Šri Mahalakšmi pudža Sangli, Indijoje, 1986 m. sausio 6 d.

Problema buvo ta, kad mes negalėjome suorganizuoti maisto gaminimo arčiau jūsų, todėl jūs turėjote daug eiti. Tačiau tas ėjimas, mano manymu, buvo visai malonus ir turėjo jums padėti. Tai naudinga dėl viduriavimo ir kitų problemų, kurias turite. Tiesą sakant, mačiau vietovę, tačiau neapžiūrėjau visų viešbučių ir gyvenamųjų vietų. Bet jus informuoju, vienas žmogus yra man padovanojęs vieną akrą žemės, šalia jūros, kitame krante. Ten gražu. Ir jūs visi turėtumėte nusiųsti jam padėkos laišką už tai. Taigi kitais metais, esu tikra, galime suorganizuoti daug geriau ir kolektyviškiau.

Dabar kita kelionė bus, kaip žinote, per Puną, Rahurį, Aklujį. Ir šios vietos yra labai jums svarbios, nes Rahuryje valdė mano protėviai, taigi tai energijos pilna vieta, nes jie buvo garsūs Devi bhaktai [garbintojai]. Taip visi nathai, kaip Mačindranatas, Gorakhnatas, visos šios iškilios sielos vadinamos „avadutomis“, kurios yra pirmųjų didžiųjų Mokytojų inkarnacijos, dirbusios toje vietoje. Tos, kurios pirmosios kalbėjo apie Kundalini atvirai. Tada Puna, kaip žinote, vadinama Punijapatanam, tai nuo seno yra labai šventa vieta. Tada vyksite į vietovę, pavadintą Nira, kur yra upė, pavadinta mano vardu, ir prie šios upės krantų yra daug žemių, kurias mes nusipirkome ir kur užsiimsime žemės ūkiu. Taip pat ten jūs pamatysite ir Bhimos upę, kur rytais prausitės ir tuo labai džiaugsitės. Taip pat jus pakvietė atlikti tam tikrų ceremonijų. Jie numatę dideles ceremonijas dviem dienoms. Todėl aš ten nevykstu, nes negalėčiau suorganizuoti nė vienos programos tuo metu, bet jūs mėgaukitės ten. Tada jūs vyksite į dar vieną įdomią vietą, vadinamą Vani, kur yra stotis ant kalno, ten labai gražu, taip pat ten yra užtvanka, po to jūs grįšite atgal.

Aš naudojuosi šia galimybe pabendrauti su jumis, nes retai tokia proga pasitaiko. Dabar, kai yra apsvarstyti visi išoriniai dalykai, jie turėtų paskatinti jūsų vidinį augimą. Jūs turite pamatyti, kiek pasiekėte savo viduje, kokį temperamentą išsiugdėte, kiek esate neprisirišę, kiek kolektyviški ir kiek dosnūs. Visus šiuos dalykus reikia matyti. Įsivertinkite patys, o ne prašykite, kad kiti įvertintų. Kiek esat balanse, kiek išmintingi, nes visi šie dalykai turėtų jus nuraminti, ir tai suteikia jums taip reikalingą balansą. Nežinau, kiek metų mes galėsime tai daryti, bet manau, kad tai labai gerai, nes jau dabar matau pasikeitimus žmonių vibracijų. Netgi palyginus, kai pradėjome Ganapatipulyje, ir šiandien, yra toks didelis skirtumas. Netgi dabar aš jaučiu šaltą vėjelį iš jūsų! Taigi svarbiausia dėmesį laikyti sutelktą į vidinį augimą. Ir tai yra mūsų pagrindinis rūpestis. Jūs atvykote čia tam, kad augtumėte. Žinau, kad buvo daug sunkumų ir daug neaiškumų, kai kas netgi nusidegino odą, apgailestauju. Bet šioje šalyje persistengimas yra laikomas kai kuo netinkamu, ir turėtume nepersistengti.

