Easter Puja

(Italy)


Send Feedback
Share

Easter Puja. Magliano Sabina, Rome (Italy), 11 April 1993.

Mes visi susirinkome šiandien čia, šio nuostabaus kalno viršūnėje, kad atšvęstume Kristaus prisikėlimą.

Labai svarbu Sahadža jogams suvokti didį Jo prisikėlimo įvykį, kuriuo Jis įrodė, kad dvasia nemiršta. Jis buvo… Jis buvo Omkara, Jis buvo Logos ir Dvasia, štai kodėl Jis galėjo eiti vandeniu. Taip pat mes dabar sukūrėme filmą, kuriame parodėme, kaip Muladhara, žvelgiant į anglies atomą, labai aiškiai, jeigu žiūrite iš dešinės į kairę, pamatote tikrą svastiką; o iš kairės į dešinę mes matome Omkarą. Ir žiūrėdami iš apačios į viršų, tai, ką pamatote, yra alfa ir omega. Tai, be abejonės, įrodo, kad Kristus, kaip Jis yra pasakęs: „Aš esu Alfa ir aš esu Omega“, aiškiai parodo, kad Jis buvo Šri Ganėšos inkarnacija. Dabar su savimi mes turime mokslinį įrodymą, ir taip galime teigti žmonėms, kad tai yra faktas. Nežinau, ar Kristaus laikais ši alfa ir omega buvo žinoma matematikams, bet neabejotinai žinoma Jam, kai Jis pasakė: „Aš esu Alfa ir Omega.“ Jis buvo labai nepaprasta inkarnacija ir labai svarbus mūsų augimui. Jeigu Jis nebūtų prisikėlęs, mes iš viso nebūtume galėję siekti augimo. Taigi tai didi auka. Kristaus prisikėlimas akivaizdus jūsų gyvenimuose: kas jūs buvote prieš tai ir kas jūs esate šiandien.

Tai toks pokytis, toks skirtumas, tokia transformacija. Tai Jo paties auka ant kryžiaus ir Jo nuostabus prisikėlimas sukūrė būdą mums visiems patekti į šį naują pasikeitusį būvį. Šis būvis suteikia kitokią istoriją žmonijai ir kitokią Kristui. Kristus pats buvo šventumas, tyrumas. Taigi Jo prisikėlimas yra ne kas kita kaip fizinis įvykis, galime sakyti, nes Jam nereikėjo pasikeisti, Jam nereikėjo eiti išsivalyti. Bet Jo atveju nutiko taip, kad Jis tapo prisikėlusiu iš mirusių – simbolizuojančiu, kad žmonių, neturinčių dvasingumo, gyvenimas prilygsta mirčiai; nes jie viską daro, nieko neišmanydami apie visumą, apie realybę, apie absoliučią tiesą. Viskas, ką jie daro, galiausiai priveda juos prie destrukcijos. Netgi religijos, pripažintos šių didžių inkarnacijų, yra visiškai nusmukusios. Nerasite nė pėdsako religinio gyvenimo tuose žmonėse, kurie tvirtina, kad yra tie, kurie gali reprezentuoti tas inkarnacijas. Subtiliai žvelgiant, labai skaudina, kad šių didžių inkarnacijų vardu šie žmonės atlieka tokį darbą, imasi tokios veiklos, kuri atrodo neįmanoma, nes jie nebijo Dievo.

Dievo vardu jie daro visas šias baisybes visame pasaulyje. Žinoma, čia, galite sakyti, katalikų Bažnyčia buvo atskleista. Visur žmonės mato, visi šie melagingi dalykai buvo atskleisti. Bet visus šiuos melus jie naudojo po Dievo apdaru, dvasingumu ir grožiu. Tai geriausias būdas paslėpti. Visas beširdiškumas, žiaurumas, visas bjaurumas – štai kaip jie veikė. Ir tai pasiekė tokį lygį, kad jūs nerastumėte nė menkiausio religinio gyvenimo atspalvio šiuose žmonėse. Kaip visi pasaulio vagys, visi didieji pasaulio sukčiai ir visi pasaulio intrigantai kartu paėmus. Taip yra tik todėl, kad visa, kas parašyta visose knygose ir visuose rankraščiuose, kuriuose ieškote savęs, niekada nebuvo įvykdyta. „Jūs turite pažinti save“ − niekada nebuvo atlikta.

