Šri Ganėšos pudža, Braitonas, Didžioji Britanija, 1985 m. rugpjūčio 4 d.

Šiandien, šią vilties kupiną dieną, susirinkome čia dėl ypatingo įvykio – kad pagarbintume Šri Ganėšą. Šri Ganėša yra pirmoji Dievybė, kuri buvo sukurta, kad visa Visata būtų pripildyta vilties, taikos, palaimos ir dvasingumo. Jis yra šaltinis. Jis yra dvasingumo šaltinis. Viskas vyksta Jo dėka. Taip, kaip lyjant ir pučiant vėjui, jūs jaučiate vėsumą ore, taip mes jaučiame visus šiuos tris dalykus viduje ir išorėje, kai Šri Ganėša spinduliuoja savo energiją. Bet tai patyrė nesėkmę, ypač Vakaruose, kai pati svarbiausia ir pagrindinė Dievybė buvo ne tik visiškai ignoruojama, bet įžeidinėjama ir nukryžiuota. Taigi šiandien aš nenorėjau sakyti to, kas jus, žmones, nuliūdintų, bet aš privalau jums pasakyti, kad Šri Ganėšos garbinimas reiškia, kad jumyse turi įvykti kruopštus apsivalymas. Kai lenkiatės Šri Ganėšai, laikykite savo protą švarų, laikykite savo širdį švarią, laikykite savo esybę švarią – neturėtų būti jokių geidulingų ar godžių minčių. Iš tikrųjų, kai Kundalini kyla, Ganėša turi būti pažadintas mumyse, turi atsirasti tyrumas, kuris mumyse sunaikina visas destruktyvias idėjas. Jeigu norime augti, privalome suprasti, kad mums būtina subręsti.

Dabar žmonės serga. Visuose Vakaruose galima jausti, kad jie serga. Serga, nes niekada nepripažino Šri Ganėšos. Jei atėjo kažkoks Froidas, tai nereiškia, kad turite jį priimti. Bet jūs priėmėte – lyg tai butų labai svarbus dalykas, lyg nebūtų buvę nieko svarbesnio. Taigi šiandien mes žvelgiame į savo galią augti ir į galią sąlygotumų, kuriuos turėjome. Kai Froidas kalbėjo apie sąlygotumus, jis nežinojo, kad tai duos jums baisius kitos rūšies sąlygotumus, siaubingus. Seksas nėra svarbus žmogiškoms būtybėms, visiškai nėra. Tik tada, kai nori turėti vaikų, žmogus, kuris yra aukščiausio lygio, užsiims seksu. Pagunda, romantika – visos šios nesąmonės neegzistuoja tyrame prote, tai yra sukurta žmonių.

Ir šis vergiškumas, kurį turime, tiesiog stebina, jis kyla iš mūsų imoralumo. Tai kyla iš labai žemo lygio žmonių, kurie tam vergauja. Jūs turėtumėte būti to šeimininkai. Ir šiandien, kai aš apsidairau aplink save, Vakaruose, kurie taip pat yra tos pačios kūrinijos dalis, regiu tiek daug šlykštumo, aš tikrai priblokšta to, kaip dabar nukreipti jūsų dėmesį į lytinio gyvenimo brandą. Kai atsiranda lytinio gyvenimo branda, jūs tampate tėvu, motina ir tyra asmenybe. Kai jūs girdite apie devyniasdešimties metų senumo moterį, tekančią už devyniolikos metų vaikino, aš turiu omeny, jūs tiesiog negalite suprasti, kokia visuomenė buvo sukurta šitame pasaulyje, taip kvailai besielgianti. Mes turime subrandinti save. Tai nereiškia, kad aš kalbu apie asketizmą jaunystėje, tikrai ne. Tai būtų nesąmonė. Žinoma, jūs turite bręsti; tam jums reikalinga tapasja (atgaila).

Kai nereikšmingi dalykai tampa reikšmingi, o nereikšmingi tampa savaime suprantami, eiliniai, kaip bet kas, ką mes turime, tarkime, plaukus. Net jei jūs netenkate plaukų, tai kažką reiškia. Bet jei jūs netenkate sekso, kas čia blogo? Tai labai gerai. Gera atsikratyti šiukšlių. Tai energijos švaistymas. Tiek daug dėmesio, tiek daug brangaus dėmesio, tiek daug pastangų yra išnaudojama tokiam nereikšmingam dalykui. Taigi norėdami nusilenkti Ganėšai, turime suprasti, kad mums būtina bręsti. Turime subręsti. Mes turime gilintis į save; mūsų dėmesys turi viduje gilėti spontaniškai.

Kaip mes galime pasiekti gilumą, jei vis dar esame kaip kirminai? Priešingu atveju tai yra didelis pasiaukojimas arba stiprus žmonių spaudimas. Tos etiketės ir tas spaudimas jums labai brangiai kainavo, labai brangiai. Jūs taip brangiai už tai sumokėjote, jūs tiek daug patyrėte. Dėl ko? Taigi, kad Šri Ganėša būtų pagarbintas, mūsų prioritetai turi pasikeisti. Tai, kam mes šiandien lenkiamės, yra nekaltumas mumyse. Mes lenkiames tam, kas yra šventa, kas nekalta. Nekaltumas, kuris yra giliai mumyse – tai mūsų charakteris, mūsų prigimtis, tai, su kuo mes gimėme. Tai yra visos kūrinijos pagrindas. Tai kūrinijos esmė. Taigi, kai materija tampa aktyvi, teisingai, prasideda reprodukcija, atsiranda gyvūnų lygis, ateina žmonių, kurie yra primityvūs, tada – išsivysčiusių žmonių etapas. Tai ne tai, ką mes suprantame apie evoliucionavusį pasaulį, siaubinga.

