Shri Kartikeya Puja

Munich (Germany)


Send Feedback
Share

Shri Kartikeya Puja. Grosshartpenning, Munich (Germany), 13 July 1986.

Atsiprašau, kad pavėlavau.

Aš nežinojau, kad ši programa tokioje gražioje vietoje kaip ši. Čia jūs matote nuostabų Mikelandželo paveikslą, išreiškiantį Dievo, jūsų Tėvo, troškimą jus išgelbėti ir jums padėti. Ir tai vyksta. Vokietijoje mes išgyvenome labai agresyvius įvykius, ir tai sukėlė niokojantį efektą visame Vakarų pasaulyje. Buvo sunaikinta vertybių sistema, sutrikdyta dharmos idėja, moterys pradėjo elgtis kaip vyrai, ir žuvo tiek daug žmonių. Žuvo labai jauni žmonės, labai labai jauni. Neišsipildė nė vienas jų troškimas, gyvenime liko tik karas. Tai buvo tam tikra neapykantos banga, naikinanti visus subtilius dalykus. Kai gamta atsikvėpia arba supyksta, ji sunaikina tiktai paviršių, bet kai žmonės pradeda naikinti, jie sunaikina netgi subtiliuosius dalykus, tokius kaip vertybių sistemą, jūsų būdą, tyrumą, nekaltumą, pakantumą. Taigi dabar karas vyksta subtiliajame lygmenyje.

Dabar mes turime suvokti, kad visi šie dalykai atnešė triuškinančių pasikeitimų Vakarams, vakarietiškai asmenybei. Pirmiausia, ką reikia padaryti, tai atgaivinti ją, tvirtai pastatyti, priversti ją stovėti ant savo kojų. Kadangi žmonės neteko savo individualybės, savo tradicijų, jie neturėjo savo inkaro, šaknų ir priėmė viską, kas buvo pateikta kaip intelektualinė patirtis. Moterys tapo labai nepriklausomos ir galvojo, kad pačios gali išspręsti savo problemas. Jos manė, kad gali tapti tokios kaip vyrai. Problema išaugo, nes moteris yra moteris, ir joje tik labai maža dalis yra to, ką galime vadinti „vyru“. Kai ji bando paneigti tai, ką turi, ir vystyti tai, ko turi savyje labai nedaug, tada ji tampa labai juokinga. Bet ji gali būti apsėsta daugybės mirusių vyrų, jos troškimas tapti vyru gali pritraukti daug bhutų, kurie nori apsigyventi moters galvoje. Ir įsiskverbę jie turi moters apdarą, bet velnio protą. Moteris to nemato, nes padedant blogio jėgoms materialūs dalykai jai gali labai sektis.

Jų išvaizda gali būti geresnė. Galbūt jos gali dominuoti, tapti kruopščios kaip vyrai, neabejotinai labai konkrečios, tvarkingos, pedantiškos, neturinčios jokio grožio ir saldumo. Tada šios moterys galiausiai tampa vampyrėmis, ir nors karas baigėsi, tai veikia per vokietes moteris, aš manau. Aš girdėjau, kad ši ataka buvo ir ankščiau, kad buvo tokios moterys – amazonės. Dabar istorija kartojasi. Anądien keliavau į Miuncheną kartu su vokiete dama, ir aš buvau nustebinta jos požiūrio, nes jaučiau, kad joje vis dar gyveno nacis, mirusio nacio dvasia tūnojo joje. Ji turėjo dvigubą asmenybę: nors ji kalbėjo saldžiai, viduje buvo nacis … ir fašistas. Ji labai klastingai dėstė argumentus. Pirmiausia, ką jie gali padaryti, tai pasakyti, kad „mes remiame užguitus žmones, tokius kaip indai. Indai yra arijai, mes taip pat esame arijai, ir esame tie, kurie simpatizuoja arijams“.

Indai yra dvasingi žmonės, todėl ir jie jaučiasi esą kaip tie indai, dėl visko, ką jūs žinote. Galite tuo patikėti? Gyvenimo kokybė turi pagerėti, tai svarbiausia. Vyro savybės skiriasi nuo moters savybių, jau sakiau jums daugelį kartų. Ir jeigu moterys bando tapti vyriškos, tada jos negali pasiekti nieko tinkamo. Yra daug tokių. Jūs matėte Mao žmoną. Matėte ponią (skamba kaip Chanka Sheik)? Dabar ši nauja dama – Karlos… Jos vardas Karlos? Markos, Markos.

