Shri Krishna puja. Yamuna Nagar (India), 11 December 1993.

Šiandien mes turėsime Šri Krišnos pudžą.

Šri Krišnos gyvenime upė Jamuna atliko labai svarbų vaidmenį. Upė Jamuna yra labai gili upė ir jos vanduo yra mėlynos spalvos, kaip sakoma, tokios pat spalvos buvo ir Šri Krišna, tuo tarpu Gangos upė teka greičiau ir yra daug seklesnė nei ši upė. Galbūt kitais metais mes visi nuvyksime į Alahabadą, galbūt pamatysime, kaip susitinka šios dvi upės. Visa Harijana buvo labai labai istorinė, mitologinė vieta. Jūs turbūt apie tai žinojote, kad Pandavas ir Kauravas kovojo Kurukšetroje, ir visa ši vieta buvo nuo tada naudojama meditacijai. Markandėja, kurio vardą jūs girdėjote daug kartų, meditavo šioje vietoje. Pirmiausiai Jis buvo Maharaštroje, kur jūs matėte Sapta Šringhi. Ir po to Jis nusileido čia ir meditavo ir parašė savo traktatą. Visur rasite „pir“ [šventojo] vietą. Jie yra realizuotos sielos, gerbiamos iki šių dienų.

Pirmiausiai mes turime pasakyti, kad tai yra didelio dvasingumo vieta, nes čia gyveno Šri Krišna. Ir tomis dienomis nebuvo nei automobilių, nei šio transporto. Taigi Jis nuvibravo visą šį kraštą taip gražiai. Labai mėgo žaisti šalia Jamunos upės. Žinoma, Jo vaikystė prabėgo ne čia. Bet vėliau, kai Jis tapo karaliumi, šią vietą lankė daugelį kartų. Mes turime suprasti Jo charakterį labai ypatingu būdu. Pirma, turime Šri Ramos inkarnaciją. Višnu, kaip žinote, gimė Šri Ramos pavidalu. Bet Šri Rama pamiršo savo dieviškumą.

Jis buvo priverstas pamiršti savo dieviškumą ir gyveno kaip paprastas žmogus, tapo karaliumi, kaip apibūdino Sokratas, geranorišku karaliumi. Jis taip pat turėjo paaukoti savo žmoną. Tai labai simboliška, be abejonės. Kitoje, Šiaurės Indijos, pusėje galėsime pamatyti Jo nuvibruotas vietas, ten, kur Jis vaikščiojo. Bet Maharaštroje Jis keliavo be batų, keliavo ir keliavo, ir keliavo. Taigi, visa ši šalis yra tikrai vibruota didžių šventųjų ir puikių inkarnacijų. Viena Šri Krišnos pusė buvo labai vaikiška, ir Jis norėjo sukurti džiaugsmo atmosferą, džiaugsmo, nes Šri Ramos metu, po Jo religija buvo priimta labai rimtai, ir žmonės pradėjo laikytis labai rimtos religijos tipo. Ir vėl pasirodė ta pati inkarnacija – Šri Krišna. Šri Krišna norėjo parodyti, kad dvasingumas nėra rimtas, tai yra „Lyla“ – žaidimas, kurį turite žaisti. Ir Jis savo gyvenimu tai parodė.

Žmonės Jo visiškai nesupranta, nes pagal Šri Ramos sampratą, Jis negali teiktis, nusileisti kartais į Šri Krišnos lygį, kuris buvo, manau, daug aukštesnis. Nes Jis turėjo parodyti, kad visa tai, visas šis pasaulis yra tik pokštas, yra Maja, o už jo yra džiaugsmas. Visas Jo stilius buvo labai įdomus. Tuo metu jie negalėjo turėti tokių gražių pavėsinių, negalėjo turėti tiek daug mokinių, taigi Jis pabandė atrasti savo stilių. Jo stilius buvo, kai Jis buvo vaikas, ten buvo daug melžėjų, kurias vadino „gopis“. Jos maudydavosi Jamunos upėje, ne čia. Jis tiesiog sudaužydavo jų vandens ąsočius ir vanduo nutekėdavo jų nugaromis. Ši Jamunos upė buvo nuvibruota Radhadži. Radha: „Ra“ reiškia energiją, „Dha“ – tai, kas palaiko. Radha – Dhara iti sada – Radha.

