Shri Rama Puja – Les Avants (Switzerland), 4 October 1987

Šiandien mes švenčiame Šveicarijoje Šri Ramos karūnavimą Dassera dieną.

Daug dalykų atsitiko Dassera dieną. Pats svarbiausias buvo Šri Ramos „karūnavimas“ karaliumi tą dieną. Jis nužudė Ravaną tą pačią dieną. Daug kas gali klausti: „Kaip Jis galėjo nužudyti Ravaną ir būti „karūnuotas“ tą pačią dieną?“ Tada Indijoje mes turėjome viršgarsinius lėktuvus, tai faktas, ir lėktuvas buvo vadinamas „Pušpak“, reiškia „gėlė“. Jis vadintas „Pušpak“ ir buvo labai greitas. Taigi nužudęs Ravaną Jis atėjo į Ajodją su savo žmona ir tą dieną Jis buvo karūnuotas. 9-ą dieną Jis šlovino Deivę dėl stiprybės, Šakti, savo ginklams, o 10-ą dieną Jis nužudė Ravaną. Tad įsivaizduokite, kokie pažengę žmonės ten gyveno Šri Ramos ir Jo karalystės laikais. Priežastis ta, kad karalius buvo inkarnacija; Jis buvo prielankus, kaip Jį apibūdino Sokratas. Šri Ramos istorija yra įdomi visais laikais, ir dabar mes turime nuostabius serialus apie Jį, kuria Indijos televizija, o parduodami už gerą kainą, galbūt galėsime jums padovanoti, kai ten nuvyksite.

Sakoma, Ramos istorija parašyta prieš Jam gimstant. Net prieš nujaučiant, kad taip gali nutikti. Pranašas Valmiki parašė visą Šri Ramos istoriją. Šri Ramos gimimas ir visa kita buvo atnešti Agni, ugnies, ir Jis gimė Surijos dinastijoje, tai reiškia saulę. Taigi su visu tuo – gimęs iš Agni palaiminimų, tai yra ugnies, ir gimęs Surijos dinastijoje – Jis buvo vienas iš švelniausių įsikūnijimų. Jis buvo žinomas kaip labai, turiu omenyje, anglų kalba tai formalus žmogus, prasme „sankoč“ – Jis padarytų bet ką, kad pats išspręstų problemas, užuot prašęs kitų. Mes dar turėjome daug tokių žmonių Indijoje. Turėjome Ministrą Pirmininką Lal Bahadur Šastri, ir, jei jis sėdėdavo kambaryje su kitais žmonėmis ir būdavo įjungta šviesa, tarkim, lempos ar kažko, o jis norėdavo ją užgesinti, tai niekieno neprašydavo užgesinti. Letai jis atsikeltų iš savo vietos, nueitų iki jungtuko ir išjungtų, ir niekieno neprašytų. Tai viena iš geriausių Šri Ramos savybių, kad Jis nieko neprašytų už Jį ką nors padaryti, nieko neįsakinėtų ir nepasinaudotų jokiam tikslui.

Matote, Jis buvo ugnies palaiminimas ir gimė Surijoje. Bet ką matome: tie žmonės, kurie gimė galbūt labai prastose šeimose, negatyviose šeimose, kairio kanalo, kaip sakote, su visokio plauko problemomis, turi labai blogą Agija ir labai blogą Suryada. Žmogus, gimęs Surijoje, turi būti ypač kuklus. Jis parodo, kad niekas negali jo paveikti, niekas negali jo priversti jaustis kažkuo didingu. Tęsiant apie Jo tolimesnį gyvenimą, Jis buvo labai kuklus žmogus. Mes matėme tokių žmonių, kurie bando niekinti kitus: „Tu man nepatinki“, „Man nepatinka“, „Tai negerai“, „Tai labai sunku“, tai ženklas, kad toks žmogus labai žemo lygio, neturi charakterio arba tas charakteris žemo lygio. Bet ko, kas turi charakterį, išraiška yra tolerancija, kurią žmogus jaučia kitiems. Netolerancija yra egoistiško žmogaus ženklas, ir turi… Yra tuščias. Čia yra tuštybė. Šri Rama taip mylėjo žmonės, kurių kraštą valdė, ir Jis turėjo pačią gražiausią žmoną paties gerbiamiausio tėvo, Džanakos, ir Jis buvo numylėtas savo tėvo sūnus.

Bet Jis buvo toks kuklus žmogus, toks kuklus, kad visame Jo charakteryje matote grožį. Pavyzdžiui, Jis plaukė nedidele valtele į savo tremtį. Ir tas, kuris Jį plukdė, buvo eilinis valtininkas. Valtininkas buvo labai nuliūdęs, kad sėdi prieš Ajodjos karalių ir neturi tinkamų drabužių. Taigi Šri Rama pats vilkėjo tik „valkalas“ – kaimo žmonių drabužius, dėvimus žmonių, gyvenančių primityviose vietovėse, jie beveik lapais prisidengdavo. Jis turėjo tai apsirengti, nes Jo motina, pamotė, paprašė to kaip paslaugos iš tėvo. Tada Šri Rama tiesiog jam pasakė: „Tu susirūpinęs? Aš taip apsirengęs, jau ne karalius. Aš tiesiog sėdžiu prieš tave. Neturėtum jaustis nepatogiai.

Ir aš tikrai nežinau, kaip valdyti valtį, o tu žinai, tai kodėl turėtum nerimauti?“ Net tuos žmones iš žemo socialinio sluoksnio Jis laikė kaip ant pjedestalo, nes Jis gerbė žmones. Jis pats vadinamas Mariada Purušotama, tai reiškia, kad Jis žinojo, kaip neperžengti ribų, Mariadų. Kaip kalbėtis su kitais, kaip prieiti prie kitų, kurie elgiasi nederamai net su savo vyrais, savo žmonomis, savo vaikais, su visais, net svetimais, tarsi ant jų pultų. Tai visiškai prieš Ramą. Tai kaip Ravana. Net Ravana toks nebuvo. Jis nebuvo tokio būdo, jame buvo dharmos, jis buvo realizuota siela, bet tapo rakšasu (demonu) dėl savo arogancijos, bet net jo arogancija negali būti palyginta su šiuolaikiniais žmonėmis, kuriuos girdžiu, matau, stebina, kad jie pranoko Ravaną. Ravana turėjo tik dešimt galvų, bet kartais jaučiu, kad šiuolaikiniai vyrai, ypač moterys, gali turėti šimtą aštuonias galvas. Arogancija, neapykantos kiekis toks absurdiškas ir verčia žmogų atrodyti beverčiu, bet matau tokius žmones dažnai, ir Sahadža jogoje jie taip kažkaip šliaužioja. Tokių žmonių Visagalis Dievas absoliučiai nemėgsta.

