Shivaratri Puja. Sahaja Yoga Temple, Delhi (India), 11 February 1983.

Aš džiaugiuosi, kad jūs prisitaikėte šioje ankštoje vietoje.

Ten, kur yra meilė ir supratimas, ankšta vieta gali užkariauti daugelį širdžių. Bet jeigu neturite didelės širdies, kad ir kiek gautumėte, jums niekada nepakaks. Šiandien šlovinsime Šivos tatvą [principą] savyje, Šivos tatvą. Visiems Sahadža jogams tai labai svarbu, nes Šiva yra galutinis taškas, kurį mes turime pasiekti. Šiva išreiškia mūsų Dvasią, taigi tapti Šiva yra galutinis, svarbiausias tikslas. Visa sukurta iš viso to – kaip Višnu tatva ir Brahmadeva, sukurti žmones, išvystyti juos ir galiausiai nuvesti juos pas Šivą. Tai yra galutinis taškas. Bet žmonės taip įsitraukė į Brahmadevos tatvą, kad net patekti į Višnu tatvą jiems tapo pernelyg sudėtinga. Jie įsitraukė į tuos penkis elementus, iš kurių susikurta mūsų išorė. Galima sakyti, visos čakros turi savo išorę, indą, bet troškimas tapti Dvasia yra pats svarbiausias Sahadža jogoje.

Taigi mes, Sahadža jogai, turime nukreipti dėmesį į savo vidų ir pažiūrėti, ar šis troškimas yra visiškai mumyse išreikštas. Ar mes tebeturime daugybę mus supančių norų? Matote, didžiausia problema yra susijusi su Nabhi čakra, nesvarbu, ar kalbėtume apie Rytus ar Vakarus. Kai kuriems svarbiausias poreikis tebeišlieka maisto paieška, tai be galo stebina netgi Sahadža jogoje, kalbant apie Nabhi čakrą. Kai kuriems tebebūdingi apsėdimai ir nevaldomas pinigų potraukis. Nors jie darosi vis subtilesni ir subtilesni, niekaip negali tapti prie nieko neprisirišę. Tai irgi darosi subtilu. Kuo jūs subtilesni, tuo ir prisirišimas subtilesnis, tad jo vis sunkiau atsikratyti. Ypač tie žmonės, kurie tampa Sahadža jogos lyderiais arba prie jos priartėja, visada yra atakuojami. Galbūt juos atakuoja jų vyrai, žmonos, broliai, seserys, sūnūs, dukterys ar dar kas nors.

Ir tai viską dar labiau apsunkina, nes visi tokie atakuojami lyderiai bando supykdyti visas dievybes įvairiais menkniekiais. Supraskite, jūs turite elgtis taip, kad taptumėte subtilesniu žmogumi ir pakiltumėte aukščiau, taigi natūralu, kad negatyvios jėgos bandys jus atakuoti. Visada labiausiai atakuojamos pirmosios eilės, o ne galinės. Taigi esantieji priekyje visada yra atakuojami, jie turi būti atsargūs ir kontroliuoti savo elgesį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra klastingas, jis taps dar klastingesnis, tik tai pasireikš kur kas subtiliau. Jis netaps kitoks. Tik jo klastingumas bus subtilesnis. Jei jis – šykštuolis, taps dar šykštesnis, tik reikšis subtiliau. Arba, tarkime, jis turi didelį ego, tada jo ego taps dar didesnis, tik reikšis subtiliau. Norėdami atsikratyti šių jumyse esančių dalykų, turite elgtis priešingai.

Jeigu esate šykštuolis, turite tapti be galo dosnus, atsisakyti visko, ką turite. Nebūkite tas, kuris nuolat viską skaičiuoja, nekalbėkite apie pinigus, nesijaudinkite dėl jų. Jeigu esate pernelyg išlaidus, turite elgtis priešingai. Kol neužimsite tvirtos pozicijos, tol nepajėgsite šių dalykų atsikratyti. Jeigu esate ūmus, labai ūmaus būdo, turite tapti toks santūrus, kad net mušamas išliktumėte ramus. Kad ir ką kiti sakytų, su viskuo sutikite. Tik taip jūs galite atsikratyti savo įpročių, kurie tampa vis subtilesni ir subtilesni. Yra ir kitas būdas, kaip su tuo tvarkytis, – būti budriam. Kai esate budrus, galite pažvelgti į save tarsi iš šalies, kaip į kitą žmogų, turintį tokių įpročių, ir suprasti, kodėl taip elgiatės: „O, suprantu, aš pažinojau tave anksčiau, prieš dešimt metų, prieš gaudamas realizaciją. Žinau, pone, koks tu esi“, – paskui tiesiog įtvirtinkite savyje visiškai priešingą poziciją.

Ir paleiskite. Kaip žmogų, kuris yra negatyvus, kairio kanalo. Kad ir ką jūs dėl to žmogaus darysite, jis taps vis subtilesnis ir subtilesnis. Pavyzdžiui, jeigu tai yra mergina, ji tiesiog pravirks be priežasties ir jausis labai nelaiminga. Jei tai yra vaikinas, kuris nuolat apie tai mąstys ir analizuos, jis taps Sahadža jogos analitiku, tačiau subtiliu. Tai ką gi jiems tada daryti? Jie turėtų atsistoti prieš nuotrauką ir pamatyti atvaizdą to kito, kuris jau yra miręs. Ir pasistenkite iš to tiesiog pasijuokti arba pradėkite ant jo rėkti, tai priklausys nuo situacijos. Jeigu kalbama apie agresiją, geriau iš to pasijuokti, nes tai yra kvaila. Bet jeigu jis yra tas, kuris kelia agresiją, tada šaukite ant jo, kodėl imamasi tokios agresijos.

