Public Program Day 1

(India)


Feedback
Share

Public Program. Madras (India). 6 December 1991.

Lenkiuosi visiems tiesos ieškotojams.

Jei esame tikri tiesos ieškotojai, turime būti sąžiningi ir nuoširdūs dėl to, kad būtume nuoširdūs su savimi, ir mes pateisinome savo pačių egzistenciją šiame pasaulyje. Yra tiek daug sadhakų, nuo ryto iki vakaro jie atlieka tam tikrus ritualus, tam tikrą meditaciją, tam tikrą bhakti, kažkokios rūšies skaitymus. Bet žmogus turi suprasti, ką mes pasiekėme. Kur mes esame? Kaip Motina, Aš pasakyčiau: „Mano vaike, tu pasiekei tiek daug savo ieškojimu, bet ką atradai? Ar atradai aukščiausią realybę? Gavai, kas parašyta šventuose raštuose?“ Šiai dainai, kuri šiandien sudainuota marati, Aš norėjau, kad jie būtų sudainavę ką nors sanskritu, jie gerai moka sanskritą, dainuodami taip pat apie Adi Šankaračarją ir visa tai. Rytoj jie tai padarys. Pati daina buvo parašyta Namadevos dvyliktame amžiuje; poetas, kuris iškeliavo vėliau į Pandžabį, buvo Nanak Sahib, kuris jį labai gerbė ir paprašė parašyti pandžabi kalba. Jis studijavo pandžabi kalbą ir parašė tokią storą knygą, o „Granth Sahib“ yra daug versijų.

Jis buvo paprastas siuvėjas, labai paprastas siuvėjas ir išvyko į kitą kaimą sutikti kitą šventąjį, vadintą Gora Kumbhar. „Kumbhar“ reiškia puodžių, žmogų, kuris daro puodus; Ir Gora Kumbhar buvo užsiėmęs ruošdamas molį. Namadeva tiesiog atsistojo prieš jį ir tarė: „Aš atvykau čia pamatyti Nirgun, beformį, pamatyti čeitanją, bet tai yra Saguna, tai yra formoje.“ Tik realizuota siela, tik šventasis gali tai pasakyti apie šventąjį, nes jis pažįsta aukščiausią realybę. Bet žmonės, kurie nerealizuoti, negali suprasti, kas yra už šio gyvenimo. Netgi krikščionių religijoje mes turime Tomą, kuris atėjo į Indiją ir parašė daug traktatų, laikytų Egipte, oloje, kol buvo atrasti. Dabar yra knyga apie jį po keturiasdešimt aštuonerių ieškojimo metų. Tai neįtikėtina, kaip jis aprašo visais atžvilgiais Sahadža Jogą, kad mes turime patirti realybę. Aišku, kiekviena knyga, kiekvienas šventas raštas sako: „Pažink save“. Kas aš esu – turiu atrasti, kas Aš esu. Kai taip pasakyta, mes turėtume stengtis atrasti tą „Aš“, esantį mumyse.

Mes sakome: „Mano kūnas, mano balsas, mano nosis, mano šalis, mano.“ Kas tas „Aš“, kuriam priklauso visa tai? Iš kur kyla ši idėja? Šis „Aš“ yra mumyse, atsispindi mūsų širdyje. Aš privalau jūsų paprašyti, kad jūs nepriimtumėte Manęs aklai. Aklumas nepadės. Bet Aš jums siūlau hipotezę kaip moksle – apie tai, kaip atsitinka tai ir visa kita. Jei tai įrodyta ir jei jūs atrandate, kad pajautėte tai, ką Aš sakau, tada, kaip sąžiningi žmonės, turite tai pripažinti. Vakaruose mes turime kitų problemų negu čia, didelių problemų. Pirma, Aš nuvykau į Angliją, ir žinote, kokie kieti riešutėliai yra anglai – sunku praskelti tuos riešutus. Bet vos tik suskilę jie pilni erudicijos, ir jie yra tie, kurie skubėjo į universitetus ir skirtingas bibliotekas, ir atrado viską apie Kundalini.

Tiek daug jau parašyta, Nath Panthis, kuris buvo čia, kuris padarė tiek daug dėl Kundalini pažadinimo, bet tai prarasta. Ir kai kurie vokiečiai atėjo čia ir kiti žmonės, jiems tantrikai pasakė tam tikrą klaidingą informaciją, kurią jie iš čia išsivežė. Ir toks nesusipratimas ir tokia klaidinga informacija tokio lygio, kad Aš vokišką knygą paskaičiau, kur Kundalini yra jūsų skrandyje, ir jis pateikė visus paaiškinimus. Jis buvo labai išsimokslinęs vyras, be abejonės, bet Aš nežinau, ko jis išmoko, ir štai taip jis aprašė Kundalini. Šis supratimas mokslui buvo žinomas nuo seno. Mes turėjome tris skirtingus judėjimus Dievo link, vienas buvo Vedos. Netgi „Vida“ reiškia „žinoti““, ką Tomas vadino žmonėmis, kurie žino, „gnostikais“, kaip „gn“. Aš nežinau, ką jūs vadinate pietuose „gana“ ar „gyana“, bet marati mes sakome „gn“. Žodis „gnostikas“ kilo iš to paties kaip išmanantis žmogus; ne išorinės žinios, ne jūsų proto pastangos ar emocijos, bet kai kas daug daugiau. Ir tą patį kelią jie bandė, bet Vedose jie sakė, pirmoje slokoje, pirmoje slokoje pasakyta, jei nežinote to, nėra reikalo skaityti šią knygą.

