Shri Buddha Puja, The Search for the Absolute

(England)


Send Feedback
Share

Shri Buddha Puja. Shudy Camps, near Cambridge (England). 31 May 1992.

Šiandien mes susirinkome čia, kad padarytume pudžą Šri Budai.

Nežinau, kiek iš jūsų skaitė apie Budos gyvenimą ir kaip Jis pagaliau pasiekė savo nušvitimą. Aš nežinau, kiek iš jūsų tikrai matė budistus ar buvo juos susitikę, tuos, kurie vadina save budistais. Kaip ir kiekvienoje religijoje, visi jie pasiklydo tam tikros rūšies fundamentalizme, nes nei vienas iš jų negavo realizacijos. Ir dėl to kiekvienas išvystė savo stilių religijoje, netgi, galite sakyti, Laodzi Tao taip pat, arba Viditamos Dzen – visi jie yra tokie patys. Mes turime matyti, kaip Jis pirmąkart pajuto, jog žmogus turi ieškoti kažko aukščiau už gyvenimą. Kai mes esame labai patenkinti tuo, ką turime, nes Jis buvo karaliaus sūnus, turėjo labai gražią žmoną, turėjo sūnų, ir natūralu, kad kiekvienas, tokioje pozicijoje, būtų ganėtinai patenkintas. Bet vieną dieną Jis pamatė smarkiai sergantį žmogų, Jis pamatė elgetą ir negyvėlį, ir visi verkė dėl tų mirusių žmonių. Jis negalėjo suprasti, iš kur atsirado ši kančia ir kokia prasmė taip kentėti. Taigi Jis paliko savo šeimą, paliko savo gyvenimo prabangą, viską Jis paliko ir išėjo ieškoti tiesos, kaip daugelis iš jūsų padarėte. Jis taip pat būtų pasiklydęs, sakyčiau, nes skaitė visas Upanišadas ir visas įmanomas knygas, kad sužinotų, kas yra tiesa.

Bet Jis negalėjo nieko gauti. Jis prisiėmė visišką sanjasą, ta prasme, kas susiję su maistu, su pramogomis – Jis visko atsisakė. Ir pagaliau, kai Jis gulėjo po dideliu medžiu, staiga Adi Šakti davė Jam realizaciją, nes Jis buvo toks tikras ir vienas iš pažymėtųjų specialiai vietai Viratoje. Jis turėjo tai pasiekti. Apie Jo ankstesnius gyvenimus jums pasakoti nereikia, galbūt daugelyje savo paskaitų aš jau esu apie tai kalbėjusi, koks buvo Jo ankstesnis gyvenimas, ir kaip Jis nušvito. Bet tai, ką turime pastebėti Jo gyvenime – kad Jis atrado ir išsiaiškino, jog tas noras yra priežastis; noras yra visų kančių priežastis. Tačiau Jis nežinojo, kas yra tikrasis noras. Kas yra tyras noras? Kas yra tyras troškimas? Ir dėl to Jis negalėjo paaiškinti žmonėms, kad jie turi pabusti per savo Kundalini.

Kadangi Jis gyveno tokį asketišką gyvenimą, tai tapo budistų kodu. Anądien skaičiau apie Budą būdama Tailande ir buvau nustebinta, kad „bhikkus“, „bhikku“ iš tiesų sanskrito kalboje tai įvardijama „bhikšjus“, tai yra tas, kuris prašo išmaldos, arba galite vadinti jį elgeta, bet religingu elgeta. Taigi Jis su savimi turėjo tūkstančius žmonių, mažiausiai tūkstantį – basus, be jokių maisto atsargų, be jokio pasiruošimo apsistoti, nieko, ir jiems reikėjo nusiskusti plikai galvas, jokių ūsų, visiškai jokių plaukų ant kūno. Dar daugiau, jie turėjo nešioti tik vieną drabužį. Vieną ilgą drabužį jie turėjo užsirišti štai taip ir prisidengti, nesvarbu, buvo šaltas sezonas ar buvo šiltas sezonas – bet kuriuo. Jiems buvo neleista dainuoti ar šokti, ar kaip kitaip linksmintis. Ir maistas buvo surenkamas iš kaimo; kur jie apsilankydavo, ką gaudavo, buvo minimaliai. Tai, ką gaudavo, būdavo jiems specialiai pagaminta, ir jie prieš valgant pirmiausia pasiūlydavo tai savo guru. Įsivaizduokite tūkstantį žmonių taip einančių basomis pėdomis svilinančiame karštyje arba purvu, arba lietui lyjant. Visais metų laikais jie vaikščiodavo, palikę visus šeimyninius ryšius.

