Navaratri Puja, „Destroy the demons inside yourselves“. Margate (UK), 8 October 1989.

Tai buvo spontaniškas sprendimas, kad Devi pudžą turime atlikti Anglijoje.

Ir tai yra ta vieta, kurioje Devi pudža turėtų būti atliekama, nes tai Sadašivos šalis ir Adi Šakti turi būti garbinama čia. Šiandien mes turime suvokti, kodėl atliekame Devi pudžą. Kokia yra Devi pudžos priežastis? Ką iš to gauname? Ką mes turime pasiekti savo esybėje, savyje? Visų pirma, Kundalini yra Devi. Ji yra Adi Šakti atspindys. Taigi garbindami Devi pirmiausiai garbinate savo Kundalini, skiriate jai dėmesį, nes ji suteikė jums šią realizaciją. Tai daug gilesnis suvokimas, nei tas, kurį žmonės turi apie Devi pudžą, kai jie nėra realizuotos sielos. Jų Kundalini nepažadinta.

Taigi įprastai Devi pudžos tikslas – gauti savirealizaciją, pamaloninti Devi – „prasana“, kad Ji suteiktų jiems savirealizaciją ar suteiktų galimybę sutikti tą, kas suteiktų jiems realizaciją. Tačiau jūs jau esate kitame lygyje. Taigi tai labiau padėkos diena jūsų pačių Kundalini ir Adi Šakti, šlovinant visą stebuklingą vyksmą, kuris vyksta dėl jūsų Kundalini, kuri yra Adi Šakti atspindys. Bet kiekvienas turi suvokti, kad tai, jog esame realizuotos sielos – ne svarbiausia, tai, jog galime jausti vibracijas – ne svarbiausia, tai, jog galime duoti realizaciją kitiems – ne svarbiausia. Tad kas yra svarbiausia? Svarbiausia – mūsų esybė. Tai, ką turime savyje, yra svarbiausia. O visa kita yra tik mūsų vidaus išraiška. Tarkim, kažkas yra dosnus, tada visi žino, jis – turtingas, kitaip negalėtų būti dosnus. Taigi vidinė esybė turi būti matoma.

Ir tada pradedame tą esybę matyti. Kur gamtoje matome tikrąją esybę? Mes matome jūrą, jūra yra ten – pilna vandens. Ji surenka daugybę vandens iš visur, tada leidžiasi saulės įkaitinama ir iš jos susiformuoja lietus. Bet jūra yra žemiausias lygis, ji yra žemiausiame lygyje ir surenka vandenis iš visur. Tokiu pačiu būdu Sahadža jogai turi suvokti, kad norėdami pasiekti daugiau esybės, neturime būti aukščiausiame išorės lygyje. Biblijoje rašoma: „Jūs turite būti nuolankūs“, bet, manau, tai nebuvo paaiškinta žmonėms. Tik stiprūs žmonės gali būti nuolankūs, tik apsaugoti gali būti nuolankūs, tik turtingi vidumi gali būti nuolankūs, ne tie, kurie jaučiasi neužtikrinti. Jei jie neužtikrinti, kaip jie gali būti kuklūs? Ir ne tie, kurie mums atrodo kaip vadinami turtuoliai, nes nors jie ir turtingi, jie neapsaugoti, jie nepasitenkinę, ne filantropiški, todėl nėra turtingi.

Jie vis dar godūs elgetos. Taigi mūsų esybė turi būti matoma. Kokia mūsų esybė? Jūs mylite mane, aš myliu jus – tai labai gerai. Bet, kai mane mylite, jūs turite suvokti, kad yra tam tikros savybės Sahadža joguose, kurios yra labai mylimos. Iš tiesų žmonės paklysta net po Sahadža jogos. Jie mano, kad jau viską įveikė, kad yra visiškai puikūs, ir jie išmetami už borto. Taigi, kai sakome, kad turime būti nuolankūs, tai yra esybė, nuolankumas yra esybė. Išbandykite tai, pabandykite būti nuolankūs kitam. Jūs patiksite sau.

