Christmas Puja. Pune (India), 25 December 1987.
Šiandien yra didinga diena, kai gimė didis Deivės sūnus, bent jau švenčiama ji yra šiandien.
Ir jūs visi čia susirinkote švęsti Kristaus gimimo dienos. Žinote, kaip Jis atėjo į šią Žemę, ir kokie didingi buvo Jo darbai. Tačiau mes turime pažvelgti į subtiliąją Kristaus pusę. Kokia buvo Jo galia? Žinoma, Kristaus galia buvo Omkara. Jo galia buvo Pranava. Tačiau Kristaus esmė buvo „tapasija“, „tapasvita“ [atgaila]. Jis yra „tapasijos“ inkarnacija, ir ši inkarnacija yra be nuodėmės. Jis neturi nuodėmių. Žinoma, inkarnacijos niekada nedaro nuodėmių.
Tačiau nėra net nieko panašaus į nuodėmę Jo gyvenimo istorijoje. Pavyzdžiui, kažkas sakys, kad Rama paliko savo žmoną, o tai yra nuodėmė. Be abejo, tie, kurie supranta Šri Ramos gyvenimo subtilybes, žino, kad taip sakyti yra kvaila. Arba Šri Krišnos gyvenimas – kažkas sakys, kad Jis vedė tiek daug moterų. Tačiau Kristaus gyvenime jūs nerasite nieko, kas galėtų būti įvardinta kaip klaida, net menkiausia klaida. Tai labai paprastas gyvenimas, absoliučiai tyras, be jokio dviprasmiško elgesio. Ir labai keista, kad krikščionybė yra priešingybė to, ko norėjo Kristus. Jie visiškai kitaip Jį nupiešė, pateikė ir visiškai supainiojo Jo gyvenimą. Siaubingai jį iškraipė, turiu pasakyti, nes Jis buvo asmenybė, kuri bandė visapusiškai laikytis dharmos mariadų [doros, moralės ribų]. Tad krikščionys taip iškraipė savo vaizduotę, jog jų nuodėmingas gyvenimas tapo šokiruojančiu, kai kurios jų nuodėmės itin šokiruoja.
Pavyzdžiui, Jis labai subtiliai pasakė: „Neturėkite geidulingo žvilgsnio.“ Netgi Sahadža jogoje aš sutinku žmonių, turinčių šią problemą. Be galo nuodėminga taip elgtis prieš Kristų – krikščioniams turėti geidulingą žvilgsnį. Tie žmonės padarė itin daug nuodėmių. Maža to, jie jas kuria, perduoda tai kitiems. Jie tai skleidžia tarp tų, kurie pas juos eina. O tie priima kaip kažką labai puikaus ir elitinio. Tai yra toks baisus užkrečiamas elgesys, ir jei net atėję į į Sahadža jogą to nesuprantate, nežinau, ko tuomet galima pasiekti gyvenime. Nes Jis yra vartai. Jūs galite pereiti per visas savo čakras, bet jei ši čakra [Agija] yra užblokuota, jūs negalėsite praeiti. Nuodėmingas vakariečių gyvenimo būdas turi būti visiškai pasmerktas ir sunaikintas, ir niekas neturėtų jo teisinti.
Niekas neturėtų sakyti, kad tai tik nuodėmė, ir gerai, Motina atleis visą šią nesąmonę. Tai yra didžiausia klaida, kurią jūs darote sau ir Kristui. Atsisakote savasties, kas yra visiškai priešinga auksiniam Kristaus charakteriui. Jis susidegino kaip sandalas, sandalmedis, kaip auksas, Jis perėjo pragaro ugnį, kad sudegintų viską, kas yra nuodėminga. Taigi, pirmiausia, kiekvieno, norinčio pereiti Agija čakrą, dėmesys turi būti nukreiptas į gyvenimą be nuodėmių, ir kiekvienas turi suvokti, kaip Vakaruose jie visi tapo antikristais. Šią Jo gimimo dieną galima sakyti, kad šis didis gyvenimas, didinga asmenybė buvo ne tik išeikvota, bet ir iškreipta bei neteisingai išnaudota. Tiesiog neįtikėtina, kaip galima pasinaudoti Kristaus gyvenimu krečiant visokiausias kvailystes? Sakoma, kad Kristus pavertė vandenį vynu. Aš irgi galiu tai padaryti – labai lengvai. Vynuogių gėrimas yra ne alkoholis.
