Pudža Šri Radža Radžėšvari

(India)


Send Feedback
Share

Pudža Šri Radža Radžėšvari 1991 m. gruodžio 6 d. Madras, Indija

Šiandien bus Šri Ganėša Pudža, paskui ir Radža Radžėšvari.

Tiek daug Deivės vardų buvo paaiškinta: ypač Adi Šankaračarija Ją vadino Radža Radžėšvari, reiškia, kad Ji − Karalienių Karalienė. Ir Motiną Mariją Vakaruose žmonės vadino taip pat. Šios idėjos atėjo iš pagoniškų tikėjimų, kaip jums jau anksčiau esu sakiusi, kad jie neįdėjo Motinos Marijos aprašymo į Bibliją. Tai rodo, kad buvo daug pakeista šventosios Biblijos raštuose. Taip pat daug kas buvo pakeista ir indų tekstuose, net Gitoje. Tai štai kaip visose religijose prasidėjo nukrypimai. O intelektualai pasinaudojo ir pradėjo skleisti savo idėjas, sakydami ir aiškindami tai, kas buvo visiškai prieš Dievišką Energiją. Jūs visi esate labai laimingi šioje Žemėje, nes jūs suradote realybę ir pamatėte, kad visa, kas vadinama mitologija, yra tikra; visa, kas yra intelektualu − netiesa; taip pat visa, kas naudojama atskirti žmones vienus nuo kitų, yra netiesa. Kadangi mes tikime visomis religijomis, todėl visų religijų žmonės, taip pavadinkim, yra priešiški mums, nes mes turėtume tikėti tik viena religija ir kovoti su visomis kitomis. Jeigu tu tiki visomis religijomis, tai reiškia, kad esi visiškai nereligingas – toks yra jų supratimas.

Ir juos šokiravo, kad mes tikime visomis religijomis ir gerbiame visas inkarnacijas, ir kad tikime visų Dievybių susijungimu. Kalbant apie Ganėšą, jums turėjo būti didelis atradimas, jums, kurie esate iš Vakarų šalių. Netgi čia, Šiaurėje, aš nematau, kad Ganėšą taip garbintų, kaip garbina pietinėje dalyje, ypač šioje vietoje, taip pat Maharaštros žemėje; nes Maharaštroje mes turime aštuonias Ganėšos svajambhu (šventas vietas), ir visi tuo tiki. Dabar sakoma, kad tai aklas tikėjimas, kad ten taip ir anaip. Bet dabar jūs matėte Ganėšą, stovintį už manęs, mano viduje, kad būtų įrodyta, jog yra Dievybė, kuri vadinama Ganėša. Jūs pamatysite tas nuotraukas, kur Ganėša sėdi štai čia, viduryje, o visa kita yra mano saris ir visa tai. Bet visa tai tam, kad jus įtikintų, jog yra Dievybė, vadinama Šri Ganėša, kuris veikia, dirba per Muladhara čakrą. Šias žinias žmonės, gyvenantys Indijoje, turėjo prieš tūkstančius metų. Kučipudi šokis prasidėjo septintame amžiuje prieš Kristų, taigi galite įsivaizduoti, suvokimas apie Šri Ganėšą jau buvo prieš tūkstančius metų. Taigi žmonės buvo labai dvasiškai pažengę šioje šalyje ir žinojo, kokios yra Dievybės ir kaip jos atrodo, kokios yra jų funkcijos, kai daugumai žmonių tai buvo paslaptis.

Ir viskas, ką pasakė šventieji, buvo priimta, nes nebuvo jokio ego. Aš bandžiau išsiaiškinti, kodėl Vakaruose žmonės taip išvystė savo ego. Vis dar negaliu įvardinti svarbiausios priežasties, kodėl iš ego kyla tas agresyvumas. Sakoma, kad dėl konkuravimo ir viso kito, tai buvo Vakarų istorija, kad net tie žmonės, kurie sekė Kristumi, kuris buvo ne kas kita, kaip absoliutus nuolankumas, absoliutus, aiškiausias visame kame, ir vis tiek tie žmonės buvo labai agresyvūs. Svarbiausia, ką turime suprasti, tai nuolankumas. Ir jūs nustebsite, kad nuolankumas vadinamas „vinaj”, o tai yra Šri Ganėšos savybė – Vinajaka. „Vidja vinaien šobhate”. „Vidja” reiškia „žinios, pripildytos nuolankumo”. Nuolankumas, kurį vakar matėte tuose ypatinguose menininkuose ir tuose didinguose guru, kurie čia buvo. Ir tas guru mane pakvietė į savo akademiją, ir jie atliko visus ritualus, nusilenkimus, tarsi tai darytų Deivei.

