Sahasrara Puja. Laxenburg, Vienna (Austria), 5 May 1985
Čia, šioje gražioje vietoje, sukurtoje Austrijos karalienės, mes šiandien susirinkome atlikti Sahasrara pudžą.
Kai įžengiame į Sahasrara karalystę, tik tada įgyjame teisę daryti Sahasrara pudžą. Prieš tai niekas nekalbėjo apie Sahasrara, niekas nedarė Sahasrara pudžos. Tai jūsų privilegija, kad esate Sahasrara karalystėje ir galite padaryti šią pudžą. Tai yra jūsų teisė. Jūs esate išrinktieji. Tai yra labai privilegijuota vieta jums įeiti į Viratos Sahasrara, slypinčią smegenyse kaip Sahasrara ląstelės. Pažiūrėkime, kokia yra Sahasrara ląstelių savybė. Jos yra specialiai sukurtos ląstelės dėl Svadistana čakros veiklos. Jos pereina per visas čakras, kol ateina iki Sahasrara čakros. Jos yra pasirengusios valdyti smegenų darbą neįsitraukdamos į kitus kūno elementus.
Tuo pačiu būdu kaip Sahadža jogai neturi būti įsitraukę į kitas ląsteles – žmones – šios Visatos kūno. Pirma, kas įvyksta Sahadža jogui Sahasrara lygyje – jis pakyla virš – „atit“. Tiek daug dalykų jis peržengia: „kalatit“ – jis peržengia laiką. Laikas yra jo vergas. Jeigu jums reikia kažkur nuvykti, staiga atrandate, kad viskas sprendžiasi maždaug tuo pačiu laiku, kai jūs galite tai padaryti. Pavyzdžiui, jums reikia spėti į traukinį, bet jūs pavėluojate atvykti į stotį ir randate taip pat vėluojantį traukinį. Dalykai sprendžiasi taip, kad jaučiate, kaip jie veikia dėl jūsų visiško patogumo. Taigi jūs pakylate virš laiko – „kalatit“. Kai jūs pakylate virš dharmos – „dharmatit“. Tai reiškia, dharma tampa neatskiriama jūsų esybės dalimi.
Niekas neturi jums sakyti: „Daryk taip ar anaip“, jūs tiesiog to nedarote. Bet kai ką nors reikia padaryti, jūs tai padarote. Kai pakylate virš šių dharmų, kurios yra žmogiškos „dharmos“… Žmogaus dharma tokia, kad jo dėmesį patraukia geismas arba godumas, ir paskui jis negali sukaupti dėmesio. Bet dabar dėmesys tampa „dharmatit, tai reiškia, kad dėmesys praranda savo dharmą. Dėmesio dharma yra tokia, kad mes turime įdėti dharmas, kurių mokė pranašai, jog jas kontroliuotume, nes mes ateiname iš žemiausio lygio. Taigi šios dharmos egzistuoja mūsų būtyje ir pasireiškia, ir kai pradeda mus atakuoti, tada mes turime imtis priemonių, kad tai sukontroliuotume. Taigi mes kuriame savo dharmas, savo taisykles ir tvarką, ir jas kontroliuojame – dharmas, kurios ateina pas mus iš žemesnio lygio. Tai ir yra žmonijos didybė, kad jie susikūrė savo dharmas, įtvirtino jas aukščiau žemiausių dharmų. Kaip anglis turi keturis valentingumus, tai turi būti keturiuose valentingumuose, tai veikia pagal keturis valentingumus, negali padaryti šešių. Bet žmonės gali įtvirtinti šiuos valentingumus, kurie turėtų atstovauti žmogaus dharmą – „manavdharma“.
Bet, pakilus iki Sahasrara čakros, dėmesys praranda tą savybę, tai reiškia, kad jūs nebeturite poreikių, nebereikia dharmų – apriboti savęs. Jums nereikia drausmintis, jūs tai darysite automatiškai. Tai yra pirmas požymis žmogaus, kuris priklauso Nirmal religijai. Tai yra tyra. Dėmesys neprisiriša ir nėra atakuojamas absoliučiai nieko, tai yra tyra. Kaip lotoso lapelis – vanduo ant jo nesilaiko. Taigi jūs tampate „kalatit“. Jūs tampate „dharmatit“. Jūs tampate „gunatit“. Tai reiškia, trys būsenos, kuriose gimstate – kairė, dešinė ir centras – pakylate aukščiau jų.
