Shri Saraswati Puja, Dhulia (India), Sankranti day, 14 January 1983.

Visi kūrybiniai veiksmai vyksta su meile.

Matote, kaip Raulbai Mane myli, o šioje vietoje ir jūs sukūrėte naujų, gražių dalykų. O meilei augant, jūsų kūrybiškumas taip pat auga. Sarasvati kūrybiškumo pagrindas yra meilė. Jei nėra meilės, nėra ir kūrybos. Netgi gilesniąja prasme. Žmonės, kurie padarė visus mokslinius atradimus taip pat dirbo iš meilės masėms, o ne sau. Niekas nieko negamino vien tik sau. Jei jie sukuria kažką sau, Tai turi tapti naudinga visiems, kitaip tai neturi prasmės. Net kai kalbame apie atominę bombą, ir panašius mokslo sukurtus dalykus, Jie taip pat yra ir apsaugantys. Jei jie nebūtų jų sukūrę, žmonės nebūtų nustoję galvoti apie karą.

Dabar gi niekas negalvoja apie didelį karą. Žinoma, vyksta šaltieji karai, tačiau ir jie pamažu baigsis, kai jie to pasisotins. Taigi, visas dešinės pusės, Sarasvati, aktyvumas, turi baigtis meile; jis prasideda ir baigiasi meile. O kas nesibaigia meile, tas tiesiog pasibaigia. Tai tiesiog išnyksta. Netgi materija, jei nėra sukurta meilei, tiesiog baigiasi. Visko pagrindas turi būti meilė. Priešingu atveju mūsų sukurta materija, jei ji grubi, ji netinka nei žiniasklaidai, nei visai visuomenei. Žinoma, viskam reikia laiko jūs žinote, kad reikia laiko – bet ji visada turi tendenciją išsisiklaidyti ore kai tik paaiškėja, kad ji netinka visiems žmonėms. Šią meilę, didžiąją Dievo meilę, mes galime atpažinti iš vibracijų.

Žmonės neturi vibracijų, tačiau jie gali jas jausti pasąmoningai. Visi puikiausi pasaulio tapybos darbai skleidžia vibracijas. Visi žymiausi pasaulio meno kūriniai turi vibracijas. Laikas išsaugojo tik tuos kūrinius, kurie skleidė vibracijas, visi kiti kūriniai buvo sunaikinti. Yra buvę paminklų ir siaubingų skulptūrų, bei darbų sukurtų prieš daugelį metų. Tačiau [jie] buvo sunaikinti gamtos ir neišliko paveikti Kalos – griaunamosios laiko jėgos. Visi amžini dalykai, viskas, kas moko, kas taurina žmogų, kyla iš meilės jausmo, puikiai išvystyto ne tik mumyse, bet ir kituose, dar nerealizuotuose žmonėse. Galiausiai visas pasaulis turės suvokti, kad reikia siekti begalinės Dievo meilės, kitaip viskas bus beprasmiška. Dabar pastebime, kad žmonės mene naudoja kitus metodus pritraukdami žmones pigiais ir labai vulgariais dalykais, bandydami įtikinti kitus, kad tai yra menas. Tačiau visa tai pradings.

Tokie dalykai bejėgiai prieš laiką. Ir laikas juos sunaikins. Visi šie dalykai išnyks ir jau dabar jūs matote, kaip viskas keičiasi, visur, netgi Vakaruose. Todėl nebūtina labai smarkiai nusivilti Vakarais ir teigti, kad Vakarų pasaulis yra prarastas. Viskas bus gerai. Tai turi būti padaryta. Vakaruose jie surengė itin daug Sarasvati Pudžų. Daug daugiau nei Indijoje, nes jie mokosi ir bando atrasti daug naujų dalykų. Vienintelis dalykas, ką jie pamiršo, kad ji yra ir mokslų Deivė. Viskas kyla iš šios Deivės.

Štai ką jie pamiršo. Ir todėl atsirado tiek daug problemų. Jei jūsų moksle nėra Dvasios, jei mokslas kyla ne iš Dievybės šaltinio, jis yra bevertis. Jei jie būtų suvokę, kad viską daro Dvasia, jie nebūtų nuėję taip toli. Štai dėl ko perspėjau Indus, kad dabar, vykstant pramonės revoliucijai norint išvengti visų neigiamų pramonės revoliucijos pasekmių, jūs turite bandyti pažinti Dvasią. Nepažindami Dvasios, turėsite tas pačias problemas kaip ir šie žmonės. Nes jie visi yra žmonės, jūs taip pat esate žmonės. Jūs taip pat nueisite šiuo keliu. Jūs bėgsite ir atsiras tos pačios problemos, su kuriomis susiduria vakariečiai. Sarasvati palaiminimai yra tokie gausūs, kad trumpai papasakoti jų neįmanoma.