Bet ką reiškia „žinojimas“? Pažinti savo centrine nervų sistema, ne protu ar fiziniame lygyje, bet daug aukštesniame. Kadangi tapome žmogiškomis būtybėmis, turime nuolankiai pasakyti, kad nesame tobuli. Kažko trūksta mumyse, kitaip, kodėl mes kovojame, kodėl kivirčijamės? Turiu omeny, visos šios problemos yra daugiausia žmonių problemos – ekologinės, politinės problemos. Jūs ateinate prie ištakų, tai žmogus, kuris daro visus šiuos dalykus. Taigi, kas negerai žmonėms? Gyvūnams gerai, jie yra pašu; jie yra po paša, Dievo kontroliuojami. Bet žmogiškos būtybės gavo laisvę, jie eina bet kaip, ir visos šios problemos yra, nes jie negavo tikrų žinių. Taigi, kas yra tikros žinios, kurių turime ieškoti, kurių link turime eiti?

Tad šie žmonės Vedose bandė suprasti, bet daugiau bandė suprasti penkių elementų prigimtį. Kol garbiname penkis elementus, mūsų manymu, jie nuėjo į dešinę, ir dešinės pusės judėjimas labai gerai parodytas graikų mitologijoje; ir po to iš Graikijos tai paplito kaip mokslas, ir prasidėjo visi šie dalykai. Kairioji pusė buvo bhakti. Žmonės pradėjo garbinti Dievą aklai tikėdami ir eidami pas Dievą, garbindami šventoves ir bažnyčias, tikėdami šventaisiais. Indija yra itin palaiminta, nes tai, ką mes turime, yra iš šventųjų, nors tai labai nukrypę ir taip pat sustingę. Bet žinios atėjo iš šventųjų, iš maharišių ir didžių pranašų. Kitas svarbus indų požymis, kad jų religija yra neorganizuota, nėra organizacijos, kuri ją valdytų. Tai labai didelis palaiminimas. Nepaisant to, visos šios ideologijos Vedose taip pat pateko į tam tikros rūšies mentalinę mają (iliuziją), štai kodėl mes turime Arja Samadž ir visus šiuos dalykus, kurie yra labai sudėtingi. Turiu omeny, jei sutiktumėte bet kokį Arja Samadž, jūs nežinotumėte, kaip elgtis su tuo žmogumi; jie tiesiog nesiliauja kalbėję, kalba ir kalba – Dievas žino, tai tokios jo žinios.

Bet jis nepasiekė taško ir patenkintas tuo, ką skaitė, skaitydamas visada per daug. Tai, ką Kabira pasakė, „Padi padi pandita murkh bhajo“ – „Skaitydami per daug, netgi panditai tapo kvaili.“ Aš stebėdavausi, kaip taip? Bet dabar sutinku daug jų tokių. Taigi, kas yra, kad skaitydami negalite pažinti aukščiausio. Sakykime, yra daktaras, jis duoda jums vaistų nuo galvos skausmo ir liepia nusipirkti anacino. Tad jūs skaitote receptą: „Anacinas, gerti anaciną, gerti anaciną“ – galvos skausmas padidės ar sumažės? Jūs turite vartoti vaistus. Ir tai yra tai, kas parašyta Vedose – kad turite atrasti Savo Aš. Kai kurie Vedų skyriai yra Upanišados; visose Upanišadose nieko, išskyrus „Atraskite savo „Aš“.“ Netgi „Patandžal šastra“, jei pažiūrėsite, vien tik iš pradžių mažas gabalėlis to yra vjajama, turiu omeny, aštanga. Labai mažas gabaliukas, taip vadinamos fizinės problemos, su kuriomis jie susidūrė.

Sahadža Jogoje mes taip pat tai naudojame, bet pagal supratimą, kur yra problema; ne kaip visi, kai tiesiog pasineria į pratimus ir dalykus, gauna širdies smūgius, visokios rūšies problemas, karštį, aukštą kraujo spaudimą. Kartais tai žemas kraujo spaudimas, kartais aukštas, o jie ateina ir sako Man: „Motina, mes praktikuojame Jogą, ir žiūrėk…“ Mes nesame tik fizinės būtybės, nesame tik protinės būtybės, nei emocinės, bet esame dvasinės būtybės. Tad antros rūšies judėjimas, kurį turėjome šioje šalyje, yra bhakti. Bhakti yra gerai, eiti į šventyklą, bet tai taip pat pradėjo blogėti, nesuprantant, kas yra bhakti. Šri Krišna pasakė savo „Gitoje“. Turite žinoti, kad Krišna buvo diplomatas, Jis nebuvo motina, ir suprato, kokie žmonės yra. Jis norėjo, kad jie eitų aplink ir aplink, kol ras tiesą, nes niekas nemėgsta tiesmuko tvirtinimo. Ypač tuo metu Jis pasakė tik Ardžunai. Jis pasakė tris dalykus jiems, kuriuose matyti diplomatija, jei galite skaityti tarp eilučių, pirma pasakė, kad jūs turite eiti į gjaną. Jis nebuvo geras pardavėjas, nes pardavėjas niekada jums neparodys geriausio dalyko pirmiausia, bet Jis pasakė, kad jūs turite priimti gjaną.