Aš jokiu būdu, niekada nevadinu jų išsivysčiusiais. Išsivystymas neregimas išorėje. Turime matyti tai, kas yra vidinis augimas, kaip mes išaugome viduje, ką  turime savyje. Viskas, kas yra bjaurus, didelis, iš plastiko, tokios rūšies, tai, kas neturi išaugusios vidinės jėgos, pavyzdžiui, aš jums duodu mangą, pasakau: „Gerai, dabar valgykit jį”. Ir jūs matote, kad jis turi tik žievę, bet nieko viduje. Ką jūs valgysite? Ar valgysite šitą plastiką? Visa, kas užaugę kaip tas plastikas, yra mirę. Pamatykime, kokia yra substancija viduje. Kokia subsancija yra mūsų viduje? Tai yra tai, ko mokė Kristus – moralė. Jam tai buvo itin svarbu. Nes po dharmos (dora), kuri buvo balansas, kur moralė, be abejo, buvo labai svarbi, Kristui buvo būtina kalbėti apie vidinę, gilesnė moralę, kuri yra esybės dalis, tai nėra tik pamokymas, pasakymas, pagąsdinimas, nes tai yra Dievo baimė ir Dievo rūstybė. Bet tai turi būti jūsų vidinė šviesa. Štai kodėl Kristus kalbėjo apie tai. Taip pat Kristus buvo panaudotas nekaltybei sugriauti. Ir aš nepasakyčiau, kad žmonės nebuvo perspėti. Froidas nebuvo vienintelis žmogus, kuris gimė.

Anądien aš nuėjau į Prado, Ispanijoje, ir mačiau pragaro paveikslų. Ir šiais moderniais laikais mes matome šituos ištįsusius pankus, vaikščiojančius aplink be drabužių, tipą žmonių, pasirodančių su visokiais juokingais niekučiais ir išdarinėjančių kvailystes. Tai buvo Bošas. Aš nustebau, vokietis Bošas, kuris parodė visą šitą nesąmonę, labai aiškiai – kelią į pragarą, tada mirties ataką, visus šiuos dalykus. Turiu galvoje, jis buvo gana šiuolaikinė asmenybė. Jei vadinate Bleiką beprotišku, tai ką sakyti apie Bošą? Kiekvienas yra beprotiškas, išskyrus kvailus nieko vertus žmones. Tiek daug įspėjimų mes gavome. Pavyzdžiui, galime sakyti, nuo seno mes žinome apie pragarą. Mahavira aprašė šiuos visus asmenis labai aiškiai. Tai pragaras. Bet Vakaruose prioritetai yra atvirkšti. Kokia yra jūsų galia? Tik pagalvokite apie tai. Pagalvokite apie tai savyje. Ar tai protinė galia, kuri yra svarbi? Aš jums sakiau, kad protinė galia nieko neturi bendro, nes ji tik linijinė, juda viena kryptimi, krenta, vėl grįžta atgal pas jus. Tai neturi prasmės. Tai tik proto projekcija, plastikas. Kokia jūsų emocinė galia? Emocijas, kurias turite, kur jos jus nuneša? Matote, jūs viskam turite emocijas, net geras emocijas jūs turite. Tarkim, jūs labai mylite savo žmoną. Kur tai jus nuves?

Buvo poetas vardu Tulsidas, kuris labai mylėjo savo žmoną, ir ji išvyko pas savo motiną. Taigi jis negalėjo to ištverti ir nuvyko su ja pasimatyti, įlipo į jos balkoną, ir ji išsigando. Ji paklausė: „Kaip tu užlipai?”. Šis atsakė: „Tu palikai virvę”. Ji atsakė: „Ne“. Tada jie išvydo kabančią didelę gyvatę. Taigi ji pasakė: „Stipri meilė, kurią man jauti, o jei tokią jaustum Dievui, kur tu būtum dabar?” Taigi emocijos jus nuveda į frustraciją, nelaimingumą, į savidestrukciją. Proto galia suteikia jums baisų dalyką, vardu ego, kuris naikina kitus. Emocinė galia neduoda nieko, tik verksmą, verkšlenimą, nuolatinį nelaimingumo jausmą. „O, aš skyriau tiek emocijų tokiam žmogui ir ką gavau?” Taigi tai ne absoliutu, tai realityvu. Ir protiškai esate nulis, jei negalite sunaikinti kitų. Emociškai esate nulis, nes negalite užvaldyti kitų savo emocijomis. Taigi, kokia yra jūsų galia? Kur ji slypi? Ji slypi Dvasioje. Bet netgi prieš pasijuntant Dvasia, kokia yra jūsų galia? Tai Kundalini? Ji miega. Kokia tada jūsų galia? Tai jūsų tyrumas.

Jei žmogus tyras, jo temperamentas yra tyras, ir jis pasilieka savo tyrume, tai veikia, dirba. Bet pirmiausiai tyrumas teikia naudą jūsų sveikatai. Iš žmogaus veido gali pasakyti, kad tai yra tyras žmogus. Kaip mūsų šastrose įprasta sakyti, šventasis arba brahmačarini yra tas, kuris niekada gyvenime neturėjo lytinių santykių, ir jo veidas visada švyti. Ir mes sakome, kad didžiausias brahmačarini buvo Šri Krišna, kuris turėjo tiek daug žmonų. Kadangi nebuvo jokio energijos švaistymo, jokio dėmesio švaistymo. Taigi visa energija yra viduje.

