Kundalini puja, Cabella Ligure (italy), 21 June 1992.

Šiandien čia susirinkome pagarbinti Adi Kundalini ir jūsų asmeninę Kundalini – jas abi, nes jūsų Kundalini yra Adi Kundalini atspindys.

Mes daug ką supratome apie Kundalini, taip pat žinome, kad tik jai pabudus, tik jai pakilus, mes pakilome į labai aukštą sąmoningumo lygį. Ir ne tik mes pakilome į labai aukštą sąmoningumo lygį, bet ji mums suteikė tiek daug galių, kad niekada anksčiau dvasingumo istorijoje žmonės neturėjo šios Kundalini pažadinimo galios. Kai tik jie pabusdavo, matyt, daugiau nueidavo į kairę arba į dešinę ir stengėsi įgauti galių, kurios nesuteikė nieko gero žmonėms. Buda aiškiai pasakė: „Kai būsimo Budos inkarnacija, tai yra Maitrėja – trys Motinos – susijungs, ateis kartu, šis laikas bus skirtas žmonių gerovei.“ Tai vienas iš žmonių požymių, ne tik Sahadža jogų, bet visų žmonių. Taigi, kaip gali būti, kad tie, kurie yra budos, t. y. realizuotos sielos, išmano Kundalini mokslą? Tie žmonės, kurie turi labai nedaug žinių apie Kundalini, kurie tikriausiai skaitė kai kuriuose šventraščiuose ar dar kur nors, kur aprašyta, pradėjo ją netinkamai naudoti ir tapo tantristais. Bet tantra, kaip jūs gerai žinote, yra Kundalini mechanizmas, o jantra yra pati Kundalini, mašina. Šiandien aš manau, kad žinome tiek daug apie Kundalini, kaip Ji pereina per skirtingus centrus, kaip kyla – visus šiuos dalykus mes žinome; mums reikia žinoti, kaip galime puoselėti savo Kundalini. Tai labai svarbu žinoti. Pirmiausia yra didžiulis skirtumas tarp jūsų, žmonių, ir kitų žmonių, kurie yra gavę savo Realizaciją.

Pirmas didelis skirtumas yra tas, kad šią galią jūs gavote Sahadž, lengvai. Kiti turėjo vykti į Himalajus, būti dienų dienas šaltyje, taip daugelis mirė, gyventi urvuose, valgyti vaisius, kartais nieko nevalgyti. Net Budos laikais jie turėjo apsieiti su vienu audeklu, kad užsidengtų kūną, ir jie turėjo prašyti išmaldos kaimuose ir kažkaip išsivirti maisto, ir valgyti jį, koks jis bebūtų – šiltas ar šaltas, jokio komforto. Priešingai – Jis mokė, kad turime atsisakyti visų savo patogumų, nes galime gyventi be jų. Bet nei vienas iš jų negavo Realizacijos ir nei vienas negalėjo atlikti Kundalini pakėlimo. Taigi skirtumas yra labai didelis, kokiu būdu jūs gavote Realizaciją, būdas, kuriuo jūsų Kundalini labai Sahadž metodu buvo pažadinta, ir būdas, kuriuo jūs reiškiate šias galias, kurias gavote. Pavyzdžiui, jūs galite duoti Realizaciją kitiems, jūs galite gydyti kitus, jūs galite jausti kitų vibracijas, yra keli Sahadža jogai, kurie gali valdyti lietų, Saulę, Mėnulį – viską. Sahadža jogai, kai kurie iš jų, turi didžiules maldos galias. Vien tik melsdamiesi jie išgelbėjo daugelio žmonių gyvybes. Ir šias galias kai kurie iš jų turėjo, net tų dienų „rišiai“ ir didingieji „muniai“, bet jų galios nebuvo pagrįstos meile ir atjauta.

Tai jūsų speciali sritis, nes jūs turite dirbti žmonių gerovei. Jų sritis buvo apsaugoti save arba sunaikinti. Taigi jie išvystė prakeiksmų galias kaip apgavikai, jie galėjo prakeikti žmones. Jūs tokios galios negavote, jūs negalite ko nors prakeikti. Aš sklandžiai panaikinau šią galią. Aš taip pat neprakeikiu, galiu, bet niekada nieko neprakeikiu, nes mūsų esmė yra meilė, atjauta ir švelnumas. Jie buvo labai karšto temperamento žmonės, daugelis jų itin karšto būdo, ir kartais jie naudodavo itin grubią kalbą, kalbėdami apie žmones, kurie nebuvo realizuoti ir kurie jiems trukdydavo. Būdavo labai juokinga, kai jie pykdavosi su visuomene arba ją apibūdindavo. Kai kurie iš jų net nežiūrėdavo į visuomenę, nesmerkdavo visuomenės, nesakydavo blogų dalykų apie ją, bet būdavo patenkinti tik savimi, arba rašydavo tik apie palaiminimus, kuriuos turi. Bet jūs turite naują aspektą – jūs turite panaudoti savo galias žmonių gerovei.