Net jeigu vyras ir žmona – abu – prisidėdavo prie sangos, tuomet jie negalėjo gyventi kaip vyras ir žmona. Taigi, kad atsisakytų visų fizinių norų, mentalinių norų, emocinių norų, tai buvo kelias, kuriuo jie bandė sekti, nes Jis sakė, kad noras tai sukuria. Ir jei pastebėsite budistus, jie daro visus šiuos dalykus. Jūs nustebsite, net jeigu jis yra karalius, jis tai daro. Daug karalių, kurie tuo metu prisijungė, vienas iš jų buvo Ašoka iš Indijos. Jis apsirengė kaip jie, jis tapo tokiu, jis pradėjo keliauti taip pat ir bandė gyventi visiškai asketišką gyvenimą. Tai buvo labai sunkus gyvenimas, ir jie manė, kad visa tai darydami gaus realizaciją. Jie sako, kad du Jo mokiniai gavo, kurių vardai – Mogalana ir Sariputa. Šie du žmonės gavo realizaciją. Bet visas jų gyvenimas buvo visiškai sausas ir beskonis, jame nebuvo jokio džiaugsmo, nebuvo leidžiama turėti vaikų, nebuvo leidžiamas joks šeimyninis gyvenimas.

Taigi tai tapo labai atsiskyrėlišku, labai griežtu, galėčiau pasakyti, labai sausu gyvenimu. Nors tai buvo vadinama „sanga“, tai reiškia kolektyviškumą, bet tame kolektyviškume nebuvo jokio ryšio, nes jiems nebuvo leista per daug kalbėti, nebuvo leidžiama diskutuoti apie, tarkim, politiką, ekonomiką ar ką kita. Viskas, apie ką jie galėjo kalbėti, buvo meditacija, aukščiausio gyvenimo pasiekimas. Taigi galite įsivaizduoti, kokį gyvenimą jie turėjo gyventi, kad nušvistų. Ir ta idėja tęsėsi tokioje gausybėje religijų, ypač tuomet ji pradėjo versti žmones imti pinigus iš šeimininkų, sakant, kad jūs turite viską mesti. Žinoma, Budos laikais taip pat jie turėjo viską mesti ir prisijungti prie sangos, bet tuomet tai buvo tikros Budos pastangos suteikti jiems nušvitimą, paversti juos žmonėmis, kurie išmanytų apie absoliučias realybes. Bet tai neįvyko, ir tai yra priežastis, kodėl mes randame budistus paklydusius įvairių rūšių juokingame budizme. Pavyzdžiui, dabar yra budizmas, sakykim, Japonijoje, kur nebuvo leidžiama žudyti gyvūnų. Taigi jie pasakė: „Gerai, mes nežudome jokio gyvūno, bet galime valgyti nužudytus gyvūnus“, matote. Jie rado išeitį.

Tuomet taip pat jie gali, jie galėjo žudyti žmones, nes gyvūnų žudyti neleista, bet žmones žudyti galima. Taigi japonai tapo žmonių žudymo ekspertais, matote. Kaip žmonės rado spragas, jūs galite tai matyti labai aiškiai. Tuomet atėjo kitos rūšies budizmas, kur Laodzi mokė apie Tao. Bet Tao iš tiesų yra… Jis yra tas, kuris pradėjo kalbėti apie Kundalini. Tao yra Kundalini. Bet žmonėms to taip pat buvo per daug. Jie tiesiog negalėjo suprasti, apie ką Jis (Laodzi) kalbėjo. Bet būdas, kuriuo Jis išreiškė save paveiksluose ir kitur, tai tiesiog būdas nukrypti nuo tos rūšies griežto budizmo. Bet kažkaip, nepaisant to, tai niekad neįsišaknijo, ir aš esu sutikusi tokių žmonių, kurie seka Tao, ir jūs visiškai nesuprantate, kaip tie žmonės seka Kundalini keliu.