Visi šie dalykai jus tiesiog atitolina nuo realybės. Jūsų gyvenimas turi tapti švarus. Tik jūsų padedama aš galiu tai padaryti. Dauguma žmonių sako: „Motina, Jūs esate tokia galinga“. Gerai, aš tokia esu ir galiu viską padaryti. Bet svarbu viena – negaliu nepaisyti jūsų laisvės. Tai faktas. Aš negaliu nepaisyti jūsų laisvės. Kai aš negaliu pažeisti jūsų laisvės, patys turite tai padaryti. Jei jūs savo laisva valia gilinsitės į savo vidų, aš jums suteiksiu visus palaiminimus.

Bet jei jūs norite likti išorėje, nesu ta, kuri įrems pistoletą ir privers jus atsigręžti į vidų. Ne, tai ne tas būdas, kuris viską išspręstų. Yra tik viena kliūtis, apie kurią Sahadža jogai turėtų žinoti – kas akimirką esate laisv, tampate vis laisvesni, visiškai laisvi. Kuo laisvesni tampate, tuo labiau blogėja jūsų padėtis, turint omenyje susidūrimą su negatyvu. Tarkime, netoli jūsų yra keturi žmonės. Jie bus atakuojami pirmieji. Žinoma, galite suprasti, kad visad atakuojamos pirmosios eilės, o ne galinės. Nors pirmiausiai turėtų būti atakuojamos galinės eilės, nes visos tos siaubingos negatyvios jėgos turėtų pulti iš nugaros. Bet jos yra labai protingos. Jos žino, kad tie, kurie yra gale, kartais atkrenta patys, todėl nebūtina pradėti nuo galo.

Jos bando atakuoti pirmąsias eiles. Ir tie, kurie mano, kad yra vyresnieji ir už ką nors atsakingi, turėtų būti labai atsargūs ir kontroliuoti savo elgesį, nes prisiima atsakomybę ir viską sprendžia. Ar jie laikosi savo senųjų įpročių, tik subtiliau, ar tiesiog su jais kovoja. Tai labai svarbu. Štai kaip jūs galite protingai su savimi tvarkytis. Kai tapsite prie nieko neprisirišę, tik tada galėsite atsikratyti viso to, tačiau tik proto lygiu. Dvasiniu lygiu aš pati jumis pasirūpinsiu. Protu jūs turite padaryti logiškas išvadas: „Aš turiu nugalėti visas tas nesąmones. Turiu būti budrus ir pastebėti visas nesąmones savyje“. Šivos tatva yra tyrumas, absoliutus tyrumas.

Jis yra labai galingas ir nepaprastai tyras. Paslaptis, kaip tai pasiekti, ta, kad tereikia Jį šlovinti. Jei šlovinsite Šivą, nesvarbu, būsite rakšasas ar dar kas nors, jis suteiks jums įvairių palaiminimų. Bet rakšasui Jis gali suteikti tik ilgaamžiškumo, ilgo gyvenimo palaiminimą. O šventajam suteiks Satčitanandos būseną. Tačiau netgi tada, jeigu Jis suteiktų palaiminimą rakšasui, niekas neturėtų užduoti kokių nors klausimų. Jis gali jums suteikti ilgaamžiškumą, na ir kas? Net jei nugyvens tūkstantį metų ir per juos nieko neužsitarnaus, niekada negaus realizacijos. Taigi šventajam Jis suteiks amžinąjį gyvenimą, kuris reikšis per Dvasią. Tai Šivos tatvos palaiminimas.

Taigi Višnu tatva suteikia šventajam galimybę augti ir išminties viską matyti bei suvokti per kolektyvinę sąmonę, o rakšasui Jis neša mirtį, jį nužudo. Taigi žmonėms, kurie nėra tokie gilūs, kyla klausimas, kodėl Šiva suteikė ilgaamžiškumo palaiminimą rakšasui. Toks yra šių skirtingų dievybių būdas. Pavyzdžiui, jeigu rakšasas nori ilgai gyventi, jis eina pas Šivą ir Jį šlovina. Jam meldžiasi, dainuoja dainas ir prašo palaiminimų, atlieka „tapas“ [atgailas], kalbėdamas apie Šivos tyrumą, taip jis gauna ilgaamžiškumą. Kartais geriau, kai tokie rakšasai egzistuoja Žemėje, o ne pasąmonėje. Jie gali būti siaubingi. Jie gali sukaupti dar daugiau bhutų, kad galėtų kankinti žmones. Vadinasi, būtų geriau, jeigu Višnu nenuleistų nuo jų akių. Geriau su jais susitvarko čia, negu nusiųsdamas juos į pasąmonę.

Kita vertus, Šivos elgesys labai skiriasi nuo Višnu elgesio. Jūs nuolat turite elgtis skirtingai, nes žinote, kiek daug elgesio derinių ir kombinacijų būdinga žmonėms. Jeigu jūs visada elgiatės vienodai, ką darysite sutikę žmogų, kuris elgsis kitaip? Taigi Višnu būdinga tai, kad jeigu jūs bandote elgtis juokingai, Jis krečia jums išdaigas ir taip bando nukreipti tinkama linkme. Tarkime, Sahadža jogas nesidomi kitais žmonėmis, o tik Sahadža jogais. Jeigu Sahadža jogas tampa juokingas, tarkime, nori gurkšnoti vyną, Jis sako: „Gerai, gurkšnok vyną“. Jis geria vyną, paskui suserga, sugenda jo automobilis ar jis ką nors susižeidžia. Jam kas nors nutinka, jis taip griežtai nubaudžiamas, kad net dejuoja: „O Dieve, ką aš padariau?“ Tai Višnu tatva. Bet Šiva elgiasi visiškai priešingai. Šiva daro taip: jeigu jūs geriate, Jis tiesiog palieka jūsų širdį.