Aš buvau labai sujaudinta, kaip jie tinkamai suvokia mane ir Sahadža Jogą. Net Kalakšėtra, kurią veikė „Teosofinė bendruomenė”, ji veikė per tą moterį, ji nesirūpino per daug ta „Teosofine bendruomene” ir paruošė didelę auditoriją ir viską, viską ji paaukojo menui. Ji neleido kištis „Teosofinei bendruomenei”. Nepaisant to, kaip jie priėmė mane, jie visi, galite aiškiai matyti jų atsidavimą ir suvokimą. Būti nuolankiam, bendraujant su šventuoju − tai nerašytas įstatymas, kuris veikia šioje šalyje. Ir nereikia šventojo nei provokuoti, nei pranokti. Viskas, ką jis sako, turi būti priimta. Taigi pirmoji savybė, kurią Ganėša mums turi duoti yra vinaj, „vinaj” reiškia nuolankumą. Bet ne dirbtinį nuolankumą, kai jūs sakote „atleiskite” arba „atsiprašau”, arba „apgailestauju” − tikrai ne taip. Negali būti dirbtinumo, tai ne tušti žodžiai, bet iš vidaus turi ateiti nuolankumas.

Šiandien nuolankumą dažniausiai užgožia egoizmas, ir ego jus laiko tarsi pakibusius ore, o jūs niekada negalite suprasti, kad buvote egoistiški. Netgi, kai aš kalbu apie ego, žmonės mano, kad Motina kalba apie kažką kitą, jie niekada negalvoja: „Aš esu tas, kuris turi ego.” Taigi Ganėša yra tas, kuris sunaikina ego, nes nuolankumas tai vienintelis, kuris iš tikrųjų gali neutralizuoti ego. Norėdami tapti kuklūs, ką jūs turite pamatyti? Pavyzdžiui, jūs atvažiavote į šią šalį, matote, kad žmonės paprasti, matote, kad gyvena labai paprastai, neturi visų tų modernių daiktų aplink; matote, kad jie valgo rankomis, valgo maistą nuo medžių lapų. Pasak kai kurių ponių, buvusių čia, vakariečių, jos galvoja, kad čia visi žmonės yra primityvūs. Bet pažiūrėkite, kaip jie ištobulino šį meną. Toks judrumas, tokie šuoliai, jūs negalėtumėte niekada to pasiekti. Dabar kokia gi tokio mokymosi ir darbštumo priežastis? Tai nuolankumas menui. Menas turi būti gerbiamas.

Mokytojas turi būti gerbiamas. Pagarba − tai vienintelis būdas ko nors išmokti. Tai, galima sakyti, teka kiekvieno indo kraujyje, aš manau, kad jūs turite visiškai paklusti savo mokytojui, visiškai. Ir šis guru moko tiek daug žmonių, jis turi tiek daug mergaičių, ir jos čia tik tam, kad išreikštų jo meną. Jis negauna daug pinigų, aš tai matau. Jie gauna labai mažą paramą, ir vis tiek jis neprašo didelio užmokesčio. Bet jo atsidavimas yra tarsi Šri Ganėšos atsidavimas savo Motinai. Ir tai, kad jis visiškai ištirpęs tame – niekas kitas jam nesvarbu. Taigi, kad būtų nuolankumas, jūs turite atitraukti savo dėmesį nuo kitų dalykų. Tai itin svarbu.

Jeigu jūsų dėmesys išsisklaido po jūsų problemas, šen bei ten, arba jeigu bandote ateiti į Sahadža Jogą kitokiais būdais, tai nesuveiks. Jūs turite tapti nuolankūs savo širdyje, visiškai nusižeminkite. Jis tyras, štai kodėl nuolankus. Jeigu jūs nesate tyri, tai nebūsite ir nuolankūs. Tyrumo požymis yra nuolankumas. Geras, tyras vaikas yra itin paklusnus. Ką jam bepasakytumėte, jis paklūsta. Aš pažįstu savo vaikaičius: kai mes važiavome į Nepalą, tada ten buvo labai šalta. Ir jų mama pasakė: „Jie nenori niekuo prisidengti galvų.” Aš pasakiau: „Duokit minutę, aš tuoj sutvarkysiu.” Aš juos pasikviečiau ir daviau paprasčiausios medžiagos skiautes. Pasakiau jiems: „Jūs turite užsidengti galvas.

