Diwali Puja, Novi Ligure, Italy, October 25th, 1998

Aš tikrai šiandien labai džiaugiuosi, matydama čia jus visus, susirinkusius švęsti Divali pudžos.

Mes turėjome būti Portugalijoje, bet tai neįvyko, taigi mes čia. Divali pudža yra labai maža, tačiau labai reikšminga. Pirmiausiai per Divali pirmą dieną jie perka ką nors, skirtą šeimai. Galite kokį indą virti, papuošalą savo žmonai, ar ką nors panašaus. Nes tai yra namų šeimininkių diena. Ir ši diena turi būti švenčiama kaip namų šeimininkių, turėčiau pasakyti, pagerbti jas. Kaip žinote, net ir dabar Indijoje namų šeimininkės yra labai gerbiamos. Tiesą sakant, jos yra gerbiamos visur. Būsite maloniai nustebinti, kad net Vyriausybės priėmimuose, žmona yra labai svarbi. Net kur ji sėdi, jos pozicija yra labai svarbi.

Net šiandien moderniausiose ir pažangiausiose šalyse jie turi ypatingą pagarbą namų šeimininkėms. Namų šeimininkė gali būti neišsilavinusi, gali būti labai paprasta moteris, gali būti nelabai moderni. Turėjau tokią patirtį: Londone vyko programa, kur mes visi buvome pakviesti. Visi laukė delegacijos vadovo žmonos. Jie paklausė manęs: „Kur gi ji?“ Buvo paruošta vieta jai, kur turėjo atsisėsti. Aš atsakiau: „Nežinau, nemačiau jos, ji turi būti kažkur čia.“ Prieš pat pradžią aš nuėjau į tualetą. Nustebau pamačiusi ją, sėdinčią laukiamajame. Paklausiau: „Ką Jūs čia darote? Jie visi Jūsų laukia ten.“ Ji atsakė: „Jie paprašė manęs sėdėti čia.“ Taigi aš nuėjau ir paklausiau: „Kodėl ji ten sėdi, kodėl jūs nepakviečiate jos sėdėti savo vietoje?“ „Ar ji žmona?“ Aš atsakiau: „Taip, žinoma, ji žmona.“ „Mes manėme, kad ji sekretorė.“ Aš paklausiau: „Kodėl jūs taip pamanėte?“ „Ši ponia, kaip matote, labai moderni, vilki labai šiuolaikišką aptemptą suknelę, dėl to visi pamanė, kad ši moteris yra sekretorė.“ Taigi jie pasodino ją laukiamajame. Matote, iš žmonų tikimasi padorios, garbingos aprangos, o ne sekretorės ar biuro darbuotojos aprangos, nes ji yra laikoma aukštesne.

Patinka jums ar ne. O ji pasidarė šukuoseną, lankėsi labai brangioje vietoje, kad pasipuoštų ir panašiai. Ir vargšelę atvykusią pasodino laukiamajame šalia tualeto. Štai taip būna. Namų šeimininkė yra namų orumas. Ne tik tai, ji yra atsakinga už visą savo šalies kultūrą. Ji atstovauja šalies kultūrai. Indijoje dabar jie pradėjo kino filmuose rodyti įvairias juokingiausias sukneles, bet nemačiau, kad namų šeimininkės vilkėtų jas. Nemačiau nė vienos. Taip nėra iš tikrųjų, tik filme.

Nes visuomenė yra tokia stipri. Namų šeimininkė tūrėtų būti padorus žmogus. Ji turi būti padori, ji turi būti labai ori ir elgtis oriai. Norėčiau pasakyti, mes turėjome Ministrą Pirmininką, vardu Lal Bahadur Šastri. Jo žmona buvo visiškai neišsilavinusi, nes Šastridži buvo kalėjime, ji neturėjo galimybės mokytis. Labai paprasta, eilinė moteris. Ji nuvyko į Prancūziją. Tuo metu Prezidentas buvo ponas de Gaulle ir jo žmona buvo labai paprasta moteris. Taigi Šastridži pasakė jai: „Jūs tapote geromis draugėmis su ponia de Gaulle, tau nederėtų verkti, kai mes išvyksime.“ Dievas žino, ji nemokėjo prancūziškai, o de Gaulle nemokėjo hindi kalbos, bet kažkaip jos tapo labai geromis draugėmis, namų šeimininkių lygio. Jis ją perspėjo neverkti, bet kai jie turėjo išvykti, ji pravirko.