Yra tokia upė Jangdzė, ir jei keliaujate palei ją, randate įvairovę. Kas penkias minutes kraštovaizdis keičiasi arba gražūs kalnai įgauna kitą formą, jūs pamatote daug krioklių, ir tai labai įdomu. Tai yra Kundalini. Tao yra ta upė. Yra pasakyta, kad neturėtumėte nukreipti dėmesio į išorines pagundas. Jūs turėtumėte jas matyti, bet pašalinti. Štai kas yra Tao, kurį Jis atnešė, bet jie paklydo, nes pradėjo tapyti visus tuos dalykus ir daryti viską labai meniškai. Iš esmės Buda niekad negalvojo apie jokį meną, Jis niekad nenorėjo turėti jokio meno ir nenorėjo daryti nieko, kas susiję su menu. Jis sakė, kad vienintelis dalykas, kurį turite daryti – tai introspektuoti ir gilėti, rasti, kas yra absoliuti tiesa. Taigi viskas pradėjo nukrypti štai taip.

Dzen sistema buvo tokia pati, lyg sumaišyta su Kundalini, kurią Viditama, vienas iš Jo didžių mokinių, pradėjo Japonijoje. Dabar, Dzen sistema yra… Jie dėdavo, turiu omeny, kartais ir trenkdavo nugaroje, taip vadinamame stubure, ties čakromis, ir jie taip bandydavo pakelti Kundalini, ir darė visokius siaubingus dalykus. Dzen sistemoje jie sukūrė labai žiaurių metodų, kaip kelti Kundalini. Tai pasiekė tokią ribą, kad esu sutikusi žmonių, kurie susilaužė stuburus, tuomet Kundalini niekad nepakils, jeigu stuburas… … sutelkite čia dėmesį. Viena ponia išeina ir dėmesys dingsta. Turiu omeny, jei jūsų dėmesys toks silpnas… Prašau sutelkti dėmesį, ar suprantate? Jeigu vienas asmuo išeina, jūsų dėmesys neturėtų dingti, ir prašau neiti vidun, kad trukdytumėte. Matote, bėda, kurią turime suprasti, yra ta, kad jūsų dėmesys turi būti pastovus. Ir jeigu ponia išeina, o jūsų dėmesys dingsta, tuomet supraskite, kad turite daugiau medituoti. Prašau laikyti dėmesį.

Taigi toliau. Tuomet šis Viditama Dzen įgavo visiškai skirtingą formą. Susitikau Viditamos Dzen sistemos vadovą ir nustebau: jie pakvietė Mane, nes jis labai sirgo, taigi jie sakė: „Motina, prašome, padėkite jį išgydyti.“ Bet Aš išsiaiškinau, kad jis nebuvo realizuotas ir nežinojo nė žodžio apie Kundalini. Taigi Aš pasakiau: „Kaip tu galėjai tapti vadovu, jeigu nežinai, kas yra Kundalini?“ Taigi jis paklausė: „Kas yra Kundalini?“ Jis negalėjo nieko suprasti. Aš paklausiau: „Kas yra Dzen?“ „Dzen yra meditacija, džiana.“ Aš atsakiau: „Gerai, bet kas iš to?“ „Taip, taip yra.“ Turiu omeny, jis buvo toks sutrikęs. Tada Aš jo paklausiau: „Tu nesi realizuotas, tad kaip esi vadovas?“ Jis atsakė: „Mes niekad neturėjom nei vienos realizuotos sielos per amžius. Tik šešis amžius mes turėjome šiek tiek kašajapų (jie vadina juos kašajapais), o po to neturėjome realizuotų sielų visiškai.“ Taigi tik pagalvokite, kokiomis aplinkybėmis jūs gavote savo realizaciją. Be jokių aukų, be atsisakymo, neatlikę jokių tapasjų – atgailų. Nes Buda yra Tapa. Jūsų Agija čakroje yra šios trys dievybės: Kristus, Mahavira ir Buda.

