Paramchaitanya Puja

Taufkirchen (Germany)



Send Feedback
Share

Paramchaitanya Puja. Taufkirchen (Germany), 19 July 1989.

Manęs paklausė, kokią pudžą ruošiamės daryti šiandien.

Aš laikiau tai paslaptyje. Šiandien garbinsime Paramačaitanją, Visur esančią Dievo meilės energiją. Mes žinome, kad Paramačaitanja daro viską. Bent jau protu suprantame, kad viskas išsisprendžia dėl Paramačaitanjos, kuri yra Adi Šakti energija. Bet vis tiek Ji vis dar nėra taip giliai įsitvirtinusi mūsų širdyse, mūsų dėmesyje. Mes galime įsivaizduoti Paramačaitanją kaip vandenyną, kuris savyje turi viską. Viskas, visas darbas, viskas vyksta jame pačiame. Taigi negalite jo palyginti. Pažiūrėkite į saulę: iš saulės spinduliai sklinda ir sušildo. Jei matote kažką, sakykim, žmogų, kuris turi autoritetą, jis turi savo energiją skleisti į išorę.

Taigi, tai nevyksta jo viduje. Pavyzdžiui, yra sėkla, tik iš sėklos auga medis ir užaugina vaisius. Tada jie parduodami ir žmonės juos valgo. Viskas yra toje sėkloje. Tai yra Paramačaitanja. Taigi mes visi esame apgaubti Jos. Ir mes matome tik bangas, esame ant bangų. Taigi matome tai kaip atskiras detales. Manome: „Tai yra Vokietija, tai yra Anglija, o tai – Indija.“ Tai yra tik Paramačaitanjos sario klostės, kurios atrodo atskiros, bet jos nėra atskiros, jos susijusios. Taigi ryšys – absoliutus.

Jei aš ištrauksiu siūlą čia, siūlas išsitrauks visur. Taip pat yra su Paramačaitanja. Ji dirba savyje, ir nėra nieko nesusijusio. Jūs esate Sahadža jogai, ypatingas dėmesys nukreiptas į jus. Arba, turėčiau pasakyti, Ji tampa išvien su jumis. Visa, ko trokštate, visa, ko norite, visa kyla iš tos pačios Paramačaitanjos, jei esate išvien su Ja. Tarkim, audringame vandenyne kai kurie vandens lašai gali pakilti į orą ir pamanyti: „Mes esame aukščiau, mes toli nuo pasaulio, toli nuo vandenyno.“ Bet vėl jie turės nukristi į jūrą. Taigi ši beformė energija, turinti visą protą, visą koordinavimą, visas organizacijas, visus kompiuterius, visus televizorius, viską, kas susiję su susisiekimu, valdymu ir administravimu, pirmiausiai yra meilė, tai yra Dievo meilė ir jūsų Motinos meilė. Taigi, norėdami tapti išvien su Paramčaitanja, privalote žinoti, kad turite tapti realybe. Pavyzdžiui, jei nufotografuosite mane, sėdinčią čia, galbūt per šią nuotrauką gausite vibracijų, bet jei nufotografuosite ką nors kitą, tai neveiks.

Tai nebus Sahadža joga. Nes kažkas kitas netapo realybe. Jei pažiūrėtume į piešinį, tarkime, matote piešinį, kuriame lyja. Tas lietus nepalaisto gėlių. Jis negali sušlapinti rūbų žmonių, esančių tame paveiksle. Tai statiška. Taigi dėl nesuvokimo, dėl nežinojimo turime tiesiog piešinį, kuriame vaizduojama statiška realybė. Ir tai priežastis, kodėl manome, jog galime kažką padaryti sau ar aplinkai. Jei kas nors sako: „Aš matau šį piešinį ir padarysiu lietų tikrą.“ Jūs negalite. Bandykite, ką norite.

