Shri Bhavasagara Puja, Brisbane (Australia), 6 April 1991.

Pirmą kartą mes atliekame Pudžą Brisbane. Aš tokia laiminga, kad tiek daug atvyko iš įvairių vietų. Jūs žinote, kad atlikdami Pudžą, jūs sujaudinate čakras manyje ir gaunate labai daug vibracijų, ir netikėtai, pasiekiate aukštumas savo sąmoningume. Jūs tai pasiekiate, bet po kurio laiko jie sako: “Motina, mes vėl nusileidome”. Taip pat jie sako, kad: „Kai mes nuvykstame į Indiją, mums viskas gerai, bet kai grįžtame, mes vėl nusileidžiame.“ Laimei, mes turime ašramą, ir tai yra labai gerai. Turėti ašramą, turiu pasakyti, yra labai labai geras dalykas, nes tokiu būdu čia įsitvirtina Šri Ganeša. Ašramas čia yra skirtas ne vien tik kolektyviniam gyvenimui, bet kolektyviniam dvasiniam gyvenimui. Tai yra ne tik dėl pragyvenimo, bet dėl dvasingumo. Ir mes turime žinoti tam tikrus dalykus apie discipliną, kurios turime laikytis. Tai yra labai svarbu.

Tai nėra tiesiog namas, į kurį susirinko žmonės, kad kartu gyventų, bet turi būti disciplina. Tik tada tai jums padės, nes jeigu jūs neateinate į ašramą su šia mintimi, kad čia ketinate augti dvasiškai, nebus jokio skirtumo, ar jūs gyvensite savo namuose ar ašrame. Yra dvi rūšys meditacijos, dvi rūšys. Pirmos rūšies meditaciją mes galime pavadinti „antarmana“, kai mes medituojame savo viduje, kad pamatytume, kas su mumis negerai. kaip save koreguoti, ką dėl to reikia padaryti. Antros rūšies meditacija yra „bahirmana“, išorinė, kaip mes turime gyventi išorėje. Jūs turite turėti discipliną, kuri jums nėra primesta, bet kurią jūs, su džiaugsmu priimate ir įsisavinate. Bet kurioje menų srityje Indijoje, nežinau, kaip čia, bet jūs turite atkakliai treniruotis, kad pasiektumėte aukštumas. Jūs negalite elgtis bet kaip. Jūs negalite tiesiog taip visko paprastai pasiekti.

Sahadža jogoje nėra asketizmo, nėra atgailos. Yra vien tik palaiminimai. Bet nereikia pasiklysti tuose palaiminimuose, jeigu norite tikrai giliai pasinerti į save. Taigi „antarmanai“ labai svarbu, kad jūs visi medituotumėte, ryte ir vakare, kiekvieną dieną. Nieko tokio, jeigu ir neišsivalysite dantų, bet jūs turite medituoti. Tai labai svarbu. Tai yra priežastis, kurią aš pastebėjau Vakaruose, kodėl žmonės blokuojuosi, vėl valosi, vėl blokuojasi. Kaskart atvykusi, aš pastebiu, kad kažkas kenčia arba nuo kokio nors sąlygotumo, arba nuo kažkokio „baddha“ (vibracijų tėkmės taršos), arba kartais nuo ego ar dar ko nors. Tai ateina ir išeina. Tai nėra kažkas, kas atsiskiria visam laikui.

Kaip kad mes turime eiti į dušą kiekvieną dieną, praustis, tokiu pat būdu mes turime save išvalyti iš vidaus. Taigi meditacija yra „antarmana“, galima sakyti „tapaha“ (atgaila). Bet tai nėra tikroji „Tapaha“ (atgaila). Jums nereikia eiti į Himalajus ir ten sėdėti. Jums tiesiog reikia medituoti anksti ryte. Geriausiai Sahadža jogos sistema yra išdirbta Vokietijoje ir Austrijoje, šiose dvejose, ir taip pat Anglijoje, bet ne iki tiek. Sakyčiau tos dvi šalys dirba geriausiai. Ir trečia vieta – Roma. Jos taip pat turi panašaus tipo ašramus, bet jiems labai svarbu pasiekti Sahadža jogos aukštumas Neabejotinai. Nieko nėra svarbiau.