Kalbant toliau apie Jo gyvenimą, Jis taip pat nuėjo į kaimą, kur labai sena moteris, priklausanti žemam žmonių sluoksniui, turėjo tik keletą dantų, ir ji atnešė keletą vaisių, mažų vaisių, kuriuos vadiname „ber“, ji atnešė ir davė Jam sakydama: „Šri Rama, matai, atnešiau jas Tau. Nieko daugiau neturiu. Ir visas jas patikrinau.“ Jei kažką įdedate į burną, tai vadinama „utišta“, niekas to nebelies. Ji pasakė: „Visus patikrinau pradurdama dantimis ir įsitikinau, kad nė vienas nėra rūgštus.“ Šri Ramai nepatiko rūgštūs vaisiai, ji tai žinojo: „Nė vienas nėra rūgštus ir Tu gali juos valgyti.“ Turiu omenyje, jei Vakaruose kažkas taip padarytų, galbūt sulauktų antausio už tokį dalyką. Šri Rama staiga priėjo prie jos ir paėmė vaisius iš jos, pabučiavo į ranką: „Gerai, gerai, aš juos paimsiu.“ Su tokiu entuziazmu Jis juos suvalgė. Lakšmanas buvo supykęs ant tos moters: „Kas vyksta?“ Sitadži pasakė: „O, ar Tau jie labai patinka?“ Jis atsakė: „Taip, bet aš tau jų neduosiu.“ Ji pasakė: „Ne, aš esu tavo dalis. Tu turi man jų duoti.“ Taigi Jis šiek tiek davė Sitadži. Sitadži suvalgė: „Oho, koks dalykas! Tarsi valgyčiau rojaus nektarą.“ Lakšmanas labai pavydėjo. Jis pasakė: „Broliene, ar galėčiau jų paragauti?“ Ji atsakė: „Ne.

Negaliu tau jų duoti. Prašyk brolio. Aš tau neduosiu. Labai mažai turiu. Kodėl tau nepaprašius brolio?“ Jis nuėjo pas savo brolį: „Ar gali man jų duoti?“ Šri Rama nusišypsojo, davė valgytą vaisių, ar paliestą, ar prakąstą dantimis tos moterėlės, pagal Brahminų įstatymus, Indijoje ji – atstumtoji. Šri Ramos meilumas, kaip Jis pamalonindavo žmones, sakyčiau, kaip, pavyzdžiui, austrė, kuri paima mažą akmenėlį į savo kriauklės vidų, išskiria tokį spindintį skystį ir padengia akmenėlį tuo skysčiu, paverčia jį perlu, kad būtų malonu. Jam nereikėjo komforto. Rama buvo šiek tiek kitoks: Jis norėjo visus paversti deimantais ar perlais, kad kitas žmogus spindėtų ir atrodytų gražiai, taip Jis pats jautėsi pamalonintas. Jei norime įsisavinti Jo savybes, pirmiausiai turime suprasti prigimtinę Šri Ramos situaciją. Šri Rama yra dešinėje širdies pusėje, dešinėje pusėje, dešinėje širdyje.

Jo vieta ten. Žmoguje nėra dešinės širdies. Pasakius, kad yra dešinė širdis, jums atsakytų: „Ką, yra dvi širdys, ar trys širdys?“ Sahadža jogoje turime tris širdis: viena yra kairė, kita – dešinė, ir yra centrinė. Dešinė širdis yra labai svarbi. Dešinė širdis prižiūri visus plaučius, abu plaučius, visą gerklę, trachėją, nosį, vidinę dalį. Išorinė dalis yra prižiūrima, galima sakyti, šias funkcijas duoda Šri Krišna, bet vidinę dalį prižiūri Šri Rama. Jos tokios pačios, bet viena veikia kaip vidinė dalis, kita – kaip išorinė dalis. Jis duoda jums ausis iš vidinės pusės, Šri Rama duoda. Jis duoda jums akis, vidinę akių dalį. Svarbu vidinę dalį laikyti tvarkingą, tvarkingesnę už išorinę dalį.

Tai Šri Ramos pavyzdys, Jam niekada nerūpėjo žmogaus išorė. Nes Jis atėjo prieš Šri Krišną, Jis bandė sukurti vidinę žmogaus pusę. Nepaisant to, kad Jis yra dešinėje širdyje, Jis veikia per Hamsa čakrą ir iš dalies per jūsų Višudhi čakrą, jos vidinę pusę. Nes Šri Krišna (vidinėje jos dalyje yra Šri Rama) yra Šri Višnu. Taigi kai kažkas atrodo negražiai pagal Vakarų standartus, aš manau, tie standartai yra juokingi, nes Vakarų standartai nepanašūs nei į Šri Krišnos, nei į Šri Ramos. Šri Rama, kaip žmogus, buvo labai sveikas, aukštas, rankos siekė kelius – „ajanubahu“, tai reiškia „ajanubahu“, ir Jis buvo apkūnus, abu Jie buvo apkūnūs. Jie turėjo būti apkūnūs, nes abu, nors ir gimę iš Agni, Jis buvo gimęs iš Agni, bet vanduo yra pagrindinis Šri Višnu elementas. Taigi Jie abu buvo apkūnūs žmonės. Jie nebuvo ploni lyg lazdos, šiuolaikinė idėja yra būti ploniems lyg lazdoms, tuberkuliozės ligoniams. Tai nereiškia, kad visi apkūnūs žmonės yra geri.

