Shri Krishna Puja. Englewood (USA), 2 June 1985.

… kuris buvo tik žvejys.

Jis parašė Ramajaną, jis buvo didis brahmanas. Tada turėjote Vjasą, kuris parašė Gitą. Jis buvo nesantuokinis žvejo sūnus ir parašė Gitą. Ši idėja buvo kilusi Šri Krišnos inkarnacijai. Jis norėjo nepaisyti idėjos, jog brahmanai yra vieninteliai, galintys garbinti Dievą. Sukurti kitą kraštutinumą, priešpriešą tam, ką Rama sukūrė, grąžinti žmones į centrą, nes dėl Ramos jie nukrypo į kitą griežtą ir nelankstų ritualizmą bei per didelį fundamentalizmą. Kad visa tai užbaigtų, Jis norėjo visuomenę atvesti prie kito kraštutinumo. Žinoma, Šri Rama inkarnavosi kaip Šri Krišna. Jis pradėjo naują temą, kuri buvo galutinė, buvo absoliučiai evoliuciška, kad tokia nauja tema pasirodytų. Ir ši nauja tema buvo tai, kad viskas yra vien tik Lyla.

Tai tik vaidinimas, tai Lyla. Nereikia į viską taip rimtai žiūrėti, būti griežtam, fundamentaliam, tokiam smulkmeniškam. Viskas yra Lyla. Šia tema Jis siekė įtvirtinti, kad viskas tėra žaidimas. Ir visa tai jūs matote Amerikoje. Labai įprasta, kad žmonėms viskas tapo juokais, gyvenimas tapo pokštu. Jie mano, kad į gyvenimą nereikia žiūrėti rimtai, daug smagiau užsiimti visokiais dalykais, užuot paisius kokių nors susilaikymų, kaip juos vadina, ar kokių formų, ar pavyzdžių. Bet dabar amerikiečiams tai yra mitas, nes tam jums reikalingas Šri Krišna, jums reikalinga savirealizacija. Tarkim, jūs stovite vandenyje, bangos jums yra visiškai realios, o jūs, jei manote, kad tai iliuzija, su jumis bus baigta. Iliuzija įrodys, kad ji nėra iliuzija, pasireikšdama.

Bet jei esate valtyje, tada vanduo aplink yra iliuzija. Tai yra būsena, kurioje esate. Jei esate savirealizacijos būsenoje, tada viskas yra iliuzija, o kitu atveju – ne. Tokia realybė. Jie pamiršo šį faktą, kad nesate toje būsenoje, jog vadintumėte tai iliuzija. Vadinti viską iliuzija reiškia apgaudinėti save, galvojant jog tai iliuzija, ir nesvarbu, kas yra negerai – na ir kas. Labai simboliška, kad Šri Krišnos žemėje šis požiūris, jog viskas yra iliuzija, taip plačiai priimamas. Kas neteisus, kas blogas – nieko blogo. Nėra nieko, kas būtų blogis, nieko, kas gėris. O kai kurie žmonės netgi sako, kad nėra bhutų, nėra rakšasų, nieko, kas būtų blogio jėga.

Pats Šri Krišna į šiuos dalykus žiūrėjo taip, kad Jam net užmušti rakšasą buvo žaidimas. Sunaikinti rakšasą taip pat buvo žaidimas. Tame žaidime Jis turėjo būti sunaikintas. Jis aiškiai skyrė, kuris žaidimas turi būti sunaikintas, o kuris ne. Blogio žaidimą Jis sunaikindavo savo paties žaidimu. Sakyti, kad iš viso nėra blogio, taip pat neteisinga. Jei manote, kad viskas yra žaidimas, tada jūsų požiūris į visa tai turėtų būti kaip stebėtojo. Viską matote kaip stebėtojas, kai spektaklio metu atsisėdate ir stebite viską kaip žiūrovas, bet žinote, kaip atskirti tragediją nuo komedijos. Jei nesate inertiškas tam, tada jūs niekam tikęs. Tai nereiškia, kad tampate neveiklus.