Nepaliaujamai, visuose šiuose ašramuose aš mačiau, kad žmonės keliasi 4h ryto. Aš taip pat keliuosi kiekvieną dieną 4h. Vėliau aš galiu prigulti, bet 4h valandą aš esu pabudusi. Jie nusimaudo, ruošiasi Pudžai, tada sėdasi ir apie 5-10 min. atlieka Pudžą priešais nuotrauką. Tada medituoja. Tada jie eina pusryčiauti ar dar ką nors veikti. Kai jie grįžta iš darbo namo jie vėl sėdasi kartu ir medituoja. Tai yra kolektyvinė dalis. Arba diskutuoja, ką reikia nuveikti, kaip jie skleis Sahadžą jogą.

Jie kalba vien tik apie Sahadža jogą. Arba jie sprendžia, kas turėtų būti padaryta, kaip būtų geriausia išspręsti Sahadža jogos problemas. O tada vakare, prieš einant miegoti, neabejotinai visi be išimties, visi iki vieno, net ir vaikai prieš miegą mirko kojas vandenyje, medituoja ir eina miegoti. Štai kodėl Austrija taip gerai pakilo, ir vokiečiai. Žinote, vokiečiai yra tokie: jeigu kas nors įlys jiems į galvas, tai taps svarbiausiu dalyku; jie nesvyruoja. Nėra.. jie neina į jokį kompromisą šiuo klausimu. Jie priverčia savo kūną stipriai dirbti. Kur gi čia slypi „Tapa“ – atgaila? Mes panaudojame savo kūną tam tikro tipo gyvenimo būdui. Indijoje mes irgi visi tokie pat – visi keliasi anksti ryte, sėdasi Pudžai arba meditacijai.

Noriu pasakyti, kad tai vyksta savaime. Jiems nereikia apie tai sakyti. Nes tokios yra tradicijos Indijoje: visada, kai jie atsikelia, eina į vonią, jie visuomet daro Pudžą, visi. Jeigu jie yra krikščionys, lygiai taip pat, jie sėdasi ir meldžiasi. Musulmonai atlieka namazą. Tai yra savotiška praktika ir auklėjimas šeimoje. Čia aš pastebiu, kad tėvai neprisiima atsakomybės perduoti vaikams informaciją apie tai, kaip save disciplinuoti, nes vaikai yra labai agresyvūs. Jie nenori apie tai žinoti. Todėl tėvai jiems nedrįsta pasakyti, kad: „Tai tau gerai, prašau, padaryk tai, geriau, kad medituotum.“ Jie bijo, kad praras savo vaikus, jeigu jiems taip pasakys.

Arba „melskitės“, arba „Kelkitės tuo metu“. Jūs nedrįstate jiems pasakyti, kad jie atsikeltų tuo metu. Vakaruose tai yra didžiausias nusikaltimas, jeigu jūs jiems pasakysite: „Jūs turite keltis ketvirtą ryto“. Jiems tai bus kaip didžiausia bausmė. Bet kai tik pradėsite keltis rytais, susiformuos įprotis ir jūs pradėsite eiti anksčiau miegoti. Ankstus kėlimasis ryte, iš tiesų, jums bus pagalba visai dienai. Pradėkite tai praktikuoti. Jūs turite medituoti kiekvieną dieną. Kad ir kur benuvažiuočiau, aš matau, kad tai yra priežastis, kodėl žmonės vėl blokuojasi, kažkas klostosi ne taip. Tai blogai ir tai blogai; jie blokuojasi čia ir čia.

Kodėl taip vyksta? Diena po dienos jūs turite kilti. Diena po dienos jūs turite būti daug aukštesnėje būsenoje. Šis naujas auklėjimas turi įsitvirtinti mumyse, kad mes esame Sahadža jogai. Mes čia nesame vien tam, kad skaniai pavalgyti ar gerai praleisti laiką, susitikti, bet mes čia esame tam, kad taptume tomis unikaliomis asmenybėmis, kurios yra reikalingos, kad pakelti žmoniją į aukštesnį lygmenį. Taigi dabar jūs turite būti atsakingi už save. Jūs turite rūpintis savimi ir jūs turite sau pasakyti: „Toks ir toks pone, tokia ir tokia ponia, prašau, elkitės gerai.“ Kitaip Sahadža joga jums bus prarasta. Ji nedaug jums tepadės. Mes galime didėti kiekybėje, bet kokybės atžvilgiu mūsų trūks.

