Shri Ganesha Puja. Cabella (Italy), 30 August 1992.

Anąkart jūs klausėte manęs apie Gurupadą, turėtumėte žinoti, jog Guru esmė yra Šri Ganėša – tyrumas, nekaltumas. Jūs tikriausiai žinote istoriją apie labai atsidavusią žmoną, ištikimą žmoną, apie sati. Jos vardas buvo Anasuja. Ji buvo labai religinga ir labai pasišventusi. Net visų dievų – Brahmos, Višnu, Mahešos – žmonos jai pavydėjo. Savo vyrams jos pasakė: „Turite eiti ir išbandyti ją. Ji tikrai tyra moteris ar ne.“ Taigi jie visi nusileido kaip „sadhai“, apsirengė kaip „sanjasiai“. Ji pasakė, kad nori pasitarnauti jiems, duoti jiems ką nors. Jie pasakė: „Ne, mes norime tik pavalgyti.“ Ji pasakė: „Gerai, ateikite ir sėskite.“ Ji pagamino jiems maisto. Tada jie pasakė: „Ne, tol nevalgysime maisto, kol tu nenusirengsi visų savo drabužių. Valgysime tik, jei tu nusirengsi.“ Ji paklausė: „Ar tikrai?“ Jie pasakė: „Taip.“ Taigi ji pavertė juos trim mažais vaikais ir tada apsinuogino, nes nekaltumas nieko nesupranta apie visa tai. Ir tada ji sujungė juos, trys nekaltybės buvo sujungtos kartu ir jie gavo Gurupadą. Štai taip buvo sukurta Adi Guru. Taigi, jei norite savo Gurupados, pirmiausiai turite būti nekalti. Nekaltumas – labai neaiškus terminas, labai neaiškus, sunku iš tikrųjų suprasti, kas yra nekaltumas. Kokia yra nekaltumo prigimtis? Tą galime suprasti iš Ganėšos nekaltumo. Pirmiausiai Jis yra apdovanotas išmintimi. Jis suteikia mums išmintį. Nuostabu, kad šiais laikais mes atradome genetiką, genetika sąlygoja mūsų elgesį ir nustato rases. Jis yra tas, kuris suteikia genetiką mums. Jis parenka ir sudeda tai į mus, mūsų genetiką, ir kai Jis suteikia išmintį mums, tada esame išmintingi. Tikrai yra išminties genetika, kurios trūksta, kaip aiškiai matome, daugeliui rasių. Jie neturi išminties. Jie elgiasi neišmintingai. Jų elgesys žlugdo juos pačius, naikina visuomenę. Jie gali vadintis aukščiausia visuomene, aukščiausiomis rasėmis, kaip bebūtų, jūs galite vadintis bet kaip, tačiau galite matyti iš jų elgesio, kad jie visai neturi išminties. Taigi Jis yra tas, kuris suteikia išmintį mums. Kai kuriems žmonėms, kurie dar nėra evoliucionavę, tam tikros rasės dar nėra evoliucionavusios iki to lygio, šios išminties trūksta. Be to, ši išmintis suteikia mums laisvės pojūtį. Taigi laikomės nuošaliai nuo visokių svaigalų, visokių blogų įpročių. Mums nepatinka matyti nuogumą. Tai niekad netaps gyvenimo būdu tiems, kurie išmintingi, niekada. Mes neįsitraukiame į nesantuokines nesąmones. Visa, kas yra centre, kas dharmiška, mes priimame. Taigi galime matyti, kaip išminties sėkla, pasėta mumyse, savaime paverčia mus dharmiškais žmonėmis, kai augame. Mes savaime esame dharmiški. Mes nežudome kitų, nepuolame kitų, nekankiname kitų. Neužgrobiame kieno nors žemių ar namų, arba neišnešame ko nors, svetimos nuosavybės ar kitų dalykų. Ši išmintis kyla iš Šri Ganėšos. Trumpai tariant, Jis jus paruošia savirealizacijai. Galiausiai tik Jis yra tas, kuris rūpinasi jumis nirvanos metu, realizacijos metu, nes Jis sustabdo visas šalinimo funkcijas, kai kylate į naują realybę. Matėte, aš sėdžiu čia devynias–dešimt valandų. Kartą, kai atsisėdau aštuonioms valandoms kartu, nepakilau eiti netgi į tualetą, nes tai Jis sustabdo visas šias veiklas, tai sustoja netgi, kai kyla Kundalini. Taigi ši išmintis yra įgimta, tiesiog tai pasireiškia, kai kyla Kundalini. Jis tampa, pasireiškia mumyse, turiu omenyje, Jis paverčia mus vaikais. Kaip Kristus yra sakęs: „Jūs turite būti kaip vaikai.“ Jei turite įžengti į Dievo karalystę, tampate vaikais, tuo metu tampate vaiku. Ir kartu su Kundalini, jai kylant, ši išmintis patenka į jūsų smegenis, nes Jis sėdi ant pačios Kundalini. Jis yra galia Kundalini viduje. Jis suteikia išminties smegenims. Vos tik įgyjate šią išmintį, atsisakote visų blogų įpročių, visi jūsų klaidingi prisirišimai, visi nedharmiški dalykai, kuriuos darote, visa tai liaujasi. Jis keičia, jūsų genetika yra pakeičiama. Visų Sahadža jogų genetika bus tokia pati, panaši, sakyčiau. O kitų žmonių genetika bus skirtinga. Galbūt indų bus panašiausia, nes paprastai jie yra labai išmintingi žmonės. Turiu omenyje, jei žvelgsite į rasių išminties pranašumą, indai yra labai išmintingi. Jie visiškai nedarys jokių nesąmonių, be