Taigi persistengdami mes iš tikrųjų nukrypstame arba į dešinį, arba į kairį kanalą, tad, prašau, stenkitės nepersistengti. Pavyzdžiui, jums gali labai patikti maudytis Bhimos upėje, ir tai labai malonu ten, kur negilu, bet jums nereikėtų eiti ten, kur gilu. Aš nerimauju dėl to, kiekvienas turi būti visiškoje savikontrolėje ir neiti ten, kur nesaugu. Nepaisant to, kad tai pavojinga jums patiems, tai pavojinga visam Sahadža jogos judėjimui, taip pat man, nes aš nerimauju ir jaudinuosi, jei jums kas nutinka. Taigi svarbiausia laikytis centre. Nenukrypti į kraštutinumus, ką bedarytumėte. Visi jus gerbs, jei būsite balanse, o jei krypsite į kraštutinumus, jie pagalvos, kad jums kažkas negerai, iš esmės negerai. Tai taip pat pakenks visai programai. Taigi patariu laikytis centre, nepersistengti dėl nieko, laikytis tinkamai, nes jums, žmonės, yra sunku keliauti žiūrint į saulę.

Tai yra šalčiausias periodas Maharaštroje, taigi galite įsivaizduoti, ką dar galėtumėme padaryti. Turiu omenyje, turime pasiekti rezultatų dirbdami išvien. Ir apgailestauju dėl žmonių, kurie taip nudega, tiesą sakant, dėl to, kad privalau jais rūpintis ir visa, dėl ko vėluoju, dėl ko visa programa vėluoja, vėluoja, vėluoja. Turiu omenyje, kad to buvo per daug. Tačiau nuo šiol daugiau to nebus. Prašau, neikite į saulę, nereikia, pakankamai buvote saulėje. Saulė ištirpdo jūsų protą ir paverčia bepročiais žmones šioje šalyje, jei keliaujame saulėje, tampame bepročiais. Ir kažkas taip pat turi atsitikti mūsų protui, taigi geriau visai nekeliauti saulėje – laikykitės tokios taisyklės. Tik trumpam tai yra naudinga, tačiau nesėdėkite saulėje. Žinau, tai labai patrauklu, nes negaunate saulės spindulių, bet yra saulės šviesos kambariuose – visur. Neturėtumėte eiti ir sėdėti ten, kur saulė. Nes tai gali tikrai sukelti jums problemų, nes saulė Akluje bus gana karšta, tai sakau ir dėl to, kad galiu nebūti kartu su jumis.

Taigi prašau pasirūpinti savimi, tai viena, ką galite padaryti dėl manęs. Dėl savęs jūs turite medituoti, rūpintis savo pakilimu ir nepalikinėkite savo daiktų čia ar ten. Aš labai laiminga dėl to, kaip jie jums atsidėkojo Mahalakšmi šventykloje, o tai, kad jie jus pagerbė ir davė jums „oti“ − labai gražus poelgis priimti jus taip lengvai savu stiliumi į savo bendruomenę, matote. Ir jie sakė: „Mes negalėjome atskirti, kurie yra indai, kurie ne indai“, nes, manau, Ganapatipulyje jūsų oda tapo mažiau blyški ir gal dėl to jie sakė: „Mes negalėjome atskirti, kas yra kas.“ Taigi, labai gerai, kad šiuo metu atsiranda rezultatai, nes po truputį mes, mūsų temperamentai suvienodėja.

Apie pudžas: mes anksčiau turėjome tris pudžas, o ketvirtoji Ganapatipulyje, čia jūs turėsite tris pudžas. Per šias tris pudžas, esu tikra, grupė bus ramesnė, jūs įgysite daugiau, ir tai bus geriau. Jei turite kokių nors problemų, galite informuoti mane, mes viskuo pasirūpinsime. Tačiau viena – užtikrinkite, kad nesukelsite sau įtampos, nebadausite ir nepersivalgysite. Bet kas, ko padauginate, nebus naudingas šioje kelionėje. Nes tikiuosi, kad antroje grupėje mes įgysime daugiau, negu esame įgiję prieš tai. Taigi žmonės iš antrosios grupės turėtų pasistengti laikytis normalaus gyvenimo būdo, daugiau skirti laiko Dvasiai, daugiau dėmesio savo augimui.