Visad logiškai pagalvojame, kad apkūnūs žmonės yra, jei Motina taip sako, jie yra geri. Tai reiškia ne tą. Vidinę to pusę turiu omenyje. Vidinė pusė yra priešinga. Vidinė pusė yra absoliučiai graži ir pilna meilės, prieraišumo ir šilumos. Jei žmogus neturi šių dalykų, tai ženklas, kad jis nėra Sahadža jogas. Žmogus, kuris triukšmingas, garsiai kalba, juokiasi netinkamose vietose, turbūt pusiau pamišęs ir negali būti Sahadža jogu. Matote, Šri Ramos minkštumas pasiekia kraštutinumą, Aš tai vadinu „sankoča“, formaliu, anglų kalbos „formalus“ yra ne tas žodis, „sankoč“. Kartą, kai Jis kovėsi su Ravana, ėmė savo strėles dešimčiai jo galvų – vienai po kitos. Ir jei nukirsdavo vieną, tada antrą, pirmoji išaugdavo vėl, nes jis turėjo tokį palaiminimą, kad niekas negalėtų jo nužudyti smogiant į galvą.

Taigi Lakšmanas pasakė: „Ar esi tikras, kad šis Ravana negali būti nužudytas smogiant į galvą? Kodėl tau nedūrus jam į širdį?“ Tada Jis pasakė: „Priežastis ta, kad būtent dabar jo širdyje yra Mahalakšmi, Sita. Sita sėdi jo širdyje. Ir kaip aš galiu jam smogti į širdį? Nes Ji ten, Ji gali būti sužeista.“ „Tai kokia nauda smogti į galvą?“, − Jis paklausė. Rama atsakė: „Nes, kai greitai atakuoju jo galvą, jo dėmesys nukryps ten. Kai jo dėmesys nukryps į galvą, tada aš galėsiu smogti jam į širdį.“ Matote sankoč? Matote sankoč, kokiu būdu Jis kalbėjo? Dabar mes turime… Tina, kas tau negerai? Kodėl visą laiką taip šypsaisi, negali būti tyliai?

Ko taip šypsotis dėl tokių dalykų, dėl kurių neturėtum šypsotis? Būk tyliai! Dabar apie tai, kada Jis buvo toks malonus, kai vienąkart bjauri moteris Šurpanaka atėjo Jo suvilioti. Ji pasakė, kad atėjo suvilioti, ji paklausė taip: „Rama, vesk mane?“ Asmens kaip Rama, kuris yra Mariada Purušotama, klausti tokių siaubingų dalykų! Kažkas tikrai būtų ją prikūlęs, jei ne daugiau. Tada Šri Rama nusišypsojo. Jis pasakė: „Ponia, atsiprašau. Aš turiu žmoną ir tikiu viena žmona, aika patni vrat. Taigi atsiprašau, aš negaliu jūsų vesti.“ Bet juokais pasakė: „Gerai, ten mano brolis. Jo žmona palikta Ajodjoj.

Gali paklausti.“ Tai jis nuėjo ir paklausė… Ji nuėjo pas Jį ir paklausė: „Lakšmanai, vesk mane?“ Ji tapo labai graži. Ji pasivertė labai gražia moterimi. Ji turėjo pabūti kokiame grožio salone ar kažkur, bet ji pasidarė tokia ir buvo ten. Jis piktai į ją pažiūrėjo ir pasakė: „Tu, bjaurybe, kodėl tu užduodi tokį klausimą?“ Jis nupjovė jai nosį. Kai Jis nupjovė jai nosį, tai buvo Nasike, štai kodėl Nasikas reiškia nosį, ir štai kodėl jūs buvote Nasike, tai vieta, kur Jis nupjovė jai nosį. Jis buvo labai supykęs. O Šri Rama – ne. Tokiu būdu Jis pasakė tai labai įtikinamai: „Matai, aš turiu žmoną ir tikiu savo viena žmona.“ Kitas Jo bruožas – nuoseklumas. Jis niekada nebuvo nepastovus kaip Šri Krišna. Šri Krišna buvo diplomatas, diplomatija nenuosekli.

Šri Krišnos stilius buvo kitoks. Bet… Kodėl? Kas tau yra? Kodėl, kas yra? Tu ateik ir sėsk čia. Pereik į šią pusę, Tina. Eik ir persėsk į kitą pusę. Kodėl tu kalbi su ja? Eik ir atsisėsk gale. Eik.

Ji sukėlė man rūpesčių dar Punoje, dabar vėl. Kol aš kalbu, prašau, nekalbėkite vienas su kitu. Tai mažiausia, ką galite padaryti dėl manęs. Ar matėte, kad indai elgtųsi taip? Tai labai trukdo. Aš koncentruojuosi į jus, kodėl jūs į mane ne? Tai normalu, kai yra koks pokštas, jūs juokiatės. Kodėl reikia kalbėtis vienas su kitu, nesuprantu. Gerai. Atsiprašau, kad turiu tai sakyti.

Matote, tuo metu, kai aš pasakoju apie Šri Ramą. Šri Rama nebūtų taip pasakęs. Bet Sahadža jogoje jūs negalite būti kaip Šri Rama. Kartais turite būti kaip Parašurama taip pat, kitaip dalykai neišsispręs. Taigi, visa tai susidėliojo Jo charakteryje, šis buvo toks gražus, pastebite, kad Jis buvo nuosekli asmenybė. Visad, ką sakydavo, Jis tai išlaikė. Jis pasakė: „Aš turiu žmoną ir tikiu viena žmona, aika patni vrat.“ Jis turėjo labai nuostabią žmoną, be abejo, bet Ji dingo pas Ravaną ir Jis liko vienas. Kai jie norėjo pradėti tam tikros rūšies jagją pavadintą Radžasurja jagja, tai reiškė viso pasaulio užkariavimą, tada jie Jo paprašė: „Tau reikia vesti, nes privalai turėti žmoną.“ Jis atsakė: „Ne, niekas negali būti kaip mano žmona, Aš negaliu vesti. Galiu atsisakyti šios rūšies jagjos, bet vesti dar kartą negaliu.“ Tada jie pasakė: „Gerai, gali padaryti tik viena, tai padaryti iš aukso Sitos statulą ir naudoti tą statulą kaip žmonos simbolį.“ „Su tuo sutiksiu.“ Jis nusiėmė visus papuošalus, viską, padarė tą statulą ir atliko šią jagją. Taigi, ką Jis be sakė, visiškai išlaikė.

