Kalba po Sahasrara pudžos

Alpe Motta (Italy)



Send Feedback
Share

Kalba po Sahasrara pudžos, Alpe Motta, Italija, 1986-05-04

Šios dainos yra dainuojamos Himalajuose, o tai, kad jos dainuojamos čia, yra tikrai kažkas nepaprasto, ar ne? Jie jas atvežė iš toli, kad padainuotų čia.

Dabar manau, kad paskaičiau jums labai labai ilgą paskaitą, ar, kaip jūs vadinate, kalbą. Bet kai kurios reakcijos buvo labai teisingos, ir kai kurie galėjo ją puikiai įsisavinti, o kiti, kalbama, kad snaudė. Šie dalykai vyksta dėl negatyvo. Turite kovoti su negatyvu, nes negatyvas yra tai, kas užduoda klausimus. Kai aš kalbu, sakau tiesą, absoliučią tiesą, bet jis užduoda klausimų ir svarsto.

Kai pradedama svarstyti, niekas neina į galvą, nes pasiliekate su paskutiniu sakiniu ir jūs nesate su juo dabartyje, todėl viskas tampa kažkuo panašiu į pabėgimą ir tada jūs pabėgate užmigdami. Šiandien labiausiai stengiausi perkelti jus į sąmoningą būseną. Privalote būti sąmoningi, privalote būti budrūs, nes tai ir yra esmė: kol nesate sąmoningi, tol negalite dvasiškai kilti. Bet kuris nenormalus žmogus negali kilti. Turite sunormalėti. Daugelis jūsų turėjote daug anomalijų, kurios buvo atskleistos ir išmestos, ir daugelis buvo apvalyti, bet dabar, jei kai kurie vis dar įsitvėrę jų, jie privalo jų atsikratyti. Jie negali gyventi jas pateisindami. Dažniausiai negatyvūs žmonės pritraukia negatyvią asmenybę.

Taigi, jei turite kokį nors negatyvą savyje, neturėtumėte sėdėti su negatyviu žmogumi, niekada nepriartėkite prie tokio, laikykitės atokiai ir būkite išvien su pozityviu žmogumi. Kaip sakiau, laikykitės išvien ir remkite savo lyderius be abejonių, be ginčų, bet čia yra bėda, kad pradedate kovoti su savo lyderiais. Jei lyderis jums kažką sako, jūs kivirčijatės su juo, ginčijatės su juo, taigi – baigta. Aš kalbu per lyderius, taigi, tuo neabejokite. Jei abejosite, tai sukels problemą. Turite laikytis išvien su savo lyderiais, kurie yra teigiami žmonės. Ir jeigu pradėsite jais abejoti, tada prapulsite, neliks jokio ryšio tarp jūsų ir manęs. Ir tai vyksta visur, man buvo pasakyta, kad taip yra Šveicarijoje, Prancūzijoje dabar geriau – taip būdavo visur, išskyrus Italiją.

Manau, kad Italija pasiekė geriausių rezultatų. Nesipykite su savo lyderiais, nesiginčykite su jais. nesvarstykite Sahadža jogos. Ką galite pasakyti? Ką žinote? Ką galite svarstyti? Kokios jūsų žinios? Ar abejojate savo chemijos mokytoju, kai jis sako: „Vandenilis turi du atomus ar vieną atomą“. Ar abejojate? Kai pradedate taip elgtis su savo ego, esate išmesti iš evoliucijos karalystės. Taigi, nekritikuokite, tiesiog klausykitės ir bandykite suvokti viduje. Tai yra mantros, suvokite jų esmę. Vietoj to jūs pradedate abejoti, ginčytis su savo lyderiais, patarinėti jiems. Prašau to nedaryti, liaukitės tučtuojau. Čia ne politika, kur visi gali patarinėti, kur visi turi išreikšti nuomonę.

Dažniausiai taip elgiasi bhutai; tik bhutiški žmonės patarinėja, pareikšdami savo nuomonę. Ir jie ištisai priešinasi lyderiams. Ypač pagyvenę žmonės, pasakyčiau, nes jūs kartais esate labiau subrendę nei lyderis. Tuomet manote, kad turite teisę pataisyti lyderius, tai netiesa. Sahadža jogoje svarbu ne kokio jūs amžiaus, o kiek esate evoliucionavę. Taigi, kai pradedate abejoti savo lyderiais ir kritikuoti jų elgesį ar panašiai, atsikirtinėjate arba kišate savo idėjas, jūs – pražuvę. Tai tarsi jungtis.

Tarkim, yra jungtis tarp čakrų ir ląstelių, įsivaizduokime taip. Dabar, jei neigiate čakras, kaip tai išspręsti? Nes aš susijungusi su jomis ir per jas jūs esate susijungę. Bet jei neigiate jas, jūs atsiskiriate. Aš žinau, ką daryti su lyderiais, aš juos parenku, aš juos išdėstau, aš juos organizuoju, aš juos pakeičiu – aš žinau, kaip elgtis.

Dabar tai ne jūs, žmonės, kurie jiems prieštarauja, tai ne kas kita kaip jūsų ego. Indijoje tai visai nenutinka. Nenutinka. Kai Motina kažką paskiria, tai yra priimama, nes jiems tai tiesa, kurios jie ieškojo. Visa kita yra nesąmonės, komplikacijos, ir todėl, kad esate tokie komplikuoti, kiti dalykai atrodo gerai, manote, kad atsisakote savo asmenybių. Visai ne. Jos auga. Atsiduokite gyvybės syvams, gyvybei, gyvybinei energijai, atsiduokite, priimkite daugiau, priimkite daugiau. Šis ego jums niekada neleis nieko įsisavinti. Saugokitės to. Tai niekada neleis jums užmigti, tai niekada nesuteiks jums ramybės. Tai niekad neleis jums augti, tai niekad neleis jums pasiekti savo tikslų, taigi, atsisakykite to savo ego.

Viena, ką turiu jums pasakyti: nesipykite, nesiginčykite, neabejokite, nekritikuokite savo lyderių pirmiausiai, nes kitaip jūs būsite atskirti. Būkite jo gerajame sąraše. Stenkitės jį paremti, klauskite, ko jis nori, kokios pagalbos jam reikia. Kuo daugiau prie jo prisirišite, kuo arčiau prie jo būsite, tuo daugiau gausite. Bet, matote, žmonės yra labai švaistūniški. Jie iššvaistė savo gyvenimus narkotikams, šiam ar tam – visokioms nesąmonėms. O moterys turi kitą blogą įprotį – apkalbėti. Jos nori apkalbėti – apkalbėti šį žmogų, kritikuoti tą žmogų. Tai labai prastas moterų įprotis – apkalbėti.