Kairė – ta, kurioje turite emocinių prisirišimų savo dėmesyje. Antra – fiziniai ir protiniai prisirišimai, ir trečia – prisirišimas prie dharmos. Prisirišimas prie buvimo doru ir kito darymas doru, kitų ir savęs drausminimas, kuris yra „satvika“, kai žmogus bando kontroliuoti visus savo priešus: geismą, pyktį, išdidumą, tuštybę, prisirišimus ir godumą – visi šie dėmesio apribojimai išnyksta ir jūs tampate laisvu žmogumi, kupinu išminties. Pats jūsų dėmesys tampa dharmiškas. Taigi, jūs prarandate visas savo „gunas“ ir tampate „satguni“, tai reiškia, dorybingais, bet ne dėl disciplinos, o dėl spontaniškumo. Jūs tampate dori spontaniškai. Kartais tokie žmonės jus suglumina. Kaip Kristus paėmė vėzdą į rankas ir pradėjo mušti žmones, pardavinėjančius daiktus Dievo akivaizdoje, ta prasme, priešais šventyklą. Pasak įstatymų, mes neturėtume įniršti, bet šis įniršis yra „gunatit“ įniršis, ir tai yra spontaniška emocija, kuri neturi būti analizuojama, tai turi nutikti. Devi įniršta ant rakšasų, rakšasų nužudymas, Krišnos „samhara“ [nužudymai], Krišnos paliepimas Ardžunai, kad turi nužudyti šiuos žmones, nes jie jau mirę – visa tai yra pateisinama, nes tai aukščiau visko, kaip „atit“ pakyla aukščiau susidariusių sąlygų.
Tik tas, kuris yra aukščiau, gali viską kontroliuoti. Tas, kuris yra tame, negali kontroliuoti. Jei nori ištraukti laivą, turi būti krante. Tik tas, kuris aukščiau visko, gali tai padaryti. Taigi pakylate aukščiau, tai yra „atit“. Bet, kai kalbama apie žinias, apie tokį žmogų jūs negalite mąstyti, nes toks žmogus yra aukščiau mąstymo. Jūs negalite jo apibūdinti, nes toks žmogus yra neapibūdinamas. Jūs negalite pasakyti: „Kodėl Sokratas sutiko išgerti nuodus? Kodėl Kristus sutiko būti nukryžiuotas?“ Tai yra aukščiau žmogaus suvokimo ribų. Štai taip elgiatės aukščiau žmogaus suvokimo, ir jūs neprašote pažymėjimų kitų žmonių.
Jūsų pažymėjimą duoda Visagalis Dievas, o ne žmonės, ateinantys iš žemesnio lygio. Tai būtų tas pats, kaip šuo, rašantis apie žmones. Taigi jūs pasiekiate tokią būseną, kurioje tai negali būti apibūdinta žodžiu „a“, tai reiškia „be“, be. Taigi toks žmogus – be minčių, jis negalvoja. Toks žmogus yra be godumo, toks žmogus yra be geismo, neturintis to. Toks žmogus, kaip sakoma, yra „ašeš“ – be nieko, nieko nelieka. Kaip, tarkime, jūs norite padaryti vakuumą, darote, kuriate tuštumą ir pasiekiate ribą, kai vakuumas negali būti baigtas, nes tai visada pasiekia ribą, kai jūs suprantate, kad tam tikra dalis turi likti. Jūs negalite tūrėti visiško vakuumo. Bet toks žmogus turi visišką vakuumą. Vakuumas su negatyviomis, agresyviomis savybėmis neegzistuoja, ir taškas.
Toks žmogus yra amžina būtybė. Niekas negali žudyti, niekas negali pakenkti, niekas negali nuskriausti. Kitų pyktis ar kitų pagarba šio žmogaus neliečia. Jo netrikdo įžeidimai ar užgauliojimai. Jo nepakylėja pagyros, nes jis negeba džiaugtis ego malonėmis. Taigi toje trečioje jo pasiektoje stadijoje jis gauna žodžio „Nihi“ palaiminimą – „Nihi“. „Nihi“ – tai pirmas mano vardo žodis. Sanskrito kalba, kai jį sujungiate su žodžiu „Mala“, tai tampa „Nirmala“. Bet tas žodis yra „Nihi“. „Ni“ – kuris truputį sukrečia, „nih“ reiškia gryną.