Ir Jis nežinojo, kaip pasakyti joms apie Kundalini. Taigi Jis mėtydavo akmenukus, mažus akmenukus į tuos ąsočius, ir vanduo nubėgdavo jų nugaromis, tokiu būdu suteikiant joms Kundalini palaiminimą. Jo stilius buvo ypač, ypač paprastas, žaismingas, linksmas, ir niekas nesuprato, kodėl Jis daro šiuos dalykus. Taip pat, kai Jis buvo labai mažas vaikas, ten buvo ponios, kurios maudydavosi. Jis bandė pakelti jų Kundalini ir slėpdavo jų drabužius – Jis juos nuvibruodavo. Daug žmonių nesuprato mažo vaiko, Jis – toks nekaltas. Ir Jis juos erzindavo: norėjo parodyti, kad gyvenimas – ne kas kita kaip džiaugsmas. Ir tada Jis atiduodavo jų drabužius. Vėliau Jis užaugo, tada tapo Dvarako karaliumi. Mūsų šalyje yra labai suvakarėjusių intelektualų, ir jie bando pasakyti, kad buvo du Šri Krišnos.

Turiu omenyje, jie nori viską analizuoti be supratimo apie dvasingumą, už jo esančio subtilumo. Ten buvo, Jis turėjo 16000 žmonų, kaip jie sako. Jos buvo Jo galios. Matote, žmonėms Aš esu Motina. Aš galiu turėti tūkstančius vaikų – vyrų ir moterų. Niekas negali pasakyti nieko apie Mano charakterį. Bet vyrams yra labai sunku. Taigi Jis gavo visas galias, gimusias moterimis, kurios ištekėjo už vieno karaliaus. Ne ištekėjo, iš tikrųjų jis pagrobė tas moteris ir įkalino jas kalėjime. Taigi Jis išgelbėjo jas iš ten, jas išvedė ir vedė.

Dabar, jei matote, akcentuojama santuoka. Jis vedė šias moteris su 16000 galių. Kaip žinote, Jis yra 16 žiedlapių, o tūkstantis Sahasrara čakros yra 16000 galių, kurias Jis vedė. Tada turėjo penkias žmonas, dėl ko žmonės priekaištavo. Tik Krišna gali taip elgtis. Penkios žmonos yra penki elementai. Jų esmė, jų priežastis – ateiti Jo žmonomis, ir Jis jas vedė. Bet Jis buvo tokia neprisirišusi siela. Yra labai daug istorijų apie Jo neprisirišimą. Buvo vienas puikus „riši“, tai reiškia šventąjį arba išminčių, kuris atvyko į kitą Jamunos upės pusę.

Tai vyko Dvarako mieste. Ir ten nebuvo Jamunos upės, bet ten buvo Narmada ir Tapti, tad jos norėjo eiti ir pagerbti išminčių. Taigi, kai jos nuėjo arčiau upės, rado upę patvinusią. Grįžo atgal pas Šri Krišną ir tarė: „Matai, mes ketiname garbinti išminčių, o upė visa patvinusi.“ Taigi Jis tarė: „Gerai, eikite ir pasakykite upei tiesą.“ „Kokią tiesą?“ „Kad Šri Krišna yra Brahmačarja – tyras.“ Jis turėjo penkias žmonas. Jos tarė: „Kaip galime tai pasakyti?“ „Tai yra tiesa, – pasakė. – Eikite ir pasakykite upei, ir upė supras tiesą. Tiesos galia nuramins potvynį.“ Taigi jos nuėjo ir tarė: „Šri Krišna yra Brahmačarja“, ir upė nuslūgo. Jos nustebo. „Kaip tai gali įvykti? Šis žmogus yra mūsų vyras, ir kaip gi Jis gali sakyti, kad yra Brahmačarja?“ Taigi jos pagarbino išminčių, pagarbino gerai, davė jam maisto, prižiūrėjo jį ir, kai grįžo, pamatė, kad upė vėl patvinusi.