O Saulė (Surya) suteikė mums tiek galių, kad neįmanoma jų apsakyti nei vienoje, nei dešimtyje paskaitų. Bet kaip mes einame prieš Saulę, ir kaip mes einame prieš Sarasvati, melsdamiesi Sarasvati, turime tai viduje pamatyti labai aiškiai. Pavyzdžiui, Vakarų žmonės labai mėgsta Saulę, Nes jie jos neturi viduje. Tačiau jie nueina su ja per toli ir susikuria savyje problemų su Saule. Tačiau pagrindinis dalykas, kurį žmogus turi pasiekti per Saulę yra šviesa viduje, šviesa viduje. Ir jei Saulės čakra, Agijos lygmenyje, yra valdoma Jėzaus Kristaus, tai dar svarbiau, kad gyvenimo tyrumas, vadinamas ‘Niti’, yra gyvenimo moralė. Paskutiniu metu moralė Vakaruose tapo diskusijų objektu. Žmonės nebesuvokia absoliučios moralės. Jūs ją atpažįstate pagal vibracijas. Tačiau jie visi eina prieš ją.

Visi Jėzaus išpažinėjai, visi Saulės išpažinėjai, Sarasvati išpažinėjai – visi prieš ją. Jie priešinasi Saulės galioms, tiesiog nepaklūsta. Jūs negalite būti Saule, jei neturite tinkamo moralės ir šventumo suvokimo. Saulė skleidžia šviesą, kad viską aiškiai matytume. Saulė turi tiek puikių savybių. Ji išdžiovina viską, kas šlapia, nešvaru, purvina. Ji išdžiovina visas vietas, kuriose veisiasi parazitai. Vakaruose yra sukurta tiek daug parazitų. Ne tik parazitų, bet ir baisių kultų, baisių dalykų, atėjo į šalis, kurios turėjo skleisti šviesą. Toje tamsoje jie ir egzistuoja: tamsa savo dvasios suvokime, tamsa savo žinių suvokime ir tamsa meilės suvokime.

Šie trys dalykai įsiviešpatavo ten, kur turėjo būti meilės šviesa. Šviesa – tai nereiškia ką jūs matote akimis. Šviesa eina iš vidaus – Meilės šviesa. Štai ką reikia suprasti – Meilės šviesą. Ji tokia raminanti, tokia miela, tokia graži, tokia kerinti, jos tiek daug, kad kol jūs jausite savyje tą šviesą – Tyros, grynos meilės šviesą, tyros draugystės, tyro supratimo. Jei jūs galite savyje išvystyti tokią šviesą, tada viskas bus išvalyta. “Išvalyk mane, ir aš būsiu baltesnis už sniegą.” Štai kas nutinka, kai jūs pilnai išsivalote. Mumyse yra pati tyriausia gamtos forma. Mumyse yra pati tyriausia gamtos forma. Mūsų čakros yra sudarytos iš tyriausios gamtos formos.

Ir vieninteliai žmonės gadina jas savo mintimis. Arba imkime Sarasvati galias. Jūs veikiate prieš pačią Sarasvati. Sarasvati valo viską, kas gamtoje netyra, tuo tarpu kai mes savo smegenų veikla visa tai tik teršiame. Visas mūsų smegenų darbas veikia prieš tyrą išmintį. Štai ką reikia suprasti – kad grynoji išmintis neturi būti sutepta mūsų mąstymo. Mūsų mintys daro mus tokiais susireikšminusiais, egocentrikais, tokiais netyrais, kad mes galime valgyti nuodus ir klausti “ir kas čia tokio”?. Tai tokia priešingybė Sarasvati. Jei Sarasvati glūdi mumyse, Ji suteikia mums Subuddhi, išminties. Štai kodėl norint pagerbti Saraswati, pagerbti Surya mums reikia aiškios vizijos, kokie mes turime būti, ką mes darome, kokiame purve mes gyvename, kur veda mūsų protas.