Tarkim, šiandien aš važiavau mašina, lijo, buvo vėjuota, labai šalta, bet mes buvome mašinoje, niekas mūsų nepaveikė, nes būdami mašinoje jautėmės pakankamai šiltai, viduje. Mes įveikėme per viską, niekas mūsų nepalietė, niekas mums netrukdė, mes atvažiavome labai sėkmingai. Kaip? Kadangi turėjome savo transporto priemonę, priemonė, kurią turime, yra mūsų tyrumas. Mes esame tokie skrupulingi norėdami, kad kiti mus gerbtų, kiti turi mums rodytų pagarbą, kitaip susierziname. Ar gerbėte save? Ar gerbiate save? Kartais vakariečiams atrodo, kad Motina siekia pamokslauti apie indų kultūrą. Dauguma žmonių taip mano. Bet aš sakau, kad jūs turite išmokti mokslo iš Vakarų. Gerai. Reikėtų išmokti kitų dalykų iš Vakarų, estetikos, be abejo. Tapybos ir dailės galbūt, spalvų komponavimo. Bet kultūros geriau mokykitės iš indų. Manau, čia mirusi kultūra, visai jokios kultūros. Kokia kultūra, kur moteris turi rodyti savo kūną? Tai prostitučių kultūra, paprasta. Pripažinkite. Ten, kur moteris neturi gerbti savo privatumo, ten išvis ne kultūra dieviškam estetiškumui. To tiek daug šiandien, kad jie net kuria filmą, rodydami Mariją kaip prostitutę. Turiu omeny, štai iki ko priėjote. Indijoje pakaktų apie tai pasakyti, ir jie jus gražiai primuštų – bet kurį, nesvarbu, ar tai būtų musulmonas, induistas, krikščionis.

Turiu omeny, šokiruoja tai, kaip jie kalba apie Kristų. Indui tai kelia šoką. Kaip apie tai galite kalbėti, kai esate praradę savo tyrumą, jūs negalite suprasti, kad gali būti kažkas, kas yra absoliučiai skaistus. Vagiui visi yra vagys. Kadangi negerbiate savo tyrumo, negalite įsivaizduoti, kuo buvo Kristus. Negalite įsivaizduoti, negalite priimti. Daug nepakenčiamų dalykų yra pasakyta apie Kristų. Sakau jums, nepakenčiamų, nežinau. Aš mačiau Jo nukryžiavimą, kuris buvo nepakeliamas, toks ir buvo. Bet tokius dalykus jūs sakote apie kitus; jei indei pasakytumėte tokią pastabą, paprastai indei, ji nusižudytų. Nepriimta, kad bet kas ateitų ir sakytų: „Tu atrodai labai gražiai”. Gerai, galite tai sakyti savo mamai: „Tu atrodai gražiai”, tai kas kita. Bet nesakykite to bet kuriai moteriai. Turite liautis. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės tokio karšto būdo. Magnetas jumyse – tai Šri Ganėša. Dauguma žmonių žino, kad aš turiu gerą krypties pojūtį. Tai dėl iš magneto, kuris puikus. Tai magnetas, kuris laiko jus, prilipusius arba prisiderinusius, arba visą laiką nukreiptus į Dvasią. Jei neturite tyrumo pojūčio, jūs mataruositės šen ir ten. Staiga tampate labai geru Sahadža jogu, rytoj tampate demonu, nes nėra nieko, kas saistytų jus su didžiąja Dvasios idėja.

Pripažinkime tai. Dabar atėjo laikas mums visiems, visiems Sahadža jogams, kad didžiausias dalykas mumyse ne seksas, o tyrumas. Ir tai yra tai, kas subrandins jus. Neįtikėtina, kaip žmonės elgėsi Bordyje, aš sužinojau apie tai, nustebau, kad jie taip galėjo elgtis su Bordžio kaimo gyventojais, kurie nekalti, paprasti žmonės. Bet absurdiškiausia tai, kad, įsitraukdami į lengvabūdišką ir absurdišlką elgesį, įžeisdami savo tyrumą, jūs iš tikrųjų atsiliekate. Kaip antai, jei jūs išeikvojate benziną, mašina negali pajudėti, lygiai taip pat jums kas nors atsitinka. Visą laiką eidami jūs kankinate žmones ir lengvabūdiškai kalbate vieni su kitais apie tai, aš tiesiog nesuprantu, kokia nauda iš to. Galop viskas baigiasi skyrybų byla.

Vieną kartą nuėjau į „Selfridž” parduotuvę, turiu jums papasakoti labai idomią istoriją. Ir minioje buvo du žmonės, vyras ir moteris, ilgai besibučiuojantys, mažiausiai paisantys kitų žmonių, kurie kyla tuo pačiu eskalatoriumi. Kildami eskalatoriumi jie bučiavosi, ir tai, kaip jie bučiavosi, manau, kankino indus, kurie buvo ten, o galbūt ir kitus žmones, pavyzdžiui, kinus, egiptiečius. Toks demontravimasis vyko. Ir aš mačiau juos kitą kartą. Jie nesibučiavo. Aš paklausiau, kas atsitiko. „Mes išsiskyrėme”. Aš pasiteiravau: „Kodėl jūs tiek daug bučiavotės tądien?” Taigi jie atsakė: „Todėl, kad ketinome išsiskirti, tad norėjome paskutinį kartą tai patirti.” Koks lygis. Įsivaizduokite, koks lygis. Jokios meilės, jokio jausmo kitam, nieko panašaus. Visą laiką vaidytis, baigiant viską skyrybomis, ir visa tai viešai demontruojant. Jokia gili asmenybė nerodo šių dalykų išorėje. Be abejo, man buvo pasakyta, kad čia, valstybinėje mokykloje, jūs turėtumėte niekada nerodyti jausmų. Bet jūs galite rodyti bet ką kitą, absurdiško ar gėdingo. Bet ne jausmus. Kokia absurdiška vieta.  Jūs priėmėte visas šias vertybes kaip avys, net nepagalvoję.

