiu tave užmušti.“ Tai labai sukta, matote, kai pasakome „Atleisk“, tarsi viską apglaistote šokoladu, ar ne taip?

Privalote suprast, kad tai maskuotė. Turime pripažinti save tokiais, kokie esame, negalime pripažinti kažko kito. Būtent taip nutinka su išprusimu, kai atsisakome pripažinti save. Tačiau šiandien šventė, taigi juokdamiesi turime prisiminti, kokia kvailystė yra ego. Juokais, ne rimtai, nes nenoriu, kad vėl jaustumėtės kalti. Dabar, kaip ir sakiau ryte, ego virsta kaire Višudhi. Prieš ateidama į salę savo dėmesį sutelkiau į ją, ir čia turėjau didelį gniužulą − tokį siaubingai didelį ir skausmingą. Ta prasme, jis buvo čia nuo tada, kai esu Vakaruose. Ar galite įsivaizduoti? Jis niekada neišnyko.

Taigi visą laiką ši čakra dirba, vargšelė, taip pavargo ji, Višnumajos čakra. Taigi, kas iš tiesų vyksta, turėtume pažvelgti į fizinę šio reiškinio pusę, labai svarbu suprasti. Matote, nuo vaikystės jūs esate mokomi tokioje visuomenėje, būdami ekstravertai turite kažką pasiekti − sėkmę ar kažką panašaus, taip jums pateikiama stiprybės idėja, o kažką toleruoti − silpnybė. Įsivaizduokite, krikščioniškose šalyse geriausia − „Atleisk, bet aš tave užmušiu”, maždaug taip. Matote, krikščioniškose šalyse yra teorija, kad jeigu tai toleruoji, esi silpnas. Silpnumo ženklas, jei kitas dominuoja prieš tave. Jei taip elgsiesi, niekada nepasieksi sėkmės. Taigi kol nesi valdovas, tol niekada negali būti nuolankus. Yra kaip yra. Kažkas turi tave valdyti, absoliučiai kaip Hitleris, tada gali būti nuolankus; kitu atveju, visi turi didžiulį ego, kaip kartą pasakojau jums istoriją apie šiukšlių rinkėją.

Taigi visi turi didžiulį ego, visi nori elgtis savaip, jūs per daug išlepinate savo vaikus dar vaikystėje, jūs juos išlepinate, visiškai išlepinate. Visą laiką juos glaudžiate, glostote, darote tai per dažnai, todėl vaikai tampa išlepę. Nuolat apie juos galvojate ir tada galiausiai, kai liepiate jiems taip nesielgti, jie tampa nebenuolankūs. Taigi jūs nebežinote, kaip paklusti kitiems. Ego nežino, kaip paklusti, nes tai yra silpnybė, paklusnumas − tai silpnybė. Taigi toks dalykas kaip ego turi savo ribas. Vadinasi, ego turi balioną, kuris turi ribas. Kai jus ištinka paralyžius, jis sprogsta ir visi šie dalykai sprogsta, bet taip pat jis yra lankstus. Taigi kai ego per daug išsiplečia ir užgožia superego, tada superego gali pradėti veikti, jis taip pat čia. Taigi, kad atsikratytų ego, žmonės geria, vartoja narkotikus, kad jį sumažintų, taigi padidinus superego, ego sumažėja.

Tai tarpusavio žaidimas, o lieka tik pagirios, kai vyksta tokie dalykai, matyti, kaip viskas išsisprendžia. Jie rado modernų spendimą tam ego, gerai. Kitu atveju, būtų per daug ego. Taigi, kai kas nors jums ką nors sako, užuot susitaikę su tuo, jeigu tikrai negalite to padaryti, sakykim, raskite Man stiklinę − tokį paprastą daiktą, taip tai ir priimkite. Jūs nuliūstate. Kodėl? Kodėl dėl to turėtumėte nuliūsti? Nes yra kita pusė, kur ego gali keliauti, kai viskas pasikeičia, matote, tai ateina iki Višudhi, taigi spaudžiant iš kitos pusės, tai ateina iki Višudhi srities. Taigi, kai jaučiate kairę Višudhi, tai ne kas kita, kaip tikras ego. Patikėkite, tai tikras ego, nes jam daugiau nėra kur eiti, taigi jis ateina čia, štai kodėl jūs nuliūstate ir galvojate.

Taip galvodami padidinate savo ego, užpildote savo kairę pusę ir liūdite, negalite pripažinti. Pažiūrėjus praktiškai, centrinis kelias yra tam, kad būtume realybėje. Dėl visų blogų įpročių mes turime vystytis. Tarkim, kažkas negerai, pasakykite sau: „Taip, tai neteisinga, nes padariau klaidą. Gerai, kodėl aš suklydau? Dėl to ir to. Todėl kitąkart taip nebus.“ Tačiau labai lengva išsisukinėti, prieiti iki to, kad džiaugtumėtės dėl ego liūdnumo. Tai tiesiog piktnaudžiavimas. Kiti taip pat jaučia: „O, jis pajuto „Atleisk, nužudžiau tave“, matot. Jis apgailestauja dėl to.“ Aš esu mačiusi, tai nuėjo per toli Vakariečių galvose, yra tokie įstatymai, kurie atleidžia žmonėms, kuriems neturėtų būti atleista.

Jie stengiasi atleisti tokiems žmonėms dėl tos pačios nesąmoningos kairės Višudhi, pataikaujančios kairei pusei, dėl to jaučiate simpatiją tiems žmonėms, kuriems iš viso neturėtų būti atleista. Yra toks vienas veikėjas, nužudęs daugybę žmonių, jis juos uždarė į dujų kameras. Dabar jis jau suimtas ir už tai atsako, didžiulė kliūtis, kai toks kalinys laikomas kažkur, nes reikia viską laikyti labai uždarai ir panašiai. Taigi laikyti ten tokį šunį anglams buvo labai sudėtinga, bet jie laiko tą kalinį. Pamiršau jo vardą, bet kokiu atveju, jis siaubingas žmogus. Jis ten buvo, jis senas, taigi kas čia tokio blogo leisti jam ten numirti? Pakorus jį viskas būtų baigta. Jis nužudė daug žmonių. Ne, bet kaip galima taip pasielgti. Privalote ten laikyti tą šunytį, nors jis ir eikvoja visų žmonių pinigus, nors jis ir nužudė tūkstančius žmonių, tūkstančius dujų kamerose.

Jis buvo siaubingas žmogus, jam neturėtų būti jokių simpatijų, remiantis Dieviškais Įstatymais jis būtų pribaigtas anksčiau laiko. Jis veltui švaisto dienas, bet netgi dabar galima perskaityti jam simpatizuojančių straipsnių. „Ką jis gali padaryti blogo dabar? Gal palikti jį ramybėje?“ Visų pirma, štai kaip jūs žaidžiate siaubingo žmogaus rankose dėl savo kairės Višudhi. Taigi kairė Višudhi yra visiškas, visiškas ego, ir kai jūs taip palenkiate galvą, taip vaikštote. Dėl Višudhi turite daug, daug fizinių problemų, bet blogiausia iš jų beprotybė. Praėjusią dieną kažkas Man pasakė, kad dabar Amerikoje būdami keturiasdešimties žmonės staiga tampa bepročiais, ir tai tikrai didelė negalia, panašiai kaip ir ta siaubinga liga, pavadinta AIDS, plinta lygiai taip pat. Šiuo metu kaip Motina turiu jums labai aiškiai pasakyti, kad tai yra dalis šio siaubingo kairės Višudhi žaidimo. Neįsitraukite į tai. Jei turite ego, štai kodėl tai kairė Višudhi, pripažinkite tai.