Taigi jūsų Kundalini buvo pažadinta taip Sahadž dėl jūsų Motinos meilės ir atjautos. Šiuo metu turime pasakyti, kad jūsų Kundalini gali būti palaikoma, jei ugdysite savyje tyros meilės ir tyros atjautos jausmus. Pirmiausia panaudojau žodį „tyra“, tai taip pat yra Mano vardas. Tai reiškia, kad jūs turite būti tyri, kad galėtumėte pradėti. Jei nesate tyri, vadinasi, turite tam tikrų problemų, galbūt dėl savo geismų. Galbūt jūsų meilė skirta tik vienam asmeniui. Kundalini – ne tokia. Ji pakyla, patenka į visas čakras, neužsibūna vienoje, ji stengiasi išgydyti kiekvieną čakrą, pamaitinti tą čakrą, ir jai rūpi tik jos pakilimas. Tokiu pat būdu Sahadža jogas neturi įsitraukti į tokio pobūdžio tarpusavio santykius. Tai įmanoma.

Jūs neturite tapti tokie kaip Budos mokiniai. Pavyzdžiui, kaip jums visada sakydavau, sula medyje pakyla ir teka į įvairias medžio dalis, o tada išgaruoja arba grįžta atgal. Taigi šis praėjimas turi likti atviras, ir kai šis praėjimas yra nuolat atviras, Kundalini gali pakilti labai lengvai be jokių kliūčių. Bet šis praėjimas gali būti uždarytas tuo atveju, jei jūs per daug įsitraukiate į vieną dalyką, nes yra žmonių, kurie iš pradžių būna labai susiję su savo tėvais. Gerai, iš pradžių, aš žinau, kad iš pradžių atėję į Sahadža jogą pradės sakyti: „Motina, mano tėvas, sesuo, vyras (ir panašiai) serga, prašau, pagydykite šį žmogų.“ Labai įprasta. Jie rašo ilgus ilgus laiškus, aprašo giminystės ryšius, ir aš tikrai pametu prasmę, kas jis yra. Be to, kad parašo vardus, jie pateikia visus giminystės ryšius, kokius tik turi. Visi jie yra dirbtiniai ryšiai. Rytoj, ištikus kokiai didelei nelaimei, šie ryšiai tampa beverčiai; priešingai – jie dar tuo pasinaudoja. Jūs negalite priklausyti nuo šių giminystės ryšių – kokioje šeimoje gimėte, kokioje religijoje gimėte, kokioje šalyje gimėte, nes dabar jūs esate pasaulio būtybės.

Ar nebesate susiję šiais dirbtinais giminystės ryšiais, ar esate susiję savo dvasiniais ryšiais – tai reikia įtvirtinti savyje. Tai nereiškia, kad jūs apleidžiate savo vyrą, savo žmoną, vaikus – nieko panašaus, bet tai reiškia, kad jei turime atsisakyti savo sąlygotumų, mes turime atsikratyti visų šių dalykų. Yra įvairių rūšių sąlygotumų, kuriuos turime. Jei yra kokie geri sąlygotumai, vis tiek turėtume jų atsisakyti, ta prasme, kad jie nebūtų sąlygotumai, ir mes juos valdytume. Pavyzdžiui, indai turi vieną gerą sąlygotumą savo šalyje – jie prausiasi anksti ryte. Aš darydavau taip pat. Tačiau Anglijoje tai pasibaisėtina. Jie atideda, norėdami tai padaryti Anglijoje, bjaurioje šalyje, jūs negalėsite to daryti. Jūs turite maudytis vakare arba visai nesimaudyti, ir tada reikia persirengti. Bet jei jūs turite sąlygotumą, tada jausitės blogai: „Oi, oi, nenusiprausiau, jaučiu, negalėsiu dabar miegoti, negaliu gerai jaustis, nesijaučiu normaliai“.

Tai geras sąlygotumas, bet vis tiek jis jus pavergia. Koks bebūtų – geras ar blogas, jei tai yra sąlygotumas, turėtumėte pabandyti aiškiai pamatyti, kad tai sąlygotumas. Tai nereiškia, kad turėtumėte nukrypti į priešingą pusę: „Gerai, niekuomet nesimaudysiu“. Tai ne tas kelias. Tai yra: „Gerai, jei netinka ryte, maudysiuosi vakare, ir visai nesvarbu, jei kokį kartą praleisiu. Maudymasis negali manęs valdyti, aš valdysiu maudymąsi“. Niekas neturi jūsų valdyti, tuomet Kundalini juda dėl mūsų, nes jūs turite absoliučią laisvę. Jei neturite absoliučios laisvės, tuomet Kundalini nejudės. Mes turime savo šeimos, savo religijos, savo šalies sąlygotumų. Šie sąlygotumai kuo greičiau turėtų būti aiškiai pamatyti, kad įgijome juos savo šeimoje.

Jei gimėte krikščionimis, jūs visada būsite labiau prisirišę prie Kristaus. Jūs nematėte Kristaus, nežinote, Jis egzistavo ar ne, ar ši Biblija yra tiesa ar ne, bet jūs būsite labiau prisirišę prie Biblijos. O jei esate induistai, jūs būsite labiau prisirišę prie Gitos arba prie vedų, ar kažko panašaus. Tai sukuria disbalansą, nes mums reikia turėti tą patį požiūrį į visas religijas, į visus šventraščius – toks šventojo požymis. Taigi šis sąlygotumas turi dingti. Šalyje, kurioje gimėte, yra dar vienas sąlygotumas, kurį reikia išgyvendinti – tai labai svarbu. Nenoriu aptarti skirtingų šalių sąlygotumų, bet jūs juos gerai žinote. Po Realizacijos, kai pakylate aukščiau virš jus supančios visuomenės, jūs pradedate suprasti ir pradedate apibūdinti. Aš atėjau, kad sužinočiau apie visų šių šalių kvailumą iš žmonių, kurie priklauso tai šaliai. Pavyzdžiui, prancūzas pasakys: „Motina, tai yra tipiškas prancūziškas mąstymas, kitaip sakant, jis gimė prancūzu“.

