Public Program. Madras (India). 6 December 1991. Lenkiuosi visiems tiesos ieškotojams. Jei esame tikri tiesos ieškotojai, turime būti sąžiningi ir nuoširdūs dėl to, kad būtume nuoširdūs su savimi, ir mes pateisinome savo pačių egzistenciją šiame pasaulyje. Yra tiek daug sadhakų, nuo ryto iki vakaro jie atlieka tam tikrus ritualus, tam tikrą meditaciją, tam tikrą bhakti, kažkokios rūšies skaitymus. Bet žmogus turi suprasti, ką mes pasiekėme. Kur mes esame? Kaip Motina, Aš pasakyčiau: „Mano vaike, tu pasiekei tiek daug savo ieškojimu, bet ką atradai? Ar atradai aukščiausią realybę? Gavai, kas parašyta šventuose raštuose?“ Šiai dainai, kuri šiandien sudainuota marati, Aš norėjau, kad jie būtų sudainavę ką nors sanskritu, jie gerai moka sanskritą, dainuodami taip pat apie Adi Šankaračarją ir visa tai. Rytoj jie tai padarys. Pati daina buvo parašyta Namadevos dvyliktame amžiuje; poetas, kuris iškeliavo vėliau į Pandžabį, buvo Nanak Sahib, kuris jį labai gerbė ir paprašė parašyti pandžabi kalba. Jis studijavo pandžabi kalbą ir parašė tokią storą knygą, o „Granth Sahib“ yra daug versijų. Jis buvo paprastas siuvėjas, labai paprastas siuvėjas ir išvyko į kitą kaimą sutikti kitą šventąjį, vadintą Gora Kumbhar. „Kumbhar“ reiškia puodžių, žmogų, kuris daro puodus; Ir Gora Kumbhar buvo užsiėmęs ruošdamas molį. Namadeva tiesiog atsistojo prieš jį ir tarė: „Aš atvykau čia pamatyti Nirgun, beformį, pamatyti čeitanją, bet tai yra Saguna, tai yra formoje.“ Tik realizuota siela, tik šventasis gali tai pasakyti apie šventąjį, nes jis pažįsta aukščiausią realybę. Bet žmonės, kurie nerealizuoti, negali suprasti, kas yra už šio gyvenimo. Netgi krikščionių religijoje mes turime Tomą, Read More …