Šri Mahalakšmi pudža, Maskva, Rusija, 1996 m. liepos 16 d. 

Šį vakarą lenksimės Šri Lakšmi principui mumyse. Lakšmi yra deivė, teikianti gerovę, klestėjimą ir sveikatą. Tiesą sakant, jūsų šalis jau palaiminta, nes jūs tiek daug visko turite. Pirma, jūsų šalis gavo tiek daug naftos, ir jei bus ištirta, paaiškės, kad yra dar daugiau. Antra, jūs gavote labai geros medienos. Trečia, gavote daug geležies, labai daug ir kokybiškos. Taip pat jūs turite deimantų. Turite tiek daug, bet to, jūs turite daug širdies. Ir aukso turite. Taigi visų šių dalykų gausu jūsų šalyje. Vienintelis aspektas, kad visa tai nepasiekia čia gyvenančių žmonių.

Aš įsitikinusi, kad tai pasikeis. Bet Sahadža jogoje mes turime žinoti, kad šis Lakšmi principas suteikia mums pasitenkinimo jausmą. Jeigu jūs nepatenkinti, tai  Lakšmi  jums nepadės. Kai kurie pasidaro labai godūs. Jūs turite ką nors, bet norite dar ir dar. Ir tam naudojate visus galimus būdus ir priemones. Dar jūs turite labai blogą mafijos sistemą, ji yra labai godi. Sahadža jogui reikia suvokti, kad jam nieko nebereikia pasiekti – jis jau pasiekė. Pirmiausia žmonės bando ieškoti maisto savo Nabhi čakros lygyje, jie valgo, tai reiškia svaha, tada tai kaupiasi kūne. Tarkim, kas nors yra labai godus maisto, jis suserga ir turi problemų. Bet jis pasiekia antrą stadiją ir įsitvirtina, ši būsena vadinama svadha, nes jis valgo mąstydamas apie tai, kad žmogaus pareiga valgyti, tik tiek. Ne dėl skonio, ne dėl godumo, ne pasipuikuoti. Jis labai kukliai maitinasi. Vakaruose mačiau, kad žmonėms labai svarbu, kur padėsi šaukštą, tą ir kitą. Išleidžia tūkstančius, kad įsigytų specialių įrankių.

Didžiausia blogybė Lakšmi principui − gėrimas. Tai alkoholis. Indijoje sakoma: jei butelis patenka pro vienas duris, Lakšmi išbėga pro kitas duris. Taigi Sahadža jogams nereikia gerti alkoholio. Jie atsisako gerti. Ir juose Lakšmi principas įsitvirtina daug lengviau. Tad kodėl mums reikia Lakšmi? Mums reikia Lakšmi, nes Lakšmi simbolyje galite įžvelgti priežastį. Visų pirma Lakšmi laiko du nuostabius rausvus lotosus rankose. Tai simbolizuoja, kad turtingam žmogui reikia turėti patogius, svetingus namus, nes rožinė spalva – tai meilės ir kvietimo spalva.

Tarkim, kai vabalas atskrenda į lotoso žiedą, jis turi visokių spyglių savo kūne. Tas vabalas atskrenda į lotosą, kad prisirinktų medaus. Nors jis spygliuotas ir aštrus, lotosas vis tiek priima. Jis kviečia, lotosas labai laimingas, kad vabalas jame. Tarkim, vabalas ieško medaus, pavargsta ir užmiega lotose, tada lotosas duoda lapiją – lovą miegui, ir skleidžia visą aromatą tam vabalui iki pat ryto. Kai vabalas gerai pailsėjęs, jis pasiima medų ir išskrenda. Galime poetiškai pasakyti, kad lotosas gerbia vabalą, nes šis ieško medaus. Net jeigu jis turi spyglių, nieko tokio. Taip jūs, žmonės, kurie ieškojote tiesos, radote ją savo Sahasrara čakroje, kuri kaip lotosas. Nesvarbu, ką veikėte, praeitis visai nesvarbi. Jūs pelnėte šią garbę, nes ieškojote tiesos. Taip pat, kai žmonės persisotina Lakšmi, tai mačiau Vakaruose, jie ima ieškoti, nes jiems viskas atsibosta. Nes materialūs malonumai – dar ne Lakšmi, tai nesuteikia jokio pasitenkinimo.