Štai kas yra. „Gjana“ reiškia „žinias“ mūsų centrinėje nervų sistemoje. Bet antras dalykas, kurį Jis pasakė, kad jūs turite daryti bhakti: „Bet kokį vaisių, gėlę ar vandenį, kurį Man duodate, Aš paimsiu, bet jūs turite daryti bhakti, kuri yra „ananja“. Dabar, jei mokate sanskritą, „ananja“ – kai esate ne kas kita, bet realizuota siela. Jei nesate ryšyje, kas ta bhakti jums? Daug žmonių skundžiasi: „Motina, aš badavau, aš dariau tai, aš padariau tai, ir pažiūrėk į mano padėtį. Aš tapau nervingas sugriuvėlis.“ Tai nėra Dievo klaida, jūs kol kas nesate sujungti. Tai toks paprastas dalykas kaip telefonas. Jei telefonas neįjungtas, kokia prasmė skambinti? Jūs sugadinsite telefoną.

Tad bhakti be jungties yra klaidinga, štai kodėl Krišna pasakė: „Joga kšema vam aham“ – „Pirma joga, tada kšema.“ Pirmiausia turite pasiekti jogą, ir tada ateis jūsų palankumas, kitaip tai neveiks. Labai sumaniai Jis pastatė jogą į pirmą vietą. Kodėl Jis nepasakė „kšema joga“? Jis taip pasakė dėl bhakti. Dėl karmos, Jis pasakė: „Atlikite visą darbą ir padėkite prie visagalio Dievo lotoso Pėdų.“ Tai neįmanoma. Daug žmonių sako: „Motina, visą savo darbą Aš padedu prie Dievo Pėdų“, netgi žudikai, manau! Tai tik proto idėja, kad „Aš padedu prie Dievo lotoso Pėdų.“ Jūs negalite, nes nesate tame lygyje. Bet sakykime, Sahadža jogas, jis nepasakys Man: „Aš keliu Kundalini“, jis pasakys: „Motina, tai nevyksta, nepavyksta, tai…“, sako trečiuoju asmeniu. Jis pasakys: „Tai neis į tą pusę“ – trečiuoju asmeniu, nes jis jau nebe ten. Štai kas yra karma, savaime yra prie Visagalio Dievo lotoso Pėdų.

Gerai, Jis daro viską. Mes esame tik instrumentai. Sakykime, šis instrumentas sako „Aš kalbu“, jūs nesutiksite. Tokiu pat būdu, kai mes sakome „Aš padėjau savo…“, tarytum jie paimtų krovinį ir padėtų prie Dievo lotoso Pėdų – ne. Tai savaiminga, spontaniška. Tai yra sahadž, tai gimę su jumis. Visi jūs turite šią jėgą savyje. Yra knygų, kurios Kundalini apibūdina kaip labai pavojingą. Tai absoliuti nesąmonė, sakau jums. Aš aplankiau tiek tautų, tiek žmonių gavo Realizaciją, ir nėra jokio pėdsako, kad jie susidurtų su kokiomis nors bėdomis.

Atvirkščiai, jie tobulėjo kasdien. Pernakt žmonės atsisakė narkotikų, blogų įpročių, pernakt buvo išgydyti. Tai yra, Aš nieko panašaus nedarau. Turiu omeny, jūs galite pagalvoti, kad Aš kažką darau – Aš nedarau, jūsų pačių Kundalini tai daro. Labai stebina, kaip ji dirba ir kaip ji jums padeda. Nes ji yra jūsų motina, jūsų individuali motina, ir ji žino viską apie jus. Galima sakyti, viskas joje įrašyta. Ji susisukusi tris su puse karto – dėl tam tikros matematinės formulės, ir kai ji kyla, gali kilti nedidelis karštis dėl jos, galima sakyti, pastangų. Karštis kyla kai kuriems žmonėms. Sakykim, jūs turite kepenų problemų, tada galite jausti karštį rankose, ir viskas.

Bet šią Kundalini jūs visi turite, ir tai yra tyras noras jumyse. Žinote, ekonomikos moksle keliama prielaida, kad norai yra nepasotinami. Šiandien mes norime namo, rytoj mašinos, o tada poryt – sraigtasparnio, ir taip toliau. Kai to neturime, mes dėl to stengiamės, o kai turime, nesidžiaugiame. Bet tai yra tyras noras, tai yra būti išvien su visa apimančia Dievo meilės Jėga. Mes net nesusimąstome, kad tokia jėga yra, mes ją laikome savaime suprantama. Mes matome viską sukurta, matome gražias gėles, matome didelį medį, užaugantį iš mažos sėklos. Pažiūrėkime į savo akis, jos yra tokios gražios kameros – kas jas sukūrė? Kas mus evoliucionavo į šį lygį? Kokia jėga mus pavertė žmonėmis?

Mes niekada nenorime sužinoti, nes mokslas negali paaiškinti kaip, kaip suželia sėkla, kaip mes tapome žmonėmis. Taigi yra gerai taip, daugiau žinoti mes nenorime. Taigi visagalis Viešpats paskleidė savo gražiąją čaitanją, savo Brahmačaitanją visur. Jei Aš taip sakau, jūs turite tai patirti ir pasakyti Man, yra taip ar ne. Bet vien tik pasakyti „ne“ reiškia atsisakyti šanso būti sujungtam su gyvybės jėga. Ši gyvybės jėga leido mums evoliucionuoti, be abejo: viską organizuoja, viską kuria, viską vibruoja. Ji koordinuoja, riboja, ir visų svarbiausia – ji myli jus. Taigi ji sprendžia, kaip toli jums eiti. Tokia graži visagalė jėga, kiekviename atome ir kiekvienoje primulėje, kiekviename gyvame padare. Ji veikia taip gražiai, kad mes nejaučiame jos sklandumo.