Kiek kartų Kristus sakė: „Pažinkite save.“ Jis taip pat sakė: „Jūs dar kartą gimsite“ – taip tiesiogiai jie priėmė liudijimą „Aš dar kartą gimsiu“ ir pradėjo naudotis tokio liudijimo privalumais. Bet jie nesusimąsto iš tikrųjų, koks dosnumas jiems buvo parodytas. Daugių daugiausiai jie gali būti pelnę šiek tiek pinigų, daugių daugiausiai jie gali būti turėję šiek tiek paviršutiniškų galių; bet niekas neatlikta, jeigu pažvelgsite iš prigimties. Kelia gailestį jų beprotybė, požiūris į Kristaus gyvenimą arba į gyvenimą bet kieno kito, turinčio tokią taurią ir aukštą vertybių sistemą, ir jie elgiasi taip žeminančiai. Dabar Sahadža Jogoje jūs pakeitėte save. Sakyčiau, Kundalini atliko savo darbą. Bet vis dar tarp jūsų ir Kristaus yra toks skirtumas, kad jūs ateinate iš tokios aplinkos, tokio gyvenimo būdo, tokio mąstymo būdo, kurie visi buvo dėl jūsų destrukcijos. Viskas, į ką pažvelgsite, yra dėl jūsų destrukcijos. Taigi, kai išeinate iš to, visi tai tebesilaiko, tebeveikia jus. Net kai kylate vis aukštyn ir aukštyn, netikėtai pastebite, kad esate vėl nutraukti žemyn kažkokios juokingos situacijos, kažkokios degradacijos.

Žinoma, kartais jūs esate priblokšti, kartais visa tai priimate. Taigi Sahadža jogui labai svarbu, gavus realizaciją, būti labai introspektyviu. Užuot matęs kitų blogybes, jis turi bandyti pamatyti, kas blogo jame. Labai svarbu žinoti, koks gilus jūsų dvasingumas. Nes Kristui to nereikėjo, Jam netgi nereikėjo introspektuoti savęs. Jis buvo tuo, kas už bet kokios korupcijos, ir Jam tai tebuvo fizinė transformacija, siekiant numirti ir tada vėl prisikelti. Bet mums viskas kitaip. Dabar mes − Sahadža jogai, o buvome eiliniai žmonės. Neturėjome šviesos savyje. Dabar mumyse yra šviesa, ir mes matome šviesą.

Tada kuo tampame? Mes patys turime tapti šviesa. Kristus buvo šviesa. Jam nereikėjo tapti. O mes turime tapti šviesa. Ir dabar jūs turite saugoti, nes ši šviesa gali būti sutrikdyta, gali sumažėti arba visiškai užgesti. Taigi saugodami šviesą savyje pirmiausiai jūs turite žinoti, kad jeigu matote šviesą, tai nėra tikra, ta prasme, jūs nesate šviesa. Jūs turite tapti šviesa. Kai esate šviesa, tada toje šviesoje jūs galite lengvai matyti, kaip veikia jūsų protas, kokias idėjas pateikia, kas veikia jūsų protą, kol jūs esate pakilime. Rūpestis ar atsakomybė tai, ką jūs turite?