Kai aš buvau Prancūzijoje, viena mergaitė priėjo verkdama. Ji pasakė: „Aš – bjauri, bjauri, aš niekada neisiu pas tuos psichologus”. Taigi paklausiau, kodėl. „Jie kalbėjo man bjaurius dalykus apie mano tėtį”. Įsivaizduokite. Ir žmonės priėmė visas šias idėjas apie baisų Froidą. Tai absoliučiai klaidinga. Ar tai būtų iš istorijos, ar kas kita, geriau meskite tai. Kas neteisinga, tas yra neteisinga prieš Dievą. Kas teisinga, tas teisinga prieš Dievą. Bet dabar yra aiški prieštara, nes žmonės važiuoja į užsienį, vyras ir žmona, ir šis, ir tas, jie bučiuoja vienas kitą, erzina vienas kitą. Kam to reikia? Jūs bučiuojate tą asmenį, tada ateinate ir kalbate man priešiškai apie tą žmogų, mačiau tai. Jei turi būti koks savęs išsaugojimas, tai turėtų būti jūsų tyrumas, jūsų nekaltumas. Štai kodėl jūs neturite valios ką nors daryti, jokios valios. Jei koks kvailas žmogus ateitų ir pasakytų jums ką nors, jūs pasakytumėte: „Gerai. Mes pritariame”. Jūsų asmenybės esmė – tai jūsų tyrumas. Ir Sahadža jogoje jūs galite atstatyti viską, ką praradote, jūs galite. Štai kodėl trūksta gilumo. Ir tai priežastis, kodėl žmonių temperamentui trūksta nuoseklumo, nėra pastovumo. Jūs sulauksite dvylikos šimtų žmonių mano paskaotje, o kitą dieną nė vieno, visi bus prarasti, nes nėra pagrindo. Suprantate? Ryšys nutrūkęs. Nėra sujungimo, jungtis yra jūsų tyrumas. Taigi nėra pastovumo, nėra sthaapayati (prigimtinio įsitvirtinimo). Jei jiems pasakytumėte: „Jūs turite atsikelti anksti ryte, nusiprausti, padaryti pudžą.” Jiems to per daug. Bet jei pasakysite, tarkim, indei arba man, jei pasakysi: „Jūs nešiojate tokią ir tokią suknelę”, aš tiesiog negaliu, negaliu, ne, neįmanoma. Tai neįmanoma. Aš galiu visą naktį nemiegoti, bet aš negaliu to daryti, tiesiog negaliu to daryti. Prioritetai keičiasi, nes jūsų dėmesys nukreiptas į tai. Jūs viską turite viduje. Turite visą lobyną tyrumo, kuris yra jūsų stiprybė.

Viskas su jumis, niekas nedingo, viskas ten. Visas aromatas yra jumyse. Viskas išsaugota, nesmerkite savęs. Ir jums taip pasisekė, aš čia tam, kad jums tai pasakyčiau. Jums pasisekė, aš su jumis. Ar suprantate esmę? Jums nereikia eiti į Himalajus, jums nereikia stovėti ant galvos. Nereikia daryti nieko panašaus. Matote, anksčiau šventieji sedėdavo, nepatikėsite, šaltame, suledėjusiame vandenyje arba Himalajuose, lauke, sėdėdavo valandų valadas kartu, įsikibę savo absurdiškų idėjų. Dabar tai nebūtina. Viskas lengviau. Bet pakeiskite prioritetus dabar. Vos tik nukreipsite dėmesį į Dvasią, nustebsite – visa schema pasikeis. Kas yra svarbiausia? Medituoti kiekvieną dieną. Teko matyti žmones, kurie nori lankyti kursus, tarkim, aš pasakyčiau: „Tu geriau eik į kursus”. Kiekvieną dieną jie eis į tuos kursus, prisijungs prie klasės, stengsis ir darys, ir pabaigs. Bet jie negali medituoti reguliariai. Čia slypi nedidelis trūkumas, kurį turite suprasti: kai tik numanome apie džiaugsmą, kuris yra amžinas, mes pradedame judėti jo link vis labiau ir labiau, vis labiau ir labiau mes įsitvirtiname to džiaugsmo vandenyne. Truputėlį.