abejonės. Net ir vaikai, kuriuos mačiau, vaikai iš Vakarų, atvykę į Indiją: jie atvyko dėl šios mokyklos, jie elgiasi destruktyviai, kenkdami sau, niekas to nesupranta. Kartą jie įšoko į purviną tvenkinį. Užsikrėtė maliarija. Tada jie išbėgo iš mokyklos pastato, nuėjo į gatves, parduotuves. Taigi jie pastatė vartus. Kai pastatė vartus, spauda pradėjo kritikuoti mus, nesąmonė, nes kiekviena mokykla turi vartus. Taigi visas šias kvailystes jie daro, nes trūksta išminties. Išmintingas vaikas yra ypatingai atsargus, jis supranta savo gyvenimo svarbą. Jis gerbia savo tėvus, gerbia viską savaime, nereikia to sakyti. Savaime žino, kas yra dharma, nereikia jiems to sakyti. Ši išmintis, ši didi Ganėšos dievybė įgavo Jėzaus Kristaus formą. Ir visi Jį priėmėte kaip Viešpatį, kas taip pat yra tiesa. Bet dėl to, kad jūsų Ganėšos principas nebuvo pakankamai išsivystęs Vakarų šalyse, žmones patraukė kvailystės. Ši pornografija ir susidomėjimas nuogomis moterimis rodo, kad jie neturi išminties, juose nėra Ganėšos. Nors jie seka Kristų, ėjimas į bažnyčią tėra veidmainystė. Nežinau, ar bažnyčia turi nors kiek Ganėšos, jie neturi Ganėšos. Jų gyvenimo būdas toks, kad niekas nepasakytų, jog juose yra nors kiek šventumo ir laimės. Vos įgiję išminties, iškart pradedate suprasti šventumą ir laimę. Prieš tai tiesiog vadinate: „šventasis tėvas“, ir „šventasis tėvas“ daro visokius dalykus, galinčius sukurti skyles organizacijose: jos ima pinigus, kyšius, kuria bombas, turi moterų. Turiu omenyje, dėl viso to kaip jis gali būti šventas? Taigi ši išminties dalelė yra labai svarbi, turime prašyti Ganėšos, kad Jis paverstų mus vaikais. Vaikai iš esmės išmintingi, bet ne visi. Yra taip, kad vaikai, kuriuose aktyvavosi Šri Ganėša, turi Jo įdėtą genetinę išmintį, ji yra čia. Tai vienas iš nuostabiausių dalykų pamąstymui – ar tai išmintinga, ar sveika. Neturėtų būti logiška, jei logiškai kuo tikite, galite nuklysti, nes nėra vidinės stiprybės. Bet jei tai iš prigimties, jūs niekada to nepadarysite. Dabar jūs pažįstate save, visi Sahadža jogai yra tokie skirtingi: jie elgiasi skirtingai, stovi skirtingai, kalba skirtingai, galvoja skirtingai – viskas skirtinga. Staiga jis tapo, jie tapo tokie. Ir negalite suprasti, kaip tapome tokie. Jie gėrė, rūkė, vartojo narkotikus, darė viską. Bet kaip jūs taip staiga pasikeitėte? Kadangi Šri Ganėša suteikė jums išminties. Jei pažvelgtumėte į Jo charakterį, labai įdomu stebėti. Jis yra vaikas ir visiškai pasišventęs savo Motinai. Jis nežino jokio kito dievo, nieko kito – visiškas atsidavimas. Tačiau ar mes tokie? Kartais susiduriu su kai kurių Sahadža jogų trūkumais. Jiems trūksta nuoširdumo, lojalumo. Mane šokiruoja, kad kartais periferijoje jie yra tokie. Tai reiškia, kad jie vis dar turi kilti. Žmonėms, kurie dirbo su manimi, visada stengiausi sumokėti pakankamai. Nereikia mokėti, nes po viso to, kiek daug padariau jūsų kūrimui, jūsų kūnui, kodėl turėčiau jums mokėti, bet visada brangiai sumoku, rūpinuosi jais, duodu jiems… Mano lojalumas ir meilė jums neabejotina. Bet kartais susiduriu su jų savanaudiškumu, ypatingu savanaudiškumu. Jie padarys pusę darbo ir pabėgs, kartais jie… Jų problemos, asmeninės problemos yra daug svarbesnės. Arba jie bando ieškoti pasiteisinimų. Tiek daug Sahadža jogų yra tokie. Jie nenuoširdūs, nesąžiningi. Sahadža joga jiems davė tiek daug. Mes turime nuolat klausti, ar esame sąžiningi Sahadža jogai, ką darome dėl Sahadža jogos, ko pasiekėme ir ką darome. Kita vertus, jie tampa įsipareigoję Sahadža jogai. Ganėša niekad nėra įsipareigojęs savo Motinai. Pavyzdžiui, kažkas suserga. Viskas gerai, Sahadža joga gali jums padėti, galbūt gali, galbūt ne, galbūt galite būti išgydytas, galbūt ne. Jei jie nebus išgydyti, sakys: „Dabar matai, nebuvau išgydytas. Ketinu mesti Sahadža jogą.“ Tada kažkas turi pasakyti: „Prašau, eik.“ Dėl menkniekio jie atkrenta, nesuprasdami, kas yra svarbu. Dar jie turi įsipareigojimų, kai kažkas susituokia, ateina čia: „Man nepatinka žmona.“ Daryk, ką nori, žmona lipa man ant galvos, vyras taip pat. Visokie įsipareigojimai atsiranda. „Vyras nepraktikuoja Sahadža jogos, kaip turėčiau elgtis?