Šastridži tarė: „Aš prašiau tavęs neverkti.“ Ji atsakė: „Tai ji, prancūzė, pradėjo verkti pirma, ką man reikėjo daryti? Aš turėjau verkti kartu su ja.“ Taigi, kaip matote, tai yra puikus namų šeimininkių kolektyviškumas, kuris suveikė. Jos turi tas pačias problemas. Jos turi prižiūrėti vaikus, tvarkyti namus ir visa kita, turiu omenyje, yra tiek daug bendrų problemų, su kuriomis susiduria namų šeimininkės. Namų šeimininkės taip pat žino visokius mažus mažus dalykus. Matote, vyrai, bent jau Indijoje, nežino daug dalykų, nes jie gyvena ore, manau. Taigi moterys labiau gerbiamos dėl to, mažus dalykus jos ganėtinai gerai išmano. Kartais tai labai įdomu: vyrai paverčia klaidas tokiu dideliu pokštu, nes jie nėra susidūrę su kasdieniu gyvenimu, su visomis kasdienio gyvenimo problemomis. Iš vienos pusės, moteris, namų šeimininkė turi susidoroti su kasdieniais darbais. Iš kitos pusės, ji turi rūpintis savo šeima, vaikais.

Taip pat vargšelė yra atsakinga už visuomenę. Ji turi išlaikyti visuomenę. Šalyse, kur moterys yra išmintingos, brandžios, nustebsite, kokios geros šeimos, stipri visuomenė ir geri vaikai. Todėl turiu pasakyti, kad Indija yra labai gera šalis, labai stipri visuomenė. Taip yra dėl namų šeimininkių, namų Gruha Lakšmių, kurios atlieka visą svarbiausią darbą kultūriniu atžvilgiu. Indijoje jūs atrasite, kad žmonės labai gerbia namų šeimininkes. Pagarba namų šeimininkėms yra labai svarbi mūsų Sahadž kultūroje. Bet tai nereiškia, kad moterys turi dominuoti ir kovoti su vyrais. Tai reiškia, kad namų šeimininkės užima labai svarbią vietą visuomenėje. Su ja elgiamasi kaip su deive.

Bet ji taip pat turi būti kaip deivė. Jei elgsitės su ja kaip su durų kilimėliu, vaikai niekada negerbs jos. Jei nerodysite jai tinkamos pagarbos, vaikai negerbs mamos, ir tada mama neturės jokios įtakos vaikams. Dėl to vaikai pasidaro aikštingi, ir visuomenėse ar šalyse, kur mamos yra negerbiamos, vaikai pasidaro labai dominuojantys, karšto būdo ir labai nekolektyviški. Taigi labai svarbu, kad šią dieną, mes vadiname tai „Dhanteras“, 13 dieną, nupirktumėte kažką savo žmonai. Turite jai padovanoti kokią nors dovaną. Nors mažą smulkmenėlę ar ką nors, kas būtų naudojama virtuvėje, parodyti savo pagarbą jai. Šeimose, kur mamos yra negerbiamos, vaikai tampa labai neramūs, ir visa šeima kenčia, kur jie bebūtų susituokę, kas jiems benutiktų. Vyrai turi suprasti, tai jų klaida, jei jie niekada negerbia savo žmonos, kaip turėtų. Jei vaikams matant jie šaukia, jei vaikams matant nerodo jokios pagarbos, vaikai negali gerbti savo mamos.