Ir viena negatyvo ataka gali nušluoti šią kiekybę, kurią mes manome esant pakankama. Taip jau yra nutikę. Taigi dabar jūs visi privalote išvystyti atsidavimą savo esmei, kad galėtumėte išsiaiškinti savo problemas ir tai, kaip jas pašalinti. Jeigu tai darysite kiekvieną dieną, aš galiu patikinti, kad jūs neturėsite jokių problemų. Jūsų mintys sustos, jūsų problemos išsispręs, ir jūs neturėsite jokių blokų, nes jūs juos nuplovėte. Bet jeigu jūs juos paliksite ant savęs, jie augs ir taps dideli. Todėl neturi būti letargijos, kalbant apie meditaciją. Po kurio laiko jūs visa tai pradėsite daryti su džiaugsmu. Jūs nesijausite laimingi, jeigu to nepadarysite. Bet iš pradžių teks pasitempti, pasakyti sau, kad šis kūnas turi būti išvalytas, tačiau daugiau negu šis kūnas, šis protas ir intelektas, abu turi būti pertaisyti.

Kad būti Dievo instrumentu, jūs turite būti tobuli, tobulos asmenybės, kitaip negalėsite perduoti Sahadža jogos žinutės tinkamu būdu Dauguma žmonių sako: „Mes esame atsidavę Motinai, atsidavę jos malonei, ir atsidavę mes viską gausime“. Bet ką jūs atiduodate? Ar švarią širdį, ar širdį, kuri pilna neteisingų dalykų? O gal jūs atiduodate protą, kuris atitinka aukščiausio lygio švarų intelektą? Ar jūs pasirodote su visa savo arogancija? Dėl to, nors ir teka Sahadža jogos Ganga, pas jus vistiek turi būti gylis ąsočio. Akmuo negali pasemti į save vandens. Lygiai taip pat su vaikais. Aišku, jeigu jie atvyks į Indiją, esu tikra, kad jie suformuos tinkamus kasdienius įpročius ir teisingai įvaldys meditacijos metodus. Akivaizdu, kad mes Vakaruose niekada neturėjome Dieviškumo pojūčio.

Kad ir ką mes turėjome ar gavome iš bažnyčios, sinagogos ar panašių vietų, tai buvo tik nuo sekmadienio iki sekmadienio, musulmonams nuo penktadienio iki penktadienio, baigta. Bet tai jų niekur nenuvedė. Mes turime kažką dėl to daryti. Problemos išsispręs labai greitai. Jums nereikia sėstis ir mąstyti, nerimauti, kaip išspręsti savo problemą. Ji bus išspręsta. Bet kas negali būti išspręsta, tai jūsų įpročiai, kuriuos suformavote. Letargijos įpročiai. Aš galiu suvokti, jeigu žmonės Londone būtų letargiški, bet jie nėra. Jie tapo be galo sunkiai dirbančiais, aktyviais ir atsidavusiais.

Kaip jie to pasiekė? Vien tik žinodami, kad šis atsidavimas duoda visą išsivalymą ir visas galias. Tarkime, kad šis instrumentas nėra švarus [rodo į mikrofoną]. Jūs negalėsite manęs net girdėti, jis bus niekam tikęs. Dėl to mūsų instrumentas turi būti tobulas, kad galėtų perteikti Sahadžą jogą. Jeigu jis tokiu nėra, tai visi trūkumai turės dvigubą poveikį. Pirmiausia, jie turės įtakos jums. Jūs niekada negalėsite pajausti viso Sahadža jogos pranašumo. Antra, tai turės įtakos žmonėms, kuriuos sutiksite. Palaipsniui jie supras, kad su jumis kažkas negerai, Jie pradės sakyti: „Kažkokia prislopinta beprotybė ta Sahadža joga, nes nematau nieko didingo tame žmoguje.