Jus ištinka širdies smūgis ir mirštate. Taip Jis žudo. Vienu atveju Jis žudo tiesiogiai ir, be abejo, iš tikrųjų nužudo, kitu atveju Jis tai daro tiesiog pasišalindamas. Jeigu Šivos nebėra, kaip jūs galite egzistuoti? Tai yra vienas būdas. Antras būdas yra toks, kad tie, kurie gimdami atsinešė Šivos tatvą, kaip mūsų Sainathas – Širdi Sainathas, arba panašūs žmonės. netgi dievybės kartais gali tai padaryti. Jie išgeria viso pasaulio vynus, viso pasaulio nuodus. Kaip tai padarė Šiva. Kai Sainathas pamatė, kiek daug žmonių rūko tabaką, jis surūkė viso pasaulio tabaką.

Jis bandė surūkyti visą tabaką Maharaštroje, kad niekas negalėtų jo gauti. Tai būdinga Šivai – sugerti visus nuodus į save. Ir visus nuodus padaryti nekenksmingus. Jis gali sutvarkyti pačius sudėtingiausius dalykus, tačiau toks Jo elgesys reiškiasi per protą. Nes Virata yra mūsų smegenyse, veikia per smegenis. Taigi Jis krečia mums išdaigas. Ir tai mums patinka, nes galime matyti, kad Jis kažką nužudė. Pradedame mąstyti: „Kaip nuostabu, Motina, nubaudei tą žmogų.“ Kita vertus, Šivos tatva kelia jums problemų, kurių paprastai negalite matyti, bet jų labai greitai atsiranda. Pavyzdžiui, širdies problemos, arba jei žmogui būdingas labai silpnas Šivos tatva, jis gali susirgti nepagydomomis viso pasaulio ligomis. Nors tuo metu niekas nenužudomas, žmogus nuolat labai kenčia.

Taip Šiva mus auklėja. Kai mumyse pažadinama Šivos tatva, mūsų prioritetai visiškai pasikeičia. Dabar matau, kad atvykusiųjų į Indiją iš Vakarų prioritetai gerokai pasikeitė, bet vis dėlto tie pokyčiai nėra tokie dideli, kokie turėtų būti. Žinoma, jie yra tūkstantį kartų geresni už savo nerealizuotus draugus. Visgi prisirišimas prie daiktų ir pinigų išlieka gana stiprus. Šis prisirišimas turi išnykti. Matote, žmonių vidus nesusitvarko, kol jie netampa budrūs. Pateiksiu labai pamokantį pavyzdį: vienam ponui buvo pasakyta, kad jis turi duoti, tarkime, 11 rupijų už pudžą. Jis pasakė: „Iš principo mes neprivalome duoti“. Turiu omenyje, mokate vien tik iš principo – tik už savo maistą ir būstą, bet ne už pudžą.

Kita vertus, jie net nemato, kad Motina dėl mūsų išleidžia daug daugiau ir mes už tai nieko nemokame. Ir tai dar ne viskas. Anądien aš pasakiau, kad žmonės dabar manęs prašo mokėti už tą, rytoj jie paprašys sumokėti už jų nuomą. Taip buvo. Kartą taip nutiko Londone, kai aš įkūriau ašramą. Jie paprašė sumokėti už visus ašramo reikmenis, aš mokėjau ir nuomą, ir apskritai už viską. Galiausiai pasakė, kad neturi lyginimo lentos ir paprašė atsiųst. Šiuo metu jau nebėra taip blogai. Bet jeigu jiems prireikia sumokėti nors 5 rupijas už taksi, tebesvarstoi: „O, turime mokėti už taksi, Motina turėtų mokėti“. Bet jeigu aš sumoku 7000–8000 rupijų už jūsų kelionę į Haridvarą, tada viskas gerai.

Vadinasi, niekas nenori aiškintis, kaip Motina išgali mokėti, iš kur Motina gauna pinigų. Toks jūsų požiūris mane labai stebina ir trikdo. Garbinama turėtų būti atvira širdimi. Tarkime, jei norite nupirkti dovanų savo draugams ar dar ką, jūs neprieštaraudami tam išleidžiate krūvą pinigų. Bet mokėti už pudžą nesutinkate. Jūs visada mokate už savo skalbinius, mačiau skalbimo sąskaitas, stebėjausi, kiek tam skiriama pinigų. Bet kai kalbama apie 21 rupiją, atsiranda principų. Ar galite įsivaizduoti? Tik pažiūrėkite. Jeigu jūs į tai įsigilinsite, būsite šokiruoti.

Vadinasi, nepaisant to, jūs vis tiek gavote dvasinę realizaciją. Bandykite įžvelgti dosnumą. Matote, tai yra nepaprastai šiurkštu. Tai yra labai stačiokiška. Taigi jūs turite nebegyventi taip stačiokiškai. Paprastam kaimiečiui tai suprasti daug lengviau, nes jis tyras. Jis yra tyras. O jūs nesate tyri. Štai kodėl viską vertinate protu. Jūs nuolat skaičiuojate, kiek sumokėjome, kiek kainavo tas ar anas.

O tyras kaimietis, net jei jis turės 4 anas [varines monetas], norės ką nors padaryti: „Motina – tai viskas, ką aš turiu“. Biblijoje yra parabolė. Yra kaip yra. Turime suprasti, kad mūsų neprisirišimas prasideda nuo labai žemo pinigų lygio. Jums nereikia turėti jokių draugų. Kokia iš to nauda, kad duodate draugams? Kam reikalingi tie draugai? Išskyrus Šivos tatvą, kokių kitų draugų jums reikia? Susimąstykite, koks būtų jūsų gyvenimas be Dievo. Turėtų atsirasti neprisirišimas.