Tiek daug tokių moterų. Jos viską sugadina, kai bando būti vyriškos. Istorijoje buvo daug moterų. Indijoje moterys gerai paruoštos, mes turėjome tokias moteris kaip Džansi ki Rani, kuri kovojo prieš britus. Ji buvo našlė. Prisirišo savo vaiką ant nugaros ir kovojo su britais. Sakoma, kad jos arklys iššoko iš 180 pėdų aukščio forto bokšto, ir britai užrašė: „Nepaisant to, kad mes suėmėme Džansi ir iškovojome pergalę, tačiau šlovė priklauso Džansi ki Raki“. Mes turėjome didžių moterų Indijoje. Nur Džahan yra antra didi moteris, kurią mes turėjome… (skamba kaip Čanbebi…), Ahaljabai, visgi jos visos buvo moterys, neturėjo vyriško ego. Atsiradus galimybei,jos dirba kontorose kartu su vyrais, bet vien dėl to joms nebūtina tapti vyrais.

Papasakosiu savo pačios pavyzdį. Aš turėjau pastatyti mūsų namus Luknau. Padariau tai tikru moterišku būdu ir pastačiau labai gerą namą, geresnį nei bet koks vyras galėtų nupirkti, ir labai pigiai. Vyras veiktų kitaip: pirmiausia – surastų architektą, nueitų ir viską išmatuotų, tada bandytų jame viską iš anksto sutalpinti. Tada vedamas ego eitų į brangią vietą, parduotuvę, nupirktų kažką brangaus ir būtų apgautas. Tada vėl dėl savo ego eitų ir pasamdytų labai brangius darbininkus ir skirtų tą, kuris būtų už viską atsakingas. Aš padariau tai visiškai kitu būdu. Aš turėjau pinigų, taigi suradau, kas turi geriausius žmones, kas turi geriausias plytas. Namas turėjo būti plytinis. Ko dar mums reikia?

Matote, tai tas pats lyg moteris gamintų valgį. Dar reikia smėlio, gerai. Tada reikia cemento, ir jums dar reikės geležies luitų ir darbininkų. Taigi aš nedariau visko „per aplinkui“, kaip vyrai. Aš suradau vyrą, kuris pardavinėjo geriausias plytas. Jis tarė: „Aš neturiu pinigų, nes privalau pastatyti šitą degimo krosnį ir pripildyti ją plytų, o tam reikia išankstinių pinigų“. Aš atsakiau: „Gerai, aš nupirksiu visą krosnį iš tavęs, visą. Kiek iš manęs paimsi?“ Jis atsakė: „Užteks penkių tūkstančių rupijų”. „Bet jei, – pasakė jis, – jei krosnis sugrius, jeigu kažkas bus negerai, ir jei plytos neišdegs, tada tai bus tavo rūpestis“. Aš pasakiau: „Nesvarbu.

Užrašyk vieną man”. Taigi aš nupirkau iš jo visą pabaigtą degimo krosnį, pabaigtą. Degimo krosnis – tai toks daiktas, kur deda visas plytas, suprantate, užpila purvu ir išdega jas iš apačios. Kartais gali atsitikti taip, kad viskas liks sugadinta, plytos subyrės. Aš pasakiau: „Darom taip. Tiktai 5000”. Jei viskas gerai išdegta, visa tai kainuotų jums ne mažiau 50 000 rupijų. Tada aš nuėjau prie upės ir pasakiau: „Už kiek viena dalis?” – taip jie vadina didelį plotą smėlio. Jie atsakė: „Šiuo metų laiku, vasarą, labai nedaug, bet žiemą bus labai daug“. Vyras būtų sutikęs, jis sakytų: „Gerai, dabar man reikia tiek, ir atneškit tai dabar.“ Kai reikės daugiau, tada atnešit daugiau“.

Bet aš to nepadariau: „Vasara gražus metas, pigiai galima gauti, kodėl nenupirkus viso?”. Taigi aš nupirkau visą dalį, visą smėlio plotą. Teisingai. Tada pradėjau ieškoti prekeivių geležimi. Aš paklausiau: „Kaip gauti geležies?“ Jie atsakė: „Jūs turite užsakyti krovinį, jei užsakysite daug, tada mes jums parduosime gerokai pigiau. Ir nereiks grynaisiais tiek daug mokėti“. Aš atsakiau „gerai” ir užsakiau. Taigi viskas buvo paruošta, visai kaip gaminant, kai gaunama viskas, ko reikia. Tada mums reikėjo medienos. Taigi jie tarė: „Medieną atgabens iš Nepalo”.

Aš atsakiau: „Gerai, kas dar?”. Jie prasitarė: „Ją galima atgabenti ir iš bet kokio kito miško”. Taigi aš nuvykau į centrinėje Indijoje esantį mišką, pavadintą Džabal. Ir čia užsakiau. Visa mediena buvo paruošta, šviežiai nukirsta, ir aukcione aš nusipirkau daug medienos. Viską įsigijau ten, netgi nupirkau marmuro. Tas marmuras niekada nebuvo naudotas, niekur. Aš pasakiau: „Tai labai paprasta, šį marmurą aš galiu panaudoti bet kam”. Taigi ten įsigijau medienos ir marmuro. Tada darbininkai.