Mėgausitės šia savybe savyje: „Matote, esu nuolankesnis nei anas žmogus.“ Ir dar viena, kur randame esybę, yra didieji kalnai, nes jie turi viršūnes. Ir jie yra vieninteliai, kurie gali pasieti debesis. Toks yra ryšys tarp vandenyno nuolankumo ir kalnų viršūnių. Toks turėtų būti Sahadža jogas. Jis per aukštai, nes tiek daug esybės yra čia, tame vandenyne, tada jis tampa gražus kaip debesys ir pasiekia savo viršūnę, savo Kailašą, kur gyvena Šiva. Tai taip džiaugsminga. Žinoma, jūs nutapėte Mane ten, ir tai tiesa, kažkada tokia buvo Mano padėtis. Šiandien Mano padėtis taip pat tokia, neabejokite, tik viskas subtiliajame lygmenyje, nes yra tiek daug negatyvumo ir Aš turiu tai sutvarkyti skirtinguose lygiuose. Nėra jokio pasiteisinimo žmogui būti demonu, jokio pasiteisinimo, ir Sahadža jogams nėra jokio pasiteisinimo. Tačiau kaskart, kai pavadinu jus: „Mano sūnau, mano vaike“, tai yra mažas palaiminimas, keliauja, galima sakyti, ilga virve.

Bet ta ilga virve jūs neturėtumėte rūpintis. Jūs turėtumėte rūpintis savo pačių kokybe, pačių vidinėmis galimybėmis sugerti tai. Dabar pažvelkite į vandenyną tokį, koks jis yra. Viskas, kas aplink, krinta į vandenyną, viskas. Ir tada saulė – galime pavadinti tai Dvasia – išgaruoja. Tai įmanoma tik vandenyne. Taip stipriai negaruoja upėse, nes vandenynas toks didžiulis, toks gilus, neišsenkantis. Tada iš to susidaro absoliučiai tyri dalykai, ir tai gali keliauti ir paliesti širdis. Nes Sahadža jogų širdys yra labai aukštai, kur gyvena Šiva. Niekas negali to pasiekti, tik tyrumas, kol neturite to dydžio, to gylio, to nuolankumo ir marijadų.

Jūs žinote, kad jūra niekada nepaliks savo marijadų, ir jei spausite ją viename krante, ji išsiplės kitoje pusėje – niekada nepaliks. Jei Ramusis vandenynas būtų bent šimtu pėdų gilesnis, tai būtų problema. Taigi net savo gylio, savo aukščio, savo išplitimo jis turi marijadas. Dėl tų marijadų jis jaučia, kad yra išvien su gamta, išvien su Motina. Jis netrukdo Motinai Žemei, jaukiai įsitaisęs Motinos Žemės kūne. Gamta yra susijusi su Dieviškumu. Dieviškumas prižiūri gamtą. Todėl viskas taip gražiai išsisprendžia ir jūs turite laisvę. O po Sahadža jogos turite didingesnę laisvę, absoliučią laisvę, nes negalite būti susieti su kuo nors beprasmiu, nuodėmingu, žemu. Jūs esate virš to – kaip kalnai.

Ir vos tik atsiranda susijungimas kalnų su vandenynu, ten gali atplaukti laivai. Gilūs žmonės gali atvykti tik prie tokių krantų, kur yra gilu. Štai kaip jūs pasiekiate savo gylį tarp savo širdies ir Bhavasagara [iliuzijų vandenyno], tai nuostabi vieta, kurioje žmonės gali pas jus ateiti, ir jie tiesiog žino, kad tai kai kas didingo, visi tai supranta. Matote, iš pirmo žvilgsnio aš atrodau kaip bet kuri kita moteris. Aš nežinau, jūs gal ir manote, kad aš kitokia, bet įprastai… Tačiau kiek žmonių ateina į mano programas? Kaip jie ateina į mano programas? Turite pagalvoti. Kolumbijoje niekas net nebuvo girdėjęs mano vardo, o tūkstančiai atėjo – tai labai stebina. Žmonės neturėjo, kur atsisėsti. Rusijoje jie tikrai nežino apie mane, jie nežino mano vardo, ten nebuvo išleista jokių knygų – nieko.