Turi pasikeisti prioritetai, jūs turite žinoti, kad Dievas yra tas vienintelis jūsų draugas, kuris yra ir jūsų Tėvas, ir Motina, ir Jis turi būti šlovinamas, nes nieko kito nėra. Tana, mana, dhana [kūnas, protas, gerovė] – viskas yra Dievas. Žinoma, aš nieko iš jūsų nenoriu ir tai žinote. Bet toks turėtų būti žmogaus požiūris. Pirmiausiai pats žmogus renkasi tokį požiūrį. Žinoma, Sahadža jogoje jūs turite didžiulį pranašumą, tie, kurie priėmė šį požiūrį, sulaukė didžiulės materialios pagalbos, taigi jiems iškart buvo pateiktas įrodymas. Tai jau yra įrodyta, ir tie, kurie tuo netiki, kenčia. Taigi įrodymas jau yra. Noriu jums pateikti pavyzdį apie juvelyrą. Aš paprašiau jo šį bei tą padaryti pudžai.

Jam buvo duota daugybė aukso. Ir vis tiek būdamas kvailas jis bandė išpešti iš to pinigų. Jis susirgo vėžiu ir mirė. Aš nieko nepadariau, bet žinau, kad jis pasipelnė, viską žinojau. Nors žinojau daugybę dalykų, nieko jam nesakiau, nieko, niekada nė neužsiminiaui. Jis susirgo vėžiu ir mirė, jo nebėra. Nes buvo paminta Šivos tatva. Tai buvo skirta pudžai, šventųjų pinigai, kai ką padarė, jis neturėjo taip elgtis. Tai yra įrodymas. Tie, kurie jį pažinojo, išsigando dėl savo gyvybių: „O, Dieve, daugiau jokių nesąmonių, bent jau iš mūsų“.

Bet iš tų, kurie atsisakė savo piniginės dalies, nei aš ką nors paėmiau, nei noriu ko nors iš jūsų. Bet aš kalbu apie požiūrį, kuris turėtų būti kitoks, jie išėjo, užsidirbo daug pinigų, jie yra labai turtingi, jiems viskas gerai. Jie gavo tiek daug palaiminimų – visko. Pirmiausiai Nabhi čakra. Reikėtų pradėti įtvirtinti Šivą. Kiekvienas prisirišimas įveiktas Šivos tatvos, nes Šivos tatva žvilga kaip deimantas, tai yra nuostabu. Kiekvienas aspektas gali būti išvalytas labai paprastai, pažadinus mūsų Kundalini ir mūsų budrumą, po to dar galite pamatyti, kad jumyse yra ir kitų prisirišimų. Tai yra draugystės, simpatijos. Simpatija visada jaučiama žmogui, kuriam reikia pagalbos ar ko panašaus. Neturite simpatijų, kankinote tiek daug žmonių.

Gali būti, kad ko nors labai nekenčiate, ką nors labai mylite ar jaučiate ką nors panašaus. Taigi neprisirišimas – kai nei nekenčiate, nei labai mylite. Jūs visa tai paliekate Dievui. Tai yra savotiškas neprisirišimas, kai viską atiduodate Dievui: „Dieve, prašau“ – tai Jo sprendimas. Aš nieko neketinu teisti. Viena, pagal ką juos teisiu, – Kundalini, pažadinu jų Kundalini. Jeigu tai veikia, viskas puiku, jeigu ne – tiek to. Taigi mes turime atsisakyti įpročio teisti kitus. Ką nors teist galit tik savo Kundalini, jei veikia, viskas gerai. Jūs esate kaip barometras, tik tiek, arba kaip mašina, kuri gydo.

Jūs šiame procese nedalyvaujate. Taigi tokio įsitraukimo į asmeninį gyvenimą ir santykius – kaip motina, duktė, sūnus ir panašios nesąmonės – neturėtų būti. Tarkime, jūsų motinai kas nors negerai, jūs tiesiog turite ją prižiūrėti ir stebėti, kad jai pagerėtų. Tai labai svarbu – motinai turi būti viskas gerai. Jeigu jai negerai, pasakykite: „Nebeketinu valgyti maisto iš tavo rankų“, ir viskas. Jūs gavote savo vibracijas, puiku. Pasakykite jai: „Geriau priimk realizaciją, kitaip neturėsiu su tavimi jokių reikalų. Tiesiog ateisiu pasimatyti, pasikalbėti ir išeisiu“. Parodykite jai neprisirišimą. Būkite stiprūs.

Jūs turite išgydyti savo motiną. Tai labai svarbu, nes motina yra Sahadža jogos dalis, tai yra labai svarbu. Esu mačiusi, kad dauguma žmonių tiesiog nežino, kaip pasipriešinti. Jūs turite protestuoti, eikite ir reikškite protestus vieną po kito, nes tai geriausia, ką galite padaryti dėl savo mamos. Ką jūs dar galite jai duoti? Kad ir ką jai duotumėte, visas pasaulis neturi prasmės, išskyrus tai, kad galite ją parengti geresniam gyvenimui, amžinajam gyvenimui, gyvenimui pagal Dievą. Toliau jūsų žmona – jūsų žmonos padėtis yra labai pavojinga. Jeigu jūsų žmona yra negatyvi, ji ir toliau suks jums galvą dėl įvairiausių dalykų, kurie pasireikš atsitiktinai ir jūs nustebsite, kaip būsite jų veikiami 0:28:01:09 00:28:03:04 ir imsite atitinkamai elgtis. Kodėl taip atsitiko, kodėl jūs taip pasielgėte? Bet žmonai turėtų būti pasakyta: „Tu turi elgtis tinkamai, turi pasitaisyti, nieko nepadarysi.