Arba indas pasakys: „Motina, tai – tipiškas indas, jis pasielgs būtent taip“. Tuomet jūs suprantate, kad nesate tipiški tai šaliai, jūs esate pasaulio asmenybės ir jūs gyvenate kaip pasaulio asmenybės. Kai tampate pasaulio asmenybėmis, tada taip pat suprantate, kad šis paviršutiniškas kompleksas neturi jokios reikšmės pasaulyje. Tada jūs nepradedate nemėgti ko nors, kas yra tamsesnis už jus, ar šviesesnis už jus – tinka abiem atvejais. Ir ne tik baltaodžiai žmonės nemėgsta tamsiaodžių, „tamsūs“ lygiai taip pat nekenčia. Ir abi pusės tiki, kad kiti yra visiškai neteisūs. Jei jūs paklausite fanatiko apie kitą religiją, jis pasakys, kad tai pati blogiausia religija, jo yra geriausia. Ir paklauskite kito fanatiko, jis pasakys, kad jo geriausia, o visa kita yra blogiausia. Tai reiškia, kad visos kitos yra blogiausios bendra nuomone. Visi atrodo blogiausi, visi fanatikai yra blogiausi, jei paimsite bendrą nuomonę, matote.

Niekas nepasakys: „Gerai, viskas gerai mano religijai, ir mažiausiai yra dar viena tokia pati gera“ – niekas. Jei paklausite anglo, jis pasakys: „Motina, tai yra tipiškas anglas, nepakeisi“. Jie taip supyksta, jei pamato, kaip anglas su anglu susipyksta dėl blogo elgesio, ar kai padaroma kas nors prieš mane, o aš – ne, nes jie yra akli. Štai čia turėtų atsirasti atjauta jumyse kaip pasaulio būtybėse, kai jūs dėl Dievo malonės pasiekėte aukštesnį pasaulio realybės suvokimą. Tai nereiškia, kad gavote pažymėjimą, jog esate realizuotos sielos – ne. Jūs esate realizuotos sielos, be abejonės, jūs esate „sakšat“. Tada ir dabar esate absoliučiai pripažinti Dievo, kad esate realizuotos sielos. Natūraliai jūs turite pakeisti viską. Nebūti tipiški, nesitapatinti su tuo, ko atsisakėte. Pavyzdžiui, dabar jūs iš kiaušinio tapote paukščiais.

Paukščiai juk netapatina savęs su kiaušiniais ir neįsikuria vienoje vietoje – jie skraido. Dabar tapę paukščiais jie nebėra kiaušiniai. Tokiu pačiu būdu mes turime priimti savo padėtį. Mes turime save priimti kaip realizuotas sielas – pagarbiai ir supratingai, koks dabar yra mūsų gyvenimo tikslas – jis pasikeitė visiškai, absoliučiai. Kai suvokiate savo gyvenimo tikslą vidumi, ne išore, nes sakau, kad tai ne protinis procesas, bet viduje jūs jaučiate atsakomybę. Jūs gavote Realizaciją, kad skleistumėte ją pasaulyje ir išlaisvintumėte visą pasaulį. Kai tik suprasite šį tikslą, tada savaime prisiimsite įsipareigojimus, ir Kundalini pakils. Pažįstu daug žmonių, sakančių: „Motina, mes negalime kalbėti, žinai, mes turime scenos baimę.“ Gerai, jūs tik atsistokite ir viskas. Ir jie pradėjo skaityti paskaitas, turėjau juos sustabdyti. Yra daug tokių, kurie taip sakė: „Mes negalime rašyti eilių, mes nemokame, negalime dainuoti.“ Pažįstu mergaitę, kuri dainuodavo taip siaubingai, kad žmonės turėdavo jai pasakyti, jog ji… Nes ji visuomet nepataikydavo į toną ir labai garsiai dainuodavo; tuomet jie turėjo jai pasakyti: „Pabūk dabar užnugaryje ir nebedainuok.“ Šiuo metu ji yra viena iš grupės vedančiųjų.

Taigi, visi šie gražūs dalykai pradeda reikštis, jūs turite priimti tai, kad jie atsiskleidė jumyse, ir atsikratyti viso to, ką vadinate baime. Mes turime įvairiausių baimių. Visi šie dalykai priklauso kairei pusei, kaip matėte vakar, ką turėtų daryti kairio kanalo žmogus. Tačiau kairio kanalo žmogus turi žinoti, kad dabar jis yra nušvitusi siela, ir niekas negali jo paliesti, palikti vieno, sunaikinti. Nei vienas šventasis nebus sunaikintas. Su tais, kurie bandys naikinti jus, su jais labai įdomiu būdu bus susitvarkyta. Nesunaikinti, bet labai įdomiu būdu, labai humoristiniu būdu. Jūs juoksitės iš to ir mėgausitės, kaip viskas išsisprendžia. Yra posakis sanskrito kalba: „Vinaškale viprit budhi”, reiškiantis „Jų destrukcija prasidės jų pačių kvailais metodais.“ Jie taps kvailiais. Ir kiekvienoje situacijoje jūs matysite juos, tampančius kvailiais, ir šiuo kvailumu jie naikina save.