Galiausiai juk mes siekiame išsilaisvinti, o ne vystyti savo ego ir gyventi purve, glūdinčiame mumyse. Ši šviesa turi ateiti į mus, o mes turime bandyti pakilti virš savo proto šiukšlyno, susikurto aplinkui. Jūs turite kilti aukštyn ir suprasti, kad mūsų viduje yra ego. Ir šis ego yra visiškai dirbtinis. Jūs nieko nedarote. Kai jūsų akys laksto, kai jūsų dėmesys klaidžioja, tai yra ego, bandantis užvaldyti kitus. Tačiau iš tikrųjų šis ego yra netikras, nes egzistuoja tik vienas ego, Visagalio Dievo, Mahat-Ahamkara. Realybėje jokio kito ego nėra. Tai mitas. Tai yra didysis mitas, nes kai jūs pradedate įsivaizduoti, kad jūs kažką darote – jūs darote tą, darote aną – ko jūs iš tiesų nedarote; Ateina šis absurdiškas ego ir jūs pradedate jį plėtoti, skleisdami į visas puses.

Kai skleidžiate į priekį, jis užvaldo kitus, jis bando dominuoti, bando žudyti kitus, tampa žiauriu. Kai jis juda į dešinę, tampa viršsąmone. Pradeda matyti absurdiškus dalykus, kvailus ir beprotiškus. Kai juda į kairę, pradeda kalbėti – tai yra matyti dalykus – save kaip ypatingą asmenybę, kaip Didijį Kristų, ar kaip Didžiąją Dievybę, ar kaip Adi Guru: “Aš esu ypatinga asmenybė” – tai yra kairioji pusė. Jei juda atgal, tai yra labai pavojinga. Žmonės tampa netikrais guru. Kai jų ego juda atgal, jie tampa guru, patys savyje turėdami daugybę trūkumų ir bandydami primesti tuos baisius dalykus kitiems žmonėms, tai yra aprašyta kaip absoliuti Naraka (pragaras). Štai kaip juda ego į visas puses. Kai žmonės naudoja savo dešiniąją Višudi kalbėdami apie save, tai blogiausia. Kokio tipo ego jūs beturėtumėt, jei pradėsite tuo girtis ir kalbėti tai uždengs jus, Ego sluoksnis pasidarys toks storas, kad pro jį prasiskverbti bus neįmanoma.

Nes toks žmogus bus pilnai savimi patenkintas ir tuo tikės. Ir vos tik jis patikės ta savo nesąmone, bus tiesiog neįmanoma jos įveikti. Kai jūs giriatės ar susireikšminate, būkite atsargūs. Jūs žinote, kas Aš esu, bet kiek kartų esu sakiusi “Aš esu tai?” O jei kartais ir pasakau, tai paskleidžia milžinišką vibracijų kiekį. Bet ar dažnai Aš tai sakau? dažniausiai, jei jūs kažką sakote, atsakau “taip”. Bet Aš taip nekalbu. Jei Aš pasakyčiau tai garsiai – nežinau, kas galėtų atsitikti. Viskas galėtų tiesiog sprogti. Turite suprasti, kad Mahat-Ahamkara yra ta, kuri veikia, dirba, kuria???.

Kartais Aš jus baru. Ir visi bhutai iškart išsilaksto. Vos tik pakeliu balsą. Vakar matėte kosinčius bhutus, jie visi išbėgiojo. Vakar Man vos pradėjus. Turite suprasti, kad dabar esate realizuotos sielos, jūs taip pat galite daryti tą patį. Naudokite dešinį Višudi, bardami save, „nustok prašau dabar girtis, nustok kalbėti nesąmones, nustok pūstis!“ ir tai liausis. Šis pūtimasis būdingas labai aktyviems žmonėms, kurie tokiu būdu nori kažko pasiekti. Ne todėl, kad jie nėra aktyvūs, jie nori tai daryti. Jie tiesiog žino tik vieną būdą – veikti kalbant.

Jie nesupranta, kad yra kitų vidinių būdų, kuriais galima daug labiau kontroliuoti. Kadangi jie to daryti nenori, jie kalba. Ir vos tik jie pradeda apie tai kalbėti, visos galios išnyksta. Tačiau jei jie apie tai nekalba, laiko tai savyje, man jūs galite papasakoti apie savo patirtis, tačiau jei pradedate pasakoti apie jas kitiems ir kalbėti apie tai per daug, tada galios, kurias jūs įgijote, palaipsniui jumyse pradings ir jūs nusileisite iki paties žemiausio lygio. Nereikėtų kalbėti per daug, kad “Aš turiu šių galių, Aš turiu anų galių” ar “Aš matau tai” ar “Aš darau tai,” Tai yra labai blogai. Aš perspėju jus, nebandykite puikuotis. Jūs galite kalbėti apie Mano galias. Tai gerai. Tačiau nebandykite kalbėti apie savo galias. Jei prireiktų kalbėti su kokiu negatyviu žmogumi tada galite sakyti “mes”, bet ne “Aš”.