Negali būti jokio kompromiso. Tu būk tame kambaryje, aš būsiu kitame. Turi pasitaisyti. Aš nepadėsiu.“ Nes tai yra dar pavojingiau, žinote, kad jeigu moteriškoji energija blokuojama, Muladhara čakroje išsivysto labai rimtos ligos. Taigi su savo žmona jūs turite elgtis griežtai. Turite ją parengti ir pasakyti: „Aš nevalgysiu maisto, pagaminto tavo rankomis. Aš nieko bendro su tavimi neturėsiu, nesikalbėsiu, tiesiog pareisiu ir miegosiu kitame kambaryje. Tu geriau neliesk mano drabužių. Jei nepaklausysi manęs, su tavim neturėsiu jokių reikalų 00:28:54:23 00:28:58:07arba geriau jau būsiu tavo vyru. Kad ir kokią dharmą pasirinksiu, tu turi sekti paskui mane.

Jeigu nenori manęs klausyti, aš neturėsiu su tavimi jokių reikalų.“ Žmona taip pat gali elgtis su savo vyru. Palaipsniui taip rodant abejingumą jis suvoks, kad tai nesuteikia meilės. Štai kaip prieš daugybę metų moterys auklėjo savo vyrus. Šių laikų moterys ką nors gavusios, aišku, būna patenkintos. Net jeigu jos yra išlaikytinės, kol vyras duos deimantų, žmona bus patenkinta tokiu išlaikymu. Indijoje tai vis dar nėra priimtina. Bet esu mačiusi, kad Vakaruose tam niekas neprieštarauja, net jeigu vyras turi dešimt išlaikytinių, tai visai nesvarbu tol, kol jis duoda joms pinigų, tam niekas neprieštarauja. Tai labai juokinga. Taigi santykiai su žmona, santykiai su motina, santykiai su vyru ir apskritai artimi santykiai turėtų būti tobulinami. O vaikai turėtų būti saugomi.

Jūs neturite leisti vaikams užsiimti blogais dalykais. Jeigu jie daro blogus dalykus, neateina į Sahadža jogą, jūs privalote ką nors daryti, turite pasakyti: „Neketinu duoti tau daugiau pinigų, jokiu būdu, daugiau nežiūrėsiu tau į akis, jei neužsiimsi Sahadža joga.“ Ką jūs dar galite duoti savo vaikams, išskyrus Dievą? Jūs galite tai padaryti. Visi tai galite padaryti. Bet turėtumėte žinoti, aš neturiu viso to daryti. Tiek daug žmonių sako: „Motina, Jūsų vyras nėra Sahadža jogas“. Viskas gerai. Aš žinau, kaip jį įtraukti, žinau, kada įtraukti savo vaikus, nes jeigu jie jau būtų įtraukti, visi pradėtų sakyti: „Jie įsteigė šeimos verslą“. Kol jie tame nedalyvauja, tol tai puiki idėja, ypač Indijoje. Geriausia, jei jie pradės man priešintis, laikysiu juos nuošaly, savo brolius.

Įsivaizduokite, mano pačios broliai, turiu omenyje, visi be galo mane gerbia, be jokių abejonių. Netgi mano broliai pasakė: „Dėkui Dievui, dabar esi mano kambaryje, taigi aš gausiu labai gerų vibracijų. Ką manai apie mano vibracijas?“ Jis viską sako, bet nėra Sahadža jogas. Aš jiems visiems daviau realizaciją, viskas yra čia, bet jie nėra Sahadža jogai – jie laikosi nuošaliai. Kitaip jie norės tapti atsakingi už pinigus, suprantate? Kokius jūs gaunate pinigus? Nagi, parodykite, štai pinigai, kuriuos mes turime, visos problemos. Su visomis tomis giminėmis aplink, nežinote. Kas nors nueis ir pasakys: „Šri Matadži taip pasakė.“ „O, taip pasakė Šri Matadži dukra.“ Taip nutiks. Aš nenoriu tokio galvos skausmo.

Taip bus geriausia, norėčiau, kad mūsų politikai tai suprastų – niekada nesuburkite aplink save giminių. Tai yra geriausias būdas viską tvarkyti. Jeigu aplink jus bus giminės, niekada nesielgsite teisingai. Net jeigu ir elgsitės teisingai, jūsų giminės tai sugadins. Taigi visi, kurie yra Sahadža jogai, turėtų žinoti, kad jūs neturite padėti savo giminaičiams, ta prasme, kad jie tik pasinaudotų Sahadža joga – kaip būdamas Sahadža jogas atvestum savo motiną ir priverstum ją atsisėsti priešais mane. Pirmiausiai pagerinkite jos vibracijas, subalansuokite ją ir tada atveskite. Subalansuoti jūsų tėvą ir motiną nėra Motinos atsakomybė, už tai atsakingi jūs patys. Kai jiems bus viskas gerai, tada, kaip atnešate man gėlių, atveskite man artimuosius kaip labai gerą dovaną nuo savo šeimos. Taip bus daug geriau, negu man reikėtų juos išvalyti. Jeigu esi Sahadža jogas, visos trys kartos, ankstesnės ir būsimos, iš vienos ir kitos pusės turėtų būti išgydytos.

Kaip Malhotra vertė mane. Taigi kiekvienas turi atsiriboti nuo šių giminystės ryšių, jaučiamo emocinio disbalanso, emocinių problemų, suprasdamas, kad viena, ką šiems žmonėms reikia turėti, yra Sahadža joga. Kai kurie žmonės neturėtų priklausyti Sahadža jogai, kaip jau sakiau, mano pačios vyras ir dukros, mano giminės – juos laikau nuošalyje. Visų šių žmonių, jeigu tokių yra, taip pat neturėtumėte leisti arti Sahadža jogos. Jūs turite tai padaryti savo nuožiūra. Nors visi mano giminaičiai yra labai dharmiški žmonės, be galo dharmiški, labai geri. Labai save gerbiantys, turintys visas savybes – viską. Paruošti, bet jie nėra Sahadža jogoje. Vadinasi, negalite tvirtinti, kad vienas sakė taip, kitas kitaip. Tik Motina yra ta, kuri gali pasakyti.