Jis pusiau čia, pusiau ten“ Kai pradėsite eiti gilyn į savo esybę, jūs nustebsite, kad galite išvystyti tokius pajėgumus, kad patys nustebsite. Aišku, yra palaiminimai, yra stebuklai, bet pagalvokite apie savo pajėgumus. Kokie yra jūsų gebėjimai? Kiek jūs patobulėjote savo gebėjime gydyti žmones? Mes turime keletą žmonių Mumbajuje ir taip pat keletą Punoje. Bet jie yra pajėgūs gydyti. Kai kurie iš jų važiuoja į kaimus. Jie manęs paprašė, kad duočiau džipą, kad jie galėtų pravesti muzikines programas kaimuose, dainuoti ir didinti Sahadža jogų skaičių. Bet kai tik jie grįžta, ar tai būtų dienos metas ar naktis, nedelsiant jie eina mirkyti kojų priešais nuotrauką. Tam, kad save apsaugoti, jūs taip pat pastoviai turite daryti bandaną virš savęs.

Jūs neturėtumėte sakyti „Dabar man viskas gerai“, „Aš esu tobulas“, „Dabar aš esu Sahadža jogas“, Niekada taip negalvokite. Kai tik pradėsite galvoti, kad jūs tobulas, su jumis baigta. Prieš kur nors išeinant jūs turite tinkamai užsidėti bandaną. Taip pat prieš einant miegoti jūs turite tinkamai užsidėti bandaną. Nukreipkite savo dėmesį į Sahasrarą ir miegokite. Neįtikėtina, kaip viskas vyksta. Nedelsiant jūs galite sužinoti, ar žmogus medituoja ar ne, nedelsiant. Tai kaip žmogus, kuris išprausė vaiką. Nors jis ir išprausė vaiką, tačiau pats dar neišsimaudė. Jūs galite matyti skirtumą tarp jų dviejų.

Taip pat yra ir su tais, kurie medituoja kiekvieną dieną – ryte ir vakare. Tam daug laiko nereikia. Matote, mes švaistome visą savo laiką beprasmiškiems dalykams. Kai yra pilnas savęs ir vibracijų suvokimas, tik tada jūs galite tinkamai jas traktuoti. Visos šios žinios skirtos jums ir visiškai nemokamai, kaip jūs žinote. Ir Jūs galite pasiekti šio meistriškumo. Taigi nesitenkinkite tuo, kad „Gerai, šiandien sekmadienis, eisiu į bažnyčią, pasiimsiu giesmyną, pagiedosiu giesmę tokiu numeriu, tada atsisėsiu, atsistosiu, vėl atsisėsiu“. Grįžus namo viskas kaip buvę. Todėl šiandien nusprendžiau Jums pasakyti, kad Jūs turite savyje išvystyti gylį. Jeigu jūs negalite išvystyti tos gilumos, tuomet jūs vis dar esate vidutinybė.

Iš tiesų, visos šios didžios paslaptys apie Deivę ar jos galias, niekam nebuvo atskleistos tokiu būdu. Niekada. Tik, kai jie visiškai išvystydavo vienio pojūtį, kai įgydavo pilną įsivaizdavimą, pilną suvokimą savo vienybės su Dievu ir savo ryšio su Juo. Tačiau iki tol niekas nieko negalėjo padaryti. Dabar Sahadža jogos laikais tai yra taip paprasta, kad kai tik gaunate Realizaciją, jūs iškart ją galite duoti kitiems. Iškart. Vos tik pakėlus ranką jūs pajausite Kundalini tekėjimą. Uždėjus ranką virš kieno nors galvos, jūs pajausite, kad žmogus gavo realizaciją. Tai yra faktas. Tai veikia tokiu būdu.