Galite sakyti: „Motina, Tu jais manipuliuoji per kolektyvinę viršsąmonę.“ Aš to nedarau, bet taip įvyksta, taip manau. Kai Sahadža jogai savyje turi tą esybę, tada kolektyvinė viršsąmonė, Dieviškumas veikia, be abejo, veikia. Kaip žmogus, reklamuojantis ten ir šen, taip, žmonės ateina. Nes jis ima pinigus, todėl jie mano, kad gali jį nusipirkti. Tačiau, kai tame nėra jokių pinigų, nėra jokio verslo, nieko… Jūs, žmonės, esate paprasti žmonės, kaip ir jie, taip? Bet visa tai sutvarkoma padedant Dieviškumui, ar ne? Dieviškumas tai išsprendžia. Tačiau, jei Sahadža jogai toje vietoje yra niekam tikę, tada, net jei aš ten, tai neveiks. Nenuoširdūs žmonės nieko nepadarys. Nenoriu jūsų nuvertinti, bet turiu pasakyti, kad turite puoselėti savyje esybę, visišką tikėjimą savyje.

Tai geriausia Sahadža jogo savybė. O kas yra tas vandenynas? Tai meilė, meilė ir meilė. Ji nekalba, daug neveikia, nieko nereikia daryti, tai tiesiog veikia spontaniškai. Kuo mažiau darote, tuo geriau. Kuo labiau stengiatės: „Padarysiu tą, manipuliuosiu čia“, – ne, jūs tiesiog puoselėkite vidinę esybę. Įsivaizduokite, esate tokie laimingi – jumis taip rūpinamasi, kaip niekuo iki šiol. Jie turėjo eiti į džiungles, turėjo iškęsti visą savo guru rūstybę, ir nebuvo nieko, kas juos saugotų. Ir jie niekada neturėjo Adi Šakti, kurią galėtų garbinti. O jūs turite Adi Šakti, kurios galios yra visas šis Dieviškumas.

Taigi esate labai palankioje padėtyje. Tačiau pirmiausiai turite suvokti. Todėl, kai sakome, kad mums reikalinga esybė, mūsų laivas turi būti stiprus, kitaip viskas suduš. Ir ši stiprybė – tai žinojimas, kad esate visiškai apsaugoti. Niekas negali jums pakenkti. Jie bandys. Tai turi vykti, kaip kitaip pasitikrinsite, esate visiškai apsaugoti ar ne. Todėl kažkas turi bandyti visokius triukus, kad tiesiog pamatytumėte, kokie sėkmingi esate. Be jokių pastangų, nustebsite, viskas bus išvalyta. Ir jūs žinosite, kaip viskas buvo sutvarkyta, kaip viskas išsisprendė.

Taigi stiprybė ateina. Vėlgi kyla klausimas, kaip stiprybė patenka į Sahadža jogus. Sakyčiau, ten yra „šradha“ [atsidavęs tikėjimas]. „Šradha“ nėra aklas tikėjimas. Po Sahadža jogos, po realizacijos jūs žinote viską. Jūs matote mano nuotraukas, matote, kaip Sahadža jogai dirba, matote, kaip galite kelti kitų žmonių Kundalini, jūs jaučiate vibracijas, jaučiate kitus, galite gydyti kitus – visa ši galia yra jumyse. Bet suvokti tą galią be jokio ego – tai jūsų stiprybė. Ir kai esate galingi, jūs neturite ego. Nes kam jo tada reikia? Ego yra tik tada, kai jūs neturite galios, nes tada norite daugiau, daugiau ir dar daugiau.