Matote, kai kas nors nori, kad jūs plauktumėte, jūs bijote, nenorite to daryti, esate laimingi dideliame krante, nenorite plaukti. Kažkas stumia jus, vėl grįžtate: „Ne, baba, aš negaliu to daryti“. Bet kai išmoksite plaukti, jūs pabandysite paplaukti. Ir kai pamėgsite, norėsite daryti tai kiekvieną dieną, reguliariai, skrupuligai. Taigi nedidelė spraga, kurią turite užpildyti. Antras dalykas, kaip aš visada sakydavau, jūs esate lotosai, bet įklimpę purvuose. Ir jūs žinote, kas yra bala, kol Indija yra vandenynas, taigi lotosams labai lengva iškilti iš vandens. Bet pakilti iš purvo yra labai sunku. Tarkim, kažkas įkrenta į purvą. Jei muistysitės, klimpsite giliau. Jei bandysite ką nors daryti, grimsite giliau. Geriausia ramiai stebėti ir tiek. Ir tai geriausias būdas – stebėti save. Bet jei jūsų dėmesys nėra geras, kaip jūs stebėsite? Dėmesys yra: kažkas eina ta puse – tą asmenį matysite. Kitas žmogus eina ten – tą asmenį matysite, turite matyti kiekvieną. Bet jūs nematote gėlių, nematote medžių, nematote Motinos Žemės – nieko nematote. Viskas, ką matote – tai ką nors beviltiškai blogo, blogiau už jus.

Šiandien yra ta diena, kai negalima matyti mėnulio. Jei matote mėnulį, tai lemia nelaimę ir gaunate blogą vardą. Jie sako, kad Šri Krišna pamatė mėnulį ir gavo blogą vardą, Jis buvo rančordas, reiškiantis, kad Jis turi pabėgti iš kovos lauko. Bet tai buvo Jo triukas, Jis turėjo pabėgti. Taigi veikiausiai jūs nematysite mėnulio. Priežastis, kodėl taip sakoma, yra ta, kad šiandien mes turime matyti Šri Ganėšą, kuris yra Motina Žemė, kuris veikia per Motiną Žemę. Daugiausia visko gauname iš Motinos Žemės. Taigi šį kartą jūs turite matyti Motiną Žemę, Kundalini ir Šri Ganėšą šiandien. Motina Žemė sukūrė Šri Ganėšą. Taigi nežiūrėkite, kas yra išorėje, netgi nematykite mėnulio. Tik matykite Motiną Žemę. Kadangi Motina Žemė savo meile ir užuojauta padarė tiek daug dėl mūsų, jūsų Kundalini padarė tiek daug dėl jūsų. Ir Jos sūnus, kuris yra nekaltumas mumyse, turi būti šlovinamas šiandien, nes jis padarė viską, ką galėjo. Nepaisydamas visų įžeidimų, kuriuos padarėme, visos pajuokos, viso nepadorumo, visokio absurdo, Jis vis tiek išlieka mažu vaiku, linksminančiu mus.

Jeigu Šri Ganėša jumyse tapo mažu vaiku, vaikišku nekaltumu, jūs nesupykstate ant ko nors kaip lojantis šuo; žinau, kad yra keletas Sahadža jogų, kurie visada loja, tiesiog kaip šunys arba elgetos Indijoje, bet jūs tampate vaiku, kuris yra mielas, kuris visada siekia pralinksminti jus, visada siekia pasakyti gražius dalykus, visada siekia padaryti jus laimingus. Tokio džiaugsmo šaltinis. Ir štai taip jūs tampate džiaugsmo šaltiniu, šaltiniu laimės, pasitenkinimo šaltiniu. Visą laiką kunkuliuodami juoku ir laime, gražiais dalykais. Kaip jus linksmina vaikai, tiesiog matykite ir stebėkite. Kaip jie ropinėja aplink mažytėmis rankytėmis, kaip jie viską supranta. Kaip jie žino, kas yra teisingiausia. Vaikas, kuris yra realizuota siela, yra jautresnis negu suaugęs žmogus, aš tai mačiau. Kai mano jaunėlė vaikaitė buvo, manau, trejų metų, tarnaitė sukdama man sarį per klaidą padėjo jį ant žemės. Šis vaikas negalėjo tverti to. Ji tiesiog pakėlė sarį, užsidėjo ant galvos ir padėjo ant sofos. Ji tarė: „Ką tu galvoji, dėdama sarį ant žemės, ką tu žinai apie mano močiutę? Ji yra Deivių Deivė, o tu padėjai Jos sarį ant žemės. Dabar tave sukandžios šunys.” Dar pridūrė: „Būk atsargi”. Ir ji vėl nuėjo ir padėjo sarį, bučiavo ir bučiavo jį, tada tarė: „Motina, atleisk jai, Močiute, prašau, atleisk šitai moteriai, ji nežino, ką ji padarė Tau”. Bet jautrumas kyla iš jūsų tyrumo gilumos. Paklausykite vaikų ir nustebsite, kaip jie kalba, ir ką jie sako, kaip elgiasi, kaip stengiasi pradžiuginti jus.

Manau, Vakaruose vaikai yra labai išlepinti, turiu pasakyti, jie labai nedžiugina jūsų ir ganėtinai jus vargina. Kadangi vėl ir vėl tas pats. Jei tėtis ir mama neturi tyrumo, vaikai nesijaučia gerai, nesijaučia ramūs, tampa nerimastingi ir išvysto tą patį nerimastingumą savyje. Tyras vyras niekada nebus apsėstas, patikėkite manim, niekada nebus apsėstas. Jūs galite būti labai protingi, galite būti bet kuo, galite būti didžiu rašytoju, bet jus gali apsėsti. Bet tyras žmogus, paprastas tyras žmogus niekada negali būti apsėstas. Bhutai (piktosios dvasios) bijo tyrų žmonių. Jei vienas tyras žmogus eina keliu, visi bhutai pabėga. Jie tiesiog sprunka šalin.