Alkoholis yra surūgusios vynuogių sultys. Jums reikia jį rauginti keletą dienų, ir kuo jis stipriau surūgęs, kuo senesnis, tuo labiau vertinamas. Turiu jums pasakyti, jog visa ši idėja yra tokia juokinga, tokia atstumianti, absoliučiai žema, žemiau žmogiškojo orumo, pažeminant Kristų tuose visuomeniniuose gyvenimuose, kuriuos čia gyvenate. Dabar jums, visiems Sahadža jogams iš Vakarų, svarbu augti ir paversti savo gyvenimus tyrais, patiems tapti tyrais ir nekęsti visko, kas buvo sukurta krikščionybės vardu. Tiesą sakant, ačiū Dievui, dabar jie surado knygą, parašytą Tomo, kuris aprašė gnostinį gyvenimo būdą, kur „gna“ reiškia „žinoti“. Sanskrito kalboje, „gn“ reiškia „žinoti“, „gnya“. Taigi, jis labai gražiai aprašė gnosticizmo šviesą. Ši gnostikų Biblija, ar kaip jūs ją vadinate, kalba apie asmeninę patirtį siekiant Dieviškos Realizacijos, Savirealizacijos. Joje kalbama apie Sahadža jogą. Tomas, keliaudamas į Indiją, nuvyko į Egiptą, ir ten ją [Bibliją] įdėjo į didelį metalinį indą.
Ačiū Dievui, tai buvo padaryta Egipte, kitaip bet kurioje kitoje vietoje, jie tą indą būtų panaudoję kitiems tikslams, ir taip ji jau būtų iškraipyta. Taigi, būtina, mums visiems būtina suprasti, jog svarbiausia – išvalyti savo dėmesį. Tukarama apie tai pasakė: „Ačiū Dievui, jei aš apaksiu, bus net geriau.“ Jis gimė labai kuklioje vietovėje, nes buvo „tapasvi“ [asketas]. „Tapasvi“ [asketui] nesvarbu, kur būti – ar kuklioje vietelėje ar prabangoje. Nesvarbu, jei gimei labai skurdžioje aplinkoje. Tokio nuolankumo niekada nėra buvę vakariečių gyvenimuose. Pastebėjau, priešingai – jie niekina žmones, kurie yra kuklūs, niekinamos jų kuklios buveinės. Dabar jūs turite sugrąžinti Kristaus šlovę, sugrąžinti Kristaus dharmą, kad atspindėtumėte didį Kristaus paveikslą. Aš nesuprantu žmonių, sakančių, jog neturi jokių idealų. Kas galėtų būti geresniu idealu už Jėzų Kristų?
Negalėčiau sugalvoti nieko geresnio, tačiau niekas nebando Juo sekti, o tik išnaudoti Jį kam nors blogo. Kalėdos jiems reiškia, jog reikia girtauti, prisigerti ir galbūt sudalyvauti visokiuose renginiuose, kad parodytų, jog absoliučiai įžeidžia Kristų. Taigi, šiandien turime melstis už juos, kad Dievas suteiktų jiems šiek tiek proto nedaryti viso to Kristaus vardu. Jie gali daryti tai Šėtono vardu – taip tinka, tačiau negalima to daryti Kristaus vardu. Pakalbėkime apie Jo Motiną. Ji buvo energija, stovinti už Jo. Ir iki šiol Indijoje visi žmonės, tikintys į Kristų, garbina ją kaip Deivę. Tačiau net ir kiti indai, ne krikščionys, tvirtai tiki, jog Ji – Deivė, ir lankosi Jos šventyklose. Ji buvo Mahalakšmi, kuri parodo, jog tie, kas laikosi Mahalakšmi principų, yra aukščiau materialaus pasaulio suvokimo, aukščiau Lakšmi principų. O matome, kad vyksta priešingai – jie yra ypač įtikėję materialine gerove.
Jūs turėtumėte tai aiškiai matyti. Ką bepirktų, paskui stengsis parduoti. Viskam reikia garantijos. O panorėjus ką nors įsigyti, pavyzdžiui, šaukštelį, svarbiausia, kad būtų garsaus prekinio ženklo. Jie nuolat mąsto, ką galėtų parduoti ir ką nusipirkti, kad paskui parduotų. Dėmesys nuolat sutelktas į tai. Maža to, jie be galo žavisi žmonėmis, dėvinčiais ką nors itin brangaus ar originalaus. Kartą aš mūvėjau žiedą, manau, tai buvo senas žiedas. Man jis nieko nereiškė, turiu omenyje, tik pamaniau, kas tas senas žiedas tiks prie sario, todėl užsimoviau. Ir visi pradėjo sakyti: „Ponia, ponia, ponia.“ Aš paklausiau: „Kas atsitiko?“ Apsižiūrėjau: vilkiu paprastą sarį.
Tad kas nutiko? Tada viena moteris manęs paklausė: „Ar tai tikras žiedas?“ Atsakiau: „Taip, taip. Ir ką?“ „O, ponia, ponia, ponia!“ Apstulbau. Be to žiedo būčiau atrodžiusi visai bevertė, nors jis pats man buvo visiškai bevertis. Aš jį mūvėjau tiesiog atsitiktinai. Tai senas mano šeimos žiedas. Gerai, jis gali būti tikras. Ir ką? Iškart tampi „ponia“, jei mūvi žiedą. Tai labai stebina.