Šiandien Vorenas atėjo ir pasakė Man: „Nuvykę į Indiją, manome, kad ir ką pasiūlytume žmonėms, jie pradės nuo „Ne, ne.“ Taigi iš tiesų tas „Ne, ne“ yra dėl to, kad jie skirtingai išauklėti, matote, pripažinkime, kad esame skirtingai išauklėti. Štai kodėl indai nejaučia kaltės. Jeigu jaučia kaltę, tai dėl to, kad yra suvakarėję. Niekada nesijaučia kalti. Taigi, kai jie kažkam sako „Ne“, devyniasdešimt devyni procentai, bet ne iš miestų (jie tokie patys, nes jūs juos jau palaiminote), tačiau iš kaimų. Matot, jie sako patys sau: „Ne, ne, kaip aš galėjau taip pasielgti? Gerai, jei jau taip pasielgiau, turiu ištaisyti.“ „Ne, ne“, pradeda žodžiais „Ne, ne“. Bet vakarietis, išgirdęs tokį „Ne, ne“, pagalvotų: „Jis tiesiog spaudžia mano ego.“ Nes tas ego vis dar skirtas dominuoti, jų ego vis dar mano, kad jie geresni organizatoriai, vis dar mano, kad yra švaresni už kitus, didesni už kitus. Taip galvoja ego, matote, jūs tiesiog gyvenate jo apgaubti, tarsi išsipūtęs balionas ar žiedas jūs laikotės jo paviršiuje, iš štai kodėl nenorite, kad oras išeitų, nes žinote, kad paskęsite savyje. Taigi, taip gyvendami pradedate galvoti, kad žinote geriau, kai kas nors jums ką nors pasako, jaučiatės įžeisti, tai vėl kairė Višudhi.

Jeigu Motina ką nors pasako, vėl kairė Višudhi. Taigi būdami Vakaruose jūs jau turite čia maišelius; turime būti, kokie esame. Dabar tie maišeliai yra čia, taigi, kad ir ką sakyčiau, jei jums dabar tai sakau, nesijauskite kalti. Pažvelkime, nejauskime kaltės. Būdami savo Dvasioje matykite save ir išsivalysite. Žvelgdami iš savo Dvasios jūs išsivalote visa, kas susikaupė per ilgą laiką. Kairė Višudhi yra dabartinė Vakarų problema. Visos šios bėdos atsiranda dėl kairės Višudhi, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad šis centras pavergtas, priešingai, bet kurią akimirką kairė Višudhi gali įsisukti į ego. Matote, tai labai būdinga Vakarams, žmonės vaikšto pirmyn atgal ir viskas gerai. Netgi Indijos miestuose esame tai matę − jūs juos tiesiog pavertėte patikėtiniais, jie staiga užšoko ant arklio.

Pasakiau: „Iš kur jie užšoko ant arklių, iš kur atsirado tas ego?” Viskas susikaupę čia, viskas pasirodo, kai jie virsta patikėtiniais ir sėdi tarsi Džonas Gilpinas ant arklio, jie juda greitai, ir Aš žiūriu, kur jie keliauja. Jie buvo čia ir dingo, tiesiog išnykimo triukas. Negaliu suprasti, kodėl taip atsitinka. Tačiau reikia pažvelgti į šią problemą, nes vos įėjus į salę Aš matau, jums rodo kairę Višudhi. Bet pažvelkite į vaikus, jūs nemokote jų nuo pat vaikystės nuolat sakyti „Atsiprašau, atsiprašau.“ Parsi (zoroastrizmo pasekėjai) Indijoje labai daug dirbtinumo įgavo iš jūsų, labai daug. Taigi mes nenorime matyti parsi iš ryto, nes anksti ryte jie jums pasakytų: „Atleiskite, atleiskite.“ Tai neša nesėkmę. „Maaf kardo, maaf kardo“ (hindi k.: „atsiprašau“), sako žmonės, „Baba, jūs atėjote popiet, tai netinkamas laikas, rytas taip neprasideda.“ Mes taip nesakome, nes tai neša nesėkmę. Jūs atidarote duris ir kažkas stovi, „Maaf kardo“, kodėl, ką aš padariau? Ką tokio jūs padarėte, kad taip sakote, jūs visą laiką dėl kažko apgailestaujate, dėl ko? Suprantat, nesinori matyti apgailestaujančio veido rytais, ar ne?

Vietoj širdingo malonaus pasveikinimo šis „Maaf kardo, maaf kardo, atleiskit, atleiskit, atleiskit.“ Ir tai labai įprasta, dėl to ir nenorime matyti parsi iš ryto, priežastis ta, kad kai juos pamatote ryte, visą dieną būnate blogos nuotaikos, nes pamatėte kažką apgailestaujantį. Bet tai ne apgailestavimas, tokie žmonės labai egoistiški. Pastudijavus jų charakterį, jie labai egoistiški. Taigi reikia suprasti, kad turėdami reikalų su savo ego, turime jam būti griežti. Mes esame ne ego, o dvasia. Tiesiogiai. „O, taip. Taigi aš klydau, taigi tai nebuvau aš, ne šis kūnas, dabar eime išvien, ne, ne, viskas bus gerai.“ Geriau sakykite sau: „Ne, ne, tebūnie viskas gerai.“ Štai kaip reikia su tuo susitvarkyti, nes tai, kas Mane baugina, yra kairė Višudhi. Pagalvojus apie šį negalavimą, Mano dėmesys nukrypsta į kairę Višudhi. Įsivaizduokite, žmonės tampa bepročiais.

Ir dauguma iš jų, kaip supratau, egoistiški žmonės, dėl to jie tampa kvaili. Jie yra kvaili, jie elgiasi kvailai, elgiasi kvailai. Ir egoistiški žmonės pradeda vartoti narkotikus, daug gerti, nes jie to negali priimti. Tarkim, žmogus turi didelį superego, tarkim, apsėstas žmogus pradeda gerti, jis labai greitai numirs, neišgyvens, nes yra labiau linkęs į tą pusę. Tačiau egoistiškas žmogus tai atlaikytų, ta prasme, žmogus be ego, kaip indas, pradėjęs gerti degtinę, būtų tiesiog nublokštas nuo žemės, visiškai prarastas, dingęs. Netgi radinių skyriuje jo nebūtų. Bet jūsų ego atsparus tam superego. Štai kaip jūs susitvarkote. Štai kodėl jūs geriate, tai neturi nieko bendro su šaltu oru ar panašiai, tai ego. Ir vadindami save „kairiakanaliais“, kartais taip pat klystate.

Jūs nesate tokie. Gyvenate su tuo mitu, nes taip galite pateisinti savo ego. Nes dauguma vakariečių yra egoistai. Turime priimti šį faktą. Mes nesame vakariečiai, mes priklausome Dievo karalystei, taigi nesijauskite kalti. Jūs nebesate vakariečiai, Man jūs nei indai, nei anglai, nei australai, jūs Mano vaikai. Bet šie dalykai supa mus, taigi saugokitės to, ką nurodžiau, visiems jums taip truputį nutiks. Taigi saugokitės, tai yra išorėje, šiek tiek išėję iš mariadų jūs tai pamatote. Taigi manantys, kad yra „kairiakanaliai“, paprasčiausiai yra apsėsti, jie apsėsti ir dėl to pavirto „kairiakanaliais“, kitu atveju jų temperamentas nėra toks, nes tai neįprasta, toks sąlygotumas neįprastas, jie išvis neturėjo jokių sąlygotumų. Taigi Vakaruose sunkiai surastumėte tamasikų (lėtų, vangių), vargu ar rastumėte.

Taigi turime žmonių, kurie yra egoistiški ir tampa apsėsti. Šie apsėdimai maitinasi jūsų ego, ir jie veikia per jūsų ego, taigi jie yra pavojingesni nei įprasti tamasikai. Paprastas tamasikas, kuris yra apsėstas, labai greitai miršta; kitu atveju, jis tik vargina save. Jis sukelia kūnui skausmus, visa tai daro pats sau. Bet kai egoistiškas žmogus virsta apsėstu, jis tampa problemiška asmenybe. Nustebsite, bet Indijoje geriantys žmonės tampa labai malonūs, švelnūs, tylūs, labai geri. Viena moteris Man pasakė: „Mes norime, kad jie gertų, nes tampa geresni.“ Bet tik ne čia, čia jie tampa žiaurūs. Kodėl? Nes čia jau yra įsitvirtinęs ego, ir tie, kurie peršoka iš kairės ar dešinės pusės, nesvarbu, perima ego. Ir tada jie veikia per ego, tokie žmonės tampa žiaurūs, pernelyg kategoriški.