Paskutinė, bet ne prasčiausia žinia: yra gerų naujienų, kad itin daug pasiliekančiųjų nori susižadėti. Būsiu laiminga juos sujungdama Punoje arba Rahurije. Labai gera idėja sužadėti tuos, kurie nori. Ir jei yra daugiau žmonių, norinčių susituokti, informuokite mane. Galbūt mes ką nors suorganizuosime Rahurije. Tačiau geriausia yra tai, kad tie, kurie nori susižadėti, gali tai padaryti labai lengvai, ir tai bus puikus tikslas. Taigi informuokite mane prieš išvykdami iš Punos, ar kas nors norės to.

Dabar, jei kas nors turite klausimų ar norite ką pasakyti, prašau pasakyti dabar, nes neturėsiu galimybės pašnekėti su jumis, čia yra susirinkusi tokia maža grupė – kitaip nei visada būna pudžoje, dabar Punoje jūs rasite bent penkis kartus daugiau žmonių nei jūsų grupėje. Ką ji sako?.. Sunkus metas tavo dėmesiui – ką?.. Kas tai? Ji nori sužinoti, kaip jai susikaupti, ir kaip nugrimzti giliau į meditaciją. Tavo dėmesys krypsta ten, kur yra mintis. Tu stengiesi aplink matyti daugiau. Matai, pirmiausia meditacijoje turi išsiaiškinti tai, ir yra daug kitų žmonių, kurie tau atsakys, jie tau padės. Ir, antra, pamatysi, kad geriausia nukreipti žvilgsnį į Motiną Žemę. Susikoncentruoti į Motiną Žemę yra geriausia. Kai vaikštote, nukreipkite žvilgsnį į Motiną Žemę. Jei kas nors kalba su jumis, nukreipkite žvilgsnį į Motiną Žemę. Pamatysite, kad viską daug geriau įsisavinsite ir labiau susikoncentruosite. Labai teisinga manyti, kad mūsų dėmesys neturėtų būti švaistomas tuščiai. Pamažu nusiraminsite.

Manau, daugelis iš jūsų, atvykusių čia pirmą kartą, atras, kad iš pradžių bus truputėlį sunkiau prisitaikyti, bet galop jūs tai padarysite. Nes iš pradžių dėmesys krypsta į smulkmenas, tokias smulkmenas kaip: „Aš turiu atsisėsti ant žemės“ arba turite važiuoti autobusu, arba kur nors pamatote ką nors baisaus. Taigi dėmesys dažnai nukrypsta į trūkumus, spragas ir nešvarumus, nes dėmesys būna toks. Tačiau paskui jis pradeda krypti į vietas, kur gražu. Ir smulkmenose pradedate pastebėti grožį, smulkmenose pradedate pastebėti dieviškumą. Ir tada ateina metas sužinoti tai. Jūsų dėmesys pradeda mėgautis viskuo, bet iš tikrųjų jūs stebite dėmesį, ypač kokį dėmesį turime savyje, kai jis nuklysta. Kur yra spraga? Mes pradedame tyrinėti kiekvieną, pradedame tyrinėti kiekvieną vietą. Dabar, matote šią vietą, jei sėdite čia, man ji nuostabi, jums tai galėtų išsiskirti iš visko − toks mažas rūpestis, tas, anas – viskas, apie ką jūs pradėsite mąstyti. Man tai yra nuostabu, nes aplink matau šiuos gražius sarius ir nuostabiai padarytas gražių gėlių kompozicijas, kai kas ypatingo. Ir fonas, ir visa kita atlikta taip rūpestingai. Kaip jie čia atvyko ir kaip visa tai sutvarkė? Tai įsimintina. Visa tai užvaldė mano mintis, ir aš pradėjau jaustis labai džiaugsmingai, kad mano vaikai dirbo taip sunkiai, kad visa tai padarytų, ir kaip gražiai jie viską suorganizavo. Tokios mintys ateina man į galvą ir jaučiuosi labai pakiliai. Aš nematau dirbtinumo, nematau nieko kito. Matote tai, į ką sutelkiamas jūsų dėmesys. Taigi pasistenkite pamatyti ką nors gražaus. Yra tiek daug gražių dalykų, kuriuos kiekvienas gali pamatyti.