Niekada nekreipiu dėmesio į tą, kuris apkalba, ir nemėgstu žmogaus, kuris apkalba, taigi, neapkalbinėkite pigiai, lengvabūdiškai kalbėdami apie kitus. Neprivalote būti išsilavinę, neprivalote būti iš labai kilmingos šeimos, nieko neprivalote, jei tik esate Sahadža jogai, galite būti deimantai. Bet leiskite būti paverstiems deimantu. Leiskite!

Taigi, kai kurių žmonių reakcija buvo labai gera: jie sugėrė tai, ką sakiau, jie viską įsisavino, bet kai kurie iš jų užsnūdo. Dabar tie, kurie tuo metu kamavosi, galbūt nesuprato – tai labai sudėtinga tema, sakiau jums, tai labai subtili tema, nesvarbu. Bet tie, kurie snaudė, turėtų savimi pasirūpinti, turėtų išsiaiškinti.

Pastebėjau vieną dalyką su kairės pusės žmonėmis: jei jie padėtų žvakę prie savo kairės Svadistana čakros, šiek tiek toliau, padėtų vieną žvakę priešais nuotrauką ir ištiestų kairę ranką į nuotrauką, o dešinę ranką padėtų ant Motinos Žemės – tai suveikia. O žvakė už nugaros turėtų būti kiek atokiau, nes ji spragsi, ji blaškosi į vieną, į kitą pusę, liepsnoja. Tie, kurie vartojo narkotikus, ne LSD, bet kitus narkotikus, kurie yra apsnūdę, kuriuos ima miegas, kurių smegenys sugadintos narkotikų, visi tie žmonės gali iš šito turėti daug naudos. Darykite tai kasdien. Vartodami narkotikus niekad nepajutote, kad atsiduodate narkotikams, niekad nepajutote, kad tai buvo kažkas, kas jus visiškai pribaigs.

Žinote, tiek daug žmonių yra žuvę, tiek daug miršta, bet jūs norėjote tai daryti, nežinau, nes jūsų ego sakė: „Gerai, nagi pabandyk. Tu – išrinktasis, tau nieko nenutiks.“ Tai įteigta ego. Taigi, jūs paklusote. Gerai, nesvarbu, kad ir kas įvyko – įvyko. Leiskite mums tai išvalyti, nes mes esame ieškotojai. Taigi tie, kurie tikrai pajuto vienį per šią paskaitą, be jokių abejonių, turėtų žinoti, kad jiems puikiai sekasi. Tie, kurie abejojo, kritikavo, turėtų žinoti, kad jie turi ego, o tie, kurie snūduriavo, turėtų žinoti, kad jie yra kairės pusės. Kairė pusė yra blogesnė nei dešinė, nes dešinė pusė gali būti lengvai ištaisoma, ji pasirodo. Ji pasirodo išorėje, žmonėms tai nepatinka. Toks žmogus yra kritikuojamas, visi sako: „Jis – egoistiškas, jis – toks, anoks“. Visi žino, kad toks žmogus atrodo kaip Hitleris. Bet kairės pusės žmogus, matote, yra labai vertas užuojautos ir labai gailite tokio žmogaus, užjaučiate ir pasimetate su tokiu žmogumi. Juos daug pavojingiau ir sunkiau pagydyti, labai sunku.

Taigi, tai nelengva užduotis, mes turime ją įveikti. Aš labiausiai stengiuosi, jūs taip pat turite man padėti. Mąsčiau, kad jei trupučiu aliejaus pradėtume tepti savo galvą vakare, tai būtų puiki mintis. Kaip Sahadža jogai turėtumėte. Manau, kad šukuosena Sahadža jogų turėtų būti pakeista. Šis modernus, madingas stilius mums netinka, nes vieną dieną visi būsime plikomis galvomis. Galiu jums pasakyti, pamatysite Sahasrara čakrą su didele duobute štai čia. Geriau naudokite truputį kokoso aliejaus, gerai ištrinkite juo galvą vakare ir ryte. Juk to labai nesimatys. Ir tinkamai susišukuokite, nes taip pat manau, jei jūsų apranga – kaip bhutų, jei jūsų plaukai – kaip bhutų, tai bhutai jus užvaldys, galvodami: „O, čia sėdi bhutas, aš geriau jį paveiksiu.“ Taigi susišukuokite taip, kad plaukai nekristų ant kaktos visai, ištiesinkite, susišukuokite ir visiškai atsidenkite kaktas. Mes esame Sahadža jogai.

Mes turime pakeisti savo aprangą, turime pakeisti savo stilių. Negalime būti madingi kaip tie kvaili pankai. Mes tokio tipo: iš mūsų šukuosenų žmonės turėtų matyti, kad tai – Sahadža jogai. Taigi, prieš pradėdami plikti geriau pabandykite įtrinti trupučiu aliejaus savo galvą. Tai labai svarbus dalykas, kurį Sahadža jogai turi daryti.

Galite naudoti vibruotą aliejų, jei norite, manau, alyvuogių aliejus yra puikus, bet geriau nei alyvuogių aliejus, manau, plaukų augimui yra kokosų aliejus. Bet kartais galite naudoti ir migdolų aliejų, tai irgi gerai. Migdolų aliejus jums tinka, jei turite bet kokią problemą dėl nuovargio, arba jei jūsų nervams reikia dėmesio, jei esate nervingo būdo žmogus, tada migdolų aliejus jums tinka. O žmonės, turintys dantų problemų, juos turėtų prižiūrėti. Jokios naudos eiti pas dantistus, nes dantistai sukelia problemų. Paprasčiausiai naudokite alyvuogių aliejų su trupučiu druskos, gerai įtrinti dantenas kasdien prieš miegą. Tai padarys jūsų dantis sveikus.

Jūs nustebsite, iki šiandien aš nesilankiau pas jokį dantistą. Niekad nebuvau pas dantistą, ir, tikiuosi, niekada pas dantistą neapsilankysiu. Bet reikalas tas, kad aš turiu tam tikrus gerus įpročius. Vienas iš jų yra tai, kad valau savo dantis gana dažnai. Bet nenaudokite elektrinių dantų šepetėlių ir panašiai, naudokite paprastus, geriausiai naudokite savo pirštus, įtrindami druską bei aliejų. Tai jums labai gerai, leiskite viskam nusivalyti ir tada išskalaukite.