“ Išspręskite problemą su vyru. Išspręskite problemą su vaikais. Turite galią tai pakeisti. Turėkit kantrybės, suraskit sprendimą. Jie mus pastatys į įvairias situacijas – vienokias ar kitokias. Tik Sahadža jogai gali pakenkti Sahadža jogai. Ar galite tuo patikėti? Niekas kitas negali jos paliesti. Kol Sahadža jogas elgiasi tinkamai, niekas negali pakenkti Sahadža jogai. Turime daugybę tokių atvejų. Turiu omenyje, jie matė mano nuotraukas, matė stebuklingas nuotraukas, gavo savirealizaciją, jiems viskas išsipildė, buvo tiek kartų padėta, bet staiga sako: „Noriu palikti Sahadža jogą.“ „Labai gerai“, – sakau. Tie, kurie privalo palikti, turėtų palikti nedelsdami, nes rojuje labai mažai vietos, o tokiems abejojantiems vietos išvis nėra. Jei jie privalo išeiti, turėtų išeiti. Privalote savo idealu laikyti Šri Ganėšą. Neturėtų būti: „Aš garbinu Ganėšą“, taip, kaip garbinote Kristų, garbinote viena ar garbinote kita, nes tai, kas atėjo į jūsų vidų, yra esmė. Ar turite Šri Ganėšą savyje? Ar atsiduodate Šri Ganėšai su tokiu atsidavimu, pasiaukojimu? Bet jūs esate sukurti pagal Šri Ganėšos modelį. Šri Ganėša buvo sukurtas iš nekalto prasidėjimo. Jūs esate sukurti tuo pačiu būdu. Jūsų Kundalini buvo pakelta, ji jums davė realizaciją, jūs gavote savo antrąjį gimimą ir dabar esate Sahadža jogai. Visi šie dalykai jums nutiko neturint Tėvo. Jei nebūčiau pasakiusi, jog turite Tėvą, niekada nebūtumėte žinoję. Pavyzdžiui, kiti guru, matote, nenori niekam priskirti nuopelnų. Taigi, būtent tai ir įvyko jums, jūs esate sukurti tokiu pačiu būdu kaip Šri Ganėša. Be abejo, privalėjote turėti kažką, suprantate, kitaip nebūčiau galėjus to įvykdyti – tai irgi tiesa. Tarkim, jei nebūtų Kundalini, ką tada būčiau galėjusi padaryti? Net jei ir būtų, bei jei ji būtų absoliučiai kreiva, jeigu net ne kreiva, o, tarkim, kai kurios čakros būtų baisiai pažeistos. Jūs taip pat buvotekaip tik pasirengę gauti savirealizaciją, kurios taip nuoširdžiai ieškojote, ir turėjote tyrą troškimą tapti Sahadža jogais, nėra abejonės. Vis dėlto, kai vyksta dvasinis augimas, jūs privalote stebėti, privalote matyti, kiek nuoširdumo skiriate, su kokiu atsidavimu veikiate. Dabar turime žmonių, kurie turėjo klijuoti plakatus kažkur (ne dabar, tai įvyko daug anksčiau), jie paprašė manęs pinigų už savo kavą. Aš pasakiau: „Gerai.“ Ačiū Dievui, jie nerūkė, antraip būtų paprašę pinigų ir už tai! Šiuo požiūriu mes dabar labai pasikeitę, ir kai kurie iš jų tapo tobulais Sahadža jogais. Bet mes vis dar turime žmonių periferijoje, ir jie susinervina dėl menkniekio. Vakar buvo audra – turėjo būti audra. Jūs nežinote, kad kai Kristus plukdė savo mokinius, buvo labai stipri audra, ir Jis ją sustabdė. Kai vakar pradėjote dainuoti badžanus, tik tada audra liovėsi, tik tam, kad įrodytų, jog šios dainos turi tokią galią. Jei tokie dalykai nevyktų, kaip žinotumėte, kad šios dainos turi galią? Manote, jog dainuojate tik todėl, kad dainuotumėte. Ne, tai turi galią, tai yra mantros, visos šios dainos yra pažadintos. Ir tada audra liovėsi. Jie klausė: „Ar turėtume sakyti mantras?“ Atsakiau: „Ne, nieko.“ Aš nesakiau, ką turėtumėte daryti. Staiga jie sugalvojo dainuoti, ir tada viskas išsisprendė. Nes jei kaskart turiu pasiūlyti, kada gi jūs naudosite savo galią? Visi tokie nutikimai vyksta, ir tai buvo Šri Ganėšos ypatinga išdaiga. Jis yra tikrasis jūsų teisėjas. Jūs turėtumėte žinoti, nes matėte Siksto koplyčią. Jis stovi ten ir stumdo jus į kairę ir dešinę. Taigi tai taip pat yra išbandymo momentas. Sahadža jogoje durys atvertos štai čia, bet yra dar didesnės durys kitame gale – žmonėms išmesti. Ir teismą vykdau ne tiek aš, kiek Šri Ganėša. Jis jus teisia ir tada jūs esate išmetami. Tada sugrįžti labai sunku. Net jei sugrįžtate, patys sau keliate įtarimų, o kiti įtarinėja jus. Taigi, matote, turite suvokti, kad šis teismas yra esmė. Pažvelkite į savo vidų, išsiaiškinkite: „Ar esu išmintingas? Jei taip darau, ar elgiuosi išmintingai? Ar išmintinga man tai daryti? Ar gerai man, kaip Sahadža jogui, taip elgtis? Ar turėčiau tai daryti, ar ne?“ Kiekvieną akimirką turėtumėte pagalvoti. Turiu omenyje, žinote, kad aš nenoriu jokių pinigų ir jokių dovanų – sakiau šimtus kartų, bet jie neklauso. Dabar jie sako: „Motina, jei liausitės dovanoti dovanas, mes irgi liausimės.“ Aš sakau: „Pirmiau jūs liaukitės, tada – aš.