Jūs turite diskretiškumo jausmą, dėl kurio žinote, kas yra komedija, o kas tragedija. Bet jei esate aktorius, tada jums tai nėra nei komedija, nei tragedija, jums tai darbas. Jei vaidinate, tai vaidinate ir esate aktorius, esate į visa tai įtrauktas. Tada jūs neatskiriate, kas yra tragedija, o kas komedija. Tada tol esate tik aktorius, kol gerai moka, jei gerai atliekate darbą, tada tai komedija, kitu atveju, tai tragedija. Yra du sąmoningumo tipai, vienas – stebėtojo, kitas – to, kuris dalyvauja. Todėl reiktų suvokti, kad kai Krišna sakė, kad viskas yra žaidimas, Jis turėjo omenyje save, ne kitus. Jam tai yra žaidimas. Todėl kai jums pasakoja apie žaidimą ir iliuziją, reikėtų paklausti, kodėl Jis užmušė Kamsą, kodėl Jis užmušė Jarasandhą, kodėl užmušė visus Kamsos pasekėjus. Jam tai buvo žaidimas, viskas buvo žaidimas, ir Jis tai padarė pagal savo žaidimo taisykles.

Pirmas dalykas, jei jumyse yra pažadintos Šri Krišnos energijos, pirma, kas jumyse turi atsirasti, tai išmintis. Išmintis yra tai, ko neapibūdinsi. Sunku nusakyti, kas yra išmintis. Labai sunku ją apibūdinti ar nustatyti ribas. Išmintis yra temperamentas, ji yra asmenybės savybė, atsirandanti, kai susibalansuojate bandymo ir klaidos metodu. Tradicinės šalys iš prigimties išmintingesnės už žmones, kurie yra be tradicijų. Bet Krišna sulaužė visas tradicijas. Štai kodėl jūs, žmonės, čia esate be daugelio tradicijų. Jis sulaužė visas tradicijas, bet Jis buvo Šri Krišna, todėl Jam nereikėjo jokių tradicijų iš viso. Tačiau jūs turėtumėte suprasti iš žmonių, kurie laikosi tradicijų, kas yra išmintis.

Todėl bandome ir klystame. Iš klaidų mokomės. Kai ego yra toks stiprus tokioje šalyje kaip Amerika, kai klystame, nenorime pripažinti, kad suklydome, kad tai prieš mūsų augimą, prieš mūsų aukštesnius tikslus. Mes būname patenkinti žemesniais tikslais, mačiau žmones, kurie elgiasi juokingai Sahadža jogoje. Jie nesuvokia, kad tai yra visiškai prieš juos, ką bedarytų, yra prieš juos, jie neturėtų taip elgtis, neteisinga taip daryti. Priešingai, jiems blokuojasi kairė Višudhi, tai dar vienas blokas kairėje Višudhi čakroje. Kadangi esate nediskretiški, elgiatės neteisingai. Vystyti diskretiškumą, visko ištakos – diskretiškumas. Jūs klystate. Kai suklystate, užuot pripažinę, kad padarėte klaidą: „Kitą kartą taip nedarysime“, užuot pripažinę mes jaučiamės dėl to kalti, taigi išvengiame to, sugadindami ir kitą čakrą.

Taip žmonės įgauna problemą savo kairėje Višudhi, ir kairė Višudhi suteikia kaltės jausmą. Labai patogu jaustis kaltam, užuot nors dėl to padarius. Tai patogiausias būdas pabėgti. Matome, kad kairė Višudhi dažniausiai blokuojasi dėl ego. Kai ego yra per didelis, negalite jo pakelti, todėl atidedate į kaltės pusę ir sakote: „Aš labai kaltas, neturėjau taip daryti“. Kita pusė, kuri taip pat yra labai pavojinga, yra dešinė Višudhi. Dešinė Višudhi yra ta, kuria mes bandome pateisinti visą savo nediskretišką elgesį. „Kas negerai? Kas čia tokio? Na ir kas?“ Visa tai yra dešinės Višudhi problemos.