Jie trys yra Tapa. Tapa reiškia atgailą. Jūs turite atgailauti, o atgaila Sahadža jogoje nereiškia, kad paliekate savo žmoną ar savo vyrą, paliekate vaikus ar šeimą. Bet čia Tapa reiškia meditaciją. Dėl meditacijos jūs turite žinoti, kada keltis, tai turėtų būti svarbiausias dalykas Sahadža jogui. Kiti dalykai savaime išsispręs, ir jūs suprasite. Kad gilėtumėte augdami, jūs turite medituoti, tai labai paprasta. Jums nereikia nusiskusti galvos, jums nereikia badauti, nereikia vaikščioti basiems, galite dainuoti, galite šokti, turiu omeny, galite linksmintis su muzika. Čia (budizme) jums net draudžiama žiūrėti dramą ar žaisti, nieko panašaus. Turiu omeny, tiek daug dalykų, jeigu pamatytumėte sąrašą, tikrai pakvaištumėte, kaip žmonės gali egzistuoti.

Bet su Juo buvo tūkstantis žmonių, kurie kartu keliavo ir tapo tokiais vargšais, kad nešiojo tik skudurus. Pagaliau stambus prekybininkas keliavo pro šalį, pamatė juos ir pagalvojo: „Kokie vargšai šie žmonės, tik elgetos. Dievas žino, jie raupsuotieji ar kas?“ Ir jam jų pagailo. Jis jiems davė šiek tiek maisto bei viso kito ir nežinojo, kad tai buvo Tagata – keliaujantis Buda. Taigi Budos esmė – kad pats Buda reiškia „boddh“, kuris yra kilęs iš „boddha“, o „boddh“ reiškia pažinti realybę centrine nervų sistema. Tai yra „boddha“. Dabar jūs visi tapote budomis be atsisakymų, nes viskas, ko Jis atsisakė, buvo nesąmonė. Tai buvo mitas. Jei tai buvo mitas, tai kokia nauda tai palikti? Koks skirtumas, jei klausote muzikos, koks skirtumas, jeigu šokate – tai visai nesvarbu.

Bet tos idėjos taip įsišaknijo tuose žmonėse, kad jūs tikrai jaučiate gailestį ir užuojautą: „Pažiūrėkite į juos, kur jie pasiklydę?“ Jie nevalgo maisto, jie tik kartais gauna maisto ir badauja, o atrodo tikrai blogiau negu tuberkulioze sergantys. Bet tuo metu jūs, žmonės, atrodote kaip tikros rožės, visi jūs gražiai mėgaujatės gyvenimu, ir visa tai yra čia. Visgi reikia žinoti, kad mums reikia turėti tą Budos principą savyje. O Budos principas – mes turime atlikti tapasją. „Tapa“ nereiškia, Aš nesakau, kad badaukite. Bet jeigu jūs per daug domitės maistu, tada geriau jau truputį pabadauti. Aš niekad nesakiau, kad jūs neturėtumėte mėgautis muzika, niekad. Be abejonės, jūs turėtumėte mėgautis. Tuomet jūs turėtumėte mėgautis muzika, kuri naudinga jūsų tobulėjimui, jūsų pabudimui, jūsų kilimui. Aš nesakau kažko nedaryti, nes jūs patys dabar esate Buda.

Budai nereikėjo nieko sakyti, Jis visiems sakė, o Jam nereikėjo nieko sakyti. Tuo pačiu būdu man nereikia sakyti jums. Tai viena, ką jūs turite suprasti. Bet kartais mes tikrai esame supančioti tiek daug sąlygotumų, kad atrandu, jog žmonėms labai sunku suprasti, kas yra dvasia. Dvasia yra beribė. Tai laisva Dievo meilės išraiška. Taigi, kai prieiname prie laisvos Dievo meilės išraiškos, užuojautos, meilės, tada turime suvokti, mes tai darome ar ne. Netgi dabar yra tiek daug sąlygotumų, kurie vis dar veikia mumyse. Pavyzdžiui, kai kurie iš jūsų yra tokie: „Aš priklausau šiai tautybei, tai tautybei, esu tas, esu anas. Mes tuo labai didžiuojamės, mes negalime maišytis su kitais žmonėmis, mes per aukšto lygio kitiems žmonėms.“ Ar kažkas tokio.