Savo dharmoje Jis buvo puikus. Kitas įvykis buvo, kai Sita buvo prarasta. Jis niekada nemiegojo, niekada nemiegojo lovoje, visada ant Motinos Žemės. Niekada nemiegojo lovoje, visada ant Motinos Žemės. Skausmas, kurį Jis jautė dėl savo žmonos, labai gerai apibūdintas visų Indijos poetų. Ir kai Sita galiausiai Jį mįslingai paliko, Ji tiesiog pradingo Motinoje Žemėje, nes Motina Žemė davė Jai gyvybę, tad Ji pradingo Motinoje Žemėje. Tada Šri Rama visiškai pasimetė, šoko į Saraju upę ir išnyko vandens elemente, iš kurio Jis atėjo. Šis žmogus turėjo paaukoti savo žmoną. Šiame kontraste jūs galite matyti asmenybės kilimo ir kritimo bangą. Visuomenė, kurioje Jis gyveno, valstija, kurią valdė, prieštaravo žmonai, kuri gyveno su Ravana.

Ir buvo pradėta viešai apie tai kalbėti. Kaip geras karalius Jis tiesiog, tiesiog nusprendė, kad žmoną turi palikti amžiams. Ir tada Jis išsiuntė Ją gražiu vežimu su savo Ministru Pirmininku ir savo broliu Lakšmanu, kuris nuvežė Ją ir paliko, papasakojo Jai viską, kas nutiko, ir, kad Šri Rama prašė išvežti į Valmiki ašramą. Dėl viso to Ji labai nuliūdo ir pasakė… Ji buvo Adi Šakti, tad Ji nesirūpino. Ji pasakė: „Tu tiesiog palik mane čia.“ Labai save gerbianti asmenybė. Ji nepasakė: „Ne, ne, ne, aš eisiu pas jį“; „Maldausiu jo. Kreipsiuos į teismus, gausiu jo pinigus. Kaip jis drįso mane išmesti“ – nieko panašaus. Tai moters malonė. Maloningai Ji pasakė: „Gerai, dabar paklausei savo brolio.

Aš esu brolienė ir vyresnė. Dabar paklusk man. Ir sakau aš, kaip brolienė, kad dabar gali eiti. Palik mane čia, nenoriu, kad toliau eitum su manimi kad ištremtum mane su kažkuo.“ Ir Ji laukėsi. Jei čia taip nutinka, o gali nutikti baisių dalykų, bet Indijoje, jei taip nutinka, žmona nusižudytų arba negalėtų susitaikyti su tuo. Manau, kad abu dalykai yra vienodi – pasitraukimas. Jei nėra agresijos, tada yra pasitraukimas. Bet Ji pasakė: „Ne. Aš pagimdysiu šiuos du vaikus. Galiu savimi pasirūpinti.

Maloningai jis tai atliko, man nieko, perduok, lai nesijaudina dėl manęs.“ Ir Ji pasakė Šri Ramai, Šri Lakšmanui tai: „Gerai, prižiūrėk jį, tai viskas, ko aš noriu.“ Ir Ji pasakė Ministrui Pirmininkui, mantri: „Tu privalai rūpintis karalyste.“ Matote orumą, matote balansą, matote charakterį, Šri Ramos asmenybę. Jį vadina Mariada Purušotama. Pažiūrėkit į Jo žmoną. Ji buvo lygi su Juo visais atžvilgiais. Kai buvo pagrobta Ravanos, jis taip bijojo Jos Šakti, kad negalėjo Jos paliesti. Jis bandė gąsdinti: „Aš tai padarysiu Indijos moteriai. Aš tai padarysiu pasaulio moteriai. Aš padarysiu visokių baisių dalykų. Aš gimsiu dar kartą. Aš blogai elgsiuosi.“ Ji pasakė: „Daryk, ką nori.

Tu negali manęs paliesti.“ Jis negalėjo paliesti Jos rankos, taip bijojo. Ir kai Hanumanas atnešė Šri Ramos žiedą ir įteikė Jai sakydamas: „Tai Šri Ramos žiedas“, Ji pasakė: „Žinau. Kaip jis?“ Jis atsakė: „Gerai.“ Jos visko išklausinėjo. Tada Jis pasakė: „Motina, aš galiu Tave nešti ant nugaros. Aš lengvai Tave nunešiu. Lipk ant nugaros ir nunešiu.“ Ji atsakė: „Ne. Aš neisiu su tavimi. Tai mano… Tai Šri Rama, kuris yra drąsus karalius, turėtų ateiti, kautis su Ravana, nužudyti tą blogį, ir tada aš eisiu su juo šlovingai.“ Ji nieko nebijojo. Jai svarbu buvo tai, kad Ravana būtų nužudytas. Jis – blogis ir turi būti Ramos nužudytas.

Tokia didi moters narsa. Pažvelgę į abi puses, nustebtumėte, kad moters charakteris yra toks galingas. Tai nėra reakcijos: „Mano vyras yra toks, dėl to aš esu tokia“ arba „Mano vyras nedaro to dėl manęs, todėl aš tokia. Mano vyras pabėgo, tad aš esu žuvus. Ką aš darysiu be savo vyro?“ Nieko panašaus. Ji savarankiška. Ji pasakė Hanumanui: „Ne“, Ji savarankiška ir sako: „Kai Rama ateis ir nužudys šį blogį, kai pašalins šį blogį iš šios žemės, tada galės pasiimti mane kartu. Neisiu su tavimi. Aš neištrūksiu. Aš nebėgsiu.

Nieko. Aš ketinu susitvarkyti čia pati..“ Taip sakyti moteriai yra perdaug, būti įkalintai siaubingo asmens kalėjime ar vietovėje, kuri yra tokia pavojinga Jai, sakyti: „Aš neisiu. Kad ir ką bandytumėt, kokius triukus bandytumėte, ką sakytumėte, aš neisiu.“ Tik įsivaizduokite. Ir Ravana buvo toks bjaurus tipas. Jis padarė Jai visokių dalykų, bet Ji išliko absoliučiai rami ir tyli, laukdama savo vyro sugrįžtančio. Ar galime galvoti apie tokias moteris šiais laikais? Tokias savimi patenkintas, subalansuotas, pilnas pasitikėjimo ir stiprybės. Tai Sitos gyvenimo žinutė. Parodytas Šri Ramos geranoriškumas, kai Jis pradėjo valdyti žmones. Jis buvo tas, kuriam rūpėjo žmonių poreikiai.