Labai įprasta, sakote, kad negerai taip elgtis, pavyzdžiui, jie dažo plaukus. Jiems sakai: „Taip nedarykite, sugadinsite akis“, jie atsakys: „Na ir kas, mes turime teisę save gadinti, mes turime teisę save naikinti“, lyg jie būtų Krišna, lyg jie galėtų save naikinti. Ar jie gali? Jie negali sukurti net mažiausios skruzdėlės, palikim skruzdėlę, jie negali sukurti net akmens. Ir kaip jie turi teisę save naikinti? Šis yra dešinės pusės reikalas, kai galvojame, kad turime teisę naikinti. Kaip pasakojau apie akis vakar, tai labai svarbu, nes akys jums duoda Šri Krišnos žaidimą, Krišnos energiją. Vien tik žvilgsnis žmogaus, kuris turi Krišnos sąmoningumą, kaip jie tai vadina, jei jis turi Krišnos sąmoningumą, turėtų sugebėti pakelti Kundalini, turėtų sugebėti išvaduoti, paguosti, turėtų pagydyti bet ką. Vien žvilgsnis, žvilgsnis iš šalies, jei yra Krišnos sąmoningumas, bet ne tų užtikrintų, sakančių: „Esame Krišnos sąmonė“, nuolat kartojančių Šri Krišnos vardą ar kokią mantrą. Taigi iš kairės pusės kaltės jausmas leidžia pasislėpti.

Kai jaučiatės kalti, bandote rasti kokį išraiškos būdą. Tada einate pas kokį nors guru, o guru duoda kokią mantrą, jie priima mantrą ir ją kartoja. Todėl jų kairė Višudhi dar labiau blokuojasi. Jei kartosite mantrą be jungties, jūs visiškai užsiblokuosite. Taigi jūsų kairė Višudhi vėl užblokuota, ir jūsų mantros be naudos, jos naikinančios. Dauguma žmonių, kuriuos mačiau, patyrė širdies smūgius, krūtinės anginas ir vėžį, yra tie žmonės, kurie taip naudojo mantras be jungties su Dieviškumu. Jei nesate sujungti, pavyzdžiui, šis nesujungtas, ir aš pradedu jį intensyviai naudoti, tada jis suges. Tokiu pat būdu centras kairėje pusėje yra sugadinamas, kai jūs sakote mantras nebūdami jungtyje, nejausdami tos mantros galios. Taigi Sahadža jogoje turime mantras neutralizuoti toms mantroms kairėje pusėje. Dešinė pusė blokuojasi, kai daug šnekame, giriamės.

Tai tipinis atvejis tarp politikų, jie labai daug giriasi. Jie mano, kad yra labai atsakingi žmonės ir daro visokius neatsakingus dalykus. Taigi, kai norite sugadinti tą čakrą, turite pašnekėti neatsakingai. Tarkime: „Aš dėl tavęs padarysiu tą ir aną. Man tai patinka, galiu tai surasi, sutvarkyti“ – baigta. Kai pradedate kalbėti ego forma: „Turiu padaryti tai, aš padarysiu tai“, pasirodo ego. O jei sakote: „Turiu tai padaryti dėl tavęs, Tėve; turiu tai padaryti dėl tavęs, Mama, jūsų darbą darau“, tada viskas pradingsta, gaunate nuostabų dalyką – atsidavimą, kas yra islamas. Islamas yra ne kas kita kaip atsidavimas. Jūs atsiduodate, sakydami: „Tai tavo darbas, Tėve; dirbu dėl tavęs, esu tavo instrumentas, tavo fleita.“ Taigi jūs grojate Dievo melodiją. Tam turi būti panaudota diskretiškumo esmė.