Įmaišykite bet kokią spalvą. Jis gali atrodyti, gali atrodyti lyg stengtasi, tačiau tai neturės tokios galios ir tokios prigimties kaip realybė. Taigi žmonės visada mano, kad gali padaryti kažkokius nerealius dalykus. Aišku, galime gauti gėlių, kurios atrodys kaip tikros. Mes galime jas apčiuopti. Galime sukurti plastmasines gėles. Mes galime sukurti paveikslus tiksliai tokius kaip realybė, bet patys negalime užauginti net vienos gėlės. Mes turime ateiti į realybę, kad Motina Žemė ją užaugintų, ir saulė padės Motinai Žemei. Taigi visi Sahadža jogai turi žinoti, kad iš tikrųjų jūs nedarote nieko. Viską daro Paramačaitanja.

Toks yra skirtumas tarp Sahadža jogų ir ne Sahadža jogų. Ne Sahadža jogai to nežino net jei ir žino, jie netiki, kad tiesa yra jų širdyje, kad tai dalis jų esybės. Sahadža jogai žino, kad realybė yra Paramačaitanja, ir tai yra realybė, kuri padaro viską, ir tai yra Dieviška meilė. Mes visada atskiriame meilę nuo veiksmų. Mylėti mums reiškia kažkokį trumpą beprotišką elgesį su kitu žmogumi. Neturime žinių ir patirties, kaip mylėti. Tai veikia be jokio supratimo. Kai mylime ką nors, mes nebesuprantame, ką darome. Manome, kad mylime, kitą dieną sakome, kad nekenčiame. Taigi, kaip tai gali būti meilė?

Mes mylime savo vaikus, mylime savo šeimą, mylime savo draugus. Tai yra taip netikra. Jei būtų tikra, tai niekada nežlugtų. Negalite būti užtikrinti, tarkim, šiandien jūs dirbate ir stengiatės tik dėl savo sūnaus ir tampate labai savanaudiški. Bet jūs nežinote, kaip rytoj jis elgsis su jumis, ar jūs elgsitės su juo. O Paramačaitanja žino. Ji žino, kaip išreikšti meilę. Ne tik tai: tai yra amžinas meilės jausmas, kuris gali pakeisti keletą spalvų, bet meilės rūpinimasis visuomet bus toks pats. Meilės esmė yra rūpinimasis. Net jeigu kažkas, tarkim, elgiasi blogai, Dieviškas rūpestis bus tą žmogų pataisyti.

Rūpinimasis. Dėl to sakome „hitha“, dosnumas. Taigi rūpinimasis dosnumu visada bus ten, net jei kartais jis gali pasirodyti žiaurus, gali pasirodyti meilus, gali pasirodyti per daug atlaidus. Kokia forma bebūtų, kokiu būdu bepasirodytų, viskas dėl jūsų gerovės. Ji veikia dėl jūsų gerovės. Ne tik dėl jūsų, bet ir dėl kolektyvinės gerovės. Ir Ji labai gerai žino, ką reikia padaryti. Kaip viskas turi būti išspręsta. Jai nereikia mokytis. Nes Ji yra pilna žinių.

Ji savaime yra tokia. Ji yra išminties, žinių ir meilės šaltinis. Ji niekada nenukrypsta. Kai jūs tampate Sahadža jogais, Ji rūpinasi jumis. Ji visada su jumis. Būsite nubausti ar ne – čia jau kas kita. Kai kurie žmonės gali gauti darbą, kai kurie žmonės gali negauti darbo, kai kuriems žmonėms Ji veikia tokiu būdu, kai kuriems – kitokiu būdu. Kai kurie gali klausti: „Kodėl Paramačaitanja taip elgiasi?“ Viskas daroma dėl jūsų gerovės. Net ir didelis smūgis. Bet kas, kas gali padėti jūsų korekcijai, jūsų augimui.

Tai yra dėl jūsų gerovės. Jei jūs tai suprantate, niekada nebūsite nusivylę savo gyvenime. Ir Jai nereikia rūpintis, dėl malonių sau, nes Ji pati yra malonė. Ji niekada negalvoja, kaip ketina būti geranoriška, ar naudinga, Ji tuo nesirūpina. Tarkim, žmogus, kuris turi visus pasaulietiškus turtus, vis dar gali būti susirūpinęs, kaip dar labiau praturtėti. Jį bus užvaldęs godumas. Bet Ji yra visiškai užbaigta, Purna, Ji neturi godumo. Ji visiškai patenkinta savimi. Ji yra tokia galinga, turi tiek žinių, Ji neabejoja, neturi jokių abejonių, nes nėra nieko, kas gali Jai pakenkti, Ji neturi baimės. Ir dabar jūs visi pajautėte, kad Paramačaitanja suteiks visiškai bebaimį gyvenimą, ramų gyvenimą ir džiaugsmingą gyvenimą.