Jos buvo labai susirūpinusios, kaip dabar perbristi upę. Grįžo pas išminčių ir pranešė jam: „Matote, mes turime grįžti, o upė pasruvusi, ir mes nežinome, kaip ją perbristi.“ Jis tarė: „Labai lengva. Jei norite eiti, tai labai lengva.“ Jos paklausė: „Kaip?“ „O kaip jūs atėjote?“ Jos tarė: „Mes pasakėme, Krišna liepė mus pasakyti, kad upė yra tyra… Kad „Aš esu tyras. Aš esu tyras. Ir upė, ji taip pat – Narmada upė yra tyra. Taigi upė nuslūgo.“ „Gerai, eikite ir dabar upei pasakykite, kad aš nevalgiau jokio maisto. Nieko nevalgiau. Aš tik pasninkauju.“ Jos tarė: „Šis žmogus valgė kaip besotis ir sako mums tokį melą. Kaip mes galime tikėti tokiu žmogumi?“ Taigi nuėjo prie upės ir pasakė: „Šis išminčius nevalgė maisto – jis pasninkauja. Prašome, nuslūk.“ Ir upė nuslūgo.

Jos buvo nustebusios dėl to: „Šis žmogus valgė viską, ir nepaisant to, kad tai pasakėme, tai didelis melas. Ši upė paklausė jo melo.“ Taigi jos perėjo upę. Esmė tokia: tie žmonės, kurie yra tame lygyje, net valgydami nevalgo, net vedę jie yra tyri. Tai būsena. Tai būsena, kurioje jūs esate visiškai neprisirišę, absoliučiai neprisirišę. Jūs nejaučiate prisirišimo darbui, kurį darote, ar gyvenimui, kurį gyvenate. Aš negaliu pasakyti, kaip tapti neprisirišusiam. Žinoma, veikiant Kundalini ir jums medituojant, dėl viso to ir tinkamai įtvirtintos Kundalini tai pavyks. Jūs nustebsite, kaip tapsite neprisirišę prie dalykų ir kaip jūs galėsite valdyti dalykus – be jausmo, kad tai darote, kaip jūs išspręsite reikalus, net nesijausdami pavargę. Tai būsena.

Ir tai būsena, kurią turite pasiekti. Dėl to, esate toje būsenoje ar ne, pirmiausiai turite pastebėti: „Kiek kartų vartoju žodį „Aš“? Kiek kartų pasakiau: „Aš pamačiau tai, aš mėgavausi tuo, aš – tas, aš – anas.“ Arba: „Tai – mano vaikas. Tai – mano namas“ ir pan.“ Kai pradėsite per daug naudoti „Aš“, tada nebesate neprisirišę. Pabandykite introspektuoti: „Kiek kartų sakau: „Aš turiu padaryti darbus, aš turiu tai padaryti. Aš turiu tai pabaigti. Aš turiu tai pasiekti. Tai yra mano gyvenimo tikslas“?“ Tai yra iliuzijos žodžiai. Kai tapsite nešališki, tai būsena, kartoju, aš nesakysiu: „Tapsite nešališki, stovėdami ant galvos“, nieko panašaus. Tai būsena, kuriai turite subręsti.

Taigi Šri Krišnos žinia – visas Jo gyvenimas – neprisirišimas. Netgi tada, kai Jis išvyko į karą su Ardžuna, Jis tarė: „Aš būsiu tik tavo vežimo vežėjas. Bet nepakelsiu jokio ginklo. Aš nesikausiu. Aš būsiu tik tavo vežėjas, ir jei sutinki su šia sąlyga, būsiu čia.“ Tiesa sakant, kai Ardžuna uždavė klausimą: „Kaip aš galiu žudyti? Jie yra mano giminės, jie yra mano mokytojai, jie yra mano, mano artimi žmonės, mano draugai. Kaip aš galiu juos žudyti?“, ir jis tapo labai prislėgtas, o kai jis tapo prislėgtas, Krišna tarė: „Ar žinai, kad jie jau mirę? Visa, kas gimė, turi mirti. Taigi, tu turi juos nužudyti.“ Dabar žmonės gali sakyti, kad Krišna skatino smurtą. Ne, ne tai.