Dabar jūs tapote universalia būtybe. Taigi kaip jūs galite turėti šias kvailas ribas, kurios taip pat yra mitas? Taigi turite matyti, introspektuoti ir išsiaiškinti, ar turite… Kas jai negerai, pašalinti ją. Taip pat apie savo vaikus: jūs turite matyti, jūs matote, labai svarbu, kaip jie elgiasi, ar jie agresyvūs, kaip jie elgiasi. Tai labai svarbu, nes jie irgi budos, jie irgi realizuotos sielos. Bet jie turi tam tikrų sąlygotumų savyje ir elgiasi pagal tuos sąlygotumus. Dabar yra taip, kad mes galime matyti šviesą savyje. Nutinka taip, kad pradedame matyti, kas mums negerai ir tai tiesiog išmetame. Bet kai matote ir negalite atsikratyti, tada turite žinoti, kad jums reikia daugiau energijos. Tada jums reikia išmokti kelti Kundalini, būti ryšyje su Dieviška energija nuolat, būti bemintėje būsenoje ir taip gilėti savo viduje.

Aš pastebiu sąlygotumą, kuris vis dar labai klaidina – tai „mano ir mano“, net tarp Sahadža jogų. Kaip prieš tai esu girdėjusi, tarkim, anglai ir visi vakariečiai, nes čia aš kalbu vakariečiams, kad jie nesirūpino savo šeimomis, žmonomis, vaikais, trečią dieną jie išsiskirdavo, arba ketvirtą dieną jie pabėgdavo su kieno nors vyru ir pan. Dabar matau, kad jie sulipo kaip klijai. Žmonos tapo labai svarbios, vyrai tapo labai svarbūs. Mano namas tapo labai svarbus, mano vaikai tapo labai svarbūs, o prieš tai jie net nesidomėjo vaikais, dabar jie prilipo prie vaikų kaip klijais priklijuoti. Neįmanoma jiems pasakyti, matote, vaikai priklauso sangai, kolektyvui. Negalvokite, kad tai jūsų vaikas. Kai tik taip pradedate galvoti, jūs apribojate save ir patenkate į bėdą. Šalies atžvilgiu taip pat problemų žymiai sumažėja, turėčiau pasakyti. Taip pat mes esame, mums nepatinka būti rasistais, aš žinau, kad žmonės nekenčia tų, kurie yra rasistai, jie nori atsikratyti rasizmo.

Kaip mačiau Indijoje, Sahadža jogai nori, kad visa kastų sistema išnyktų. Nes tai yra destrukcija. Taigi mes pradedame matyti savyje, kas yra destrukcija. Kas sunaikins mane, tada kas sunaikins mano šeimą, o tada kas sunaikins mano šalį ir kas sunaikins visą pasaulį? Visa tai veiksniai, kurie yra tik priešprieša jūsų kuriamam gyvenimui, jūs pradedate matyti, kad nuklydote nuo kelio, jūs matote, kad einate tiesiai susinaikinimo link ir negalite sustabdyti to. Labai svarbu, kad tai įmanoma tik tada, jei jūs stengiatės introspektuoti bei medituoti ir matyti, ar turite šią savybę. Kai kurie labai didžiuojasi tam tikrais savo charakterio bruožais: „Aš jau esu toks, Motina, ką čia bepadarysi? Aš esu toks.“ Nebe. Dabar visos jūsų nuostabios savybės pažadintos jūsų Kundalini. Rodoma, kad niekas nemirė, niekas nebuvo pribaigtas, jie visi sveiki, ir kai Kundalini pradėjo kilti, ji tiesiog pažadino visas šias nuostabias savybes.

Be to, per Guru pudžą aš papasakosiu apie viską, kas įvyko. Turbūt girdėjote, Sahasrara pudžos metu aš pasakojau jums apie jus pačius, jūs nesuprantate, kokias galias gavote. Bet per Guru pudžą aš jums aiškiai išdėstysiu, kas yra Sahadža joga. Tai vienas iš vertingiausių dalykų, kurį žmogus turėtų žinoti jau seniai. Tai ne tik kalbėjimas apie Dievą, tai ne tik sakymas, kad yra Dieviškumas jumyse, bet to veiksmingumas. Taigi jums nereikia jokių mokslų, jūs turite problemą, viskas gerai, pasukite bandaną – viskas. Taip paprasta. Jei jūs norite ko nors, tiesiog pasukite bandaną ir baigta. Jūs norite duoti realizaciją, jūs pakeliate tai. Kundalini yra pakilusi.