Dabar tai, ką čia matau, yra mano vaikų širdis, kaip jie visa tai padarė. Ar ne tiesa? Jei esate įžvalgūs, galite pamatyti, kaip tiksliai jie sudėliojo sarius, kaip sudėliojo gėles. Taigi tai yra dėmesys. Kur jis nukrypsta? Kai pradedate ieškoti savęs tarp: „Kaip man patogiau, ar man reikėtų turėti tą ar aną?“, tada nėra jokio džiaugsmo. Tačiau džiaugsmas yra daug giliau − ten, kur jie kažką mums yra padarę, kaip jie mums tai darė, kaip jie mums visa tai atgabeno, kaip jie mums gamino su meile. Jūs nieko nedirbate, palyginus su tais, kurie daro visa tai, be abejonės. Jūs elgiatės kaip aukštuomenės asmenys, kad būtumėt… Ir jie turėjo tai padaryti. Ypač Ganapatipulis buvo labai sunki vieta. Žmonės turėjo nueiti ilgą kelią nuo Nagpuro, penkiasdešimt žmonių atvyko čia paruošti jums valgio. Pinigai nėra viskas. Net jei sumokėsite, negalėsite to padaryti. Tai meilė. Tai yra jausmas, dėmesys, svetingumas, rūpinantis svečiais. Ir kiekvienas turi džiaugtis tuo, kiek daug jie mums yra padarę ir kaip mes tuo džiaugiamės. Dėl to širdis gali tapti vis stipresnė.

Tačiau jei turite pasipūtusią širdį, kuri nuolat ieško, kas blogai, kas negerai, ko nors tokio arba tokių dalykų kaip: „Ką aš turėčiau nupirkti, o ką turėčiau parduoti?“ − visa tai galima išmesti iš galvos. Tačiau, jei norite ką gražaus nusipirkti iš tyros širdies, tada atrasite tai, ko norėtumėte. Ir jūs tai padarysite labai greitai. Vakar pripirkau daiktų visiems centrams ir, manau, visa tai turi vertę, už vieną tūkstantį rupijų visiems Indijoje esantiems centrams, ir aš tai padariau neprarasdama laiko. Visa, ką nupirkau, skirta jiems, o aš pasijaučiau daug geriau. Jei tai būtų skirta man, nemanau, kad būtų pasisekę taip gerai. Tačiau jūs nustebsite, aš niekada sau nieko neperku, neturiu tam laiko. Jūs man suteikiate tiek daug, ir man nereikia nieko pirkti. Taigi, tai jūsų požiūris į dalykus, į tai, kaip ką nors darote, kaip tai suprantate. Ir vakar parduotuvė, kurioje apsipirkau, buvo pilna kvapų. Viskas kvepėjo ir visi tai jautė. Ir tai buvo tik dėl to, kad aš mėgavausi visuma, mėgavausi darydama tai dėl kitų. Tai nėra „kitiems“. Kas yra „kiti“? Nes man Sahadža jogai nėra „kiti“. Aš tai darau dėl savęs, dėl savo nuostabesnės būties, dėl savo kilnesnės būties. Toks turi būti jūsų požiūris, gerai? Tada mėgausitės gyvenimu.

Ir dabar noriu pasakyti Sangli žmonėms, kad mes čia esame darę pudžą gana seniai, o neseniai padarėme dar kartą, ir daug kas iš Sangli buvo aprašyta laikraštyje, dėl to buvo tiek daug padaryta. Tad dabar Sahadža joga gali įsikurti ir čia, nes atmosfera yra labai graži ir rami, ir visi žmonės čia yra pasirengę padėti. Taigi Sangli žmonėms aš noriu padovanoti mažą dovanėlę ir paprašyti, kad jie priimtų ją, tai yra mano prašymas. Yra dar viena dovana, tačiau ji kol kas yra prekybos centre. Kas ja pasirūpins? Ji vis dar prekybos centre. Aš nupirkau daug dalykų, tačiau kol kas jie nepristatyti, taigi vieną daiktą aš turiu jiems padovanoti. Atneškite jį dabar.