Tačiau daugeliui tai reiškia, kad: „O, nieko nereikia daryti. Viską daro Motina. Mes jau kažko pasiekėme.“ Jūs turite suprasti, kad Motina gali dirbti tik su labai geru instrumentu, bet ne su silpnu. Taigi dabar mes turime keletą labai stiprių Sahadža jogų, kurie yra labai įsigilinę į tai. Visada, kai tik jų paklausdavau, jie atsakydavo: „Motina, mes lenkiamės kiekvieną dieną. Mes lenkiamės ryte ir vakare, kiekvieną dieną. Mes taip pat mirkome kojas, sėdamės priešais Jūsų nuotrauką ir ją šloviname Rytais mes taip pat darome kažką panašaus“. Ir kas įdomiausia, jūs iškart galite juos atpažinti. Oro uoste gali būti 600 žmonių, bet aš iškart sužinau, kurie medituoja kiekvieną dieną.

Tai yra skirta mums. Mes užsiimame Sahadža joga jau daugiau negu dvidešimt metų ir jau žengiame į dvidešimt pirmuosius metus, nes tai prasidėjo 1970, o dabar yra 1990, kurie pereina į 1991. Mes turėjome tiek daug laiko. Aišku, jūs negavote savo Realizacijos tuo metu, bet, kad ir kada gavote Realizaciją, aš nevertinu Jūsų pagal tai, kaip jūs seniai tai gavote. Aš sakau: „Pirmiausia, leiskime jiems gauti jų Realizaciją“. Jie gavo savo Realizaciją. Kai tik jie ją gavo, suprantate, tie žmonės, kurie iš tikrųjų pajautė atsakomybę, nuo pat pirmų dienų jie tai suvokė, nuo pat pirmų dienų. Man nereikėjo jiems nieko sakyti. Aš nekalbu apie Indus, aš kalbu apie kitus. Jie pasiekė ir parodė didžiulį pagerėjimą.

Mes Jums siuntėme iš ten Indų berniukus ir mergaites, tiesiog tam, kad žinotumėte, jog jie irgi jums gali padėti Sahadža jogoje. Neabejotinai gali padėti. Jūs turite turėti atitinkamą asmenybę ir jūs nustebsite, kokie jie yra, jie jums viską gali perduoti. Jie mažiausiai nerimauja dėl savo ego. Jie išvis neturi jokio ego. Viso šito jūs siekiate ne dėl savo ego. Jūs siekiate to, nes esate ieškotojas. O dabar tapote Sahadža jogu. Todėl turite suvokti, kad iš to nėra jokios piniginės naudos ar kažkas panašaus į tai, kad aš turiu turėti galią, nes jeigu jūs nemedituojate, Jūsų dėmesys nukryps į tuos dalykus. Iškart pradėsite galvoti: „Ar aš galiu tapti lyderiu.

Jeigu ne, tuomet ar galiu sumenkinti lyderį? Kaip galiu jį įžeisti? Kaip galiu dėl to kovoti? Kaip man tai padaryti? Kaip man tai išspręsti tokiu būdu?“. Jūs taip pat bandote ir įžeisti. Jeigu tai neįmanoma, kartais jūs netgi galite panaudoti prievartą, pyktį, nes jūs dar nesate pakankamai išsivystę, subrendę, išmintingi. Taigi ką jūs turite daryti… Kai tik atsikeliate ryte, pirmiausia, pasakykite: „Leisk man pamatyti, kokia yra mano, kaip Sahadža jogo, atsakomybė“. Po kurio laiko jūs tuo pradėsite mėgautis, nes pradėsite gauti didžiules galias, neįtikėtiną patirtį. Tada, tiesiog atsisėskite su labai nuolankiu protu ir pasakykite: „Motina, jeigu aš turiu ego, prašau, paimk jį.