Tačiau, kai esate pilnai čia, nebelieka jokio ego. Ši galia turėtų būti įtvirtinta pirmiausiai, kad išaiškėtų, esate galingi ar ne, tai turime išsiaiškinti pirmiausiai. Tai lyg atsisėstumėte ant kėdės ir stebėtumėte: „Ji tvirta ar kliba? Jai viskas gerai, galiu sėdėti.“ Kai kurie Sahadža jogai vis dar periferijoje. Kartais egzistuoja labai didelis skirtumas tarp tų, kurie pasiekė dideles aukštumas, ir tų, kurie lieka užribyje. Visa tai yra negatyvios jėgos, kurios buvo sunaikintos prieš daugelį metų. Tik Adi Šakti pajėgė juos nužudyti – kaip Kali Šakti, Durga Šakti, bet jūs jų turite tiek daug savyje. Jūs turite Mahalakšmi Šakti, jūs turite Sarasvati Šakti, jūs turite visas dvylika dievybių, dirbančių jums. Suvokti tai, reiškia, kad jums reikia turėti absoliutų pasitikėjimą savimi. Jei vis dar savimi abejojate, tai žmogiška savybė.

Turiu galvoje, šuo žino, kad yra šuo. Neabejoja, kad yra šuo, ar katė neabejoja, kad ji – katė, ar ne? Arba tigras žino, kad yra tigras, ir jis žino savo gebėjimus. Tik žmonės atsiskyrė nuo kitų. Jų kvaila savybė, kad jie gali savimi abejoti. Ir tas abejojimas pavertė juos bailiais. Sahadža jogoje negalite turėti nė mažiausios abejonės savimi: „Nes aš elgiuosi taip, vis dar elgiuosi taip, Motina. Aš vis dar taip darau. Tai kaip?“ Atsikratykite to! Turiu galvoje, kaip aš išspręsiu jūsų problemas, jei norite nešiotis beždžionę [rūpesčius] ant nugaros?

Ir aš tebelaikau beždžionę jums ant nugaros. Atsikratykite beždžionės, baikite tai. Tai taip paprasta. Mano logika paprasta – tai yra atsakymas. Kodėl norite nešiotis beždžionę ir atėję pasakoti: „Motina, ar aš nešiojuosi beždžionę?“? Aš ją matau! Nuimkite ją sau nuo galvos! Nuimkite ją sau nuo nugaros! Tai labai paprasta, jūs esate Sahadža jogai. Ir tai atradau apie rusus.

Jie neturi jokių beždžionių, tai labai stebina. Manau, ten net nėra jokių beždžionių. Nė vienos! Jokių privačių, jokių viešų problemų, jokių kitų problemų – nieko, nieko, nieko – jie dėl nieko nesiginčija. Taip, jie galėjo pasakyti: „Mūsų valdžia tokia, ji…“ – nieko nieko nieko. Jie pakankamai visko turėjo, jiems reikėjo turėti. Labai apsiskaitę, labai mokyti, labai profesionalūs, labai nuolankūs, labai atviri, jie tiesiog norėjo realizacijos, ir viskas. Sakė: „Jūs turite atvykti čia dėl mūsų išsilaisvinimo.“ Jie net nepaliestų mano sario štai taip. Nepaliestų net vietos, kur ėjau, tik įsivaizduokite. Kas jiems papasakojo apie vibracijas?

Niekad nesakiau, kad esu Adi Šakti. Kaip jie Mane atpažino? Jie puoselėjo tą stiprybę savyje, tai „šradha“. Ir toje šalyje jie niekada nekalbėjo apie Dievą. Ten buvo keli kvaili žmonės, turintys bažnyčias ir panašius dalykus, ir islamiškas institucijas, bet dauguma žmonių yra tokie stiprūs, ir kiekis tai parodo. Įsivaizduokite, kaskart, kai rengia programą, net dabar vykstančiose, mažiausiai tūkstantis žmonių yra ten. Anglijoje nesurenkame nė tūkstančio Devi pudžai. Ir jie atkeliauja tūkstančius mylių iš Sibiro ir visur kitur. Ir jie susimoka, nes ten už sales reikia mokėti. Taigi, nors Sahadža jogai neima pinigų, bet jie sumoka už sales.