O gal dėl blogų įpročių, kuriuos turite, egzistuoja kliūtis augti jums kaip dvasinėms asmenybėms? Taigi turite visada saugotis ir stebėti, kaip progresuojate. Tai nuostabi kelionė − labai labai nuostabi kelionė. Vakar Aš buvau labai laiminga klausydamasi rusų dainos, kurioje apibūdinama kelionė, Kundalini kelionė. Tiesa, be abejo, kad jūs realizuotos sielos. Iš esmės jūs nebuvote realizuotos sielos, bet dabar esate. Jūs esate išsivystę. Tai, ko trūksta, yra idėja, kad mums absoliučiai viskas gerai, ir niekas negali mums pakenkti, nusmukdyti. Jeigu išvystysite kokią egoistišką idėją, niekas jums nepadės. Visa, ką turite daryti, tai visada introspektuoti.

Meditacija tam ir yra, kad matytumėte save, kaip jūs palaikote savo dvasinį augimą. Niekas kitas negali to padaryti, tai jūsų individualus darbas. Žinoma, jeigu nueisite pas kolektyvą, tuoj pat jie žinos, kokios jūsų čakros yra užblokuotos, be abejonės. Jie gali nesakyti, neminėti, bet jie aiškiai žinos, kad ta ir ta čakra yra užblokuotos, ir tas žmogus turi tokią problemą. Bet jie nežinos savų blokų, kokia jų problema. Taigi jei kas nors jums sako: „Manau, ši čakra yra užblokuota“, jūs niekada neturėtumėte dėl to blogai jaustis, nes manydami, kad čakra švari, jūs griaunate savo gyvenimą. Taigi jūs turite suprasti, kad jei kas nors sako: „Manau, kad šiai čakrai čia kažkas negerai“, jūs turite padėkoti tam žmogui: „Ačiū Dievui, kad tu man pasakei.“ Kaip veidrodis − jeigu matote veidrodyje, kad kažkas negerai jūsų veidui, jūs nedelsiant galite tai pataisyti. Taip pat, kai kas nors parodo tai jums, jūs turite būti pakankamai brandūs, kad suvoktumėte, kokia didi palaima, kad visa tai jums buvo parodyta. Kaip anądien čia buvo ginčas tarp dviejų lyderių. Visada, kur yra du lyderiai, ten yra ginčai.

Taip neturėtų būti. Kaip dvi akys niekada nekovos, dvi rankos nekovos, dvi kojos nekovos. Bet jeigu yra du lyderiai, visada yra problema. Jums visada reikia turėti vieną lyderį, kitaip didelė problema. Taigi jie ginčijosi, matote, du lyderiai ginčijosi ir atėjo pas Mane. Staiga Aš pamačiau, kad vienas iš jų visiškai užblokuotas. Pasakiau: „Nukreipk rankas į Mane.“ Vos tik jis nukreipė į Mane rankas, staiga jas atitraukė. „Kas nutiko?“ Jis atsakė: „Aš jaučiu karštį, Motina.“ Aš pasakiau: „Taip yra. Ar dabar žinai, kas tau blogai?“ Jis atsakė: „Aš labai karšto būdo, žinau tai. Aš labai egoistiškas.

Neturėjau taip elgtis.“ Bet tuo pačiu metu jis galėjo labai prastai pasijausti, nes Aš pasakiau jam tai. Bet jis nepasijautė, nes jis − Sahadža jogas ir žino, kas jam palanku, kas gerai. Jis iš viso nepasijautė blogai. Atvirkščiai, buvo labai Man dėkingas: „Motina, dėl Tavęs aš viską išsiaiškinau. Kitaip būčiau slėpęs tai savo širdyje.“ Taigi, mūsų problema ta, kad mes labai patobulėjome savyje ir sustiprinome tai. Taip pat mes įgijome didelę kolektyvo galią, Aš galiu matyti, kiekvienoje šalyje. Mes galime tokiai daugumai duoti realizaciją ir galime įtvirtinti visas šias didžias tiesas savo gyvenimuose. Mes galime tai padaryti. Visada turime jas įtvirtinti. Bet yra tai, dėl ko kiekvienas turi būti tikras − kad jūs visiškai pasiekėte galutinę tiesą.