Aš paklausiau savo draugų, ar jie žino kokių gerų darbininkų, kurie mokėtų mūryti. Jie atsakė: „Taip. Štai šitas geras, anas geras”, taigi aš juos pasikviečiau. Pasakiau: „Matote, dabar jūs galite pasilikti su manimi šiame name, ir aš jus labai gerai maitinsiu, ir labai gerai jumis rūpinsiuosi.” Taigi jie visi su savo šeimomis apsistojo, o aš jiems gamindavau. Papirkau juos savo gaminimu, ir jie būtų bet ką dėl manęs padarę. Absoliučiai viską. Jie buvo man tokie malonūs, jie naudojo naują techniką, kurią žinojo, metodą su marmuru iš cemento… Panaudojo visą savo meistriškumą. Taigi toks didelis namas, su 20 miegamųjų, penkiais piešimo kambariais, valgomaisiais kambariais, buvo pastatytas per metus. Namo kaina taip pat niekas negali patikėti. Kainavo vieną dešimtąją to, ką paimtų architektas.

Bet viskas buvo surašyta labai gerai, viskas padaryta labai gerai. Kadangi aš nežinojau, kaip rašyti sąskaitas, tai kiekvieną dieną sakiau: „Gerai, šiandien paimsiu tiek pinigų, kiek išleista“. Kiekvieną dieną taip rašiau ir nepasigedau nė vienos rupijos. Taigi niekas negalėjo manęs teisti, nebuvo jokių problemų, o tuo tarpu visi valdininkai, kurie pasistatė ten savo namus, turėjo išspręsti daugelį problemų, jų pajamos apmokestintos, taip niekas nepavyko, nepavyko. O aš pasistačiau tokį namą be galo pigiai, ir tokį namą, apie kurį žmonės kalbėjo: „Tadžmahalas gali sugriūti, o šis nenugrius“. Aš paklojau gerus pamatus, nes turėjau pigių plytų. Visą tą krosnį gavau visai už dyką ir dalį pardaviau atgal, nes tiek daug liko. Kiek nupirkau smėlio, tiek nupirkau, pardaviau pusę jo, nes man nereikėjo. Kaina padvigubėjo, tad smėlį gavau dykai. Mediena, kurią gavau iš ten, buvo tinkamai apdorota, gavau mažą rezervuarą, kuriame mediena buvo apsaugota nuo vandens.

Aš paėmiau pusę medienos kiekio ir panaudojau,tik pusę – 400 langų ir 60 durų, o likusią dalį pardaviau. Ir netgi likučiai buvo parduoti kaip malkos, juk taip tai vadinate? Taigi galite įsivaizduoti, kai kas buvo parduota kaip mediena, kai kas lūšnoms, bet aš turėjau jiems gaminti, rūpintis jų komfortu, gavau jiems gražių antklodžių ir šaunių lovų miegoti ir dar šio to, taigi jie buvo labai laimingi. Štai kaip veikia moteris, ir visi buvo nustebę, kad nieko negali man prikišti. Mano sąskaitose negalėjo rasti jokių klaidų, ir aš liepiau visiems mano vyro draugams laikytis per 5 mylias toliau nuo manęs. Kadangi jis dirbo su premjeru ministru, žmonės būtų kalbėję: „Taigi, ji ima kyšius” ir panašiai. Buvo dar kita problema – jie vis vaikščiotų ir kartotų: „Tas negerai, anas negerai”. Aš jų neįleidau, nes jie gali tik ginčytis, vyrai gali tik ginčytis. Moterys pateikia rezultatus. Jokių pasitarimų, nieko, aš pasakiau: „Niekas nevyksta.

Leiskite man pačiai padaryti“. Labai puikiai kartu su visais savo žmonėmis aš pastačiau namą, nuostabų namą, kurį, manau, jie nufilmavo, ir jūs gal turėsite galimybę pamatyti tą namą, kurį pastačiau. Taigi moteris, kuri yra Sahadža jogė, privalo vystyti šias savo ypatingas savybes, nes ji yra labai intuityvi, moteris – labai intuityvi. Ji visada prieina prie tinkamų išvadų bet kuriuo metu. Jeigu ji moteris, bet jei ji yra pusiau vyras ir tik truputį moteris, tada aš nežinau, kokia būtybė ji yra. Taigi moteris turi siekti būti moterimi, ji tokia galinga, tokia galinga kaip ši Motina Žemė, kuri gali išauginti viską ir gali atiduoti viską, kas joje geriausia. Ypač pasiaukojanti, nepaprastai dosni, susivaldanti, mylinti, atleidžianti. Kai vyrai išsiugdo moteriškų savybių, jie tampa šventaisiais. Bet čia ne moters ypatybė, kai jie laksto paskui moteris. Tokių nesąmonių čia nėra.