Jam buvo svarbu, kad žmonės, kuriuos Jis valdė, būtų laimingi ir džiaugsmingi. Jis prižiūrėjo juos su didele meile. Jis turėjo du sūnus, kuriuos prižiūrėjo trumpai, nes jie buvo prarasti su motina, Sita, ir jie surado Jį taip, kaip Valmiki mokė juos dainuoti Ramajaną. Ir jie išvyko į Ajodją ir dainavo Ramajaną. Rama iškeliavo su jais. Ir vieną dieną vienoje iš Jagjų, kai pagavo Šri Ramos arklį, Hanumanas suprato, kad neįmanoma įveikti tų berniukų, ir Jis negalėjo suprasti. Dabar reikia apibūdinti didžią Hanumano asmenybę. Jis pasakė Šri Ramai: „Nesuprantu šių dviejų berniukų, Negaliu jų įveikti. Aš nežinau, kas jie.“ Taigi Šri Rama nuvyko ten. Ir šie berniukai stovėjo su savo strėlėmis.

Tada Šri Sita pasirodė prieš juos ir pasakė: „Jūs negalite kovoti. Jis – jūsų tėvas.“ Tada Hanumanas suprato ir pasakė: „Gerai, galiu kovoti prieš Šri Ramą. Kodėl jis paliko jus?“ Matote saldumą Šri Hanumano, tokios kilnios dievybės, tokios kilnios Šri Ramos dievybės, kuri galėjo matyti tai: „Jis buvo neteisingas mano Motinai“ ir Jis stojo ginti. Tai labai mielas Šri Hanumano poelgis. Hanumanas, kaip žinote, yra angelas Gabrielius, kuris yra nekaltumas, paprastumas ir dinamiškumas. Jo dinamiškumas buvo toks, vos tik Jis gimė, Jis pasakė: „Geriau suvalgysiu saulę, nes ji svilina Indijos žmones.“ Taigi Jis nuėjo ir prarijo saulę. Žmonės turėjo sakyti: „Matai, nors saulė svilina, bet ir labai padeda. Grąžink saulę. Kodėl ją prarijai?“ Taigi tada Jis paleido saulę. Hanumano gyvenimas paskirtas tarnauti Šri Ramai.

Ir Jis buvo toks atsidavęs Šri Ramos bhakta. Kontrastas toks, kad Hanumanas turėjo navadha, navadha siddhis, devynias siddhis (galias): anima, ganima, raguma ir kitokių, Jis galėjo pasiversti mažu, dideliu, Jis galėjo… Tiek daug dalykų Jis turėjo. Nepaisant visų siddhis ir jėgos, kurią turėjo, atsitiko taip, kad Šri Rama kartą paprašė: „Mano brolis Lakšmanas yra sužeistas ir labai serga. Jis tiesiog miršta. Taigi bėk ir parnešk sanjeevani, tam tikrą vaistažolę, kurią noriu įtrinti jam į galvą.“ Jis nubėgo ten ir suprato, kad negali jos rasti, tad paėmė kalną ant delno ir atnešė jį Šri Ramai. „Galėsi pats nusiskinti vaistažolę, nerandu jos.“ Tai yra Hanumano Šakti. Toks stiprus ir galingas kartu buvo nuolankus, kuklus ir toks atsidavęs. Tai yra galingo Sahadža jogo požymis. Galingas turi būti nuolankus ir neagresyvus. Mahatma Gandi mėgo sakyti: „Ko vertas silpnojo neagresyvumas?“ Silpnas turi būti neagresyvus, kodėl tai didinga?

Tokia jo politika, galima sakyti, apsauga, kurią turi. Silpnas žmogus turi būti neagresyvus, nes jis su tuo nesusidorotų, jis negali protestuoti. Stipraus neagresyvumas – tikras neagresyvumo ženklas. Tie, kurie stiprūs ir galingi, yra taikūs, tai reiškia, kad jie pasitiki savo jėgomis. Tie, kurie pasitiki savo jėgomis, kodėl turėtų būti agresyvūs kitų atžvilgiu? Jie tiesiog stovi: „Gerai, ateik čia, ko tu nori?“ Vien ištarus tai, žmonės pabėga. Tie, kurie smurtauja, būna pikti, karšto būdo, puola kiekvieną, kankina visus, kelia problemas, jie yra labai silpno charakterio. Jų charakteris yra silpnas. Jei jų charakteris būtų geras, jie nebūtų padarę visų šių dalykų. Tai požymis žmogaus, kuris arba yra apsėstas ir taip elgiasi veikiamas šio apsėdimo, arba yra per silpnas ir apsėstas savo pykčio, nes neturi kantrybės nieko ištverti.

Pati galingiausia iš visų yra Motina Žemė, nes ji turi jėgų ištverti. Tas, kuris turi jėgų ištverti, yra galingas. Tas, kuris visai neturi jėgų ištverti, „Aš negaliu to ištverti. Aš nemėgstu to…“, toks žmogus bevertis žemėje, ir kartais jaučiu: „Kodėl Dievas juos sukūrė?“ Galvos skausmas, kai šalia žmogus nuolat skundžiasi: „Aš negaliu šito valgyti. Man tai nepatinka.“ Tada kodėl esi čia? Niekas tavęs taip pat nemėgsta. Niekas tokio nemėgsta, todėl jis visada skundžiasi: „Aš nemėgstu šito. Man tai nepatinka. Aš …“ Žmogaus stiprybė – kiek jis gali ištverti gyvenime. Kiek galite ištverti, ką galite pereiti nejausdami to?

Pavyzdžiui, esate džiunglėse, jūs laimingi. Jei esate pilyje, jūs laimingi. Jei esate šios ar kitos spalvos, jei esate šios ar kitos rasės, jei gyvenate vienokį ar kitokį gyvenimą, jūs galite tai ištverti. Ir ši galia ištverti suteikia jums šį kalibrą, kalibrą būti Sahadža jogoje. Tai neparodoma, dėl to nekenčiama, nesakote: „Kenčiu būdamas toks.“ Nejaučiate kančios. Tai tiesiog tarp kitko. Žmogui, kuris nori visokeriopo komforto, žmogui, kuris nori gyventi prabangiai, o ne su bet kokios rūšies defektais ar nepritekliumi, toks žmogus yra elgeta bet kokiu gyvenimo požiūriu. Turiu omeny, geriausias būdas atsikratyti problemų – jų neturėti. Pavyzdžiui, dabar nevairuoju, todėl neturiu vairavimo problemų. Niekada neskambinu – neturiu problemų su telefonais.