Dar vienas simbolis, kaip Lakšmi laiko ranką − Ji vieną ranką laiko štai taip − ši ranka reiškia, kad tas, kuris turi pinigų, turi duoti, dalintis, o ne tik pasilikti sau. Jei jie nesidalina, negali mėgautis Lakšmi principu, nes davimas savaime teikia labai daug džiaugsmo. Kitą ranką laiko štai taip. Ši Deivės ranka reiškia, kad žmonės, kuriais rūpinatės, jūsų giminės, draugai − visi jie turi būti apgaubti jūsų apsauga. Jei kas nors atsitinka jūsų šeimoje, jei kas nors atsitinka giminaičiams, draugams, jūs turite užstoti tą žmogų. Kai kurie žmonės stengiasi padėti savo giminaičiams, taip daro daugelis politikų – sukčiauja. Bet apgaudinėdami jūs gadinate savo giminaičio gyvenimą, jūs visai nepadedate jam. Jis praras savo gerą vardą, orumą – viską, svarbiausia jis praras savo moralumą. Taigi su Lakšmi jūsų moralė bus išsaugota. Šalyje, kokia dabar Amerika, ir visi tie žmonės, atsiranda siaubingų filmų, ir žmonės naudoja mokslui, tai vadiname „alakšmi“.

Žmogus, turintis Lakšmi, turėtų rengtis padoriai, moterys ir vyrai. Gatvėse moterys vilki labai trumpus drabužius. Dėl to Nabhi čakra ims blokuotis, ir jūs turėsite problemų dėl pinigų. Taigi jūsų gerovė turėtų matytis jūsų temperamente, jūsų būde, jūsų elgesyje, jūsų gyvenime. Žmogus, turintis Lakšmi, turi būti labai nuolankus. Pavyzdžiui, Šri Lakšmi stovi ant lotoso. Lotosas − lengviausia gėlė, kokią galite įsivaizduoti, nes ji plūduriuoja vandens paviršiuje. Taigi Jos temperamentas turėtų būti ne itin rimtas, o labai džiaugsmingas… Ir Ji nesipuikuoja, nes tai taip paprasta – stovėti ant lotoso. Žmonėms, kurie turi pinigų arba turtų, nederėtų puikuotis didelėmis mašinomis ar pan. Tai nereiškia, kad turėtumėte tapti sanjasiais. Priešingai – turėtumėte būti labai kilnios asmenybės. Bet reikia būti be prisirišimų.

Kaip žinote, Radža Džanaka − jis buvo karalius, ir vis tiek toks neprisirišęs, kad visi šventieji eidavo paliesti Radžos Džanakos pėdų. Kartą vyrukas, vardu Načiketa, paklausė savo mokytojo: „Kodėl liečiate jo pėdas? Jis yra karalius.“ Mokytojas atsakė: „Gerai, eik susitikti su juo dabar.“ Ir šis pamatė, kad Džanaka gyveno prabangiai. Jis gyveno rūmuose, o procesijoje buvo tūkstančių tūkstančiai žmonių, kurie bėrė ant jo perlus. Načiketa pagalvojo, kad galėtų gauti nors vieną perlą. Kitą dieną jis nuėjo pas Radžą Džanaką ir paprašė Jo: „Duokite man savirealizaciją.“ Radža Džanaka atsakė: „Galiu atiduoti savo karalystę, bet ne savirealizaciją − tai labai nelengva, nes tu esi apsėstas minčių apie pinigus, toks žmogus negali gauti realizacijos.“ Šis atsakė: „Gyvensiu čia tol, kol gausiu realizaciją.“ Kitądien Radža Džanaka pakvietė jį kartu maudytis upėje ir jis mėgavosi maudynėmis. Tada atėjo žmonės ir pasakė, kad kilo gaisras jo rūmuose. Bet Radža Džanaka meditavo, jam tai nerūpėjo. Tada jie pasakė, kad visi žmonės, buvę rūmuose, pabėgo, tada perdavė, jog kažkas sakęs, kad gaisras artėja. Vis tiek Radža Džanaka meditavo toliau. Bet Načiketa išbėgo, nes jo rūbai buvo lauke, taigi jis nubėgo gelbėti savo… Ir vis tiek Radžai Džanakai nerūpėjo. Sugrįžęs jis pasakė: „Načiketa, visa tai yra Mahamaja.“

Tokiu būdu esate išbandomi, jei linkstate prie pinigų, negausit savirealizacijos. Ji yra ta, kuri išbando. Visi godūs žmonės, visi žmonės, dėl pinigų darantys tokius dalykus, kaip jūs turite čia mafiją − visi bus nubausti. Bet kokiu atveju jie nelaimingi žmonės, nepatenkinti, jie nuolat susirūpinę. Pirmiausiai turite būti patenkinti. Labai svarbu šiais laikais tai suprasti.