Mes net nematome gėlės virsmo gėle, žydinčia, besiskleidžiančia, mes nematome. Ji tiesiog žydi, o mes sakome: „Šiandien čia yra gėlė.“ Tai taip švelniai, taip gražiai vyksta, kad mes net nejaučiame jos egzistavimo, bet ji egzistuoja. Ir kol mes nesusijungiame su šia jėga, tol negalime žinoti tikrosios realybės, nes mūsų siela nėra mūsų dėmesyje. Ji yra mūsų dėmesio liudytoja. Bet kai pakyla Kundalini, ji pereina šešis centrus, pramuša momenėlio sritį, tai yra tikrasis krikštas, ir tada ta siela atiduria mūsų dėmesyje kaip šviesa. Ir mūsų nervai įgauna naujas dimensijas, naujas dimensijas, dėl kurių mes tampame, mes tampame – pasikartosiu, mes tampame, tai ne tik paskaitos skaitymas, tai ne tik pagyros, tai ne kažkoks sertifikatas, jūs iš tiesų tampate kolektyviškai sąmoningi – samuhik četana. Jūs galite jausti kitus. Jūs galite jausti pirštų galiukais, yra penki, šeši ir septyni centrai jūsų kairėje ir septyni jūsų dešinėje. Šie septyni centrai atspindi jūsų emocinę pusę, o šie – fizinę ir protinę pusę. Jūs galite jausti visų žmonių centrus.

Kai gydome žmones mediciniškai, mes gydome jį kaip medį iš išorės, mes gydome lapus, galima sakyti. Bet jei iš tikrųjų norite išgyti medį, reikia pradėti nuo šaknų, ir Aš kalbu apie mūsų šaknis, Gyvenimo Medį mumyse. Jūs nustebsite, kaip Mohamedas Sahibas buvo apibūdinęs Kiyama – „Kiyama“ reiškia Prisikėlimo Laiką. „Kai Prisikėlimo Laikas ateis, jūsų rankos kalbės ir liudys prieš jus.“ Jie visi kalbėjo apie šį laiką, apie Paskutinį Teismą, ir ši Kali Juga atneš Satja Juga. Kiek yra tokių, kurie nukeliaus ten. Daug tūkstančių nueis į kažkokią beprotybę, į beprotišką vietą, bet ne į tikrovę. Jums reikia dieviško proto, manau, kad tai suprastumėte. Jūs būsite nustebę, manau, Rusija geriausiai tai priima, nes jie nėra tokie materialistai. Jie neturi tokios laisvės ar kažko, bet jie yra laisvi eiti vidun. Labai introspektiški žmonės, net jų rašytojai, Aš juos visada skaitau, Tolstojų ir kitus.

Jie yra labai introspektiški, ir jie yra, jūs nustebsite, mes visada turėjome suruošti didelį stadioną ir vis tiek būdavo žmonių, sėdinčių lauke. Bent jau vienoje vietoje, vadinamoje Toljačiu, yra 22 000 Sahadža jogų. Ir kai Aš buvau ten, paklausiau: „Ar jums tai netrukdo?“, jie atsakė: „Motina, kodėl tai turėtų trukdyti? Mes esame Dievo karalystėje, mes priklausome tai karalystei.“ Tokie nuostabūs dalykai vyksta pasaulyje. Mes, indai, turime kitokių problemų, mes esame labai sąlygoti. Mes turime tokius idealus prieš save, bet niekada jų nesiekiame. Mes garbiname Ramą, garbinsime guru, bet ką turime savyje? Jūs už kažko laikotės; o kaip dėl to, ką turite jūs? Štai kas yra Sahadža Joga. Kol nepažįstate savęs, kol nepažinsite Šri Ramos, tol jūs nepažinsite nieko.

Vieną dieną Aš pamačiau knygą apie Sahadža Jogą, kurią parašė kažkoks pakvaišęs žmogus. Jis neigia Krišnos egzistavimą, neigia Ramos egzistavimą, neigia Kristaus egzistavimą – visų. Aš pasakiau, koks beprotis žmogus, tai labai nemoksliška. To neieškant, kaip galima taip sakyti? Jūs tiesiog sakote taip neieškoję. Tarkim, Aš niekada neatvykčiau į Madrasą ir pradėčiau apie jį pasakoti, kaip jūs Mane vadintumėte? Panašiai daug žmonių rašė apie Dievą, nes nėra įstatymo, draudžiančio jiems rašyti, bet kokia nesąmonė gali būti parašyta. Tačiau kol mes nesuprasime tiesos, tol nežinosime, kas yra netikras guru, ir kas yra tikras. Pavyzdžiui, jūs Manęs galite paklausti: „Motina, ar jis netikras guru, ar jis netikras guru?“ Aš paklausčiau, kodėl jūs tikite Manimi. Tarkime, Aš pasakysiu, kad ne, jūs pradėsite ginčytis su Manim.

