Public Program in Royal Albert Hall. London (UK), 14 July 2001.
Aš lenkiuosi visiems tiesos ieškotojams.
Kai kurie iš jūsų jau rado tiesą, kai kurie nevisiškai, o kai kas jos nerado išvis. Manau, sutiksite, kad apsidairius aplink galima pamatyti didelę suirutę. Tai vienos, tai kitos šalys priima blogus sprendimus. Daug kur vyksta šaltasis karas, žmonės žudo vieni kitus, naikina nuostabias vietas, pasiruošę už nieką perkąsti vieni kitiems gerkles. Jie yra žmonės, sukurti Dievo. Juos sukūrė Visagalis Dievas ir atvedė iki šio suvokimo lygio. Šią akimirką negalime matyti, kur link kolektyviškai vystomės. Ar to reikia siekti, ar toks mūsų likimas? Ar mūsų likimas yra patiems susinaikinti dėl žemės ar dar kažko? Turiu omenyje visą pasaulį, ir pagalvokite, kas vyksta aplink: kiekvieną dieną mes skaitome laikraščius, kiekvieną dieną rasite siaubingų žinių apie nesuvokiamus vienų kitiems padarytus dalykus be jokio ryšio ar priežasties.
Mes turime suvokti, koks mūsų likimas. Kur link judame? Vykstame į dangų ar pragarą? Kokia mūsų situacija? Ar galime būti naudingi? Blogybė žmonių ta, kad jie pilni neišmanymo. Aš tai pavadinčiau neišmanymu. Ir dėl šio neišmanymo, šios tamsybės jie daro tuos baisius dalykus. Niekas nenori suprasti, kad tai, ką darome, veda į visišką destrukciją. Ar tokia mūsų lemtis – visiškai susinaikinti?
Ką gero darome? Dengdamiesi pilietiškumu, kokia nors religija ar įvairiais kitais gerais dalykais mes darome daug blogų darbų. Kariaujame. Karas ne vienintelė blogybė. Mes esame nepakantūs. Mes žavimės tais, kurie skatina mūsų neapykantą, ir jų vadovaujami net formuojame grupes. Visa tai vyksta, nes tai Paskutinio teismo diena. Aš jums jau sakiau, kad tai Paskutinio teismo diena. Ir šią dieną bus nuspręsta, kas bus išsaugoti, o kas išnyks kaip dūmas. Tai labai rimta.
Ir visi, kuriems tai rūpi, turėtų pamąstyti apie tai. Būti viena koja ten, kita koja šen, nieko nepadės. Kaip bebandytumėte, kol žmonės nepasikeis, tol jie nebus išgelbėti. Toks pasikeitimas yra įmanomas, tai visai nesunku. Dabar pats laikas keistis, dabar yra galimybė keistis. Mumyse yra Energija, ji apibūdinama kaip mistinė, moteriška Energija mumyse. Jie visi ją apibūdino, aš nesu pirmoji apie tai kalbanti, bet iki šiol niekas nesugebėjo suprasti ir suvokti to, kad tai turi nutikti jums. Jūs gimėte būti ne šiaip žmonėmis, bet jūs turite būti „superžmonėmis“. Jūs turite mėgautis savimi. Jūsų gyvenimas turi būti vertas gėrėjimosi, būti palaimintas.
Tai neturi būti kaip prakeiksmas: nuo ryto iki vakaro rūpesčiai tai dėl to, tai dėl kito. Štai dėl ko jūs esate sukurti. Dievas kūrė žmogų ne tam, kad jie visą laiką skirtų barniams, mūšiams ar kaip sutaupyti, o tam, kad gyventų visiškoje harmonijoje, taikoje ir džiaugsme. Štai kodėl mes esame sukurti. Toks mūsų likimas, taip yra ne dėl to, kad aš jums tai sakau, tai yra faktas. Taigi mes turime, mes privalome transformuotis. Ir šie pokyčiai nėra sudėtingi. Aš pastebėjau, kad žmonės labai greitai pasitenkina. Induistai, nuėję į šventyklą, mano: „O! Mes atlikome didį darbą.“ Krikščionys, nuėję į bažnyčią, manys, kad padarė kažin ką labai gero.