Kadangi ekonomikos mokslas teigia, kad norai nėra patenkinami apskritai, šiandien jūs norite kilimo, gerai, turėkite. Dirbate labai sunkiai, taupote pinigus kilimui pirkti, tada turite kilimą, bet norite turėti namą − jūs niekad nesidžiaugsite kilimu, dėl kurio taip sunkiai dirbote. Tada turite namą, kai gaunate namą, norite turėti mašiną, po mašinos norite turėti sraigtasparnį, gal lėktuvą. Štai kaip tai vyksta, jūs dirbate taip sunkiai ir esate nepatenkinti. Dėl to šiais laikais žmonės yra itin neramūs. Nėra taikos jūsų širdyse, bet jei turite šį Lakšmi principą savyje, jūs būsite labai patenkinti viskuo, kas yra materialu. Turite – gerai, puiku, neturite – irgi gerai, puiku. Bet kai šis Mahalakšmi principas pažadinamas jumyse, jūs pradedate ieškojimus. O vėliau, kaip matėte, tai suteikiama, nes jūs gaunate savirealizaciją. Taigi neverta kopijuoti tų siaubingų materialistų, mes turime būti patenkinti tuo, ką turime, turime išreikšti savo meilę duodami ką nors, kad ir kas tai būtų, žmogui, kuriam to trūksta. Aš pati, pastebėjau, susiduriu su sunkumais nusipirkti kažką sau. Jei tai brangu, galvoju, kad neturėčiau to pirkti.

Kartą nuėjau į parduotuvę pirkti konkretaus sario, bet pamaniau, kad jis per brangus, ir nepirkau. Viena Sahadža jogė buvo su manimi, ji nuėjo, nupirko ir padovanojo per mano gimtadienį, aš pravirkau, suprantate, to buvo per daug. Ramajanoje mes turime istorijų kaip ši, kai Šri Rama suvalgė rūgščių uogų ber. Nežinau, kaip jūs vadinate, turėtų būti tokia istorija. Ji pasakė Šri Ramai… Ji buvo sena moteris iš žemo visuomenės sluoksnio. „Paragavau kiekvienos, dantimis pakandau visas ber ir sužinojau, kad nė viena nerūgšti.“ Indijoje niekas nevalgo to, kas buvo paliesta burna, jokio maisto, tai laikoma „utišta“ – kuo nors negeru. Bet Šri Rama staiga paėmė ir pasakė: „Kaip malonu, kad paragavai už mane.“. Jo brolis Lakšmanas supyko, Jam tai nepatiko. Šri Rama suvalgė ir pasakė: „Nesu valgęs tokių uogų.“ Taigi Jo žmona Sita pasakė: „Duok man truputį, aš tavo antroji pusė, turi man duoti.“ Taigi Šri Rama davė Jai, Ji suvalgė ir pasakė: „Koks nuostabus vaisius!“ Lakšmanas paklausė: „Kodėl man neduodate?“ Jis paprašė savo brolienės: „Duok ir man.“ Ji atsakė: „Ne, nes tu labai piktas.“ Bet Ji davė Lakšmanui, ir Jis pasakė: „Dar niekad nevalgiau tokių nuostabių vaisių.“ Tose uogose nebuvo nieko, išskyrus tą dosnumo jausmą iš senosios ponios. Ji neturėjo ko duoti, ji buvo vargšė, taigi visa tai padarė tam, kad duotų Šri Ramai.

Taigi dalinimasis daiktais yra itin džiaugsmingas. Anądien mes atnešėme dovanų – nieko ypatingo, bet jūs taip mėgavotės, ir aš mėgavausi. Štai kaip turime gyventi, štai kaip visi turime gyventi drauge – dalintis. Negalvokite apie save, pagalvokite apie kitus. Pagalvokite, ką kiti mėgsta. Indijoje Gruha Lakšmės yra labai geros. Jos žino, ką jūs mėgstate valgyti. Taigi, jei nueisite į jų namus, jos tuoj pat pasakys: „Prašom užsukti vakarienės.“ Ir jos pagamintų tai, kas man patinka ir ką mėgstu valgyti. Jos specialiai tai padarys. Bet ne tik man – bet kam. Taip džiugu gaminti kitiems.