“ Bet nepaisant visų šių ginčų ir kivirčų, viena yra neabejotina – tai meilė, kurią norite išreikšti. Bet ši meilė neprisirišusi, tai nešališka meilė, kuri plūsta visa jėga, prisiimdama visą atsakomybę. Yra žmonių, kurie toliau kritikuoja kitus Sahadža jogus. Aš pastebėjau, tai pasitaiko dažnai. Tai žemo Sahadža jogo lygio požymis, nes jis nesuvokia, kas jam ne taip. Jis bando kritikuoti kitus, bet ar mato, kas negerai pačiam? Yra kitokių Sahadža jogų, kurie nesuvokia, kad yra kaip ganai. Jie yra kaip ganai, įsivaizduokite ganus, kokie jie greiti. Ganėša kuria tuos ganus. Jie yra pirmiausiai krūtinkaulyje, tada pasklinda po kūną. Vos tik centrinė širdis, Motinos vieta, pradeda truputį vibruoti, jie pasirengia kovai. Taigi ir mes turime būti pasirengę. Labai svarbu, kad būtume pasirengę. Iki maždaug dvyliktų jūsų gyvenimo metų šie ganai būna krūtinkaulyje, tada jie pasklinda po visą kūną, nes tampa pakankamai subrendę. Jie laikomi ten tol, kol visiškai subręsta kovai su priešais. Ir jie žino, kokius priešus turi, žino viską: kokio kovos būdo reikia, koks pasipriešinimas ten yra. Jie išsirinks ir pasiskirstys, kas turi su kuo kovoti, kas turi tai atlikti. Bet jie nesėdi visą laiką tik Motinos name. Taigi turime eiti pas žmones. Turime patekti į Viratos kūną. Mes turime išeiti, turime visi išeiti. Be jokios baimės su jais susikauti, ne sėdėti namie verkšlenant kaip kūdikiams, dabar jūs visi esate subrendę. Štai kas yra parašyta Budos ateities gyvenime: kad Jis tampa Matrėja, reiškia, Jis turi tris Motinas savyje – „Ma-trėja“. Taip pat, kad Jis išeina į visuomenę, Jis eina visur ir keičia žmones. Kai prašėte Gurupados, nesuprantote, kad buvote bėdoje. Guru nesėdi namie. Jis turi išeiti, sutikti visokių žmonių, papasakoti jiems apie Sahadža jogą, nebijoti. Jūs turite gyventi visuomenėje, jums nereikia išskirtinės visuomenės, kur mėgaujamės badžanais ir kitais dalykais, dabar tai baigta. Žinoma, visada turėsime badžanus, turėjau omenyje ką kita. Bet jūs turite augti. Ne tik įsitraukti į savo pačių problemas, kurios dabar yra išsprendžiamos tik Sahadža jogoje, bet jūs turite išeiti, sutikti kitus žmones, papasakoti jiems apie Sahadža jogą. Geriausia nešioti ženkliukus, kad žmonės paklaustų: „Kas čia?“, tada galite kalbėti su jais, savo draugais, visuomene. Jums nereikia nieko atsisakyti, nieko neturite atsisakyti. Jūs esate neprisirišę, eikite ir pamatykite patys, kas negerai. Pavyzdžiui, vakar jie parodė visokių dalykų, taip pat parodė jums diskotekos šokių. Turėtumėte nueiti į diskoteką ir duoti jiems skrajutes, parodykite jiems: „Ką jūs darote, ar išprotėjote?“ Arba patys pradėkite taip šokti ten, tada jie sakys: „Kas jiems negerai?“ O jūs sakykite: „Mes jus kopijuojame.“ Tai juos nuleis ant žemės. Pamatote merginą, kuri, tarkim, rūko ir visa kita, stovi pozuodama – eikit ir atsistokite prie jos tokia pačia poza, tarsi rūkytumėte, štai taip. Ji liausis. Pirmas būdas – kopijuoti juos, parodant jiems, kas jie yra, kitas būdas – rašyti. Jūs turite rašyti. Labai svarbu rašyti ir atsakyti. Privalau pasakyti, jog yra labai geras straipsnis, kurį dabar atsivežiau, anglai Sahadža jogai turėtų jį iš manęs pasiimti ir atsakyti tam ponui. Tai labai svarbu. Jis mano kambaryje, aš jiems perduosiu. Jūs turite žinoti, kas dedasi aplink: kas vyksta Bosnijoje, kas vyksta Italijoje, kas vyksta čia. Jūs turėtumėte skaityti laikraščius. Galite taip pat žiūrėti televizorių dabar, kai esate subrendę. Antraip, jei žiūrite televizorių, išprotėsite kaip ir kiti televizijos žmonės. Kokia nauda iš televizoriaus žiūrėjimo? Bet jei žiūrite televizorių nešališkai, iškart suvoksite, kur turite smogti. Antraip sėdite namuose gražiai pasislėpę. „Motina, Motina, Motina, Motina“ – taip nėra. Ganėša suteikia tiems ganams galias ir jie kovoja. Štai kodėl jis vadinamas Ganapati. Jei norite mane vadinti Ganapati, turite būti kaip ganai, kurie išeina ir viską išsprendžia. Yra tiek daug būdų, tiek daug gudrybių, kurias galėtumėte pasitelkti tiems žmonėms, bandydami juos atvesti į Sahadža jogą. Su jumis yra visa apimanti Energija. Neturėtumėte jų vengti. Pavyzdžiui, jūsų šalių įstatymai tokie siaubingi, kai kurie įstatymai yra siaubingi, keisti. Jūs turėtumėte rašyti. Nėra