“Mes”, kažkas iš mūsų jautė savyje tas galias. Mes esame sutikę žmonių”. Galbūt tai buvote tik jūs, bet neturite sakyti “Aš”. Turite sakyti “Mes”. Tada jūs tapsite Mahat-Ahamkara. Kai sakysite “Mes”, taip, “vienas iš mūsų”, “mes darome”. Kaip taisiau Greguaro knygą, pasakiau, kad jis neturėtų daug kartų sakyti “Aš”, o vartoti “Mes”. “Mes manome”, “mes darome”, “mes”. Tai reiškia Kolektyvinę būtybę, kolektyvinį organizmą, gyvą Sachadža jogų organizmą. Kai sakysite: ”Taip, kai kas iš mūsų gavo”, tai reikš, kad jūs save sumažinot, o kitus iškėlėte virš savęs.

Sakykite: “Taip, kai kurie iš mūsų turi. Pažįstu žmonių, tai turinčių.” Taip reikėtų kalbėti. Nes jei norite nugalėti savo ego, turite leisti jam išsiskleisti į visus kitus. Taip jūs jį padarysite nekenksmingu, leisdami jam išsisklaidyti. “Mes, visi Sahadža jogai, mes visi”. Ir čia tos puikybės nėra. To pasididžiavimo nėra. Tačiau vis dar išlieka labai individualu. Kai pradedate galvoti, „Mes sahadža jogai“, tada atsitinka taip, kad jūs tampate vienu asmeniu, viena organizacija. Tačiau asmuo gali žiūrėti į kitus žmones iš aukšto.

Jis vertins, kad vienas yra žemai, kitas aukščiau, trečias – dar kitur. Tačiau jis negalvos, kad „mes“ Sahadža jogai, kokie mes gražūs. „Mes“ – Sahadža jogos kūnas, kokie mes gražūs.“ Visada matykite save kaip “mes”, taip sumažės jūsų ego, labai, labai sumažės. O pats ego, kuris atrodė toks juokingas ir absurdiškas, suformuos rytojaus Ekadesha. Šiandienos individualus ego įsilies į Ekadešą. O mes visada turime sakyti “mes”. Šiandien – puiki diena mums pasikeisti, nes dabar Saulė pakeitė savo kryptį. Saulė dabar ateis į šią pusę. Tokiu būdu pasveikinkime Saulę, ateinančią dabar į Šiaurę.

O Australijos žmonėms sakau: nors Saulė pasisuko, įtvirtinkime Saulę, jos esmę savo viduje. Nes Saulė mūsų viduje niekada neišnyksta. Štai kaip turime nusiteikti, štai kaip turėtume galvoti vieni apie kitus, apie mus visus. O tas, kas bandys būti atsiskyrėliu ar kažkokiu kitokiu, tas bus išmestas. Aš jį išmesiu. Kas jis bebūtų, jis bus išmestas. Taigi, nesijaudinkite: bet kas, kas bandys būti išskirtiniu ar panašiai. Kiekvienas turi daryti tai, ką jis nori, puoselėti Visatą, padėti Visatai, išlaisvinti Visatą. Bet jokiu būdu nenužeminti kito. Niekada.

Nes tai – ne Sahadža jogos kelias. Sahadža joga veikia kolektyviai. Ir tik tas, kas išvystė savyje šią persmelkiančią dvasią, yra tikras Sahadža jogas. O kas nėra, tas nėra! Ką jūs apie save begalvotumėt, aš neturiu ką pasakyti. O persmelkianti asmenybė, keliaujanti iš vienos vietos į kitą, nesvarbu, ar ji kalba ar tyli. Kaip jūsų Motina. Ar susitinku su jumis, ar ne, nesvarbu, Aš persismelkiu per jus visus, per mažyčius dalykus. Aš esu kartu su jumis. Tokiu būdu ir jūs pamėginkite persmelkti vienas kitą ir pamatyti grožį.