Būti kaip vidutinybėms periferijoje, nespręsti, nesirūpinti – tai ne Sahadža jogos kelias. Mums nereikia žudyti demonų. Nereikia prisijungti prie karo ar kautis kaip kariams, kaip jie kovoja su Devi – nieko. Jūs tik turite pašalinti negatyvumą iš savęs, letargiją iš savęs, ir tai veikia. Sakome mantras, žinome, kokios mantrų galios, bet jūs turite jas išlaikyti pažadintas. Dėl to, sakiau jums šimtus kartų, turite medituoti. Medituoti ne: „Gerai, tai kaip žaisti golfą“ – ne taip. Tai rimta, jūs garbinate Adi Šakti. Su visišku supratimu ir atsidavimu turite tai daryti, tai ne mechaniška, ne žaidimas. Tai kai kas subtilaus ir ypatingo.

Jokiu veiksmu to neapibūdinsime, bet tai tiesiog labai gilus jausmas. Nėra kito tokio gilaus jausmo, su šiuo jausmu turite medituoti. Tada matysite rezultatus. Daug kas sako: „Dariau tą, Motina, dariau tą. Vis tiek turiu tai“ – nes esate nepakankamai gilūs. Ne kiek melsitės, kiek žodžių naudosite maldai, o kaip giliai paliesite Dieviškąsias pėdas – štai kas svarbu. Tad šiandien turime pamatyti, kad Devi naudoja savo kardą mūsų širdims atverti, kad visi negatyvai pabėgtų, ir taip Ji nori pasodinti lotosą Šivai įsikurti. Ji nori pašalinti visą bjaurastį iš vidaus. Tai kaip operacija, bet taip subtiliai ir gražiai atlikta, kad niekad nė nepajaustumėte. Anądien kažkas davė man knygą apie dievybes, ir joje vibracijos vadinamos „spanda“, reiškia pulsaciją – tai teisinga, be abejonės, ir tai vadinama Anahata sanskrito kalba, reiškia „be dūžių“ .

Bet skaičiau tą knygą ir pasakiau: „Tai kaip ėjimas ratu, vis ratu, aukštyn žemyn, ėjimas nuo „tai reiškia“ prie „tas reiškia“. Kaip kas nors gali suprasti tą knygą, siaubinga! Kol sakiau šiuos dalykus ir daug kitų, jie sužinojo tai taip lengvai. Jei perskaitytumėte tos knygos du puslapius, įsiskaudėtų galvą, sakau jums. Bet kaip Sahadža jogos žinios atėjo jums taip gražiai, tai labai nepaprasta, sakau jums. Jei perskaitysite mantras, jie pasakys jums paaiškinimus, kartais nieko bendro neturinčius su realybe, jaučiu. Bet net, jei turi, taip painu, sudėtinga. Sakyčiau, Adi Šankaračarija suprato tai ir štai kodėl jis atsisakė traktatų rašymo: „Padarykime paprasčiau. Motinos pašlovinimas.“ Baigta. Jei šlovinsite Motiną, viskas gerai.

Bet taip nėra. Pastebiu, kad taip nėra, tai lengva. Matote, žmonės yra didūs ekspertai, jie gali melstis kaip radijos. Niekas nepatenka į širdį. Bet turite siekti to gylio. Sahadža jogoje dirbame širdimi, ne savo smegenimis. Turite puoselėti širdį ir priimti kitų žmonių didybę. Dabar vieni lengvai gali pasakyti, kas kitiems negerai. Jie nenori matyti, kas negerai patiems. Bet kuris protingas žmogus gali pamatyti, kad jam nereikalinga realizacija.