Jei pasakysiu taip, tada jūs patikėsite Manimi. To nereikia. Jūs pažįstate save, ir per tai pažinsite absoliučią tiesą, nes jūsų dvasia yra absoliuti. Ji duoda absoliučią tiesą. Rytoj Aš jums daugiau papasakosiu apie sielą, manau, šiai dieniai pakaks. Mes turėtume… Manau, jei norėtumėte, galėtume surengti Savirealizacijos sesiją. Tai neužima laiko. Visų pirma, Jūs turite būti pasiruošę to prašyti, ir jūs gausite. Be abejo, jūs privalote turėti klausimų savo galvose. Paskutinį kartą, kai buvau Madrase, visas laikas buvo skirtas atsakyti klausimams, klausimams, klausimams, klausimams.

Bet dabar noriu Jūsų paprašyti, kad jei turite klausimų, pasilaikykite juos prie savęs, ir galite juos užsirašyti. Rytoj Aš atsakysiu į visus jūsų klausimus, bet dabar prašau, jei įmanoma, pasistenkite gauti Savirealizaciją. Ačiū jums labai. Sakyčiau, jei norite išeiti penkioms minutėms, galite eiti ir grįžti, viskas gerai, bet nekalbėkite, štai tiek. Aš jums nepasakojau apie trečią judėjimą, kurį turėjome savo šalyje. Tai yra Nath Panthis. Džainistai turi Adi Nath, nukrypimas kilo iš to. Vienas guru turėjo perduoti žinias tik vienam žmogui – kaip Džanaka turėjo vienintelį Nachiketą – iki Ganešvara laiko, taigi dvyliktame amžiuje. Ganešvara buvo savo brolio mokinys, Nivritinath, ir jie daug kentėjo. Ir jis paprašė Nivritinath vieno leidimo: „Leisk man atskleisti tiesą viešai.

Aš tiesiog apie tai papasakosiu, aš nieko nedarysiu, tik papasakosiu apie tai.“ Nes prieš trylika, keturiolika tūkstančių metų Markandeya buvo pasakojęs apie Kundalini. Tada Adi Šankaračarja buvo apibūdinęs Kundalini, bet sanskrito kalba. Ir sanskrito žinios nebuvo prieinamos viešai, o tie, kurie mokėjo sanskrito kalbą, nenorėjo veltis į savęs pažinimą. Taip tos žinios buvo laikomos paslaptyje visą laiką. Bet jis paklausė ir po to parašė „Ganešvari.“ „Ganešvari“ yra ne kas kita kaip tam tikra marati „Gita“, kurią jis išplėtė ir papuošė gausybe poezijos. Šeštame „Ganešvari“ skyriuje jis apibūdino Kundalini labai aiškiai. Ir tas šeštas skyrius taip pat buvo iškraipytas, bet buvo pavadintas „nishiddha“ ir neturėtų būti skaitomas žmonių, atsakingų už religiją, už mūsų kilimą, taip vadinamą. Ir jie pasakė: „Jūs neturite to skaityti, antraip pakliūsite į bėdą.“ Štai kaip šis skyrius buvo uždarytas ir niekas nebandė apie jį sužinoti, bet Nath Panthis užaugo. Dėl to mes turime Kabyrą, turime Nanaką. Jis kalbėjo apie khalis, Nanaka kalbėjo apie khalis.

„Khalis“ reiškia gryną, nirmal. Sahadža jogai yra nirmal. Jei kažkas daro kažką ne taip, tai aiškiai parodoma; ir šventi žmonės negali būti tokie. Khalis žmonės negali būti tokie, negali turėti įtūžio. Tai meilė. Tai meilė, kuri yra absoliučiai nirvaj, be jokios kompensacijos. Tai meilė, kuri neribota. Tai meilė, kuri neturi jokio diskriminavimo. Kaip energija augaluose kyla arba, galime sakyti, sula kyla, patenka į įvairias dalis: į lapus, į šakas, į gėles, į vaisius, ir grįžta. Ji prie nieko neprilimpa.

Jei prilimpa, tai reiškia tos dalies mirtį kaip ir viso medžio mirtį. Taigi jūs turite suprasti visas šias didingas inkarnacijas, pranašus, jie vis atėjo į šią Žemę tuo pačiu Gyvybės Medžiu. Jūs turite tikėti jais visais. Jei pradėsite jais tikėti, visais tikėti, tada ar kils dar kokių ginčų? Tačiau tie, kurie tiki vienu, turi ginčytis, štai todėl jie mūsų nemėgsta, nes mes tikime visais – ne tik tikime, bet tai yra tiesa. Šioje vietoje turiu Jums pasakyti, tai yra gyvas evoliucijos procesas, paskutinis prasiveržimas. Jūs nieko nedarėte, kad taptumėte žmonėmis; tai taip pat vyksta be pastangų, tai sahadž. Tik papasakosiu jums, kaip puoselėti savo centrus, kad Kundalini būtų lengviau pakilti. Tai labai paprasta, visi jūs turėtumėte tai padaryti. Čia ir dabar jūs neturite žiūrėti į kitus, bet žiūrėkite į save.

Jūs turite nusiauti savo batus, būtų gerai, kad pajaustumėte Motiną Žemę, nes ji yra ta, kuri susiurbia mūsų problemas nuolat, ypač tą mūsų Joga Bhoomi. Mes nežinome, kokie esame didingi, gimę šioje šalyje. Jie pavertė ją maišatimi, nesvarbu. Jei Ram Raja turi ateiti, tai ateis čia, ne politiniu, o dvasiniu būdu. Man atrodo, jis nuolat smunka. Jūs galėtumėte jį šiek tiek pakelti – jis smunka. Dabar gerai, manau, jis laikysis. Dabar geriau. Ačiū. Kaip sakiau, Jūs neturite daryti nieko.