Turiu omeny, visi vokiečiai taip elgiasi. Jie visi apsėsti viršsąmoninių bhutų, ir jie visi taip baisiai elgiasi. Įsivaizduokite bet kokį žmogų, žmogų, žudantį kitus žmones dujų kamerose. Ar galite pagalvoti? Ta prasme, jūs net žiūrėti negalite į mažą viščiuką, pjaustomą jūsų akivaizdoje. Kaip jūs žiūrėtumėte į milijonus žmonių, dusinamų prieš jus, besistengiančių ištrūkti iš kamerų? Ir jos buvo permatomos, todėl buvo galima matyti. Matote, iki kokio žiaurumo prieita. Kaip? Jie buvo apsėsti, apsėsti egoistiško temperamento.

Taigi tie bhutai naudojosi jų ego ir taip veikė. Taigi mes esame centre, mes esame žmonės, pasiekę Dievo lygį; mes jokiu būdu nejaučiame kairės Višudhi. Mes neturime ego. Kur yra ego? Tiesiog pasibaigė. Kur yra superego? Pasibaigė. Net jeigu ir slapstosi kažkas tokio, tiesiog pripažinkite tai. Dėl ko jaučiate kaltę? Dėl ko?

Nesąmonė? Štai kaip jūs atsikratysite šito. Nes mačiau, kaip Sahadža jogai staiga pratrūksta, išplečia akis, pradeda taip kalbėti ir bauginti. Paklausiau: „Kas nutiko? Jis buvo normalus žmogus, kodėl taip kalba?“ Todėl, kad užslėptas ego staiga iššoka ir pasirodo. Taip pat nutinka indams: tie, kurie miestiečiai, yra siaubingai pavojingi, nes, kaip ir sakiau, jūs jiems tai parodėte, todėl jie elgiasi taip pat. Bet dėl to, kad įprasta laikytis centre bet kurioje šalyje, Kinijoje taip pat. Jie yra tokie patys. Niekada negirdėjau jų sakančių: „Atsiprašau, atsiprašau, atsiprašau.“ Jie net nediskutuoja. Rusai jiems buvo tokie blogi.

„Viskas gerai“, − mes jiems sakėme. Klausėme jų: „Kodėl jūs atsiskyrėte nuo rusų?“ „Pamirškite tai.“ Jie niekada susėdę nekritikuoja, „Jie taip pasielgė“, nesikremta ir negalvoja apie tai, nieko. Nustebsite, bet indai turi tokį įstatymą, neleidžiantį kurti filmų, priešiškų anglams. Ar galite įsivaizduoti? Nes jie paliko mūsų šalį gailestingai. Netgi neleistini Šivadži paveiksliukai, nes tai galbūt parodytų, kad musulmonai yra negeri, iki tokio lygio priėjome. Todėl pamirškite, pamirškite, pamirškite, kai pradedate galvoti apie tuos žmones, pažeidžiamas jūsų ego. Tai pažeidžia ego, susprogdinti šiuos balionus yra du būdai, galbūt žinote – pučiant ir išstumiant visą orą iš išorės arba daužant. Taigi skaudantis ego atsiranda, kai ištuštėja išorėje esantis ego ir išsipučia balionas, o kitas ego, išpūstas ego, atsiranda, kai balionas pripildomas oro. Abu jie yra tas pats, turiu omeny, kad rezultatas yra tas pats, kaip jūs besielgtumėte.

Taigi supraskite fizinį to atsiradimą, jūs ne tik išsiugdote ligas, bet jums labai jauniems išsivysto beprotybė, nes nežinote, kaip susitvarkyti su savimi. Taigi geriausias būdas tokiu atveju yra atleisti sau: „Šįkart aš sau atleidžiu, viskas gerai. Ir tai atsitiko dėl to, gerai, taigi aš neturėjau taip pasielgti. Daugiau taip nesielgsiu.” Tiesiog pasakykite tai, visiškai neutralizuokite. Kol to neneutralizuojate, tai vėl atsiranda čia, štai kur esmė. Taip pat turiu pasakyti, kad moterys Vakaruose pakeitė savo manieras, tai yra labai, labai pavojinga visuomenei, nes jos taip pat elgiasi egoistiškai su vyrais. Tarkim, vyras nuėjo dešimt pėdų, jos tiek pat bėga paskui juos, už aštuonių pėdų nuo jų atsitraukia, kad nueitų dar toliau. Tai visiškas ego peržengimas, nes įprastai moterims nebūdingas ego. Taigi konkuruodamos su vyrais, jūs praradote savo moteriškas mariadas, nėra moters mariadų. Vyras turi vyro mariadas; jei vyras pradeda elgtis kaip moteris, jis ne vyras.

Taip pat moteris, pradėjusi elgtis kaip vyras, nebėra moteris. Jos praranda mariadas. Jos išstumiamos, tampa apsėstos. Štai kodėl egoistiškos moterys tampa baisingos, jų veidai pasidaro baisūs, jos atrodo baisiai, visas jų elgesys siaubingas. Jos tampa visiškai sausos ir gali būti tokios kietos tarsi trenktų jums metaline lazda. Sakoma: „Dama su metalo lazda rankose.“ Taip nutinka, nes turime mariadas, esame tokie, kokie esame. Jei tai rožė, tai ir lieka rože. Būkite lamingos, būdamos rožės žiedais. O kai rožė užsimano būti spygliu, tada prarandame mariadas. Šiandien Aš kalbėsiu jums, prieš pradedant tai, prieš čia ateinant žmonėms, pasakysiu moterims, kas negerai, kad žinotumėte, kokia padėtis Vakaruose gyvenančių moterų, ne vyrų.

Moterys sugadino Vakarų visuomenę, vakarietiškąją visuomenę. O Indijos moterys išlaikė visuomenę nesugadintą. Norėčiau joms padėkoti už jų tvirtą elgesį gyvenime. Tai šios šalies moterys, kurios sugriovė viską, kad buvo subtilu, emocionalu, gražu, miela, švelnu, gailestinga. Moterys yra tam, kad suteiktų džiaugsmą, laimę ir emocinį saugumą visai visuomenei. Kai jos pradėjo valdyti: „Daryk tą, paduok tą, daryk aną“, netgi vyrai pavirto tarsi tarnais namuose. „Tu tinkamai neišvalei to, tu tinkamai neišvalei virtuvės.“ Nuvykusi į Angliją nustebau, kad virtuvėje taip puikiai viskas išvalyta, matot, jūs turite viską, ko reikia valyti, paklausiau, kodėl taip yra. Tai dėl vyrų, matot, jiems reikėjo tai daryti, taigi jie sukūrė visus būdus ir priemones. Viskas turi kaip reikiant blizgėti, kaip reikiant blizgėti, Galiu gauti jums tokią priemonę, kad užpylę jos ant rankų, nudegtumėte, visokios rūgštys pilamos visur, užsimovus didžiulę pirštinę pilamos visur. Tuomet viskas susitvarko.

Tada, matot, kenčia vaikai, nes tai tarsi sodininko darbas, šie gimę nuostabūs vaikai, turi būti švelniai prižiūrimi. Bet jūs per daug į tai įsijaučiate nuo pat pradžių. Motina, kaip ir sodininkas, turi taip pat genėti, ji turi apkarpyti, tada augimas bus geras. Jeigu tavo vaikas išlepęs, tu nesi gera mama, esi bevertė. Bet tavo sutuoktinis, tavo vyras, nėra vaikas, yra kitaip, nes ego prieš tavo vyrą visą laiką auga. „Sėsk čia, eik čia, kas čia?“ Piniginiai reikalai: „Duok man visus pinigus, aš saugosiu visus pinigus“, viskas. Niekas negalėtų pasakyti, kad toks įstatymas. Jei įstatymas kvailas, tai Sahadža jogės neturėtų laikytis tokio kvailo įstatymo. Šis įstatymas jus visus sunaikino. Nes tai yra tokia svarbi gyvenimo dalis, toks svarbus gyvenimo tarpsnis, kuris neturėtų nukentėti.