” „Gerai.” Jie užsidengė galvas, gerai užsidengė, užsivyniojo. Atrodė šiek tiek keistokai, bet neprieštaravo. Štai ko trūksta, ir štai kodėl mes matome, jog trūksta gilumo. Bet ne tik sąlygotumai, aš nemanau, kad tai sąlygotumai. Žmonės nebeturi sąlygotumų; netgi indai tampa tokie. Jiems darosi sunku būti nuolankiems, labai sunku. Jūs galite tai vadinti Vakarų įtaka, arba gal jie pamiršo savo praeitį. Bet nuolankumas yra labai svarbus. Pavyzdžiui, aš galiu jums papasakoti: nuo vaikystės, nors mes gimėme krikščionių šeimoje, turėdavome nusilenkti ir paliesti Motiną Žemę ir pirmiausiai paprašyti atleidimo, taigi tai įsidėmi. Ir tėvų pėdų palietimas, ir vyresnių šeimos narių – juk taip?

Paliesti vyresnių šeimos narių pėdas. Net vyresniems tarnams, suprantate, kurie rūpinosi mūsų vyresniais broliais ir viskuo, taip pat reikėjo paliesti jų pėdas. Bet dabar to nusižeminimo trūksta. Ir to orumo, kurį privalo turėti vyresnieji, irgi nėra. Kaip bebūtų, mūsų pareiga buvo paliesti visų pėdas ir neaptarinėti vyresniųjų. Taigi tai sukurs tokią nuostabią atmosferą Sahadža Jogoje, jeigu jūs tvirtai paklausite: „Ar aš nuolankiai tai darau?” Tiesiog užduokite sau klausimą: „Ar aš buvau nuolankus, tai darydamas arba tai sakydamas?” Dar viena problema − lyderių kritika. Jie yra lyderiai, nes to verti. Tą dieną, kai pamatysiu, kad jie nebetinka, aš juos išmesiu, ir jūs tai labai gerai žinote. Bet nėra nuolankumo. Atsidavimas pakeičiamas egoizmu, ir tas ego sukuria lyderių egoizmą.

Lyderiai tampa egoistiški, ir todėl tiek daug lyderių buvo pašalinti. Noriu pasakyti, kad nežinau, kada bus pasiektas balansas, ką turėčiau kaltinti − ar kolektyvą, ar lyderius. Taigi, Motina juos pasirinko lyderiais, tad būkime nuolankūs. Galop turi būti priežastis, kodėl Motina paprašė jų tapti lyderiais. Kodėl mes turime su jais ginčytis, ieškoti trūkumų? Tarsi formuotume sąjungas. Taigi, Šri Ganėša, kuris yra toks nuolankus, ir Jo ganai yra, galima sakyti, dar nuolankesni, nes Jis niekada netoleruos jokio gano, kuris nebus nuolankus Jo Motinai. Nuo mažiausio akies krustelėjimo jie čia, pasiruošę kovoti ir padaryti viską, ko jų paprašys. Ir jie supranta kiekvieną Motinos akių judesį, žino, ką reikia daryti. Taigi tik toks nuolankumas gali jums padėti gilėti.

Gal čia ir yra būdas, kaip apie tai sužinoti Vakaruose, mes turime daugiau skleisti, daugiau reklamuoti, mes turime daugiau pasakoti apie save, mes turime labiau didžiuotis savimi. Kuo daugiau taip darysite, tuo geriau seksis. Štai ką jūs kasdien matote. Jie giriasi: „Aš tikiu” – suprantate, kas jūs tokie, kad tikėtumėte ar netikėtumėte? Kas jūs, kad taip sakytumėte? Bet matot, jūsų įvaizdis turi būti tokio žmogaus, kuris yra ypatingas, taip vadinama ypatinga asmenybė. Jūs susikuriate profilį; visiškai netikrą, absurdišką. Ir stebina tai, kad šiam jūsų įvaizdžiui, kuris yra toks paviršutiniškas, žmonės lenkiasi. Galbūt jie taip pat netikri, dėl to ir lenkiasi tokiems netikriems žmonėms. Stebiuosi.