Bet ką Jis sakė apie tuos žmones, kurie yra adharmiai [adharmiški? ], kurie neturi supratimo apie dorumą, kurie buvo tokie žiaurūs, kurie priešinosi dorumo tradicijai – jie turėjo būti nužudyti. Nesvarbu, nužudysi juos ar ne, jie jau mirę, nes jie padarę tiek daug nuodėmių. Jie jau mirę. Taigi jūs neturite galvoti, kad žudote, Dieviškumas yra tai, kas juos nužudys, taip sakant, nužudys. Taigi karas prasidėjo. Gitoje žmonės taip pat labai menkai supranta, ką Jis bandė pranešti. Visų pirma, turiu omeny, vyksta karas, o Jis kalba apie filosofiją. Galite įsivaizduoti neprisirišimą? Pirma, ką jam pasakė: „Turėtum imtis Gyanos.“ „Gyana“ reiškia „bodh“ [pažinimo].

„Bodh“, kaip žinote, įmanomas tik per nušvitimą. Taigi Jis tarė: „Turėtum imtis „Gyanos“, „bodh“, kas yra nušvitimas.“ Bet žmonės nesupranta Gyanos. Jie mano, kad reikia skaityti įvairias knygas, yra tiek daug kritikos dėl Gitos skaitymo apskritai ar dėl Gitos supratimo. Šioje šalyje yra daugybė skaitančių paskaitas apie Šri Krišną, gyvenime jie yra siaubingi. Taigi, pirma, ką Jis pasakė: „Geriausia daryti tai, ką reikia padaryti.“ Jis nebuvo verslininkas. Verslininkas pirmiausiai pasakys, kas nėra labai gerai, tada geriau, geriau, lėtai jus pakeldamas. Bet Jis pasakė viską atvirai: tai taškas, kuriame tapsite Stithapragja [nekintančia išmintimi], tai reiškia Sahadža jogu. Jis pasakė aiškiai. Bet tada Ardžuna tarė: „Jei taip, kodėl nori, kad eičiau į karą, atlikčiau šią karmą?“ Tai taip pat yra labai nesuprasta. Tik po realizacijos galima suprasti, ką Jis turėjo omenyje, sakydamas „atlikti karmą“.

Jis pasakė aiškiai: „Daryk savo darbą, karmas, bet ką, ką turi padaryti, savo veiksmus, ir padėk tai prie mano lotoso pėdų“, tai neįmanoma situacija. Kol turėsite jausmą, kad ką nors darote – Aham-bhava – tai dėl ego, galima taip pavadinti, kol turėsite šį jausmą savyje, ar galbūt, kai tebeegzistuos tas „Aš“ viduje, galite pasakyti: „Aš padedu tai prie Dievo lotoso pėdų“, bet to nedarote. Kadangi Šri Krišna žinojo, kai Ardžuna uždavė klausimą, kad žmogaus prigimtis nėra paprasta, jie nesupras to paprastai, taigi Jis buvo diplomatiškas. Pasakė jam: „Gerai, padėk viską prie mano pėdų, ko negali padaryti.“ Taigi žmonės tai bandė. Per amžius bandė ir sužinojo, kad tai neveikia taip: „Nesvarbu, ką darytume, jaučiamės atsakingi už tai. Tad kodėl turėtume manyti, kad dedame prie Šri Krišnos lotoso pėdų?“ Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, žudikai, pasakytų: „Gerai, suprantame, kad žudėme, ir padėjome tai prie Dievo lotoso pėdų.“ Štai kokia iliuzija įvyko. Turiu omenyje, šioje šalyje buvo baisių žmonių, kuriems buvo įprasta žudyti keliautojus Deivės vardu. Dėl visų šių nesusipratimų, kurie pakirto juos, jie pradėjo tai daryti. Taigi Jis sakė: „Tavo karma turėtų būti prie mano lotoso pėdų.“ Tai įmanoma tik po jūsų realizacijos, kai tikrai jaučiate, kad tikrai nieko nedarote. Paprašote Sahadža jogo duoti kam nors realizaciją.