O išmintingas žmogus matys, kas negerai jam, ir jis tiki, tiki savimi dėl savo išminties. Jis neabejoja, žino, kad yra išmintingas. Žino, kas jam negerai ir ką reikia daryti. Taigi Deivės darbas šiandien labai skiriasi, kaip aiškiai galite tai matyti. Žinoma, simboliškai jis toks pats, bet jis tapo labai subtilus, labai subtilus. Pirmas darbas – sunaikinti negatyvumą, kuris tebėra, kaip žinote. Kuo daugiau šviesos patenka, tuo mažiau neišmanymo. Ši šviesa pasklis, visa tamsa išnyks. O jūs esate šviesos. Turite nepaliaujamai šviesti ir rūpintis savo šviesa, turite paversti šią šviesą amžina.

Tai vienas darbas, kurį atliekate. Tai gražus Deivės darbas, kurį atliekate – skleisti šviesą, apšviesti žmones. Negatyvumas, esantis aplink jus, nėra toks pavojingas kaip tai, kas jumyse. Šiandien jis tapo subtilesnis. Negatyvumas tapo subtilesnis. Jis pateko į jus, būkite atsargūs, jis gali bet kada nuversti jus. Net vieną žingsnį kopdami žengę neteisingai galite nukristi žemyn. Kiekvienas turi būti budrus, bet neįsitempęs. Turite būti budrūs, bet neįsitempę. Ir budrumas stiprėja.

Kai šviesa jumyse, pradedate matyti. Iškart pamatote: „A, štai kas! Taigi aš taip ir taip. Štai kas!“ Ir žinote, kaip tai sutvarkyti. Ir iškart to imatės. Jei ant gero sario kas nors nukristų, iškart valytumėte tai. Lygiai taip mes turime būti labai labai budrūs, „dakša“ – tai reiškiantis žodis. Toks buvo Deivės darbas anksčiau. Deivė nušviesdavo ir būdavo budri dėl jūsų. Ji sergės kaip tigrė savo vaikus.

Jie meldžiasi, daro pudžą, atlieka tam tikrą „homą“, havaną, taigi Deivė atsisės, saugos juos nuo bet kokio pasirodančio negatyvo, visų pasirodančių rakšasų, nužudys juos – tą, kitą. Bet etapas baigtas. Dabar Ji įėjo į jus. Taigi turite nužudyti negatyvumą, turite tapti tokie galingi kaip jūsų Motina. Joks negatyvumas negali jūsų paliesti. Galite duoti realizaciją, gavote šią galią lengvai, galite matyti savo trūkumus geriau nei kitų. Stengiatės jų atsikratyti, nes jie negeri, jie negeri jūsų geranoriškumui, jūsų augimui. Taip niekam nepavyks pasiekti. Kolektyviniame lygmenyje tai veikia automatiškai. Jums nereikia nerimauti.

Tai pasiekia kulminaciją ir žmogus išeina: lyg kas nors užbėgtų kaip aklas ant uolos ir šoktų, šoktų žemyn. Jums nereikia dėl to per daug rūpintis. Taip veikia. Matėte, taip veikia. Antra savybė, kurią turite – tikėti, kad Deivė veikia per jus. Ji yra jumyse, jūs turite galių, jos įsitvirtinusios jumyse, todėl galite nuraminti žmones, išgydyti juos, suteikti jiems ramybę, galite juos palaiminti. Deivė padarė jumyse taip, kad Ji palaimino jus, jūs turite tapti palaiminimu. Pavyzdžiui, kondicionierius – iš jo sklinda vėsuma. Lygiai taip jūs skleidžiate palaiminimą, palaiminate kitus. Bet jei jumyse nėra palaiminimo, ką galite duoti kitiems?

Taigi Sahadža jogai turi būti laiminantys kaip Deivė. Matote, Ji pasižymi labai kraštutiniais bruožais, kaip žinote, Ji – be galo žiauri, Ji gali būti labai žiauri ir gali būti be galo švelni – kaip dvi vakarykštės ragos. Ji gali būti be galo griežta, be galo griežta, pranokdama visus žmonių lūkesčius, ir gali būti be galo švelni. Jums nereikia griežtosios pusės. Tai tiesiog veiks. Šią pusę palikime Deivei. Jūs imkitės kitos. Leiskime Deivei rūpintis griežtąja puse. Galop, Deivė taip pat turi atlikti darbą. Jei atliksite visą darbą, ką veiks Deivė?