Tai yra tikras nusikaltimas. Moteris prižiūri jūsų namus, atlieka visus darbus jums, rūpinasi jumis ir jūsų šeima nieko nereikalaudama. Jei norite suprasti, kokios jos gali būti varginančios, pažiūrėkite į politikes. Nuėjusios į politiką jos apverčia visus vyrus aukštyn kojom, ir viena moteris gali viską sustatyti į tinkamas vietas. Nes jų sfera yra jų namai, jų šeimos. Jei jos negerbiamos šeimoje, jos išeina iš šeimos ir elgiasi taip, kad jūs negalite įsivaizduoti. Jos turi daug iškęsti, turi daug kentėti. Bet šeimoje ji turi būti gerbiama. Tai yra labai labai svarbi žinia Gruha Lakšmi. Antra diena – tai diena, kai siaubingas rakšasas Narakasura buvo nužudytas.

Visada naikinama pasitelkus Šakti galias. Šis Narakasura kankino labai daug žmonių ir atliko daug klastingų darbų. Jis buvo labai klastingas ir gudrus vyras. Buvo neįmanoma jį nužudyti. Bet tada vienaip ar kitaip, pasitelkus ypatingas galias šis Narakasura buvo nužudytas. Tai įvyko ketvirtą dieną, Narakasura buvo nužudytas. Sakoma, kai jis buvo nužudytas, pragaro durys buvo užrakintos. Taigi žmonės turėtų keltis anksti ryte, bet aš manau, kad jei tą dieną atidaromos pragaro durys, geriau nesikelti anksti, geriau likti lovose, kol šis nusikaltėlis yra visiškai patalpinamas į naraką. Jūs neturėtumėte nerimauti dėl jo. „Naraka“ reiškia pragarą.

O iš pragaro jie sugavo jį ir užmušė. Paskutinė diena yra geriausia. Šią dieną Šri Rama susitiko su savo broliu Bharah. Šri Rama pakluso savo tėvui ir buvo kalėjime keturiolika metų. Jis buvo ne kalėjime, bet, galime sakyti, Jis išvyko į mišką. Tai buvo kaip kalėjimas. Jis gyveno rūmuose, bet buvo išsiųstas į mišką. Jį išsiuntė tėvas. Jo žmona ir brolis išvyko kartu į dideles kančias. Ir jūs žinote visą „Ramajaną“.

Sūnus, kuris gyveno rūmuose, turėjo išvykti į mišką ir gyventi sunkiomis sąlygomis. Nors Jis tūrėjo būti karalius. To buvo per daug. Bet Sita vyko su Juo ir Jį palaikė. Ir galop atsitiko taip, kad Ravana atėjo ir pagrobė Sitą. Bet Šri Rama nukovė Ravaną, nužudė jį ir parsivežė savo žmoną. Kai Jie grįžo į savo miestą – Ajodhją, buvo didžiulė šventė. Jo brolis Bharat buvo labai prisirišęs prie savo brolio ir valdė šalį su „paduka“ (taip jie vadina sandalmedžio sandalus, kuriuos avi) savo brolio. Jis padėjo juos į sostą ir taip valdė. Taigi taip Bharat milan – Bharat ir Šri Ramos susitikimas – yra švenčiamas.

Taip pat tuo metu Jis buvo karūnuotas karaliumi. Šis dalykas nutiko labai labai seniai, tūkstančius metų atgal. Ši šventė yra labai reikšminga. Teisėtas karalius atgauna savo sostą ir valdo. Visa neteisybė, visi žiaurumai, kuriuos Jis patyrė per savo gyvenimą, baigėsi. Ir štai kodėl Divali yra labai svarbi. Taigi paskutinę dieną garbinama deivė Lakšmi. Nes Ji savo palaiminimais suteikė visus šiuos gražius susitikimus. Ir todėl jie taip garbina Lakšmi. Yra devynių rūšių Lakšmi mumyse, apie tai pasakojau jums anksčiau.

