Shivaratri Puja. Sahaja Yoga Temple, Delhi (India), 11 February 1983. Aš džiaugiuosi, kad jūs prisitaikėte šioje ankštoje vietoje. Ten, kur yra meilė ir supratimas, ankšta vieta gali užkariauti daugelį širdžių. Bet jeigu neturite didelės širdies, kad ir kiek gautumėte, jums niekada nepakaks. Šiandien šlovinsime Šivos tatvą [principą] savyje, Šivos tatvą. Visiems Sahadža jogams tai labai svarbu, nes Šiva yra galutinis taškas, kurį mes turime pasiekti. Šiva išreiškia mūsų Dvasią, taigi tapti Šiva yra galutinis, svarbiausias tikslas. Visa sukurta iš viso to – kaip Višnu tatva ir Brahmadeva, sukurti žmones, išvystyti juos ir galiausiai nuvesti juos pas Šivą. Tai yra galutinis taškas. Bet žmonės taip įsitraukė į Brahmadevos tatvą, kad net patekti į Višnu tatvą jiems tapo pernelyg sudėtinga. Jie įsitraukė į tuos penkis elementus, iš kurių susikurta mūsų išorė. Galima sakyti, visos čakros turi savo išorę, indą, bet troškimas tapti Dvasia yra pats svarbiausias Sahadža jogoje. Taigi mes, Sahadža jogai, turime nukreipti dėmesį į savo vidų ir pažiūrėti, ar šis troškimas yra visiškai mumyse išreikštas. Ar mes tebeturime daugybę mus supančių norų? Matote, didžiausia problema yra susijusi su Nabhi čakra, nesvarbu, ar kalbėtume apie Rytus ar Vakarus. Kai kuriems svarbiausias poreikis tebeišlieka maisto paieška, tai be galo stebina netgi Sahadža jogoje, kalbant apie Nabhi čakrą. Kai kuriems tebebūdingi apsėdimai ir nevaldomas pinigų potraukis. Nors jie darosi vis subtilesni ir subtilesni, niekaip negali tapti prie nieko neprisirišę. Tai irgi darosi subtilu. Kuo jūs subtilesni, tuo ir prisirišimas subtilesnis, tad jo vis sunkiau atsikratyti. Ypač tie žmonės, kurie tampa Sahadža jogos lyderiais Read More …