Kaip vaikas, kuris liaujasi verkęs, kai suranda savo motiną, daugiau nebeverks – jis jau surado savo mamą. Taip pat jūs suradote Paramačaitanją ir jungtį su Ja. Taigi jūs dėl nieko nebeturite rūpintis, neturite galvoti apie ką nors, neturite nieko planuoti, vienintelis dalykas – pasinerti į Ją, tik pasinerti ir žinoti, kad jūs tapote neatskiriama realybės dalimi. Jeigu tai supratote, manau, kad mes padarėme didelį darbą. Dabar esame Vokietijoje, ir jūs žinote, kad Vokietijoje buvo žmonių, kurie bandė sugriauti žmonių tikėjimą. Tačiau tas nutikęs įvykis, visi šie siaubingi dalykai, mirė tiek daug žmonių, žinoma, jie gimė dar kartą, viskas gerai, ir atsirado tokių problemų, kad jie įsivaizdavo, jog bus pasaulio pabaiga. Jie buvo taip sunerimę, manė, kad bus pasaulio pabaiga. Bet tai neįvyko. Tačiau šis karas mus pamokė. Jis mus padarė kolektyviškesnius.

Jis privertė mus geriau suprasti vienas kitą. Kaip kitaip jūs atsikratysite neišmanymo: „Mes esame ši šalis, esame ta šalis“, rasizmo, dar vadinamojo nacionalizmo, vadinamojo patriotizmo – visų šių suskaidančių jėgų, skaidančių dalykų. Aiškiai pamatėme, kad visi esame žmonės, ir turėtume būti laikomi žmonėmis. Jeigu pažvelgsite į istoriją, po kiekvieno karo buvo spartus judėjimas pažinimo link, pasaulio vienybės pažinimo link. Tai panašu, tarsi, turėtumėte erdvėlaivį, kuriame yra įmontuotas konteineris – vienas į kitą, ir visas objektas pasiekia tam tikrą greitį, o paskui žemesnysis konteineris atitrūksta arba sprogsta. Sprogęs jis suteikia didesnį pagreitį visiems likusiems. Taigi greitis padidėja. Taip žmogus gali patekti į kosmosą. Taip pat visi šie siaubingi dalykai, kurie įvyko, yra sprogimai, kurie veda jus prie pažinimo, kad mums yra kažkas ne taip, mes gyvename su kažkuo nerealiu. Šiuo metu problemos, šiandieninės problemos yra tokios kaip ekologijos problemos, AIDS, narkotikai, visos šios šiuolaikinės problemos ir skurdas.

Jeigu į jas pažvelgsite kaip stebėtojai, pamatysite, kad tai itin šokiruoja. Tai labai šokiruojantys dalykai. Ir visi šie dalykai tikrai turėtų šokiruoti mūsų protą, tikrai turėtų šokiruoti mūsų protą. Kodėl mes turime šias problemas? Tas problemas, kaip kai kurie kvaili lyderiai mano, mes neva galime išspręsti užsidirbdami daugiau pinigų. Galime apsisaugoti nuo ekologijos, jei turime daugiau pinigų. Ir galime teršti atmosferą, nes gausime daugiau pinigų. Tada galime apsisaugoti taip, kad kiekvienam reikės nešioti kaukę einant visur. Tačiau, kad apsisaugotume, turėtume uždirbti daugiau pinigų. Nepaisant to, jei atsiras ekologinių problemų, nepaisant to.