Jūs neturite sustabdyti savo minčių, jūs neturite stengtis, neturite sakyti mantrų – nieko. Kundalini atliks darbą; ji jus puikiai pažįsta ir viską sutvarkys. Tiesiog tikėkite savimi, tikėkite, kad gausite Realizaciją. Jaustis kaltam yra kažkas nenatūralaus, kažkas, kas atėjo per žmones, sakančius: „Jūs esate nuodėmingi, jūs tokie, jūs anokie.“ Mano akimis, nuodėmingų nėra. Jūs esate paklydę, ignoruojantys, bet niekas nėra nuodėmingas. Taigi turime suprasti, kad privalome gerbti save, nes mes esame didingi, mes esame fantastiški. Nes mes nesame susijungę, taip atrodome, mes niekiname save, kiti gali niekinti jus. Bet jūs esate žmonės, jūs esate evoliucijos viršūnėje. O dabar reikia šiokio tokio proveržio, tiesiog kaip susijungimo, ir Aš esu įsitikinusi, jūs pažinsite save. Po jūsų Kundalini pažadinimo ir prasiveržimo pro momenėlio sritį, jūs pradedate jausti vėsų vėjelį savo delnuose.

Tai yra čaitanja. Biblijoje tai aprašyta kaip Šventosios Dvasios vėsus vėjelis, Korane tai vadinama Ruh. Po to jūs pradėsite jausti vėsų vėjelį, einantį iš jūsų galvos. Vos tik vėsus vėjelis pradės pūsti iš galvos, tada jūs pasijausite labai atsipalaidavę, ramūs, džiaugsmingi. Po to tiek daug žmonių pradeda juoktis. Jūs turėtumėte juoktis, šis pasaulis sukurtas jums mėgautis. Ir dabar jūs įžengiate į Dievo Karalystę, kuri nėra vien tik džiaugsmas, ramybė, bet tuo pačiu tai yra palaiminga būsena. Aš manau, jeigu jūs esate apsirengę kažkuo veržiančiu arba arti kaklo, geriau tai truputį atlaisvinkite, jei jums tai sukelia nepatogumų. Ir taip pat, jeigu jūs nusiimtumėte savo akinius, būtų… Vėliau Aš paaiškinsiu, ne dabar… Todėl, kad dabar jūs užsimerkiate ir neatsimerksite. Taigi mes parodysime, kaip jūs ruošiatės pagelbėti sau.

Iš pradžių. Remdamiesi tuo jūs taip pat sužinosite apie savo centrus. Mes darysime viską kairės rankos pusėje. Pirmiausia savo kairę ranką jūs turite patogiai padėti ant kelių, nukreipti ją į Mane štai taip. Pagalvokite, jums nereikia keliauti į Himalajus, nieko panašaus daryti, tiesiog patogiai sėdėdami ant kėdės jūs turėsite gauti savo Realizaciją – tai jūsų teisė. Padėkite savo kairę ranką būtent taip. Dabar mes dešine ranka turime pamaitinti savo centrus kairėje pusėje. Pirmiausia uždėsime ranką ant širdies todėl, kad čia yra atspindima dvasia. Tai Dievo Visagalio atspindys – dvasia. Tada leidžiamės žemyn iki viršutinės pilvo dalies kairiąja puse.

Tai yra mūsų meistriškumo centras. Jeigu esate dvasia, jūs tampate savo pačių meistrais, jums nereikia jokių mokytojų; jus veda jūsų dvasia. Tada jūs leidžiatės žemyn iki apatinės pilvo dalies kairiąja puse. Štai tokiu būdu suprantate žinias savo centrine nervų sistema. Šis centras yra tas, kuris duoda jums tyras žinias, shuddha vidya, kuris veikia jūsų centrinę nervų sistemą. Tada jūs kilstelėkite savo ranką kairiąja puse iki viršutinės pilvo dalies ir paspauskite, čia yra Guru principo centras. Sakykim, jūs esate buvę pas kokį nors netikrą guru ar panašiai, tai gali būti ištaisyta. Tada jūs turite uždėti dešinę ranką ant širdies. Taigi dabar vėl padėkite ranką ant vietos, kur kaklas jungiasi su petimi, o galvą turite pasukti į dešinę pusę. Tai yra centras, kuris blokuojasi, kai jūs jaučiatės kalti.

Ir kai jūs jaučiatės kalti, šis centras yra blokuotas. Dėl to jūs galite susirgti daugybe ligų, viena iš jų yra angina, taip pat spondilitas; ir organams nutinka daugybė dalykų, nes jie tampa letargiški. Taigi jums geriausia čia uždėti savo ranką tinkamai ir štai taip pasukti galvą į dešinę pusę. Tada, prašau, uždėkite savo dešinę ranką ant kaktos ir kuo labiau palenkite galvą. Tai yra centras, kur jūs turite atleisti, atleisti kiekvienam nesvarstydami, kam turite atleisti. Ar jūs atleidžiate ar neatleidžiate, iš tiesų tai jūs nieko nedarote, tokia yra mūsų teorija. Bet jei neatleidžiate, tada pakliūnate į prastas rankas. Taigi, prašau, uždėkite savo ranką štai taip, tai yra atleidimo centras; negalvodami apie žmones, kuriems turite atleisti ar apie tuos, kurie įskaudino jus. Tai yra labai svarbi Agija čakra, nes ji yra labai suvaržyta, ir jei jūs neatleidžiate, ji nepakils, Kundalini negali praeiti. Tiesiog atleiskite.