Jums nereikia dėl torūpintis. Štai kodėl jums nereikia jokių naikinančių galių. Visa bus padaryta šios visur esančios Dieviškosios energijos. Taigi tą darbą jūs turite palikti. Jūs tiesiog atleiskite tam asmeniui. Vos tik atleidžiate, atsakomybė nuo jūsų pereina, ir tada Kundalini kyla. Jums nereikia laikyti savyje jokių norų daryti pikta, ko nors prieš jį, tiesiog juokitės, nes jie yra akli, nes jie yra bukapročiai, jie yra kvaili. Ką mes darome, jeigu pamatome idiotą? Galime nesijuokti jam esant, bet juokiamės. Ar ne taip?

Jam už nugaros, nes jis yra idiotas. Taigi jie tampa idiotiškais, ir jūs matote juos tampančius tokiais, ir tada tiesiog pradedate. Matote, tai Sahadža jogos humoras. Jums taip pat reikia turėti humoro jausmą, ar ne? Ir tada jūs pradedate matyti šiuos juokdarius, taip besielgiančius, ir visas cirkas, kurį jie atlieka, yra tik juokdarystės. Taigi nereikia bijoti jokių žmonių, taip pat organizacijų ar dar ko nors. Natūraliai jūs tūrėtumėte žinoti viena: dėl to, kad esate realizuotos sielos, jūs pamatėte tiesą, jūs esate šviesoje, jie prieštaraus jums, jie prieštaraus jums. Jie darė tai kitiems, visi tiek daug kentėjo. Tačiau dabar jums daugiau jokių kančių, vienintelis dalykas – galite mėgautis humoru. Tik supraskite, kad niekas jūsų nesunaikins, niekas negali jūsų paliesti, bet jie yra tik tam, kad juokintų jus.

Jeigu jūsų požiūris į juos bus toks šviesus, visa ši baimė ir kairė pusė išnyks. Kas yra šie niekšeliai, ir kas yra šie bhutai, ir kas yra šie tantristai? Niekas. Jūs esate tokie galingi. Vos pažvelgę pamatysite šokančius juos ant galvų aplink rateliu. Kol jūs turėsite baimių, Kundalini nekils, nes ji nekyla žmonėms, kurie yra bailiai. Bailumo ji nesiruošia remti. Jeigu jūs esate bailys, ji pasakys: „Gerai“. Jūs einate gatve, paprastai žmonės bijo, jei tamsu, bijo, kad kažkas gali užpulti, bet Sahadža jogas – ne, jeigu jis yra tikras Sahadža jogas, nes jis žino, kad yra „ganai“ ir yra angelai aplink jį. Niekas negali jo paliesti, ir tam, kuris bandys, šie „ganai“ padarys taip, kad jis pasirodys tokiu kvailiu, kad jūs turėsite gera progą pasijuokti iš jo.

Dabar stebėkite ir pažiūrėkite. Taigi ši kairė pusė arba ši baimė turi išnykti. Kai tik ši baimė dings, visas jūsų suktumas, visos jūsų intrigos, visi jūsų pavydai tiesiog išnyks. Štai kaip Kundalini puikiai pakils. Kita kliūtis pažadinti Kundalini yra jūsų ego. Tai yra neįtikėtina, turiu pripažinti, tiesiog per daug tiems, kurie seka Kristumi, ir tiems, kurie seka Buda, nes jie yra visiškai prieš Kristų, nes jie yra prieš Budą. Tas, kuris ant kryžiaus pasakė: „O Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“. Jeigu sekate Juo, kaip galite turėti ego? Atleidimas tūrėtų būti absoliučiai spontaniškas viduje. Neturėtų būti nė bangelės pykčio, nes jūs esate tokie galingi.

Kas gali padaryti jums kokią nors žalą? Bet jeigu turite problemų Agija čakroje, tik jūs patys žalojate save. Jeigu norite skriausti save, niekas negali padėti. Taigi šį pyktį, kylantį iš kepenų ir įsikuriantį jūsų Agija centre, reikia išnagrinėti. Tai labai svarbi vieta, kurioje Kundalini stringa, ypač Vakaruose. Kadangi visa ši kultūra čia sukūrė dvi problemas. Pirma yra pirkimo instinktas, ką jūs vadinate godumu. Kuo daugiau godumo jūs turite, tuo daugiau šios mašinos gali dirbti, ir jūsų plastiko industrija gali plėstis, ir tada galite rengti konferencijas prieš ekologiją. Ispanijoje aš mačiau, nežinau, tikriausiai tris keturias automobilių gamyklas, nes kiekvienoje mašinoje buvo tik vienas vairuotojas, jis turi būti ten. Ir tiek daug mašinų, kad tiesiog nežinai, kaip judėti.