Jie turi būti vyrai, jie turi būti kilnūs žmonės, turi būti drąsūs. Bet tuo pačiu jie turi būti užjaučiantys, atleidžiantys. Bet, manau, Vokietijoje viskas priešingai, pastebėjau, kad tai egzistuoja ir tarp vakariečių Sahadža jogų, tai bendras reiškinys. Moterys užsiaugino siaubingus ego. Indijoje moterys dirba. Daro viską. Mes turėjome didžius oratorius nuo senų laikų, gerai žinomus. Bet jie neturėjo ego. Mano mama buvo pasižymėjusi tais laikais, kai buvo dvi ar trys moterys, kurios buvo įgijusios tokį laipsnį, bet aš niekada nemačiau joje jokio ego. Mano pačios dukros… Viena iš jų baigė architektūrą, taip pat interjero dizainą, šiuo metu ji nedirba, nes jos vyras gerai uždirba, bet ji kuria namus kitiems, ji savanoriškai padeda jiems.

Ir ji turi tokių draugų. Taigi kokie yra moters pasiekimai? Ji turi daugiau žmonių aplink save. Žmogiškoji galia. Ji suburia daugiau žmonių aplink save. Tai kokios yra vyrų pareigos? Jie turi apmokėti visas sąskaitas už namą, sumokėti už draudimą, mašinos taisymą. Palikite jiems juodus darbus. Moterys gauna visus meilės laiškus: iš vaikų, vyro – visų. Jos mylimos.

Jomis rūpinamasi. Dabar, kai jos suvyriškėjo, jos neteko visų privalumų. Jei ankščiau važiuojant autobusu vyrai užleisdavo vietą damai, dabar niekas to nedaro. Kartą keliavo viena moteris… mmm… sena moteris, ir ten sėdėjo vienas jaunas vaikinas. Aš paklausiau: „Kodėl jai neužleidi vietos?” Jis atkirto: „Kodėl turėčiau? Ji dėvi kelnes – aš taip pat”. Ji buvo… Ši pagyvenusi moteris nešiojo kelnes, todėl jis pasakė: „Kodėl aš turėčiau užleisti jai vietą? Ji nešioja kelnes, aš nešioju kelnes – koks skirtumas?” Taigi tapdamos vyrais mes netenkame visų savo privalumų ir privilegijų. Ir ką iš to gauname? Ką įgyjame?

Iš tiesų priešingai, moderniais laikais, aš manau, moterys yra didesnės vyrų vergės, negu buvo ankščiau. Jos labai nuliūsta. Pavyzdžiui, Sahadža jogė, kuri yra labai apsėsta ir turi tam tikrų problemų. Pirmas dalykas, apie kurį ji pagalvos: „O Dieve, dabar mano vyras paliks mane, jis atims mano vaikus, ką aš darysiu?“ Ji niekada nepagalvos apie Sahadža Jogą. Bet aš sutikau vieną ypatingą moterį, turiu pasakyti, ji buvo tikra moteris. Ji pasakė: „Motina, dėl to, kad esu šizofrenikė, aš noriu išeiti iš Sahadža Jogos. Aš išsiskirsiu su vyru, nenoriu matyti savo vaikų. Sahadža Joga yra daug svarbiau nei aš, nei mano vyras ir vaikai”. Štai kokia moteris. Kaip ir minėjau, ji pasakė: „Aš šizofrenikė nuo vaikystės.

Supratau tik dabar, ir tai grįžta…”. Bet dauguma moterų nerimauja dėl savęs: „O Dieve, aš turiu palikti savo vyrą”. Tai reiškia, kad jos gyveno savo vyro sąskaita. „Aš turiu palikti savo vaikus”. Bet ar palikti Sahadža Jogą? Jei manote, kad Sahadža Joga yra pati svarbiausia, jūs taip pat galite atsikratyti savo šizofrenijos. Kodėl Dievas turi jums padėti? Mes mąstome kaip eilinės moterys apie save, susirūpinusios tik savimi, o ne Sahadža Joga. Tas pats yra su kai kuriais vyrais, bet jie ne tokie įbauginti, nes jie jaučia, kad gali stovėti ant savo kojų. Ir moterys turi suprasti, kad jos yra Sahadža jogės, ir Motina pasirūpins jomis.

Bet jei jūs rūpinatės tik savimi, savo vyru, namais, vaikais, tada bergždžias reikalas, tada jūs nebe moteris. Moteris yra ta, kuri myli visus vaikus. Moters galia mylėti yra didi, bet jei moteris tampa menka, smulkmeniška, tada ji nebe moteris. Aš jums pasakojau apie savo vaikaites. Aš jų paklausiau: „Kuo jūs norėtumėte būti?“ Jos buvo labai mažos. Taigi jos atsakė: „Mes norime būti seselėmis arba stiuardesėmis.” Taigi aš paklausiau, kodėl, kuo ypatingi šie darbai. Jos pasakė: „Senele, tiktai dirbdamos šiuos darbus galėtume maitinti žmones. Nėra kito tokio darbo, kuriame tu galėtum iš tikrųjų maitinti kitus”. Džiaugsmas maitinti kitus yra didesnis, nei rašyti bylas kontoroje. Supraskite, tai baisus darbas – rašyti bylas kontoroje.