Tačiau jei šioje šalyje važiuojate dideliu automobiliu, žmonėms tai ne itin patinka. Jei atvažiuosite dideliu automobiliu ir norėsite nusipirkti daržovių, jie sakys: „Kiek turi „juodų“ pinigų?“ Turtingi žmonės čia menkai gerbiami. Žinoma, iš tokių tikimasi aprangos, atitinkančios gyvenimo statusą, tačiau tai ir viskas. Tie, kurie rengiasi, neturi sąmoningumo, ir tie, kurie žiūri į juos, neturi sąmoningumo. Ypač stebina tai, jog tada, kai reikėtų lenktis Mahalakšmi principui, žmonės tiesiog sutrinka, jei pamato kažką neįprasto. Pasakysiu, jog sutikau žmonių, kurie turėtų būti „aukštos klasės“ ambasadoriai ir panašiai. Atėję pas mane į svečius, jie būna pasiryžę apversti lėkštę tam, kad sužinotų, iš kur ji, arba netgi nori pamatyti, iš kur yra šaukštas. Tai ypač stebina. Tiesą sakant, šioje šalyje mes nežinome, kas ir iš kur atvežta, koks tai ženklas. Mes neturime jokių prekinių ženklų, nieko panašaus, ir puikiai egzistuojame, mums viskas gerai.
Toks protu paremtas požiūris į gyvenimą ir tokia gyvenimo samprata paverčia jus visiškai primityviais, tačiau Kristus buvo subtilus, be galo subtilus. Jis buvo tiesiog įsikūnijęs subtilumas. Jis buvo toks subtilus, toks „sukšma“, jog netgi galėjo vaikščioti ant vandens. Jis buvo ne kas kita kaip „pranava“ – pačios vibracijos. Jis vaikščiojo vandens paviršiumi. Jame nebuvo jokio „džala tatva“ [vandens principo]. Jame nebuvo jokio žemiško principo, nors žmonės, sekantys Jį, seka tiesiog „džala tatva“. Šiandien raginu jus visus suprasti, jog švęsdami Kristaus gimimo dieną, turime įsisavinti Jo savybes, Jo subtilumą, Jo didybę. Taip pat kviečiu indus, nes jie dabar taip pat vakarėja, manydami, jog vakariečiai yra patys protingiausi. Jie taip pat turi suprasti, jog turime stengtis tapti vis subtilesniais, o ne grubesniais, būtent tai ir yra svarbu Sahadža jogos kultūroje.
Sahadža jogos kultūroje mūsų dėmesys nukreiptas į subtilius dalykus, į gražias subtilumo išraiškas, kad pamatytume visą švelnumą ir Dieviškumą, visus meniškus, estetiškus žmogaus proto kūrinius – ne grubumą, ne bjaurumą. Tai bus nauja mūsų kultūra. Pradėjome nuo dharmos. Gerai, tačiau kiekvienai dharmai reikalinga kultūra, o mes esame „sukšmi“ – subtilaus gyvenimo kultūra. Tai nereiškia, kad galime būti nešvarūs ar kokie keistuoliai, juokingai atrodantys žmonės. Subtilūs žmonės yra patys gražiausi ir simpatiškiausi, patys idealiausi ir gerbiamiausi – kaip Kristus. Taigi, mūsų idealas yra Kristus. Žinoma, nenoriu, kad nusikryžiuotumėte, tačiau visad būkite pasiaukojantys, susidorojantys su visais nepatogumais ir problemomis, ne kalbėkite apie save, ne jaudinkitės dėl savęs, ne apkalbėkite ar teiskite kitus, o parodykite jiems, kad dabar esame šiame lygmenyje, būsime dar aukštesniame, ir visas pasaulis turi pakilti iki to lygmens. Itin pozityvi kalba, itin pozityvus mąstymas ir itin pozityvūs veiksmai – tai kelias, kuriuo eidami tikrai sekate Kristumi. Jis viską darė taip laiminančiai ir taip gražiai.
Štai kaip turi būti. Taigi, šiandien turime atgimti kaip Kristus. Jūs visi esate gimę kaip Kristus, nes gimėte be Tėvo – iš Šventosios Dvasios, kaip gimė Kristus. Tačiau pažvelkite į Jį ir į save – gimėte taip pat kaip Jis. Todėl gerbkite save taip, kaip Jis gerbė save. Ir kaip Jis prisikėlė, taip ir jūs visi turite prisikelti, tai yra be galo svarbu. Šiandien jūs turite manęs prašyti tik vieno: „Motina, šiandien prašome tavęs suteikti mums tą Kristaus atgailos, „tapasijos“ galią.“ Norėčiau, kad tai įvyktų šiandien ir jūs taptumėte „tapasvi“ [šventaisiais]. Telaimina jus Dievas. Linksmų Šv. Kalėdų.
[Jogai]: Linksmų Šv. Kalėdų, Šri Matadži. [Šri Matadži]: Šiandien jūs puikiai sugėrėte mano vibracijas. Telaimina jus visus Dievas. Telaimina jus visus Dievas.