Nes jie yra negarbingai pagarsėję, taigi žmonės žino, kad jie apgavikai, visko prisidirbę, bet vis tiek nusižemins prieš juos. Gal jiems reikia kokios nors materialios naudos iš to, aš nežinau, kažkokio netikro pranašumo. Netgi nusifotografuoti su tokiu žmogumi yra kažkas labai didingo. Taigi, Sahadža jogai turi sunaikinti šias tendencijas. Per šią dramą ir pokštą jie turi pamatyti, kas vyksta, atspindėti tai ir introspektuodami pamatyti – „Tikiuosi, man taip nėra.” Kartais juokiamės iš kitų, bet ir patys tokie esame. Taigi tik pradėję introspekciją pamatome save, „Taip, tai čia.” Yra tokių Sahadža jogų kai kuriose šalyse, mane visada informuoja, jie pradeda sakyti: „Motina man davė ypatingų galių”, arba sako: „Aš esu Maha Matadži”, ir buvo toks vienas, Maha Matadži. Aš netgi niekada nesakiau, kad esu Matadži. Žmonės, jūs taip mane vadinate, aš nesakiau. Bet jis sako: „Aš esu Maha Matadži.” Negalite jo vadinti pamišusiu, vadinkit, kaip norit, tačiau tai neabejotinai jo arogancija taip išvešėjo, kad net jis nebegirdi, ką kalba. Taip pat jūs pučiate savo lyderių ego, atakuodami juos.

Kuo labiau atakuojate, tuo labiau jis reaguoja, ir nuo to jo ego taip išsipučia. Kaip ir sakiau, šiandien mes garbinsime Radža Radžėšvari. Niekada šito jums nesakiau. Niekada neprašiau skaityti Guru Gita, dėl tos pačios priežasties. Niekada nesakiau, kad Ji − Radža Radžėšvari, nes tai taip pat gali paveikti jūsų ego, „Kaip Ji gali būti Karalienių Karalienė?” Žinoma, Kristaus motina, viskas gerai, bet ne Matadži – to jau per daug! Taigi niekada to ir nesakiau. Sakiau: „Baba, aš kukli Motina, tik tiek, Šventoji Motina”, ir viskas. Susikuria skylės čia, dėl to gali būti, gali būti! Kad ir kas būtų, galiu surasti, kur yra problema, įveikėm daug bėdų pasitelkę humorą. Bet vis dar jaučiu, tik pažiūrėkite į tuos menininkus, kokie tai žmonės, kaip jie kuria – gal ir neatitinka jūsų dekoratyvių idėjų ir viso kito.

Galite sakyti, kad galbūt per garsiai ar panašiai, taip yra, matote, visada prote. „Čia galėtų būti mažiau, o čia turėtų būti erdviau”, ir panašiai. Galite pradėti kritikuoti, nes tai viena iš savybių nenuolankių žmonių, kurie mano, kad turi teisę ką nors kritikuoti. „O man nepatinka ši spalva, ji netinka.” Bet menininkas padarė tai iš širdies – įvertinkite tai! Kitas dalykas yra įvertinimas. Įvertinkite savo gyvenimą, kad ir koks jis būtų, įvertinkite, priimkite jį. Bet ne per prievartą. Visos tos proto idėjos, kad menas reiškia tą, menas reiškia aną, mus privedė prie to, kad mes jau nebeturėsime nei Rembranto, nei Mikelandželo – baigta. Tai ne protiška, menas ne protui. Jis sklinda iš vidaus, ir tai, kas sklinda iš vidaus, negali būti lyginama su išorinėmis idėjomis.

Taigi įvertinimas, turiu omeny, galite sakyti, Pietuose indės dėvi itin ryškias sukneles, mūsų požiūriu. Bet man taip neatrodo. Kiti gali sakyti ką nors kita. Taip pat pastebėjau, kad Šiaurės indai privalo sukritikuoti Pietų indus, o Pietų indai Šiaurės indus. Kad ir kaip bebūtų, niekam iš to nėra gerai. Tai kvailystė, kvailystė. Bet įvertinti ir priimti − įsisavinkite tai. Šiaurės indai negali pamėgti Pietų indų, kad ir ką jie bedarytų. Kad ir kaip besistengtumėte, jie negali. Jie taip pat negali pamėgti jų muzikos.