teisingumo, nėra prasmės daugelyje jūsų įstatymų, kurie yra orientuoti į pinigus. Tarkim, Prancūzijoje yra labai labai juokingi įstatymai. Ir jie niekada nesilaiko įstatymų, jais netiki. Nėra moralės, nėra įstatymų. Rašykite jiems. Turite susitikti su žurnalistais, papasakoti jiems apie tai. Pabandykite dabar prisistatyti. Kol to nepadarysite, tol niekas neateis į Sahadža jogą. Taip galite surinkti labai puikių žmonių. Galite pakviesti žmonių, galite juos sušaukti. Mačiau šių guru darbo metodus. Jie rašo labai gražius laiškus visiems šiems svarbiems vyrams, vos tik jie nueina į kokius namus. Tada siekia interviu, eina į susitikimus su juoi, kalbasi su juo. Jie veda, matote, tam tikras sakykim, savotiškas derybas, taip galime pavadinti. Arba kaip kokie arbitrai eis susitikti su jais. Viskas tokiam lygyje. Tada jie rodo jiems knygas. „Matote, dabar tai vyksta, kodėl jums nesiėmus to? Mes nenorime pinigų“ – ir taip toliau. Galite suburti daug žmonių, tačiau turite juos pakviesti, nes, kol nepakviesite, tol jie neateis pas jus. Taigi turite juos pakviesti ir pasakyti: „Norime susitikti su jumis. Ir viskas.“ Bent šimtas, jei ne, bent dvidešimt atsilieps. Jie norės susitikti su jumis, pasakys: „Mes išsiaiškinome tą ir aną.“ Tad dabar kaip Ganėšos ganai turite atlikti šį ypatingą darbą, turite suprasti, kad dabar esate pakankamai subrendę, turite eiti į visuomenę. O jei nusiminsite: „Motina, aš nuėjau ten ir nutiko tas ir tas“, nesvarbu. Jūs nebūsite nukryžiuoti, nebūsite nužudyti. Ar žinote, kad visada turite mano apsaugą? Jei norite, galite pažiūrėti į nuotrauką, kurią turime, su juo, galite pamatyti tai – visišką apsaugą. Ji lydi jus, esate matę šviesą virš savo galvų. Esate paženklinti žmonės, kurie eina, jau sėdite Dievo karalystėje. Kodėl turėtumėte bijoti? Kodėl gi jums nesusitikus su žmonėmis? Taip pat sakiau, kad grotumėte. Tarkim vakar man patiko, kaip jie dainavo. Galiausiai, matote, kad ir ką jie dainavo, galėjo nebūti pop muzika ar panašiai, bet buvo aišku. Žinia turi būti aiški, galite naudoti pop muziką, nesvarbu, bet žinutė turi būti aiški, kad nebūtų, jog nesuprasčiau, ką jie dainuoja. Taigi kiekvienas žodis turi būti aiškiai ištartas. Mes galime eiti į viešumą, bet tam reikia žmonių, kurie yra pakankamai subrendę. Kitaip dėl menkiausios provokacijos jie nusivils, pradės kovoti – baigta. Taip pat neturėtume sakyti: „Jūs apie viską galvojate, nesuprasite.“ Sakykite: „Galite protu taip pat suprasti, mes jums paaiškinsime.“ Pasiruoškite. Mes dar galime vesti seminarus, kuriuose galėtume aptarti visa tai. Pudžų metu galite organizuoti tam tikrus – ryte visada laisva – seminarus ar diskusijas, ar aptarimus ir pan. Ir čia jūs galite aptarti tai, kaip mums elgtis, ką galime padaryti. Dabar atėjo laikas. Baigta, visas pasiruošimas baigtas, jau esate tam pasiruošę. Dabar visi turite išeiti, pasakoti žmonėms. Pažįstate tuos žmones iš Brahmakumario, ką jie sako: „Dabar atėjo lemtinga diena. Jūs visi būsite pasmerkti,“ – atvirai – „duosite mums pinigų ir būsite išgelbėti.“ Taigi turite sakyti: „Tai Paskutinis teismas. Gaukite savirealizaciją, kitaip būsite pasmerkti.“ Kol negausite realizacijos, tol neaugsite ir neišsivaduosite iš genetinių problemų. Visos šios genetinės problemos gali būti išspręstos tik gavus savirealizaciją. Taigi turite kitiems sakyti: „Išsivaduok iš asmeninių problemų.“ „Motina, mano žmona negali turėti vaikų“ – nesvarbu. Yra tiek daug vaikų šiame pasaulyje, jūs darote gerą darbą neturėdami vaikų. Jei norite turėti vaikų, galite įsivaikinti. Tada: „Mano vaikas toks ir anoks, mano vaikas…“ Tokio prisirišimo prie vaikų dar nesu mačiusi. Jei jie turi vaikų prieš santuoką, mačiau, žmonės geriau elgiasi su vaikais. Bet jei jie susituokę, žudo savo vaikus. Tiek daug žmonių žudo savo vaikus, užgaulioja, daro visokiausius dalykus. Bet kai jie yra Sahadža jogai, jie tiesiog absoliučiai prilimpa prie savo vaikų. Taigi turėtų būti nešališkas požiūris į viską ir jokių prisirišimų. Tik tada jūs būsite laisvi. Tačiau nereiškia, kad jūs neatliekate savo pareigų, jūsų rūpinimasis yra reikalingas. Turite duodi meilę kiekvienam, rūpintis kiekvienu, bet neturėtumėte būti prisirišę. Mačiau žmonių, kurie prisirišo net prie Sahadža jogų. Vienas Sahadža jogas blogai pasielgė ir išėjo iš Sahadža jogos, tada kiti Sahadža jogai išėjo kartu su juo. Jie prisirišę ne prie manęs, o prie to kvailo Sahadža jogo. Jis nuvyko į Nepalą, įgijo netyrų žinių, grįžo ir jie išėjo kartu su juo. Tai rodo, kad nesate išvystę savo asmenybės. Kaip drįsta kas įtikinėti jus, kad išeitumėt iš Sahadža jogos?! Jei esate brandi ir atsakinga asmenybė, pasakysite: „Turiu dirbti Sahadža jogos darbą. Tai svarbiausiai.