Ir tada labiausiai mėgausitės savimi, nes tai yra svarbiausias dalykas. Tai yra svarbiausias dalykas, kurį turite pasiekti. Nes šis ego padaro jus tarsi riešuto kevalus ir jūs tiesiog negalite susisieti su tuo visa persmelkiančiu grožiu ir tiesiog stebėti, kaip tonai keičia vienas kitą. Tai puiki idėja šiandienai, puiku, kad šiandien švenčiame Pudžą Dulėje. Nes Dulė reiškia dulkė, dulkes. Kartą vaikystėje Aš, pamenu, parašiau eilėraštį. Tai buvo labai įdomus eilėraštis – Aš nežinau, kur jis dingęs – tačiau jame kalbama: „Aš noriu būti kaip maža dulkelė judėti su vėju. Keliauti visur. Skristi ir kristi ant karaliaus galvos, skristi ir kristi ant kieno nors pėdų. Skristi ir kristi ant mažos gėlytės, skristi ir kristi visur.

Tačiau Aš noriu būti maža dulkelė, skleidžianti aromatą, gaivinanti, nušviečianti.“ Štai taip, aprašiau labai gražiame eilėraštyje, tada Man buvo septyneri metai, Aš pamenu – „Būti maža dulkele“, aš pamenu tai labai aiškiai, prieš daug metų, „Aš turėčiau būti maža dulkele, kad galėčiau persismelkti į žmones.“ Tai yra labai didingas dalykas – tapti būtent tokia maža dulkele. Kad viskas, ką jūs paliestumėte, nušvistų, kad jūsų jausmai skleistų aromatą. Būti tokiais yra nuostabus dalykas. Tai buvo Mano troškimas, ir jis buvo pasiektas. Dar būdama maža turėjau norą tapti maža dulkele, o šiandien kalbėdama jums, tai prisiminiau ir ši vieta būtent yra tai. Ir Raulbai yra tokia. Ji yra labai paprasta moteris ir gyvena kaip paprastas žmogus, tačiau turi tą persmelkimo pajautimą. Tiek daug Sachadža jogų atvyko vakar.

Aš esu tikra, kad jie labai gerai priims Sachadža jogą. Čia yra daugybė Sahadža jogų iš Dulės ir, esu tikra, jų bus dar daugiau. Jūs ko gero visus juos matėte. Susidraugaukite su jais. Pamėginkite pažinti juos, kokie jie. Galbūt jie nekalba angliškai – susiraskite ką nors, kas išverstų. Pasikalbėkite su jais ir būkite jiems malonūs, draugiški. Norėjau, kad jūs susitiktumėte su jais dėl šio persismelkimo. Turite žinoti, kokie šie žmonės, atvykę į Nasiką. Nes mes kažkaip niekada nematome Sachadža jogų gyvenančių tame mieste, o grįžę namo teturime vieną ar du adresus.

Tai nėra gerai. Pažiūrėkite, kiek daug žmonių čia susirinko. Klausinėkite vieni apie kitus, domėkitės. Persmelkimas įmanomas tik tada, kai jūsų ego pradeda smelktis per visą aplinką. Tai yra būdas įveikti dešiniosios pusės problemas būtent taip reikia melstis Sarasvati. Sarasvati savo rankoje laiko liutnią Vyną. Vyna yra pirmapradis instrumentas, kuriuo ji groja skleisdama muziką, o ši muzika skverbiasi į širdį. Jūs nežinote, kokiu būdu ji į jus įeina ir kaip ji veikia. Taip pat ir žmogus, Sahadža jogas turėtų persismelkti į kitus žmones kaip muzika. Ji turi tiek savybių, kad apsakyti jų vienoje paskaitoje neįmanoma.

Tačiau viena puikiausių Jos savybių yra ta, kad ji tampa subtiliais dalykais. Kaip kad Motina Žemė skleidžia aromatą. Muzika tampa melodija, Kaip viskas, ką Ji besukurtų, tampa kažkuo didingu. Visa jos sukurta materija tampa estetika. Jei materija nėra estetiška, tada ji grubi. Ir taip viskas. Dabar jūs sakysite, „O kaip vanduo?“ Vanduo tampa Gango upe. Tai yra subtilesni dalykai. Taigi, materija pereina į subtilesnius dalykus, nes ji turi būti persmelkta, Ji turi persismelkti.

Viskas, kas bebūtų. Visų geriausiai yra oras – oras tampa vibracijomis. Dabar jūs matote kaip viskas, kas kilę iš materijos, iš penkių elementų, tampa subtiliais dalykais. Žinoma, kairė ir dešinė pusės, abi prie to prisideda, Nes čia turi veikti meilė, o kai ji veikia materiją, tai įvyksta, būtent taip kiekvienas turi žiūrėti į savo gyvenimą, padaryti jį nuostabiu meilės ir materijos junginiu. Telaimina jus Dievas! (Marathi)