Trečia, ką pastebiu Europoje, kad jūs, žmonės, neatsikrenkščiate bei nevalote savo liežuvių, kas yra prieš Višudhi. Ir tai turbūt viena iš priežasčių, kodėl jūsų Višudhi čakros yra blogos. Taigi, net jei tai nėra madinga čia, Vakaruose, bet labai svarbu yra įsikišti du pirštus į burną ir nugramdyti pirštais, ne šepetėliu, nuvalyti liežuvį taip, kad viskas išsivalytų rytais. Tai svarbu, nes tai kaupiasi, o po to pūva. Tai turi būti atlikta, ir galbūt jūs pagalvosite, kad tai skleidžia nemalonų garsą ir panašiai, nesvarbu. Jūs turite atsikrenkšti, ir taip palaikysite švarią Višudhi. Tai viena, o kita yra tai, kad visada privalote naudoti vandenį kuo dažniau prausimuisi, kai einate rytinio apsiplovimo. Vanduo privalo būti naudojamas, popierius yra nešvarus ir nehigieniškas įprotis, labai nešvarus ir nehigieniškas įprotis. Bet jei, net jei naudojate popierių, turite apsiplauti po to. Tai labai svarbu, kad visada vanduo turėtų būti naudojamas kuo daugiau. Sahadža jogams tai labai labai svarbu.

Dabar tie žmonės, kurie pastebės, kad yra subtilesniame lygmenyje visiškai ant žlugimo ribos: jie vis dar turi tų problemų, nori miegoti su kitomis moterimis, nori daryti visus šiuos dalykus – jie turėtų palikti Sahadža jogą. Geriausiai palikti mus ramybėje. Negalime turėti tokių beverčių žmonių savo tarpe. Taigi, jie turėtų palikti Sahadža jogą ir mums netrukdyti, nes galime surinkti tūkstančių tūkstančius Indijoje, mums tai ne problema. Jiems tai nesunku, jie jau ten dabar.

Taigi, tie, kurie vis dar yra tokie, kurie siekia turėti santykių su kitomis moterimis ir nužiūrinėti kitas moteris, ar tokios moterys, matote, visi tokie maniakai, aš tiesiog vadinu juos maniakais, turėtų palikti Sahadža jogą ir apsieiti be mūsų. Tai nesvarstytina. Mes visada sakydavome, kad tie, kurie yra labai negatyvūs žmonės, turės palikti Sahadža jogą, ir ta diena išauš.

Taigi, jums visiems būtina labai stengtis išsivalyti, ir niekada nesėdėkite su negatyviu žmogumi. Niekada nesibičiuliaukite su negatyviu žmogumi. Stenkitės padėti žmogui, kuris yra teigiamas. Išsivalykite. Išsivalykite, rūpinkitės savimi, gerbkite save, mylėkite save. Gyvenkite garbingai. Prastas dalykas, paviršutiniškas dalykas, bevertis dalykas neturi būti atliekamas, ir meskite iššūkį savo ego. Leiskite kam nors jus įžeisti ir žiūrėkite, kad neatsikirstumėte. Tiesiog stebėkite tai, susivaldykite.

Pasistenkite, kad jūsų ego nereaguotų. Tai gali būti pasiekiama labai lengvai, jei pabandysite žvelgti į save veidrodyje ir pasijuokti iš savęs, pasišaipyti iš savęs. Jūs galvojate apie save: kas jūs, ką jūs turite. Nieko. Dabar šiandienos paskaita buvo tikrai ne tik puiki, taip pat ji buvo tarsi mantros. Labai gerai smegenims ir, sakyčiau, šios paskaitos reikia klausytis vėl ir vėl bei įsisavinti neabejojant, neabejojant, įsisavinti, įsiminti.

Tikiuosi, kad tai suprantate. Dabar, po šios Sahasrara pudžos, tikiuosi, jūs, žmonės, stengsitės palaikyti lygį, kurį pasiekėte. Tikiuosi, kad visi palaikysite, šlovinsite savo lyderius ir jokiu būdu nediskutuosite su jais, nesiginčysite su jais, nekišite jiems savo idėjų. Netgi žmonoms liepiau nesipykti su lyderiais. Tai tarsi vienas kito tempimas žemyn. Pavyzdžiui, jie sakė, kad buvo tyrinėjami keli skorpionai iš skirtingų vietų. Ir jie pastebėjo, kad vienas stiklainis buvo praviras ir klausė: „Kas čia? Visi skorpionai iš šio stiklainio iššoks.“ Jie atsakė: „Jie negali, nes kai vienas ropščiasi, kitas jį traukia žemyn.“ Lygiai taip elgiamės ir mes.

Taigi, jei yra lyderis, tai yra ego, kuris verčia jus pavydėti, ir šis ego sako, kad jūs geriau žinote, geriau pasiūlykite sprendimą. Ne, kad negalite patarti žmonėms, sakykite man taip pat, bet jei tai bus nepriimta, viskas gerai. Tai iššūkis jūsų ego. Geriau jis pasakys jums: „Ne“, kad pamatytumėte: „Ar mano ego vis dar primygtinai reikalauja tos pozicijos?“ Dabar antra, ką minėjau: mes neturime pasiduoti įsitikinimams. Sakykim, buvo toks įsitikinimas, ir šįkart anglai pajuto, anglų lyderiai pajuto (kas buvo didelė klaida), kad italams sukels nepatogumų, jei jie apsistos. Italai – labai geranoriški žmonės – kaip indai. Jie džiūgaus, jei tie apsistos, bet tai anglų protas.

Tai anglai, kurie negali pakęsti žmogaus, apsistojančio dviem dienoms. Jie iškart jums atvykus paklaus: „Kada išvažiuosite?“. Taigi, tai jų protas, kuris taip suvokia, kad bus nepatogu, nes jiems patiems būtų nepatogu. Net jei jiems buvo pasakyta: „Galite čia likti iki pirmadienio, jokių problemų, jūs turėsite sumokėti tik dešimt svarų“, bet: „Aš taip pamaniau“ – tai anglų idėja būti geriems kitiems. Nes jiems, jei kas apsistoja jų namuose – viskas. Jie niekam neleis užeiti į namus. Tegu sninga ar panašiai lauke, jie tiesiog tai matys ir su jais bendraus. Pati tai mačiau.

Vieną dieną aš išėjau, kai snigo, ir pamačiau moterį, stovinčią prie durų su vežimėliu, kuriame buvo mažylis, o kita ponia buvo senutė, kalbanti iš vidaus, tik pro plyšį, taip, kad durys nebūtų visiškai atvertos. Ir kai aš grįžau po valandos ar panašiai, ta moteris vis dar stovėjo lauke ir kalbėjo. Ši moteris neturėjo sveiko proto pasakyti: „Užeikite.“ O kita moteris irgi neprieštaravo, nes ji tikriausiai elgiasi taip pat. Taigi, geranoriškumo jie niekur negali suvokti. Be to, ten neiškilo problemos, buvo pasiūlyta, kad galite čia apsistoti ir būti.