Dėl to jūs turite būti labai atsargūs. Aš mačiau žmones, kurie labai daug pasiekė Sahadža Jogoje, pakilo labai aukštai, bet staiga nukrito labai žemai. Tai Mane labai liūdina, nepaprastai liūdina. Priežastis ta, kad jie neturi tikėjimo tikėjimo savimi ir Sahadža. Šio tikėjimo trūksta. Jūs turite tikėti savimi ir Sahadža. Sahadža reiškia, kad čia yra dieviška Energija, ir ši visur esanti dieviška Energija rūpinasi mumis. Tai juntama dabar, jūs turite pajusti. Nepakanka tik sakyti, kad ji yra čia − jūs turite žinoti, kad ji yra. Bet netgi žinant, tai netaps tikėjimu jumyse.

Tai tikėjimas, apie kurį kalbėjo Kristus. Tai tikėjimas, kai protas apšviestas, ne aklas tikėjimas. Dėl aklo jūs galite klysti, o dėl apšviesto, jei turite tikėjimą, jūs tampate itin galingi, itin galingi. Nebus jokių problemų, jeigu jūsų tikėjimas apšviestas. Taigi dabar matote Sahadža Jogoje daug žmonių, kurie tvirti, kurie dori, kurie daug ko verti. Jie kaip žmonės, žinantys, kad stovi ant uolų. Bet tie, kurie nėra tvirti, yra žmonės, manantys, kad tebenyksta juokinguose gyvenimo vandenyse. Uolos yra čia, jūs stovite ant uolų; ir tai taip pat kilo iš tikėjimo, kad niekas negali mums sutrukdyti, iš tikėjimo, kad niekas nesukels mums rūpesčių. Tiek, kiek tai susiję su Kristumi, natūraliai, turiu omenyje, Jis žino viską, taigi Jis buvo įsitikinęs tuo. Jis nejautė nerimo, nenyko, neabejojo.

Jis žinojo, kad yra Dievo Sūnus, Jis tai žinojo labai gerai. Jis niekada nedvejojo, neabejojo, nieko. Taip yra. Ir dėl to, sakyčiau, Jis stovėjo ant uolų; kol kiti žmonės, netgi Sahadža jogai, tapo tokie kaip Kristus, kiek tai susiję su tikėjimu. Šis tikėjimas turi būti suprastas. Tai apšviestas tikėjimas. Kaip Kristus – Jis patyrė nukryžiavimą, patyrė daug ką, vien todėl, kad žinojo, jog visa tebuvo drama, ir Jis darė viską tik dėl dramos, vaidindamas; čia nėra nieko rimto, nieko esminio ir tame, kad Jis ketino prisikelti. Jis vaidino dramą. Jam tai nebuvo kas nors labai svarbaus. Jis matė iš Jo besijuokiančius, Jį pašiepiančius žmones.

Savo širdyje Jis taip pat viską žinojo: „Žmonės, kurie šaiposi, nežino, kas aš esu.“ Bet tuo pačiu metu Jis buvo tikėjimo įsikūnijimas: tikėjimo savimi ir šia visur esančia Energija. Tai niekada jūsų neapvils, bet dėl to jūs turite absoliučiai tikėti. Jeigu Aš kažkuo tikiu, natūralu, kad patikėsiu jam visą darbą, Aš viską patikėsiu, perduosiu jam raktus arba pinigus, niekada neabejosiu tokiu žmogumi. Taip pat jeigu jūs tikite − tikite savimi, tikite Sahadža Joga, kurioje įsitvirtinote − jūs nustebsite, kaip viskas veikia, kaip pagarės gyvenimas, ir jūs stovėsite ant uolų, jausite šį kelią. Neabejosite, neturėsite problemų, ligų. Taigi, tokia būsena – tik tikint. Bet kaip jūs pasieksite šį tikėjimą? Problema, kaip pasiekti šį tikėjimą? Apie tai nėra kursų, nėra literatūros, nėra paskaitų. Bet jumyse yra prabudimas, kuris paklaus: „Kas aš esu?“ – šis prabudimas, „Kas aš esu?