Viskas, ką galite padaryti mokslu, galite Sahadža joga. Mes irgi esame kompiuteriai. Kai aš pasakau ką nors, jūs klausiate: „Motina, iš kur Jūs žinote?“ Atsakau: „Aš esu kompiuteris, neabejokite.“ Bet ir jūs visi esate kompiuteriai, vienintelis dalykas, kurį turite išvystyti – savo gilumą. Dabar jūs teisingame kelyje, taigi mums nereikia tokio mokslo, kuris gali sunaikinti mus visus. Viskas gali būti padaryta Sahadža joga. Ir tai aš jums paaiškinsiu per Guru pudžą. Kaip jūs tampate tokie galingi. Taigi prašau turėti savigarbos. Jums reikia turėti savigarbos ir supratimo, kad esate Sahadža jogai. Pirmiausia ir svarbiausia – jūs esate Sahadža jogai, ir kaip Sahadža jogai turite pasiekti tokią padėtį, kurioje tampate tokie galingi padaryti tai, ką mokslas gali padaryti, ką gali padaryti bet kas, tai yra tikra sidhi, reiškia, kad jūs tampate visų šių galių įsikūnijimu.

Čia yra keletas žmonių, kurie prieina ir sako man: „Motina, mes negalime atverti savo širdžių.“ aš nesakau, kad jūs turite atverti širdį chirurgiškai. Bet „atverti širdį“ reiškia tiesiog pamatyti, kas ne taip jums. Negalite jausti užuojautos? Bet aš mačiau žmonių, kurie „atveria širdis“ šuniui ar katei. Bet kartais jie „neatveria širdies“ savo vaikams. Kaipgi jūs negalite turėti atviros širdies Sahadža jogoje? Pirmiausia tai vieta, kurioje egzistuoja dvasia, ir ji spinduliuoja šviesą, ir kai ji spinduliuoja šviesą, tai pirmiausiai šioje vietoje atsispindi gyvenimas žmogaus, kuris kupinas meilės. Taigi kaip gali būti tokia problema „Aš negaliu atverti širdies.“ Tai tikriausiai dėl to, kad jūs turite tik ego, o savigarbos nėra. Taigi Buda yra tas, kuris užmuša ego. Jis yra ego naikintojas.

Jis yra, kaip jau matėte, Jis juda jūsų Pingala Nadi ir pereina bei įsitvirtina šioje pusėje, kairėje pusėje. Jis yra tas, kuris kontroliuoja mūsų ego, ir kaip Jis stengiasi kompensuoti dešinę pusę. Visų pirma jūs turite pamatyti besijuokiantį Budą. Jis storulis, o dešiniakanalis asmuo yra labai liesas ir niekada nesijuokia, net nesišypso. Net jei jūs pakutensite, jis to nepadarys. Taigi jie parodė Budą kaip asmenybę, kuris apsuptas vaikų, sėdinčių Jam ant pilvo, viso Jo kūno ir visur, o Jis juokiasi. Taigi tik pažiūrėkite, kaip jie parodė į pusiausvyrą atvedantį Budą, kuris kontroliuoja mūsų dešinę pusę. Taigi kaip Jis kontroliuoja mūsų dešinę pusę, tiesiog juokiasi. Jis pokštauja iš savęs, Jis pokštauja iš visko. Kai jie ką nors mato, pavyzdžiui, dabar, kaip Jis sakė: „Nežiūrėkite jokių dramų“, gerai.

Aš sakau: „Žiūrėkite tas dramas.“ Bet į tai pažiūrėkite savo šviesia sąmone, jūs galite pamatyti jos kvailumą ir mėgautis tuo. Pavyzdžiui, kai ponia Elizabet (Elizabet Taylor) tekėjo aštuntą ar devintą kartą. Nežinau, kiek tiksliai kartų ji buvo ištekėjusi, pamečiau skaičių. Taigi tokie kvaili žmonės nuvyko ten, trys keturi tūkstančiai žmonių, įsivaizduojate, daugiau negu jūsų, stovėjo aplinkui, čia buvo ir sraigtasparniai, iš kurių leidosi parašiutai, matote, žemyn, ir visi buvo tokie susižavėję, o parašiutininkai pataikė ant medžių, kai kurie krito ant žmonių. Ir visa tai buvo laikraštyje, svarbi žinia amerikiečiams, matote. Taigi jūs turite pamatyti viso to kvailumą. Jei jūs galite pamatyti kvailumą, tada viskas gerai. Bet jei tampate vienu iš tų žiūrovų ir galvojate: „O, koks tai reiškinys, kokia laimė, kad turėjau galimybę pamatyti tą moterį, tokią nelaimingą asmenybę, vykstančią savo medaus mėnesio“, tada jūs matote, ką nors jūs matote… Sakykim, aš nuvykau į Rio, jie parodė man savo karnavalą. Dieve mano. Mane supykino, tai taip šlykštu.