Šis neprisirišimas turi atsirasti, tam reikia laiko. Ypač indai, jie visada nerimauja dėl savo vaikų, motinos, tėvo – nuolat nuolat nuolat. Metų metus – mano sūnus, mano dukra, mano tėvas – nuolat. Dabar dėl Dievo malonės dauguma kažkaip atsikratė šios atsakomybės, Sahadža jogos būdu ar kaip nors kitaip, taigi dabar jie nusiramino, nes jūs turite patys prisiimti atsakomybę. Taigi turi atsirasti toks neprisirišimas, kad tie, kurie ateina į Sahadža jogą, ateina tam, kad gautų palaiminimų iš Sahadža jogos. Mes pasiruošę gauti palaiminimų su tokiu pasididžiavimu. Jūs turėtumėte gyventi šeimoje, gerai. Jeigu norite turėti Sahadža jogą, turėkite. Tik neverskite jų imtis Sahadža jogos, bet galite Sahadža jogą nukreipti į juos. Atėjo laikas, kai jūs turite kalbėti su jais apie Sahadža jogą.

Iš pradžių sakydavau: „Nekalbėkite su jais“. Tiems, kurie yra nenaudingi, jeigu jiems neskirta ateiti į Sahadža jogą, pasakykite: „Jūs netinkate Sahadža jogai, geriau neklausinėkite“. Tada jie ateis. Kai kuriems žmonėms turite parodyti visišką abejingumą: „Tu esi silpnas, niekam tikęs, pernelyg sumaterialėjęs“. Tada tas žmogus pasakys: „Aš įrodysiu, kas esu“. Ir atsiras visi tie neprisirišimai, o paskui pasireikš neprisirišimai iš Nabhi čakros, pakils iki jūsų emocinės pusės širdies čakroje, tada turėsite patirti vadinamąjį kolektyvinį neprisirišimą, ir nesvarbu, ką mes vadiname kolektyviškumu. Aš tai vadinu bhutų brolija, ne kolektyviškumu. Visi nenaudingi Sahadža jogai nuolat formuoja grupes ir jie prieštaraus viskam, kas yra pagrįsta sveiku protu. Ir jie dėl visko dalys patarimus. Išvis nereikia jokių siūlymų ar patarimų.

Negali būti jokių alternatyvų, nes Šiva yra viskas. Jei pasakyta, tebūnie, priimkite ir stebėkite – taip geriausia. Alternatyva bus antra, gal trečia geriausia, o gal išvis bevertė. Šivos tatvai nėra jokių alternatyvų. Pateiksiu pavyzdį: paprašiau Delio jogų, kad suorganizuotų septynių dienų programą lauke su kitais žmonėmis. Tai buvo protinga, nes žinojau, kad pradės lyti. Lietus irgi turi lyti. Lietus galėjo būti sustabdytas, bet jo reikėjo kitiems kaimo žmonėms. Mes jo negalime sustabdyti tik dėl Sahadža jogų. Žinoma, Sahadža jogai yra svarbūs, taigi aš pasakiau: „Leiskite jiems pasilikti su kitais Sahadža jogais“.

Taigi jie pradėjo ieškoti alternatyvų, ėmė svarstyti, kad jiems bus nepatogu. Ir tai buvo gerai, bet kai kalbame apie kitą lygį, kad jiems bus nepatogu su Sahadža jogais, apie kitą lygį. Vadinasi, jūs turite suvokti, kad jeigu Motina taip pasakė, taip ir turi būti padaryta, kad ir kas būtų. Net jei ji pasakys: „Turite ką nors nužudyti“, turite nužudyti. Tai reikia suprasti kur kas plačiau. Stenkitės maksimaliai, net jei ji pasakys: „Turite mirti“, ir turėtumėte mirti. Jei ji pasakys: „Gerai, pameluokite“, taigi aš turėsiu meluoti. Kaip sakė Radha: „Kokios mano „punijos“ [palaiminimai], kokios mano „papas“ [nuodėmės]? Aš esu Jo žmona. Aš padarysiu, kad ir ką Jis man pasakytų“.

Tai yra Šivos tatva. Kai tai pažadinta, galite pajusti ar bent atpažinti Šivą manyje. Ir galite suprasti, kad tai Šivos tatva. Suvokiama, nes pabudus Šivos tatvai nebegalite daryti nuodėmių, jūs tampate nenuodėmingi. Kai esate Dvasia, neturite nuodėmių – jumyse nėra nuodėmės. Jeigu, anot žmogiškojo suvokimo, Šiva palieka žmogų mirti, tai jau nuodėmė. Kam tada palikti? Tai nuodėminga, ar ne taip? Dėl visų bendrų tikslų, bendro suvokimo manome, kad Šiva daro nuodėmę palikdamas žmogų ir leisdamas jam numirti. Pavyzdžiui, miršta moteris ir palieka savo vaikus, tada dėl to galima kaltinti Šivą: „Tu išėjai ir vaikai liko be motinos ar be tėvo“, ar kaip nors panašiai.

Kadangi Šiva neturi nuodėmių, kad ir ką Jis darytų, toks ir liks. Taigi, kad ir ką jūs darytumėte, liksite be nuodėmių, net negali kilti minčių apie nuodėmę, nes nuodėmes daro jūsų ego. Ego daro nuodėmes. Bet jeigu neturite ego, nėra ir jokios nuodėmės, nes jūs nieko nedarote. Jūs stovite Akarmoje. Tarkime, šviečia saulė ir stipriai kaitina, o kažkas nori stovėti saulėkaitoje ir nudega. Tai ne saulės kaltė, saulė šviečia, tai yra jos darbas. Kad ir koks būtų Šivos darbas, Jis jį atlieka. Jis nenuodėmingas. Tik protas verčia manyti, kad tai nuodėmė, nors taip nėra.