Musulmonai pasimels ir manys, kad jie tapo nepaprasti. Ką jie pasiekė? Pažvelkite į save, prašau. Suvokite savo ribotumą. Suvokite savo vargus. Suvokite savo problemas ir pamatykite save iš šono: ar sugebate išspręsti savo problemas? Ar sugebėjote išvengti negandų? Galbūt didelės negandos ištinka, kad sunaikintų tuos, kurie daro bloga, galbūt. Galbūt tokia yra Dievo valia. Bet ko norite jūs?
Kodėl jūs nepagalvojate: „Aš turiu tapti pilnaverčiu žmogumi, kuris yra džiaugsmo ir meilės šaltinis“? Aš ne tik kalbu, bet ir noriu, kad visi jūs gautumėte savirealizaciją. Kas yra savirealizacija? Tai savojo „Aš“ pažinimas. Jūs nepažįstate savojo „Aš“. Jūs nepažįstate. Jūs gyvenate šiame pasaulyje nepažinodami savojo „Aš“, ar galite tai įsivaizduoti? Jūs nežinote, kas esate. Jūs nežinote, kad esate Dvasia ir, kad esate žinių šaltinis, tyrų žinių. Esu pastebėjusi, kad žmonės sėdi, klausosi kokio nors „šventuolio“, pasakojančio jiems kokias nors istorijas, ir jaučiasi laimingi.
Tai neleis jums patirti realybę ir tiesą. Jei norite tai patirti, tada, prašau, suvokite, kad jums turi kai kas nutikti, įvykti transformacija. Jūs dar nesate tokie subtilūs, dar neturite tų subtilybių, kol nepasiekiate tam tikro taško, dėl to jums nereikia palikti savo šeimos, jums nereikia palikti savo vaikų, nereikia palikti savo namų ir išvykti į džiungles. Tam nėra jokios būtinybės. Labai lengva pasakyti: „Gerai, dabar visi priimsite „sanjasą“, ir tai, kas priklauso jums, atiduosite man.“ Tai tokia kvaila idėja. Tai šių dienų kritinis atvejis. Mes gyvename labai pavojingose sąlygose, pabandykite tai suvokti. Ir noriu jus įspėti, kad jei nesigilinsite į save, analizuodami, kas esate, netransformuosite savęs, tada gali įvykti bet kas. Kils įvairių ligų, įvairių vaikų auklėjimo problemų, visokių tautiškumo problemų, įvairių tarptautinių nesutarimų, ir žmonės su tuo nesusitvarkys. Taigi mes turime pakilti virš to ir tapti solidžiomis tiesą nešančiomis asmenybėmis.
Mes nežinome, kas yra tiesa. Mes esame blogesni už gyvūnus, nes esame akli. Nereikia savęs smerkti, bet būkite pastabūs ir sąmoningi, kad žmonija turi pasikeisti. Nes kitaip ateikite į mano paskaitą, rytoj eikite į kitą paskaitą – baigta. Tai lyg kasdienė pramoga. Bet kai aš matau likimą, nežinau, kiek bus sunaikinta, kiek bus sugriauta. Kas jiems nutiks? Kuo jie susirgs, kokiomis ligomis susirgs? Kas nutiks jų vaikams, kas atsitiks jų valstybėms, kas bus visam pasauliui? Tiesiog praplėskite savo akiratį.
Mano tikslas, kad transformuotųsi viso pasaulio žmonės. Mes turime savo vidinius priešus, ir kai jie kalba apie džihadą, jie turi omenyje kovą su vidiniais priešais. Kas tie priešai? Šiais laikais baisiausias yra gobšumas. Tai gobšumas. Vedini gobšumo žmonės daro, ką tik nori. Nutinka daug įvairių dalykų dėl gobšumo. Jie pralobs, įgys įvairių lengvatų, bet gobšumas yra velnio diktuojama valia, ir jūs nesugebėsite matyti, ką jau turite. Ir norite turėti daugiau ir daugiau, apgaudinėdami žmones, apgaudinėdami valstybę, apgaudinėdami ir išnaudodami visus. Dar viena bloga savybė, kurią turime, tai pyktis.