Taigi kaip jūs sureaguosite į dalykus, priklauso nuo jūsų dėmesio. „Buddha čitta“ reiškia tą, kurio šviesus dėmesys, kaip jūs sureaguosite. Žinoma, jei tai yra kažkas dieviško, tada tai jus sužavės visiškai, jūs nenorėsite išblaškyti dėmesio nei tam, kas šalia jūsų, nei tam, kas vyksta visame pasaulyje, visas dėmesys į tai. Bet jei tai kažkas kvailo, jūs galite pajausti viso to esmę, jei tai kažkas juokingo, jūs galite pajausti viso to esmę. Taigi dėl tokio dėmesio nutinka taip, kad jūs matote visų dalykų esmę, sugretinus su realybe, palyginus su realybe, tai yra kvaila. Realybės šviesoje tai yra kvaila. Tai gali būti pramanyta, tai gali būti klaidinga, tai gali būti veidmainystė, visokio tipo dalykai, kurie nėra realybė. Bet jei jūs esate Sahadža jogai, jūs turite būti pajėgūs matyti šiuo kampu ir mėgautis. Aš pastebėjau, kad vaikams tai daryti labai paprasta ir jie tai išmano iki tam tikro amžiaus, o po to nesuprantu, kas jiems pasidaro. Bet, tarkim, kai mano vaikai buvo maži, jie eidavo žiūrėti „Ram Lyla“, matote.

Jos buvo dar visai mažos, mokėsi mokykloje. Kiekvieną dieną jos eidavo žiūrėti su mūsų tarnu. Visi tarnai mėgo „Ram Lyla“, jie eidavo ir žiūrėdavo, o kai grįždavo, pasakodavo man visas linksmiausias vietas. Kaip jos pasakė: „Šiandiena Dašratha ir jo žmona stojo į tokią kovą, ir mes iškart atpažinome, kad ten buvo abu vyrai – toje kovoje. Jie kovojo vienas su kitu.“ Kažkas panašaus, ir kiekvieną kartą jos pasakodavo man viso to linksmumą. Bet mano tarnui atrodė kitaip: „Pažiūrėkite į mūsų…“ (jie jas vadino „mažylėmis“), … į mažyles. Kaip jos mėgavosi. Visą laiką juokėsi, kaip jos mėgavosi šia „Ram Lyla“, taip ir mes mėgavomės.“ Jūs matote, matote skirtumą? Mergaitės juokėsi iš visų kvailų dalykų, o tarnai manė, kad jos tikrai mėgavosi tuo. Taigi tai yra supratimas.

Taip pat kaip pamatyti savo reakciją. Tai priklauso nuo jūsų čita, nuo jūsų dėmesio, kuris yra nušviestas, ir šviesus dėmesys reaguoja visiškai kitaip negu beprotiškas dėmesys ar sumišęs dėmesys, ar dėmesys, pilnas negatyvumo. Taigi kiekvienas turi spręsti iš savo reakcijų. Kaip pamačiau vieną juokingą panką, atėjusį pas mane. Aš jam pasakiau: „Kodėl tu taip darai?“ Vienas Sahadža jogas pasakė: „Motina, jūs negalite taip sakyti.“ Paklausiau „Kodėl?“ „Jūs matote, vis dėlto tai jo religija.“ Atsakiau: „Tikrai, tai jo religija?“ Taigi šis pankas paklausė: „Kas blogai?“ Atsakiau: „Blogai tai, kad tu neturi tapatybės. Neturi jokios savigarbos, štai kodėl stengiesi išpiešti save ir stengiesi parodyti, kad esi šis ar tas, kuo nesi. Kodėl tau netapus tuo, kuo esi?“ Ir šis pankas vėliau tapo Sahadža jogu. Ir tai mes turime suprasti, mes turime priimti tai, kas esame, o tai, kas esame, yra dvasia. Jei esame dvasia, tada turime gyventi ir džiaugtis, ir daryti viską, kas būtina. Bet čia yra keturi dalykai, kuriuos Buda labai aiškiai pasakė, tai visi jūs turėtumėte sakyti kasryt, manyčiau, kad suprastumėte.