Ar galite dabar įsivaizduoti visą Indiją, padalintą į dvi dalis, Pietų indai nemėgsta nei jų maisto, nei Šiaurės indų šokių. Taip, netgi mūsų šalyje. Mes tokie padalinti, ar šioje šalyje žmogus iš Ramėšvaramo nemėgtų Madraso maisto, ar žmogus iš Madraso nemėgtų maisto iš Delio. Taigi šis pasidalijimas kilo dėl įgimto nuolankumo nebūti savimi. Jeigu galite mėgautis viskuo, tuomet esate nuolankūs. Ir jeigu jūs vertinate kiekvieną reiškinį, tada esate nuolankūs. Nuolankumas yra itin gili savybė, kylanti iš Muladhara čakros. Ir tai yra Šri Ganėša. Tik įsivaizduokite, Jis turi mažą pelę, ant kurios juda, Jis neturi automobilio „Impala” ar „Rolls Royce”. Jis tiesiog juda kartu su savo didžiuliu pilvu, Jis keliauja ant mažos pelės.

Nėra jokio Jo galios patvirtinimo – Jis tiesiog nuolankus, Jis toks mielas. Jis visų ritmų kūrėjas, visų dalykų ir vibracijų. Nežinau, koks pasaulis būtų be Jo. Ir tai yra tai, ką mes turime visur vertinti, užuot smerkę. Ta prasme, jūs galite netgi nemėgti šio kambario spalvos, jūs galite to nemėgti. Jūs galite daug ko nemėgti. Tada aš paklausčiau: „Tai ką jūs mėgstate?” „Keptas pupeles” – gerai! Turime atverti save. Dėl nuolankumo jūs atsiveriate, prasiskverbiate, skleidžiatės. Be nuolankumo jūs to nepadarysite, nes prieštaraujate viskam, jūs susikuriate sieną.

Tik nuolankumas jums padės išsiskleisti. Šiandien pirmoji mūsų turo diena, skatinčiau jus būti labai labai nuolankius. Suprasti, kad nuolankumas yra labai paprastas ir nuostabus. Jūs matėte, kaip maža mergaitė grojo veena, tai labai sudėtinga, Adi Vadjam, pirmapradis instrumentas, grojama taip meiliai, taip vikriai ir taip nuolankiai. Ji atėjo pas mane ir pasakė: „Motina, tai tokia privilegija, kad turiu galimybę groti Jums.” Tik įsivaizduokite – tokį genijų. Kitas mane sutikęs grojo mandolina, tokio pat amžiaus, gal jaunesnis. Taip, dabar jis yra žinomas pasaulyje, bet kai grojo priešais mane, jis neėmė jokių pinigų, nieko, tiesiog buvo ekstazėje. Netgi šokėja sakė, kad buvo ekstazėje, kai pamatė mane, ir ji puikiai šoko, taip energingai. Ir ji – ji turėjo temperatūros. Ji sakė: „Temperatūra dingo, viskas, man viskas kuo puikiausiai.” Pažvelkite į šiuos artistus.

Jie niekada manęs nepažinojo, jie nieko nežino apie Sahadža Jogą. Bet toks nuolankus Dieviškumo supratimas – dėl to, kad jie nuolankūs. Dieviškumas nesipropaguoja ir nesigina, garsiai nesireiškia. Taigi jie jau čia. Eime kartu. Ar tai Gvido? Atvyko italai. Štai dėl ko aš atidėliojau pudžą šiandien. Ar ten Gvido? Pakvieskite jį.

Gvido per daug nuolankus, kad ateitų į priekį. Ateik, ateik. Tiesiog ateik arčiau. Telaimina jus Dievas. Aš jūsų laukiau! Prašau, prašau, įsitaisykite. Ne, ne, ateik! Ateik čia. Ar galite, jūs visi galite atsisėsti priekyje, čia yra vietos. Tik ateikite… Galite visi susėsti čia.

Matot, aš turiu juos pasodinti, nes gyvenu Italijoje! Tiesiog ateikite… Viskas gerai, jie sutilps. Tik ateikite čia, į priekį. Arba galite sėdėti priekyje, nesvarbu. Galite sėdėti, kur esate, taip galite. Ateik į priekį, į priekį, yra vietos. Taigi aš jiems pasakojau apie Šri Ganėšą, kad esminė Jo galia kyla iš nuolankumo, ir, kad mes visi turime būti ypač nuolankūs, ypač nuolankiai viską vertinti. Žinoma, jūs pasirūpinsite, kad jie išgirstų mano paskaitą – ji įrašyta, taigi jūs išgirsite, ką kalbėjau šiandien. Dabar galime daryti pudžą. Telaimina jus Dievas.