Per šią Lakšmi pudžą garbiname pačią Lakšmi. Tai nereiškia pinigus, visiškai ne. Garbinti pinigus yra labai neteisinga. Tai reiškia, kad Lakšmi yra mūsų pinigai arba bet kokia gerovė, tačiau jie turėtų būti labai atsargiai leidžiami, nes Ji yra labai nepastovi, ir pinigai gali išslysti. Bet jūs neturite būti šykštūs. Šykštūs žmonės – nelaiminga Lakšmi. Bet jei norite išleisti, turite išleisti teisingai, kitaip pinigai išleidžiami neteisingai. Kai Lakšmi buvo sukurta, jūs tikriausiai žinote, Ji atsirado plakant vandenyną. Ji turėjo keturias rankas, viena iš jų buvo skirta duoti. Ji dosni, Ji duoda.

Štai taip Ji duoda, o kita ranka laimina. Tokios yra dvi Jos rankos. Viena skirta duoti, kita – laiminti žmogų. Labai svarbu, kai duodate ką nors kitam, apie tai pamirštate ir taip palaiminate tą žmogų. Jūs ne tik duodate pinigų, bet ir palaiminate tą žmogų. Kitos dvi rankos laiko po rausvą lotosą. Rausva yra meilės spalva. Ir turtingam žmogui reikėtų turėti namus, pilnus meilės. Bet koks svečias, atėjęs į namus, turėtų būti gerbiamas. Su juo turėtų būti elgiamasi kaip su Dievu.

Indijoje jūs pastebėjote, kad jie galvoja, jog svetimšaliai… Svetimšaliai jiems reiškia Dievą. Čia svetimšalis yra neigiamas žodis, o Indijoje – labai pagarbus. Jei tu esi svetimšalis, reiškia, esi Dievas. Kaip Indijoje jie jus prižiūrėjo, jūs tai žinote. Tai yra priežastis, tai yra esminė Indijos kultūra, kad bet kas, būdamas svečias – jis gali būti bet kas – jei jis svečias, tada su juo turi būti elgiamasi kaip su Dievu. Kitose šalyse, kaip žinote, viskas priešingai. Jei jūs užsienietis, žmonės galvoja, kad su tokiu žmogumi net nedera kalbėti. Nežinau, kodėl yra toks mentalitetas. Bet tik ne Sahadža jogoje. Sahadža jogai ne tokie.

Girdėjau, kad jie su svečiais elgiasi labai gerai. Jie rūpinasi vieni kitais ir yra nuostabiai kolektyviški. Tai štai kokia yra lotoso reikšmė – namai, pilni meilės. Kaip vabalas, kuris gali būti dygus, kai jis atsiduria prie lotoso, lotosas atsiveria, vabalas patenka į vidų ir labai patogiai bei jaukiai miega. Net vabalas nesutrikdomas. Taip turi būti rūpinamasi, jeigu turite pinigų. Bet štai ką Aš randu dabartiniame pasaulyje: jeigu turite pinigų, patys tampate kaip vabalai. Jie dygūs ir pilni siaubingų idėjų, tokie įžeidžiantys ir galvoja apie save labai gerai. Tiesiog stebina, kad pinigai, kurie turėtų jiems duoti Lakšmi formą – Lakšmi Svarupą – jie tampa kaip velniai. O tai, kaip jie elgiasi su kitais žmonėmis, yra dar blogiau.

Taigi tai yra Deivės formos reikšmės. Bet geriausia tai, kad Ji stovi ant lotoso. Tai reiškia jokios priespaudos. Ji egzistuoja pati savaime, jokios priespaudos. Ji nieko neužkrauna kitiems, Ji stovi pati, Jos svoris ir visa subalansuota dėl Jos orumo. Tokia turėtų būti Lakšmi. Taigi taip nutinka, ir šalyse, kur žmonės patiria finansines bei visokias kitokias krizes, viskas pagerės. Žmonės mėgausis. Jie nesimėgauja savo pinigais, niekuo. Jie nesimėgauja.