Ką pasiekiau?“ Matote, jis paklaus: „Ką aš pasiekiau? Ką suteikiau Sahadža Jogai?“ Visi šie klausimai iškils jums. Bet jei turite tikėjimą, ne aklą, o apšviestą, patvirtintą daugybe stebuklų gyvenime, daugybe dalykų gyvenime; atrasite, kad maži maži dalykai yra stebuklai, maži maži dalykai. Esama stebuklų ir dideliuose dalykuose, tiek daug ten, kur jūs nė nesitikite. Taigi dabar jūs žinote labai tvirtai, kad labai gražiai esate Sahadža Jogoje. Pavyzdžiui, pradeda lyti. Pusė jūsų pradės nerimauti, kodėl lyja, bet jie žinos, kad yra labai graži pastogė, nieko nenutiks. Tegul lyja, kiek nori. Ir tada jūs tikite, kad nelis, niekas nepermerks mūsų. Tokiu pačiu būdu šis tikėjimas mumyse turi būti absoliučiai tvirtas, ir tai paverčia jus itin stipriais, paverčia atsakingais už prisikėlimą tūkstančių tūkstančių tūkstančių žmonių.

Toks mūsų gyvenimo būdas dėl mūsų pačių įsitvirtinimo, dėl supratimo, dėl savistabos, mes įsitvirtiname Sahadža Jogoje – tai kažkas nepaprasto, bet turi būti, yra įvykę, tai vyksta ir turi įvykti jums visiems. Jūs visi turite gauti progą pažinti savo dvasią ir pažinti save. Taigi kiekvienas privalo turėti tikėjimą savyje. Mačiau Sahadža jogių, visad ateinančių ir sakančių: „Motina, aš negera, aš bevertė. Aš nieko nedarau. Aš visiška tinginė,“ ar dar kas nors. Gerai, jūs taip manote – paklauskite to. Ko jūs norite? Net nepaklausus, tai suveiks, net nepaklausus. Vos pagalvosite apie tai, tai suveiks.

Vos atkreipsite dėmesį, tai suveiks, nes ši visur esanti Energija yra vienintelė tikra energija, visos likusios energijos yra bevertės. Ji labai veiksminga, labai užjaučianti, per sekundės dalį ji gali viską sutvarkyti. Anądien pas mus buvo vienas iš Australijos, jį kažkas apgavo ir privertė pirkti sklypą bei namą už gerokai didesnę sumą, kurios jis neturėjo. Ir tas tipelis pasakė: „Nesvarbu, jeigu neturi pinigų, jie nieko tau nesakys.“ Jis patikėjo juo, klaidingai patikėjo ir netgi pasakė „Gerai.“ Jis sumokėjo visus turėtus pinigus, kad užsirezervuotų. Kažkas nuvyko ten, ten buvo pudža ir daug kas nuvyko ten. Daug pudžų, matote, daug kas vyko, daug žmonių atvyko ir matė visa tai. O tas žmogelis buvo toks liūdnas, toks liūdnas, jis negalėjo suprasti: „Kodėl man nutiko taip, kad esu tokioje sudėtingoje situacijoje?“ Jis buvo apgautas ir, turiu omeny, visiškai priblokštas. Jis nė nenumanė, kaip iš viso to išsikapstyti. Jis investavo visus savo pinigus, įsipainiojo į tai, ir jeigu nesumokės pinigų, sės į kalėjimą. Aš tiesiog parašiau jam: „Tikėk savimi.“ Tai viskas – „Tikėk.“ Ir nutiko stebuklas, kad kažkas pasiūlė didesnę kainą.