“ Privalote žinoti, kad nors ir atrodote kaip eiliniai žmonės, bet Dievas jus pasirinko. Jei niekas iš jūsų neatliks Sahadža jogos darbo, kas bus kaltas? Turite suprasti kiekvieną gyvenimo aspektą. Matote, nesakau, kad duotumėte man pinigų ar pan., man iš jūsų nieko nereikia, kaip žinote, daug išleidžiu. Žinoma, jei kam nors reikia pinigų, jūs taip pat privalote visi prisidėti. Tarkim, žmonės išleidžia pinigus lenktynėms arba baruose. Dabar visi šie pinigai sutaupomi, jums nereikia eiti į barus. Taigi, jei reikia pinigų, turite juos išleisti. Kitas dalykas: žmonės pradeda klausinėti, kodėl taip brangu, kodėl tas ir anas. Sahadža jogoje visi mato sąskaitas, visi turi sąskaitas, jokia paslaptis, kur išleidžiami pinigai, kam juos panaudojame. Iš kur jūs turite, sakykim, šią palapinę? Iš kur turite šią žemę? Iš kur turite Daglio? Tik pagalvokite, niekas negalvoja, iš kur Motina gauna pinigų atlikti visam tam. Man nereikia tokios didelės pilies, ar reikia? Kam? Aš jau įsigijau iš nuosavų lėšų kitą namą Londone. Kodėl? Jūs jau išleidote daug pinigų šiai Šadi stovyklai. Tai neteikia pinigų visiškai. Man visiškai nereikia Sahadža jogos, čia jums jos reikia. Ir jei pradėsite taupyti pinigus dėl to taip pat, tada nežinau, ką jums pasakyti. Tai nereiškia, kad kaip bažnyčioje jums sako, kad privalote duoti pinigų. Bet kur jūsų atsidavimas? Jei esate atsidavę, pagalvosite: „Tai mano pareiga“. Priešingai, jūs pasakysite: „O, jums reikia pinigų? Gerai.“ Dabar mokykla turi būti pastatyta. Kas pastatė Vaši? Kas pastatė Ganapatipulį? Kas pastatė didelį ašramą, kurį pamatysite Delyje? Kas iki šiol aukojo pinigus Sahadža jogai? Jūs visi suklestėjote gyvenime, visi gavote pakankamai pinigų, bet ką darote? Taigi šiuo atveju turite matyti, ką darote geriausiai dėl Sahadža jogos. Kitas aspektas yra kūrybiškumas. Yra buvę puikių atlikėjų, kurie išėjo iš Sahadža jogos. Jei jie turėjo duoti kokią nors dovaną, duodavo mažiausią ir pigiausią, kokią tik įmanoma. Brangiausią pasilikdavo sau ir parduodavo. Jei jie galėtų duoti nors vieną dalelę, galėtume parduoti turguje tik dėl Sahadža jogos. Bet jie duos ką nors labai pigaus, kas negali būti panaudota. Tai tik pridedama prie mano asmeninio archyvo. Tačiau jei jie duoda ką vertingo, tai gali būti parduota. Muzikantai, kurie išvažiuoja į užsienį, gali duoti šiek tiek, jų programos ir daiktai gali uždirbti šiek tiek pinigų. Taip pat, jei tik reikia, šie pinigai gali būti panaudoti. Žinote, kartą aš paprašiau rinkti pinigus Indijos projektui vienus metus, Sahasrara pudžos metu. Žinokite, buvo surinkta tik penki tūkstančiai svarų, man buvo tokia gėda, kad jie ligi šiol tebėra banke. Kaip galite išsiųsti 5 tūkstančius į Indiją? Ką jie apie jus pagalvos? Net ir mokykla jums, jūsų vaikams, ne indų vaikams. Bet vis tiek ją statys indai, žinau tai, arba aš. Tokiu būdu turime suprasti, kad jei švaistome pinigus kažkur, galime dalį jų panaudoti Sahadža jogai. Mums reikia turėti pinigų savo organizacijai. Kita vertus, kai taupome maistui ar kažkam, tai yra labai mažas kiekis, bet vis tiek susitvarkome. Kiekvienas guru pirmiausiai renka pinigus, tada atvyksta į pudžą, kuri taip pat tikrai prabangi. Man nereikia pinigų. Net jūsų pinigai, skirti pudžai, viskas skiriama sidabrui, nes negalima daryti pudžos su plastiku. Taigi, kad suprastumėte tai, turite būti nuolankūs, pasišventę. Dabar galite vadinti mane Šventąja Motina, bet ar jaučiate pagarbą? Ar žinote, kas aš esu? Ganėša žinojo. Kartą jo tėvas pasakė: „Kas apibėgs aplink Žemę pirmas, tam duosiu dovaną.“ Taigi kitas brolis, Kartikėja, Jis turėjo gerą „vahaną“, gerą transporto priemonę – povą, o Ganėša turėjo tik mažą žiurkę, pelę, ir Jis niekada nebūtų galėjęs su Juo rungtis. Taigi pasakė: „Kas yra didingesnio už mano Motiną? Ji yra didingiausia iš visų. Kas yra Motina Žemė ar kas nors kitas? Ji gali sukurti begalę Motinų Žemių kaip ši.