Pyktis neleidžia jums pamatyti realios situacijos. Mes pyktį išugdome iš mažų dalykėlių, pavyzdžiui, jūs atvykote į šią šalį, esu mačiusi pykstančių dėl kitos odos spalvos. Aš to nesuprantu. Dievas sukūrė įvairias rases, kitaip mes atrodytume visi vienodai kaip armijoje, ir gyvenimas būtų apgailėtinas. Taigi rasės buvo sukurtos pačios gamtos. Baltaodžiai ar juodaodžiai – koks skirtumas? Aš tiesiog nesuprantu. Nes egzistuoja didelis mitas. Su šiuo mitu mes kovojame. Baltaodžiai kovoja prieš juodaodžius, juodaodžiai prieš baltaodžius.
Ir dar dėl per didelio deginimosi saulėje jiems išsivysto odos vėžys. Aš to nesuprantu. Nėra jokios logikos, jokio balanso mumyse, kad pamatytume, ką darome. Kam mes švaistome tokį brangų laiką, kai galime jį skirti transformacijai? Pykti galima ant bet ko, viskas gali sukelti pyktį. Tai žmonijos silpnybė, tai labai įprasta. Žmonės supyksta dėl smulkmenų. Ir jie tai mėgsta, nes taip galima engti kitus, būti agresyviems. Tad jie nori išlaikyti tą vidinį pyktį ir juo bandyti valdyti kitus. Tai didžiausia problema: kodėl norime valdyti kitus, kodėl norime engti kitus, kodėl norime kontroliuoti kitus.
Mes negalime kontroliuoti savęs, kodėl tada norime kontroliuoti kitus? Kam to reikia? Tada yra prisirišimai: prisirišimai prie namų, prie savų žemių, vaikų – prie visko. Rytoj jūsų čia nebus. Jūs eisite tuščiomis rankomis. Su savimi nieko negalėsite pasiimti. Toks prisirišimas prie daiktų: labai prisirišę prie automobilių, prie namų, prie jų puoselėjimo. Bet kaip dėl jūsų pačių? Ar jums viskas gerai? Ar viduje jūs esate visiškai ramūs, taikūs ir džiaugsmingi?
Kam jūs švaistote savo energiją pykdamiesi su kitais? Tai požymis gyvenimo, kuris bus sunaikintas. Jei pažvelgsime į kitą asmenį, jis turi silpnybių, ne vien pinigams, bet ir moterims, tai bendra – moterys turi silpnybę vyrams. Būti patraukliam – kam to reikia? Visi mes pasensime. Ką jūs pasiekėte lakstydami paskui sijonus, lakstydami paskui priešingą lytį? Jūs neturite orumo ir savigarbos jausmo. Kol jūs dėvite brangius drabužius, tol esate laikomas puikiu žmogumi. Tai klaida. Mes turime analizuoti ir matyti save: kodėl mes tai darome, švaistome savo energiją beprasmiams dalykams.
Daug mano sutiktų žmonių yra beveik išprotėję, progresavę, kai kurie visiškai išprotėję. Ir jie man aiškina, kad nori vesti tam tikrą moterį ar tam tikrą vyrą ir panašiai, štai kaip tai nutinka. Turiu omenyje, kaip tai trapu. Tuo nereikia didžiuotis. Jūs turite būti labai labai stiprūs viduje. Pajauskite savąjį „Aš“. Jūsų „Aš“ yra Dvasia, tai Visagalio Dievo atspindys jumyse. Jūs galite tapti labai stiprūs, labai sveiki ir tapti visiškai subalansuoti, jei tapsite Dvasia. Jūs tiek daug girdėjote apie Dvasią ir dvasinį gyvenimą, bet ar jūs tą pasiekėte? Netgi kai skaitote apie, sakykim, Zen sistemą, Tao sistemą, Bibliją, Koraną – bet ką, ar jūs suvokiate, kaip pasiekti tokį Dvasios lygį?