Kiekvieną kartą grįžtate prie diskretiškumo. Kai kurie žmonės daro įvairiausius neteisingus dalykus ir sako: „Motina, padarėme dėl Tavęs“. Kaip gali būti? Tarkime, kažkam patinka gerti. Sako: „Prisigėriau, nes norėjau Tau, Motina, padėti.“ Arba Hitleris galėtų pasakyti: „Tiek žmonių nužudžiau, nes norėjau pašalinti visus žydus, kurie nužudė Kristų.“ Taigi, dešinė Višudhi duoda jums tokį protą, kuris bando viską pateisinti ir viską paaiškinti. Visi veiksmai paaiškinami: „Kodėl nužudei?“ „Nes…“ „Kodėl tai padarei?“ „Dėl to, kad…“ Vos pradedate pateisinti savo neteisingus poelgius, dešinė Višudhi pasiekia jūsų smegenis. Tada viskas, ką darote, turi pateisinimą. Tarkim, jei sakau, kad amerikiečiai atėjo į šią šalį, jie iš tikrųjų plėšė kitus žmonės dėl jų žemės, ir dabar jie labai gražiai čia įsikūrė. Kai sakau tai, tuoj pat daugumai iš jų pradės blokuotis kairė Višudhi. „Ak, mes esame labai kalti, mes padarėme tą ir aną.“ Bet tikras Sahadža jogas to nedarys.

Tikras Sahadža jogas pasakys: „Gerai, tai padarė mano protėviai, aš to nedariau. Bet galiu pabandyti tai ištaisyti, būsiu virš rasizmo; prižiūrėsiu tuos žmonės, kurie buvo apiplėšti, pabandysiu jiems duoti viską, kas įmanoma.“ Tokiu būdu jūs pripažįstate, o ne tiesiog sakote: „Ak, aš toks kaltas dėl to, ką padarė mano protėviai.“ Bet ką dėl to darote? Šveicarijoje pasakiau: „Nesijauskite kalti.“ Viena ponia pasakė: „Jaučiuosi kalta dėl Vietnamo.“ Aš paklausiau: „Ką Jūs ten darėte? Kodėl jaučiatės kalta dėl Vietnamo, dėl visų šių dalykų, juk Jūs nevažiavote ten kariauti? Kodėl jaučiatės dėl to kalta?“ Taigi ji atsakė: „Jaučiuosi dėl to tiesiog kalta, nes, manau, pasielgėme blogai.“ Aš pasakiau: „Bet kodėl save vadinate „mes“?“ Taigi tai kitas dalykas, kylantis trūkstant išminties, kai staiga tampame asmenybėmis, kurios yra dalelė visumos. Manome: „Mes, amerikiečiai, esame pasaulio dalis.“ Gerai? Kai tapsite pasauliu, dauguma problemų bus išspręsta. Jie yra didžiausi galvos skausmai, kaip ir rusai. Abu yra galvos skausmas pasauliui. Jei jie taptų visu pasauliu, tada nebūtų problemos, nebūtų problemos, nes jie taptų meile.

Įsivaizduokime situaciją, kai manome, jog esame „mes“. Kas esame tie „mes“? Vyras su žmona negali gyventi kartu. Vaikai ir tėvas negali gyventi kartu. Motina negali gyventi su vaikais. Kas esame „mes“? Kur tie „mes“? Toks susiskaldymas. Jie kovos dėl menkiausių dalykų – dėl kišeninio peiliuko ar pan., kokį peiliuką pirkti. Dėl to jie kovos.

Kaip jie gali būti „mes“? Nėra sutarimo, nėra darnos. Viskas atvirkščia Višudhi čakrai. Taigi nuo pat pradžių, jei žmogus yra realizuota siela, turėtų viską matyti kaip žaidimą. Net blogio sunaikinimas yra svarbus, net blogio nužudymas yra svarbus. Jei jūs nenužudysite blogio, blogis valdys. Manote, kad Hitleris turėjo būti išgelbėtas ir būti paskirtas vadovauti Dievui? Jis išgelbėtas jį nužudant. Nes jis buvo sunaikintas, nes viskas buvo sunaikinta, jis išgelbėtas. Tai turi būti suprasta šiam gyvenime, Krišnos gyvenime, kad tai nutinka pirmiausiai dėl to, kad jums, žmonės, blogis būtų sunaikintas.