Motina, jeigu aš turiu sąlygotumų, prašau, paimk juos, nes aš esu ieškotojas. Aš nenoriu visų tų dalykų“. Bet jeigu jūs nemedituojate, tuomet ponas ego paslapčia užsiropš ant jūsų ir jūs bandysite tapti lyderiu arba pradėsite reikšti kažkokius pareiškimus, atlikti kvailus egoistinius veiksmus, kurių Sahadža jogoje yra labai daug. Jeigu juos užsirašytumėte, nežinotumėte kaip sustoti nesijuokus. Taigi tam, kad save įspėti, sakyčiau, vienintelis būdas save apsaugoti yra medituoti ryte ir vakare ir laikyti save po pilnu bandanu. Jūsų vaidmuo yra labai svarbus. Ir šis laikas yra labai svarbus, be galo svarbus. Jūs net neįsivaizduojate, kad per visą dvasingumo istoriją niekas negalėjo daryti to, ką jūs galite. Jeigu jūs iš tikrųjų darote „Antarmana“, jeigu iš tikrųjų žiūrite į savo vidų, meditacijos metu matote save, savo čakras, tuomet jums ateina introspekcija: „Kodėl aš toks?“. Tiesiog atsiskirkite nuo savęs, matykite save: „Kodėl aš toks?

Kodėl aš taip pasielgiau? Kodėl aš taip galvoju? Kas aš esu?“. Kai gausite atsakymus į šiuos klausimus, jūs suvoksite savo vertę, vertingumą. Nežinau, kiek dar aš turiu pabrėžti, kiek dar labiau reikia pabrėžti kasdienės meditacijos būtinumą. Kaip tos reklamos, kurios jus bombarduoja kiekvieną dieną: „Pirkite tą, pirkite aną, pirkite, pirkite, pirkite“. Tai veikia. Lygiai taip ir jūs turite save bombarduoti kiekvieną dieną: „Dabar eik medituoti“. „Sėskis medituoti. Sėskis medituoti“.

Ir tuomet jūs nustebsite, kad išėję iš namų ir pamatę kažką gražaus, jūs iš karto pateksite į bemintę sąmonės būseną. Nieko nereikia daryti. Kai tik sutiksite Sahadža jogą, iškart tapsite be minčių. ir tas kitas asmuo, ir jūs, abu. Jūs viskuo pradėsite mėgautis, tačiau kitaip. Jus užplūs gražūs jausmai, atsiras saugumo jausmas, kad net nustebsite „Kaip aš galiu tokiu būti? Kaip galiu jausti tokį saugumą, kuris taip gražiai pasireiškia manyje?“. Jeigu jūs esate išprausti ir švarūs, kaip įprasta kasdieniame gyvenime, tuomet jūs būsite labai atsargūs, ką nors liesdami, kad vėl neišsitepti. Tarkime turime labai purviną sarį. Tuomet tampa visiškai nesvarbu, ar ant jo yra dvi dėmės ar šimtas.

Bet jeigu turime absoliučiai švarų sarį, tuomet dėl menkiausios dėmelės mes imame nerimauti nes ją gali pamatyti kiti. Lygiai taip pat ir su jumis, kol jūs savęs ne(iš)valysite kasdieninėse meditacijose, jūs nežinosite, kas su jumis yra negerai. Tikiuosi, kad jūs pilnai atkreipsite dėmesį į tai, ką aš šiandien pasakiau, nukreipsite pilną dėmesį į savo esybę, kuri pasireiškia išorėje, tapsite stebėtojais. Tiesiog atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūs kalbate su kitais. „Kodėl aš taip kalbu?“, „Ar yra būtinybė kalbėti?“ Ir tada jūs pradėsite suvokti, kad už viso to slypi kažkas juokingo, vykstančio mano smegenyse, kurios turi būti pakoreguotos. Tai labai svarbu. Dienos pabaigoje mes turime savęs paklausti: „Ką gero aš padariau dėl Sahadža jogos?“. Taip pat mes turime pasižiūrėti, „Ko aš nepasiekiau Sahadža jogoje?“. Jeigu tai bus daroma, jūs pastebėsite, „Kokios yra mano galios skleidžiant Sahadža jogą?“ Kiek toli aš galiu nueiti?“ Tai tikrai nuostabu, nes, kaip jau jums sakiau, Austrijoje mes turime keletą berniukų, kurie nuolat studijuoja Sahadža jogą.