Tai tik agresyvumas ir juokingos idėjos, kai turima kažkas, labai brangūs daiktai ir tai, ką jūs vadinate dizaineriais. Manau, kad dabartiniai dizaineriai tapo priešingi Lakšmi, nes jie iš jūsų gražiai ištraukia pinigus, visi jūsų pinigai iššvaistomi. Jei ne tai, žmonės įninka gerti arba sekioti paskui moteris, tokie nuostolingi įpročiai. Jie nedaro nieko, ką mes vadiname tikrais Lakšmi palaiminimais. Taigi turite prisiminti: kai norite duoti ką nors kitam, darykite tai iš visos širdies. Tokia pilna širdimi, kad tai suformuotų Lakšmi prasadą. Matote, taip turi būti, kitaip kokia nauda teikti dovanas? Matote, labai juokingi žmonės, kurie dovanoja tik dėl labai riboto požiūrio. Bet jie bando dovanoti. Antai Japonijoje: jeigu einate, jie duos jums labai didelę dovaną.

Jūs atidarote, atidarote, atidarote ir atidarote ją, kol randate degtukų dėžutę. Degtukų dėžutės viduje paimsite du, galima sakyti, tai du į lėles panašūs daiktai, pagaminti iš tų mažų degtukų. Pradedi į juos žiūrėti: „Kas tai, kodėl tokia didelė pakuotė?“, ir tai labai stebina. Bet šiaip jie yra labai paprasti žmonės, labai paprasti. Kai ten nuvykome, jie mums pasakė, jie… Kur benueidavome, net į parduotuvę per lietų, jie duodavo mums dovanų. Taigi aš paklausiau: „Kas tai? Kodėl jie mums duoda tokias dovanas?“ Taigi moteris, kuri buvo vertėja, pasakė: „Jie mano, jog Jūs iš karališkos šeimos.“ Aš pasakiau: „Kas juos verčia manyti, kad aš iš karališkos šeimos?“ „Tai, kad Jūs neinate pas kirpėją.“ Aš paklausiau: „Tikrai?“ „Taip. Japonijoje karališkos šeimos nariai niekada neina pas kirpėją.“ Atsakiau: „Nežinojau, kad jie niekada neina pas kirpėją.“ „Todėl jie ir mano, kad Jūs iš karališkos šeimos.“ Tik įsivaizduokite, kokias žmonės turi idėjas apie plaukų kirpimą ir visa tai. Bet Indijoje ar panašiose vietose moteris turi būti deramai susišukavusi plaukus. Ji neturi atrodyti kaip hipė.

Nes mes turime daug žmonių, kurie vis dar tiki tam tikru „hipizmu“ ir turi tokias šukuosenas. Kaip jau sakiau, moteris atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje. Kad ir kaip ji rengtųsi, kaip elgtųsi, vaikai perims iš motinos daugiau negu iš tėvo. Kartais gali būti daugiau iš tėvo, bet iš tiesų visi subtilūs dalykai perimami iš motinos. Taigi moterims svarbu suvokti, kaip jos rengiasi, kaip gyvena. Kai nuvykau į Londoną ir paklausiau vienos indės Sahadža jogės: „Kokia dabar mada?“, ji atsakė marati kalba „džiprėja“. „Džiprėja“ reiškia, kad plaukai yra taip. Matote, Indijoje, jeigu turėtumėte tokius plaukus, motina pasakytų: „Pašalink savo džiprėjas“, nes jeigu taip šukuojate plaukus, jūsų akys gali žvairuoti. Bet tokia mada šukuoti plaukus, matote, kartais ir ant akių. Taigi tai džiprėjų mada.

Ir tai dabar gana įprasta, matau, visi, net orios damos, išskyrus ponią Tečer – visų tokia šukuosena. Nežinau, kaip ponia Tečer to išvengė, tačiau bet kuo, kas kažką padaro, moterys neturėtų sekti. Tai labai vergiška. Nes tai mada, štai kodėl jos taip daro. Tai mada, todėl jos taip daro. Taip elgtis visiškai kvaila, taip pat būti valdomiems tų žmonių, kurie kuria madas. Nes jūs nepriklausomi. Jūs turite išlaikyti savo charakterį, jūs turite laikytis savo suvokimo. Užuot sudarkę savo veidus turėtumėte bandyti juos patobulinti savo orumu, savo supratimu. Tai labiau skirta moterims, atsiprašau, kad turiu pasakyti, Lakšmi Pudža labiau moterims, kad jos suprastų, kaip ir kuo turėtų būti.