Galop aš žinau daug atvejų, bet vieną iš jų galiu jums papasakoti, apie tai, kad buvo trijulė, kuri keliavo motociklais 12 val. nakties. Ir kai kurie apsėsti žmonės rašė man laiškus, prašydami: „Prašau, neleisk jiems važiuoti naktį, nes kur mums eiti ir būti?” Aš nustebau. Tie žmonės buvo apsėsti kelių baisių bhutų, kurie eidavo ilsėtis ant medžių naktį ten, kur šitie trys asmenys važiuodavo motociklu, ir, tiesą sakant, rašė man laiškus. Labai apsėsti žmonės, aš pažinojau juos, sakančius: „Paprašyk jų nevažiuoti tuo keliu, nes kur mes gyvensim?”, ir jie buvo kaip išprotėję, visiškai išprotėję žmonės. Aš paklausiau: „Kodėl jūs taip parašėte?” Jie atsakė: „Tie žmonės keliauja mūsų keliu ir kelia mums rūpesčių“. Negatyvai mumyse dingsta kartu su Šri Ganėšos šviesa. Jūs tai galite aiškiai matyti kitame žmoguje. Jei neturite tyrumo, niekada negalite matyti, kas netyras, o kas tyras, negalite. Visi vienodi: „Labai geras, labai geras, labai mielas žmogus, labai mielas žmogus.” Manau, tikrai apsėsti žmonės pripažįstami kaip labai geri žmonės, Sahadža jogoje taip pat kartais  aš klausiu savęs, kas vyksta, kas tai, kaip šie žmonės pripažinti tokiais, ar jie gali tai jausti.

Tame nėra šviesos. Netgi jei gavote savirealizaciją, netgi jei jūsų Dvasia įsilieja į jūsų kolektyvinę sąmonę, netgi jei jūs duodate kitiems realizaciją, nejudėsite niekur, jei neturėsite tyrumo. Tai kaip sudaužyta stiklinė, kuri stengiasi kažką atspindėti, ji niekada negalės sukurti tikslaus vaizdo. Tai itin svarbu. Ir aš jums tai turiu pasakyti. Pirmiausia žmonės paklaus: „Ką aš vesiu?” Kam toks skubėjimas? Be abejo, vedybas aš vadinu laimingu dalyku, vedybos turi būti, turi būti kolektyvinis pritarimas, viskas. Bet kam? Kad pagarbintume tyrumą savyje. Kai žmonės vedę, tada jie turi vaikų. Tada jie nori turėti namą, tada jie to nori. Viskas vis sukasi ir sukasi uždaram rate, ir jūsų gyvenimo šviesa nesklinda. Bet aš pažinojau žmonių, kurie buvo pragare, bet išėjo ir skleidė šviesą, jie pasiekė gražias akinančias aukštumas. Man teko matyti tokių žmonių.

Taigi šiandien jūs turite pagarbinti Šri Ganėšą savyje. Ką reiškia garbinti mane kaip Šri Ganėšą, aš nesuprantu. Nes aš esu Jis. Kai lenkiatės man, jūs norite pažadinti Šri Ganėšą savyje. Leiskite būti Jam pažadintam jumyse. Tegu tai, ką pasakiau, būna mantra, skirta tam sužadinti jumyse, kad būdami mano vaikais jūs mėgautumėtės tyrumo palaima taip, kaip aš džiaugiausi visą savo žmogišką gyvenimą ir visus dieviškus savo gyvenimus. Kad jūs džiaugtumėtės lygiai taip pat – štai, ko aš noriu. Galop jūs turite pajausti to skonį. Aš jums pasakoju apie tai, ko jūs anksčiau galbūt negirdėjote, bet jūs niekada negirdėjote apie Kundalini taip pat. Niekada negirdėjote apie savirealizaciją. Bet manau, šiandien atsitiktinai, visiškai Sahadž būdu buvo suorganizuota šita pudža. Šita pudža turėjo būti Bombėjuje. Viskas buvo paruošta, žmonės norėjo atvykti į pudžą ten.

Manau, Ganėša pudža Anglijoje arba Vakaruose yra tokia svarbi, kad aš ketinu surengti ją nenustačius konkretaus laiko Romoje, kuri buvo esminis griaunantis žmonių tyrumą miestas. Romėnai tai pradėjo, o kiti pratęsė. Bet pudža turėjo įvykti čia, Braitone, prie Sadašivos Lotoso Pėdų. Anglai turėtų suvokti, kad jie turi tokią auksinę žemę, kokios nenusipelnė. Jie turi jos nusipelnyti. Įsivaizduokite, gyvenate Sadašivos žemėje, kur netgi vandens lašeliai ir sniegas yra kaip distiliuotas vanduo, švarus, skaidrus, baltas. Kur Ganėša yra tas, kuris plauna Pėdas savo Tėvui. Kur pats tyrumas gyvena kaip jūsų Motina. Ir jūs turite nusipelnyti šios trokštamos vietos. Anglai Sahadža jogai turi labai pakilti. Priešingai negu buvo prieš tai. Ateiti iš Sadašivos žemės visiškai kitokie. Didžiulė arogancija, baisi arogancija, apie kurią net negalima galvoti Šivos žemėje. Visi netyri žmonės yra arogantiški. Priešingu atveju – kaip jie gali atleist sau?