Jis man pasako: „Tai nevyksta. Tai neveikia.“ Jis kalba tarsi trečias asmuo. Jis tampa trečiu asmeniu. Jis niekada negalvoja, kad tai daro. Kelia Kundalini pats savo rankomis. Jis nesako: „Aš tai darau.“ Arba jis tiesiog pasakytų: „Neveikia, Motina, neveikia.“ Kas nutiko? Jis tik pasakytų: „Ši čakra yra čia. Ši problema yra čia“, bet jis niekada nepasakys: „Aš tai darau“. Taigi ši karma, šis veiksmas tampa „akarma“, reiškia „be veiksmo“. Nors veikiate, viską darote, vis tiek nejaučiate, kad ką nors darote.

Štai todėl Jis sakė: „Paprastai žmonės nepasiekia savirealizacijos. Taigi geriau duoti jiems šią būseną, kad visa, ką darai, padedi prie Dievo lotoso pėdų.“ Tada Jis paklausė apie Bhakti. Taigi dėl Bhakti Jis tarė: „Gerai, protinga, žinai. Aš nesu toks protingas kaip Jis. Aš viską tau sakau atvirai.“ Kadangi Jis žinojo, kad žmonės yra per daug protingi, ir kad būtų įtikinti, jie negali buti įtikinti vien pasakant jiems viską tiesmukiškai. Taigi Jis pasakė: „Gerai, bet ką – gėlę, vandenį, vaisių – man duosi, aš tai priimsiu.“ Tai yra Bhakti dalis. Bet yra viena gudrybė. Bhakti turi būti padaryta, kai nėra nieko kito, Ananja. Ananja reiškia, kad nėra nieko kito, jūsų ir Manęs. Tai reiškia, kad turite būti susijungę su Manimi.

Tik tada jūs galite padaryti Bhakti. Bet niekas nesupranta, niekas nesupranta žodžio, Ananja, arba jie nenori to suprasti. Ananja reiškia „kur nėra nieko kito“, reiškia, jūs esate realizuotos sielos. Tai yra Bhakti, kurią Aš priimsiu. Kai gaunu Hari Rama žmonių, kenčiančių nuo įvairių bėdų, ir jie sako: „Motina, kodėl kenčiame dėl Šri Krišnos bėdų?“ Taigi jiems atsakau: „Jūs neturite jungties su Šri Krišna. Jūs nesusijungę.“ Tarkim, jei tai nesujungta, tai neveiks. Ir yra protokolas. Šri Krišna yra inkarnacija. Net, jei jūs turėsite čia susitikti su Premjeru Ministru ir nuolat šauksite jo vardą, jus areštuos. Bet Jis yra Visagalis.

Kaip jūs galite tarti Jo vardą taip pigiai, tarsi Jis jums priklausytų arba būtų jūsų kišenėje? Taigi yra protokolas. Bet jiems buvo pasakyta: „Jūs turite tarti Šri Krišnos vardą arba Šri Ramos arba Dievo vardą. Tiesiog melskitės Dievui, jūs neturite pamiršti Dievo.“ Tokia priežastis. Bet tai ne tas kelias. Kaip išprotėję žmonės tam pasiduoda. Štai taip Kundalini sugadinama. Aš mačiau, jie turi Višudhi problemų, ir jie niekada nieko nejaučia savo rankose. Jie kartoja: „Motina, mes nejaučiame to ar ano.“ Jie yra Šri Krišnos bhaktai [garbintojai], tad jų Bhakti taip pat neteisinga. Bet dėl Šri Krišnos, nepaisant to, kas pasakyta, turite suprasti, kas parašyta mažomis raidėmis: ką Jis bando pasakyti, Jo išdaigas, Jo vaikiškus pokštus, kuriuos įprastai krėtė, visi buvo tokie mieli ir gražūs.

Sukurti jausmą iš nekaltumo, pagarbos. Turiu omenyje, indas, kai pamato vaiką, patiria tokį jausmą, kuris vadinamas „vatsalija“ – didžios meilės ir prieraišumo jausmą, ir apsaugą vaikams. Bet Vakaruose, esu nustebusi, kaip jie yra atakuojami. Vaikai yra labai atakuojami. Aš nežinau, kodėl jie taip daro. Visiškai nėra „vatsalija“ jausmo. Tai yra kai kas žiauraus. Nežinau, jie yra apsėsti ar yra kokia praėjusių gyvenimų įtaka, ar nežinia kas. Jiems labai įprasta, kaip jie puola nekaltumą – mažus vaikus. Neįmanoma suprasti, kaip žmonės gali taip elgtis.