Dabar paspauskite savo dešine ranka galinę galvos dalį. Tai mes darysime vėliau, Aš dabar tik rodau jums čakras. Taigi dabar čia ši galinė dalis… Todėl, kad jūs visada jaučiatės kalti, jūs manote, kad kažką padarėte blogo ar panašiai, taigi geriausia yra paprašyti Dieviškos energijos atleidimo, šis centras yra čia. Dabar stipriai įtempkite savo delno pirštus ir uždėkite delno vidurį ant momenėlio srities, kuri anksčiau vaikystėje buvo minkštas kaulas, toliau čia – štai čia. Įtempkite pirštus, įtempkite, kad būtų gerai spaudžiama galva, gerai spaudžiamas skalpas. Dabar, prašau, palenkite savo galvą labiau. Ir dabar jūs turite sukti lėtai savo skalpą septynis kartus pagal laikrodžio rodyklę, pagal laikrodžio rodyklę. Spausdami atlenkite ranką atgal, turiu omeny, savo pirštus – kitaip nebus spaudimo. Dabar atlikta! Taigi dabar pirmiausia mes turime pasitikėti savimi, gerbti ir mylėti save.

Taigi dabar padėsime savo kairę ranką štai taip, pastatysime pėdas taip, kad nesiliestų viena su kita, ir dabar užmerksime akis. Uždėkite dešinę ranką ant širdies, prašau, uždėkite dešinę ranką ant širdies. Čia yra dvasios centras, čia esti dvasia. Jūs galite savo širdyje Manęs paklausti tris kartus klausimo taip lyg klaustumėte kompiuterio. Jūs galite kreiptis į Mane „Šri Matadži“ arba „Motina“ – taip, kaip jums patinka. „Motina, ar aš esu dvasia?“ Paklauskite tris kartus: „Motina, ar aš esu dvasia? Šri Matadži, ar aš esu dvasia?“ Jeigu jūs esate dvasia, jūs tampate meistru (mokytoju). Taigi dabar, prašau, uždėkite savo ranką ant viršutinės pilvo dalies kairėje pusėje ir stipriai paspauskite. Vėlgi čia dabar paklauskite: „Motina, ar aš esu pats sau mokytojas?“ Prašau, su visu pasitikėjimu paklauskite savo širdyje tris kartus: „Motina, ar aš esu dvasia?“ Jūs esate, bet tik paklauskite Manęs šio klausimo. Aš gerbiu jūsų laisvę ir negaliu jums primesti tyrų žinių, jūs turite jų paprašyti.

Taigi dabar uždėkite savo dešinę ranką ant apatinės pilvo pusės ir stipriai paspauskite kairėje pusėje. Dabar čia jūs turite pasakyti: „Motina, prašau, duok man tyras žinias, shuddha vidya.“ „Šri Matadži, duok man shuddha vidya.“ Prašau, pasakykite tai šešis kartus, nes šis centras turi šešis lapelius, Svadistana centras. „Prašau, duok man shuddha vidya, tyras žinias.“ Vos tik jūs paprašote tyrų žinių, Kundalini pradeda kilti. Bet jūs turite paskatinti jos kilimą pasitikėdami savimi ir atverdami aukštesnes čakras. Taigi, prašau, kilstelėkite savo dešinę ranką iki viršutinės pilvo dalies ir stipriai paspauskite kairėje pusėje. Pėdos tegu nesiliečia viena su kita. Čia jūs turite pasakyti dešimt kartų, visiškai pasitikėdami savimi: „Motina, aš esu pats sau mokytojas.“ Prašau, pasakykite tai, „Motina, aš esu pats sau mokytojas. Motina, aš esu pats sau guru“, todėl, kad visi didieji guru, satguru, sukūrė šį centrą jums augti. Ir Motina visada nori, kad Jos vaikai turėtų ne vien tik, ką Ji turi, bet daug daugiau nei Ji. Dabar visų pirma Aš turiu jums pasakyti, kad jūs nesate šis kūnas, šis protas, šios emocijos, nei šie sąlygotumai, nei ego, bet jūs esate tyra dvasia.

Taigi pakelkite savo dešinę ranką ant širdies ir tvirtai pasitikėdami pasakykite dvyliką kartų: „Motina, aš esu tyra dvasia. Motina, aš esu tyra dvasia“ – dvyliką kartų – „Šri Matadži, aš esu shuddha atma.“ Jūs turite pasakyti visiškai pasitikėdami. Aš turiu jums pasakyti, kad ši visur esanti energija yra žinių vandenynas, atjautos ir palaimos vandenynas. Jūs visiškai pasitikėdami turite pasakyti: „Motina, aš visiškai nesu kaltas“ – šešioliką kartų, prašau tai pasakyti. Jūs turite pasakyti: „Šri Matadži, aš esu nirdoša, aš esu nirdoša.“ Prašau, pasakykite tai šešioliką kartų. Pasakykite dėl Mano pasitenkinimo. Dabar pakelkite savo dešinę ranką iki kaktos. Taip jau yra, Aš jau jums sakiau, ar jūs atleidžiate ar neatleidžiate, jūs nieko nedarote. Taigi palenkite savo galvą kuo labiau ir čia labai nuolankiai atleiskite visiems. Tiesiog atleiskite; negalvokite apie žmones, kurie trukdė jums ar skaudino jus, bet tiesiog atleiskite jiems.