Taigi Jūs turite melsti: „Dieve, sunaikink visą blogį pasaulyje, visą pasaulio naikinimą, visus protus, kurie sukelia naikinimą, prašau, pabandyk neutralizuoti jį.“ Štai ko Sahadža jogas turi prašyti. Vietoj to jie bando kartais susitapatinti su tomis idėjomis. Tai nėra teisinga. Turite atsistoti ir pasakyti, kad tai nėra teisinga: „Mes nenorime nieko sunaikinti, nenorime nužudyti, mes neturime tam teisės.“ Taigi, kai Krišna pasakė Ardžunai: „Tu nužudysi visus, kurie yra su tavimi susiję, kurie yra tavo draugai, ir kurie atrodo kaip tavo guru, bet jie jau mirę.“ Tai buvo Krišna, kuris taip pasakė, tai buvo Šri Krišnos inkarnacija, kuri taip pasakė. Tai nereiškia, kad jūs turite pradėti žudyti visus, tapti Ardžunomis, jus nesate Ardžuna. Štai kaip Ananda Marga, ta organizacija, atsirado, kuri pradėjo žudyti visus, manant, kad jie turi teisę žudyti. Kaip? Jūs neskiriate, kas yra gerai, o kas blogai. Kaip galite ką nors žudyti arba ką nors išgelbėti? Pirmiausiai pabandykite išgelbėti užuot žudę.

Tarkim, pamatote valtį, kuri yra bėdoje, žmonės skęsta, ir jūs suprantate, kad turite išgelbėti tuos žmones. Žudytumėte tuos žmones ar bandytumėte juos gelbėti? Dabar nereikia žudyti. Jums nereikia galvoti apie žudymą, tegu Dievas tai daro. Jūs turite gelbėti žmones, turite gelbėti kuo daugiau visad. O tie, kurie yra blogo būdo, tiesiog pamirškite juos. Tiesiog juos patraukite. Patraukite juos šalin. Neturėkite su jais nieko bendro. Darykite, ką norite, bet nežudykite jų.

Taigi tai turite suprasti kaip Sahadža jogai: jūs čia ne tam, kad ką nors žudytumėte, naikintumėte, kam nors trukdytumėte ar darytumėte ką nors netinkamo. Net nėra būtinybės šiurkščiai kalbėti. Dievas viską prižiūri. Jis toks nekantraujantis šiandien, jūs esate ant scenos ir Jis taip nekantrauja padėti jums, nes jūs darote Jo darbą. Bet darydami šį darbą jūs nepasiimate Jo kardo į rankas ir nepradedate žudyti visų. Tai labai tipiška Sahadža jogoje, mačiau, kaip žmones tampa labai agresyvūs, labai agresyviai kalba. Ypač su naujokais, kurie ateina į programą. Užuot buvę malonūs, mieli, užjaučiantys, geri jiems, tuoj pat pasakys: „Tu esi bhutas!“ Labai dažna. Juk aš taip niekada nedarau, ar ne? Tada jūs pradedate reikšti agresiją vieni kitiems, kas yra priešinga Višudhi principui.

Jūs neturite rodyti agresijos. Matote, nes visa tampa diskretiškumu. Diskretiškumas yra diplomatija. Dieviškoji diplomatija pasireiškia diskretiškumu. Jei jūs jaučiate diskretiškumą, dabar jau žinote: šitas žmogus yra pavojingas, jis jums kelia rūpesčių, jei turite tinkamą pajautimą, jūs patrauksite tą žmogų nuo savęs tokiu būdu, kad nebus jokios diskusijos ar destrukcijos. Bet jūs darote priešingai – metate iššūkį tam žmogui, ir tada prasideda kova. Ir Sahadža jogai gali kautis, sakau jums, net nežinau, ką ir pasakyti apie jų kovas. Taigi reikia turėti diskretiškumo, privalote suprasti. Situacija susiformuoja, pavyzdžiui, kai susiduriate, jog kažkas jums sako: „Klausyk, tas žmogus pasakė tą ir tą apie tave.“ Tada tas pats žmogus nueina ir pasako tai kitam žmogui: „Tas žmogus pasakė tą ir aną apie tave.“ Ir taip jūs pradedate ginčytis. Užuot išsiaiškinę pagrindinę priežastį ir pagalvoję: „Kodėl, kodėl taip nutiko, kodėl susidarė tokia situacija?