Aš visada jums sakiau, kad moteriai privaloma būti oriai, gerokai labiau negu vyrui. Vyras gali būti kvailas, nesvarbu, matote, tai ne taip svarbu. Bet moterys turi būti orios ir išmintingos. Vyrai daug neišmano, taip jau yra, kaip labai gerai žinote. Vargšeliai, žinote, jie yra, jie gavo išsilavinimą tik universitetuose. Bet apie praktinę pusę jie nieko nežino. Nereikia dėl to jaustis blogai. Turiu omeny, labai malonu matyti, kaip vyrai suklysta ir toliau tęsia sakydami: „Ne ne, aš žinau tą, aš žinau aną“, o jie nežino nieko! Bet vyras niekada nepasakys „nežinau“. Matote, toks jo charakteris.

Nieko tokio. Jūs turite žinoti, kad jis to neturėjo omeny, nes iš tikrųjų jis nieko nežino! Taip pat su menu. Nemanau, kad vyrai daug išmano apie meną, nes vienai jų pusei trūksta estetikos. Vargšeliai, jie pasiūna vieno tipo drabužius ir visur nešioja. Tik vieno tipo drabužius jie pasiūs ir nuolat nešios. Jie neturi jokių poreikių. O moterys – meniškos. Ir jeigu moterys Indijoje liautųsi dėvėjusios sarius ir pereitų prie džinsų, kur tada eitų kaimietės? Nes jos gyvena, vilkėdamos sarius, kuriuos gamina laisvu metu ir panašiai.

Taigi Indijoje neįmanoma pristatyti visų šių drabužių. Galbūt mokykloje, bet vėliau jos liaujasi, nes joms patinka sariai. Taigi sariai vis dar madingi ir tokie išliks, nes jie tokie meniški, tai taip gražu. Nėra dviejų vienodų sarių. Taigi grožio ir meno idėjos labiau susijusios su moterimis negu su vyrais. Reikia pastebėti, kad nesvarbu, jeigu vyrai nežino. Tačiau jūs savo namus padarote absoliučiai meniškus. Padarote juos patogius tarsi lotosai, kaip jau sakiau, taip ir turėtų būti. Tačiau kai kurios damos gali būti kaip Hitleris, žinote, labai valdingos namų ūkyje. „Turi būti taip, turi būti šitaip“, paversdamos vyrų gyvenimą visiškai apgailėtiną.

Pažinojau vyrą, kuris nešiodavosi laikraštį savo namuose. Taigi aš paklausiau: „Kodėl tu jį visada nešiojiesi?“ Jis atsakė: „Kai tik ketinu atsisėsti, visų pirma pasidedu laikraštį ir tik tada atsisėdu.“ „Kodėl?“ „Nes jeigu nors truputėlį kažką sugadinsiu, žmona ant manęs rėks.“ Aš paklausiau: „Kodėl?“, „Nes ji nemėgsta, kai kažkas sugadinama. Ji tokia smulkmeniška. Visada su savimi nešiojuosi laikraštį, kad ir kur turiu atsisėsti, visur pasidedu laikraštį.“ Pasakiau: „To jau per daug.“ Jis atsakė: „Jūs irgi turėsite taip daryti, sakau Jums.“ Taigi labai smulkmeniška visame name, kad tokiame name neįmanoma gyventi. Tai blogiau už ligoninę. Kai kurios moterys gali būti labai smulkmeniškos ir viską suplanuojančios, gali būti. Bet paprastai moterys turėtų būti labai mylinčios ir itin svetingos, taip pat draugiškos su visais šeimos nariais – su visais. Labai svarbu, kad Aš turiu tokią didelę šeimą. Mes turime labai didelę šeimą, tiek daug brolių ir seserų, ir vienas geresnis už kitą. Svarbu tai, kad kiekvienas kvepia skirtingai arba kvėpinasi, tai parodo jų individualią asmenybę.

