Guru Puja. Lago Di Braie (Italy), 23 July 1989.
užtrukome šiek tiek ilgiau nei įprastai susirenkant prie scenos, kurioje mes iš tikrųjų galėtume šlovinti Guru.
Kai šloviname savo Guru, turėtume žinoti, kad mėginame pažadinti Guru principą savyje. Jūs Ċia ne tik tam, kad šlovintumėte savo Guru. Galite šlovinti daugybę kartų, galbūt atsiras vibracijos, galbūt jūs būsite pripildyti to ir pasijusite pakylėti, pamaitinti. Bet šis pakylėjimas turi būti išlaikytas mumyse, taigi visuomet prisiminkite, kad kai šlovinate bet kokį principą išorėje, jūs mėginate šlovinti savo paĊių principą viduje. Kaip žinote, mumyse yra Guru principas. Labai įdomu pastebėti, kaip Guru principas gražiai nupieštas aplink Nabhi Ċakrą. Mes Niekada nematome, kaip Ċakros susijusios su Guru principu. Matote Nabhi, o aplink yra Bhavasagara. Toji Bhavasagara, kuri yra iliuzijų vandenynas, negali būti Guru. Taigi yra paslėptų Ċakrų Bhavasagaroje, mumyse, jos turi būti pažadintos ir iškeltos į dienos šviesą, kad atsiskleistų.
Kaip matote, šis principas yra ribojamas, judant Svadistana Ċakrai. Svadistana yra ta Ċakra, kuri visų pirma teikia kūrybiškumą. Žmogus, kuris yra guru, turi būti iš prigimties kūrybingas. Jei nesate kūrybingi, negalite tapti guru. Tarkime, susiduriate su mokiniais, su kuriais turite bendrauti. Turite sukurti dieviškosios magijos pasaulį, kad padarytumėte įspūdį mokiniams arba žmonėms, kurie žavisi jumis kaip guru, kad parodytumėte, jog turite gerokai daugiau dieviškosios magijos negu jie. Jei esate labai įprastas žmogus, labai paprastas, negalite sukurti gražaus dvieilio ar gražaus sakinio, arba humoro ar pokšto, ar gražaus paveikslo, ar gražaus siuvinio, ar gražaus namo; jei jums trūksta kūrybingumo, jums taip pat trūks guru principo, nes guru turi sukurti iš paprastų žmonių kažką išskirtino. Jis turėtų gebėti sukurti naują asmenybę iš senos asmenybės, kuri nyksta. Taigi pirmas principas, kurį turite įsisąmoninti, kad turite gebėti sukurti naują asmenybę žmoguje. Taigi kaip tai padaryti?
Be abejo, gebate pakelti Kundalini, gebate gydyti žmones, gebate daug kalbėti ar mažai kalbėti. Nepaisant to, jei negalite sukurti naujų asmenybių iš žmonių, su kuriais turite reikalų, tuomet jūs nesate guru. Ir ta nauja asmenybė turi būti labai ypatingas ir unikalus atjautos ir dinamiškumo mišinys. Taigi svarbu, kad savo kūrybiškumui naudotumėte atjautos energiją. Jūs galite formuoti žmones pasitelkę atjautą, ir niekada pyktį, slopinimą, niekada demonstruojant savo guru galias. Kol neišmoksite valdyti situacijos ir asmens labai atsargiai, rodydami pagarbą, rodydami susirūpinimą ir meilę tam asmeniui, kuriam duodate realizaciją. Noras vien tik pasirodyti, koks didis guru esate, privers tik bijoti jūsų ir po kurio laiko žmonės nenorės matyti jūsų veidų. Taigi svarbiausias dalykas guru principui yra tai, kad jūs turite kurti. Daug žmonių gauna realizaciją, jie gauna realizaciją ir gyvena galbūt ašramuose. Jie ateina į pudžas, klausosi muzikos, galbūt šoka, jie juokiasi, yra kolektyviški, bet jų Guru principas vis dar nepažadintas, kol jie nesukūrė daugiau Sahadža jogų.