Dabar, šiandien, turėjome paskubėti. Visas reikalas buvo gan nepatogus ir mes turėjome tai padaryti dėl menkos klaidos. Jie turėjo atsiklausti manęs, ir aš maniau, jūs visi pasiliksite pirmadieniui, nes tai yra logiška, tai protinga. Bet dėl įsitikinimo, kad mes neturime apsunkinti… Tai ne tik anglams, tai įmanoma kiekvienam iš jūsų. Kai pradedate galvoti: „Aš maniau“ – pražūnate. Taigi, šie idėjos apie bet ką, kurias turite, yra išties labai pavojingos. Turėjau gausybę patirčių šių kvailų įsitikinimų, kuriuos žmonės turi: „Aš maniau“. Jie bando būti geri, bet galiausiai bando būti bjaurūs. Jie yra bjaurūs. Tai reiškia, kad kažkas yra neabejotinai klaidingo jų turimuose įsitikinimuose apie bet ką, ir štai kodėl, jei žmonės būtų teisūs, kai jie galvojo, pasaulis būtų visai kitoks. Bet jie galvoja tame lygyje, kur viskas tiesiog leidžiasi į apačią, ir jūs smunkate žemyn.

Vos tik pradedate galvoti, smunkate žemyn. Toks yra jūsų galvojimo trūkumas, nes jis apribotas jūsų įsitikinimų rezervuarų. Vos tik jūs galvojate, matote, esate apriboti savo įsitikinimų ir leidžiatės žemyn. Nepaliečiau daugybės temų šiandien, kurias galėjau paliesti, tokių kaip meno. Minėjau, kad buvau nustebinta ir pradžiuginta, kaip ši gėlė, tai daro mane tokią laimingą pamatyti sodą. Bet rafinuotam protui tai daugiau akmuo ar kažkas nesąmoningo. Jiems gražu viena gėlė kažkur, nes likusi erdvės dalis turėtų būti vieta jų ego.

Taigi, jie negali matyti grožio, tai neįmanoma, tai neįmanoma, net Sahadža jogos yra mums per daug. Nejaugi esate kūdikis ar ką? Ko per daug? Matote, tarsi būtume kūdikiai, gavę buteliuką, tiek daug pieno, tiek daug pieno, taigi, Sahadža jogos yra per daug. Jūs esate neūžaugos ar ką? Tokioje nesąmonėje nėra jokios vertės. Todėl: „Tai – rafinuota, tai – gražu“ – visi kritikuojami? Žmonės taip bijo puošti savo namus, nes tai bus sukritikuota. Geriau turėti juos paprastus, baltus, tiesiog baltus. Jiems nepatinka net nosis. Jie nori nusipjauti nosį, akis – viską turėti tiesiog neišraiškingą. Ir įsivaizduokite, tai – ego žaidimas, kuris nori individualumo. Kaip jie yra priešpriešoje su tuo, ką taip norėjo pamatyti, aiškiai?

Jei nueisite į sodą, jie turės vieną, matote, medį, kažkur ten kabantį. Tai turėtų būti sodas. Jūs sakote: „Kur sodas?“ Jie atsako: „Čia yra sodas.“ Per mikroskopą: „Kur sodas?“ „O ne, mes padėjome tik vieną medį šioje vietoje, matote, kad jis taptų svarbus.“ Taigi, čia yra tik medis, ir kai jūs priartėsite, tada ten bus kitas krūmelis ir dar kitas. Visko per daug. Kodėl? Nes ego yra per daug jų galvose. Todėl jiems visko yra per daug. Šis kvailumas turi dabar išnykti. Jūs turite pasiimti visa, kas gera, tai, ko yra per daug, turite paimti ir išmesti – kad ir ko jumyse per daug. Tai reikia suprasti.

Visos šios kvailos idėjos, visokios kvailos idėjos, pavyzdžiui, jūs norite įsigyti namą, puiku, nueinate ir nusiperkate namą. Aš lankiau žmones, daug namų yra apie septynių su puse pėdos aukščio, bet jiems tai patinka. Paklausiau: „Kodėl?“ „Jis labai senas.“ Sakiau: „Tai kas?“ Jie atsakė: „Bet tai senas namas, jis toks ir anoks, tas senas namas.“ Aš paklausiau: „Bet kodėl jis jums patinka?“ Nauji namai yra aštuonių pėdų, dauguma. Taigi, pasirinkimo nėra. Bet kodėl norite turėti namą, kuris yra senas? Jiems nepatinka Viktorijos laikų namai. Kodėl? Nes jie ne tokie įprasti, jie ne tokie madingi. Privalote turėti namą, kuriame nusisuksite sprandą, nepatogiai užeidami į tualetą. Net negalite sėdėti ar stovėti, pusiau kabėdami ore. Tai namas su charakteriu. O charakteris yra toks, kad priverstų jaustis nepatogiai ir keistai.

Tas žmogus su charakteriu, turiu omeny, žmogus, jei jis kvailas, ekscentriškas, nenormalus, keistas – tai žmogus su charakteriu. Tokia šiandieninė situacija. Jis – žmogus su charakteriu, jei jis nenormalus, visiškai keista asmenybė. Kaip čia yra? „Žinote, jis atvažiavo dviračiu su šortais.“ Sakiau: „Tikrai?“ Žmogus su charakteriu. „Taip, dėvėdamas juos jis serga artritu.“ Užsiimti nenormaliais, keistais, kvailais dalykais yra laikoma kažkuo individualiu.

Dabar, kaip Sahadža jogai, turite suprasti, kad jūs nesate tokie kvaili. Jūs patys esate karūnuoti. Dabar jūs nesielgsite kaip tie kvaili žmonės ir jų mados – meskite tai. Jie juoksis iš jūsų, jūs juokitės iš jų. Jei nueisite į beprotnamį, visi bepročiai sakys: „O, tai atėjai prie mūsų prisijungti?“ Ar ne taip? Jie mano esantys išmintingiausi, ir jūs pasimetate, galvodami: „Ar aš pats – beprotis?“ Taigi, kai visi pamatysite tokį žmogų, turėtumėte tiesiog iš jo pasijuokti.

Kaip panelė, kuri manėsi esanti labai madinga, atėjo vilkėdama labai atvirą suknelę, matot, pademonstruodama visus savo kaulus ir panašiai. Ir mes su vyru atsitiktinai nuvykome į tuos namus. Taigi, vos tik jis ją pamatė, sugrįžo ir apsivėmė. Paklausiau: „Kas nutiko?“ „Pamačiau ją ir apsivėmiau.“ Mes įsėdome į mašiną, net neužėjome ir išvažiavome. O ji manė esanti labai madinga mergina, demonstruojanti visus savo kaulus, visą kūną – baisu. Įsivaizduokite, tarsi prieš jus stovėtų lavonas. Bet lavonas laikomas madingu. Visi nori elgtis kaip lavonas.