Dar ne. Dar ne. Jūs turite tai žinoti, nes jūs esate kilnūs, rafinuoti ir turite labai gražų vidinį pasaulį. Bet jūs to neįsisąmoninę. Jūs tokie netapote. Tas tapsmas yra labai svarbus, ir dėl to Visagalis Dievas jumyse sukūrė tai, ką galime pavadinti Kundalini energija, kuri gali būti pažadinta, ir jos pažadinimas gali jums suteikti jūsų savirealizaciją, gali duoti savęs pažinimą, taip vadinamą „Atma sakšatkar“. Tai labai labai svarbu patirti savo gyvenime. Ir kai tai yra nemokamai, jūs negalite už tai mokėti, kiek jūs už tai mokėtumėte? Tai visiškai nemokamai, kodėl gi jums negavus savirealizacijos, ir kodėl jūs neaugate? Užuot kariavę dėl religijos.
Kiekviena religija skelbė: „Pažink save“. Mahometas Sahibas aiškiai pasakė: „Prisikėlimo metu jūsų rankos kalbės.“ Ar jos kalba? Induistai žino apie tai, kad mums privalu gauti savirealizaciją. Jokios naudos klausytis tų „šventųjų“ ir mokėti jiems pinigus. Įvairūs ritualai, kuriuos darėme mes, darė mūsų protėviai, ką mes pasiekėme? Nieko. Taigi dabar svarbu suvokti, kad mums reikia evoliucionuoti, jog gautume savirealizaciją. Jei būtume buvę idealūs, nebūtų buvę jokių problemų. Jei mes būtume realizuoti žmonės, nebūtų buvę jokių problemų. Visoks savanaudiškumas, įvairūs apribojimai, kuriuos susigalvojome, įvairūs sąlygotumai ir ego, kurie paveikė mūsų gyvenimus ir žlugdė mus – turime tai peržengti.
Ir kai tai peržengiate, jūs gaunate jungtį. Niekas nepasakys, kad pasiekėte jungtį. Atsikratysite visų neteisingų susitapatinimų. Jūsų susitapatinimai: „Priklausome šiai šaliai, mes priklausome šiai religijai, mes priklausome tam ar tam“ – jūs niekam nepriklausote. Jūs priklausote Dievo Karalystei. Štai ką turite pasiekti, ir turite tai padaryti patys. Bet jei jums patinka pasakojimai, tai jiems nebus galo. Jūs švaistote savo laiką. Laikas baiginėjasi. Aš čia jau pastaruosius, nežinau, dvidešimt metų ar panašiai.
Aš daug dirbau, bet matau, kad žmonės nesuvokia, ką jiems reikia daryti. Jiems patinka žmonės, sakantys ką nors labai paprasto, gerai, čia šiokia tokia pramoga. Taigi visa žmonija turi suvokti, kad susinaikinimo galima išvengti. Išvengti visiško susinaikinimo. Ir tai padaroma įžengiant į Dievo Karalystę, tai yra labai paprasta ir nereikia nieko mokėti, nieko nereikia atidirbti. Jūs gaunate savirealizaciją ir tada namuose meditacijai skiriate apie dešimt minučių. Tik jūsų protas nuolat vertina jūsų klaidas. Tai vadinu klaidomis, nes tai yra prieš jus, tai prieš Dievo valią, tai prieš žmoniją ir tai sunaikins visą žmoniją. Visos šio blogo elgesio reikia atsisakyti, ir jūs turite suprasti, kad mes esame vienis. Mes visi esame vienis, mes esame globalūs, mūsų neišskiria spalva, rasė ar religija, tautybė – ne.
Mes esame vienis, ir ta vienybė turi būti įtvirtinta ne devizais ar šaukiant, bet vienybė turi būti pajausta vidumi. Tai ne dirbtina. Tai turi būti tikra, labai tikra vienybė, ir tai jūs suprantate, kai suvokiate, jog esate neatsiejama viso ko dalis. Iki šio suvokimo jus atvedė religijos, o ne karai ir žudymai. Kodėl, kodėl? Žmonės patys save atitolino. Dėl visiško teisingumo ignoravimo. Dėl visiškai savanaudiško gobšumo: dėl savęs, tik dėl savęs, daugių daugiausia dėl šeimos ar ryšių. Kodėl jūs norite atsiriboti? Jūs esate Dvasia.