“ Taigi Jis tiesiog apėjo apie Ją ir gavo prizą, o Kartikėja tebeskrido. Taigi svarbu suprasti šventumą. Turiu pasakyti, kad Aš – Mahamaja, be abejonės, tai nelengva. Jūs manęs niekad pilnai nepažinsite, ir taip neturėtų būti, nes tada nesėdėtumėte čia – visi pabėgtumėte. Bet nepaisant to, pasistenkite suprasti. Kaip Ganėša suprato savo Motiną, jūs taip pat turite suprasti. Tai sudėtinga, bet vis tiek pabandykite – tai yra Energija, sėdinti prieš jus. Kaip elgiamės, kaip kalbame, kaip priimame sprendimus, ką darome – viskas neteisinga. Jei tai neįsiskverbia į jūsų smegenis, vadinasi, Kundalini iki ten dar nepakilo. Žmonės negalėjo pakelti net vieno žmogaus Kundalini. Net ši menininkė atėjo ir klausė: „Kaip tai įmanoma? Aš ne tokia, aš nieko nepadariau. Aš nesu šventas žmogus. Kaip galiu gauti realizaciją?“ Ji manęs klausė: „Kaip tai gali būti, Motina?“ Bet jūs visi gavote, neabejotinai gavote, niekas iš jūsų tuo neabejojate. Ir ne tik gavote tai iš manęs, bet patys dabar tai galite daryti. Kas galėjo tai daryti dvasingumo istorijoje? Bet turiu tam tikrą savo įvaizdį: juokauju, linksminuosi, darau viską kaip normali motina. Bet dėl to neturėtume prarasti ribų. Kai kurie žmonės parašė man labai grubius laiškus. Turiu jums pasakyti: pasisaugokite, jūs negalite man rašyti grubių laiškų – geriau nereikia. Kai kenčiate, tada sakote: „Motina, tas nutiko, anas nutiko.“ Neturite jokios teisės man rašyti grubių laiškų. Ir, nors aš juos perskaitau, be abejo, atleidžiu, nes esate akli, tačiau jūs turite būti išmintingi, turite suprasti, kam rašote ir ką rašote. Štai čia, be abejo, turime suprasti, kad Ganėša turi „parašą“ [kirvuką] savo rankoje. Jis yra vienas iš griežčiausių dievybių, labai griežtas. Kiti gali šiek tiek palaukti, bet Jis negali toleruoti. Štai kodėl Kristus pasakė: „Aš toleruosiu viską, kas daroma prieš mane, bet nieko prieš Šventąją Dvasią.“ Jis labai aiškiai įspėjo – labai aiškiai, nes Jis turi „parašą“, ir žmonės yra baudžiami, be abejonių. Tai dar vienas dalykas, kurį turite suprasti: Šri Ganėša turi savo „parašą“, ir jūs visi turite tą „parašą“ savo rankose, apie jį nieko nežinote. Tas, kuris bandys jums pakenkti, pateks į bėdą. Bet trūksta tikėjimo, ne aklo, o tikro tikėjimo. Jei turite tikrą tikėjimą, tada tai veikia. Yra vienas ponas, dirbantis Londono oro uoste, jis yra indas, bet, manau, jį augino vakariečiai iš užsienio, labai geras žmogus. Taigi jis negali ateiti į programas, labai užimtas ir pan. Bet jei aš esu oro uoste, jis tai žino. Kažkokie žmonės bandė jam pakenti, taigi jis pasakė: „Nebandykite man kenkti. Mano Motina yra labai stipri, žinot, nieko man nedarykite.“ Jie neklausė, visi trys. Ir kitą dieną visi trys neteko darbo. Jis paklausė: „Kodėl?“ Jie pasakė: „Mes nežinome. Vadovas mums liepė nešdintis. Mes nežinome, kaip praradome darbą.“ Ir net šiandien jie neturi darbo. Jis pasakė: „Sakiau jums.“ Jie paklausė: „Kas yra tavo Motina? Leisk mums su Ja susitikti. Matai, štai kas mums nutiko, atleisk, kad taip pasielgėm…“ Bet nieko dabar negalima padaryti. Taigi jūs turite pilnai tikėti Sahadža joga, manimi ir savimi. Tie, kurie netiki savimi, kaip gali tikėti kitais? Taip pat reikia suprasti, kad turite didžiulių galių, didžiulių galių, jei tikite. Jūs tiesiog melskitės: „Motina, noriu, kad šis ponas pasveiktų arba, kad ši ponia pasveiktų.“ Jie bus pagydyti, jums net nereikia paliesti to žmogaus, užtenka jūsų tikėjimo. Vakar jie atvedė vieną ponią. Aš buvau labai užimta, kalbėjau, dariau darbus, ir tai buvo tos dvi–trys dienos, kai turiu labai daug dirbti dėl visokių problemų, ir negalėjau pasimatyti su ja. Pasakiau: „Kodėl neinate ir nepagydote jos? Galite gydyti.