Dabar čia turėtumėte vadovautis sveiku protu. Antraip jūs – ne Sahadža jogai. Turite matyti vykstantį absurdą, juk jūs nesate kvaila asmenybė. Visi šie dalykai, dabar, jei žvelgsite kitu kampu, kaip jau jums minėjau, kad esate aukštesnės asmenybės, kad pasiekėte naują savo čakrų suvokimą, nustebsite, kad jūsų reakcijos bus labai labai skirtingos. Jei pamatote kažką, kaip tai… „O“, – sakote,– „gražu!“ Bet kol turite tuos baisius įsitikinimus savyje, jūs negalite.

Namas, kuris yra apgriuvęs, neabejotinai nugrius, jūsų galvoje yra „O, koks su charakteriu!“ Visas charakteris užgrius jums ant galvos! Žmonės turi absurdiškų idėjų. Arba, kai jie nori kažko modernaus, kas yra visiškai keista ir absurdiška. Matote, buvo moteris, kuri pasistatė modernų namą, ir turėjome lipti laiptais. Ir kiekvieną laiptą ji padalino į mažesnes, mažesnes pakopas. Mes bijojome, kad visi nukrisime. Matote, kiekvienas laiptas buvo pagamintas iš mažų mažų gabalėlių, matot, kiekvienas laiptas buvo padalintas į pakopas. Taigi, kai statote ten koją, jūs nežinote, kur statote savo koją, matote. Ji tikriausiai išleido daug pinigų pagaminti tą absurdišką daiktą, bet ji visiems pasirodys: „Dabar ateikite, pažiūrėkite.“ Aš atsisakiau lipti, pasakiau: „Man tai – neaktualu.“ Aš grįžau. Taip, tai nesvarbu. Kaip jie pasipiktina, ir jūs privalote pasipiktinti.

Kvaila, man tai nepatinka, šie dalykai man nepatinka. Aš mačiau. Man nepatinka šie dalykai: kai viena gėlė kažkur ten kabo ar panašiai. Jei tai pamatau, jei tai pamatau, man nepatinka. Aš pati tuo visiškai nesimėgauju. Ir jei aš esu kriterijus, jei esu ta, kuri gali vertinti dalykus, tada jums pasakau: man nepatinka visos tos nesąmonės. Kaip žmonės rengiasi šiais laikais, jie man atrodo kaip klounai, kaip lunatikai, galiu pasakyti, vaikėzai, arba galite juos vadinti (kaip jūs vadinate?) valkatomis. Negalite atskirti vieno nuo kito. Bjaurios kelnės, matote, jie dėvi kažkokias senelio kelnes ir močiutės palaidinę ant viršaus. O merginos eina gatve, matote, jaučiate, kad prasilenkiantys žmonės yra pakvaišę ir keisti, o jie mano, kad tai madinga.

Manau, turime atvežti visus senus drabužius iš Indijos ir čia juos brangiai parduoti. Labai keista, jūs tik pažiūrėkite, matykite šiuo kampu, stovėdami ant kalno viršūnės, tik pažvelkite į šiuos pakvaišėlius, pažiūrėkite, kokie jie pamišę, kokie kvaili, kaip jie elgiasi, kokios jų mados. Jei pažvelgtumėte į senus laikus: žmonės rengdavosi gražiai, su visokiais raukinukais, visokiomis puošmenomis, bet tai jiems nebepatinka.

Kad ir ką Dievas mums davė, turi būti papuošta ir gerbiama. Turiu omeny, kaip vakar papuošėte salę. Turiu omeny, taip, kaip šiandien papuošėte visą salę ir visa – taip dailiai ji atrodo, taip gražiai atrodo. Bet kažkas pasakys: „O, leiskite mums paruošti visiškai paprastą patalpą Motinai. Kokią nors apšiurusią sieną fone, kuri tuoj nugrius. Tai būtų tikrai charakteringa!..“ Kaip šios idėjos gali būti priimtinos Sahadža jogams?! Šito tiesiog nesuprantu. Ir jie už tai moka. Jie moka už šiuos įpročius ir moka už visus tokius keistus dalykus, jie už tai moka. Tarkim, šiandien madinga nusikirpti plaukus štai taip viršugalvyje – jie už tai sumokės. Tada nukerpate kitaip – jie už tai mokės. Lygiai taip turite susimokėti už visus šiuos nusižengimus.

Tokia mada: tarkim, kažkas pakviečia kitą į savo namus, privalote turėti skirtingų rūšių taurių, puodukas ir taurė tam, kitaip jums negerai. O tada ką pamatote? Yra atsiradusi kita tokių hipių grupė. Jie jums duos kuo purvinesnius puodukus, kad negalėsite nieko gerti. Taigi priimate arba šią, arba kitą nesąmonę. Tai visiškai absurdiška. Ir, žinote, mačiau indus, kai jie yra Anglijoje, jie nesupranta, tiesiog juos atmeta, atmeta juos – jie bepročiai. Asmenybės kokybė yra labai labai žema, labai žema. Patikėkite manimi, labai žema. Jūs galbūt turite ego, galbūt egzistuojate su tuo ego, bet tai labai žema čia. Susitaikykite su tuo. Nekaltumo nėra, palankumo nėra, švarumo nėra, traukos paprastumui nėra – taip dirbtina.

Net paprastumo idėjos yra dirbtinos. Kaip galite turėti žmogiško gyvenimo kokybę su dirbtinumu? Kaip galite? Jūs tampate dirbtinais žmonėmis. Taigi, meskite visus šiuos įpročius. Aš nesu čia, kad propaguočiau indų kultūrą kaip tokią, bet privalau pabrėžti, jei kultūra egzistuoja, tai tik Indijoje, nes čia kultūros nėra. Viskas kaip pridera. Jei išeisite pasivaikščioti, turiu galvoje, kai matau, kaip atrodote, žmones aplink: jie atrodo, kaip vaikštantys bepročių vaiduokliai. Matote juos gatvėse, nė vienas žmogus nėra normalus.

Amerika dar baisesnė. Jie turi trūkčioti taip arba šitaip. Nė vienas žmogus neturi normalaus veido. Tai faktas, ką jums sakau. Su Sahadža joga jūsų kokybė pakilo, ji pakilo, dabar jūs tuo tapote, taip puiku. Štai todėl nejaučiate, kad čia egzistuoja Lakšmi. Jie turi pinigų, bet ne Lakšmi. Tame nėra jokio grožio. Tai tuščia kaip nederlinga žemė. Jūsų ego iššvaistė visa, kas buvo gražu. Negalėjote pakęsti niekieno meno, todėl neturite jokių meniškų kūrinių namuose. Jums nereikia daug daiktų apskritai, taigi turėsite plastiko.