Taigi Šri Krišnos vaikiškas elgesys – toks gražus, kad priverčia jausti meilę ir prieraišumą, apsaugą mažam vaikui. Šri Krišna turėjo seserį, kaip žinote – Višnumają, Ji yra elektra. Mes matėme Kabeloje, Kanadoje Višnumajos stebuklus. Kai nuvykau į Kanadą, aborigenų buvo pasakyta, kad, kai atvyks Šventoji Motina, visas dangus paraudonuos nuo žaibų. Ir žaibavimas prasidėjo kitą dieną. Netgi prieš aušrą pamačiau raudoną dangų, visiškai raudoną. Tiek daug žmonių tai matė. Bet ten buvo 16000 žaibų, 16000 žaibų. Tai buvo aprašyta laikraštyje. Tai tesėsi dum dum dum dum dum visą naktį.

Tariau: „Dabar nueisiu, atsisėsiu vonioje, ir tai sustos.“ Ir tada tai sustojo. Priešingu atveju taip ir tęstųsi. Kur, kaip Jis buvo susijęs su Pandavais. Draupadi taip pat buvo Jo sesuo. Taigi Višnumaja gimė kaip Draupadi. Taip pat ten buvo ir Jo motina Jašoda. Ir kai Radhadži buvo Mahalakšmi, Motina Marija, Ji pagimdė Šri Ganėšą. Tai buvo Viešpats Jėzus Kristus. Indijoje niekas neabejotų nekaltu prasidėjimu. Niekas neabejotų.

Bet kai kam yra per sunku tikėti nekaltu prasidėjimu. Arba jie visi barasi ir sako įvairius absurdiškus dalykus. Kadangi Ganėša buvo taip sukurtas, ir Kristus galėjo būti taip sukurtas. [Hindi: Iski koi zaroorat nahi hai – hai kya?] Taigi Radha, Ji buvo Motina Marija. Ir tai yra nuostabu, jei perskaitytumėte „Devi Mahatmyam“, ten aiškiai aprašyta, kas yra Kristus ir, kad Jis buvo atrama. Jis buvo vadinamas Mahavišnu. Jis buvo atrama. Tai yra Muladhara. Jis buvo Visatos atrama.

Jie visi buvo susiję žmonės, bet mes, kvailai, kovojame, nes neturime žinių apie realybę. Taigi Radhadži norėjo Jam duoti Ješodos vardą. Taigi pavadino jį Ješu. Hebrajų kalba tai yra Ješu. Indijoje Ješoda taip pat vadinama Jasodha. Daugelis žmonių jį vadino Ješua. Štai taip Jis tapo Jėzumi. Galite patvirtinti savo vibracijomis, apie ką aš kalbu. Taigi, jie visi buvo susiję vieni su kitais, ir didingiausia tai, kad jie yra dieviški žmonės. Mes negalime suprasti, kad negalime analizuoti, negalime reikšti pastabų Jam.

Tai yra žmogaus arogancijos ženklas, nes jo žinios yra tokios ribotos, ir su tomis ribotomis žiniomis jis nori kalbėti apie Dieviškumą, kas yra aukščiau jo proto ribų, žmogaus intelekto ribų. Ką galime padaryti, tai būti kuklūs ir atsidavę. Štai taip atėjo islamas, tai reiškia atsidavimą. Kaip jie atsiduoda, Dievas žino. Arba krikščionys – kaip jie seka Kristų? Induistai – kaip jie laikosi principo, kad kiekvienas turi Dvasią savo širdyje? Kaip jūs galite turėti kastų sistemą, jei kiekvienas turi Dvasią? Dabar, ačiū Dievui, tiek daug žmonių visame pasaulyje tapo Sahadža jogais. Mes peržengėme savo dieviškame gyvenime dirbtinų kliūčių ribas. Kaip Dieviškumas gali suskaldyti žmones?