Nepaisant to, jie visi labai mieli ir geri, tokie svetingi ir besimėgaujantys, kad stebina, kaip žmonės kartu gyvena. Ypač Rusijoje moterys ypač prisitaikančios ir turinčios humoro jausmą. Jos viską paverčia juokais ir mėgavimusi gyvenimu. Labai stebina, mes jiems paėmėme dovanų. Bet paėmėme maždaug dviems tūkstančiams žmonių, nors buvo šešiolika tūkstančių. Taigi kaip galėjome įteikti tas dovanas? Tada moterys pasakė: „Gerai, atiduosime jas vyrams, gerai. Atiduosime jiems savo auskarus, gerai.“ Jos juokėsi iš vyrų, kurie jautėsi blogai, kad negalėjo nieko gauti. Tokia linksmybė, žinote, toks supratimas. Kadangi, manau, jos nėra tokios materialistės ir yra labai dvasingos.

Taigi dvasinga moteris nesirūpins tokiais dalykais, išlaikys savo orumą ir kiekvienu judesiu parodys, kad ji dvasinga. Žinote, tai labai miela. Kaip jau sakiau, iš vienos pusės, jūs kartais jaučiatės šiek tiek kitaip, tarkim, kalbėjau apie Japoniją. Bet tuo pačiu, kai buvau Japonijoje, man labai patiko jų plytelės. Jie kažką statė, o man labai patiko jų plytelių dizainas. Taigi paklausiau: „Gal galiu vieną pasiimti?“, „Ne, ne, nesvarbu, mes atsiųsime tai Jums į laivą.“ Į laivą atkeliavo didelė tų plytelių siunta. Kapitonas manęs paklausė: „Ką mums dabar daryti?“ Paklausiau: „Kaip jas gavote?“ Jis atsakė: „Jie tai atgabeno Jums.“ Plytelės buvo visokių rūšių, ar galite įsivaizduoti? Taigi, iš vienos pusės, tai yra saviraiškos būdas, iš kitos pusės, yra kitaip. Tai reikia suprasti. Kai kitas jums kažką duoda, jūs turite suprasti, kokia to reikšmė, ir nesijausti dėl to blogai.

To reikšmė gali būti labai svarbi, jūs galite ir nesuprasti. Taigi geriau paklausti, kodėl jie jums davė visa tai. Tai mes vadiname palankumu, tai viena iš puikių Lakšmi savybių, kad tai turi būti derama. Kad ir ką duodate, tai turi būti derama. Kelis kartus esu mačiusi, kaip maži vaikai išdykaudami atneša driežą ir bando jums duoti. Turiu omeny, kad taip daryti nedera. Bet jiems niekas nepasakė, kad taip daryti negražu, taigi jie taip daro. Jiems turi būti pasakyta, kad tai negražu, kad tai nepamalonins Dievybės. Taigi reikia suvokti, kad neturite bandyti įžeisti Lakšmi, duodami kažką, ko nederėtų. Jei nežinote, turėtumėte išsiaiškinti ir padaryti tai tinkamai.

Tokiu būdu tai susiję su Divali. Bet svarbiausia žinia yra ta, kad Šri Ramai buvo duota karalystė. Šri Rama buvo teisingumo ir sąžiningumo įsikūnijimas. Ir tai Jam buvo duota. Tokiu pačiu būdu mes turime jausti tą dėkingumo išraišką. Mūsų meilės išraiška turėtų būti tokia, kad tai būtų suteikta žmogui, kuris yra simbolis tokio didingumo kaip Šri Ramos. Tai labai subtilus dalykas, jį reikia pabandyti suvokti. Jeigu nenorite duoti, tai neduokite. Tačiau jei norite, tada turite duoti kažką, kas būtų verta to žmogaus, kuriam dovanojate. Tai viena iš pamokų, kurią reikėtų išmokti apie Šri Ramos temperamentą.