Jūsų programoms taip pat neįmanoma, turite pradėti dviem valandomis anksčiau, kai gali trukti tik penkiolika minučių. Prancūzijoje yra kita – Paryžius. Paryžiuje, jeigu nori kur nors nuvykti, turi pradėti ketvirtą valandą ryte, kitaip gali nepasiekti tos vietos. Tas pats Milane ir Romoje. Blogiausia yra Šveicarija, aš nežinau, ką pasakyti apie Šveicariją, jau pats pavadinimas yra labai pavojingas, nes jie daro visus bjaurius pinigus, jie daro visus tuos dalykus, aš turiu omenyje, visokiausių nuodėmių jie pridarė dėl pirkimo. Jiems ne nuodėmė gražus kieno nors pinigų paėmimas, jų laikymas ten, pinigų pelnymasis iš skurdžių šalių, laikymas, jie nejaučia, kad tai yra kažkas blogo, aš turiu omenyje, jog jie įgijo imunitetą. Taigi šį pirkimo instinktą, kurį mes turime ir kuris buvo labai pamėgtas ir paverstas didele vertybe Vakaruose, mes turėtume pasistengti matyti jį aiškiai. Senais laikais tose pačiose Europos šalyse tai buvo naudojama menui kurti, menininkų atsiradimui skatinti, menininkų rėmimui. Netgi mūsų šalyse menininkai buvo remiami karalių ir visų didžiųjų imperijų, kurias mes turėjome. Šiomis dienomis, nėra abejonių, nėra valdžios, norinčios remti menininką.

Jūs žinote, jog Mocartas buvo pakviestas pačios karalienės groti prie jos. Taigi valdžia rūpindavosi ne vien tik mokesčių rinkimu, bet ji rūpinosi ir menininkais, muzikantais, tapytojais ir žmonėmis, kurie atliko kūrybinį darbą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jūs galite matyti, kaip jų karalienė rinko gražius meniškus daiktus ir skatino menininkus užsiimti tuo, leido savo pinigus tam, ir dabar jūs žinote, kad ją nužudė žmonės. Nužudydami ją jie nužudė Prancūzijos meną. Ir dabar prancūzai patys tapo buržua – tais, kuriuos pasmerkė, jie tapo tokiais. Taigi pirkimo instinktai turėtų būti skirti menui ugdyti. Tai taip pat netūrėtų būti plastikas, nes kitaip rytoj mes galime pradėti pirkti plastikinius meno darbus. Originaliai padaryti, rankų darbo daiktai. Arba muzika, kuri taip pat yra labai gili, klasikinė, dieviškų dainų dainavimas – ne pigaus pobūdžio muzika, kuri tiesiog paverčia jus išprotėjusiais ar pilnais gašlumo ir godumo. Tai viena iš jūsų kultūros problemų, auginanti tokio tipo ego.

Turiu omenyje, sakykim, kažkas turi „Rolls Royce“, tada su tokiu žmogumi neįmanoma susikalbėti, jų smegenėlės – visiškai suskystėję. Ir netgi tokio automobilio vairuotojas, nors ir ne savininkas, bet yra kaip be galvos. Jo ritmas kitoks, jis vaikšto kitaip, jis kalba kitaip. Taigi toks įgytas įprotis augina jums didelį ego. Turiu omenyje, jei nueini į kieno nors namus, tarkim, į dabar Anglijoje gyvenančių sukvailėjusių indų: aš buvau jų namuose, jie „sadardžiai“ – Guru Nanakos pasekėjai, kuriems draudžiama vartoti alkoholį. Ir vos pasirodai, jie iškart tau atidaro barą savo namuose. „Dieve Mano“, – pasakiau ir atsitraukiau per porą žingsnių. Jis sako: „Apžiūrėk mano barą“, – demonstuodamas, kaip maišyti gėrimus su soda, ir galite įsivaizduoti, jis net nekalba. O kai mes pasakėme: „Mes negeriame“, jis pamanė, kad mes – didžiausi nusikaltėliai, nes negeriame. Taigi šis pirkimo instinktas virsta kažin kuo labai pigiu, vulgariu ir amoraliu.

Kartais būni šokiruotas, kai žmonės taip „meiliai“ bando pasirodyti. Pavyzdžiui, viena moteris, atvykusi iš Amerikos, paklausė manęs: „Ponia Šrivastava, kiek barų Jūs aplankėte Londone?“ Atsakiau: „Nė vieno.“ „Oi, tai Jūs visiškai beviltiška. Jūs nematėte jokio baro. Lankomiausias namas bet kokiame kaime yra baras.“ Aš pasakiau: „Na, mačiau iš išorės“, – kad ją pamaloninčiau; maniau, ji supras. „Ne, ne, ne, ne. Ar jūs žinote geriausią barą Londone?“. Ji pateikė man visą sąrašą. Aš paklausiau: „Tai kuris yra geriausias?“. „Buvo toks „Atsiskyrėlio baras“.“ Aš paklausiau: „Kas tai turėtų būti?“. „Žinote, tame name gyveno vyras, kuris pasimirė, ir niekas nepastebėjo, taigi ištisus keturis mėnesius niekas neužėjo, ir visas namas prisigėrė tos smarvės, ir apaugo voratinkliais.