Taigi pirma, ką Jis pasakė: „Buddham šaranam gačami.“ Aš atsiduodu Budai. Reiškia „Aš atsiduodu savo pažadintam dėmesiui, savo pažadintai sąmonei.“ „Buddham šaranam gačami.“ Labai svarbu žinoti, kad tai Jis vis kartojo. Tada Jis pasakė: „Dhammam šaranam gačami.“ Tai yra: „Aš atsiduodu savo dharmai.“ Dharma nėra tai, kas išorėje, nėra šios religijos, kurios pramanytos ir yra kažkokiu būdu nukrypusios. Bet religijai savo viduje, prigimtinei religijai, aš atsiduodu tam, kas yra teisingumas, ką jūs žinote labai gerai, kas yra tikra mumyse, kas suteikia mums vertybių sistemą. Trečia, Jis pasakė: „Sangham šaranam gačami.“ Aš atsiduodu kolektyvo malonei. Jūs turite susitikti. Aš stengiuosi, kad surasčiau kokią vietą, kur jūs galėtumėte susitikti, netgi jei tai pavadinsite iškyla ar panašiai, mažiausiai kartą per mėnesį. „Sangham šaranam gačami“, tai labai svarbu, nes tada jūs žinosite, kad esate visumos dalis, kad mikrokosmosas tapo makrokosmosu, kad jūs esate Virat dalis, kad jūs tapote tai suvokiančiais. Ir štai kaip viskas suveikia labai greitai, štai kaip mes padedame vienas kitam, štai kaip mes atpažįstame negatyvią asmenybę, štai kaip mes atpažįstame, kas nėra. Mes atskleidžiame asmenį, kuris yra egoistas, o kuris ne.

Štai kaip mes atpažįstame žmones, kurie visai nebūdami Sahadža jogais, tvirtina, kad yra Sahadža jogai, ir mes atsisakome jų, mes suprantame. Neatėję į kolektyvą, nebuvę kolektyve jūs niekada nesuprasite kolektyviškumo vertės. Tai taip didinga, tai suteikia jums tiek daug energijų, tai suteikia jums tiek daug pasitenkinimo ir džiaugsmo, todėl kiekvienas privalo pirma skirti dėmesio kolektyviškumui. Net jei, tarkim, čia kažko trūksta, nesvarbu. Jūs tiesiog tampate kolektyvu. O atėję į kolektyvą jūs neturite kritikuoti kitų, neturite įvardinti kitų vardų. Ne ieškokite kituose klaidų, o introspektuokite patys ir žinokite „Kodėl, kai visi mėgaujasi, aš esu tas, kuris sėdi ir stengiasi surasti kitų klaidas? Tikriausiai kažkas blogai man.“ Jei tik jūs galite nukreipti dėmesį į save, tai, kaip trūkumai yra susiję, tada, esu tikra, jūs tapsite kolektyviškesni, negu tada, kai pradėsite matyti trūkumus kitų žmonių. Ir beprasmiška, turi omenyje, nėra prasmės matyti. Tarkim, ant mano sario dėmė, aš geriau ją išvalysiu.

Bet jei dėmė ant jūsų sario, kokia prasmė žiūrėti į ją? Aš negaliu jos išvalyti. Jūs turite tai padaryti patys. Tai paprasta, tai labai praktiška, ir tokio tipo praktiškumas… Ar visi mane galite girdėti? Toks praktiškas dalykas turi būti padarytas suvokiant, kad Sahadža joga yra pati praktiškiausia, pati praktiškiausia, nes tai visiška realybė. Taigi su visomis šiomis galiomis, su visais šiais suvokimais, su visa šia užjaučiančia meile, jūs turite būti užtikrinti savimi ir žinoti, kad visą laiką esate apsaugoti, vedami, jumis rūpinasi, papildo ir padeda augti ši Dieviška energija, kuri yra visa persmelkianti. Telaimina jus visus Dievas.