Tas žmogus pasakė: „Žinoma, aš sumokėsiu tiek, kiek žadėjai. Aš tau grąžinsiu, sumokėsiu skirtumą, už kurį noriu sumokėti.“ Tai neįtikėtina. Tiek daug keliavusių ten, tiek daug norėjusių išspręsti problemą, padaryti tai, susitikti su tuo žmogeliu ir pasakyti, kad jis negali sumokėti. Nieko nepavyko, nieko – tik šis tikėjimas. Galite patikėti, dabar jis ketina tapti turtingu. Tikėtasi, kad jis keliaus į kalėjimą, dabar jis ketina tapti turtingu. Esama daug tokių stebuklų, kurie įvyksta. Tai tik finansinė pusė, bet esu tikra, jūs žinote, kad vyksta daugybė stebuklų. Jeigu po realizacijos neturite tikėjimo, tai rodo, turiu omeny, jūs esate labai varginga asmenybė. Po realizacijos mažiausiai jūs turite įtikėti.

Tikrai stebina, kad žmonės, gavę realizaciją ir visa kita, vis tiek netiki savimi. Tie, kurie tikėjo, tikrai daug pasiekė. Skirtumas tarp mūsų ir Kristaus yra tai, kad tikėjimas buvo esminė Jo būties dalis. Jam nereikėjo turėti tikėjimo – Jis pats buvo tikėjimas. Dabar mums reikia tai turėti. Mes turime tikėti savimi. Esama tiek daug incidentų, apie kuriuos Aš galiu papasakoti jums, apie kuriuos jūs galite papasakoti Man, tiek daug incidentų, kur tik tikėjimas gali padėti. Jei buvote Rumunijoje, manau, ten tai nutiko: viena ponia pakilo ant scenos, ji nepaėjo, jie turėjo užgabenti ją su vežimėliu. Ir ji pasakė: „Motina, aš žinau, Tu gali pagydyti mane. Niekas negali pagydyti; aš žinau, Tu gali.“ Ji pasakė tai tris kartus.

Aš atsakiau: „Taigi tu tiki, kad Aš pagydysiu tave?“ „Taip.“ Aš pasakiau: „Tada atsistok.“ Ji pakilo ir pradėjo eiti. Tada pasileido bėgti visą kelią ir visi pradėjo juoktis. Jie sakė: „Motina, ji ne Sahadža jogė!“ Aš pasakiau: „Bet pažvelkite į jos tikėjimą!“ Nes kai yra tikėjimas, visos dievybės padeda: joms metamas iššūkis, jos turi įvykdyti. Jos parodė tikėjimą toje moteryje. Kaip visada jums sakau, Sahadža Jogoje mes pasitikime žmonėmis, mes pasitikime. Nors tūkstantis gali apgauti mus, nesvarbu, mes pasitikime. Tikėjimas, kurį sutelkiate į tą žmogų, taip pat veikia jo prote: „Jie taip pasitiki manimi.“ Kaip su dievybėmis? Jūs parodote tikėjimą jomis, ir tai suveikia, tuoj pat suveikia. Kaip Guido pasakė Man: „Motina, jie sako, kad smarkiai lis šias dvi dienas.“ Aš atsakiau: „Gerai. Nesirūpink.“ Kur tas lietus?

Jis išnyko. Jūs galite viską kontroliuoti, jeigu jūsų tikėjimas virš kontrolės. Ir kai mes kalbame apie tikėjimą, žinote, tai iššūkis šiai visur esančiai Energijai, kuri organizuoja, kuri žino viską, kuri tokia protinga, veiksminga, bet už viską labiau ji myli jus. Ir tada jūs parodote tikėjimą. Prisikėlimas Sahadža Jogoje – tai tvirtas jūsų tikėjimas. Jūs turite tai pasiekti – tvirtą tikėjimą. Tada jie nesijaučia blogai, jeigu Aš nesusitinku su jais, jeigu pasakau: „Gerai, atvykite. Bet, matote, tuo metu Manęs ten gali nebūti.“ Nesvarbu, matote, susitinka Motina su mumis ar ne, nutinka taip ar ne. Viskas mūsų labui, mūsų gerovei. Jeigu jūs pasiklydote, žinokite, kad šis kelias yra būtent tas.