Taigi Lakšmi principu mėgaujamasi tik tada, kai juo dalinatės su kitais. Mano tėvas buvo didi realizuota siela, ir jis niekad neuždarydavo durų ar langų nakčiai. Vieną dieną vagis įėjo ir išnešė jo gramofoną. Taigi jis labai nuliūdo, kad vagis paėmė gramofoną: kaip bus su įrašais, jis juk negali nusipirkti, tai kaip jis gros. Mano mama juokėsi, siūlė įdėti skelbimą į laikraštį: „Vagie, kuris pavogė mūsų gramofoną, prašom, užsuk pasiimti ir įrašų.“ Tai yra Lakšmi principas. Tas, kuris yra patenkintas ir laimingiausias, kai gali ką nors duoti. Jei duosite iš vienos rankos, gausite iš dešimties. Taigi turime išmokti dalintis, kaip jau tai darote duodami aukščiausią dalyką kitiems, tai yra savirealizaciją. Ką dar galite duoti?

Turbūt matėte, kad, kai duodate savirealizaciją, jaučiatės laimingi. Didžiausia laimė ir didžiausias džiaugsmas yra duoti realizaciją kitiems. Stebėjau žmones, jų veidai pasikeičia, ir žmonių, duodančių realizaciją, veidai prisipildo šviesos. Mes esame nauja visuomenė, naujojo amžiaus žmonės, kurie gauna pasitenkinimą iš aukštesnių dalykų. Yra daug Sahadža jogų, kurie dirba duodami realizaciją, bet yra daug tų, kurie to nedaro. Kol jūs nepasidalinsite savo džiaugsmu su kitais, tol nebūsite laimingi. Anądien girdėjau, ponia man sakė, kad jos tėvai yra prieš Sahadža jogą. Aš paklausiau: „Kokie jūsų santykiai?“ Ji pasakė: „Aš su jais nekalbu, man jie nepatinka, nes jie nusistatę prieš Sahadža jogą.“ Pasakiau jai: „Pakeisk savo požiūrį, nunešk jiems gėlių, gal kokią dovaną, maloniai su jais pakalbėk. Nes tu tapai tokiu sausu žmogumi, štai kodėl jiems nepatinka Sahadža joga.“ Ir tai suveikė, tėvai dabar patys Sahadža jogoje. Taigi Sahadža jogas ne Sahadža jogams turėtų padėti, paremti, pasidalinti.

Bet turiu jus įspėti, kad yra Sahadža jogų, kurie gali surengti savo vakarėlį. Jie yra itin orientuoti į valdžią. Jie surengs išskirtinį vakarėlį. Tai pavojingas ženklas – tai vėžys. Viskas turėtų būti kolektyviška. Bet kuris, darantis tokius dalykus, turi apsėdimą, žinokite tai, ir jums bus pakenkta, jei eisite paskui tokį žmogų. Mes kolektyviški, turim viską vieni apie kitus žinoti ir turime gyventi kaip viena šeima, net tik Rusijoje, bet visame pasaulyje. Kai išvystysite tokią meilę visiems, tada būsite nustebę, kad tapote tokia didinga asmenybe. Tai reiškia, kad lašelis tapo vandenynu. Galėčiau pasakoti apie Lakšmi principą daug valandų.

Yra devynios Lakšmi, bet apie tai papasakosiu kitą kartą. Viena iš jų yra Gruha Lakšmi, namų šeimininkė, kita yra Radža Lakšmi, kuri yra galia karaliaus arba administratoriaus ar biurokrato. Bet paprašysiu jūsų suprasti, kad jūs turite didžiausią lobį, kurį turi vos keletas žmonių šiame pasaulyje. Puoselėkite tai su meile. Puoselėkite su atjauta ir taikiu gyvenimu. Jei yra kokia problema, bet kas – staiga, turite tapti taikūs viduje. Tuoj pat sprendimas atsiras prieš jus. Tai yra Lakšmi principo subtilybė. Tikiuosi, visi tai išvystysite ir mėgausitės. Prieš man atvykstant kitąmet, norėčiau pamatyti, kad kiekvienas iš jūsų davėte realizaciją bet 100 žmonių. Jūs turite galių, jūs turite galių, jūs turite žinių, nešvaistykite to, mes turime išgelbėti pasaulį. Taigi telaimina jus visus Dievas.