Geriau jau ką nors skaniai gaminti, galvojant apie tai, kiek daug žmonių valgys ir mėgausis tuo, negu daryti šitą juodą darbą. Bet moterys išprotėjo. Dabar jos nebėra ramios. Pavirto kvailomis. Dabar Vokietijoje jūs turite būti labai atsargūs. Austrijoje turite buti labai atsargūs. Austrės moterys yra didžios, bet, sakyčiau, vokietės neturėtų bandyti tapti vyrais. Visų pirma geriausias būdas sustoti – nekalbėti per daug. Jei jūs pradedate šnekėti kaip vyrai, tada visi bhutai apsigyvena jumyse, dėl to ir pradedate šnekėti kaip tikri vyrai. Pažiūrėkite, kaip vyrai yra valdomi – mes indės moterys geriau už jus žinome, kaip kontroliuoti vyrus.

Kodėl pas mus nėra skyrybų? Kodėl mes neturime problemų? Mes ginčijamės, taip yra, bet nesvarbu, nes mūsų vyrai nebėgioja paskui kitas moteris. Mes taip nesirengiame taip… Taip gausiai, mes nesilankome pas kirpėjus, neturime grožio specialistų, viso to. Taigi ugdykite savigarbą. Jūs visos esate Šakti. Jus esate energija. Jei paverčiate savo vyrus kopūstais, kokius vaikus turėsite? Tiktai kopūstus. Gerbkite juos.

Paverskite juos vyrais, mėgaukitės jų vyriškumu. Tada jie niekados jūsų neapleis. Tai nėra dviejų varžybos. Atradau, kad pagrindinė problema Vokietijoje yra ta, jog moterys neteko savo išminties. Tai galiu pasakyti apie vokietes moteris. Pažvelkime į muziką, meną. Ten yra tiek daug visko. Kas šiandien prisimenamas? Pamąstykite, kas prisimenamas. Iš muzikų – Mocartas.

Kiekvienas prisimena Mocartą, netgi ant šokolado rasite Mocartą. Nežinau, ar jis, vargšelis, kada nors valgė šokoladą, ar ne. Jie prisimena Mikelandželą, prisimena, kad turėjo Leonardo da Vinčį ir pan. Niekas neprisimins tarnautojo iš tų laikų, bėgiojančio su bylomis aukštyn – žemyn. Taigi moterys turi kai ką, kas gali būti amžina vertybė, tai, ką turi vystyti. Svarbiausia, jog moteris gali mylėti, mylėti ir mylėti. Bet kai ji tampa savanaudė ir egocentriška, besirūpinanti tik savimi, tada jos meilė netenka grožio. Šiandieną aš tikslingai apie tai kalbu, nes šiandien jūs lenkiatės man kaip Kartikėjai. Kartikėja buvo Parvati Umar sūnus, kuri buvo tiesiog šių dviejų vaikų – Ganėšos ir Kartikėjos motina. Vieną dieną tėvai Šankara ir Parvati tarė: „Tas, kuris pirmas iš jūsų dviejų apvažiuos Motiną Žemę, gaus ypatingą dovaną.” Taigi Kartikėja, turėdamas absoliučią vyrišką energiją, tarė: ”Gerai, aš pradėsiu su savo transporto priemone”.Tai buvo povas.

O Ganėša tarė sau: „Tik pažvelkite į mane, esu mažas berniukas, nesu toks kaip jis, ir mano transportas yra maža pelytė. Kaip aš sugebėsiu?” Bet tada jis pagalvojo: „Mano Motina yra aukščiau už visą Visatą. Kas, palyginus su ja, yra ši Motina Žemė?“ Taigi Kartikėja išskrido, keliavo aplink Žemę tris kartus. Šri Ganėša apėjo savo Motiną tris kartus. Ir laimėjo prizą! Ji jam buvo pati aukščiausia dėl jos motiniškų savybių! Netgi aukštesnė už Sadašivą. Nors tai neįtikėtina, bet tai labiausiai ir patinka Sadašyvai. Tai, kad jūs gerbiate savo motiną. Motiniškumą savyje.

Moteriškumą savyje. „Ten, kur gerbtinos ir gerbiamos moterys – ten gyvena Dievai. Moterys yra labai svarbios. Be abejo, aš turiu kaltinti ir vakariečius vyrus, jų liguistą elgesį su savo moterimis, jie laikė jas atskyrę nuo religijos, visada jas žemino… Indijoje taip darė musulmonai, jie labai modernūs agresoriai, jie labai blogai elgėsi ir žemino jas. Bet nesvarbu. Vis tiek atleiskite jiems ir pasistenkite būti moterimis. Labai galinga. Moters galia slypi meilėje, kuri yra paties Dievo galia. Ir tai turi buti naudojama vietoj argumentuoto intelektualizmo, visų nesąmonių. Nešvaistykite tam savo energijos.