Pažvelkite į Kristaus gyvenimą, Jis buvo nukryžiuotas. Jis turėjo nešti kryžių, turėjo visa tai padaryti – gerai, tebūnie. „Tai nulemta. Aš tai padarysiu.“ Jis nebambėjo, nejautė pagiežos, nenorėjo, kad kas nors perimtų Jo problemas. Bet Jo tikėjimas savimi suteikė Jam tokių milžiniškų galių. Jis galėjo padaryti bet ką. Jis galėjo nužudyti visus tuos žmones, kurie bandė Jį persekioti, lengvai. Bet kam skriausti? Vienu žvilgsniu galėjo nužudyti juos. Bet ne, Jis žinojo, kad turi pereiti visa tai, Jis perėjo.

Galop, Jis yra nugalėtojas, Jis − tas, kuris viską laimi. Taip pat Sahadža jogai turi žiūrėti į savo gyvenimą. Jis labai vertingas, gyvenimas labai vertingas šiame pasaulyje. Šiomis dienomis kiek yra Sahadža jogų? Evoliucijos procese kiek taps Sahadža jogais, Aš negaliu pasakyti. Ir pažvelgę į pasaulį pradėsite jausti, kad daug kas bus sunaikinta arba baigta, daugumos žmonių nebebus. Ne dėl to, kad mes nepasiekiami, bet dėl to, kad jiems nelemta ateiti į Sahadža Jogą, jiems neskirta ateiti į Sahadža Jogą. Taigi jūs labai laimingi, kad gavote savirealizaciją, prisikėlimą. Bet dabar patikėkite savo prisikėlimu, prisikėlimu, kad dabar tai jūsų būtis. Ir dėl to jūs suprasite, kokie brangūs esate visam pasauliui, ir, kad tai, ką turite padaryti, yra mąstyti ne apie materialius siekius, fizinius siekius ar emocinius siekius, o apie dvasinius siekius.

Ką turime padaryti dėl savo ir kitų dvasingumo? Tik apie tai jūs turite mąstyti, ir nustebsite, viskas suorganizuota, viskas veikia, viskas reikiamu metu parodo rezultatus. Dabar esu tikra, mažiausiai 80 procentų iš jūsų tiki tuo, ką Aš sakau, galbūt, sakykim, 90 procentų. Bet tebėra maždaug 10 procentų, tebemanančių: „Gerai, Motina taip sako. Bet kodėl nutinka tas, kodėl nutinka anas?“ Anądien pas Mane buvo žurnalistas, žinoma asmenybė, jis pasakė: „Aš negaliu tikėti Dievą.“ Paklausiau: „Kodėl?“ „Nes kaip gali būti tiek vargų šiame pasaulyje? Kaip gali būti aklas vaikas, kaip gali būti tas ir anas?“ Tada jis pradėjo pateikti Man pavyzdžius. „Gerai, būtent dabar, − paklausiau, − ar viską Man pasakėte?“ „Taip.“ Aš pasakiau: „Dabar, sakykime, sėdite kongreso valdžios karalystėje arba Andreotti valdžioje, arba kaip tai bepavadintumėte. Taigi situacija yra paaiškinama; jūs dar nepatekote į Dievo karalystę. Jeigu pasiekiate šią būseną, jeigu pasiekiate tai ir jeigu įsitvirtinate, tada pasakykite Man, ar jūs turite kokių problemų? Nė vienos.“ Pasakiau: „Kodėl žiūrite į negatyvią pusę?