Tada jie palaidojo palaikus, o smarvė ir voratinkliai liko, absoliučiai nepaliesti, suprantate. Reikia būti labai atsargiam, kad jų nesutraukytum. Ir tai yra geriausias baras, į kurį norint patekti reikia daug sumokėti, ir aš ten buvau.“ Taip didžiuojasi. Kur tai baigiasi? Kur baigiasi šis pirkimo instinktas? Trūnijančiuose daiktuose, puvime, galite vadinti tai fermentavimu. Tai turi baigtis, nes reaguoja ego, ir jūs pradedate mėgautis dalykais, kurie pūva. Kaip prancūziškas sūris – niekada jo nevalgykite, nes nusideginsite pirštus, gerklę ir skrandį. Jie – visiškai supuvę, kuo labiau supuvęs, tuo geriau. Vynas yra surūgusios vynuogių sultys, visiškai surūgusios, galite pauostyti, kvapas kaip supuvusio kamščio.

Aš kažkieno paklausiau: „Koks čia kvapas?”. Jis atsakė: „Tai labai aukštos prabos vynas”. Aš pasakau: „Ar tai supuvusio kamščio kvapas?”. „Niekada neuosčiau kamščio”. Štai kodėl atsakiau, jei būtų pauostęs supuvusį kamštį, nebūtų gėręs vyno, kaip ir kitų supuvusių dalykų. Ar žinote sūrio atsiradimo istoriją, kaip tai prasidėjo, ar žinote? Labai snigo ir pienas liko vienoje oloje. Dėl sniego visi pamiršo tą pieną, taigi jis ten buvo paliktas ir per visą vasarą rūgo vis labiau ir labiau. Po dvylikos metų ar panašiai, kažkas ten nuėjo ir pamatė visa tai. Ačiū Dievui, šiandien nieko nevalgiau.

Taigi jie paėmė ir pavadino tą pieną sūriu. Indijoje žodis „cheez“ vartojamas urdu kam nors ypatingam, kam nors, kas yra labai ypatingas, labai ypatingas, taip pat muzikoje yra speciali kompozicija, vadinama „cheez“. Bet štai yra „cheez“ – supuvęs pienas, kurio joks žmogus ar gyvūnas neturėtų valgyti. Kirminai gali, jie atidavė tą sūrį kirminams, ir žinau, kad Olandijoje ir, atrodo, Švedijoje, taip, jie gamina sūrį su kirminais, ir jie valgo tuos kirminus, iš tiesų ne tik sūrį, bet ir kirminus. Pažiūrėkite, kur mes dabar esame dėl to pirkimo instinkto. Šimto metų senumo vynas laikomas geriausiu. Visi tie supuvę dalykai, kuriuos mes valgome, dvokia, sakau jums. Štai kodėl vienąkart buvau nustebusi, kad jie nesiplauna rankų išėję iš vonios. Jie neužuodžia to, kad sūris yra sugedęs. Jie nieko neužuostų net pastatyti prie nuotekų vamzdžio, nes tai tas pats nešvaros kvapas, prie kurio jie pripratę.

Tas pats purvas, net jei jie nueitų į pragarą, nesijaustų blogai, nes kvapas tas pats. Tai kur mums juos dėti? Jie atsparūs tai smarvei, kuri absoliučiai nežmogiška. Pirkimo instinktas egzistuoja kiekvienoje elitinėje visuomenėje – anksčiau Prancūzijos visuomenė buvo laikoma elitine, taigi elitiškiausia prancūzų visuomenė buvo diplomatiškiausia visose srityse. Net jų maiste buvo vyno, jis visur karaliavo, o ši diplomatiška visuomenė anksčiau valdė visas diplomatines sritis. Tačiau jie nesuprato, kad visa jų kultūra buvo valgymas ir gėrimas. Daugiau nieko – tik valgymas ir gėrimas. Gal truputį vėliau pradėjo vystytis politika. Tačiau tas valgymas ir gėrimas pasiekė tokią ribą, kad jie buvo išmesti iš visų diplomatinių sričių. Niekas jų nenori, nes jie niekada nemąsto teisingai.

Jei pasirodo prancūzų diplomatas, žmonės klausia: „Ar jis – prancūzas?“, „Taip“, „Tuomet geriau nekvieskite jo į šį susirinkimą, žinote, jis bruks savo idėjas“. Ir jie išėjo. Dabar ta elito mada persikėlė į Ameriką. Daugiausia jie užsiėmę narkotikais. Ir kas gi tai yra? Narkotikai yra šio pirkimo instinkto kūrinys. Kodėl turėtume kaltinti kolumbiečius, ar dar ką nors? Jie užsidirba pinigus, kaip ir jūs užsidirbate, bet jie tiekia tai Amerikai, o Amerikoje pirkimo instinktas yra pagrindinis. Ir ką gi jie perka? Buvau toje visuomenėje, jie kalba tik apie narkotikus.

Gerai, ne tik kalba apie pačius narkotikus, bet ir apie jų pirkimą. Jie visi žino, kur gauti narkotikų – iš visų taip vadinamų ambasadorių ir visų tų žmonių ir jų žmonų. Jų apranga tapo žymiai paprastesnė dabar, jos nesirengia kaip anksčiau, ambasadorių žmonos. Nenustebčiau, jei vieną dieną ateitų dėvėdamos suplyšusias kelnes. Taigi šis pirkimo instinktas elitinėje visuomenėje pasibaigė narkotikais, o jei ne narkotikais, tai mokytojais – netikrais guru. Tie, kuriems viskas atsibodo, nuėjo pas netikrus mokytojus, nes jie neskiria, kas yra bloga, o kas gera. Matote, kaip žingsnis po žingsnio Vakaruose viskas supuvo – tai vis ego. Pirmiausia tai pirkimo instinktas, kurį jūs turite. Štai kažkas turi gražią žmoną, tai kiekvienas vyras turi teisę į ją spoksoti. Ar, sakykime, gražus vyras, gal kažkurios sutuoktinis – kiekviena moteris turi teisę jį nužiūrinėti.