Grožis dingo iš jūsų gyvenimų. Taip pat, kai jūs kalbate, madinga būti arogantiškiems. Įsivaizduokite: būti arogantiškam, būti sausam – tame nėra jokio grožio. Visa tai suvaidinta, tame nėra drąsos, nieko kilnaus. Subtiliame lygmenyje jūs tai praradote, todėl materialiame lygmenyje jūs to nematote. Kad ir ką praradote viduje, tai iškyla į išorę – žlugimas, visiškas žlugimas. Tad, kai matote tai kituose (kai sakau „jūs“, turiu galvoje „kituose“ – tuose, kurie dar nėra Sahadža jogai Vakaruose), pabandykite suprasti, kad jie yra daug žemesniame lygmenyje nei jūs, ir nesekite jų idėjų, jų būdų ir metodų. Tiesiog būkite budrūs. Ir tada pamatysite, jie bėgs paskui jus – ego yra kaip asilas. Jei kas yra prieš juos, jie žino, kad kažkas yra priešais juos, ir tada jie nulenkia savo galvas prieš tai. O jei jie pamato kažką už savęs, tada spiria.

Taigi, jūs turite savo orumą, turite savo ypatingą būdą, gyvenate ypatingu būdu. Nebūkite vieni iš jų. Apsirenkite padoriai, deramai. Galbūt jūs teturite tik dvejus marškinius, galbūt tik trejus marškinius, jums nereikia turėti daug, bet turėkite kažką praktiško, normalaus, patogaus, taip pat tai, kas nejuodins jūsų prieš kitus. Mes esame tie, kurie paskatins mūsų meną, esame tie, kurie sugrąžins visa, kas prarasta. Mes daugiau negalime turėti Rembranto, negalime turėti Leonardo da Vinčio, negalime vėl turėti Mikelandželo. Visiškai juos pribaigėme. Visi čia mano esantys mikelandželais.

Net negalime turėti, tarkim, Gorkio, negalime turėti Viljamo Bleiko, ar ne? Tokios drąsos? Negalime turėti Abraomo Linkolno, ar ne tiesa? Visi neūžaugos, beverčiai žmonės. Pasigilinate į juos ir pamatote, jie niekam tikę, beverčiai. Tik iš jūsų dabar turi iškilti visi šie didūs žmonės. Ir jų ypatybė, kad jie turėjo savo asmenybę. Jie nepasiduotų jokioms madoms ir panašiai. Jie nepasiduotų jokiam pigiam populiarumui. Iš jūsų, žmonės, visos šios didžios asmenybės turės gimti. Taigi, jūs ir jūsų palikuonys turite pagalvoti: „Ką mes veikiame tokiame puikiame darbe, koks vyksta?“

Vedame seminarą ne tik jūsų malonumui: graži muzika, skanus maistas, gera vieta – atvykstame ir mėgaujamės – ne! Pasimėgavimas tai tik reklamos skyrius. Turite sunkiai padirbėti viduje, ne išorėje. Jokių ginčų. Beprasmiška! Paprastas dalykas, jei turėčiau nešti, tarkim, šią dėžę, kažkas ateis ir sakys: „Gerai, manau, kad turėtume naudoti furgoną.“ „Ne, furgonas – per didelis.“ „Ką mums tada daryti?“ Jie tęs ginčą, kol ta dėžė dings, kol viskas bus atlikta, o aš sugrįšiu ir paklausiu: „Ką jūs veikiate?“ „Mes diskutuojame. Diskutuojame, kaip nugabenti dėžę.“ Ji jau nuvežta. Turime mesti tokius gaišinančius įpročius.

Turime savyje įgyti naujos išminties. Visą šią seną išmintį jūs tiesiog išmeskite. Kol to nepadarysite, tol jūsų ego neišnyks. Jis neišnyks tol, kol nenuspręsite atsikratyti visų tų idėjų, kurios jums rodosi ten esančios. Turite būti kaip vaikai. Nuolat bandykite išmokti kažko naujo. Nuolat turime būti imlūs išmokti kažko naujo. Turite mokytis. Jūs tai praradote. Jūs turėjote kai ką, ko visiškai netekote. Užuot ėję į priekį, jūs tai praradote.

Jums puikiai sektųsi, jei būtumėte likę teisingame kelyje, būtumėte pasiekę, nes juk pagaliau kai kurios šalys tradiciškai yra labai senos. Jos taip pat prapuolė – kaip Graikija, galima sakyti, ji prapuolus. Baisios graikų tragedijos, turiu omeny, sėsk ir verk visai dėl nieko. Nieko neįvyko, viskas tobula, žmonės tiesiog eina, sėdasi ir verkia. Tai tarsi verčiate ką nors ištarti: „Šitas miręs. Dabar pajuskime, kad jis miręs. Atsisėskime visi ir raudokime.“ Taip kvaila. Visa tai dirbtinai sukurtos problemos ir dirbtinai sukurtas nusiminimas, nes neturite jokio realaus nusiminimo, neturite jokių realių problemų.

Jūs turite maisto pavalgyti, jūs turite viską, todėl ir prisikuriate sau problemų. Todėl jums reikia psichiatro, jums reikia vaistų, jums reikia to, jums reikia ano. Nes neturite problemų, paprasčiausiai kelias problemas norite susikurti. Tie, kurie turi problemų, turi su jomis kovoti. Jie neturi laiko visiems tokiems absurdiškiems dalykams. Jūs turite per daug laiko. Išspręstos visos jūsų problemos, susijusios su materialiais dalykais, bet vis tiek jūs labai į tai įsitraukę.

Taigi, dabar pripažinkite, visiškai tai pripažinkite, kad daugiau mes nesame tai. Mes kitokie žmonės. Nebesame kirminai purve, bet esame lotosai, mes turime aromatą, turime galių, esame ypatingai palaiminti. Turime ypatingą džiaugsmo pojūtį, mėgaukimės tuo ir pasidalinkime tuo su kitais ir didžiuokimės tuo, pajauskime to orumą. Esu tikra, kad šįkart tai pavyks, kad padariau, ką galėjau, manau, ir ši paskaita tikrai turėtų jus visus persmelkti. Puiku, ar yra klausimų? Ar galėčiau gauti vandens? Ar turite klausimų? Jie galbūt galvoja, kad aš iš čia gersiu. Moderni idėja, kad galbūt aš iš čia gersiu. Nereikia turėti stiklinės, gal Motinai patiks gerti tiesiai iš čia. Gerai, ar yra klausimų? Bemintėje būsenoje. Išlaikykite tai, išlikite bemintėje būsenoje, jūs visiškai pakylėti, išlaikykite tai. Išlikite pakylėti.