Taigi guru vizija turėtų būti: „Kiek Sahadža jogų sukursiu? Kaip aš pasinaudosiu tuo kūrybiškumu, kad sukurĊiau daugiau Sahadža jogų?“ Taigi, Svadistana Ċakros esmė yra estetika, o Svadistana Ċakros jėga ir energija yra dėmesys. Jie jūsų dėmesys nepastovus, jei jūsų dėmesys vieną minutę Ċia, kitą ten, jei jūsų dėmesys toks, kad gebate tik kritikuoti kitus ir nematote savo paĊių klaidų, jei jūsų dėmesys toks, jog pasirodote esąs nerimtas, absurdiškas žmogus, tuomet jūs prarandate savo Guru principą. Sahadža jogos pastangos iššvaistomos, ir jūsų Guru darbas taip pat iššvaistomas. Dėmesys mažų mažiausiai turi būti tyras. Bet tyras dėmesys nereiškia grubumo, nereiškia asketiškumo, nereiškia, kad turite apriboti savo regą kaip akidangĊiais arkliams, bet visiškai laisvai sukoncentruoti savo dėmesį. Kur dažniausiai krypsta mūsų dėmesys? Būdami sąžiningi, galime mąstyti žmogiškamo lygmenyje dėmesį nukreipiame į savo vaikus, savo žmoną, savo vyrą, savo šeimą, santykius, kuriuos sieja meilė. Kai jūsų dėmesys turi atjautos ir meilės kitam žmogui, tik tada galite duoti realizaciją kitiems. Jei turite duoti realizaciją kitiems, tai turi būti daroma su didele meile kitam žmogui.
Jei neturite tos didelės meilės, jūs tiesiog judinate rankas keldami Kundalini, nes Motina davė jums galių, ir viskas. Tas meilės intensyvumas atneš jums sėkmę tik turint tyrą dėmesį, ir, manau, tyras dėmesys gali tik mylėti. Netyras dėmesys negali mylėti, nes visas netyras dėmesys yra orientuotas į save, orientuotas į „aš“. Jis nėra dvasiškai orientuotas. Idėja, kad dvasingumas yra meilė, atrodo nauja daugeliui žmonių. Jie mano, kad dvasingumas reiškia žmogų, kuris yra absoliuĊiai sausas kaip šiaudas ir niekas negali prie tokio žmogaus prisiartinti, niekas negali su juo kalbėti, nes tas žmogus „per daug švarus“. Jei muilas negali nuprausti jūsų kūno, kokia nauda iš tokio muilo? Jei muilas bijo prieiti prie jūsų, tada jo geriau nevadinti muilu. Taigi mes padarėme išvadą, kad jei kūrybingumas yra mūsų tikslas, lakšja, tada turime išgryninti dėmesį su meile ir atjauta. Ir kai tas dėmesys pripildytas meilės ir atjautos, tada jis teikia jums dinamiškumo, jėgos, neblėstanĊio uolumo.
Ir džiaugsmas, matant savo atspindį kitame žmoguje, yra labai gražus. To negalima apibūdinti jokiais žodžiais. Iš tikrųjų kai duodate realizaciją kitam asmeniui, jūs bandote pamatyti savo atvaizdą tame asmenyje, lyg iš paprasto stiklo darote nuostabų veidrodį ir tada norite į jį pažiūrėti. Štai kaip jūs kuriate, kuriate savo paĊių atvaizdus ir valydami atspindintį paviršių suprantate, kad be kūrybingumo ši Guru pudža jums nieko verta. Jei gyvensite dėl savęs, dėl savo šeimos, dėl savo vyro ar dėl ašramo, tada jūs nė kiek nepaaugote, neatlikote jokių pareigų dėl savo Guru. Be abejo, vos tik atskleidžiate šį principą, atskleidžiate tiek daug savybių savo viduje. Pirma, jūs išvystote išmintį, nes matote, kada esate neteisūs, kodėl tai neveikia, kodėl yra problema, kodėl jūsų kūrybingumas nepasireiškia. Jums tampa aišku, ir jūs pradedate mokytis, atsiranda išmintis, jūs suprantate. Išmintis – kai suvokiate savo klaidas ir ištaisote jas, taip jūs išvystote balansą, supratimą, kaip elgtis su kitu žmogumi. Aš visada pasakoju istoriją apie mašiną, kad ji turi akceleratorių ir stabdį.