Neinu į bankus, todėl neturiu problemų su bankais. Neturiu pajamų – neturiu problemų dėl pajamų mokesčio. Kad ir kas jums kelia rūpesčių, tiesiog neturėkite to. Kodėl norite turėti? Turėti, po to nerimauti dėl to? Atrodo labai juokinga, kad galite atsikratyti bet ko, kas kelia rūpesčių, labai paprastai šiame pasaulyje. Taigi turite įsisąmoninti tokį požiūrį. Tačiau žodis „problema“ ypač Europos visuomenėje yra labai dažnas žodis, anglų kalba niekada nesimokėme žodžio „problema“. Žodį „problema“ naudodavome geometrijos pamokose – geometrinė problema, nežinojome, kad ji ir gyvenime. Vėliau, kai pradėjau bendrauti su žmonėmis iš Europos, išgirdau: „Nėra jokių problemų.

Tai yra problema.“ Mažiausiai 100 kartų per dieną jie pasako „problema“. Taigi problemos sprendimas yra neturėti to dalyko, kuris jums sukelia problemą. Jūs galite atsisakyti bet ko. Bet ko, ko norite, galite atsisakyti, jei žinote, kaip atsiriboti nuo to. Daug žmonių ateina ir sako: „Motina, mes turime ego. Tai yra problema.“ Aš sakau: „Tada atsikratykite to.“ Turiu omeny, tai taip paprasta. Kodėl jūs tai turite? Pavyzdžiui, matote, jie nori sakyti: „Turime problemų dėl to, bet vis dar prikibę prie to, tarsi bijotume krokodilo, bet norėtume įkišti pėdą krokodilui į nasrus. Ir turime problemą, kad krokodilas nukąs koją.“ Dabar baikite. Bet jie ieškos krokodilo, atvers nasrus, įkiš koją ir tada ateis pas mane sakyti: „Motina, turime problemą.

Koja krokodilo nasruose.“ Kad turėtumėte problemų, turite į jas įsivelti. Bet neįsitraukdami į jas, kaip gausite problemų? Pavyzdžiui, žmonės turi labai kvailų problemų. Pirmoji problema, kurią kas nors gali turėti: „Ak, aš turu išsilyginti drabužius.“ Kodėl? Dėvėkite tokius, kokie yra. Kas į juos žiūri? „Matote, žmonės aplink dėvi išlygintus drabužius.“ Tai visai nesvarbu. Jei tai neišlyginta… Jiems tai problema. Tokie dalykai yra kvaili, jūs pamatysite labai kvailų dalykų. Tačiau didžiausia problema, manau, yra laikrodis.

Šveicarijoje neturėčiau to sakyti. Matote, problema ta, kad turite nuvykti į oro uostą. Vos tik pasakai kam nors, kad turime vykti į oro uostą, aš turiu važiuoti, ne jūs, visi pradeda šokinėti aplinkui lyg ant batuto. Galite matyti juos taip šokinėjančius. „Kas atsitiko?“ „Motina, turite vykti į oro uostą.“ „Taigi viskas gerai. Aš turiu vykti. Kas jums negerai?“ „Tai problema.“ Aš sakau: „Kokia problema? Aš turiu išvykti. Žinokite, niekur neturite važiuoti, ir jums nereikia vykti į oro uostą. Ir jei lėktuvas išskris ir manęs nepaims, aš neketinu sugrįžti ir sėdėti jums ant sprando, apsistosiu viešbutyje.

Nesijaudinkite.“ Bet kodėl jūs taip jaudinatės dėl to? Dėl to, kaip žmonės sujaudinti, kad turiu išskristi, kartais manau, kad jie gal nori manimi atsikratyti. Taigi tai yra labai smulkmeniškų žmonių problema. Tarkim, pasakau: „Žinau, lėktuvas manęs nepaliks.“ Aš žinau daugelį dalykų, taigi neturiu problemų, bet, tarkim, jei manote, kad pavėluosite į lėktuvą, tai pavėluosite. Bet jei suspėsite, tai gerai. Jei pavėluosite, tai taip pat gerai. Tai kokia problema? Lėktuvas jus paims arba ne. Kas gali būti tarp to? Kokia problema, aš vis tiek nesuprantu.

Tai išsispręs arba ne. Pasilikite dvi galimybes. Yra tik dvi galimybės. Kokia trečia galimybė kelia problemą? Pasakykite. Tarkim, kas nors yra skolingas man, gerai, taigi jis grąžins pinigus arba ne. Kokia problema? Problema, kad vadinate tai problema ir norite išvengti susidūrimo su tiesa. Jei pamatytumėte tiesą, žinotumėte, kad matote: šis žmogus turi atiduoti man pinigus, gerai, aš eisiu ir susidursiu su tuo. Aš jam pasakysiu: „Pone, turite grąžinti pinigus.

Jūs turite sumokėti man. Tai yra jūsų pareiga o jei nesumokėsite, pasielgsite neteisingai.“ Jūs nueinate pas jį, susiduriate su juo ir pasakote. Bet taip nepasielgsite. Sėdėsite namie: „O, problema, tas žmogus man negrąžina pinigų. O Dieve. Tai problema.“ Sėdėdami čia, daužydami galvą, kaip jūs tai gausite? Jei susidursite su tuo tiesiogiai, nustebsite, kad nėra jokių problemų. Tarkim, jūsų automobilis sugenda. Tai jis sugenda, išlipkite, mėgaukitės buvimu, kol atvažiuos ir paims. Arba, tarkim, jei niekas jūsų neparveža, gerai, pernakvokite ten.

Kas čia tokio? Joks tigras nesuės. O jei tigras turi jus suėsti, jis suės. Kokia problema? Vis tiek aš nematau jos. Aš nematau problemos. Jei tigras turi suėsti, tai jau nulemta, kad jis suės. Be to, niekas nemiršta. Jūs atgimsite dar kartą. Jei į tai pažiūrėtumėte iš šio kampo, nustebtumėte, dauguma problemų neegzistuoja.