Tai ego reikalai. Šiokia tokia užuomazga vis tiek yra, neįsileiskite jo. Tai yra meditacija, kur nėra daugiau jokio ego. Jūs esate bemintėje būsenoje, visiškai be žado. Negalite galvoti. Bet padariau, tai negerai. Jūs turite tai padaryti. Tai momentas, prie kurio priartėju ir vėl. Turėkite savo asmenybę. Jei pankai gali taip elgtis, kodėl jūs negalite elgtis išmintingai? Ir turėčiau keliais žodžiais užsiminti apie tai, kaip elgiamės savo kasdieniame gyvenime, nes Motina turi įsitikinti, kad vaikai nėra neišauklėti. Žmonės neturėtų kalbėti, kad Sahadža jogai yra neišauklėti. Pirmas neišauklėto vaiko požymis, kad jis palieka savo lovą nepaklotą. Jis palieka netvarką po savęs. Kai atvykau, pamačiau visas lovas. Ką mes čia veikiame? Nieko. Taigi, įpraskite gyventi tvarkingai. Kaip Motina turiu jums tai pasakyti, tai užtrunka vos dešimt penkiolika minučių, bet tiesiog pasakykite sau: „Tai meditacija.“ Atlikite tai medituodami.

Mes Indijoje galvojame, kad vakariečiai yra nepaprastai švarūs ir tvarkingi. Tikrai, jie negali patikėti. Jie galvoja, kad esate pasaulio viršūnėje. Jūs tikriausiai švariausi žmonės, kada nors gyvenę. Jie sakė dešimt kartų: „Ačiū jums“. Bet jūs niekada nepasiklosite lovos. Jūsų daiktai turi būti tvarkingi. Jūs turite laikytis tvarkos, atrodyti tvarkingi.

Tada, antra, ką pastebėjau, kas buvo paminėta daugelio, ką aš irgi pastebėjau, kad nuėjęs pas kažką į namus neišauklėtas žmogus pradės naudotis telefonu neatsiklausęs. Tam tikrus dalykus yra būtina suprasti. Pavyzdžiui, įėjus į virtuvę viską suvalgyti. Tai labai paplitę, žmonės tai pastebi, kad jūs valgote kaip vargšai, kaip elgetos, atėję į namus. Mažiausiai dvidešimt vieną butelį medaus žmonės man įteikė kaip dovaną. Kai mano žentas apsilankė, nebuvo net vieno buteliuko medaus jam pavaišinti. Kas suvalgė? Visi Sahadža jogai, kurie atėjo, ir suvalgė medų.

Turiu omeny, nieko tokio, bet turite atsiklausti. Jūs namie viską sušveičiate. Puiku, jūs atvykote, jums yra paruošto maisto – tiesiog pavalgykite. Jei nueisite į sandėliuką ar kur kitur pamatysite, kad nieko neliko. Apsiperki prekybos centre, randi viską sušveista. Taigi, neišauklėtas žmogus taip gali būti atpažintas. Bet jūs nustebsite, gerai išauklėtas žmogus, net jei štai tiek liks nuo kito žmogaus, tas žmogus tai laikys ir laikys tol, kol tai nebus jam perduota.

Papasakosiu jums apie savo vyrą, kuris nesijaudina dėl to, bet jei jis žino, kad turime kažką kitam žmogui, jis padės tai ir užrakins, ir patikrins kaskart, kad tai ten, iki tol, kol to jam nesugrąžins. Ir tą patį galiu pasakyti apie savo vaikus arba apie bet ką, ką pažįstu. Bet elgetiška, kad paimate kažkieno daiktus, netinkamai naudojate, numetate, kur papuolė, ir viską sulaužote. Bet pastebėjau su savo pačios daiktais, kai lyderiai man skundėsi, kad užeikite į mūsų namus, jie viską suryja iš mūsų šaldytuvų ir panašiai, nebuvau nustebinta. Sahadža joga tapo tarsi kurortu viso pasaulio elgetoms ir varguoliams, nes ji už dyką. Visi vargšai ateina į Sahadža jogą, ir jūs turite maitinti ir rūpintis jais.

Taip neturėtų būti. Galite būti neturtingi, bet privalote turėti orumo. Net tarnai Indijoje yra geresni. Jie neliestų jūsų daiktų neatsiklausę. Jie yra labiau išauklėti. Neišauklėtas žmogus yra grubus žmogus, arogantiškas žmogus. Tą patį galite pasakyti mandagiai. Kaip Motinai man suteiktų didelę šlovę, jei žmonės kalbėtų, kad jūs esate labai gerai išauklėti vaikai.

Turi egzistuoti tam tikra sistema. Spartietiška sistema, tai spartietiška sistema. Tai visai ne kažkokia bjauri sistema, tai – spartietiška sistema. Jūs esate jogai: turite būti švarūs, tvarkingi, visada nusiprausę, su keliais daiktais. Tarkim, Indijoje žmonės buvo gana šokiruoti. Jūs tempiate tokius didelius didelius lagaminus, ypač merginos – su visokia kosmetika ir panašiai. Kur jūs ją naudosite? Prieš kaimiečius šią kosmetiką? Jie nesuvokia. Visus šiuos dalykus turime pastebėti patys. Turime būti orūs. Turime būti žmonės su tam tikru charakteriu.

Tarkim, kažkas yra šventasis. Jis gali būti vargeta, bet galite jį atpažinti iš jo orumo. Buvo šventasis vardu Tukarama, apie kurį girdėjote, nes „Amhi Bi Ghadalo“ kilo iš jo muzikos. Jis buvo vargšas, bet taip pat labai dosnus. Jis viską atiduodavo ir visada pasilikdavo labai mažai. Taigi, Šivadži Maharadža, didysis Šivadži, atėjo pas jį, atnešė daug papuošalų, daiktų bei dovanų ir padovanojo jo žmonai bei vaikams. Jo nebuvo namie. Ji buvo laiminga dėvėdama šiuos dalykus, nes jis davė.

Be abejo, iš pradžių ji taip pat sakė: „Tai neteisinga.“ Bet jis atsakė: „Ne, aš tik noriu tokiu būdu jus pagerbti ir panašiai“, ir įteikė. Ir ji tai dėvėjo. Jis grįžo ir pasakė: „Ne, aš – šventasis. Pasiimk tai. Tu – karalius, tu turi gyventi kaip karalius. Puiku, kaip karalius gali tai turėti. Bet ne kaip šventasis. Man viso to nereikia. Mano žmonai nereikia visų šių papuošalų. Nes gyveni kaip karalius, galbūt tu taip pat esi realizuota siela, bet tu esi karalius, taigi gyvenk kaip karalius.“ Bet turi būti suvokta, kad Sahadža jogoje neturite, taip pat neturite veikti kaip skurdi asmenybė. Jūs turite būti tinkamai apsirengę, tinkamai atrodyti. Turėtumėte atrodyti ne kaip elgetos, o atrodyti kaip orūs visuomenės žmonės.