“ Kodėl nors vienas Sahadža jogas turi kentėti, kai yra kitų Sahadža jogų? Kodėl aš turėčiau pati gydyti? Jūs visi turite ištiesti rankas ir pažiūrėti, ar galite išgydyti, nes jūsų maldos yra tokios galingos, net nenutuokiate. Tiesiog melskitės. Jūs turite „parašą“ savo rankose ir niekas negali jums pakenkti. Ir jūs turite ranką, kuri gali laiminti kitus. Jūs visa tai turite. Atskleisite savo dosnumą ir pamatysite, Lakšmi pradės tekėti. Bet jei nesate dosnūs, skaičiuojate viską iki smulkmenų – baigta. Kam to reikia? Lakšmi jums padės. Įvaldykite savo galias, kaip Šri Ganėša jas gerai valdė. Jis niekada nesirūpino. Net su dramblio galva Jis nuveikė daug darbų. Su žmogaus galvomis turėtumėte susitvarkyti daug geriau. Ar jums reikia dramblio galvų? Kitas Ganėšos aspektas – Jis visada pasitenkinęs, visiškai pasitenkinęs. Ir Jis valgo „modoką“, jie ką tik man to atnešė, Jis valgo „modoką“. Tai reiškia, kad Jis valgo kai ką sotaus, jame yra visų tų džiovintų vaisių ir viso kito, štai ką Jis valgo. Ir tai viena iš Jo savybių – valgyti, nes jūs galite Jį pamaloninti duodami maisto. Bet aš priešingai – negaliu daug valgyti, o jūs man vis duodate. Nežinau, atrodo, kad Jis pasiėmė visą mano norą valgyti. Bet Jis gali gerai pavalgyti. Kad ir ką valgote, jei pagalvosit apie Jį: „Šri Ganėša, taip pat siūlau šio maisto“, jūs niekada nebadausite, niekada. Kad ir ko norėsite, pavyzdžiui, anądien buvo labai karšta. Jie pasakė: „Motina, atvėskime.“ Aš pasakiau: „Gerai.“ Vos tik atvėsome iš kairio į dešinį kanalą, atsirado Šri Ganėša. Taigi Jis atėjo visa jėga, Jis atvėsino, ir lijo, lijo, lijo, ir atsirado vandens, nes nebuvo vandens šiose vagose. Jums reikėjo pamirkyti kojas, taigi atkeliavo vanduo. Ir koks tai buvo išbandymas – iškart kiek daug dalykų įvyko. Jis patikrino jus, stebėjo jus, nieko neįvyko. Net maža palapinė nebuvo nunešta vėjo. Viskas vyko džiaugsme. Štai taip, kai jūs pateikiate išbandymų kitiems, iš karto žinosite, kokio tipo žmogus yra. Jūs tokie galingi. Naudokitės savo galiomis, naudokite jas. Bet nutinka taip, kad jūsų dėmesys yra kitur, jis netyras. Dėmesys kitur, laikykite dėmesį, sutelktą į Šri Ganėšą, laikykite dėmesį, sutelktą į mane. Viskas išsispręs. Kodėl jums reikia dirbti? Juk Jis yra tam, kad už jus viską nudirbtų, jo ganai yra čia tam, kad už jus dirbtų. Taigi nukreipkite savo dėmesį taip, kad žinotumėte, jog esate budrūs – „dakša“, jūs žinote, kur krypsta jūsų dėmesys. Tada suprantate, kaip dirba jūsų dėmesys. Aš niekad nesitikėjau, kad taip greit subręsite, bet subrendote. Bet kol iki galo patys nesuprasite, ką turite, kaip galėsiu jums duoti sertifikatą? Net jei duosiu jums sertifikatą, jūs nepatikėsite. Kaip sako: „Tu baigei.“ Dabar jūs ne tik baigėte, bet esate meistrai. Kitaip niekad nebūčiau jums liepusi prašyti Gurupados. Jūs esate „pravinos“ dabar. „Pravin“ reiškia meistrą. Naudokite savo meistriškumą. Bet jūs vis dar sėdite namie ir pan.: „Mano tėvas serga.“ Eikite ir pagydykite jį, jūs esate meistrai. Kaip Šri Ganėša – toks mažas yra meistras, jūs irgi esate meistrai. Moterys irgi turi žinoti, kad yra meistrės. Užuot gilinusios į smulkmenas ir visokias kalbas, pakilkite! Kita Jo puiki savybė – Jis naudoja savo dantis [iltį] rašymui. Dantis jums duoda Šri Krišna, Šri Krišnos išmintis tampa Virata, smegenimis. Taigi Jis naudoja dantis rašymui. Jis parašė Mahabharatą savo dantimis. Taigi yra sakoma, kad reikia naudotis smegenimis su Šri Krišnos palaiminimu ir rašyti, rašyti, rašyti, paversti tai knygomis. Visiems tiems guru pasisekė dėl to, kad jie parašė knygas. Ir tas knygas žmonės skaitė, buvo labai sužavėti, nes viskas, kas juodu ant balto, tampa kažkuo didingu. Jūs taip pat galite sukurti gerų istorijų, kaip jau darėte. Galite nuvykti į televiziją ir panašiai, pasakyti: „Mes turime gražią istoriją vaikams.“ Pagalvokite apie ėjimą pas žmones, gyvenkite visuomenėje, gyvenkite su jais, pasidalinkite savo žiniomis. Tai yra jūsų pareiga. Tai ne tik pareiga, taip pat speciali privilegija jums. Kadangi šiandien pradėjome vėliau, bandžiau jums papasakoti kai ką apie Šri Ganėšą. Manau, net per šimtą paskaitų negalėčiau baigti šios temos, man tai taip didinga kaip vandenynas. Taigi, tikiuosi, suprasite pagrindinius, esminius Šri Ganėšos principus ir kas yra tyrumas. Pirmiausiai yra išmintis. Telaimina jus Dievas. Kur yra Sandip? Šiandien ateis tik vaikai ir netekėjusios merginos, nes šiandien… Turiu omenyje, Ji buvo ištekėjusi, bet tyra, Ji buvo tyra, kai sukūrė Ganėšą, taigi mes kviesime netekėjusias merginas kaip gauri. Eikite pakviesti muzikantų, pakvieskite juos. Nusiųskite ką nors pakviesti muzikantų. Kas atsakingas už muzikantus? Jie jau čia. Gerai.