Ypač norėčiau, kad Vokietijos Sahadža jogės taptų vis labiau panašesnės į damas. Tai reiškia ne vien tik sugebėjimą gerai maitinti, bet ir požiūrį į gyvenimą. Mąstant plačiąja prasme, visa Sahadža Joga priklauso nuo mūsų gebėjimo mylėti. Mes turime būti ypač mylinčios, ypač malonios, rūpintis Sahadža jogais, duoti jiems visą įmanomą džiaugsmą. Kitaip jie gali virsti vampyrais šioje šalyje. Taigi būkite atsargios, o vyrams pasakyčiau, jeigu yra tokių moterų, jūs turite gerbti, suteikti joms visas privilegijas, rūpintis jomis. Jos prižiūri vaikus, tad suteikite savo pagalbą, duokite pinigų, kiek joms reikia. Neprašykite jų ataskaitų ir kitko, tegu jos tvarko tai. Dažniausiai jūs subankrutuojate – jums tai būdinga. Bet pirmiausia žiūrėkite, koks jų santykis su Sahadža Joga.

Aš pastebėjau, kad tose šeimose, kur moterys atsakingos už pinigus, visada skiriama daugiau pinigų Sahadža Jogos darbui, negu tuose namuose, kur atsakingi vyrai. Tai labai netikėta. Kai vyrai atsakingi, jie turi galvoti apie savo mašiną, turi galvoti apie daugelį dalykų, bet kai moterys tai valdo, jos žino, kaip sutaupyti pinigų; aš jums pasakojau, kaip sutaupiau pinigus. Vyrai negali taupyti. Niekada nesutaupo. Tiktai moterys sutaupo, jei tik turi svarbesnių interesų, tačiau jei jos pataikauja sau, tada išleidžia pinigus, nes eidamos pirkti marškinių vyrui, jos nusiperka daugybę sarių sau. Jos tai sugeba. Bet jei jos turi svarbesnių tikslų, tada gali taip protingai naudoti pinigus, kad visada turės pinigų kitoms išlaidoms. Ką aš darau? Viską, ką man vyras duoda valdyti namuose – tai yra gana daug, turėčiau pripažinti, bet aš neišlaidauju, einu į pagrindinius turgus, perku daiktus iš ten, taip taupydama pinigus tam ir anam, net savo drabužiams.

Aš pirmą kartą daviau savo megztinius sauso valymo procedūrai geroje parduotuvėje. Štai taip moteris sutaupo ir leidžia būtinoms prekėms. Tai ir yra jos tikrasis pasitenkinimas. Vystydami tokį subalansuotą požiūrį į vedybinį gyvenimą, į savo socialinį gyvenimą, mes būsime idealūs žmonės šiame pasaulyje. Apie mokyklą aš irgi pasakiau labai aiškiai. Jei dabar norėtumėte apie tai išgirsti, aš pasiteiraučiau, ar turite tą lankstinuką su savimi? Norėjau paskaityti. A? Neturite. Tai būdinga vyrams.

Jie patys sakė norintys paskaityti, ir štai matote. Jei paprašysi vyrų pagaminti, jie užmirš viską. Taigi… Šri Matadži, norėčiau su visa pagarba paklausti Jūsų, ar išvis yra koks pranašumas būti vyru? Be vyro moteris negali išreikšti savęs. Ji negali, nes ji yra potencinė (vidinė) energija. Jis yra kinetinė energija. Tai absoliučiai reliatyvi terminologija. Jūs negalite egzistuoti be vyro, tiesiog negalite. Tarkim, jūs turite aromatą Motinoje Žemėje, bet kol nėra gėlių, jūs nežinote, ar Motina Žemė turi tą aromatą. Vyrai yra patys svarbiausi, antraip ką jie čia veiktų?

Kitaip visa jų energija nueis perniek. Taigi, jei moterys yra Motina Žemė – jūs esate gėlės. Koks pranašumas? Jus esate žmonės, žmonės, kuriuos mato visi. Bėgantys aplinkui kaip Kartikėja… Ką mes galime padaryti? Jūs esate tokie. Jūs negalite sėdėti namuose. Netgi traukinyje, jei važiuojate, pamatysite – vos tik traukinys sustos, visi vyrai išlips iš traukinio. Jie negali išsėdėti. Kaip antai, aš tariau savo vyrui: „Kas yra, kad tu visą laiką bėgi iš namų?

Kodėl negali pasėdėti namuose kurį laiką? Tu turi prisėsti“. Tada jis atsakė: „Ne, jei kuris nors iš vyrų sėdi namuose, jį vadina… kargosna, reiškia „tą, kuris yra visada namuose”. Ir aš pasakiau: „O kaip jie vadina vyrą, kuris visada bėga iš namų? Karpagna? kas reiškia bėgimą, tą, kuris pabėga. Turi būti kažkas tarpinio. Bet tai vyriška, viskas gerai. Tačiau dėl Sahadža Jogos mes galime gauti balansą tarp šių dviejų kraštutinumų. Tai ir yra Sahadža Joga – tai, kas suteikia balansą.