Tai švelnumas, meilė ir gėris, visų šių reikalingų dalykų trūksta, kai tampate bereikšmiais žmonėmis. Gyvenimas betikslis. Jūs nežinote ką daryti, štai kodėl žudosi vaikai. Meilė turi būt tokia, kad jūs žinotumėte, kada juos apgenėti, tam jums reikalinga išmintis, kuri taip pat nesivysto, nes jeigu jūs lakstote tik paskui Muladhara čakrą, kaip galite turėti išminties? Čia jus vyrai padarė visiškai kvailas. Jie jus visiškai apkvailino, pažiūrėkite į Mane. Išlaikykite nesugadintą savo išmintį. Ir jie ne tik jus apkvailino, norėdami apkvailinti jus, jie taip pat nusižemino. Taigi jie taip pat turi suktų metodų, jie nėra tiesmuki. Taigi būdami Sahadža jogai mes esame virš viso šito, mes pasiekėme stadiją, kai esame virš.

Esame čia, kad ištaisytume viską, kas blogai susiklostė visuomenėje, nes Sahadža Joga nukreipta į visuomenę, ne vien tik į jus. Taigi šioje situacijoje turime suprasti, kad tai, ką darome, visų pirma yra savęs suvokimas. Netgi dabar turėdamos Sahadža Jogos žinias moterys nesuvokia, kad turi būti kaip moterys. Aš mačiau, jos vis dar „Kas blogai?“, vis dar tęsia, ir vyrai nesupranta, kad turi būti kaip vyrai, netgi po tiek [dalykų/metų]. Ir jeigu jie tikrai elgsis kaip vyrai, moterys juos įvertins. Ir jeigu jūs iš tikrųjų elgsitės kaip moterys, vyrai tai įvertins. Tai yra viena kitą traukiančios priešingybės, tai turi būti normalu. Tačiau mes gyvename nenormaliai, kai vyrai yra kaip moterys, o moterys kaip vyrai. Ką dabar jūs darote? Taigi labai svarbu, kad vyrai suprastų, nes moterims pasakysiu vėliau, jie turi būti tikri vyrai, jie turi viską taisyti, turi priimti sprendimus, turi būti tais, kurie valdo.

Bet tai tik išorė, iš tikrųjų šaltinis yra moteris, moteris yra potencinė, o vyras kinetinė energija. Pavyzdžiui, šio oro kondicionieriaus judėjimas. Oro kondicionieriaus judėjimą būtų galima pavadinti kinetine energija, o potencinė energija yra mumyse, tai yra elektros energija, sklindanti iš šaltinio. Kas yra didesnis − judantis kondicionierius ar šaltinis? Leiskite moterims nuspręsti, o vyrams suprasti. Bet jei šaltinis išseks ir panorės būti kondicionieriumi, tada kondicionierius nebeveiks. Situacija aukštyn kojomis. Jei suvokiate, kad esate šaltinis, esate ta, kuri ketina suteikti vyrui visą šakti, liausitės elgtis kaip vyras. Tai nereiškia, kad negalite eiti į darbą, galite, tačiau imkitės darbo, skirto moteriai. Man visai nepatiktų moteris autobuso vairuotoja arba sunkvežimio vairuotoja, arba imtynininkė.

Ne. Aš nesakau jums; kalbu iš patirties. Kai kartą keliavau, tuo metu buvau studentė Lahore, keliavau traukiniu ir vienoje stotelėje, matot, traukinys sustojo naktį, priėjo moteris ir pasakė: „Atidarykite man duris,“ Aš atsakiau: „Bet tokia grūstis. Gerai, pasistengsiu.“ O ji pasakė: „Jei jūs negalite atidaryti, aš galiu išlaužti.“ Aš paklasiau: „Kaip galėtumėte?“ Ji atsakė: „Jūs nežinote, kas aš?“, paklausiau: „Kas?“, ji atsakė: „Aš Ahmida Bhanu.“ Paklausiau: „Kas yra Ahmida Bhanu?“ „Imtynininkė.“ „O, baba“, − pasakiau, − ačiū Dievui.“ Pridūriau: „Jeigu jūs esate imtynininkė, kodėl keliaujate moterų pusėje, kodėl ne vyrų?“ Ir ji labai įžūliai pastūmė duris, tada įėjo, Aš pažvelgiau į ją, žinot, ir pasakau: „Oho, na ir žmogus!“ Ir ji atsisėdo, suprantat, jos tokia veido išraiška, viskas, jos eisena ir sėdėjimo maniera − viskas taip vyriška. Atsisėdusi ji pasakė: „Ateikite dabar čia, kas nori pasakyti, kad man čia ne vieta.“ Aš atsakiau: „Sėdėkite patogiai, ponia, niekas dabar to nenori. Tačiau reikės rasti ką nors iš kito skyriaus, kad galėtų kautis.“ Tada ji nutilo, ir iš tikrųjų mačiau visus jos pernelyg didelius raumenis, ir ji iš tikrųjų atrodė, sakyčiau, kaip vakarietiška karvė, galima taip pasakyti. Karvės čia atrodo kaip buliai, ne kaip karvės. Kažkas juokingo, negaliu pamiršti, matot, ši patirtis… Aš buvau labai jauna ir iš tikrųjų nežinojau, jaučiau, kad labai juokinga, bet netgi negalėjau iš jos juoktis, ji būtų smogus Man. Taigi yra taip, kaip yra, baikime tai, privalome žinoti, ar toli einame. Ar ketiname tapti imtynininkėmis?

Yra kaip yra, reikia išmokti to, kas egzistavo amžius, taip buvo per amžius. Mačiau, skaičiau keletą knygų, senų, taip pat mačiau filmų, kuriuose rodomi senesni laikai, kai moterys rankose laikydavo šluotas ir taip užsipuldavo savo vyrus. Mes taip pat turime tokių moterų Indijoje, bet tokios yra tik kelios, tokios moterys tik kelios. Nedaug, bet gali padaugėti, Dievas žino, taigi laikykite sukryžiavę pirštus, bet Aš linkusi sakyti, kad tai vyksta. Taigi esant per dideliam vyrų ego, pereinančiam į kairę Višudhi, jie sako: „Ne, tegul veikia moterys, viskas gerai, tegul jos būna patenkintos. Daugiau jokios jų agresijos, tegul turi savo.“ Taigi jos daro ką nori, vyrai nesirūpina, pereina į jų kairę pusę, ir nebėra jokio mėgavimosi santuoka bei meile. Dar vakar mes turėjome kitokias santuokas, teikusias naudos jūsų vaikams, jų gerovei, visa tai, prisiimkite savo vyro ir moters vaidmenis. Jūsų vaidmenys yra vyro ir moters, pamatysite, jūs mėgausitės tuo. Tai neturėtų būti ginčai. Jei vyras norėtų jums ką nors padaryti, sakykite: „Ne, ne, ne, kaip tu tai darytum?

Man to būtų per daug. Leisk man tai padaryti.“ Jau pasakojau jums daugybę kartų, kaip supykęs Mano vyras norėjo išsiskalbti savo marškinėlius, norėdamas išreikšti pyktį. Arba kai jis labai supyksta, tada plauna vonią. Bet jis tai daro taip blogai, kad Man aišku, jog tai darė jis. Man labai juokinga, bet neturėčiau juoktis, nes turiu palaikyti jo dvasią. Ir tada jis pradeda kalbėti labai pagarbiai su visais. „Jūs“, jis visus vadina „Jūs“, matote. „Jūs“, − sako jis, „Jums yra taip ir taip,“ tada Aš žinau, kad jis tikrai dėl kažko supykęs. Bet, matot, jis nepasakys, kad yra supykęs. Tada reikia išsiaiškinti, dėl ko supyko, ir išsiaiškinę nejauskite kaltės, tiesiog ištaisykite.