Iš pradžių jūs turite naudoti abu, nesuprasdami, kas tai, tada dar nesate guru, jūs net ne vairuotojas. Po to, kai išmokstate, vairuojate automatiškai, tada jūs vairuotojas, bet mokytojas vis dar sėdi už nugaros. Taigi dabar turite tapti meistru, kai tampate meistru, galite išlaikyti mašiną balanse, galite matyti vairuotoją, akceleratorių ir stabdį. Ir galite ją valdyti labai paprastai. Taigi šis Guru principas yra ribotas ir pleĊia savo ribas kaip horizontas. Kai augate savo kūrybingume, sukursite daugiau žmonių. Ir šis centrinis taškas yra Nabhi, centras, kuris yra lyg didelis pagrindinis taškas, ant kurio vyksta visas šis sukimasis. Nabhi Ċakrą, kaip žinote, iš pradžių gaunate iš savo motinos. Taigi guru turi būti motina, turime gauti motinos savybes, ne šiuolaikinių motinų, o tikrų motinų. Tai reiškia, kad guru turi mylėti savo vaikus ir turėti jėgos bei drąsos pataisyti savo vaikus.
Ir turėtų būti nuoširdus troškimas pastatyti savo vaikus ir deramas vėžias, juos vesti ir padėti jiems kilti. Tai pirmoji mums duodama priežiūra dar esant motinos gimdoje, per motiną. Taigi Esate motina, o per jus gali gimti vyras ar moteris, bet savo kokybe jūs esate motina. Ir ką darysite ar galvosite, turės pasekmių jūsų vaikui. Kaip elgiatės, kaip kalbate, kaip gyvenate – visa tai turi įtakos vaiko vystymuisi. Tokiu pat būdu kai, tarkim, Sahadža jogas, kuris bando duoti realizaciją, yra veidmainis, netinkamas žmogus, jei jis negerbia savo paties Guru, vaikai elgsis taip pat, jie imasi netinkamų dalykų daug greiĊiau, jie pirmiau pamato netinkamus dalykus. Taigi jūsų elgesys su savo Guru turi būti idealus, turite visiškai gerbti savo Guru. Visiškas atsidavimas savo Guru yra svarbus, tada jie matys, kaip jūs elgiatės su savo Guru, ir taip elgsis su jumis. Jei neturėsite tokios pagarbos savo Guru, su tokiu supratimu, su tokiu atsidavimu, tada nesitikėkite, kad vaikai ar žmonės, kuriuos vedate, gerbs jus. Taigi šis Guru principas mumyse turi būti kaip didis išminĊius ar didis pranašas, kuris yra aukšĊiau už paprastus kasdienius žmones, kuris mato dalykus iš deramos perspektyvos ir parodo tinkamą supratimą apie visą perspektyvą, kurią mato, savo mokiniams, nebruka jiems iškreiptų ar nederamų idėjų.
Kai kurie gali sakyti: „Motina, kaip padaryti, kad išreikštume meilę ir kartu sakytume tiesą?“ Jūs turite elgtis taip, kad jiems būtų palanku – hitha. turite elgtis taip, kad jūsų mokiniams būtų palanku. Gali pasirodyti, kad žmogui nepatinka, ką jūs šiandien sakote jam, bet ateis diena, kai jis pagalvos: „AĊiū Dievui, tavo Guru tave pataisė ir parodė tinkamą kelią.“ Jei mokinio tikslas nėra kilimas, jis yra Ċia tik dėl kažkokio tikslo, tada geriau neturėti tokių mokinių. Neturėti tokio tipo žmonių, kurie Ċia yra ne dėl savo dvasinio kilimo, o dėl savo gerovės, iš kurios nėra jokios naudos. Kartais kyla klausimas – kaip mylėti. Tai labai juokingas klausimas, jog nežinome, kaip mylėti žmones. Galime mylėti savo daiktus, nereikalingus daiktus, galime mylėti kažkokį gražų peizažą, nes jis mums teikia džiaugsmo. Galime mylėti kokį nors restoraną, nes ten galima gauti maisto, ar mylėti kažką labai žemo lygio. Bet meilė dėl meilės yra tai, kad kai jūs iš tikrųjų mylite dėl meilės, tuomet stengiatės tai įdėti ar pasodinti tą meilę kitiems, kad padarytumėte tą žmogų tokį mylintį kaip jūs. Taigi viskas tampa kitaip, jei suprantate, kad visą savo progresą, visą savo meilę, visus veiksmus, elgesį, visą savo supratimą turime grįsti meile.