Jei kalbėsite su prostitute, per dvi minutes suprasite, kad ji prostitutė, nes ji itin arogantiška: „Kas negerai? Aš prostitutė, tai kas?” Arogancija yra netyros asmenybės ženklas. Ir tokia asmenybė taip pat tampa uždara, nes jai gėda, gėda susidurti su kitais. Bet tyra asmenybė yra atvira. Kodėl ji turi kažko bijoti? Kalba su visais gražiai, visiems maloni, nekalta ir paprasta, neįsimylinti kas trečio sutikto. Turite suprasti, kad ši šalis jums duota tikslingai, ir jei nepasieksite šito lygio, būsite išmesti. Taigi gerbdami savo tyrumą jūs iš tiesų gerbiate mane, nes aš gyvenu jumyse kaip tyrumas. Jei Ganėša yra laimė, aš būnu kaip tyrumas. Tyrumas niekada nėra agresyvus, grubus, nes tam nėra reikalo. Nereikia, nes esate tokie galingi, tokie galingi, kad nėra prasmės ko nors užsipulti. Kodėl turėtumėte pulti, jeigu jūs nieko nebijote. Tai taip kilnu, taip miela, taip gražu, visada nauja ir jauna, vis dar taip tauru ir oru.

Praėjo jau dvylika metų nuo tada, kai aš buvau čia. Dar dvejus metus teks labai intensyviai dirbti, viduje ir išorėje. Mes turime labai sunkiai dirbti šiuos dvejus metus, labai sunkiai, mes turime patirti tikrą išbandymą, visi mes, vyrai ir moterys. Tada pamatysime. Aš galiu pasakyti, kad mes padarėme gerą darbą, su mažu šuoliu, drąsa ir tikėjimu mes galime daug pasiekti. Tikėkite savimi. Ne mentalinis tikėjimas, o nekaltumas yra tikėjimas. Tyrumas – tai jūsų tikėjimo sustiprinimas. Kai tikite Dievą, esate tyri. Kai tikite savimi, esate tyri. Kai tikite savo žmona, esate tyras. Kodėl turite tikėti savo žmona? Nes esate tyras žmogus, kodėl ji turėtų būti netyra? Jūsų tikėjimas savo vaikais yra tyrumas, nes jūs tyras, kaip jūsų vaikas gali būti kitoks? Kristalinė tikėjimo forma yra tyrumas. Ir tai jūs galėjote turėti netgi prieš realizaciją. Daug kas turėjo. Iš tiesų kaip kamparas, kurį matote, jis greit kintantis ir išgaruojantis, tuo pačiu būdu, galime sakyti, tyrumas tampa tikėjimu. Jei nesate tyri, negalite tikėti niekuo. Kadangi jūs arba paklūstate emocijomis, esate emocionaliai prisirišę prie manęs arba protiškai prisirišę prie manęs. Bet jei turite tyrumo pojūtį, tikėjimas bus akivaizdus. Savyje jūs neprivalote turėti tikėjimo: „Dabar, Motina, aš turėsiu tikėjimą savyje”. Jūs negalite. Tikėjimas yra tai, kas nuolat kinta, ir pakitęs aromatas atsiranda iš tyrumo.

Taigi nuo šiandien mes nebežiūrėsime į žvaigždes arba mėnulį, bet žiūrėsime į Motiną Žemę. Visatoje ji reprezentuoja Kundalini, ji tiesiog yra tyrumas. Galite tuo patikėti? Kokia jėga. Motinystė, viskas yra tyrumas. Tėvystė, bet koks ryšys yra tyrumas. Skaistumas taip pat yra tyrumo aromatas. Gerumas, užuojauta – viskas kyla iš tyrumo, tyrumo jausmo, kuris nėra protinis. Jei esate tyri protu, galite būti pasibaisėtini. Kaip kai kurios vienuolės arba tie žmonės, kurie yra asketiški, tai yra ne tai. Tyrumas yra įdėtas jumyse, jūsų Kundalini, kuri veikia, nes supranta mane. Ji supranta mane. Ji pažįsta mane, ji yra dalis manęs, tai mano atspindys. Taigi padarykite savo Kundalini stiprią būdami tyri. Žmonės bando atrodyti patrauklūs ir daro šį ar tą. Nešvaistykite taip savo energijos, jūs esate šventi, gyvenkite kaip šventi.

Gyvendami tradiciškai mes turime taip gyventi ir evoliucionuoti iš tradicijos, nedaryti nieko naujo, nieko absurdiško, beprasmiško. Mes neturime būti patrauklūs. Tyrumas – tai gėlės aromatas, kuris pritraukia bites, tai medus gėlėje, tai jūsų egzistencijos esencija. Taigi šį kartą jūs visi atvykstate į Indiją, aš kreipiuosi į jus prašydama gerbti mane ir nesielgti blogai. Nesielgti taip vaikiškai, kaip matote paveiksluose ir filmuose, ir kitose nesąmonėse. Jūs esate virš viso to. Dėmesys, pasiekimai turi būti matomi iš ten, kur yra jūsų tyrumo vieta. Negalime palikti savo vietos, ir nesvarbu, ar būsime pripažinti, ar ne, mes negalime palikti savo vietos. Kaip visi tie avadhutai, jie pasakys: „Takiya sodaa sana“, tai reiškia „Mes nepaliksime savo vietų“. Mes esame savo vietoje. Tai mūsų vieta lotose. Negalime palikti lotoso. Mes sėdime lotose. Tai mūsų vieta. Tada visi šie beprasmiai dalykai, kuriuos įgijote, dings. Pamatysite, jūs tapsite nuostabūs. Visi bhutai išlakstys, visi prisirišimai pabėgs. Bet tai ne asketizmas, dar kartą kartoju. Tai pagarba jūsų būčiai. Kaip gerbiate mane išorėje, taip gerbkite mane viduje. Taip paprasta.