Kai Jis atvyko į kaimą, sutiko seną moterį, kurios praktiškai visi dantys buvo iškritę. Ji buvo tenykštė ir davė Jam šiek tiek to, ką mes vadiname „ber“, tai panašu į vaisius, mažus vaisius. Ji tarė: „Matai, aš jų visų paragavau ir visi jie labai saldūs, nes Tu neturėtum valgyti to, kas nesaldu. Taigi aš paragavau jų visų, atsikandau ir paragavau, taigi, prašau, paimk juos.“ Jis iškart juos paėmė, tačiau Jo brolis Lakšmanas labai supyko, nes Indijoje labai negerai, jei kažką įsidedi į burną ir tada nori kažkam duoti – taip daryti nedera. Bet Šri Rama pasakė: „Dar niekad nevalgiau tokių nuostabių vaisių. Jie patys nuostabiausi, kokius kada nors valgiau.“ Tada Jo žmona pasakė: „Duok ir man truputį. Visgi aš esu tavo antroji pusė, turi duoti ir man.“ Šri Rama davė ir Jai truputį. Ji pasakė: „Oho kokie, nuostabu.“ Ji suvalgė, ir tada prabilo Lakšmanas: „Duok ir man, broliene.“ Ji atsakė: „Tu ką tik prikalbėjai visko prieš šią moterį. Kodėl nori, kad ir tau būtų duota?“ Jis pasakė: „Prašau, atleisk man ir duok.“ Taigi matote, tai parodo, kad Šri Rama galėjo matyti jos meilę, jos vibracijas tuose vaisiuose, kuriuos ji pasiūlė. Ir Jis galėjo įvertinti taip, kad davė ir savo žmonai, o žmona prie Jo prisidėjo.

Yra taip, kaip yra. Ką bedarytumėte, darykite su meile. Jeigu darote tai su meile, galėsite padaryti tai puikiai, bet jeigu nėra meilės, jei darote tik dėl kokio tikslo, tada tai beprasmiška. Tai yra davimas, davimas tokiai asmenybei kaip Šri Rama, tokiai didžiai inkarnacijai. Ji tik pagalvojo apie savo meilę ir padovanojo Jam. Taip pat jūs turite būti labai paprasti, atviromis širdimis, tada jūs žinosite, ką geriausia daryti. Iš tikrųjų šiandien Divali jau pasibaigė, ir aš noriu jums vėl ir vėl palinkėti laimingos Divali ir klestinčių Naujųjų metų. Telaimina jus Dievas. Ta pati Lakšmi tampa Mahalakšmi. Taip yra, kai jūs suprantate pinigų vertę, kai esate pasisotinę ir jums jau atsibosta.

Iš vidaus jūs tampate nebeprisirišę, tada išsivysto nauja Lakšmi forma, kuri yra Mahalakšmi. Tai energija, kuri kelia jus aukštyn aukštyn, tai yra dvasinis pabudimas. Matote, kad visose šalyse, kurios yra labai turtingos, atsirado noras ieškoti tiesos, išsiaiškinti tiesą, taip jūs visi esate čia. Tai reiškia, Mahalakšmi energija pradėjo veikti jumyse, nes ieškojote tiesos. Beieškodami tiesos jūs atėjote į Sahadža jogą. Taigi ši Mahalakšmi jums taip pat yra labai svarbi. Jūs žinote Kolhapurą, kur yra Mahalakšmi šventykla, kuri atsirado iš Motinos Žemės. Bet jie patys nežinojo, kodėl toje šventykloje dainavo „Džogava“: „O, Ambe, pabusk.“ Ambe yra Kundalini. Taigi kodėl jie tai dainavo Mahalakšmi šventykloje? Jūs galite suvokti kodėl Toje šventykloje jie pradėjo dainuoti dainą „Džogava“, kuria pakeliama Kundalini.