Dabar, pavyzdžiui, kaip žinote, aš esu Deivė, o Deivė turi dėvėti, nežinau, kiek papuošalų, vien tik savo čakroms papuošti. Turiu galvoje, pati turiu daug savo papuošalų, bet dėviu juos tik pudžai, šiaip jų nedėviu. Turėčiau dėvėti daug dalykų. Kodėl? Nes tai nebus normalu, galbūt bus oru, bet nebus taip jau normalu dėvėti visus tuos dalykus vienu metu. Bet aš turėčiau dėvėti. Pavyzdžiui, turėčiau dėvėti daug daugiau papuošalų ant rankų čia, ant pėdų – viską vienu metu. Turėčiau dėvėti aukso… Kaip jis vadinamas? Neturite papuošalo čia, kurį mes apsijuosiame kaip diržą. Bet aš to nedarau. Laikau tai kaip nežymią detalę, tik per pudžą dėviu keletą dalykų iš to.

Taigi, jums reikia turėti tą taktiškumą, ką dėvėti, kaip dėvėti, kaip toli eiti, kaip atrodyti oriai, kaip būti gerai išauklėtiems, kad šlovintumėte savo Motinos auklėjimą. Šį kartą tikiuosi, kad, kai atvyksite į Indiją, pastebėsite visus šiuos dalykus pas indus. Niekada nepamatysite jų valgančių, niekada nepamatysite jų besiprausiančių, niekada nepamatysite jų miegančių. Nežinote, kaip jie gyvena, kur jie gyvena, kaip jie susitvarko – viskas tiesiog savaime ten yra, kai tik jūs ten esate. Argi ne tiesa?

Jie nusiprausia, jie viską pabaigia anksti, apie ketvirtą ar penktą valandą ryto. Jie atsikėlę, spartietiški ir visada nusiprausę, ar būtų kaimietis, ar neliečiamasis, ar brahmanas, ar kažkas kitas. Jie visi tvarkingai apsirengę, negalite jų atskirti. Jie dėvi švarius, baltus drabužius. Jie turi švarią baltą kepuraitę. Jų drabužiai niekada nebūna purvini.

Taigi, tai yra kita pusė, kuri nėra tokia didinga – grubesnė pusė ir ne tokia subtili, bet ji yra labai svarbi, nes, kad ir kas yra subtiliajame lygmenyje, bus išreikšta išorėje. Visame jūsų elgesyje tai sužibės kaip tūkstančiai deimanto briaunelių, nes jūs dabar sudalyvavote Sahasrara dienoje. Pažiūrėkime, kokius tūkstančius briaunelių parodysime.

Mylėkite vienas kitą. Gerbkite vienas kitą, gerbkite save. Ir visą laiką kartokite vieną mantrą savyje: „Aš esu Sahadža jogas.“ Tai viską pasako apie jūsų pareigas, apie jūsų troškimus, kas jūs esate. Jūs esate Sahadža jogai, gavę atgimimą iš pačios Adi Šakti. Jei turite kokių asmeninių problemų, turite man parašyti ir aš pabandysiu atsakyti. Jei neatsakysiu, tada manykite, kad pajėgiau išspręsti. Jei neatrašysiu, tada manykite, jog pajėgiau į tai atsakyti, bet jei yra kažkas, ką galiu patarti, būtinai jus informuosiu. Bet kokią kitą bėdą. Bet kai šiandien atėjo moteris, ji verkė dėl savo vyro. Ji ir ankščiau verkė ir šiandien ji vėl verkia. Ji išsikraustys iš proto. Kaip Sahadža jogai neturėtumėte verkšlenti. Įveikite savo problemas, bandykite suvaldyti savo vyrą, bandykite viską suvaldyti.

Aš labai nemėgstu skyrybų sprendimo, bet jei kas nors yra beviltiškas, tada gerai. Pasakyčiau, jei situacija beviltiška, skirkitės. Bet be reikalo, tik dėl to, kad tai dar ne reikiamas suvokimas, žmogus neturėtų verkti, raudoti ir daryti visų šių dalykų. Atvirkščiai: žmogus turėtų bandyti įveikti savo asmenines problemas, nes jūs turite galių.

Ir galite man parašyti nelabai ilgus laiškus. Aš pasimetu. Taip, tikrai pasimetu. Rytais man reikia perskaityti tiek daug laiškų. Vienas geresnis už kitą. Mano vyras irgi gauna daug korespondencijos. Bet jis sako: „Niekas man nerašo meilės laiškų, jie visi rašo apie sąskaitas, kurias reikia apmokėti.“ Atsakiau: „Čia – tas pats.“ Gali tai išversti, Greguarai. Pilni problemų. Pasakiau „Turiu sumokėti už jų meilę.“ Štai taip yra. Bet vaikai rašo labai meilius laiškus. Jie tiesiog nupiešia piešinį ar ką nors, ar gėlių, ar kelis dalykus ten – ir viskas. Jie nupiešia širdį ir įdeda ten mane ar kažką tokio. Jie daro labai meilius meilius dalykus ir tik džiaugsmą ir laimę jie išreiškia, matote. Jie niekada neturi bėdų. Jie neturi bėdų. Vaikai neturi bėdų. Jie nėra komplikuoti. Jūs laikotės įsitvėrę problemų – tai ir yra bėda. Jie neturi jokių problemų. Taigi, nė vienas jūsų man nepasakėte, ko norėtumėte, kad būtų padaryta.

Dabar vienintelis dalykas, galop norėčiau, kad jūs paklausytumėte Voreno, kuris perskaitys jums sąrašą programų, kurias turėsime šią vasarą. Po kurio laiko gali būti, kad apsistosiu vienoje vietoje, ir jūs visi turėsite atvykti ten, nes nebegalėsiu tiek daug keliauti. Galiu jums tiek pasakyti. Gerai. Šiam kartui. Privalote taip pat suprasti, kad Mahometas ėjo pas kalnus, dabar kalnai turi ateiti pas Mahometą. Gerai. Labai jums dėkui.

Jūs nepasidalinote su manimi savo problemomis. Taigi manau, kad problemų nėra? Rytoj ryte gali būti, kad negalėsiu su jumis susitikti. Telaimina jus visus Dievas. Pasidarykite dabar bandaną visi. Tinkamai, pilnu dėmesiu, pilnu orumu, pilnu judesiu. Žiūrėkite, pilnu. Niekas neturi būti atliekama paviršutiniškai. Man jo nereikia, bet galime daryti kartu. Indijoje jie paklausė: „Jei Gi yra Deivė, kodėl Ji sako „namaskar“ visiems?“ Jie negali suvokti Deivės, sakančios „namaskar“.

Šri Matadži Nirmala Devi