Šri Ganėšos pudža, „Šri Ganėšos Principo įtvirtinimas“, San Diegas, JAV, 1986 m. rugsėjo 7 d.  Šiandien Šri Krišnos šalyje švenčiame Šri Ganėšos gimtadienį. Kai kas neregėto ir ypatingai svarbaus, kad reikėtų švęsti Šri Krišnos sūnaus gimtadienį Jo paties žemėje. Jūs gi žinote, kad Šri Ganėša inkarnavosi šioje žemėje kaip Mahavišnu, o Jis buvo Radhos sūnus, kuris inkarnavosi kaip Jėzus Kristus. Taigi švęsdami Jo gimtadienį šiandien jūs pripažįstate tiesą, kad Jėzus Kristus buvo Šri Krišnos sūnus. Šią istoriją galite perskaityti Devi Mahatmayam, kaip šis Pirmapradis Vaikas buvo kiaušinio formos, ir viena pusė to liko kaip Šri Ganėša, o kita pusė virto Mahavišnu. Visi šie nutikimai evoliucijos metu, senovėje, buvo užrašyti, bet šiandien man taip džiugu, kad būdami žmonės viską suprantate – jog Kristus yra Ganėšos inkarnacija. Jis – Amžinasis Vaikas, bet kai Jis atėjo kaip Kristus, atėjo kaip Šri Krišnos sūnus, tada Parvati pasidarė Šri Ganėšą, Jis buvo tik Parvati sūnus. Nebuvo Tėvo. Parvati norėjo turėti savo sūnų. Buvo angelų, kurie buvo skirti arba Višnu, arba Šivai, kaip ir ganai, kurie buvo dedikuoti tik Šivai. Taigi Ji norėjo savo sūnaus, kuris galėtų skleisti Jos galias šioje Žemėje. Taigi iš pradžių, kai Šakti sukūrė Visatą ir Sadašiva stebėjo Jos kūrybą, visų pirma, ką Ji sukūrė, buvo nekaltumas, o nekaltumo įsikūnijimas buvo Šri Ganėša. Visa Visata buvo pilna nekaltumo, dar vadinamo Omkara. Šis nekaltumas saugojo visus pasaulio kūrinius, buvo įsiskverbęs į viską. Nekaltumo materija. Sudavus materijai, ji suduos jums atgal, nes ji taip sudaryta. Ji neskirta kam nors arba kaip nors kenkti, nebent Read More …