Juk mes buvome draugai, kas atsitiko?“ Vietoje to žmogus pradeda kovoti, supyksta. Tokia išraiška tikrai ne realizuotos sielos ženklas. Realizuotos sielos išraiška turi būti labai diskretiška, subtili, graži. Niekas neturėtų pastebėti, kad kažkaip buvote paveiktas, ir tokiu būdu jūs tai išsprendžiate. Taigi Šri Krišnos inkarnacija, kaip sakome, tai dieviškosios diplomatijos inkarnacija. Todėl Jis žaidžia. Duosiu jums pavyzdį, kaip Jis žaidžia. Kartą buvo rakšasas, velnias, kuris turėjo Šivos palaiminimą, ir niekas negalėjo jo nužudyti. Ir jei tik šventasis, nė karto gyvenime neatmerkęs akių, pažvelgs, jis bus sunaikintas. Ir buvo toks šventasis, kuris turėjo palaiminimą, kad patenki į savo jogą, jogą nidrą, miegi savo jogos miegą, bet, kai atmerksi akis, nesvarbu, į ką pažvelgsi, tas kris negyvas.

Taigi Krišna buvo labai išmintingas. Jis kovojo su tuo velniu, ir tas velnias jau buvo beveik benukaunąs Krišną, bet Krišna žinojo viską apie jį, visą jo istoriją. Todėl Jis pradėjo bėgti iš mūšio lauko, štai kodėl Jis turi Rančodos vardą – tas, kuris pabėga iš mūšio lauko, tai yra laikoma įžeidimu, nes pabėgimas iš mūšio lauko tikrai nepagirtinas. Bet Jis tam neprieštaravo, Jis pabėgo, o tas velnias pradėjo Jį vytis. Ir Jis įlėkė į urvą, kur tas šventasis miegojo jogos nidros miegu. Jis nusiėmė savo šalį ir labai atsargiai, švelniai užklojo šventąjį, o pats pasislėpė. Na ir tas velnias atbėgo paskui Jį. Pamatė kažką, gulintį ten, pagalvojo, kad tai Ši Krišna. Jis tarė: „Tai jau pavargai, todėl prigulei čia? Nagi kelkis, pramerk akis!“ Ir vos tik jis stiprokai nutraukė tą šalį, tas žmogelis nubudo ir pažvelgė į jį, ir taip velnias buvo paprasčiausiai sudegintas.

Krišna nepyko gavęs blogos reputacijos Rančodos vardą. Tai ir yra diplomatijos ženklas. Taigi visas diskretiškumas akivaizdus Jo gyvenime, visas diskretiškumas: ką Jis turi daryti, kas gerai, kas blogai – Jis neturi šios problemos. Kai Jam reikėjo gauti galias, visas iš šios žemės, Jis panaudojo gudrybę: gavo visas galias moterų, jaunų moterų pavidalu. Ir, matote, Jis privertė vieną karalių nutempti moteris į karalystę, kad pasinaudotų jomis. Bet jis niekada negalėjo jų paliesti. Taigi Krišna nugalėjo šį karalių. Jam taip pat reikalingas pateisinimas. Jam reikalingas religinis pateisinimas tam, ką daro. Taigi Jis nužudė šį karalių, pasiėmė visas moteris, ir visos tapo taip vadinamomis Jo žmonomis.