Kita vertus, mes turime ego ir darome nuodėmes. Jeigu jūs pasakytumėte tigrui: „Tu darai nuodėmę, nes ėdi karvę“. Jis atsakytų: „Nežinau ir niekada nežinojau, kas yra nuodėmė“. Yra tokia istorija, kaip keletas misionierių rengėsi išvykti iš kaimo. Taigi vargšai nekalti kaimiečiai atsikėlė, kad jiems padėkotų. Jie pasakė: „Ačiū Dievui, kad atėjot ir papasakojot apie nuodėmę. Mes nežinojome, kas yra nuodėmė“. Nekalti žmonės, jie nežino, kas yra nuodėmė. Nes Dvasia yra tyra, ji neturi nuodėmės. Ji paklūsta kitokio šaltinio tyrumui.

Taigi žmogus, kuris yra tyras, neturi jokių nuodėmių. Šiva nedaro jokios nuodėmės, jeigu nori palaiminti rakšasą ar šventąjį. Jis nedaro jokios nuodėmės, nes yra Bholenat [paprastumo Dievas]. Jis aukščiau už nuodėmę, kad ir ką darytų, nes Jam negali daryti įtakos ego. Jis išvis neturi ego. Mes darome nuodėmes, nes turime ego. Kai nebėra ego, mūsų irgi nebelieka. Kas tada daro nuodėmes? Jeigu mūsų nėra, kas tada daro nuodėmes? Šiva negali daryti nuodėmių, taigi mes esame Šiva, todėl ir negalime daryti nuodėmių.

Taigi visos idėjos, kurios kyla proto lygmenyje, yra klaidingos. Kad ir ką sakyčiau, tuoj pat atsiras dešimtys pasiūlymų. Aš išmėginu tuos triukus su jumis, nes jūs esate įpratę prie pasitarimų. Tad paklausiau: „Gerai, Subramanjanai, ką gali pasakyti?“ Šiaip ar taip ponas Subramanjanas yra čia. Turite jo paklausti. Tada aš paklausiu Venugopalano, dar paklausiu Mauryn – visų tų žmonių. Taigi, ką jūs galite pasakyti? Ir tada jie pateikia savo siūlymų. Bet visų dievybių pasitarime nėra jokių siūlymų, jokių siūlymų ir jokių alternatyvų. Jokių alternatyvų jūsų Motinos išsakytoms idėjoms – nieko.

Absoliutu. Tai absoliutu. Niekas man nepateikia jokių siūlymų. Niekada. Net jokių klausimų. Jie neklausys jūsų, jie neklausys nė vieno. Nekyla jokių klausimų. Tokia harmonija, visiškas paklusnumas. Ne tik dėl to, kad juose visiškai atsiskleidusios šios savybės. Jeigu jiems bus pasakyta, kad būtina tai padaryti, jie padarys.

Toks yra skirtumas. Jie bando ir kartais pavyksta. Jei sakau: „Gerai, eikite tuo keliu ir rasite tą vietą“, bet jūs jos nerandate, tada pasakysite: „Matote, Motina, sakėte eiti tuo keliu ir mes nuėjome, bet bažnyčios neradome“. Bet ne pasakymas, kad rasite bažnyčią, yra svarbiausias, aš tiesiog bandau patikrinti, kaip jūs mąstote. Jums pasakoju apie savo gudrybes, gerai, taigi būkite atsargūs. Visiems sakiau eiti tuo keliu, bet neradot bažnyčios, atsiprašau. Man nereikėjo jums to sakyti. Arba jums nereikėjo eiti tuo keliu. Bet tai netiesa. Aš turiu jums pasakyti, kad tai netiesa.

Aš tik bandau patikrinti, ką jūs apie tai manote. Jei esate protingas, pasakysite: „Ten nuėjau, nemačiau tos vietos, bet mačiau kai ką kitą, Motina, tai priežastis, kodėl mane siuntei. Dabar žinau, kodėl siuntei“. Viskas. Tada žinau, kad jis yra Sahadža jogas. Bet jei sakote: „O, aš ten nuėjau, nes maniau, kad rasiu tą dalyką, bet ten nebuvo, ir Jūs mane ten nusiuntėte.“ Baigta. Jei teigsite, kad aš taip sakiau ir tai nutiko arba pasakiau, be abejo, ką pasakiau, tebuvo sugalvota gudrybė jums patikrinti. Nes viena iš jūsų Motinos savybių – ji yra Mahamaja. Taigi būkite atsargūs. Jūsų reakcija man yra labai svarbi, nes galiu matyti, kiek esate pažengę.

Tai vienas iš būdų jus įvertinti. Jei pastebėjote, kaimietį tai veikia kitaip. Jei jam pasakysiu: „Dabar, jei nori, kad aš vykčiau į tą kaimą, paimk vežimą arba jautį su vežimu ir važiuojame tuo keliu. Mes paimsime“. Bet ten pasitaikys griovys. Taigi aš jį apeisiu. Tada jis pasakys: „Motina, atsiprašau, kad jums teko tai patirti. Aš galėjau to išvengti.“ Matote, jis prisiima atsakomybę sau. Jis viską prisiima sau. Jūs manęs paprašėte ir aš turėjau važiuoti tuo keliu, bet galėjau to išvengti, jeigu būčiau buvusi atsargi.

Taigi toks yra skirtumas, suprantate, neprisiimti atsakomybės. Bendra žmogiška prigimtis užkrauti atsakomybę kitam. Geriausiai tai užkrauti Motinai. Bet tada jūs prarasite visus palaiminimus. „Taigi prisiimu atsakomybę, aš turbūt padariau kokią nors klaidą. Aš turbūt padariau klaidą arba Motina nori, kad ko nors iš to pasimokyčiau.“ Kiekvieną kartą, kai ką nors darote, aš jums ką nors sakau – tai tam, kad ko nors išmoktumėte. Man nieko nereikia mokytis. Jei galvojate taip, kad aš turiu ko nors išmokti, dabar žinote. Taigi jūs turite ko nors išmokti. Ir jei tai suvoksite, tada tam tikras neprisirišimas ir nuolankumas atsiras jumyse.

