Mahašivaratri pudža, Naikinanti Šri Mahadevos galia Pune (India)

Mahašivaratri pudža, Puna, Delis (Indija), 2001 m. vasario 25 d.  Šiandien esame čia tam, kad švęstume Mahašivaratri. Labai didelė privilegija mums visiems suprasti Šri Mahadevą. Kol nesate gavę savirealizacijos, tol negalite suvokti, kokia didinga asmenybė, charakteris ir Šri Mahadevos galios. Nelengva suvokti, taip pat pasiekti gelmes Jo didybės, kol nesame nuolankūs. Turime būti labai nuolankūs, kad pasiektume Šri Mahadevos Lotoso Pėdas. Kaip matėte, reikia pakilti virš Sahasrara čakros, kad atsidurtumėte prie šios didingos asmenybės Lotoso Pėdų. Jis yra aukščiau, aukščiau visų mūsų sampratų. Bet Jis įsikūręs mūsų širdyse kaip mūsų Dvasia ir atsispindi labai aiškiai, kai gaunate savirealizaciją. Tačiau vis tiek svarbu suvokti Šri Mahadevos galias, ir nėra lengva apibūdinti šį didį Dievą kukliais žodžiais. Pirma galia, kurią Jis turi – Jis yra labai atleidžiantis Dievas. Jis atleidžia! Jis atleidžia mums tiek daug nuodėmių, tiek daug mūsų destruktyvių veiksmų, siaubingų minčių, kurios bando sukurti problemas visiems. Iki tam tikro taško! Jis turi stiprią naikinimo galią. Jo naikinimas būna labai netikėtas, nes Jis valdo visus elementus. Visus elementus valdo Jis. Jis valdo Motiną Žemę ir visus kitus elementus. Jis valdo juos per priežastingumą ir gali sunaikinti viską, ką panorėjęs, jei mato tame problemą. Turiu jums pasakyti, kad žemės drebėjimus valdo Jis, ne Aš. Nesu čia tam, kad naikinčiau. Jis yra vienintelis, kuris mato, kas vyksta šioje Žemėje, kas vyksta žmonėms. Pateiksiu jums pavyzdį apie Gudžaratą: nepaisant visko Gudžarato žmonės yra labai orientuoti į pinigus, jie jaudinasi dėl biržos akcijų pokyčių, dėl to, dėl ano, visą laiką pinigai, pinigai, pinigai, pinigai, pinigai. Read More …

Mahašivaratri pudža, Keturi Širdies Nadi (Italy)

Mahašivaratri pudža. Čianciano Terme (Italija), 1991 m. vasario 16 d.  Šiandien mes susirinkome čia nusilenkti Sadašivai, kuris atsispindi mumyse kaip Šiva, kaip Dvasia. Jis atsispindi mūsų širdyje, ir, kaip matėte, mūsų gyvenimo tikslas yra pasiekti šią Dvasios būseną. Anądien aš skaičiau keliose knygose, kaip buvo atliekama ši savirealizacija − savosios Dvasios pažinimas, ir kaip žmonės buvo kankinami. Pirmiausiai jų buvo prašoma kaip nors atsisakyti, paneigti ir pasmerkti savo kūną. Jeigu kūnui reikia komforto, tada pirmiausiai buvo liepiama bandyti miegoti ant kilimo, o ne lovoje. Jei to vis tiek negana, tada nuo kilimo reikia pereiti prie kilimėlio, jei ir to vis dar nepakanka, tada turbūt nuo to leidžiatės dar žemiau − iki Motinos Žemės, ir miegate ant Motinos Žemės. Ir jei kūnas vis dar nėra paruoštas, tada turite pradėti miegoti ant akmenų. Bet Himalajai vis dar yra labai toli, nes Šiva yra Kailaše. Taigi jūs keliaujate į Himalajus ir miegate ant ledo. Tai buvo mažiausias reikalavimas. Tada sakoma, kad jūs mėgaujatės geru maistu, norite ištaigingai valgyti, valgote daug; gerai, taigi iš pat pradžių jums reikia atsisakyti visko, kas patinka, visko, kas jums patinka. Pavyzdžiui, italai negali valgyti pastos! Tada atsisakyti jos. Bet to negana. Po to jūs pradedate valgyti dalykus, kurie yra labai kartūs. Kaip Zen sistemoje jums bus duodama suvalgyti to, kas yra 108 kartus sustiprinta, visiškai kartu arba visiškai saldu. Taigi leiskite savo liežuviui pereiti šį testą. Bet skrandis vis dar yra. Taigi, jei jūs valgote per daug, vieną dieną badaukite. To nepakanka. Tada badaukite septynias dienas. Tada keturiasdešimt Read More …

Mahašivaratri pudža: Neprisirišimas ir smegenų nušvitimas Pandharpur (India)

„Neprisirišimas ir smegenų nušvitimas“, Šri Mahašivaratri pudžos kalba, Pandapure, Indijoje, 1984 m. vasario 29 d. Taigi dabar visi atvykome, viskas gerai. Ši vieta buvo pasirinkta, nes jie sako, kad ten yra daug baisių žmonių. Ir mes vis tiek tebeturime jų problemas. Gerai. Matote, kaip žinote, tai modernūs laikai, ir modernūs laikai labai sudėtingi. Ar visi atvyko? Pirmiau kalbėsiu angliškai, tada marathi. Nes šie žmonės nieko nesupras kitaip, ir taip nederėtų. Šiais moderniais laikais vieta, kuri turėtų būti šventa, tampa pačia nešvenčiausia vieta. Viskas aukštyn kojomis šiais laikais. Ir kai bandome įtvirtinti kai ką nors fundamentalaus, tai prilygsta tarsi sėklytė turėtų prasibrauti tarp akmenų, suprantate. Reikia įveikti daug dalykų, tad turime išlaikyti smegenis nepaliestas, išlikti jautrūs viskam, ir bandyti pamatyti, ko galime pasiekti pasitelkę savo ramybę ir supratimą – tai labai svarbu. Šiandien, manau, didi diena mums visiems, nes ši vieta – Šri Viratos vieta, Šri Vithalos. Tai vieta, kurioje Šri Vithala pasirodė savo atsidavusiam sūnui, ir kai jis paprašė Jo: „Prašau, geriau atsistok ant akmens“, ir Jis atsistojo čia. Jie sakė, kad Jis stovėjo ir laukė. Kai kurie sako, kad statula, kurią matome, pasirodė ant šio smėlio iš Motinos Žemės, ir štai ką Pundarikakša pasakė: „Tai tie, kurie atėjo pamatyti manęs, manęs ir mano tėvų, kai aš rūpinausi jais [tėvais], taigi jie tebestovi ant akmens, kurį jiems numečiau.“ Dabar visą istoriją reikėtų priimti labai protingai, sveiku protu. Dievui įmanomi visi stebuklai. Mes, kurie sukurti Dievo, darome tai, kas atrodo kaip stebuklas. Tarkim, jei paimsite maždaug 100 metų laikotarpį šio pasaulio, Read More …