Dabar jeigu sakysite, kad yra išeitis, kad yra sprendimas ir, kad gali ateiti laikas, kai Sahadža jogų rasė neturės jokių ligų, jokių bėdų, nieko, jokių problemų; kodėl to nepamačius? Bet kodėl jūs norite matyti vieną aklą berniuką? Kodėl nematote, kad aklasis pasveiks?“ Taigi tokį negatyvų požiūrį taip pat gali turėti Sahadža jogai. Aš mačiau juos: kažkam susirgus, jie pasakys: „Motina, jis serga. Aš turiu atgabenti jį pas Tave. Turi jį pamatyti.“ Bet tai visai nebūtina. Jūs galite gydyti, jūsų tikėjimas gali gydyti. Žinote apie tą, kurio dėdė susirgo, o šis nebuvo Sahadža jogas. Jis atvyko pamatyti jį, ir jo žmona pasakė: „Tu gali melstis Motinai. Kodėl negali Jai pasakyti, kad pagydytų mano vyrą?“ Jis sirgo vėžiu mirties patale.

Jis pasakė: „Gerai.“ Tiesiog nusilenkė ir meldėsi: „Motina, prašau, pagydyk mano dėdę.“ Trečią dieną jį išrašė iš ligoninės, ir dabar jis klajoja po visą pasaulį. Nors jis nėra Sahadža jogas, tai vis tiek suveikė; nes dabar Sahadža jogai sako, kad tai išsprendė dievybės. Nors jis nėra Sahadža jogas, tai nesvarbu. Tai dievybės, kurios padėjo. Ir taip vienas patikėjo savimi, visiškai. Jei šios galios yra mumyse, kodėl mes jomis nesinaudojame? Kodėl neišsivystome visiško tikėjimo, kad dabar esame Sahadža jogai, kad esame Dievo Karalystėje, ir, kad ši Energija mumis rūpinasi? Tada mes neturėsime dėl ko rinktis, neturėsime jokių dvejonių. Neturėsime rūpesčių, jeigu prireiks keliauti, tarkim, į Singapūrą ar Afriką, ar dar kažkur – na ir kas? Mes tebesame Dievo Karalystėje, kad ir kur keliautume, viskas labai gerai.

Ir jokių rūpesčių. Mes esame daugelio daiktų vergai, savo laikrodžių, patogumo priemonių ir panašių daiktų. Viskas išnyksta. Nesvarbu. Kas svarbu? Niekas nesvarbu. Kol esate su savimi, tol viskas gerai. Žmonės sako Man: „Motina, Tu keliauji tiek daug. Kaip tai darai?“ Atsakau: „Aš niekada nekeliauju. Aš sėdžiu čia krėsle, Aš sėdžiu ten krėsle, tai viskas; tik sėdėjimo vieta keičiasi.

Aš niekada nemanau, kad keliauju. Gražiai atsisėdusi, įsitaisiusi savo vietoje jaučiuosi gerai, taigi nesu pavargusi.“ Taigi, kai turite visišką tikėjimą savyje, tada nesirūpinate. Dauguma žmonių aiškinsis: „Ten, kur keliausiu, bus vonia ar ne, bus vietos miegoti ar ne?“ Nieko. Jūs ieškote patogumo savo dvasiai. Jeigu gausite − labai gerai, kitaip galite miegoti bet kur. Niekas negali jūsų varžyti, niekas negali susilpninti, jokie įpročiai negali sugrįžti, nes tikėjimas jus visiškai išvalys, apšvies jus, maitins jus. Šis tikėjimas nėra tai, kas gali būti sudėta jums į galvas ar širdis, negali. Tai būsena, kurią turite pasiekti, ir ją pasiekti galite per Sahadža Jogą. Taip mūsų prisikėlimas bus visiškas, įtvirtintas, efektyvus, ir visam pasauliui bus modelis. Telaimina jus visus Dievas.

Čia yra tiesiog vaikai, čia tiek daug vaikų. Šiandien yra Kristaus diena, taigi mums reikia vaikų Mano pėdoms plauti. Ar galite tai pritaikyti ten arba tiesiog perkelti?