Jie perskaitė Adi Šankaračarijos knygą, kurios aš dar pati neskaičiau. Jie perskaitė ir kitus panašius veikalus vien tam, kad sužinotų, kaip toli jie pažengę. Dėl to jiems pavyko išvystyti tokią gilumą savyje. Bet kuo labiau vystote gilumą savyje – vis gilyn, gilyn, gilyn, jūs nustebsite, kad kuo giliau einate, tuo mažiau jums norisi pasirodyti, jūs nustojate puikuotis. Jūs tiesiog spinduliuojate. Kaip kad vieną kartą į mano namus atėjo ponas ir jie pasakė: „Motina, į namus įsiskverbė kažkoks vėjelis. Rodos, kažkoks vėjelis praėjo. Taip taip, kažkoks vėjelis.“ Jis nieko nepasakė, nieko nepadarė. Tiesiog įėjo į namus. Kažkoks vėjelis padvelkė.

Tai tiesiog jaučiasi. Kaip kad, jeigu jūs eitumėte į mišką ir pastebėtumėte absoliučią tylą, kai net paukščiai nečirškia. Taip yra dėl to, kad ten tupi tigras ir jie tai žino. Tigras nieko nedaro. Jis gal net miega. Bet visa vieta yra sužavėta jo buvimu. Taip ir Sahadža jogas, jis išsiskiria visur. Pažiūrėkite į tuos šventuosius, jie net nežinojo, kaip pakelti Kundalini, bet jie buvo labai tyri žmonės. Jie niekada nekėlė kitų Kundalini. Jie niekada niekam nedavė Realizacijos.

Jie buvo be galo tyri žmonės. Pas juos nebuvo jokio netyrumo. Ir kiek daug jie galėjo sukurti: kokia buvo jų poezija, o koks jų buvo darbas, o kokios buvo jų dvasinės idėjos, kokie posakiai – nuostabu. Tai, ką jie darė, buvo taip gilu, taip produktyvu. Mes esame čia, kad įgytume savo dvasingumą ne pinigus, ne statusą, ne galias – nieko panašaus. Mes čia tam, kad įgytume savo dvasingumą, kuriame visa tai ir yra. Visas pasitenkinimas. Jame yra viskas. Tai turės įvairiapusį poveikį vaikams, aplinkai, asmenybei. Tai liečia ne tik individualų darbą, bet ir kolektyvinį.

Kolektyvas turėtų būti nuostabus. Todėl ašrame jūs turėtumėte turėti kolektyvinę meditaciją. Austrijoje jie medituoja kolektyviai anksti ryte, ketvirtą valandą ryto. Taip jie žino, kiek jų atėjo, ko nėra. Bet aš jiems pasakiau: „Nereikia nurodinėti. Pažiūrėkime“. Tie, kurie meditavo tokiu būdu, pakilo labai aukštai, o kiti pradėjo sekti paskui. Negalvokite apie kitus „Kelintą jis atsikėlė?“. Tai aš – tas, kuris turi žiūrėti į save. Tai labai savanaudiška „Swarth“.

Jūs turite žinoti „Swa“ reikšmę. Tai reiškia savanaudiškumą. O kai jūs žinote reikšmę, jūs daugiau nebesirūpinate, kad ir ką kas pasakytų, kad ir ką bandytų daryti Įsivaizduokime, kad jūs turite juokingą vyrą. O, tai visiškai nesvarbu. Jis pasikeis. Arba juokingą žmoną. Nesvarbu. Ji pasikeis. Niekas nesvarbu. Jums tai turi tapti svarbiausiu dalyku.

Tie, kurie mąstė ir veikė tokiu principu pakilo virš visko. Niekas negali jų numušti. Taigi šiandien yra pirmoji diena Brisbane. Aš laiminu jus visus, kad jūs turėtumėte pilną savęs suvokimą, kam jūs esate šioje žemėje ir kokį didingą darbą jūs paskirti atlikti. Kiekvienas iš jūsų yra pajėgus. Kiekvienas iš jūsų tai gali atlikti. bet aš paprašyčiau jūsų, kad įsisavintumėte šias savybes, kurios jau yra ten. Sakyčiau net ne „įsisavinti“, o išreikšti jas. Ir kai tik pradėsite jas reikšti, stebėkite savo charakterį, koks jis yra. Mes pasirūpinsime jūsų vaikams, nepergyvenkite.

Telaimina jus Dievas.