Ir kai jis tai supras, pamatysite, kad yra tiek būdų neutralizuoti pyktį. Pirma, kas keliauja su ego, yra pyktis. Kaip vakar susituokę, turite žinoti, kaip tai neutralizuoti, nes ego vis dar ten. Kad surastumėte, kaip neutralizuoti kito žmogaus pyktį, yra labai puikus būdas, neteko girdėti, kad jūsų rašytojai tokį pateiktų, bet Indijoje yra daugybė rašytojų, kurie panaudoja šią situaciją. Taigi reikia išsiaiškinti, kad visų pirma jūsų vyras turi silpnų vietų, žmona taip pat. Dėl to ji gali nuliūsti. Tada svarbu žiūrėti, kad jos nenuliūdintumėte, nereikėtų jos supykdyti, visa tai taip pat galioja ir žmonai, daugiau negu vyrui. Taigi kokie yra tie švelnieji variantai, kai jis tikrai gali nuliūsti? Tiesiog studijuokite, tai labai paprasta, pasijuokite iš to, nežiūrėkite rimtai, stenkitės to išvengti. Taip pat išsiaiškinkite, kas jį pradžiugintų.

Iš tikrųjų kartais Aš… Aš niekada nesupykstu, kaip žinote, Aš niekada nepykstu, bet kartais tiesiog rodau savo pyktį… Taigi kaip tai parodyti, kaip neutralizuoti žmogaus pyktį? Tarkim, dabar Aš stengiuosi tai parodyti, bet jeigu pasodintumėte vaiką Man ant kelių − viskas, pyktis dingtų. Negaliu rodyti pykčio, laikydama vaiką ant kelių, tai paprasta. Taigi jūs turite atrasti. Kaip ir Mano vyras, tarkim, jis įpykęs, Aš pažįstu jį ir sakau: „Ką manai apie tai, kad nupirktum Man naują sarį.“ Ak, viskas, tada jis laimingas. Ak, jūs matote, Aš jam padariau didelę paslaugą. Taip jūs turite išsiaiškinti, kas pamalonintų jūsų vyrą, kas pamalonintų jūsų žmoną ir neutralizuotų. To jūs turite išmokti. Tai gyvenimo menas, tai Sahadža Jogos gyvenimo menas. Tai yra menas gyventi, kai keliomis smulkmenomis galima sutvarkyti reikalus.

Jūs turėjote pastebėti, kad nors šios paskaitos metu kalbėjau gan rimtus dalykus, tačiau dėl jūsų juoko pliūpsnių ši informacija nusės į jūsų protą, štai kaip turi būti. Nes humoras yra vienas iš geriausių dalykų, sudėliojančių daiktus į vietas, priverčiančių suprasti ir nedarančių niekam žalos. Štai kaip tobulėjama, ir kai matote, kad jau nusiraminote, pirma, ką žmona ir vyras turi padaryti, tai nusiraminti. Vaikai jaučiasi gerai, visi aplink jaučiasi gerai, ir palaipsniui viskas išsitaiso. Jūs nesate įpareigoti vieni kitus taisyti, bet jeigu esate susituokę su kažkuo, kas nėra Sahadža Jogoje, kuris yra bjaurus žmogus, tada situacija labai sudėtinga. Bet Sahadža jogams, susituokusiems Mano akivaizdoje, tai turėtų būti paprasčiausia. Vienas kitą apsaugoti ir prižiūrėti. Turi būti visiškas pasitikėjimas. Ir tai yra mūsų šalyje, iš tikrųjų turiu pasakyti, mūsų santuokos sistema yra ypatinga šiuo atveju. Tai nutiko, kai kartą lankiausi Singapūre, nustebsite, anksčiau, kai nuvykau į Ameriką, ten buvo viena siaubinga diplomato žmona, ji girta atėjo į programą ir buvo paprašyta išeiti, nes buvo girta.

Taigi ji informavo mūsų Ministrą Pirmininką Indirą Gandi: „Ši moteris užsiima tokia veikla, ji neturėtų to daryti, nes ji diplomato žmona ir užima pakankamai aukštas pareigas“ ir t. t. Taigi Indira Gandi, nieko nesuprasdamas, pasakė tokiam Haksarui, svarbiam asmeniui: „Eik ir pasakyk ponui Srivastavai, kad to negalima daryti, ir ji turi grįžti atgal.“ Taigi ministras, gavęs žinutę nuo Indiro Gandi, tuo metu vos negavo mirtino smūgio. Tai jis persiuntė Mano vyrui. Jis pasikvietė jį ir pasakė: „Manome, kad turėtume grąžinti Jūsų žmoną, štai kas nutiko.“ O jis paklausė: „Kodėl? Kodėl norite taip pasielgti? Ji negeria ir nerūko, Ji nedaro nieko blogo. Ji pati kilniausia moteris, Ji labai ori ir žino, ką daro. Ji atlieka puikų darbą ir už tai neima pinigų. Ji nedaro nieko blogo, ir jeigu norite, aš galiu atsistatydinti, bet aš Jos negrąžinsiu atgal.“ Ir tuomet jis išsigando, nes atsistatydinus, kas dirbs jo darbą? Turintis tokius gebėjimus. Jis pasakė: „Aš atsistatydinu.“ Dėl to visi buvo šokiruoti, toks pasitikintis jis buvo.

Ir tai Aš sužinojau iš kažko kito, nors pats ministras, kuris numirė, pusiau nemirė, gavęs žinutę iš Ministro Pirmininko, matote, pateikė jam atsakymą, jis taip pat introspektavo ir pasakė: „Labai gerai pažįstu šią moterį, Ji labai garbinga, labai ori, Ji dharmiška, neturėtume Jai trukdyti.“ Perduodamas šią žinutę Haksaras taip pat buvo šokiruotas, ir tai parodė Indirui Gandi. Nuo tada ji niekada, niekada nesistengė trukdyti Mano veiklai. Nustebsite, bet ji daugiau niekada nebandė trukdyti. Tai Mano vyro pasitikėjimas Mano darbu ir supratimas. Jums reikėtų tai turėti. Turite pažinti savo vyrą ir žmoną, jie negali daryti tokių ir tokių dalykų. Taip pat ir dėl vaikų. Turite jais visiškai pasitikėti. Privalote žinoti, kas jie ir ką gali, kaip toli gali nueiti. Taigi šis pasitikėjimas ir vidinis supratimas yra vienintelis kelias į taiką, meilę ir švelnumą.

Visiškas pasitikėjimas vieni kitais, kad ir kur bebūtumėte. Pasitikėdama galiu pasakyti, kad išsiųskite Mano dukras, kur tik norite, jos niekada nesielgs nedharmiškai, taip pat ir Mano žentai. Bet Mano dukros, galiu pasakyti, jos net negalvoja apie nedharmišką gyvenimą, kad ir kaip stengtumėtės. Jūsų viduje turi būti šis pasitikėjimas, pasitikėjimas savo vaikais. Kai jos buvo mažos, labai mažos, atėjo kaimynas ir pasakė: „Jūsų dukros atėjo ir naudojosi mūsų sodu rytiniam apsiplovimui.“ Aš pasakiau: „Ką? Mano vaikai, jeigu jos ir eitų į jūsų vonios kambarį, jūs turėtumėte nuvesti. Duodu jums du tūkstančius rupijų dabar, tiesiog dabar. Jūs tiesiog paprašykite jų nueiti į jūsų vonios kambarį, tik tiek.“ Aš per gerai jas pažįstu. Jei kas nors pasakytų: „Jūsų dukra kažką paėmė,“ Aš per gerai jas pažįstu, jos negalėtų paimti kitų žmonių daiktų, Aš jas per gerai pažįstu. Jos niekada niekam taip neįsipareigotų, per gerai jas pažįstu.