Jos yra kaip burbulai, sukurti jūsų pačių galvojimo, minčių bangos: „Tai problema. Kita problema.“ Kaip šiandien pasakė, kad neturime salės tai dienai. Gerai. „Kur jums reikalinga salė?“ „Ten.“ „Jei nėra salės, darykime programą po atviru dangumi.“ Visada paimti geriausią – tai, ką Šri Rama parodo jums. Taigi kaip Jis padėjo mums, pasižiūrėkime. Šri Rama savo charakteriu, savo balansu, savo ramybe, švelnumu ir meilumu parodė mums, koks geras turi būti karalius, tuo pačiu labai mylintis vyras, mylintis tėvas ir dora asmenybė, be to, Jis nuėjo į Maharaštrą. Jis viską taip suorganizavo, kad pereitų per Maharaštrą basas ir užvibruotų žemę, nes Sahadža jogai vieną dieną vyks į Maharaštrą, ir ji turi būti užvibruota žemė. Ajodjoje Jis niekada nenusiaudavo, nes buvo karalius. Bet kai keliavo kartu su Šri Sita, Jie abu, įėję į Maharaštrą, nusiavė, kad užvibruotų žemę. Savo kelyje Jis pamatė didelį akmenį, kuris buvo moteris, prakeikta būti akmeniu, Ahilya.

Jis atvertė ją vienu palietimu, ji vėl atgimė gyvenimui. Štai taip, Jis vėl ir vėl elgėsi lyg tarp kitko, šiaip, bet nueiti ten buvo Jo gyvenimo tikslas. Labai didelis pasiekimas mūsų viduje yra Šri Rama. Šri Rama atstovauja pranavai, tai yra gyvybiniam orui, kurį mes įkvėpiame. Ir kai šis gyvybinis oras įkaista, turime žinoti, kad nebesame daugiau su Šri Rama. Oras, išeinantis iš nosies ir burnos, turi būti vėsus. Nežinau, kaip jums, bet man tai nutinka nuolat. Kai supykstate, jūsų šnervės pakyla, išsiplečia, ir karštas oras, karšti žodžiai, viskas karšta, įkaitę akys, viskas taip tęsiasi, susiveja ir jūs tampate žiauriais Ravanomis, nes pamiršote Šri Ramos būdo grožį. Jis padarė mūsų širdies centrui didį dalyką – Jis įsteigė tėvystę mumyse. Nes Šri Rama reprezentuoja tėvystę.

Dabar jūs turite nuspręsti, kokio tipo tėvas esate. Tiems žmonėms, kurie nėra geri tėvai, išsivysto dešinės širdies problemos. Taip pat tiems, kurie nėra geri vyrai, blokuojasi dešinė širdis. Ši dešinė širdis tokia svarbi, nes ypač Vakaruose, kur klimatas toks juokingas, jūs turite lindėti kambariuose visąlaik užsidarę, kol išdžiūstate iš vidaus, ir jei tuo metu neturite to švelnumo, tos šilumos, to Šri Ramos gerumo, jūs gaunate astmą. Tiek daug žmonių miršta dėl astmos Vakaruose. Galop pykstatės su žmonomis, blogai elgiatės, paimate jų pinigus, meluojate apie jų pinigus, ir kai jas kankinate, pasidaro tik blogiau. Taigi tai susiję su pinigais, tam tikra prasme, nes Sitadži (Sita) buvo Šri Lakšmi, ir Sitadži buvo ta, kuri buvo Šri Ramos jėga. Taigi Šri Lakšmi taip pat tampa suirzusi dėl jūsų, kai esate blogas tėvas ar negeras vyras. Štai kodėl Gruha Lakšmi yra labai svarbi. Moteris turi būti Gruha Lakšmi, ne pikčiurna, tada vyras turėtų būti jai geras.

Dar yra lepinimas. Tai labai negerai. Moteris turi būti Gruha Lakšmi, graži, švelnaus būdo moteris ir kalbėti su vyru labai švelnia (sankoč) maniera, taip pat prižiūrėti savo vaikus, prižiūrėti šeimą ir svečius, kurie atvyksta į jų namus. Jei palaikote ir lakstote paskui negeras moteris, turiu omeny, kolektyviškai jos turėtų būti geros, jeigu kolektyviškai jos nesielgia gerai, kolektyviškai yra agresyvios, kolektyviškai kankina kitus, tada tokios moterys išvis neturėtų būti palaikomos, ir tada, kaip Tulsidas sako, jos turėtų būti mušamos. Šis požiūris atrodo nekaip šiais laikais, jei kas sako, kad moterys turėtų būti mušamos, nes turi savybių, kurios trukdo joms būti Gruha Lakšmi. Žinoma, nereikia mušti, noriu pasakyti, kad yra taip, jog turite išvalyti baddhus [negatyvus] iš moterų, labai svarbu, nes jei įniksite pernelyg kontroliuoti savo žmonas, gali blokuotis jūsų dešinė širdis ir susergate astma. Nes jūs ir jūsų žmona yra visuomenės dalis, o visuomenė turi tam tikrus įstatymus, kurie svarbūs. Yra kažkas tokio kaip šri dharma, kaip pati dharma, yra kažkas tokio kaip mata dharma, pita dharma, viskas turi dharmą. Vyrų, kankinančių žmonas, labai blogos širdys. Taip pat tie, kuriais manipuliuoja žmonos, turi labai blogas dešinas širdis.

Jūs turite būti balanse. Esate vyras, ji yra žmona, ir abu atsakingi už gerų šeimos santykių palaikymą. Tai ne vienpusiška. Tai ne vien vyras ar tik žmona, abu jie turi būti tokie, kad elgtųsi pagal vyro ir moters būdą, gerbtų vienas kitą, mylėtų vienas kitą, viskuo dalintųsi ir egzistuotų tokiu būdu, kad žmonės matytų, jog yra du vežimo ratai – vienas kairėje, kitas dešinėje, nėra disbalanso. Jie lygūs, bet ne vienodi, kaip sakiau daug kartų. Dabar Šri Ramos atveju, Jis paliko savo žmoną. Kai Sita tai sužinojo, Ji irgi Jį paliko. Bet Ji paliko, kaip moteris paliktų, o Jis paliko, kaip vyras paliktų. Ji taip pat Jį paliko. Bet tam tikra prasme moteriai tai leistina.