Taigi, čia yra mūsų Sahadža jogas, ponas Tavde, kuris čia yra labai svarbus darbuotojas. Jis padarė visa tai. Šis ponas yra Mali, kuriam priklauso šios apylinkės. Ką mes vadiname „apylinke“? Jis yra šios apylinkės žemdirbystės pareigūnas, kuris rūpinasi žemės ūkiu visoje apylinkėje, ir jis gavo realizaciją 1975 m. Dabar paskirtas atlikti šias pareigas, taigi atvyko dėl pudžos. Visa jo šeima yra čia. Taigi ponui Tavde, kuris tiek daug gero jums yra padaręs, paplokite jam. Taip pat čia yra ponas Jadav Sahib, kuris viską išspausdino laikraštyje ir yra laikraščio redaktorius. Ponui Jadav – paplokite jam. Jie užima svarbias pareigas, bet jie tokie paprasti, pažvelkite. Jis yra žmogus, atsakingas už visus dalykus čia, jis yra inžinierius. Šis ponas yra atsakingas už visus žemės ūkio darbus apylinkėje, jis yra atsakingas už mokesčius. Antras yra laikraščio leidėjas. Matote, kai žmonės tampa egoistiški, jie savęs nesusieja su aplinka. Jie nesupranta, kaip toli yra. Tai yra kaip kamuolys, kurį vos paspyrus, šis lekia į orą, nežinodamas, kad tėra tik oro pilnas kamuolys. Todėl jūs vadinate pasipūtusiais, matote? Taigi tie, kurie išties yra solidūs žmonės, kurie turi šiek tiek rimtos praktikos ir tinkamą išsilavinimą, jie neįsivelia į ego, jie neįsivelia į šias paieškas. Jie pirmiausiai tampa paprastais ir stengiasi išmokti būti kuklesni, dar kartą išmokti būti paprasti.

Niutonas yra pasakęs: „Aš esu kaip mažas, aš esu kaip mažas vaikas, renkantis nugludintus akmenukus žinojimo krantuose“ – toks žmogus kaip Niutonas tai pasakė. Bet dabar aš suprantu, kad sunku surasti tokių žmonių. Tačiau tuos, kurie yra labai apsišvietę, Vakaruose pažinau juos taip pat kaip paprastus žmones, iš jų raštų, viso jų elgesio galima pamatyti, kad jie yra labai paprasti žmonės. Nuolankumas yra žinojimo ženklas. Kai medis yra apkraunamas, jis nulinksta. Kai jis subrandina vaisius, jis nulinksta. Taip pat žmogus, kuris turi žinių, palinks ir bus labai nuolankus.

Šiandieninė pudža yra labai svarbi, nes šiandien yra Šri Mahalakšmi pudža, ir tokios svarbos, kokią teikiame Šri Mahalakšmi Sahadža jogoje, neskiriame nė vienai kitai Šakti. Nes Šri Mahalakšmi yra Šakti, kurią vadiname Sušumna kanalu, Ji yra jame, ir per Ją yra aktyvuojama parasimpatinė nervų sistema. Kad būtų sustiprinta ši Šri Mahalakšmi Šakti, mūsų evoliucijoje įvyko daug įvykių, ir šis įvykis buvo Šri Mahalakšmi inkarnacija. Šri Mahalakšmi turėjo daug inkarnacijų, Ji yra tokia drąsi, kad priėmė žmogaus kūną, gimė šiame pasaulyje ir atliko tiek daug darbų. Stebina, kad niekas mums nedavė informacijos apie visas šias Šri Mahalakšmi inkarnacijas ir niekas neturėjo išsamaus aprašymo apie tai. Taigi Šri Mahalakšmi Principas yra paremtas Šri Lakšmi Principu. Tai reiškia, kad Motina Šri Lakšmi yra Šri Mahalakšmi, turėtume sakyti – Šri Lakšmi Motina.