Taigi, jūs turite savo vaikus pažinoti labai gerai. Netraumuokite jų kitų žmonių akivaizdoje. Puoselėkite jų charakterį ir didybę sakydami: „Nagi, tu esi Sahadža jogas, tu didis, tu būsi toks ir toks,“ parodykite jiems kelią, išlaikykite juos jame, gerbkite juos. Bet neišlepinkite. Neišlepinkite. Dažniausiai mes išlepiname. Arba esame per daug nuolaidūs arba per daug išlepiname, abu šie dalykai blogi, abu yra ego. Mokykite juos dalintis, mokykite dalintis. Ir kai jie dalinasi, kai duoda ką nors kitiems, turėtumėte džiaugtis, kai dalinasi. „Duok ir kitiems, leisk ir jiems žaisti.‘ Matot, taip rodykite savo džiaugsmą, ir jūs taip pat dalinkitės su kitais, tada ir vaikai mokysis iš jūsų.

Taigi santuoka yra didžiulė atsakomybė Sahadža Jogoje. Santuoka mus visus susaisto. Tai labai laimingai susituokusių žmonių visuomenė. Taigi jei kas nors nepasiruošęs turėti geros santuokos, geriau apie tai pamirškite, geriau pamirškite. Po viso to esu mačiusi šešiasdešimties metų moterį, Mano metų, prašančią santuokos. Taip, yra moterų, vyrų šešiasdešimties metų: „Motina, man tik šešiasdešimt ir aš norėčiau susituokti.“ Ir Aš klausiu: „Ką? Būdama šešiasdešimties Aš turiu tūkstančius vaikų, kaip jūs galite taip kalbėti?“ Turiu omeny, negalite visą gyvenimą būti nuotaka. Turėtumėte būti motina ar močiutė. Manau, po keturiasdešimt penkerių niekas neturėtų galvoti apie santuoką, tai nesąmonė. Po keturiasdešimt penkerių tai yra nesąmonė, netgi ištekėjusios moterys turėtų žinoti, kad jos motinos ir, kad bus močiutės, visos jos laikinai yra nuotakos.

Matote, tai yra viena iš priežasčių, kodėl sugriūna santuokos. Nes, sakykim, jūs nesate nuotaka trisdešimties ar keturiasdešimt penkerių metų amžiaus, jūs esate motina, jūs esate neabejotina motina. O jūs esate tėvai ir gyvenate kaip tėvas ir motina dėl savo vaikų. Mūsų šalyje mes taip vadinami. Iki trisdešimties metų amžiaus mes vadinamos nuotakomis, doolai, bet vos tik užaugau, niekas nesikreipia į Mane vardu. Visi sako „Kalpanos Motina“ arba „Sadhanos Motina.“ Netgi Mano vyras vadinamas „Kalpanos tėvu“, jo niekada nevadina vardu, nes jūs tampate tėvais ir motinomis, priimkite šią poziciją. Bet ne, tokiame amžiuje jūs norite būti nuotakomis, taigi jūs norite turėti lovas, kokias turi jaunosios, visus tuos nuotakų miegamojo daiktus, bet miegamojo daiktai viso to neišsprendžia. Nes jūs nesate nuotaka, ir kai galvojate: „O šis vyras jau nebeįdomus“, „Šis vyras pasidarė nuobodus“, tada einate pas kitus vyrus, kitas moteris. O savo vaikus jūs išlepinate ir suardote žmonių nekaltumą. Bet jei jūs priimate, tada tinkamai augate, subręstate kaip Sahadža jogai, kaip vyrai ir moterys, kaip garbingi žmonės.

Meilės šaltinis nėra vien tik vyro ar moters santykiai, yra tiek santykių, kurie yra puikūs šaltiniai, bet priklauso nuo to, kur jūs esate. Kai esate nedidelė upė, gerai, tačiau dabar jūs pavirtote vandenynu, tai būkite vandenynu. Kai pavirstate jūra, būkite jūra. Kai pavirstate vandenynu, būkite vandenynu. Jūra negali išlikti mažu, mažyčiu šaltiniu, ar gali? Lygiai taip pat visi turi žinoti, kad privalo išaugti iš savo santykių, kad neturėtų nuolat geisti vyro ar žmonos. Kodėl keturiasdešimt penkerių metų amžiaus vis dar bando rasti sau vyrus, gal išprotėjo? Sahadža Jogoje tai turi baigtis, visi, kurie peržengė tinkamą amžių, turėtų nebeklausti Manęs apie santuokas, turėtų tapti motinomis, yra tiek vaikų, kuriuos reikia prižiūrėti, mums greitai reikės auklių, geriau būkite čia. Kas tai, kas yra draugystė? Draugaujama su vaikais, su vaikaičiais, su provaikaičiais.

Štai ką turi suprasti tiek vyrai, tiek moterys. Vyrai yra tokie patys. Vyrai taip pat niekada nesistengia tapti tėvais. Jei esate pilnaverčiai tėvai, jums nerūpi tokie dalykai, pamirškite apie tai. Jei jums nepavyko su viena moterimi, pamirškite tai. Pamirškite. Nebūtina, nes jūs pakankamai patyrėte. Taigi tokie dalykai visiškai nereikalingi, ir taip vyksta visuomenėje, ne Sahadža Jogos visuomenėje, taigi jūs turite tai įveikti iš vidaus. Visuomeniniu požiūriu indai yra pakankamai geri, tačiau jų politika ir ekonomika prasta. Niekada nesekite jų politikais, jie siaubingi.

Siaubingi. Ta prasme, negalėčiau pagalvoti apie siaubingesnius negu indų politikai, blogiausi iš visų. Klausydami jų, jūs nesuprasite ar čia juoktis, ar verkti, jie tokie idiotai, visi asilai nuėjo į politiką, visiški asilai. Netgi blogiau. Jie bliauna kaip ožiai, elgiasi kaip ožiai, spardo vieni kitus, jie daro tokius dalykus, ar galite įsivaizduoti, tai taip baisu. Ta prasme, jei jūs norite pasijuokti, žiūrėkite į tai juokais, į asilus, kurie elgiasi taip, tarsi būtų atsakingi už nuostabią mūsų šalį. Taigi dauguma iš jų yra asilai, Aš nepriartėjau prie daug protingų. Ir tie protingi, taip pat nori būti asilai. Ką daryti? Jų didžiausias troškimas, įsivaizduokite, šventasis nori būti asilu!

Taigi žinokite, kad ir kokios būtų jūsų gerosios savybės, tai savybės, kurių neturėtume prarasti. O blogąsias savybes turėtume taisyti. Tai labai harmoningas požiūris į save. Nes mes esame laimėjimas, niekas kitas to nepasieks, ir kaip Sahadža jogai turime tuo rūpintis. Mes esame laimėtojai; jeigu mes pasiekiame, pasiekia visas kūnas, tai pasiekia visa Sahadža Joga. Pasakoju jums apie jūsų socialinį gyvenimą, tai labai svarbu ir dėl jūsų ego. Tačiau svarbiausia, kad, kai esate Sahasrara čakroje, jūs esate Mano smegenys, jūs iš tiesų tampate Mano smegenimis. Ir turite būti labai atsargūs, nes jūs negalvojate apie savo šeimą, savo vaikus, savo buitį. Negalvojate apie Melburno ašramą ar Sidnėjaus ašramą, ar Australiją, jūs galvojate apie visą pasaulį, apie visą visatą ir jos gerinimą. Kai užaugate iki tokios būsenos, jūs iš tikrųjų tampate Mano smegenų dalelyte, kuri susijusi su didesnėmis vizijomis, su aukštesniais dalykais.