Šiandien yra didi diena mums nusilenkti Šri Ganėšai. Jis pirmas ir svarbiausias, kuriam turi būti lenkiamasi. Kai jūs lenkiatės Jam, turite pajausti, kad lenkiatės ir Jo apsireiškimui, kuris yra Kristus. Jūs turite nepakęsti tokio žmogaus, kuris kalba lengvabūdiškai apie Kristų. Jūs negalite intelektualizuoti Kristaus. Kiekvienas, kuris taip daro, neturi nieko bendro su Juo. Kristus nekaltas. Jei neturite savo gilaus tyrumo, negalite Jo suprasti. Negalite garbinti Jo. Tai geriausia, ką jie sugeba – pribaigti jūsų tyrumą, kad niekada neatpažintumėte Jo. Visa tai kyla dėl jūsų pastanų medituoti. Dabar jūs turite stengtis medituoti. Tai viskas. Palaikykite meditaciją. Pabandykite būti meditacijoje. Pamatykite daiktus. Stebėtojo būsena yra ne kas kita kaip meditacija.

Taigi aš taip pat nusprendžiau, kad sutiksiu Braitono žmones čia ryt ryte ir visus anglus, jei bus įmanoma, užporyt vakare, kad pasakyčiau jiems, kaip svarbu pasiekti tą tyrumo būseną. Manau, tai pavyks. Aš iš tiesų dirbu labai sunkiai, nė nenutuokiate, kaip sunkai aš dirbu. Bet jie taip pat sakė, kad yra žmonių, manančių, jog kiti turi padaryti visą jų darbą. Tai kaip taupyti svarą, taupyti tą, taupyti aną ir taupyti darbą: „Leiskime Motinai padaryti visą mūsų darbą. Motina rūpinasi mumis. Ji turi atsikelti ryte. Ji turi medituoti.“ Tai nėra taupymas. Galite taupyti visa kitą, jei tik žinote, kaip išsaugoti savo Dvasią. Tik jūsų kilimas aukštyn yra svarbus. Tik pakilus, viskas bus išsaugota. Pirmiausia išsaugokite save. Dėl to turite stengtis. Turite sunkiai dirbti. Turite gilintis į save, vystyti save. Jūs tam pakankamai gabūs. Nieko nekaltinkite, nekaltinkite savo žmonos, mamos, tėvo, šalies – nieko. Kiekvienas tai sugeba. Nematykite kitų žmonių, matykite save: „Kaip toli aš nuėjau? Kuo aš prisidėjau? Leisk man eiti į priekį“. Kiekvienas iš jūsų.

Aš esu dėkinga, kad visi žmonės atvyko iš visos Anglijos. Tai bet kokiu atveju buvo teisingas poelgis, bet šita šalis turi būti sukurta tokiu būdu, kad taptų piligrimine visiems čia atvykstantiems. Priešingu atveju, gali nutikti taip, kad po to, kai jie atvyksta į Angliją, jie niekada nebeateina į Sahadža jogą. Gali atsitikti, gali atsitikti dėl arogancijos, kurios žmonės pilni, regis, gali taip nutikti, kad kartą atėję jie pasakys: „Daugiau nereikia Sahadža jogos, man pakanka.” Kitas kelias veda į Indiją, kartą nuvažiavę į Indiją jie įstringa. Aš pažinojau keletą žmonių, kurie atvyko į Angliją, ir išvydę, kaip elgiasi kai kurie Sahadža jogai, ir kaip veikia kai kurie ašramai, jie tiesiog pabėgo. „Motina, nieko neišeis, mes daugiau nebūsime Sahadža jogai, po to, kai pamatėme Tavo pažengusius Sahadža jogus Anglijoje, kur tu dirbai dvylika metų“. Taigi šiandien mes sėdime šioje gražioje Anglijos žemėje ir turime grąžinti kai kurias skolas, gimdami šioje šalyje, ir skola yra ta, kad turime būti didūs Sahadža jogai. Galite lengvai nuspėti, kas yra didis Sahadža jogas. Jei pasakytumėte: „Uždaryk tą langą”, pamatytumėte, kad dauguma žiūri į kitus. Nesakau, kad jie visi anglai, bet gali būti. Versti kitus dirbt – tai nėra būdas. Turite iš tiesų būti labai atsidavę. Nesate to lygio, patikėkite, nesate to lygio. Nežiūrėkite į kitus žmones, kurie čia yra. Esate labai skirtingo tipo žmonės. Esate ypatingi žmonės. Bandykite būti budrūs, gerbkite save, nes esate anglai ir turite ypatingą atsakomybę. Telaimina jus Dievas.

Visą kelią jis nešė upės Godhavari vandenį, kuri teka Nasike, Nasiko upėje. Matote, jūs žinote, kur Šri Rama ir Šri Sita, ir Lakšmanas – visi gyveno ten, Nasike. Ir šita jūra pavadinta Pietų Gangu, Godhavari. Jis paėmė vandenį iš Godhavari. Jauskite tekančias vibracijas. Šalyje, kur netgi upės yra mantros, jų vardai yra mantros, visi nuopelnai atitenka švientiesiems, žmonėms, kurie gyveno taip religingai ir tokie pilni tyrumo, kad netgi upės, kai tariate jų vardus, duoda vibracijų. Matote? Kodėl vieną dieną Temzė negalėtų tapti tokia? Turėtų tapti dėl jūsų punijų. Kiekviena šios žemės dalelytė taps vibruota tiktai per jūsų punijas. Dabar turime pamatyti šitą Šri Ganėšos lygį. Žmonės, kurie turi garbinti, turime matyti, kokie turi būti žmonės, kurie turi garbinti. Labai kebli situacija. […]