Išsilaisvinti nuo naštos – tai geriausia, nes, kita vertus, jei jūs neatleidžiate, tai pakliūnate į blogas rankas. Dabar pasakykite tai iš visos širdies, nesvarbu, kiek kartų, bet iš širdies, prašau, pasakykite. Dauguma žmonių sako, kad labai sunku atleisti. Kas tokio sunkaus? Reikia tik pasakyti. Dabar uždėkite savo dešinę ranką ant galinės galvos dalies ir atloškite savo galvą kuo labiau, atloškite savo galvą kuo labiau. Čia vėlgi iš širdies jūs turite pasakyti: „O Dieviška energija, jeigu aš padariau ką nors netinkamo, prašau, atleisk man. Jei aš nežinodamas padariau kažką netinkamo, prašau man atleisti.“ Tai taip pat pasakykite iš širdies. Dabar pilnai įtempkite savo ranką ir uždėkite delno centrą ant momenėlio srities, kuri vaikystėje buvo minkštas kaulas. Ji sanskrito kalboje vadinama taloo, talavyam.

Dabar palenkite savo galvą kuo žemiau, palenkite žemyn. Dabar, prašau, atrietę pirštus į išorę, spausdami sukite skalpą. Prašau, išrieskite savo pirštus į išorinę pusę, kad būtų geras spaudimas, ir sukite pagal laikrodžio rodyklę septynis kartus. Čia vėlgi Aš negaliu jums primesti Savirealizacijos, jūs turite jos paprašyti. Taigi, kol sukate savo delną, turite septynis kartus pasakyti: „Motina, duok man Savirealizaciją. Motina, prašau, duok man Savirealizaciją.“ Aš negaliu to niekam primesti. Prašau, nuleiskite savo rankas. Lėtai atmerkite akis. Dabar ištieskite dešinę ranką štai taip link Manęs, palenkite galvą ir patys pažiūrėkite, ar yra vėsus vėjelis, sklindantis iš jūsų galvos. Tikrinkite ties momenėlio sritimi.

Kai kurie žmonės jaučia labai arti, bet ne centre, truputį į šoną, arba kai kurie žmonės jaučia lyg srovę, gana toli. Taip pat gali būti karštas, galėtų būti taip pat karštas. Jei jūs neatleidote, tai tada tikrai bus karštis. Dabar, prašau, ištieskite kairę ranką link Manęs. Dabar vėlgi palenkite galvą ir tikrinkite, ar yra vėsus vėjelis, ar karštas vėjelis, sklindantis iš jūsų galvos. Jūs turite įvertinti save, ar Sahadža Joga yra tapimas kažkuo, nes, kaip sakiau, nėra jokio pažymėjimo. Galbūt kai kurie žmonės jaučia karštį, tai nėra svarbu. Dabar vėlgi, prašau, ištieskite dešinę ranką į Mane, palenkite savo galvą ir patys dar kartą patikrinkite. Dabar tikrinkite ne prie pat viršugalvio, o truputį toliau, tada jūs pajausite tai, truputėlį toliau. Dabar, prašau, ištieskite savo rankas link Manęs štai taip, stebėkite Mane ir nieko negalvokite.

Jūs galite tai padaryti. Visi tie, kurie pajuto vėsų vėjelį pirštų galiukuose ar karštą vėjelį, ir tie, kurie pajuto arba ant rankų arba iš momenėlio srities, arba abiejose vietose, prašau, pakelkite abi rankas. Prašau, pakelkite abi rankas. O Mano! Telaimina jus Dievas. Beveik visi tai gavote. Beveik visi tai gavote. Dabar nediskutuokite apie tai, nes jeigu atsidursite protiniame lygyje, jūs tai prarasite. Tiesiog mėgaukitės tuo. Aš norėčiau, kad šiąnakt jūs miegotumėte taikoje.

Rytoj vėlgi jūs paskambinkite savo draugams, kitiems žmonėms, todėl, kad jūs negalite už tai mokėti ir nieko nereikia daryti, tai yra jūsų pačių, tai pat, kaip Motina Žemė nežino, kaip imti mokestį už tai, kad dygsta sėklos. Tai taip pat yra jūsų purva punya. Tie, kurie negavo, gaus tai rytoj. Taigi, prašau, visi jūs ateikite ir pakvieskite savo draugus. Tai yra daugiausia, ką jūs galite duoti kiekvienam. Tai yra tai, ko mes laukėme. Telamina jus Dievas. Prašau, ateikite rytoj. Aš jums papasakosiu apie dvasios prigimtį, kas yra dvasia. Pažiūrėkite, ką Aš ką tik padariau.

Jis nori, kad visi ateitumėte ir gautumėte daršaną. Dabar Aš sėdžiu prieš jus, tai ir yra daršanas. Nėra jokio reikalo liesti Mano pėdų, jokio reikalo. Ryt jūs pamatysite… Jūs taip norite tai padaryti, nėra jokio reikalo to daryti. Tam yra politikai! Rytoj, prašau, atsineškite savo klausimus. Prašau, atsineškite savo klausimus, Aš būsiu laiminga, galėdama į juos atsakyti.