Taigi, jūs vaikštote kaip tas, kuris įeina dūmų pilną patalpą. Visos šios kvailos idėjos kilo, nes jie nemato to, kas yra žmogaus kilnumas, kad žmonės yra aukščiau už visa kitą – aukščiau už mechanizmus, aukščiau už visus materialius pasaulio dalykus. Jie nekalbės, kad būsime pusiausvyroje su mechanizmais. Ne. Jei kalbės apie tai, kad mes padarysime žmogų didesniu mechanizmų vergu, nes jis privalo turėti pinigų. Jis privalo turėti daugiau pinigų, ir su daugiau pinigų mes galime apsisaugoti nuo šios ekologinės problemos. Tai absurdiška. Tačiau, jei suprantate žmogaus kilnumą, tada turite suprasti, kad kaip žmonės, mes turime imtis labai pozityvių, išmintingų žingsnių, kad sustabdytume nesąmones, kurias iki šiol darėme. Dabar dauguma Prancūzijos krantų, paplūdimių yra užteršti. Lengvai.

Nes jie pradėjo keistą dalyką, kuris vadinasi „atostogavimas pajūryje“. Todėl yra toks rezultatas. Na, daryk tai, kas tau patinka. Jūs negalite viso to daryti. Tai liovėsi. Taigi šiuo metu žmonių protas yra toks, užuot supratę, kad kažką neteisingai padarė, jie atsakys: „Mes imsimės kokio nors naujo metodo, kaip tai išvalyti.“ Jie niekada nepripažins, kas jiems nepasisekė, kad jie tapo priklausomi nuo šio keisto gyvenimo būdo, kurį turi pakrantėse. Dabar AIDS. Nustebsite, kad Amerikoje, na, jie netgi pasakė, kad pačiame Los Andžele buvo septyni šimtai tūkstančių žmonių, kurie šlovino save kaip AIDS kankinius, nes jie įgyvendina tokį didelį uždavinį – gyvena beprasmišką, absurdišką gyvenimą, kaip didelę revoliuciją. Ir galvoja, kad jie yra labai dideli revoliucionieriai, kilnūs žmonės, nes jie palaiko šią AIDS ligą ir šlovina ją. Ar galite patikėti, kad tokiems teiginiams bus pritarta?

Žmonės iš jūsų pasijuoktų. Tačiau viskas yra taip orientuota į pinigus. Jie mėgsta tai reklamuoti. Jie nori šnekėti apie pinigų naudą. Jie nori pasakyti, kad tai vyksta dėl to, jog jei jie būtų turėję daugiau pinigų, būtų suvartoję daugiau narkotikų. Jie vagiliauja, nes neturi pinigų. Todėl privalome duoti pinigų, kad jie galėtų vartoti narkotikus, arba kitaip jie gali įtraukti į tokio tipo gyvenimą. Apskritai, jei pažvelgsite, žmonės gyveno su kažkuo, kas yra taip dirbtina, visi jų gyvenimai visiškai dirbtini. Ir tada pradedame suvokti, kad suklydome, kad tokios klaidos mes neturėjome padaryti, tada jie atsitraukia ir pasirenka kitą puikią idėją, nerealią ir dirbtinę sakydami: „O, mes esame puikūs, mes esame kankiniai.“ Ir tai vadiname Kali Juga, kurioje viskas, kas niekinga, viskas, kuo bjaurimasi, viskas, nuo ko turėtume apsisaugoti, taps žmonių siekiamybe. Tikiuosi, kad jūs supratote, jog aplink mus visur esanti Energija yra vienintelė, kuri palaiko Sahadža jogą, vienintelė, kuri jus atvedė į Sahadža jogą, vienintelė, kuri jums suteikė palaiminimus, Ji yra Paramačaitanja, dėl kurios tai įvyko.

Taigi šiandien reikėtų melstis, kad geriau ir geriau suprastume, jog esame neatskiriama Paramačaitanjos dalis, ir tai galime jausti, galime panaudoti tą energiją, galime suprasti. Jeigu šiandien tai jaučiama, tada, manau, jau daug darbo atlikta ir dėl to telaimina jus Dievas. Taigi. Kai jūs atliekate pudžą, prašau, atminkite, kad garbinate Mane kaip Paramačaitanją, ir jūs turite tik suvokti, kad turite santykį su pačia realybe. Tai supratę turite atlikti šią pudžą. Telaimina jus Dievas.