Jis naudojo daugybę gudrybių. Papasakosiu apie Radhos gudrybę, kurią Jis panaudojo. Šiandien vilkiu drabužį kaip Radhos, nes Ji – Viratangana. Ji yra ta, kuri apsaugo mūsų Sušumna Nadi. Ji yra Mahalakšmi ir Ji vilki sarį, kad apsaugotų. Ji vilki jį, palikdama kairę ranką atidengtą, nes čia Mahakali Šakti energija, o dešinė ranka uždengta, nes dešinė ranka yra Mahasarasvati Šakti energija, kuri reiškia kūrybos galią, nes kūrinys jau buvo sukurtas. Ji sukūrė šią Žemę ir žmones, viskas jau padaryta. Dabar tai yra sustabdyta. Ir Indijoje Brahmadeva nėra garbinama, išskyrus vieną šventyklą, tačiau daugiau Brahmadeva neturi šventyklų ir pan. Taigi Ji uždengia šią pusę, išsaugodama tai savyje, ir atidengia kairę pusę.

Ir priešais Ją yra absoliuti apsauga, sukurta visiems Jos mokiniams. Tai yra vienas didžiulis ančal, kurį Ji padaro, dažniausiai ančal (sario galas), yra kitoje pusėje, čia laikomas kūdikis, paslėptas kitame saryje. Bet šiame, kurį jie turi čia, kūdikis yra paslėptas po juo, taigi visas dvasinis augimas yra iš Mahalakšmi. Štai kodėl tai yra rodoma kaip Radhos galios. Papasakosiu jums paskutinę istoriją apie Ją, kuri ir užbaigs visą šį pokalbį apie Radhą ir Šri Krišną. Vieną dieną vieną iš Šri Krišnos žmonų apgavo Narada, Narada pasakė: „Matai, Krišna tavęs nemyli, Jis myli tik Radhą. Jis tik pasakoja, kaip tave myli, kad jūs visos žmonos, tai netiesa. Jis prisirišęs tik prie Radhos.“ Taigi šis gandas, matote, pasklido tarp visų moterų. Visos jos pradėjo svarstyti: „Oi, iš tiesų, taip ir yra.“ Taigi jos nuėjo pas Šri Krišną ir pasakė Jam: „Tu mūsų nemyli, tu myli tik Radhą.“ Jis paklausė: „Kas tai pasakė?“ Jos atsakė: „Narada“. „Ne, ne, kas jums tai pasakė?“ Jos atsakė: „Narada“.

Jis tarė: „Matote, Narada tik meluoja jums, jis tik bando mus sukiršinti, todėl neklausykite jo.“ Bet jos pasakė: „Ne, ne. Tai tiesa ir galime įrodyti.“ Krišna tarė: „Gerai. Nežinau kodėl, bet ką tik man pradėjo be galo skaudėti pilvą. Stiprus skausmas, negaliu iškęsti.“ Jos susirūpino ir paklausė: „Kas atsitiko? Koks skausmas? Kaip mes galime tau padėti?“ Jis tarė: „Yra vienas labai paprastas būdas: turite man duoti nuryti dulkių nuo savo pėdų. Jei galite, duokite savo pėdų dulkių man nuryti, tada aš būsiu išgelbėtas.“ Moterys pradėjo sukti galvas: „Jau dabar jis mūsų nemyli, o jei dar duosime jam dulkių nuo savo pėdų, mes nusidėsime ir bus dar blogiau. Kokia prasmė juo pasikliauti ir elgtis, kaip jis tikisi, geriau jau pamiršti tai.“ Jos tarė: „Ne, mes nenorime daryti tokios nuodėmės, duoti dulkių nuo pėdų – tai prieš protokolą, nieko panašaus nedarysime, nemokyk mūsų blogų dalykų.“ Tad jos atsisakė. Narada tarė: „Ir ką gi dabar daryti, kaip numalšinti Tavo pilvo skausmą?“ Jis pasakė: „Yra tik vienas būdas, nueik pas Radhą ir pasakyk jai, jog man skauda pilvą, ir toks yra vaistas.“ Taigi jis nuėjo pas Radhadži ir pasakė Jai: „Krišna labai sunkiai serga, Jam be galo skauda pilvą, ir tu turi duoti Jam dulkių nuo savo pėdų.“ Ji tarė: „Žinoma, kodėl gi ne, jeigu čia dėl to skausmo, tai kodėl gi ne?“ O jis paklausė: „Argi tu nesijaudini dėl savo punijų, nejau nė kiek nesirūpini, kad darai nuodėmę?“ Ji tarė: „Tu nepažįsti Šri Krišnos, jis neturi jokio nuodėmės jausmo. Jis verčia mane nusidėti nuo ryto iki vakaro, kas aš tokia, kad rūpinčiausi nuodėme.