Kokia nauda? Niekada negalėjau suprasti, kokia prasmė nužiūrinėti kitą vyrą, kuris nėra tavo sutuoktinis? Šis pirkimo instinktas išaugo į visišką amoralumą, amoralią visuomenę. Jie visiškai prarado pagarbos jausmą savo amžiui. Devyniasdešimties metų moteris užmezga meilės romaną su anūkėliu, kuriam aštuoniolika. Tik pagalvokite, kokia kvailystė, kokia nesąmonė. Tai neįmanoma, nebent turime kažkokį iškrypusį pirkimo instinktą. Net menas iškrypo, viskas tapo iškrypėliška; vakarietiškos visuomenės prakeikimas yra tai, jog joje nėra „mariadų“ [doros normų]. Kundalini pakyla į savo „mariadas“, sugrąžina jus į jūsų „mariadas“ ir laiko jus ten. Jūs esate žmonės, negyvenkite kaip gyvūnai, net blogiau negu jie.

Jūs neturite tam teisės. Dievas jus sukūrė ne tam, kad būtumėte padugnėmis, o kad būtumėte geriausiais žmonėmis. Štai kaip tai vyksta. Dabar galite mąstyti, kaip toli galima nuklysti įvairiuose dalykuose. Tačiau kitas Vakarų pirkimo instinkto prakeikimas yra tai, jog jie nori įsigyti ir pulti kitus. Agresija, agresyvumas. Jie mano, jog turi teisę pulti kitas šalis, štai jie puolė mūsų šalį ir savinosi ją 300 metų. Kodėl? Kodėl jie puolė? Mes nesame blogi žmonės.

Todėl, kad turime aukso, deimantų, perlų, mes turime daug dalykų, todėl, kad turime daug materialiųjų gėrybių, štai ko jie puolė, tačiau nepasigrobė iš Indijos jokio dvasingumo. Taigi prancūzai visada puolė, visada plėšė. Paskui juos sekė ir japonai. Ta agresija įtraukia visą visuomenę į griaunančią jėgą. Juk matote, kiekvieną dieną vyksta karai, tie kovoja su šitais, anie – su kitais, tie nori to, nori ano. Ši agresija įsiveržė ir į besivystančias šalis, taip pat trečio pasaulio šalis. Taigi užkratas puikiai veikia. Tačiau Kundalini žudo tą pirkimą. Kaip? Suteikdama džiaugsmą.

Jūs viskuo mėgaujatės. Jūs sėdite džiunglėse ir mėgaujatės, jūs esate nepatogiose sąlygose, bet taip pat mėgaujatės, taip yra todėl, kad siekiate komforto savo Dvasiai, nes tai jums suteikia džiaugsmą, galop tai yra tai, ką jūs gaunate iš visur. Manote, kad pirkimas suteikia jums džiaugsmą? Jis nesuteikia. Tačiau dėl Kundalini pažadinimo jūs patiriate džiaugsmą, dėl to džiaugsmo jūs nebenorite nieko, jūs nebeprašote nieko, tiesiog mėgaujatės, jumyse apsigyvena tas malonumas. Sanskrito kalba sakoma: „Atmanyeva atmane ahrušta” – „Dvasia yra pasitenkinusi savo Dvasia.” Taigi turite matyti džiaugsmą mažuose dalykuose, jūs turite stebėti visą pasaulį tokiu žvilgsniu. Tarkime, keliaudama aš klausiu žmonių: „Koks čia medis?”. „Motina, mes nežinome”. „Tiek daug metų čia gyvenote ir nežinote, koks tai medis?”. „Ne, Motina, mes nedaug tenusimanome apie medžius”.

Tada klausiu: „Kokios čia gėlės?”. „Mes nežinome”. Iš tiesų ką jūs veikiate ir ką veikėte, jei nežinote, koks tai medis, kurį matote kiekvieną dieną? Jūs nežinote, koks tai medis. Tačiau jei jų paklausite: „Iš kur tas vynas?”, – jie žinos. „Motina, tai vieta, kurioje gaminamas geriausias vynas“. CGerai, aš pažiūrėsiu“. Ir kitais metais ten nebevyksta fermentacija. Taigi šis pirkimo instinktas tampa kažkokia politine vertybe, kai einate ir atakuojate kitas šalis, kitus žmones ir naudojate įvairiausius ginklus; tai yra žudymas. Žmonių požiūris, supratimas pasikeičia, jie mano, kad yra dievai ir kad galima nekęsti visų, galima atakuoti bet ką, galima būti arogantiškiems, galima reikalauti bet ko, galima atimti kažkieno žmoną, vaiką – bet ką, galima žudyti savo vaikus.

Štai kaip prarandama meilė, dėl atjautos nekyla net klausimo. Meilė prarasta, atjauta prarasta, nėra meilės. Su tuo išsivysto tą „mano”, tą savinimosi jausmą: „Tai mano vaikas, tai mano šalis tai mano…” Žinote, ką jie daro Jugoslavijoje. Nežinau, kas jiems davė vardą Jugo. „Jugo“ reiškia jogą. Tai yra jogos žmonės, kovojantys tarpusavyje. Šaknis ta pati – viskas prasidėjo nuo: „Šitas yra mano, čia – mano šalis.” Kodėl? Kodėl tai tavo šalis? Tu negali sukurti nė lapelio, tai kas gi tu esi? Tu negali sukurti nė trupučio purvo, tai kas tu?