Arba, kai „i“ pridedama prie jo. Bet pirmiausiai „nihi“ reiškia „be“ – neturintį, o „Nira“ reiškia gryną. Pavyzdžiui, kai sakote „nirananda“, „niratma“ – gryna „atma“, grynas džiaugsmas. „Kevelam“ – vienis, nėra nieko, tik džiaugsmas. Bet yra naudojamas šis žodis – „nira“ arba „nihi“, kaip jums sakiau, dviem formom. Viena, sakėme, „be“ arba „neturintis“. Kita forma yra „vienis“, „absoliutumas“, „absoliutumas“. Štai džiaugsmas tampa „nirananda“ – absoliučiu džiaugsmu, niekuo tik džiaugsmu. Tai visiška laisvė. Taigi jūs turite įvairių džiaugsmo rūšių, kaip anksčiau sakiau, jūs turite „Svanand“ – Dvasios džiaugsmą.
Tada turite „Brahmananda“ – gerovės džiaugsmą. Turite „Lilananda, „Krišnananda“ – turite žaismingumo džiaugsmą. Bet kai jūs pasiekiate Sahasrara būseną, tai yra „Nirananda“, tai reiškia, gryną, absoliutų džiaugsmą. Nors pavadinimas „Nira“ yra mano vardas, tai reiškia absoliutumą. Taigi, kai jūs pasakote šį būdvardį prieš ką nors, tai tampa absoliučiu. Taigi jūs tampate absoliučiais. Ir kai jūs esate šioje absoliučioje būsenoje, tada nebelieka vietos niekam kitam tik sau. Bet pažiūrėkime, kas yra absoliutus. Tai reiškia, kad tai yra nesantykinis; jis neturi jokių santykinių savybių. Absoliutumas yra nepalyginamas – „atulanija“, tai negali būti su niekuo palyginama.
Jis negali būti su niekuo susijęs, jis – absoliutus. Tai negali būti perprasta, nes negali būti susieta su niekuo, dėl ko tai būtų galima perprasti, tai absoliutumas. Kaip bebandytumėte tai suprasti, jūs nutolsite nuo absoliutumo. Jei bandysite suprasti absoliutumą, nuo jo nutolsite. Štai ką gaunate Sahasrara čakroje – „Niranand“. Skirtinguose Sahadža jogos etapuose mes turime pradėti nuo „Šariranand“, tai reiškia kūno, „Anand“, „Manasanand“, „Manasa“ – sielos džiaugsmo. Tada jūs galite sakyti „Ahamkaranand“, kai turite jausti ego pasitenkinimą. Bet dabar būsena, kuri turi būti mumyse įtvirtinta, yra „Niranand“. Tada, koks yra baimės klausimas? Koks yra klausimas, apie tai kalbant?
Jūs negalite kalbėti, nes kaip jūs tai susiesite? Aš negaliu pasakyti: „Tai yra kaip tas ar anas“. Nėra žodžių, kuriais galėtume apibūdinti absoliutumą. Tik neigimu: „Ne šis, ne tas, ne anas“, kas lieka, yra absoliutumas. Taigi jūs pasiekiate absoliutumo būseną. Ir šioje būsenoje įtvirtinama pilna komunikacija, ir toje komunikacijoje jūs neturite nieko kito tik absoliutumą savyje. Štai kam daroma Sahasrara pudža. Tai yra lygis, kurio jūs turėtumėte siekti. Tai turėtų būti kilimas, kurį turite įtvirtinti savyje. Mes neturime vykti į Himalajus, neturime daryti nieko drastiško.
Likdami šiame pasaulyje turime tapti absoliutumu, vieninteliu – „kevalam“. Nėra jokių „kaip“ dėl to, jūs tiesiog tampate. Jūs tiesiog tampate, kaip žiedai tampa vaisiais. Visa tai jau sukurta jumyse. Leiskite tam veikti. Tiesiog atsiduodami jūs tampate. Atsiduokite ir būsite nustebinti: jūs pasieksite būseną, kurioje galėsite mėgautis absoliutumu. Tai yra besąlyginė meilė, tai yra besąlyginė atjauta, tai yra absoliuti energija. Žodžiai sustos, apibūdinimai sustos, jūs tapsite absoliutumu, dėl to jausite savo absoliutumą su šiuo Vieniu. Nesijaudinate, jei ko nors nėra su jumis.
Draugijos nereikia. Jūs esate vieni, mėgaujantis absoliutumu. Taip pat tik jūs galite džiaugtis absoliutumu kituose, geriausia forma, nematydami nieko kito tik absoliutumą. Telaimina jus Dievas.