Aš nežadu dėl to jaudintis, geriau paimk šias dulkes jam, tai yra jo paties rūpestis.“ Jis paėmė dulkių nuo Radhos pėdų ir nunešė jas Šri Krišnai. Šri Krišna paklausė: „Ar ji davė dulkių nuo savo pėdų?“ Narada atsakė: „Taip, aš buvau labai nustebintas, bet Ji nė kiek nesirūpino dėl nuodėmės, nė trupučio.“ Jis tarė: „Tai aš žinau.“ „Bet kaip tai paaiškinsi?“ Krišna atsakė: „Tuoj tu suprasi.“ Jis paėmė dulkes nuo Radhos pėdų. Matote, Radhos pėdos buvo apdulkėjusios arba, kitaip sakant, buvo pilnos Vrindavan dulkių, o Vrindavan turėjo tokio geltono molio, matote, visas dirvožemis buvo gelsvas, ir tas visas geltonis buvo ant Jos pėdų, kurį Ji ir nuvalė nuo savo pėdų. Taigi, kai Krišna nurijo tas dulkes, Narada pamatė Krišnos širdyje Radhą, kuri gulėjo ir žaidė su savo pėdomis Jo širdies lotose. Lotosas turėjo žiedadulkes, ir tos žiedadulkės lietė Jos pėdas, kas ir darė jas geltonas. Štai ką Ji pasakė: „Kai aš visa esu jo širdyje, mano pėdos irgi jo širdyje, tad kokia nuodėmė?“ Ir kai moterys išgirdo tai, jos suprato, kad jų Šri Krišnos suvokimas vis dar nėra pakankamas. Jos turi būti kaip Radha, kad Jį suprastų. Ir štai taip Jis žaidžia diplomatiją, mažos gudrybės šen bei ten, kurias Jis atlieka. Kad pristatytų Lylos grožį, Jis pradėjo nuo Ras; Ra yra energija, Sa reiškia „su“. Taigi Jis privertė Radhą šokti, stovėti ten su Juo, suteikti jam galių ir tada visi šoko.

Ir jie atrodė, tarsi Radha ir Krišna būtų šokę drauge. Tai Jis pradėjo, kad pasiektų kulminaciją, Jis sukūrė Holi festivalį ir sakė: „Atsikratykite visko! Per minutę jūs atsisakote visko.“ Ir tas atsisakymas šiandien išsipildė, tai yra, kai vieną dieną jūs atsisakote visko, čia tai pavirto visus metus trunkančia Holi švente. Žmonės užimti visus metus trunkančiu Holi festivaliu be Rados ir be Krišnos. Na, ir kokia gi bus situacija tokioje vietoje? Ir štai kodėl galvoju, kas atsitinka, kad, kai stengiatės padaryti įspūdį šiomis kvailystėmis, tai sužavi tik bhutus, ir taip jie užšoka ant jūsų. Ir kai jie apsėda, jūs pasidarote juokingi, jūs nesuprantate, kodėl taip elgiatės, kodėl viskas taip ar kitaip vyksta. Štai kodėl mes turime suprasti, kad turime būti patrauklūs Dievui. Jums Dievas bus patrauklus, kai pažinsite savo Dvasią. Kai jūsų Dvasia švyti, tik taip galite tai pasiekti.

Taigi telaimina jus Dievas.