Diwali Puja: Expression of Love Novi Ligure (Italy)

Diwali Puja, Novi Ligure, Italy, October 25th, 1998 Aš tikrai šiandien labai džiaugiuosi, matydama čia jus visus, susirinkusius švęsti Divali pudžos. Mes turėjome būti Portugalijoje, bet tai neįvyko, taigi mes čia. Divali pudža yra labai maža, tačiau labai reikšminga. Pirmiausiai per Divali pirmą dieną jie perka ką nors, skirtą šeimai. Galite kokį indą virti, papuošalą savo žmonai, ar ką nors panašaus. Nes tai yra namų šeimininkių diena. Ir ši diena turi būti švenčiama kaip namų šeimininkių, turėčiau pasakyti, pagerbti jas. Kaip žinote, net ir dabar Indijoje namų šeimininkės yra labai gerbiamos. Tiesą sakant, jos yra gerbiamos visur. Būsite maloniai nustebinti, kad net Vyriausybės priėmimuose, žmona yra labai svarbi. Net kur ji sėdi, jos pozicija yra labai svarbi. Net šiandien moderniausiose ir pažangiausiose šalyse jie turi ypatingą pagarbą namų šeimininkėms. Namų šeimininkė gali būti neišsilavinusi, gali būti labai paprasta moteris, gali būti nelabai moderni. Turėjau tokią patirtį: Londone vyko programa, kur mes visi buvome pakviesti. Visi laukė delegacijos vadovo žmonos. Jie paklausė manęs: „Kur gi ji?“ Buvo paruošta vieta jai, kur turėjo atsisėsti. Aš atsakiau: „Nežinau, nemačiau jos, ji turi būti kažkur čia.“ Prieš pat pradžią aš nuėjau į tualetą. Nustebau pamačiusi ją, sėdinčią laukiamajame. Paklausiau: „Ką Jūs čia darote? Jie visi Jūsų laukia ten.“ Ji atsakė: „Jie paprašė manęs sėdėti čia.“ Taigi aš nuėjau ir paklausiau: „Kodėl ji ten sėdi, kodėl jūs nepakviečiate jos sėdėti savo vietoje?“ „Ar ji žmona?“ Aš atsakiau: „Taip, žinoma, ji žmona.“ „Mes manėme, kad ji sekretorė.“ Aš paklausiau: „Kodėl jūs taip pamanėte?“ „Ši ponia, kaip Read More …

Easter Puja: Materialism Ashram of Pichini, Rome (Italy)

Easter Puja,  Ashram of Pichini, Rome (Italy), April 19th, 1987 Laimingų Velykų jums visiems! Gera diena atvykti į Romą švęsti Kristaus prisikėlimo. Dabar turime imtis krikščionybės prikėlimo, kuri juda tiesiog priešinga kryptimi nuo Kristaus prisikėlimo. Kaip žinote, Kristus buvo tiesiog Čaitanija [tyra sąmonė], bet Jis inkarnavosi kūne Čaitanijos. Visas Jo kūnas buvo sudarytas iš Čaitanijos, ir Jis prisikėlė iš mirusiųjų, norėdamas parodyti pasauliui, kad jūs taip pat galite atgimti, jei galite savo kūnus pripildyti Čaitanijos. Visada vyksta kova tarp materijos ir Dvasios. Tokiame žmogaus gyvenime, kokį matome, materija visada stengiasi nugalėti Dvasią. Dėl to žlunga mūsų atgimimas. Mes nepajėgiame atgimti, nes pasiduodame materijai. Mes sukurti iš materijos ir lengvai prie jos grįžtame. Visos krikščionių tautos ėmėsi materialios plėtros – susitapatino su materija, o ne pasitelkė ją. Kodėl nukrypome neteisingu keliu? Nes materija mums pasidarė labai svarbi. Mes susitapatinome su materija, su savo kūnu, su viskuo, kas mums reikšminga. Žmonės labai nerimauja dėl materialių dalykų. Man atrodo, visa kultūra pasidarė labai materiali ir žmonės dėl to gėdijasi, tačiau vis tiek tai tęsia, todėl tai yra taip gėdinga ir žema. Tai žemina žmones. Kai atvykau į Vakarus, pamačiau šią tendenciją labai aiškiai. Pavyzdžiui, namų ūkiui, kad ir ką jie nusipirktų, yra pardavimui, nuolat. Tad, kad ir ką jie įsigytų, turi atitikti standartus. Taip turi būti: jei tai deimantas, privalo būti tobulas deimantas, kitaip bus neįmanoma jo vėl parduoti. Jei jie įsigyja namą, bijo: „Turime nesugadinti namo, nepagražinti jo, nieko nepadaryti, kas sumažintų namo vertę, nes mums patinka tam tikra apdaila.“ Viskas yra parduodama. Read More …