Sahasrara Puja. Cabella Ligure (Italy), May 8 1994. Šiandien yra ypatingas derinys Motinos dienos daugybėje šalių ir Sahasrara dienos Sahadža jogams. Aš manau, tai pati svarbiausia diena žmonių evoliucijos istorijoje, todėl, kad visi kiti įvykiai, inkarnacijos ir rizikingi sumanymai dvasinėje aplinkoje neturėjo jokios naudos. Priešingai − jos pakliuvo tarsi į tam tikrą kokoną, neturintį durų, besitrankydamos tarp sienų, kurdamos problemas iš kažko labai palaimingo, ir ypač gražiai dvasingo. Neįmanoma rasti trūkumų inkarnacijose, kurių vardu kilo visos religijos. Bet, manau, šis kokonas yra Mahamaja. Kokonas yra nemokšiškumas. Galime sakyti, kad Maja, Mahamaja nekuria jo. Šis kokonas yra sukuriamas iš elementaraus žmonių nemokšiškumo ir jų klaidingų susitapatinimų. Taigi žmonių prigimtis yra tokia, kad jie lengvai susitapatina su netiesa. Su viskuo, kas yra teisinga, žmonėms labai sudėtinga rasti kompromisą. Tiesos problema yra ta, kad ji negali teikti kompromiso. Taigi visokios abejonės, visokios klaidos, visokios griaunančios jėgos susitelkia kartu, vienokiu ar kitokiu budu, kad patrauktų žmogiškąjį protą. Tai turbūt yra žmogaus ego, kuriam visi tie dalykai atrodo tokie patrauklūs, nes visi jie pučia jo ego. Yra taip, kad pats sunkiausias centras, kurį mums reikia peržengti, yra šis Agija centras. Šis centras yra tas, kuris nuveda mu arba į kairę, arba į dešinę, jei per daug jį spaudžiame. Todėl mes patenkame į abejonės rankas, kurias prižiūri Mahamaja. Jie sako, kad Sahasrara čakroje, kai pasirodys Dievybė, Ji bus Mahamaja. Ar įmanoma būti kuo nors kitu, kai pasaulis šiandien toks, ateiti į šią Žemę? Bet koks kitas inkarnacijos tipas būtų didėleje bėdoje, todėl, kad žmonių ego yra Read More …