Taigi Deivė pasirūpins šia puse. Turite mėgautis savimi kaip Deivė mėgaujasi savimi; mėgaujasi savo palaiminimu, ramybe, mėgaujasi savo viskuo: kūriniais, vaikais, jų meile – Ji mėgaujasi viskuo. Taip ir jūs turite mėgautis. Turite apie viską žinoti, turite būti visažiniai. Ir nereikia nieko, tik pasakyti: „O, Deive, prašome, apsaugok mus.“ Nieko daugiau! Net jei nepasakote, vis tiek esate saugomi. Deivė veikia už scenos, matote. To nematote, visa tai nematoma. Jūs esate ant scenos, taigi jie rūpinasi, kaip nukreipti šviesas, kur pastatyti, kokią lempą, ką padaryti, ką reikia pakeisti. Jie viską paruošia.

Jūs gražiai esate čia. Jums nieko nereikia daryti. Vaidinate ir sakote dialogus. Toks jūsų darbas. Leiskite jiems dirbti savo, jie dirba labai gerai. Jie puikiai įsikūrę ir yra ekspertai. Taigi palikti tam tikrus dalykus Deivės rankoms yra tai, ką vadiname „atsidavimu“. Svarbiausia, kad jei taip padarote, tada daugelis jūsų reikalų išsprendžiami stebuklingai. Būsite nustebę: „Kaip, Motina, kaip tai pavyko? Niekad nesitikėjome, kad taip pavyks.“ Veikia didžiulė, didžiulė Jėga, Jėga, Energija, kuri yra visų energijų šaltinis, kuri sukūrė šią nuostabią Visatą, sukūrė šią Motiną Žemę, Saulę, sukūrė jus taip subtiliai.

Ši Jėga veikia. Ir ši Jėga rūpinasi jumis, taip didžiuojasi jumis, kad jūs užlipote ant scenos. Todėl šiandien meldžiamės Deivei: „Padėk mums kovoti su negatyvais, esančiais mumyse. Duok mums savo tigrą, kad kovotume, duok mums savo liūtą, kad kovotume. Leisk mums kovoti su visais baisiais gyviais, esančiais mumyse, visais persekiojančiais dalykais, esančiais mumyse, baisiais sąlygotumais, kuriuos turime.“ Turite jų atsikratyti. Vis tiek, jei pažvelgsite, tebėra daug sąlygotumų, daug dalykų, matote. Jei pažvelgsite, tai uždengta labai plonomis užuolaidomis, ir jūs to nematote, bet jie ten yra. Bet leiskite tigrui įeiti į visas tas irštvas ir surasti. Ir jūs mėgaujatės, jodami ant žirgo, jodami ant liūto, jodami ant tigro – kaip Deivė. Kodėl ne?

Galop vaikai gauna motinos palikimą, ar ne? Taigi jūs gaunate visą palikimą. Bet turite būti verti, ta prasme, turite žinoti, kad esate verti – tai viskas. Turite tiesiog žinoti, kad esate verti ir galite tai padaryti. Taigi vėl esame čia atlikti pudžos, kuri turėjo vykti Perte, bet taip neįvyko, jums pasisekė turėti pudžą čia. Tai labai gilios prigimties, labai subtilios prigimties. Kaip jūsų kraujas, nes šias septynias dienas, sakoma, Deivė turi vilkėti nuolat raudonai, nes tai kraujas. Pirma spalva, kurią pamatote savo motinos įsčiose – raudona. Tai apsauga. Viena vertus, tai raudonas audinys, kita vertus, tai apsauga.

Jums tai – aplink jus esanti apsauga. Visur, kur eitumėte, tai yra šalia – tik pajauskite. Jūs įžengėte, turiu pasakyti, į Dievo karalystę, neabejotinai. Jūs visi įžengėte, taip gražiai įsikūrėte. Telaimina jus Dievas.