Dvasia yra vandenynas, žinių vandenynas, tai meilės vandenynas, tai palaiminimų vandenynas. Taigi mes turime nuspręsti. Šiandien aš jūsų klausiu, liko nedaug laiko. Mes turime nuspręsti tapti dvasinėmis būtybėmis. Visos religijos to mokė. Bet nebuvo gerai paaiškinta, kaip tai padaryti, ir tai nesuveikė. Kai kam pavyko, bet jie tapo atstumtaisiais. Jų niekas neklausė. Žmonės juos netgi kankino, žudė ir nukryžiavo. Dabar, prašau, visi suvokite savo gyvenimo prasmę.
Kodėl jūs esate žmonės? Kam jūs buvote sukurti? Koks to tikslas? Ar mes vadovausimės nesąmoningomis idėjomis? Ar mus pribaigs visokie skiriantys veiksniai? Ne, ne, mes gausime savirealizaciją ir suvoksime savo gyvenimo prasmę. Jūs gausite savirealizaciją, ta prasme, jumyse pakils Energija. Viskas labai gerai suorganizuota, iš tikrųjų Dievas yra labai geras kūrėjas. Tiesiog nuostabu, kaip Jis viską subalansavo, kaip viskas veikia. Jis tai padarė kiekvienam individui.
To, kas nutinka, nepakanka. Sakykim, jūs įžengiate į rūmus ir apsižvalgę aplink patys pamatote, kokie esate gražūs, kiek gražių dalykų Dievas jums sukūrė. Tada tai įsisavinate. O kai tai įsisavinate, tada suprantate, kokie didingi esate – gražiausias brangakmenis, geriausia asmenybė, tokia mylinti. Tada jie buvo, jie tapo tiesiog stabais. Niekas net nebando suprasti, kas jie buvo, ką jie darė. Tad šiandien mes galime tai patirti, patirti, kas yra Dvasia. tai neįprastas, retas įvykis. Ankščiau taip nebūdavo. Bet dabar tai įmanoma, tad kodėl tuo nepasinaudojus?
Prašau, pasiruoškite tam, priimkite tai, paimkite tai ir tapkite. Tapsmas yra tikslas. Tai, kuo jūs tampate, yra tikslas. Ir tai, ką padarysite visai žmonijai, yra jūsų, ne mano problema. Aš jums galiu padėti. Aš galiu tai išspręsti. Tad paprašysiu jūsų visų būti pasiruošusiems savirealizacijai. Taip daugiau geriau, bet mes neversime to daryti tų, kurie nenori. Taigi tokie žmonės geriau tegul išeina, palieka salę, jei nenori to gauti. Telaimina jus Dievas.
Pirmiausia, jūs neturite nieko daryti, tai reiškia, negalvokite apie tai, ką aš sakiau. Pabandykite nuraminti savo mintis, ir, esu tikra, jūs gausite savirealizaciją. Bet ar daugelis augs? Nes jūs turite tęsti, turite praktikuoti tai centruose, ir tada tai suveiks. Turite skirti laiko sau ir šiai globaliai problemai. Jūs turite pasišvęsti tam. Tai labai svarbu – šiam dalykui reikia pasišventimo. Tai nereiškia, kad jūs turite tapti „sanjasi“ (asketais) ar užsiimti tuo 24 valandas per parą – ne. Bet šis pasišventimas jus padarys išvien su pačiu savimi, su visa Visata, man net nereikia sakyti, kad jūs pasišvęstumėte, jūs tai padarysite patys. Tad labai prašau išeiti tuos, kurie nenori gauti savirealizacijos.
Jums nieko neatsitiks. Prašau, palikite salę, jei nenorite savirealizacijos. Jums nieko nereikės daryti, tik nukreipti į mane delnus. Žinoma, jei esate su batais, juos geriau būtų nusiauti, nes Motina Žemė yra labai svarbi. Prašau, nukreikite abu delnus į mane. Jums nereikia melstis, jums nereikia nieko sakyti, tik nukreipkite delnus į mane štai taip. Dabar, prašau, užsimerkite. Tai svarbu. Prašau, užsimerkite. Ši Kundalini energija yra kryžkaulyje, jį vadina „sacrum“, tai reiškia „šventas“, ir ji kyla per šešis centrus, esančius parasimpatinėje sistemoje ir galiausiai persismelkia per viršugalvį, kur anksčiau buvo minkštas kaulas jūsų viršugalvyje.