Tada jūs pradedate labiau mėgautis vienas kito kompanija, taip, kad mėgaujatės buvimu namuose taip pat, kaip buvimu kitur. Taigi jūs galite būti kartu namuose, taip pat kaip kitur. Interesai vienodi, nes tikslas tas pats. Tai kaip gėlės, kurios krisdamos ant Motinos Žemės, suteikia jai aromatą, ir mes galime sakyti, kad Žemė kvapni. Tai lygiai taip pat gražu. Gerai. Taigi dėl švietimo aš jau daviau instrukcijas ir jau sakiau, kad neturime dėl Marijos Montessori kelti didelio triukšmo ir t.t., ir pan. Mes turėsime Sahadža Jogos mokyklas. Visa tai nesąmonė, nes aš mačiau tas moteris, kurios moko Montesori būdu, jos tapo pasibaisėtinomis. Buvau nustebusi, koks didelis jų ego, kurį jos savyje užaugino.

Taigi jūs tapkite Sahadža Jogos mokytojais, ir tada atsiras Sahadža Jogos mokykla. Sidnėjuje arba… Melburne… Mes atidarėme mokyklą Melburne labai gražiai, dabar turėsime tokią pačią mokyklą Sidnėjuje. Tai atvira Sahadža Jogos mokykla, dėl to nėra jokių abejonių. Tai yra vieša Sahadža Jogos mokykla, ir dėl to žmonės tiek daug pasiekė. Kodėl mes turime siekti, sekdami šiuo pavyzdžiu? Mes visi turime eiti ir sakyti, kad tai Sahadža Jogos mokykla. Taigi jūs, mokytojai, taip pat tampate Sahadža Jogos ekspertais, todėl turite būti geri Sahadža jogai, jogės. Jie neturi būti egoistiški, juose neturi būti ego, neturi būti atviri negatyvui. Kiekvienas, kuris atviras negatyvui, nėra geras Sahadža Jogos mokytojas. Ne taip kaip… Marijos Montessori mokykloje: mokytoja geria mokykloje, rūko, o ryte ji – „Marijos Montessori“ mokytoja.

Čia pirmiausia jūs turite būti Sahadža jogai ir tik tada galite mokyti Sahadža Jogos mokykloje. Privalote turėti tą savybę, svarbią tiek pat, kiek svarbu yra turėti studentų, kurie yra realizuotos dvasios, arba tų, kurie galėtų gauti realizaciją. Gerai, šiandienos pudža yra specialiai skirta Kartikėjai. Kartikėja reprezentuoja didį, galime sakyti, visų ganų kapitoną arba lyderį, visų vyriausią kariuomenės vadą. Ganėša yra karalius, bet jis yra vyriausias vadas, ir todėl, kad vokiečių charakteriui būdinga viskam vadovauti, mes turėsime pudžą, kur vyrai valdys savo dvasią ir savo vyriškas savybes, o moterys pasikliaus savo moteriškom savybėm. Būti vadovu yra kitaip, nei būti šeimininku. Šeimininkas valdo, o generolas ne. Jam nepriklauso tai, kas ir taip prarasta. Valdymas taip pat prarastas, mes tik kontroliuojame jį. Tai yra lygmuo, į kurį turime pakilti dabar, iš Ganėšos lygmens į Kartikėjos.

Viskas atvirkščiai. Ganėša yra mielas, jis karalius, labai gražiai sėdintis su visomis energijomis, tiesa? Nekaltumas yra čia, bet Katikėja yra tas, kuris kontroliuoja nekaltumą, duoda jums kontroliavimo galią. Jis vadovauja. Po Guru pudžos butų geriau, jei mes turėtume jėgą vadovauti kitiems, ir šita vadovavimo dvasia pasireiškia vyruose per jų kalbą, per jų dinamiškumą, per jų asmeninius pasiekimus; moteryse – per jų meilės energiją, savitvardą, per jų malonų elgesį, atleidimą, užuojautą. Taigi išsiaiškinkime šiandien, kad galime tai valdyti, nors dar nereiškia, kad privalome, tiesiog mes jau turime tokią galimybę. Tikiuosi, suprantate, kas yra Kartikėja. Telaimina jus Dievas.00:46:34:13 00:46:37:11 Taigi, pradėkime Pudžą. Kas padarė šitą? Ar tu padarei šitą Ganešą?

Koks mielas daiktas. Tu labai gera, turiu pasakyti. Telaimina tave Dievas! Lai ateina keletas vokiečių taip pat. Tegul ateina daugiau žmonių iš Vokietijos. Taip pat ir moterys, žinoma. Ar ta, kuri padarė Ganešą, taip pat vokietė? Ji(s) taip pat turėtų plauti. Visi, kurie rašė man, prašydami atvykti į Vokietiją, turėtų ateiti plauti Mano pėdas. Telaimina jus Dievas!

Telaimina jus Dievas! Dėkoju! Išmeskite tai iš savęs. Dabar išmeskite. To nereikia. Mes ją pavadinsime Kamala, Kamala. Kamala – tai dievybės vardas, ar gerai? Kamal Lakšmi. Kamala. Telaimina tave Dievas.