Jūs nustebsite, kad tapote laisvi nuo nesąmoningo galvos skausmo, kurį patiriate, ir nuo naštos, kurią nešate. Jums tereikia suprasti, kad visas išdaigas, visą darbą, visą scenarijų kuria jūsų Motina, ir aš tiesiog žaidžiu. Tai taip paprasta. Štai kas turi būti suprasta. Ir kur slypi visas džiaugsmas. Ne vertinimuose ar alternatyvų ieškojimuose. Pabandykite. Tie, kurie pabandė, patyrė labai daug džiaugsmo. Ir tiek daug dalykų. Kiekvieną minutę.

Pateiksiu jums pavyzdį. Pateiksiu pavyzdį apie Greguarą. Kai pastarąjį kartą lankiausi jo namuose, jis nuolat mane kankino dėl savo žmonos: „Kada ji gimdys, kaip ji gimdys, kas su ja pasiliks?“ Nuo ryto iki vakaro jis nuolat kartojo tą patį. Aš pasakiau: „Gerai, reikia ką nors daryti. Ši moteris gali likti su tavimi“. Paskui: „Kaip aš nuvyksiu į Indiją?“ Tas „Aš“ buvo labai svarbus. Tuo metu jis to nesuprato, manė, kad tai padaryti labai svarbu. Galiausiai prieš išvykdama jam pasakiau: „Greguarai, šį kartą tu mane pernelyg išvarginai, bet viskas gerai.“ Tada jis pasakė: „Aš atsiprašau.“ Vieną dieną jis man paskambino. „Motina, mano žmonai gresia persileidimas. Ji guli ligoninėje, nėra jokios vilties.“ Atsakiau: „Pamiršk tai.

Grįžk į ligoninę, viskas bus gerai.“ Jis nuvyko į ligoninę ir išgirdo: „Tai stebuklas. Jai viskas puiku, nėra jokių problemų. Jai viskas gerai.“ Tai atėjo jam į galvą, ir papasakojo man: „O, Motina viskuo rūpinas. Ko man nerimauti? Ko gi nerimauti? Tai yra svarbiausia.“ Tada vaikas gimė per anksti, ir jis atėjo pas mane. Aš jį įtikinau, kad tada, kai aš ką nors sakau ar darau, jūs žinote, kad jumis rūpinuosi. Bet jei patys prisiimate atsakomybę ir apie tai galvojate, aš nebegaliu padėti. Taigi tiesiog žinokite, kad verčiau viską palikti Dievui. Viskas yra tik dėl jūsų gerovės, dėl jūsų hitha.

Viskas dėl jūsų hitha [gerovės]. Kad ir kaip būtų, kartais turiu jus pabarti, paprotinti ar tiesiog pasakyti: „Neikite čia“. Kai kurie su manimi susiję žmonės kelia man nemalonių pojūčių, tada sakau: „Jūs tiesiog čia neikite. Nestovėkite priešais mane, išeikite iš čia“. Tai jiems padeda. Bet jeigu jie vis tiek stovi, bhutai niekada jų nepaliks, nes jie nori mane varginti. Jeigu jūs tai suprasite, tapsite visiškai neprisirišę. Ir žinosite, kad dėl savo gerovės, savo pačių tobulėjimo turite ir toliau pamaloninti Motiną, ir jeigu darysite tai, kas ją pykdo, jums blogai baigsis. Kad tai suprastumėte, svarbu ne amžius, ne padėtis ir ne jūsų kvalifikacija, jums reikia išmintingo proto. Gilios asmenybės.

Esu mačiusi labai jaunų žmonių, kurie yra tokie jautrūs, o jų tėvai tokie kvaili, visiškai kvaili žmonės. Taigi tereikia išmintingos, gilios asmenybės, kad tai suvoktumėte ir bandytumėte tai gilinti. Visa tai ateina tik per Šivos tatvą, tai yra tvirta – Šiva, Ačarija, kuris yra nepajudinamas, absoliutas. Tai nepriklausoma, tai visiškai nepriklausoma, tai nuo nieko nepriklauso, absoliutu. Tai jums suteikia gylio. Šis gylis būtinas, kad įsitvirtintumėte ir eitumėte vis gilyn. Šiva yra jūsų guru. Guru yra tas, kuris jums suteikia svorio nerti tiesiai gilyn. Tai labai svarbu. Ir visa tai, tikiuosi, per šią pudžą bandysime įtvirtinti jumyse didingą Šivos principą.

Tegul jūsų dėmesys, kiekviena jo dalelė bus pripildyta, švytės ir džiūgaus dėl Šivos tatvos palaiminimo. Aš laiminu jus visus! Telaimina jus Dievas! Taigi iš pradžių šlovinsime Devi, paskui Šivą. Pirmiausiai skaitysime Ganėšos Avahanam, vadinasi, turime įtvirtinti Šri Ganėšą. Tai svarbu. O paskui turėsime pasakyti Višnu vardus, kad ir kas nutiktų, tie vardai turi būti pasakyti, šie vardai pakylėja. Ir paskui turėsime vietą, viskas bus paaiškinta, kur mes tai darome, kodėl rengiame pudžą. Tada šlovinsime Devi. Skaitysime 108 Devi vardus.

Manau, jūs visi turėtumėte išmokti tuos 108 vardus mintinai. Ar turi atsispausdinęs Devi vardus, Geivinai? Ar turi kopijas? Ar tau pavyko jas rasti? Ar turi jas su savimi? Ar turi knygelę?