Ir Jis tai padarė tokiu būdu, koks tinkamas karaliui. Kai moteris reaguoja, ji turi elgtis kaip moteris, tą patį ji gali padaryti kaip vyras, bet turi būti moterimi, o vyras turi būti vyru. Taigi tai yra Mariada Purušotama – aukščiausia tarp žmonių, tai yra visos Mariados, visos ribos, kurių jis laikosi. Ribos yra tokios, kad jūs nebandote kitų užvaldyti ar užimti jų vietų. Pavyzdžiui, mačiau tokių, kurie yra agresyvūs, būna mūsų programose, jie sėdės pirmi priešais mane. Jie bus, vos tik atidarau vartus, jie ten kažkur stovės. Jie bus pirmi visur. Tai ne Mariada. Turėtumėte būti paskutiniai. Turėtų būti… Jūs turite lyderius, jie gali sėdėti priekyje.

Pabandykite sėdėti gale. „Aš noriu būti pirmas…“ Tada aš vienąkart pasakiau: „Pats pirmiausias“. Jūs žinote paties pirmiausiojo istoriją. Tampate pačiu pirmiausiu ir štai, kas jums nutinka, kai bandote pasirodyti. Ir aš pažįstu visus, kurie tokie yra. Būti nuošaliau yra garbingiausia. Eiti pirmiems priekyje, šokti pirmiems į priekį, stovėti prie durų, jei Motina atvyksta, jūs matote. Vos tik pamatau žmogų, pasakau: „O, vėl sugrįžai.“ Yra keletas, kurie daro Arti tik kad pasirodytų, kai kas mėto gėles, kad pasirodytų – turi būti pirmi. Ir šiaip ar taip jie irgi įgauna padėtį dėl savo tvirtinimų ir prašymų. Lyderiai turi būti atsargūs ir neduoti tokių pareigų žmonėms, kurie tikrai mane liūdina dėl savo arogancijos, dėl savo maivymosi.

Šiandien turiu pasakyti, kad kai kada mes turime nuspręsti, kad jei lyderiai neturi žmonų, kurios yra nuolankios, geros, užjaučiančios, kurios yra Gruha Lakšmi, labai švelnios kolektyvui, turėsime atleisti ir vyrą, ir žmoną nuo lyderystės. Negalime turėti lyderių, kurių žmonos baisios. Negalime, nes lyderio žmona yra tarsi motina. Yra apibūdinti penki motinų tipai, vienas iš jų – ta, kuri yra lyderio ar guru žmona. Ir jeigu lyderis turi tokią žmoną, bet kokiu atveju jam būtų geriau atsistatydinti. Pataisykite jo žmoną. Darykite viską, kas įmanoma. Kol jai nebus viskas gerai, jis neturėtų būti lyderis. Tai labai svarbu, nes mačiau, kaip tokios moterys sužlugdo vyrus, ne tik jį, bet sužlugdo Sahadža jogą, Sahadža jogus ir visą Dievo organizaciją. Taigi reikia būti atsargiems, ir moterys turi suprasti, kad jei jos yra lyderių žmonos, jos turi būti ypatingai geros, malonios, dosnios, besidalinančios, rūpestingos, itin motiniškos, turėtų netoleruoti nesąmonių ir pataisyti, kai žmonės neteisingai elgiasi.

Jos neturėtų nieko pasakoti savo vyrams, neturėtų prisiimti atsakomybės dėl to, ko joms nederėtų daryti. Jeigu jos ne tokio lygio, tada žmonėms nėra naudos, ir jos neturi didžiuotis, kad yra lyderių žmonos. Iš Šri Ramos gyvenimo daug išmokstame, kaip ir iš Sitos. Abu dėl mūsų padarė daug, suteikė didingą gyvenimą. Visą savo gyvenimą Jie kentėjo, kentėjo, kentėjo. Jie gyveno kaimuose. Gyveno miške. Tebebūdami karaliumi ir karaliene niekada nežinojo, kas yra diskomfortas. Visą kelią Jie keliavo basi. Jie patyrė visokias gyvenimo kančias.

Sita buvo pagrobta Ravanos, kuris buvo siaubingas vyras. Ji turėjo gyventi su rakšasu (demonu), ar galite įsivaizduoti? Ji gyveno su rakšasu ir ten parodė savo didybę. Skirtingos prigimties charakterių Sita ir Šri Rama demonstravo vienas kitą papildančias savybes, kad jie papildo vienas kitą, ir jei taip yra, tada vyro ir žmonos santykiai Sahadža jogoje gražūs. Taip turėtų būti. Kai kurie žmonės yra labai geri. Kai kurie lyderiai itin geri, o žmonos – labai griežtos, gali būti labai sustingusios arba labai piktos, problematiškos, savanaudės. Jūs negalite augti Sahadža jogoje dėl tokių savybių. Tai tokia sėkmė ir proga, kad jūsų vyras yra lyderis, aukščiausias vyras jūsų Sahadža jogos tautoje, kur turite prilygti jo gebėjimams, sugebėjimams, jo vardui, kitaip neturite autoriteto. Štai kodėl turiu jums pasakyti, kad šią Dassera dieną nuspręskime, kada turėsime Ramradžą Sahadža jogoje, kur yra geranoriškumas, meilė, užuojauta, saugumas, taika, džiaugsmas, tarpusavio disciplina.

Visa disciplina yra mumyse. Ką sakau apie Šri Ramą, yra tai, kad Jis pats sau nustatė discipliną Mariadų atžvilgiu. Tokiu būdu mes turėtume patys sau nustatyti discipliną Mariadų atžvilgiu. Didinga, jog tai turėjo įvykti Šveicarijoje, nes Šveicarijai to labiausiai reikia, Šri Ramos palaiminimų. Kaip tai vyksta šioje šalyje, dėl itin savanaudiškos, naudos siekiančios veiklos, žlugdančios skurdesnes tautas dėl savanaudiškumo, dėl labai siauro požiūrio, labai žemo lygio požiūrio skurdesnių šalių pinigų atžvilgiu. Svarbu, šiandien mums labai svarbu melsti širdžių išlaisvinimo tų žmonių, kurie tiesiog yra žudikiški. Šiais laikais mes nekariaujame, bet finansiškai žudome žmones, jie juos žudo atimdami pinigus ir jų pačių geranoriškumą. Taigi, jei Ramradža turi ateiti, tada Rama turi gimti širdyse žmonių, kurie yra už įvykių vairo. Ir taip turime melsti Šri Ramos: „Būk malonus ir užjaučiantis, kad galėtum atgimti tų žmonių širdyse.“ Telaimina jus visus Dievas. Ar galėčiau gauti šiek tiek vandens?