Galime truputį padainuoti, nes dar yra dvi moterys. Taip pat ir Hugo dar turi tai padaryti. Gerai. Užteks. Telaimina tave Dievas. Ateikite į kitą pusę. Kas dabar bus moterys? Yra daugiau moterų? Viskas? Gerai.

Naudokite tą patį vandenį. Jie gali naudoti tą patį vandenį, nes jo jau perdaug ten yra. Dabar galime sakyti tūkstantį Kartikėjos vardų. Ne, 108. Maniau, kad 1000 būtų gera mintis, tačiau sakykime 108. Pažiūrėkime, kaip tai veiks su 108. Sakykite garsiai. Sakykite garsiai, nes neaišku. Vis dar neaišku. Gaukite jam kitą [mikrofoną], duokite jam dar vieną, nes turi būti aišku, kitaip neturi prasmės.

Šie 108 vardai, jei pastebėjote, parodo, kad Kartikėja yra nekaltumas, kuris veikia dešinėje pusėje, Pingala kanale. Ir taip pat yra labai susiję su Prana. Tai duoda jums Praną. Prana – tai vitališkas kvėpavimas. Tai įkvėpimas ir iškvėpimas. taigi, tai yra susiję su dešiniąja puse. Taip pat tai yra susiję su amžinybe – Anantari. Anantar yra gyvatė – Šeša, kuris yra Višnu brolis. Jis yra čia parodytas kaip Kartikėja. Jis vardu Anantar.

Taigi, jis yra ugnis. Jis yra tas, kuris uždega jumyse galią naikinti, taip pat sugebėjimą vadovauti žmonėms ir suteikia jums daugybę talentų. Matote, nekaltas žmogus gali būti labai talentingas. Visos šios savybės yra išreikštos Kartikėjos Svarupoje – jo būvyje. Šiandien, lenkdamiesi Kartikėjai, turime žinoti, kad Kartikėja dabar yra pažadinta mumyse. Mes šia galia turime kovoti. Galų gale Jis yra Niškalanka. Tai Jis yra kovotojas. Taigi, nuo Ganešos iki Kristaus ir iki Niškalankos. Tai yra trys etapai, kuriuose yra nekaltumas.

Nuo Ganešos iki Kartikėjos ir, dabar, iki Kristaus. Ir nuo Kristaus iki Niškalankos. Niškalankos formoje. Jis nekaltas. Reškia, nėra Kalankos, nėra dėmelės ant jo, nieko. Jis absoliučiai švarus, nepriekaištingas. Be to, jis ugninis. Taip pat jis turi visas Ekadeša Rudros ypatybes. Tai reiškia, 11 Šivos jėgų savybes, kurios gali naikinti… Taigi, jis turi sugebėjimą užmušti ir nunaikinti blogį ir laiminti bei drąsinti savo pasekėjus. Tai yra paskutinė inkarnacija, vadinama Kalaki.

Paprastai sakome Kalaki, bet iš tikrųjų tai Niškalanka. Ant balto žirgo. Tai Kartikėja, kuris sėdi ant balto žirgo. Taigi, kaip auga jumyse nekaltumas, priklauso nuo Kartikėjos. Tai buvo padaryta šiandien šioje žemėje, Deutschland, kaip jūs vadinate, kur Kartikėja turi gimti jumyse ir būti pažadinta. Telaimina jus Dievas! Dabar, jei norite galite padainuoti keletą dainų, kaip “Ja Devi Sarva Butešu”, kuri jums patiktų. Norėčiau pakviesti moteris, septynias vedusias moteris, kad man padėtų. Pirmiausia pakvieskite mažas mergaites, jei jos čia. Mažosios, pasirodykite… Truputį vėliau, kai puošite vainikais, gerai?

Dabar mergaitės turi ateiti. Kur jos yra? Turi ateiti visos mergaitės. Kur kitos mergaitės, kur jos? Gerai, prieikite arčiau. Prieikit prieikit. Judvi taip pat prieikit. Gerai, jūs irgi ateikite, abi. Sėskitės. Sėskitės.

Jeigu yra netekėjusių merginų, didelių netekėjusių mergaičių – ateikite. Kas dar nesusituokusios. Kas nors – ateikite. Nuimkite šitą, man atrodo. Paprašykite kieno nors nuimti. Gregoire:”Šri Matadži, prieš dainuojant himną Dievybei, mes norėtume Tau paskaityti pataisytą Tėve Mūsų maldos versiją: “Motina mūsų, Kuri esi žemėje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė teesie Tavo valia, kaip žemėje, taip ir danguje. Savo dieviškų vibracijų duok mums šiandien, Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams ir vesk mus tolyn nuo Majos Bet gelbėk mus nuo pikto Vardan Tavo Tėvo, vaikų ir šlovės, Per amžių amžius. Amen.” Labai miela…