Vadinasi, kai Šri Lakšmi ateina pas žmones, Šri Lakšmi yra pusiausvyroje, moteris Devi formoje. Ji yra tokiame balanse, kad stovi ant lotoso. Ji laiko du lotosus savo rankose. Vienas iš jų yra rausvas, ir šiame lotose yra švelnumas. Rožinis lotosas reiškia, kad asmuo, kuris yra „lakšmipati“, turės Šri Lakšmi, t. y. šio asmens charakteris bus rausvas, t. y. bus švelnus. Jo charakteris. Jis neturi būti šaltas.

Antra, jei mes pamatytume lotosą, jei į tą lotosą atskristų bitė, net ji rastų jame vietos, nors bitės turi geluonis, bet net ir joms atsiras vietos lotose. Tai reiškia, kad ir ji yra laukiama. Dėl to žmogus, kuris turi Šri Lakšmi, kviesis visus, kad ir kas jie bebūtų. Jis sukurs patogumą kiekvienam, nesvarbu, didelis jis ar mažas. Jis pasirūpins kiekvienu, atitinkamai pagal kiekvieno socialinę padėtį, jis bus vienodai svetingas kiekvienam.

Trečia yra tai, kas reiškia, kad kiekvienas turi būti dosnus. O jei žmogaus rankoje nėra kilniaširdiškumo, toks žmogus nėra „lakšmipati“. „Danat“ [dosnumo rūšis] yra tokia džiaugsmo davimo savybė, ir tai negali būti lyginama su ko nors gavimu. Asmuo, kuris įgyja kilniaširdiškumo galią, manau, toks asmuo yra nuostabiausias iš visų, nes toks yra pasiekęs aukščiausią žmonijos išsivystymo lygį. Kiekvienas turi sugebėti duoti kilniaširdiškai. Kaip Šri Lakšmi aukoja kaire ranka, taip pat žmogus, kuris yra „lakšmiputra“ [nurodantis principus Lakšmi žmoguje], taip pat turėtų kilniaširdiškai duoti kaire ranka tokiu būdu, kad dešinė to net nesužinotų. Davimas kaire ranka reiškia davimą labai sahadž [spontaniška], be jokių pastangų. Ir visi troškimai privalo būti kilniaširdiški. Ir tikrai šiame pasaulyje yra tiek daug materialių dalykų, o aš manau, kad visų šių dalykų vienintelė reikšmė yra ta, jog mes juos galime duoti kitiems. Savo dosnumu mes galime parodyti savo širdies didingumą, savo meilę ir šilumą, ir dėl to visi šie dalykai yra reikšmingi. Kitaip visi materialūs dalykai neturi reikšmės.

Yra tiek daug svajambhu statulų. Tarp jų Šri Mahalakšmi statula yra laikoma svarbiausia mums Sahadža jogoje. Dėl Jos malonės mūsų Kundalini pakyla Šri Mahalakšmi kanalu. Ji yra aukščiau Šri Lakšmi Principo. Dabar ši [dešinė] ranka reiškia tai. Ši ranka yra pastogės simbolis. Tai turi dvi reikšmes: pastogė – suteikti pastogę kiekvienam, ši ranka suteikia apsaugą kiekvienam. Tačiau realybėje mes matome priešingai. „Lakšmipati“ suteikia daug įtampos ir baimės kiekvienam. Priešingai, Ji [Lakšmi] tik stovi ramiai ant lotoso, niekaip nesidemonstruodama. Priešingai žmonės − jiems reikia mašinų, to ir ano, kad pasirodytų pasiturintys ir pranašesni už kitus.

Antra, Ji nekelia įtampos ar streso kitiems. Ji stovi taip lengvai, subtiliai, kad niekas dėl Jos neturėtų problemų. Tikras „lakšmipati“ atsisės kur nors kampe, sėdės visiškai pasitikinčiai bei tyliai ir išeis tyliai. O jei norės ką nors duoti, jis atiduos ir pasakys: „Šri Matadži, tai yra mano dovana, tačiau, prašau, neatskleiskite mano vardo ir priimkite tai kaip nors. Aš padėjau tai prie Lotoso Pėdų ir baigta, daugiau neturiu, ką su tuo daryti.“ Tada aš pasakau jam, kad neimu pinigų, bet tai bus atiduota patikėtiniams (dėl to mes turime pasakyti paaukojusiojo vardą); jis pasakys: „Jūs galite paskirti tai bet kurio žmogaus vardu, aš tam neprieštarauju. Aš Jums tai atidaviau, nenoriu, kad mano vardas būtų skelbiamas. Jei Jūs norite paskelbi mano vardą mokesčių institucijoms, neprieštarauju, tačiau priešingu atveju nenoriu.“ Jis to reikalaus nusižeminęs neatskleisti jo vardo. Tokius asmenis galime vadinti tikraisiais „lakšmipati“.