Kai jūs buvote vaikai, ten buvo momenėlis. Ji persismelkia per ten ir pasineria į subtiliąją Energiją, visa apimančią dieviškos meilės Energiją. Jie tai kitaip vadina. Kai kas vadina tai Paramčeitanija, kai kas Čeitanija. Kai kas tai vadina Ruh. Jūs tai galite vadinti, kaip norite – meile, Dievo meile. Kai jūs susijungiate su savimi, tai pajuntate savo pirštuose lyg ir vėjelį. Kai kurie žmonės pirmiausiai pajunta karštį, nesvarbu, bet tai atvėsta, ir tada jūs pajuntate taip vadinamą Šventosios Dvasios dvelksmą. Tada ji pradeda tekėti. Galite pakelti savo kairį delną virš momenėlio srities.
Užsimerkę pabandykite pajusti, iš viršugalvio dvelkia vėsus ar karštas vėjelis. Galite patraukti delną. Dabar pabandykite dešiniu delnu, vėsus ar karštas vėjelis iš momenėlio srities, kur vaikystėje buvo minkštas kaulas. Patys pabandykite. Palenkite galvą, geriau yra palenkti. Prašau, palenkite galvas. Vėl nukreipkite savo dešinį delną į mane ir pabandykite pajausti kairiu delnu, ar dvelkia vėsus vėjelis iš jūsų galvos. Jei jis karštas, viskas gerai, nesvarbu. Jis jaučiamas dėl jumyse esančio karščio. Dabar tie, kurie pajuto vėsų ar karštą vėjelį savo delnuose ar pirštuose, arba momenėlio srityje – tai tikrasis krikštas – prašau, pakelkite abi rankas.
Tik įsivaizduokite: jūs esate kariai, kurie išgelbės pasaulį nuo sunaikinimo. Supraskite savo svarbą. Galite nuleisti rankas. Beveik visi tai pajuto. Tai reiškia, kad esate pakankamai subrendę augti savo dvasiniame gyvenime. Jūs ant jo slenksčio. Todėl jį gavote. Tai paskutinis šuolis į realybę. Dabar galėsite suprasti, kas tai yra, kas jūs esate, kas yra jūsų Dvasia, ir ką jūs gebate daryti, kokios jūsų galios, kokios dvasinės galios. Iš pradžių aš jūsų paprašysiu ateiti į kitas programas, po to galėsite apsilankyti bet kuriame iš artimiausių centrų ir visa tai išvystyti.
Mes turime dirbti visam pasauliui. Jums reiktų žinoti, kad Sahadža joga yra 85 šalyse. Stebina, kad tokioje šalyje kaip juodaodžių Beninas mes turime dvidešimt tūkstančių Sahadža jogų. Aš ten pradėjau tik prieš trejus metus. O Anglijoje jau šešiolika metų aš dirbau čia ir po to, žinoma, nuolat, kiekvienais metais. Bet kažkodėl jų augimas ten yra labai didelis, bet ne subtilus, ne vidinis. Augimas yra vidinis, tada galėsite mėgautis, visiškai mėgautis realybe. Realybė yra graži, be galo graži. Telaimina jus Dievas. Jie nori padainuoti vieną dainą, kuri buvo parašyta XII amžiuje vieno Indijos šventojo ir dainuojama visuose kaimuose, bet niekas nežino jos tikrosios prasmės.
Prasmė būtų tokia: „O, Motina, duok man jungtį, „Džiogava“ – duok jungtį. Atsisakysiu visų savo blogų įpročių. Viso pykčio. Atsisakysiu…“ Jums nereikia to daryti. Dabar jūs to atsisakysite savaime. Jumyse esanti vidinė šviesa pati savaime jūs atsisakysite, savaime. Jums nieko nereikės daryti. Bet jums reikės medituoti. Apie dešimt minučių, o tai nėra daug. Jie tokie džiaugsmingi, kad nori visada dainuoti.