Kodėl sakote: „Tai mano šalis”? Kaip jūs drįstate? Viskas priklauso Dievui. Jis viską sukūrė, kitaip tariant, viską sukūrė Adi Šakti. Jūs nesukūrėte nė tiek, taigi kaip galite teigti: „Tai yra mano ir turi man priklausyti”? Taigi taip išsivysto labai stiprus „mano” pojūtis. Ir dažnai taip nutinka Sahadža jogams. „Mano vaikai” yra pirmiausias prakeiksmas. „Tai mano vaikai, mano žmona, mano šeima” – viskas taip prasideda. Tada širdis susitraukia.

Žmogui, turinčiam didelę širdį, visas pasaulis yra visuotinis, viskas yra viduje, viskas yra jūsų. Turint tokią širdį, Kundalini tiesiog iššauna, nes Sahasrara yra Širdies čakra. Jums niekada neblokuos Sahasrara centro, jei turite didelę širdį. Kad Sahasrara visada būtų atvira, lavinkite tą jausmą, tą išmintį, kad „Niekas nėra mano, viskas priklauso Dievui. Kas priklauso man? Lai viską nusprendžia Dievas”. Taigi atsikratykite šito niekingo jausmo. Turiu pasakyti, mačiau Sahadža jogus tai darančius. Jie prikaustyti prie savo šeimų. „Mano sūnus negavęs Realizacijos, mano brolis negavęs Realizacijos, mano tas, mano anas.” Kai jie gauna Realizaciją, sako: „Tai – mano sūnus, tai – mano brolis, mano sesuo, ir t.t.“.

Tas „mano” turi išnykti, ir tai labai subtilus dalykas, štai kodėl Sahasrara blokuojasi. Visi yra jūsų, nes Kundalini Sahadža joguose yra dėl meilės, tyros meilės. Tyra meilė turi tik vieną troškimą, t. y. mylėti, mylėti visus vienodai. Jei sakote, kad tai sunku, vadinasi, jūs nepraktikuojate Sahadža jogos. Išplėskite savo širdį ir niekada nesijausite sutrikę. Kai palikau Angliją, tikrai jaučiausi truputį kaip Mėnulis, įtrauktas jūros, lyg mano širdį trauktų, tačiau kai atvažiavau čia, vėl pamačiau savo vaikus, laukiančius manęs, ir tas jausmas išnyko, jo nebėra. Čia aš pajaučiau, kad ta širdies trauka išnyko. Jūs esate mano vaikai, taip pat jie yra mano vaikai. Būdama tokia Motina kaip galiu sakyti: „O, tai yra mano ir tai yra mano?”. Taigi, stenkitės atsikratyti šio sąlygotumo.

Vakaruose žmonėms šeima nerūpi, jie skiriasi dešimt kartų ir po to reklamuojasi: „Aš esu dešimt kartų išsiskyrusi moteris“. Jei jie nesiskiria, tai tampa tokie prisirišę prie šeimos, prie savo vyrų – kaip klijai, sakau jums, kaip klijai. Kartais susimąstau: „Ką aš padariau, kad dabar jie tokie?“ Taigi svarbu matyti šiuos dalykus, ir galop širdis yra Sahasrara, arba galite vadinti ją „Brahmarandra“, tuomet jūs turite siekti širdies. Neieškoti priežasčių, nesiginčyti, neišmąstyti protiškai iš knygų ar iš ko kito, tačiau išspręsti pagal savo širdį, jei viską spręsite taip, suprasite, kad nėra nieko svarbiau, negu mylėti vienas kitą. Aukščiausias dalykas yra visus mylėti vienodai. Žinoma, net mylimam žmogui gali tekti ką nors pasakyti. Kartą turėjau kai ką pasakyti vienai jogei, ir mano vyras pasakė: „Nesakyk to, ji taps tavo prieše”. Aš atsakiau: „Ir tegu tampa, tai nesvarbu. Mano pareiga jai pasakyti, kas yra ne taip, kitaip aš tapsiu jos prieše, nesakydama teisybės ir leisdama jai kentėti“. Štai kas jums suteikia taktiškumą, ir meilė yra tiesa.

Taigi Kundalini, kuri yra tiesiog upė, kaip vakar apibūdino, „nirvadž”, kuri nepriima jokios kompensacijos. Tyros meilės upė, pažadinusi mus tokia meile gėriu ir švelnumu, kad mes turime bandyti naudoti tą galią mumyse, tapti tokiais todėl, kad toks mūsų darbas, ji mums davė Realizaciją visam pasauliui išlaisvinti, ne tik mums patiems. Todėl visi turi duoti Realizaciją, kitaip Kundalini nusileis. Kalbėkite apie Sahadža jogą. Sahadža joga nėra dalinė, vienpusė, ji turi būti su jumis visuomet. Kai tik gaunate galimybę kalbėti apie Sahadža jogą, naudokitės ja, jūs turite duoti Realizaciją, kitaip jokios naudos. Telaimina jus visus Dievas.