Kita [dešinė] Šri Lakšmi ranka rodo taip. Tai reiškia, kad jūsų dėmesys turi būti aukščiau už viską dėl aukštesnio tikslo. Taigi, kai asmuo tampa „lakšmipati“, jo dėmesys yra toks, kad jis pradeda galvoti: „Dabar aš tapau „lakšmipati“, bet kaip dabar galiu pasiekti Dievą?“ Kai ši būsena atsiranda žmoguje, jis turi turtų ir patiria gerovę. Jis tampa turtingas, ir kai jaučiasi nepasiekęs vidinių turtų, tada galima sakyti, kad Šri Mahalakšmi Principas yra pažadintas jame. Ir dėl Šri Mahalakšmi Principo Kundalini yra pažadinama. Kai ji pažadinama, sakome: „Udo, Ambe“, reiškia: „Šri Kundalini, prašome, pakilk pabudinta.“ Mes tai sakome Šri Mahalakšmi šventykloje, nes ji gali būti sužadinta tik Šri Mahalakšmi kanale. Ir vos tik ji yra pažadinama Šri Mahalakšmi kanale, tada prasiskverbia į aukštesnes čakras, pakyla į viršų ir visiškai prasiskverbia į Sahasrara čakrą. Dabar pažvelkime, kiek Šri Mahalakšmi inkarnacijų turėjome.

Pirma, Šri Mahalakšmi Principas yra labai artimas guru, giminingas dėl didelės meilės ir tyrumo santykio. Dabar, jei pažvelgsime iš pradžių į visus Adi Guru, Ji gimė jiems kaip dukra ar sesuo. Džanakos dukra buvo Šri Sita – pavidalu Šri Mahalakšmi. Ji buvo Šri Mahalakšmi Principas ir Ji buvo Džanakos dukra. Tada Šri Nanaka sesuo – Nanaki – Ji buvo Šri Mahalakšmi. Jos santykiai buvo kaip sesers. Taip pat Mahometo Sahibo dukra Fatima, Ji buvo Šri Mahalakšmi. Po to Radhos pavidalu buvo Šri Mahalakšmi, tada atėjo Marija, Marija buvo Šri Mahalakšmi, ir Jos santykiai buvo tokie tyri. Ji buvo tokia tyra, kad savo tyrimu suteikė gyvybę Šri Kristui. Ji buvo absoliučios skaistybės forma, ir dėl savo tyrumo Ji susilaukė sūnaus tyro kaip Kristus. Dėl šių Šri Mahalakšmi inkarnacijų čakros mūsų kūne yra išsidėsčiusios atitinkamai. Tai reiškia, kad Šri Ramos čakra yra dešinėje širdyje, čia Ji yra Šri Sitos pavidalu, čia Ji yra Radhos pavidalu, čia Marijos pavidalu. Ir šioje vietoje šios energijos – Šri Mahakali, Šri Mahalakšmi ir Šri Mahasarasvati – susitinka kaip forma Šri Adi Šakti Energijos. Ji būna Sahasrara čakroje, bet sakoma, kad Sahasrara čakroje Ji egzistuoja Mahamajos forma. Adi Šakti yra Mahamajos forma. Štai kodėl šių trijų Energijų rezultatas buvo tas, kad Adi Šakti atėjo į šį pasaulį Mahamajos forma ir prasiskverbė į kiekvieno Sahasrara čakrą. Kaip žinote, Ji yra priešais jus, ir jūs žinote apie tai. Taigi man nereikia nieko daugiau pasakoti.