Antraip mūsų Guru principas yra ypaĊ silpnas, ir po kurio laiko suprasite, kad stovite anapus Sahadža jogos krantų. Tas, kas yra prisirišęs ar šališkas, turi sąlygotumų, negali tapti Guru, negali, nes net jei tampa, visi šiek dalykai atsispindės tame žmoguje. Arba jei jis pilnas ego, nuolat galvoja apie save ir mano: „Aš esu didis guru“, tas ego ir bus matomas. Tarkime, toks guru kalba per daug, tas pats bus ir su mokiniu. Jei jis ramus, mokinys irgi toks pats. Taigi galime padaryti išvadą, kad pirma turime išvystyti savo paĊių Guru principą. Jei negalime to padaryti, nėra ko daryti pudžą Guru, nes tai laikina, nepadės mus, kol iš tikrųjų nenuspręsite, kad puoselėsite, vystysite ir įtvirtinsite savo Guru principą. Taigi šiandien, kai šlovinate Mane kaip Guru, turite žinoti, kad bet koks kiekis Mano paskaitų, bet koks kiekis Mano palaiminimų arba bet ko kito nepadės jums, kol neišvystysite savo paĊių Guru principo ir gilumos. Nes guru savo mokinius išmoko pereiti Bhavasagarą, jis lyg valtis, kuri paima savo mokinius ir perplukdo su meile ir tinkama linkme. Taip turi būti jums visiems.
Nes jūs esate realizuotos sielos ir, kaip minėjau, esate angelai. Bet jei neįtvirtinsite savo Guru principo, žinote apie angelus, kurie krito žemyn ir pradingo. Taigi būkite atsargūs: lengva būti angelu, bet sunku tai išlaikyti. Sunku tapti Dievais ir Dievybėmis, bet lengva tai išlaikyti. Taigi jūs visi Ċia. Aš labai džiaugiuosi matydama, kad jūs susirinkote šlovinti Mane kaip Guru. Ir tikiuosi, kad Mano vaikai yra pagal Mano paĊios atvaizdą. Kad Mano atvaizdas turėtų būti toks, kad Mano vaikai turėtų jausti vienybę su Mano atvaizdu, ir Aš turėĊiau didžiuotis tokiu kiekiu vaikų, kurie atkeliavo iš daugybės šalių. Telaimina jus visus Dievas. Su tiek daug žmonių Ċia, tiek daug vaikų Ċia, galime pakviesti visus vaikus nuplauti Mano pėdas, po to mums reikės kelių mergaiĊių, vyresnių nei šešiolikos metų arba dvidešimt vienerių metų.
Ir kelių moterų, kad pašlovintų Šakti, Deivę. Be Šakti nieko negalima padaryti. Taigi pirma turi ateiti vaikai nuplauti pėdų. Ir, tikiuosi, pasaulio lyderiai taip pat yra Ċia. Dabar jie yra pagal guru atvaizdą. Lyderiai turi būti kažkuo ypatingi. Jūs nesate lyderis, jei esate tipinis, kasdienis žmogus. Kur muzikantai? Kur yra muzikantai? Gerai.
Taigi pirma turite pasakyti Atharva Širša, tada padainuoti Ganėša Stuthi arba ką nors kito Ganėšai.