Tai taip pat veikia ir žemesniame lygmenyje, tai labai gerai, bet taip pat tai gali veikti ir jūsų individualiame lygmenyje. Aš kreipiu dėmesį į jūsų individualias problemas, į jūsų asmeninius pasiūlymus, į viską, ką jūs sakote, tačiau šviesa yra visai Visatai. Taigi mes įžengiame į pasaulinės religijos karalystę, kurią turime pabudinti, turime ištobulinti. Kol šito nepasieksite, tol negalėsite vadintis pilnaverčiais Sahadža jogais. Kad tai pasiektumėte, reikia sunkiai dirbti, arba, galima sakyti, dabar jūs Sahadža jogai, o jūs būsite maha jogai. Taigi turite pasiekti maha Jogos būseną. Ir tai labai paprasta, veikia. Įsivaizduokite, prieš ketverius metus Aš nemaniau, kad jūsų atsiras tiek daug, jūs Mano vaikai ir jūsų tiek daug. Nuostabu, kad per ketverius metus mes galėjome pasiekti tokių rezultatų, ir kitais metais bus dar nuostabiau, galiu matyti iš to, kokie žmonės yra šiandien. Taigi reikia suprasti, kad Sahadža Jogoje nuolankumas tam, ką sako Motina, yra gerai.

Bet kai kurie žmonės turį įprotį persistengti: „Dėl Motinos padaryk tai, dėl Motinos.“ Kas tas žmogus? Kodėl kas nors turėtų sakyti: „Daryk tai dėl Motinos?“ Ar taip sako Motina? Ne, kai esate Dvasia, suprantate, ką sako Motina, taigi stenkitės suprasti savo Dvasią. Tai geriausias būdas susidoroti su tuo, ir jūs galite būti nuostabūs. Noriu, kad visi mūsų vaikai išaugtų aukščiau, tegu jie pradeda nuo kito lygio, nuo geresnio lygio, nes mes pradėjome nuo žemesnio, mes turėjome problemų, bet tegu mūsų vaikai pradeda nuo aukštesnio lygio, ir Melburnas yra ta vieta, kurią pasirinkau augti savo vaikams. Taigi tikiuosi, kad motinos imsis savo vaidmenų, vyrai savų, ir bus sukurta nuostabi šeimos sistema, puiki visuomenė, tai puiki visuomenė. Kas tai? Nuleiskite tai. Žinau. Labai gerai pažįstu šviesas.

Žinau, kaip jos veikia. Višnumaja, tai Višnumaja, mes įrengėme Višnumają. Iš kur mes gauname šviesą, Višnumaja slepiasi čia? Višnumaja yra Tai, ko mums šiandien reikia, ir subtiliai supraskime, kaip ateina Višnumaja. Pažvelkite, kaip sahadž tai atsirado, kad galėčiau kalbėti apie Višnumają, nes nėra lengva pakeisti temą apie Višnumają. Turite matyti visą dramą, turite matyti tą dramą. Kaip gi Višnumaja atėjo? Kaip tai taip gerai per Mane veikia? Kaip tai atsitinka, kaip tai veikia? Tarsi hidroelektrinis, hidroelektrinis vandenyje, tai yra vandenyje, Guru Tattvoje, bet kai tai nusileidžia, kai Guru Tattva nusileido prie jūsų.

Tada tame lygmenyje veikia Višnumaja, tai išlaisvina ir veikia. Dėl ko? Dėl nušvitimo. Kas vyksta stambiu mastu, vyksta ir subtiliai. Taigi reikia inkarnuotis, taigi Guru principas turi inkarnuotis, ateiti į Žemę. Taigi Višnumaja veikia ir nušviečia žmones, taigi yra kaip yra, ir visa tai išsisprendžia. Dabar pamatėte, kaip Aš galiu pakeisti temą taip staiga, kad jūs net nepajaučiate. Bet tik norėjau, kad pamatytumėte, kaip Motina keičia temas, nes yra keli nutikimai, kai kas nors vyksta kažkur, kur Aš žinau, ir tai keičiasi. Rodos, viskas vyksta sklandžiai. Dar šį tą turiu jums pasakyti.

Kad jūs visi turite gerai išmanyti Sahadža Jogą. Labai mažai žmonių iš tikrųjų žino apie Kundalini, iš tikrųjų žino apie vibracijas. Jie nežino, kur yra Voidas. Turėtų būti reguliarūs užsiėmimai, netgi suaugusiems Sahadža jogams. Kur pėdose yra Voidas, kur pėdose yra čakros? Kai Aš paprašau ištrinti pėdas, jie nežino, kur tai yra. Jūs galite būti neišsilavinę, tai nesvarbu, bet turite būti išsilavinę kaip Sahadža jogai. Turite būti visiškai išsilavinę Sahadža Jogoje. Privalote žinoti, iš kur kyla ligos, kaip jas išgydyti. Kiekvienas iš jūsų čia turi ugdytis.

Taigi meditacijos užsiėmimų metu turite skirti laiko mokytis Sahadža Jogos žinių, ką reikia daryti. Yra knyga, aišku, Aš mačiau, tai gera knyga, ten rašoma apie vaikus, bet joje nėra spontaniškumo, taigi Aš turėsiu tai sutvarkyti. Ne vien tik knygos, čia yra ir Mano įrašų. Kai klausotės Mano įrašų, pasižymėkite, ką svarbaus Motina pasakė, ir pritaikykite sau. Taigi ugdymasis Sahadža Jogoje yra labai svarbu, kitu atveju jūsų išmintis sunyks. Privalote įgyti pilną išsilavinimą Sahadža Jogoje, tik Realizacijos davimas nėra darbas. Privalote įgyti, tada kiti žinos, kad jūs kupini žinių. Tokio išsilavinimo kiekio niekas anksčiau neturėjo, neturėjo nei šventieji. Taigi priimkite jums skirtą pirmenybę. Kad ir koks būtų jūsų amžius, išsilavinimas ar kvalifikacija, nesvarbu, jūs turite visi žinoti, ką tai reiškia Sahadža Jogoje, kaip tai veikia.

Klauskite savęs ir išmokite atsakymus. Jūs visi esate Sahadža Jogos studentai, žinokite, jūs vis dar esate Sahadža Jogos studentai, ir turite įvaldyti tai, privalote žinoti kiekvieną žodį. Vien mėgautis Joga nėra Jogos esmė, tai taip pat privalote žinoti. Kaip ir mėgaudamiesi kažkieno iškeptu pyragu, turite žinoti, kaip jis kepamas, nes tada jį galėsite iškepti kitiems. Bet jei nemokate kepti, žmonės nepatikės. Aš tai mačiau. Mačiau Sahadža jogus, jie visada dirba, jie yra aktyvūs, nes ir prieš tai buvo aktyvūs, bet kai kurie yra letargiški. Netgi pažvelgę į du indus pamatysite tą patį skirtumą, nors jie yra čia arba ten, to neturėtų būti. Visi turi stengtis sukurti kokį nors entuziazmą ar dinamiškumą, o ne vienas žmogus. Jei tuo užsiima tik vienas žmogus, nėra jokios naudos.

Kartais tas vienas asmuo gali būti pernelyg dominuojantis. Visi turi dirbti, visas kūnas turi dirbti, jeigu galime tai išvystyti, tai padės pabaigti vystymąsi, iškilimą. Gerai? Taigi šiandien, Mano gimimo dieną, noriu jus visus palaiminti, privalote žinoti, kad kiekvienas gimtadienis trumpina Mano amžių, taigi turite augti, kad galėtumėte pavaduoti, tai svarbu. Labai svarbu žinoti, kad turite augti, taip vadinamas Mano amžius, nors ir neatrodo, bet mažėja, jūs turite tai žinoti, pagreitinti savo veiksmus, susitvarkyti. Kai ateina kiti žmonės, kalbėkite su jais maloniai, suteikite džiaugsmo, neduokite nieko, išskyrus džiaugsmą. Prižiūrėkite juos, būkite jiems malonūs, ir tai bus jiems patrauklu, staiga kažkas sako: „Eik lauk, tu esi bhutas.“ Kai jie yra Sahadža Jogoje, kai jie čia, Aš juos išbarsiu. Žinau, tokių dar yra keli, turime jiems pasakyti: „Jūs turite problemų, tad geriau išeikite.“ Viskas gerai, jie turi išeiti iš ašramų kuriam laikui ir grįžti. Taip turi būti, kitu atveju jie nepasitaisys, ir tie žmonės turi noriai priimti, kad turi susitvarkyt, pasikeisti; jie turi tapti geresni, kad galėtų tęsti dėl savo ego. Taigi stenkitės suvaldyti save, nes norisi būti vis geresniems ir geresniems.