Taigi taip per Šri Mahalakšmi Šri Adi Šakti inkarnavosi. Ji turėjo visas tris Energijas − Šri Mahakali, Šri Mahalakšmi ir Šri Mahasarasvati. Šios Energijos yra Joje. Ir dėl šio Šri Mahalakšmi Principo mūsų tyras troškimas, kuris yra Šri Amba, iš tikrųjų energija Šri Mahakali, gali būti pažadinta. Ji gali tai padaryti. Štai kodėl Šri Adi Šakti yra svarbi, nes dėl šių trijų Energijų, net jei viskas yra paruošta, paskutiniam darbui atlikti reikalinga Ji. Tai reiškia, kad darbas atliekamas dėl šių Energijų. Net jei tai mums labai lengva įgyti, lengvai tai gauname, tačiau vis tiek turite sunkiai dirbti, kitaip šis darbas negali būti atliktas. Tai ganėtinai sunku. Jei būtų įmanoma tik per Šri Adi Šakti, tada nereikėtų daryti visos šios painiavos. Jūs turite sunkiai dirbti, ir jūsų palaikymas reikalingas užduočiai atlikti.

Dabar esate ant pakylos, ne aš. Jūs galite paimti mano galias ir jas panaudoti, tačiau žinokite, kad dabar jūs esate ant pakylos. Todėl jūs esate verti pagarbos. Jūs esate ypatingi. Kokia aš esu? Kad ir kokias galias turiu, turiu jas nuo amžinybės, tai nėra ypatinga. Tačiau jūs turėtumėte jas naudoti. Jūs turite jas gauti, įgyti, turėtumėte būti jų meistrai. Tai yra tikras Šri Adi Šakti troškimas, tai yra tyras Jos troškimas. Ir dėl šio troškimo Ji labai stengiasi kiekvieną akimirką. Ir šio proceso metu jūs viską užsitarnavote, įgijote, priėmėte su meile ir tęsdami toliau tobulėjote. Tai teikia didį pasitenkinimą man. Ir dėl jo aš pamirštu viską, kiek daug turėjau kentėti praeityje. Praeityje labai daug iškentėjau. Kiek daug Sita turėjo iškęsti, kiek daug Radha turėjo iškęsti, kiek daug Marija turėjo iškęsti − aš pamirštu visą šią praeitį. Jaučiu, tarsi nieko neįvyko praeityje ir, kad tai, kas vyksta dabar, yra kai kas ypatingo.

Bet šioje inkarnacijoje yra įsimintinas vienas dalykas: Šri Mahalakšmi inkarnavosi į žmogišką formą – į žmogišką formą. Bet Devi, kurią vadiname Šri Mahakali, neinkarnavosi į žmogišką formą. Ji visada egzistuos Devi forma. Todėl įgyti Devi formą lengva, įgyti žmogišką formą yra labai sunki užduotis. Taip pat kovoti kaip žmogui ir gyventi kartu su žmonėmis yra gerokai sunkiau. Taip pat gyventi, laikantis žmogiškų apribojimų, yra daug sudėtingiau. Visas šis darbas, būnant žmogiška būtybe, buvo atliktas visų Devi, ir šiandien mes gauname gausių vaisių iš praeityje atliktų darbų. Puikus darbas, atliktas Ganapatipulyje, vertas būti aprašytas istorijoje, didelis darbas buvo atliktas, ir tai bus tęsiama visus ateinančius metus. Aš trokštu, kad tai tęstųsi artimiausius trejus ketverius metus. Ir jei tai atsitiks, tada jūs suprasite, kad tai, ką pradėjome nuo Ganapačio, pasiekė Sahasrara čakrą. Tai taip „aditi“ [pirmapradiška], kad sunku tai išreikšti žodžiais. Ir visa tai jūs turite gauti. Jūs turite gauti visa, kas priklauso man, toks vienintelis tyras mano troškimas. Ir kai tai veikia, tada aš daugiau nieko nenoriu. […] Telaimina Dievas jus visus. Telaimina Dievas jus visus. Telaimina Dievas jus visus. Telaimina Dievas jus visus.