Shri Buddha Puja. Shudy Camps, near Cambridge (England). 31 May 1992. Šiandien mes susirinkome čia, kad padarytume pudžą Šri Budai. Nežinau, kiek iš jūsų skaitė apie Budos gyvenimą ir kaip Jis pagaliau pasiekė savo nušvitimą. Aš nežinau, kiek iš jūsų tikrai matė budistus ar buvo juos susitikę, tuos, kurie vadina save budistais. Kaip ir kiekvienoje religijoje, visi jie pasiklydo tam tikros rūšies fundamentalizme, nes nei vienas iš jų negavo realizacijos. Ir dėl to kiekvienas išvystė savo stilių religijoje, netgi, galite sakyti, Laodzi Tao taip pat, arba Viditamos Dzen – visi jie yra tokie patys. Mes turime matyti, kaip Jis pirmąkart pajuto, jog žmogus turi ieškoti kažko aukščiau už gyvenimą. Kai mes esame labai patenkinti tuo, ką turime, nes Jis buvo karaliaus sūnus, turėjo labai gražią žmoną, turėjo sūnų, ir natūralu, kad kiekvienas, tokioje pozicijoje, būtų ganėtinai patenkintas. Bet vieną dieną Jis pamatė smarkiai sergantį žmogų, Jis pamatė elgetą ir negyvėlį, ir visi verkė dėl tų mirusių žmonių. Jis negalėjo suprasti, iš kur atsirado ši kančia ir kokia prasmė taip kentėti. Taigi Jis paliko savo šeimą, paliko savo gyvenimo prabangą, viską Jis paliko ir išėjo ieškoti tiesos, kaip daugelis iš jūsų padarėte. Jis taip pat būtų pasiklydęs, sakyčiau, nes skaitė visas Upanišadas ir visas įmanomas knygas, kad sužinotų, kas yra tiesa. Bet Jis negalėjo nieko gauti. Jis prisiėmė visišką sanjasą, ta prasme, kas susiję su maistu, su pramogomis – Jis visko atsisakė. Ir pagaliau, kai Jis gulėjo po dideliu medžiu, staiga Adi Šakti davė Jam realizaciją, nes Jis buvo toks tikras Read More …