Taigi, visi tie, kurių Aš prašau, pasakysiu Vorenui, tie, kuriuos radau, kuriems ne viskas gerai, turi išsikraustyti iš ašramo. Ašramas ne vieta, kur gyvena visokiausi žmonės. Čia gali gyventi tik švarūs žmonės. Turėtų būti atitinkamas minimalus standartas. Jeigu jo neatitinka, turi išsikraustyti. Net jeigu moteris yra dominuojanti, o vyras kaip moteris, jie turi išsikraustyti. Turite būti normalūs žmonės, kitu atveju atėję žmonės mato vyrą nusikirpusį kaip viščiukas Tiesiog nepadarys jokio įspūdžio. Sakau jums, kaip tas varganas Kristus, kurį rodžiau, toks suglebęs. Nežinau, ką tai žavi. Turėtų būti kažkas tokio kaip Kristus, stovintis koplyčioje, kaip… Štai toks turi būti vyras – orus, garbingas, malonus, didingas.

O moteris − maloni ir gera. Tai atsiperka, iš tikrųjų labai atsiperka. Labai labai. Jūs nežinote, kaip tai atsipirko Man. Šiandien Man viskas taip patogu. Dar prieš pradėdama Sahadža Jogą Aš natūraliai buvau maloni žmonėms, ir visa tai grįžo. Pateiksiu vieną pavyzdį. Kai Londone vienas žmogus, vardu… Koks to komisaro vardas? Punos įgaliotinis, dabar jis Punos įgaliotinis, gerai. Jis pas mus atėjo, mes turėjome susitikimą ar kažką panašaus.

CP pasakė: „Pakviesiu jį vakarienės.“ Atsakiau: „Gerai.“ Vakarienę gaminau namie; atėjo apie dvidešimt penki žmonės. Jie vakarieniavo, Aš jais rūpinausi, kaip bebūtų. Taigi, kai nuvykau į Puną, Mehrotra, Man pasakė, kad įgaliotinis nekantrauja, kad jis atvyks kaip Prezidentas ar Pirmininkas ar priėmimo komitetas sutikti Mane. Aš pasakau: „Neprisimenu, kas šis ponas. Prisimenu kažką tokiu pat vardu.“ Jis atsakė: „Ne, ne, ne, ne, visai kitas.“ Šis žmogus atėjo ir taip Mane liaupsino, Aš buvau nustebusi dėl to. Jis pasakė: „Ši moteris, kurios vyras užima aukštas pareigas, gyvenime yra tokia nuolanki, tokia nuoširdi, tokia motiniška.“ Ir jis grįžo namo pasakyti savo žmonai, kad jis niekada nematė tokios ponios, tokios tobulos Ponios. Nežinau, ką tokio Aš padariau. Turbūt labai gerai gaminau, žinoma, Aš tai darau, galbūt Aš labai juo rūpinausi, matyt, buvau labai maloni jam, visiems buvau. Galbūt pati visko nesuvalgiau, prižiūrėjau, turbūt padariau kažką, neprisimenu, ką padariau. Tačiau Man natūralu taip elgtis, ir ne tik šiandien, Aš mačiau daugybę tai sugebančių, tik dėl to, kad Man tai natūralu, tik dėl to, kad Man natūralu.

Jūs žinote vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje, abu aukščiausius komisarus, pirmą ir antrą, B. K. Neru ir tą kitą, jie Man parodė didžiulę pagarbą, pasveikino Mane, ar galite įsivaizduoti, todėl jūs turite būti malonūs, dėmesingi ir geri. Kaip jūs rūpinatės Manimi, taip Aš rūpinuosi jumis. Štai kodėl jiems liko toks įspūdis, visi Mano vyro draugai, visi išreiškė pagarbą ir palankumą. Mes vykome į susitikimą su įstatymų leidėju, tai yra Indijos Protu; jis su mumis tinkamai, karališkai elgėsi. Patarėjas buvo informuotas, kad atvyksta Motinos vaikai, ir pats atvyko į oro uostą. Ar žinojote tai? Jis čia sėdėjo, ir nežinau, ar buvo išėjęs pažiūrėti, kad jūs visi čia. Tai tik dėl to, kad mes asmeniškai pažįstami, kitu atveju, kam rūpėtų kažkieno žmona? Tiek žmonių, turėjusių reikalų su Mano vyru, tačiau niekas nesiteiraudavo apie jų žmonas. Taip yra visur, kartą mes susiruošėme su vyru vykti į Kiniją, ir agentai, buvę Japonijoje, visur, Honolulu, jie visi atvyko su Manimi susitikti, nes jam atvykus, niekas neina su juo susitikti.

Jis pasakė: „Tu atvažiavai, ir jie nori Tave pamatyti.“ Ar galite patikėti? Tai ne kas kita kaip buvimas moterimi. Tai taip galinga. Tai labai galinga, ir moterys privalo mokėti gaminti, tai svarbu. Jeigu jos nemoka gaminti, jos ne moterys, Nemanau, kad jos moterys. Visos privalo mokėti gaminti maistą. Jūs privalote išmokti gaminti, visos tai gali, tai ypač svarbu. Paslaptingoji moters galia slypi jos gaminamame maiste. Matote, mūsų vyrai negali niekur eiti, nes mes taip puikiai gaminame, jie turi grįžti namo. Jie prisimena maistą.

Tame slypi jūsų galia. Šiandien bus labai trumpa pudža, nes šiandien Mano gimtadienis, taigi pudža per Mano gimtadienį turėtų būti gilesnė, nuoširdesnė, džiaugsmingesnė, negu paremta ritualais. Nebūtina būti rituališkais, nes esame džiaugsmingi, švenčiame Motinos gimtadienį. Mes jau esame čia, tai, ko jums čia reikėjo, nebereikalinga, nes jūs esate toje džiaugsmo būsenoje, ar gerai? Taigi labai trumpa pudža, Aš jau pasakiau jam, bus daroma per gimtadienį. Nebūtina daryti didžiulę pudžą, visa, ko reikia − tai, kad ateitų visos dievybės, jos jau čia, štai čia, vibracijos, jos tiesiog spinduliuoja! Jos labai džiaugiasi, kad švenčiate Mano gimtadienį. Taigi kiekvienos pudžos metu, visa, ką turime padaryti, tai pažadinti jas, paprašyti, kad būtų jums geros. Nors jos pažadintos Manyje, jūs norite, kad būtų ir jumyse. Tačiau dabar jos yra jumyse, jos pažadintos, visiškai nebūtina daryti didelę pudžą, nėra būtinybės.

Aš tai ir pasakiau Modi – kad darysime labai trumpą pudžą, ir tokios trumpos mums pakaks. Šios dienos kalba buvo tarsi pudža. Atminkite, tai buvo skirta jums, kai dar nebuvote Sahadža jogai. Šiandien tai jums negalioja. Taigi nesijauskite kalti. Visų pirma atminkite: jūs Sahadža jogai, jūs Mano vaikai ir Aš jus labai myliu, labai, labai. Prašau, pasitikėkite savimi, visiškai pasitikėkite savimi. Gerai? Tai daugiausia, ką Man šiandien galite įteikti kaip dovaną. Telaimina jus Dievas!

[Šri Matadži kalba hindi] Dėl to jūs turite plauti Mano Pėdas penkias − dešimt minučių ir plauti Mano rankas apie dešimt minučių, tik tiek, tai paprasta. Tam mums nereikės daug žmonių, pastatykite tai čia.