Kažkas aukštesnis, kažkas žemesnis – taip negali būti. Yra vienas dalykas: jūs turite pasiekti tą būseną, kurioje visą pasaulį matytumėte kaip dramą, kaip sakė Šri Krišna ir, kad jūs esate stebėtojai – „sakši“ – viso šito. Aš turėjau papasakoti šią istoriją apie Šri Krišną, Jamunos upė man primena visus Jo padarytus gražius dalykus, ir vakar aš buvau labai laiminga, kaip jūs šokote, kaip tuo mėgavotės, tai yra labai labai reikšminga. Ir tie, kurie taip elgėsi prieš tai, nebuvo šventieji. Jie buvo paprasti žmonės, kuriems Šri Krišna norėjo duoti ranką. Jie yra vadinami „raas“. „Ra“ yra energiją. „Sa“ reiškia „su“. Jie visi laikėsi už rankų, taigi Radhadži energijos visi buvo nušviesti. Visi tie dalykai, kaip ir visose religijose, prarado savo reikšmę, prarado savo formą, ir jie tapo labai iškraipyti.

Taip yra todėl, kad toks yra proto požiūris. Jei turite proto požiūrį, tai turite savo apribojimus, o po kurio laiko visada yra nuosmukis visų šių proto nuotykių, kurių imatės, nes tame nėra tiesos stiprybės. Štai taip patiriate nuosmukį mene, muzikoje, nuosmukis atsiranda visur. Bet dabar jūs, žmonės, atradote Tiesą, taigi, prašau, pabandykite suprasti, kad Tiesa yra tai, kas amžina, ir Tiesa yra meilė. Tiesa yra Dieviškoji meilė, ir ši Dieviškoji meilė neturi pasekmių. Ji nieko nekaltina, nieko nenori, tik nori mylėti. Ir tada jūs pamatysite, kad ši visur esanti Energija yra maloni. Kiekvienas čia patyrė kokį nors stebuklą, ir dauguma iš jų papasakojo man stebuklus: „Motina, tai nutiko, tas nutiko, anas nutiko.“ Tai atliko visur esanti Dieviškosios meilės energija. Ir kad jus įtikinčiau, ji daro tiek daug įdomių dalykų, rodydama daug įvairių mano nuotraukų, to ir ano, bet geriausias buvo šis Navaratri laikas. Turiu omenyje, fonas, mano nuotrauka, kuri buvo ganėtinai skirtinga, buvo kažkas apvalaus ir buvo užuolaida, ir kažkas švysčiojo pro ją – kaip saulė švysčiotų.

Bet kai nuvykau į Maskvą, buvau nustebinta: ten, už manęs, buvo visas tas vaizdas. Taigi tai buvo anksčiau, tai buvo sukurta ar sumanyta. Tai buvo matyta čia, Navaratri pudžoje. Tai reiškia, kad visa, ką jūs sumanote, yra pasiūlyta Dieviškumo. Kitaip, kaip gali būti įmanoma, kad prieš mėnesį mes gavome tokią nuotrauką? Mąsčiau, kaip tai gali būti už manęs? Ir kaip tai atsirado ten, Maskvoje, kur visi tai matė? Tai labai stebina. Taigi visi pokštai, kuriuos Jis krečia. Netgi kai Manęs ten nėra, Jis parodo, kad Aš esu, ir tai veikia daugybe būdų, kad kiekvienas turi suprasti, jog tai, ką laikome stebuklu, yra visur esančios Energijos žaidimas.

Aš tikiuosi, kad jums patiko jūsų viešnagė čia, ir mūsų tebelaukia ilgas turas. Aš tikiuosi, kad dabar ateis daugiau žmonių ir, kad jums visiems čia patogu. Po realizacijos, iš tikrųjų mačiau, žmonėms nebesvarbu fizinis komfortas. Jiems rūpi tik dvasinis komfortas. Žmonės yra labai gilūs, ir jūs sutikote žmonių iš Indijos. Jie taip pat yra labai gilūs žmonės, labai geri, kuklūs žmonės. Mes esame dalelė vieno kūno, ir tai kiekvienas turime prisiminti. Aš tikiuosi, jums visiems bus viskas gerai ir rytoj, jūs nežinote, sako, kad tai yra labai šalta vieta. Pažiūrėkime. Kaip saulė pasirodė čia, galbūt ta pati saulė padės mums ten.

Telaimina jus Dievas.